Kauno apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant Andriui Pūkiui, Renatai Spirinai,Viktorijai Kalasūnei, Kamilei Trainei, Renatai Krasinskienei,

nedalyvaujant ieškovės Seesam Insurance AS, atstovaujamos Seesam Insurance AS Lietuvos filialo, atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Seesam Insurance AS, atstovaujamos Seesam Insurance AS Lietuvos filialo, ieškinį atsakovams V. S. ir A. J. dėl žalos atlyginimo regreso tvarka.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė ieškiniu prašo priteisti solidariai iš atsakovų 8 237,19 Eur turtinės žalos atlyginimą, priteisti iš atsakovo A. J. 8 237,20 Eur negrąžintų draudimo išmokų, iš atsakovų priteisti 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (el. bylos kopijos b. l. 3-7).

Ieškinio reikalavimas grindžiamas tuo, kad ieškovė 2016-07-07 su V. S. sudarė draudimo sutartį Nr.: 300 0698231, kuria ieškovė apdraudė automobilio Toyota Avensis Verso, v/n (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinę atsakomybę. 2016-08-22 19:25 val. įvyko eismo įvykis, kurio metu A. J. vairuodamas automobilį Toyota Avensis Verso v/n (duomenys neskelbtini) Kauno raj. Ilgakiemio kaime, vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1.70 promilės etilo alkoholio kraujyje), nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į važiavimo ir meteorologines sąlygas, dėl ko nesuvaldė savo vairuojamos transporto priemonės, išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą ir susidūrė su priešinga kryptimi važiavusiu automobiliu VOLVO XC70, v/n (duomenys neskelbtini), vairuojamu D. S., dėl ko, įvykus eismo įvykiui, automobilio keleivei Ž. S. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, už ką buvo nuteistas, priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Seesam Insurance AS Lietuvos filialas dėl šio įvykio išmokėjo draudimo išmokas: už transporto priemonės VOLVO XC70, v/n (duomenys neskelbtini) sunaikinimą 5 665 Eur, VOLVO XC70, v/n (duomenys neskelbtini) vairuotojui D. S. 600 Eur neturtinei žalai atlyginti, VOLVO XC70, v/n (duomenys neskelbtini) keleivei Ž. S. 4 314,19 Eur turtinei ir neturtinei žalai atlyginti, už Ž. S. gydymą Kauno teritorinei ligonių kasai 2 734,06 Eur bei VSDFV 3 160,84 išmoka, kuria kompensuota Ž. S. mokėta ligos pašalpa nedarbingumo dėl eismo įvykio laikotarpiu, viso 16 474,39 Eur dydžio. Iš atsakovo A. J. reikalauja žalos kaip iš asmens, atsakingo už žalos padarymą. Iš atsakovo V. S. reikalauja grąžinti 50 procentų išmokėtų draudimo išmokų, nes pažeidė sutartį nepranešęs ieškovei apie padidėjusią draudimo riziką.

Ieškovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, gautas ieškovės atstovo prašymas bylą nagrinėti ieškovo atstovui nedalyvaujant, ieškinį tenkinti, nes jį palaiko pilna apimtimi.

Atsakovas A. J. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai jam įteikti viešo paskelbimo būdu.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

Iš byloje pateiktų dokumentų nustatyta, kad ieškovė su atsakovu V. S. sudarė draudimo su Nr. 3000698231, kuria padraudė automobilio Toyota Avensis Verso V/N (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinę atsakomybę. 2016-06-22 įvyko eismo įvykis, kurio metu A. J., vairuodamas automobilį Toyota Avensis Verso v/n (duomenys neskelbtini) Kauno raj. Ilgakiemio km. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 127 str. punktų reikalavimus, vairavo autotransporto priemonę apsvaigęs nuo alkoholio, jos nesuvaldė, ir susidūrė su priešingos krypties eismo juosta važiuojančiu automobiliu Volvo XC70 v/n (duomenys neskelbtini), vairuojamu D. S., dėl ko, įvykus įvykiui, automobilio keleivei Ž. S. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Dėl minėto eismo įvykio Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-147-573/2017 A. J. pripažintas kaltu pagal LR BK 281 straipsnio 2 dalį.

Ieškovė patyrė nuostolius: už transporto priemonės Volvo XC70 v/n (duomenys neskelbtini) sunaikinimą išmokėta 5 665 Eur draudimo išmoka šios transporto priemonės savininkui UAB „Išlaužo žuvis“, vairuotojui D. S. išmokėta 600 Eur patirtai neturtinei žalai atlyginti, Ž. S. išmokėta 4 314,49 Eur patirta turtinė ir neturtinė žala, už Ž. S. gydymą Kauno teritorinei ligonių kasai sumokėta 2 734,06 Eur, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai išmokėta 3 160,84 Eur dydžio draudimo išmoka, kuria kompensuota mokėta ligos pašalpa nedarbingumo dėl eismo įvykio laikotarpiu. Bendra išmokėtų draudimo išmokų suma sudaro 16 474,39 Eur.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.280 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis vairavo transporto priemonę neblaivus. To paties įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis vairavo transporto priemonę be teisės vairuoti. Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 59 p., 59.3 p. taip pat įtvirtinta draudiko teisė reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo (transporto priemonę vairavęs asmuo, jeigu jis padarė žalos, vairavo transporto priemonę be teisės vairuoti). Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 2 dalies numato, kad jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje numatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį. Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 62.2 p., taip pat draudimo sutarties Nr. 300 0698231 1.5.7 numato, kad atsakingas draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų iki 50 proc. išmokėtos draudimo sumos, jeigu draudimo sutarties galiojimo metu padidėjus sutartyje numatytai draudimo rizikai (pasikeitus aplinkybėms, turinčioms įtakos draudimo įmokos apskaičiavimui ar padidinimui) draudėjas ar jo atstovas apie tai neinformavo draudiko draudimo sutartyje numatyta tvarka.

Šioje byloje bei prijungtoje baudž. byloje Nr. 1-147-573/2017 yra nustatyta, kad A. J. sukėlė eismo įvykį vairuodamas atsakovo V. S. automobilį apsvaigęs nuo alkoholio ir apskritai neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę, todėl jo vairavimo stažas laikytinas lygus nuliui. Šių faktinių aplinkybių nustatinėti antrą kartą nereikia, nes jos nustatytos įsiteisėjusiu baudžiamojoje byloje teismo nuosprendžiu, kurioje dalyvavo tie patys asmenys – atsakovai ((duomenys neskelbtini) straipsnio 3 punktas). Asmuo, apskritai neturintis teisės valdyti nustatytos transporto priemonės neatitinka minimalių reikalavimų keliamų transporto priemonės Toyota Avensis Verso v/n (duomenys neskelbtini) valdytojams ir numatytų draudimo sutartyje Nr. 3000698231 reikalavimų. Draudimo sutarties, sudarytos ieškovės ir atsakovo V. S., 1.5.6 punktas numatė, kad draudimo rizika yra paskaičiuota atsižvelgiant į transporto priemonės registracijos duomenis, transporto priemonės savininko vairavimo stažą bei į tai, kad transporto priemonė nėra ir nebus naudojama kito asmens, kurio stažas mažesnis nei 2 metai. Atsakovas V. S. turėjo žinoti, jog atsakovas A. J. neturi teisės valdyti nustatytos transporto priemonės, o jeigu ir nežinojo, tai prieš perduodant transporto priemonę tuo turėjo įsitikinti – paprašyti parodyti vairuotojo pažymėjimą, tačiau akivaizdžiai matydamas kaimyną atsakovą A. J. neblaivų, ką patvirtina baudžiamosios bylos medžiaga, neprieštaravo ne tik neblaivaus, bet ir neturinčio teisės vairuoti transporto priemonę, perdavimui transporto priemonės raktelius, suteikiančius galimybę, neturinčiam teisių atsakovui A. J., ją vairuoti. Toks atsakovo V. S. neatsakingumas, pasitikėjimas ir nerūpestingumas tik patvirtina ir įrodo, kad jis savo transporto priemonę A. J. suteikė apskritai neįsitikinęs, kad šis blaivus ir, kad šis turi teisę vairuoti transporto priemonę. Be to, pats atsakovas duotais paaiškinimais pripažino, kad net nesikreipė į policiją, kai šis išvažiavo iš kiemo su jo mašina ir jos negrąžino, nors tokiais veiksmais galimai būtų apsaugojęs atsakovą A. J. nuo autoįvykio pasekmių, o save – nuo žalos. Atsakovas nurodė, kad jis persigando ir dėl patirto streso net pamiršo policijos numerį. Teismas sutinka, jog toks atsakovo pasiteisinimas gal ir būtų įtikinamas iškart po įvykio, tačiau atsakovas į policiją nesikreipė ir vėliau, nors žinių apie savo automobilį neturėjo iki kitos dienos ryto, kol apie sudaužytą jo automobilį ir įvykusią avariją pranešė pats A. J.. Atsakovo V. S. paaiškinimai yra tik išvedžiojimai, siekiant išvengti atsakomybės, patyrus ieškovui žalą, kurios paskaičiavimo dydžio atsakovai neginčija. Pažymėtina ir tai, kad atsakovo šioje byloje ir baudžiamojoje byloje duoti paaiškinimai skiriasi. Baudžiamojoje byloje atsakovas nurodė, kad A. J. davė automobilio raktelius, kad šis perstatytų jo automobilį į kitą vietą, nes trukdė kitiems automobiliams pravažiuoti. To prašė, nes pats buvo išgėręs. Šioje byloje atsakovas paaiškino, kad paprašė kaimyno atnešti įrankių dėžę iš mašinos, nes sunkiai vaikšto, ir kad buvo blaivus. Tik jo atstovui ir teismui uždavus klausimus pasitikslino, kad tuo pačiu dar paprašė kaimyno patraukti ir automobilį, o išgėręs buvo vaistų, o ne alkoholio. Baudžiamojoje byloje atsakovas nurodė, kad per koridoriaus langą matė kaip A. J. įsėdo į automobilį ir išvažiavo iš kiemo, o šioje byloje duodamas paaiškinimus nurodė, kad kaimynas jam liepė eiti į butą. Jis tik vėliau išėjęs į koridorių pamatė, kad automobilio nebėra. Nors nagrinėjamu atveju šios atsakovo skirtingai aiškinamos aplinkybės esminės reikšmės neturi, tačiau tai tik dar kartą patvirtina, kad atsakovas savo paaiškinimais siekia išvengti atsakomybės. Apklaustų teismo posėdyje liudytojų R. S. (buvusios sutuoktinės) ir A. A. parodymai nepatvirtina ir neįrodo, kad šie liudytojai matė tądien atsakovus, todėl teismas jais nesiremia. Liudytojos R. S. parodymais teismas nesiremia dar ir dėl to, nes tai suinteresuoto asmens, turinčio tikslą padėti savo buvusiam sutuoktiniui duoti parodymai. Liudytojai A. A. ir R. R. nematė paties automobilio nuvarymo fakto, todėl jų parodymais teismas taip pat nesiremia ((duomenys neskelbtini) straipsnis, 178 straipsnis, 197 straipsnis).

Įvertinęs pirmiau išdėstyta teismas sprendžia, jog ieškovė įgijo teisę reikalauti, kad atsakingi už padarytą žalą asmenys grąžintų sumokėtą draudimo išmoką. Kaip jau minėta, ieškovės išmokėtų draudimo išmokų suma sudaro 16 474,39 Eur, šios sumos atsakovai neginčijo. Ieškovė, įvykdžiusi už atsakovą prievolę bei draudėjui nevykdant ar netinkamai vykdžius draudimo sutartyje ar įstatymuose nustatytas pareigas, įgijo regreso teisę reikalauti ieškovės patirto žalos atlyginimo iš atsakovų (V. S. kaip transporto priemonės draudiko ir A. J. kaip avarijos kaltininko), todėl ieškovės ieškinys tenkinamas visiškai – iš atsakovų A. J. ir V. S. solidariai priteistina 8 237,19 Eur negrąžintų draudimo išmokų, o iš atsakovo A. J. dar priteistina 8 237,20 Eur draudimo išmokų (CK 6.51 straipsnio 1 dalis, 6.251 straipsnio 1 dalis, 6.270 straipsnio 1, 2 dalys, 6.280 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 punktas, 2 dalis, Draudimo sutarties Nr. 300 0698231 1.5.6 ir 1.5.7 punktai, (duomenys neskelbtini)straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

CK 6.210 straipsnyje numatyta, kad terminą įvykdyti prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas, už sumą, kurią mokėti praleistas terminas. Kadangi ieškovės reikalavimas priteisti metines palūkanas už priteistą skolos sumą yra pagrįstas įstatymo, jis tenkinamas ir iš atsakovų ieškovei priteisiamos 5 proc. palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

Kiti procesiniai klausimai.

Ieškinį patenkinus, iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 371 Eur žyminio mokesčio, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 185,50 Eur (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

Valstybė byloje patyrė 12,51 Eur bylinėjimosi išlaidų susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Ieškinį patenkinus visiškai šios išlaidos priteistinos iš atsakovų lygiomis dalimis, iš kiekvieno po 6,26 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Nors atsakovas V. S. su ieškiniu dėl žalos priteisimo regreso tvarka iš jo nesutiko, tačiau ieškinio tenkinimo atveju prašė sprendimą išdėstyti dalimis ilgesniam laiko tarpui dėl jo sunkios finansinės padėties. Nurodė, kad turi rimtų sveikatos problemų, yra tik 30 proc. darbingas, jo gaunamos pajamos yra nedidelės, o atskaičius visus mokėjimus, jam liek pragyvenimui tik šiek tiek daugiau nei 50 Eur.

Ieškovė pozicijos dėl sprendimo išdėstymo dalimis nepareiškė, jos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, ieškovės prašymu byla nagrinėta ieškovės atstovui nedalyvaujant.

(duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. CPK 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti bendrieji teisės principai (kartu ir civilinės teisės principai), taip pat teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principai, CK 1.2 straipsnyje įtvirtinti civilinių santykių teisinio reglamentavimo principai (lygiateisiškumo, proporcingumo, teisėtų lūkesčių) užtikrina, kad teismai, nagrinėdami bylas, tinkamai aiškintų ir taikytų įstatymus. Sprendžiant teismo sprendimo vykdymo išdėstymo klausimą yra aktualūs lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai; jų taikymas reikalauja atsižvelgti ne tik į skolininko, bet ir į išieškotojo interesus. Nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą, taip pat atsižvelgtina į tai, ar, išdėsčius teismo sprendimo vykdymą skolininko nurodytu būdu, bus užtikrintas tinkamas teismo sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas ir ar nebus pažeisti išieškotojo lūkesčiai. Pagal teisėtų lūkesčių principą privalu pripažinti teisėtai įgytas asmens civilines teises, jas gerbti ir ginti. Teismo sprendimo išdėstymas kaip ir sprendimo vykdymo atidėjimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, todėl teismo sprendimą išdėstyti ar jo vykdymą atidėti galima tik išimtiniais atvejais. Teismo teisė išdėstyti ar atidėti sprendimo įvykdymą kasacinio teismo praktikoje vertinama kaip teismo prerogatyva nustatyti skolininkui lengvatinį terminą įvykdyti prievolę, kurią skolininkas įpareigotas vykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, jeigu egzistuoja itin nepalankios aplinkybės teismo sprendimo įvykdymui (pavyzdžiui, teismo sprendimo įvykdymas sąlygotų skolininkui itin sunkias finansines pasekmes) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011, ir joje nurodyta kita kasacinio teismo praktika).

Iš atsakovo bendra priteista suma žalai regreso tvarka atlyginti yra 16 474,39 Eur, iš kurių 8 237,19 Eur yra priteista solidariai su atsakovu A. J. ir dar 185,50 Eur žyminio mokesčio. Atsakovas prašo išdėstyti sprendimo vykdymą kuo ilgesniam laikotarpiui motyvuodamas sunkia finansine padėtimi, t. y. nurodo, kad turi rimtų sveikatos problemų, yra tik 30 proc. darbingas, jo gaunamos pajamos yra nedidelės, o atskaičius visus privalomus mokėjimus, jam liek pragyvenimui tik šiek tiek daugiau nei 50 Eur. Byloje esantys įrodymai šias atsakovo nurodytas aplinkybes patvirtina, tačiau byloje taip pat yra pateikti įrodymai, kad atsakovas asmeninės nuosavybės teise turi nekilnojamojo turto – butą Savanorių pr. 372-6, Kaune, bei 2016 m. spalio 13 d. (jau po eismo įvykio) įsigytą automobilį MAZDA PREMACY, v. n. (duomenys neskelbtini) Atsakovas teismui nepateikė įrodymų apie turimas (neturimas) lėšas banko sąskaitose, todėl teismui tikroji atsakovo turtinė padėtis nėra žinoma. Nors atsakovas prašo išdėstyti skolą kuo ilgesniam laikotarpiui, tačiau nepateikė įrodymų, jog teismui išdėsčius priteistą sumą jo prašomam laikotarpiui, jis bus finansiškai pajėgus savo įsipareigojimus vykdyti. Teismui išdėsčius atsakovui skolą pusės metų laikotarpiui jam kas mėnesį reikėtų mokėti po beveik 2 750 Eur, išdėsčius metams – kas mėnesį reikėtų mokėti apie 1 400 Eur, dvejiems – apie 700 Eur kas mėnesį, o penkeriems metams – apie 300 Eur kas mėnesį. Akivaizdu, kad pagal šiuo metu byloje esančius duomenis (atsakovo teigimu jam lieka tik apie 50 Eur pragyvenimui), atsakovas nebūtų finansiškai pajėgus įvykdyti sprendimą dalimis nei per pusę metų, nei per metus, nei per dvejus, nebūtų pajėgus įvykdyti sprendimą dalimis net ir per 5 metus. Duomenų, jog atsakovo finansinė padėtis artimiausiu metu pasikeistų nėra, tokių aplinkybių atsakovas net ir nenurodė. Teismo vertinimu išdėstyti teismo sprendimą šioje proceso stadijoje nėra tikslinga, nes net ir išdėsčius jį protingam ilgiausiam terminui, atsakovas nebūtų finansiškai pajėgus jį įvykdyti, o išdėsčius teismo sprendimą dar ilgesniam terminui akivaizdžiai neproporcingai būtų pažeisti kitos šalies interesai, paneigtas pats teismo sprendimas.

Atsakovui V. S. esant nedarbingam, tačiau nepateikus visų įrodymų dėl savo turtinės padėties – banko išrašų, kokias lėšas jis turi banko sąskaitose, tai yra nepateikus visų įrodymų, kurie būtų pagrindu sprendimo priėmimo dienai sprendimą išdėstyti, todėl nėra pagrindo šioje proceso stadijoje šį atsakovo prašymą tenkinti, todėl atsakovo prašymas išdėstyti sprendimo vykdymą dalimis šioje proceso stadijoje netenkinamas ((duomenys neskelbtini) straipsnis). Atsakovui neužkertama teisė vykdymo proceso stadijoje reikšti prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 263-270 straipsniais, 284 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei Seesam Insurance AS, kodas: 10055752, buveinė: Vambola 6, Talinas, Estija, veikiančiai per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą, kodas: 302677744, buveinė: Vilnius, Konstitucijos pr. 29, a. s. Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB banke, solidariai iš atsakovų A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 8 237,19 Eur (aštuonis tūkstančius du šimtus trisdešimt septynis eurus 19 ct ) žalai atlyginti regreso tvarka už išmokėtą draudimo išmoką, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. rugpjūčio 25 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovei Seesam Insurance AS, kodas: 10055752, buveinė: Vambola 6, Talinas, Estija, veikiančiai per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą, kodas: 302677744, buveinė: Vilnius, Konstitucijos pr. 29, a. s. Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB banke, iš atsakovo V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 8 237,19 Eur (aštuonis tūkstančius du šimtus trisdešimt septynis eurus 20 ct ) žalai atlyginti regreso tvarka už išmokėtą draudimo išmoką, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. rugpjūčio 25 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovei Seesam Insurance AS, kodas: 10055752, buveinė: Vambola 6, Talinas, Estija, veikiančiai per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą, kodas: 302677744, buveinė: Vilnius, Konstitucijos pr. 29, a. s. Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB banke, iš atsakovų A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) po 185,50 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt penkis eurus 50 ct) žyminio mokesčio.

Priteisti valstybei iš atsakovų A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) po 6,26 Eur (šešis eurus 26 ct) teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų byloje įteikimu. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Netenkinti atsakovo V. S. prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.