Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis, 1A-116-487/2023

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2023-03-22
Bylos Nr.: 1A-116-487/2023
Teisminio proceso Nr.: 1-06-5-00078-2021-2
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Regina Pocienė, Vitalija Norkūnaitė, Jolanta Čepukėnienė
Nuteistasis: V. D.
Advokatai: Remigijus Merkevičius

Kategorijos

1.1.4.2Pasikėsinimas padaryti nusikaltimą (BK 22 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-116-487/2023Teisminio proceso Nr. 1-06-5-00078-2021-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.2; (S) 1.1.8.1.1; 1.1.8.1.2; 1.2.17.1.3; 1.2.23.2.2.2; 2.4.6.4.1; 2.4.6.4.2

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. kovo 22 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Vitalijos Norkūnaitės ir Reginos Pocienės,

sekretoriaujant Rasai Maldanytei,dalyvaujant prokurorui Dariui Valiui,ekspertei S. K.,

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyr. specialistei Z. B.,

nuteistajam V. D. ir jo gynėjui advokatui Remigijui Merkevičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine proceso tvarka (vaizdo konferencijos būdu) išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. D. gynėjo advokato Remigijaus Merkevičiaus apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2022 m. spalio 24 d. nuosprendžio, kuriuo V. D. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu 6 (šešeriems) metams;

- pagal BK 22 straipsnio 1 dalį,199 straipsnio 4 dalį – laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir V. D. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 ( šešeriems) metams.

Į bausmės laiką įskaitytas V. D. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas.

Kardomoji priemonė - intensyvi priežiūra palikta galioti iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. V. D. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad jis laikotarpyje nuo tyrimo metu tiksliai nenustatyto laiko iki 2021 m. rugsėjo 11 d. 10 val. 20 min., neteisėtai disponavo labai dideliu psichotropinės medžiagos buprenorfino kiekiu – 9 460 vnt. tablečių „SUBUTEX“, kuriose yra 69,7202 g gryno buprenorfino bazės pavidalu (75680 mg buprenorfino hidrochlorido pavidalu), kurias paslėptas vilkiko „DAF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kabinos daiktadėžėse bei lovos dėžėje, pasikėsino kontrabandos būdu, neturint leidimo, per Lietuvos – Latvijos Respublikų valstybių sienas neteisėtai gabenti į Suomijos Respubliką, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, o būtent:

nuo tyrimo tiksliai nenustatyto laiko iki 2021 m. rugsėjo 11 d. apie 08 val. jam priklausančios mažosios bendrijos „H“ vilkiko „DAF“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjusio Panevėžio mieste, Parko gatvės važiuojamosios dalies kelkraštyje šalia įvažiavimo į uždarą teritoriją adresu Parko 26a, Panevėžys, kabinoje neteisėtai laikė labai didelį psichotropinės medžiagos buprenorfino kiekį – 9460 vnt. tablečių „SUBUTEX“ kuriose yra 69,7202 g gryno buprenorfino bazės pavidalu (75680 mg buprenorfino hidrochlorido pavidalu), kurias 2021 m. rugsėjo 11 d. apie 8 val. paslėpęs minėto vilkiko kabinoje esančiose daiktadėžėse bei lovos dėžėje, vilkiką vairuojant H. Š., kuris dėl nusikalstamos veikos nėra kaltas, gabeno Panevėžio miesto gatvėmis ir keliu A10 (Panevėžys – Pasvalys – Ryga) šią psichotropinę medžiagą, turėdamas tikslą kontrabandos būdu per Lietuvos Respublikos ir Latvijos Respublikos valstybių sieną išgabenti į Suomijos Respubliką, tačiau savo veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes 2021 m. rugsėjo 11 d. 10 val. 20 min. A10 kelio Panevėžys – Pasvalys – Ryga 66 – tame kilometre buvo sulaikytas Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų ir visa neteisėtai laikyta bei gabenta psichotropinė medžiaga –9460 vnt. buprenorfino tablečių „SUBUTEX“, kuriose yra 69,7202 g gryno buprenorfino bazės pavidalu (75680 mg buprenorfino hidrochlorido pavidalu), buvo rasta ir paimta vilkiko apžiūros metu. Šie V. D. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimai, numatyti BK 260 straipsnio 3 dalyje, BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 199 straipsnio 4 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistojo V. D. gynėjas advokatas R. Merkevičius prašo pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2022 m. spalio 24 d. nuosprendį – už nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 3 dalyje ir BK 22 straipsnio 1 dalyje, 199 straipsnio 4 dalyje, skirti bausmes, nesusijusias su realiu laisvės atėmimu, o skiriant galutinę subendrintą bausmę – skirti bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu.

2.1. Skunde pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumas ir pagrįstumas ginčijamas trimis teisiniais aspektais. Skunde argumentuojama, kad nebuvo atskleistas V. D. kaltės – tiesioginės tyčios turinys, netinkamai nustatytas BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos dalykas, taip pat kad, parenkant V. D. skirtinos bausmės rūšį ir dydį, nepakankami atsižvelgta į šio klausimo sprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl paskirtos bausmės ir galutinė subendrinta bausmė yra per griežta. Pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

2.2. Gynėjo skunde nurodoma, kad V. D. veiksmuose nėra nusikalstamų veikų, numatytų BK 199 straipsnio 4 dalyje ir BK 260 straipsnio 3 dalyje, sudėties subjektyvinės pusės požymio – tiesioginės tyčios vykdyti nusikalstamas veikas, susijusias su neteisėtu disponavimu psichotropine medžiaga. BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodyta nusikalstama veika gali būti padaroma tiesiogine tyčia, t. y. kai asmuo, darydamas šią nusikalstamą veiką, suvokia pavojingą jos pobūdį ir nori taip veikti. Tik tiesiogine tyčia gali būti padaroma ir nusikalstama veika, numatyta BK 199 straipsnio 4 dalyje.

2.3. V. D. viso proceso metu nuosekliai tvirtino, jog nežinojo ir nesuprato, kad tabletės, kurias jam perdavė nuvežti į Suomiją, yra uždraustos ir laikomos psichotropine medžiaga. Jis buvo patikintas ir įsitikinęs, kad tai yra legalios tabletės, papildai sportininkams. Pirmosios instancijos teismo išdėstytas tokios V. D. pozicijos vertinimas kaip pasirinkto gynybos būdo ir išvada, kad jis žinojo, jog tabletės, kurias jis laikė ir gabeno, yra psichotropinė medžiaga, neparemtas byloje ištirtais įrodymais Teismo argumentai dėl V. D. užimamų direktoriaus pareigų Mažojoje bendrijoje „H", kuri užsiima krovinių gabenimu; už tablečių pervežimą pasiūlytos pinigų sumos, palyginus su įprastais krovinių gabenimo į Suomiją įkainiais, V. D. teiginių, kad jis įspėjęs vairuotojus neimti nieko įtartino ir yra pakeitęs vairuotojų darbo sutartis, kuriose nurodyta, kad vairuotojai atsako už tai, ką jie veža, vertinimo, gynėjo manymu, pagrindo tokiai išvadai neduoda. Teismo išvada, kad V. D., užsiimdamas krovinių gabenimo veikla, turėdamas darbinės ir gyvenimiškos patirties, turėjo pakankamai žinių apie gabenamus krovinius ir turėjo suvokti tablečių gabenimo sandorio neadekvatumą bei pasidomėti gabenamų vaistų legalumu, kaip ir aplinkybė, kad minėtos medžiagos gabenimas ir perdavimas, anot teismo, buvo konspiracinio pobūdžio, nepagrindžia, kad V. D. veikė tiesiogine tyčia.

2.4. Gynėjo manymu, šie teismo argumentai yra deklaratyvūs, o gyvenimiškas krovinio gabenimo situacijos supratimas yra pervertintas. Skunde nurodoma, kad asmens suvokimo ir žinojimo, intelektinės veiklos požiūriu svarbiausia ne dirbamas darbas ar užimamos pareigos, o išsilavinimas, kuris V. D. atveju yra baigtos 10 klasių mokykloje. Teismas V. D. atliktus veiksmus ir jo suvokimą turėjo vertinti ne formaliai, akcentuojant vien jo, kaip vadovo pareigas, o atsižvelgti į V. D. intelektinį suvokimą tiesioginės tyčios prasme – savo ir kitų asmenų veiksmų ir motyvų nagrinėjamoje situacijoje supratimą, grėsmių ir pavojų numatymą, atidumą ir pan. Pabrėžiama, kad klaidingą V. D. situacijos supratimą ir vertinimą nulėmė menkas jo išsilavinimas, siauras socialinių interesų bei įgūdžių ratas, skurdi gyvenimiška patirtis.

2.5. Nuoširdūs V. D. parodymai apie pasiūlytą atlygį už tablečių pergabenimą padėjo teismui nustatyti tiesą, o tai turėtų būti vertinama kaip V. D. atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas ar 59 straipsnio 2 dalis). Tačiau teismas atlygio už siuntos pervežimą į Suomiją dydžius nepagrįstai suabsoliutino. Nurodydamas tipinio krovinio pervežimo kainą (700 – 1000 Eur), V. D. kalbėjo abstrakčiai, o vaistų pervežimo atvejis buvo visiškai individualus, todėl individualios situacijos lyginimas su abstrakčia situacija yra negalimas. Teismas neįvertino, kad individualūs pervežimai visuomet būna gerokai brangesni, nei standartiniai krovinių pervežimai. V. D. nurodyta tablečių, kaip skirtų sportininkų poreikiams, paskirtis leido spręsti apie didelę (didesnę) jų vertę. Didesnę pasiūlytą vežimo kainą lėmė ir kartu su specifiniu poreikiu buvusi išskirtinė situacija, kai dėl taikytų Covid-19 apribojimų į Suomijos Respubliką galėjo įvažiuoti tik vilkikai. Todėl V. D. pervežimo kaina atrodė įtikinama ir neprivertė susimąstyti dėl krovinio nelegalumo. V. D. į Suomijos Respubliką vežė didelį krovinį, kurį iš vakaro pasikrovė Kauno rajone. Paimti ir nuvežti į Suomiją dar ir tabletes jis sutiko tik dėl to, kad važiavo šia kryptimi, o tablečių paėmimas ir nuvežimas didesnių papildomų pastangų nereikalavo bei papildomų rūpesčių nesudarė. Vien kaina, kuri buvo pasiūlyta V. D. už tablečių nuvežimą į Suomiją, neleidžia daryti išvados, kad V. D. žinojo ir suvokė, kad tabletės yra psichotropinė medžiaga.

2.6. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje pažymėjo, kad V. D. matė vaistų pavadinimus ir prieš imdamasis veiksmų turėjo visas galimybes išsiaiškinti aplinkybes apie vaistų draudžiamumą. Gynybos vertinimu, teismas konstatuoja V. D. neatsargumą ir galimybę numatyti, o ne tiesioginę tyčią. Be to, teismo argumentas apie galimybę pasidomėti vaistų draudžiamumu neįtikinantis, nes viešai prieinamuose šaltiniuose internete įvedus užklausą „Subutex“ gaunamos nuorodos į medicininio pobūdžio internetinius puslapius, kuriuose nėra nurodyta, kad „Subutex“ yra psichotropinė medžiaga. Aplinkybė, kad „Subutex" tabletės tiesiogiai yra skirtos priklausomybei nuo opioidų gydyti, nesuponuoja išvados, jog šio vaisto tam tikriems tikslams nevartoja sportininkai. Todėl V. D., jeigu būtų pasidomėjęs gabenamais vaistais, tikėtina, nebūtų sužinojęs, jog šis vaistas yra uždrausta, nelegali psichotropinė medžiaga.

2.7. Skunde nesutinkama su teismo teiginiu, kad vaistų pakuotės V. D. buvo perduotos naudojantis didele konspiracija ir laikantis visų atsargumo priemonių, kurių įprastai laikomasi, vykdant neteisėtą veiklą. Teismas argumentus dėl konspiracijos ir nusikaltėliams būdingo atsargumo pateikia šališkai ir tendencingai. Faktas, kad vaistai buvo perduoti ne iš karto Prancūzijoje, o tik Panevėžyje, savaime jokių nusikaltimo faktinių aplinkybių neįrodo. Tai, kad žmogus, Panevėžyje perdavęs V. D. maišą su vaistais, žinojo tikslų V. D. atvykimo laiką ir vietą, nepatvirtina, kad buvo veikiama konspiratyviai. Baudžiamojoje byloje nėra nustatyta, ar maišą su vaistais perdavęs žmogus V. D. atvykimo laiką žinojo tiksliai ar atvyko kažkuriuo metu, kol V. D. jo laukė. Vaistų perdavimo vieta ir laikas (Parko g., Panevėžio m. prie savitarnos plovyklos 2021 m. rugsėjo 10, apie 21 val.) nėra išskirtiniai. V. D. elgėsi įprastai, kasdieniškai, su nepažįstamuoju susitiko vietoje, kurioje nuolat laiko savo vilkiką ir kur atvyko pasikrovęs krovinį. Aplinkybės, kad V. D. asmeniškai nepažinojo nė vieno asmens, su kuriais bendravo dėl vaistų, neturėjo jų kontaktų, kad V. D. Suomijoje šie asmenys turėjo sutikti pagal vilkiko valstybinio numerio ženklą, rodo įprastą elgesį krovinių gabenimo sferoje. Krovinio siuntėjo ar gavėjo santykis su krovinio vežėju yra trumpalaikis ar net atsitiktinis, vienkartinis, tarp jų įprastai neužsimezga jokie asmeniniai kontaktai ar ryšiai. Vilkiko vairuotojai kelionės metu gali keistis, todėl krovinio vežėjas įprastai yra identifikuojamas ne pagal vairuotojo vardą, pavardę ar telefono numerį, o pagal vilkiko valstybinį numerį.

2.8. Vertinant V. D. galimybę suvokti pervežamo krovinio nelegalumą, svarbūs Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pagėgių pasienio rinktinės Kriminalinės žvalgybos skyriaus tyrėjos V. V. parodymai, kad, sustabdytame V. D. vairuotame vilkike radus tabletes „Subutex,“ patys pareigūnai nežinojo ir aiškinosi, kokie tai vaistai, kam jie skirti ir koks jų poveikis, ar tai draudžiamos ar nedraudžiamos medžiagos. Pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės nevertino ir neatsižvelgė, kad pareigūnai, su narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis susiduriantys itin dažnai, nežinojo apie vaistų „Subutex“ psichotropinį pobūdį, o 10 klasių baigusiam V. D., anot teismo, turėjo būti aišku apie medžiagų gabenimo neteisėtumą.

2.9. Skunde pažymima ir tai, kad baudžiamojoje byloje nėra nustatytas psichotropinės medžiagos buprenorfino grynasis kiekis tabletėse, kurias laikė ir gabeno V. D., todėl jo veiksmai nepagrįstai kvalifikuoti kaip nusikalstama veika pagal BK 260 straipsnio 3 dalį. Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekio nustatymo rekomendacijų“ 215 punkte nurodyta, kad psichotropinės medžiagos buprenorfino labai dideliu kiekiu laikomas šios medžiagos grynosios masės (grynosios medžiagos) kiekis daugiau kaip 3 g. BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos dalykas – grynoji psichotropinės medžiagos masė, grynoji medžiaga ir jos kiekis – turi būti nustatomas (įrodomas), nesant jokių pagrįstų abejonių.

2.10. Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro (toliau tekste – ir LTEC) 2021 m. rugsėjo 20 d. specialisto išvados Nr. 11-2136 (21) matyti, kad tirti pateiktos tabletės „Subutex® 8 mg” yra psichotropinės medžiagos -buprenorfino tabletės. Tikėtina, kad 9 460 vienetų tablečių yra 69,7202 g gryno buprenorfino (bazės pavidalu). Iš Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau tekste - VVKT prie SÄM) 2022 m. balandžio 5 d. rašto Nr. (1,221VtR)-2R-530 matyti, kad Lietuvos Respublikos vaistinių preparatų registre yra registruotas receptinis vaistinis preparatas Subutex 8 mg poliežuvinės tabletės, jo veiklioji medžiaga buprenorfino hidrochloridas. Vienoje tabletėje yra 8 mg buprenorfino (buprenorfino hidrochlorido pavidalu), todėl 9 460 tabletėse yra 75 680 mg buprenorfino (buprenorfino hidrochlorido pavidalu) V. D. priklausančio vilkiko kabinoje rasta 9 460 vienetų. buprenorfino tablečių „Subutex" yra 69,7202 g gryno buprenorfino bazės pavidalu (75 680 mg buprenorfino hidrochlorido pavidalu), tai yra labai didelis kiekis.

2.11. Specialisto išvadoje nurodyta, kad tirti pateiktos „Subutex“ tabletės yra buprenorfino tabletės. Kiekybinio buprenorfino tyrimo specialistė negalėjo atlikti, nes neturėjo pamatinės medžiagos, reikalingos tyrimo atlikimui; remiantis gamintojo „INDIVIOR EUROPE LIMITED" nuoroda, kad vienoje tabletėje yra 0,0080 g (8 mg) buprenorfino hidrochlorido arba 0,00737 g (7,37 mg) gryno buprenorfino (bazes pavidalu), padaryta išvada, kad 9 460-yje tablečių yra 69,7202 g gryno buprenorfino (bazės pavidalu). Tiriant sunaudotos 37 buprenorfino tabletės. Apeliantas nesutinka, kad toks tyrimas objektyviai nustatė rastos psichotropinės medžiagos buprenorfino kiekį, nes ekspertė neištyrė ir neįsitikino, kad vienoje ir kiekvienoje tabletėje yra 8 mg ar 7,37 mg grynosios psichotropinės medžiagos buprenorfino. LTEC ekspertės specialių žinių ir atliktų tyrimų pagrindu konstatuojama tik tai, kad 37 ištirtose tabletėse rasta psichotropinė medžiaga buprenorfinas. Galima tik spėti, kad grynosios psichotropinės medžiagos buprenorfino kiekis vienoje tabletėje nurodomas 7,37 mg dėl to, kad toks žymuo yra parašytas ant tablečių pakelio. Tačiau tai, ar V. D. vairuotame vilkike rastos tabletės yra tas pats vaistinis preparatas, nesiaiškinta ir netirta. Byloje nėra jokių duomenų, kad visų pas V. D. rastų tablečių sudėtis yra tapati ir identiška. Todėl, apelianto manymu, specialisto išvada laikytina nepagrįsta, o jos teiginiai tėra prielaidos. Ekspertė neištyrė net 0,5 procento rastų tablečių, todėl bet kokios LTEC ekspertės daromos išvados apie tariamą grynosios psichotropinės medžiagos kiekį gali būti siejamos ne su visomis tabletėmis, o tik su ištirtosiomis.

2.12. Apeliantas pažymi, kad LTEC ekspertės hipotetinė prielaida, esą vienoje tabletėje gali būti 8 mg ar 7,37 mg grynosios psichotropinės medžiagos buprenorfino, reiškia tik hipotetinę prielaidą, kad byloje hipotetiškai nustatyta 296 mg (0,296 g) ar 272,69 mg (0,2727 g) grynosios psichotropinės medžiagos buprenorfino (37 vnt. x 8 mg ar 37 vnt. x 7,37 mg). Nors ir šie 296 mg (0,296 g) ar 272,69 mg (0,2727 g) grynosios psichotropinės medžiagos buprenorfino kiekiai (masės) yra pagrįsti viso labo tik prielaida (spėjimu), tačiau, nepaisant to, tik jie ir tegali būti V. D. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnyje, dalyku.

2.13. Apeliantas skunde ginčija ir V. D. paskirtų bausmių ir galutinės subendrintos bausmės parinkimo pagrįstumą, nurodo, kad, parenkant V. D. skirtinos bausmės rūšį ir dydį, nepakankami atsižvelgta į šio klausimo sprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl paskirtos bausmės ir galutinė subendrinta bausmė yra laikytinos per griežtomis. V. D. pripažino nusikaltęs, nuoširdžiai gailėjosi ir gailisi dėl savo veiksmų, atvirai ir išsamiai atskleidė visas jam žinomas faktines aplinkybes, padėjo ikiteisminiam tyrimui, pats aktyviai ėmėsi veiksmų, siekdamas nustatyti asmenį, kuris jam perdavė pervežimui tabletes su psichotropine medžiaga, o teismo prašė tik vieno - pasigailėti jo ir jo auginamų vaikų bei neskirti bausmės, kuri būtų susijusi su realiai vykdytinu laisvės atėmimu. Pirmosios instancijos teismas, nors ir paskyrė V. D. švelnesnę bausmę, nei BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta minimali bausmė, tačiau paskyrė terminuotą 6 metų laisvės atėmimo bausmę. Apelianto manymu, teismas nuosprendyje nenurodė jokių motyvų dėl būtent tokio dydžio laisvės atėmimo bausmės V. D. paskyrimo bei neargumentavo, kodėl negali būti paskirta bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu. Skunde, nekartojant apygardos teismo motyvų skirti švelnesnę bausmę, akcentuojamos papildomos aplinkybės, kurios kartu su nuosprendyje nurodytais argumentais sudaro prielaidas spręsti dėl nesusijusios su laisvės atėmimu bausmės skyrimo V. D..

2.14. V. D. aktyviai ir savo iniciatyva ėmėsi veiksmų surasti asmenį, kuris jam perdavė pervežimui tabletes su psichotropine medžiaga buprenorfinu. Jį suradęs, duomenis nurodė teisėsaugos pareigūnams. Taip buvo nustatytas ir teisme liudytoju apklaustas M. M.. Šiais savo veiksmais V. D. itin reikšmingai prisidėjo prie nusikalstamos veikos atskleidimo, suteikė teisėsaugos institucijoms svarbios informacijos, kurios jiems patiems gauti nepavyko. Dėl to, kad ėmėsi veiksmų identifikuoti šių nusikalstamų veikų iniciatorių, pats V. D. reikšmingai nukentėjo – po to, kai pirmosios instancijos teismo posėdyje M. M. buvo apklaustas liudytoju, buvo padegtas V. D. vilkikas. V. D. vienas augina savo dukrą M. D., taip pat kartu su gyvenimo drauge I. M. augina jos vaiką M. D.. Tarp V. D. ir vaikų yra susiklostę itin glaudūs bei artimi santykiai, stiprus nuolatinis emocinis ryšys, ypač su dukra M. D., kuri šalia neturi ir ilgą laiką neturėjo motinos. Tėvas yra vienintelė jos moralinė ir materialinė atrama bei paguoda. V. D. paskirta terminuota laisvės atėmimo bausmė ir su tuo susijęs tėvo atribojimas nuo dukters, ypač tokiame jos amžiaus tarpsnyje, suduos nepakeliamą psichologinį smūgį, sukursiantį itin skausmingus neigiamus padarinius jos psichinei sveikatai. V. D. nubaudimas realia laisvės atėmimo bausme pasieks tik nubaudimo tikslą, o jo izoliavimu nuo visuomenės bus nubaustas ne tik kaltininkas, bet ir visa jo artimiausia socialinė aplinka.

2.15. Skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad nuosprendyje taip pat nepateikti argumentai dėl bausmės už nusikalstamą veiką, numatytą BK 199 straipsnio 4 dalyje, rūšies parinkimo ir dydžio nustatymo, nemotyvuojant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų, skiriant šią bausmę, netaikymo.

2.16. Apibendrinant apeliantas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu bausmės V. D. paskirtos, pažeidžiant BK 41 straipsnio 2 dalies ir 54 straipsnio 3 dalies nuostatas – yra aiškiai per griežtos, neatitinka bausmės paskirties ir bausmei keliamų resocializacijos tikslų. Anot apelianto, siekiant individualizuoti nuteistajam skiriamą bausmę, nubaudimo efektą subalansuoti su teisingumo ir humanizmo siekiu, bausmei keliamus teisingo nubaudimo tikslus, kai ne tik formaliai atgrasoma nuo nusikalstamų veikų darymo, bet kaltininkas sąmoningai suvokia ir valingai pasiryžta nedaryti nusikalstamų veikų, galima realiai ir veiksmingai pasiekti, paskyrus bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu.

3. Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašo nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą patenkinti, nuteistasis V. D. prašo gynėjo apeliacinį skundą patenkinti ir sušvelninti jam paskirtą bausmę. Prokuroras prašo gynėjo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Nuteistojo V. D. gynėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 1 ir 2 punktai).

5. Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas nesutinka su nuteistojo V. D. nuteisimu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio 4 dalį ir už šias veikas paskirtų bausmių dydžiu, todėl, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patikrino bylą, neviršydama apeliacinio skundo ribų.

6. Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde teigia, jog skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas dėl procesinių teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepadarė procesinių pažeidimų tirdamas ir vertindamas įrodymus. Iš BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų prasmės matyti, jog teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kuriuos įvertina, vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Baudžiamojo proceso kodeksas reikalauja, kad teisėjai įrodymus įvertintų pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teisėjų kolegija šioje baudžiamojoje byloje nenustatė BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimo požymių. Visi duomenys, kuriais pirmosios instancijos teismas grindė savo išvadas, nustatydamas faktines bylos aplinkybes, gauti teisėtais būdais, patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais ir išnagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 301 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas tyrė bei analizavo nuteistąjį V. D. teisinančius ir kaltinančius įrodymus. Skundžiamame nuosprendyje įvertinti liudytojų parodymai, specialisto išvada, įvykio vietos apžiūros, parodymų patikrinimo vietoje protokolų duomenys, kiti rašytiniai bylos įrodymai. Teismas šiuos įrodymus vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, taip pat susiejo į vientisą loginę grandinę, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikdamas išskirtinės reikšmės, o apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kaip to ir reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalyje, išdėstė įrodymų vertinimo motyvus ir padarė įrodymais pagrįstas išvadas, kokios faktinės aplinkybės nustatytos byloje ir kokie duomenys pagrindžia nuteistojo V. D. kaltę, taip pat aptarė nuteistojo poziciją, kad jis nežinojo gabenamo krovinio – tablečių pobūdžio ir motyvuotai ją atmetė. Vien tai, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir atliktas įrodymų vertinimas yra nepalankūs nuteistajam ir jo gynėjui, nereiškia, jog teismo išvados yra neteisingos.

Dėl V. D. nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio 4 dalį

7. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad V. D. neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu psichotropinės medžiagos – buprenorfino ir pasikėsino šią psichotropinę medžiagą kontrabandos būdu gabenti į Suomijos Respubliką, t. y. jis iki 2021 m. rugsėjo 11 d. apie 08 val. jam priklausančios mažosios bendrijos „H“ vilkiko „DAF“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjusio Panevėžio m., Parko g. šalia įvažiavimo į uždarą teritoriją adresu Parko 26a, Panevėžio m., kabinoje neteisėtai laikė labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos– 9460 vnt. buprenorfino tablečių „Subutex“, kuriose yra 69,7202 g gryno buprenorfino bazės pavidalu (75680 mg. buprenorfino hidrochlorido pavidalu), kurias 2021 m. rugsėjo 11 d. apie 08 val. paslėpęs minėto vilkiko kabinoje esančiose daiktadėžėse bei lovos dėžėje, vilkiką vairuojant H. Š., gabeno Panevėžio miesto gatvėmis ir keliu A10 (Panevėžys – Pasvalys – Ryga), turėdamas tikslą kontrabandos būdu per Lietuvos Respublikos ir Latvijos Respublikos valstybių sieną išgabenti į Suomijos Respubliką, tačiau savo veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes 2021 m. rugsėjo 11 d. 10 val. 20 min. A10 kelio Panevėžys – Pasvalys – Ryga 66 kilometre buvo sulaikytas Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų ir psichotropinė medžiaga – 9460 vnt. buprenorfino tablečių „Subutex“, kuriose yra 69,7202 g. gryno buprenorfino bazės pavidalu (75680 mg buprenorfino hidrochlorido pavidalu), buvo rasta ir paimta vilkiko apžiūros metu.

8. Nuteistasis V. D. neigia neteisėtai disponavęs labai dideliu kiekiu psichotropinės medžiagos – buprenorfino ir pasikėsinęs šią medžiagą kontrabandos būdu išgabenti į Suomijos Respubliką, tačiau jo kaltumą padarius jam inkriminuotus nusikaltimus įrodo byloje surinktų bei teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetas: iš dalies paties nuteistojo, liudytojų H. Š., A. K., V. V. parodymai, įvykio vietos apžiūros, parodymų patikrinimo vietoje protokolų duomenys, specialisto išvados duomenys, Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos raštas apie registruoto vaistinio preparato Subutex sudėtį bei kiti rašytiniai įrodymai. Visi jie išdėstyti pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, todėl detaliai nekartojami, tik tiek, kiek būtina atsakant į apeliacinio skundo argumentus.

9. Iš liudytojų A. K., V. V., H. Š. parodymų, įvykio vietos apžiūros protokolo, specialisto išvados Nr. 11-2136 (21), Valstybinės vaistų kontrolės rašto Nr. (1.22MR)2R-530, parodymų patikrinimo vietoje protokolo, važtaraščio apžiūros protokolo (t. 3, b. l. 138–143, 156– 159, 162–164; t. 1, b. l. 11–20, 127–128, 132; t. 2, b. l. 184–190; t. 1, b. l. 105–107) matyti, kad 2021 m. rugsėjo 11 d., 10 val. 20 min. A10 kelio Panevėžys – Pasvalys – Ryga 66 kilometre Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai sustabdė patikrinimui mažosios bendrijos „H“ vilkiką „DAF“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo H. Š. ir kartu važiavo V. D.; vilkiko daiktadėžėse virš priekinio lango bei daiktadėžėje po miegamąja vieta rastos tabletės „Subutex“: 1350 pakuočių po 7 tabletes, viso 9450 vienetai tablečių. Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos rašte nurodyta, kad Lietuvos Respublikos vaistinių preparatų registre yra registruotas receptinis vaistinis preparatas Subutex 8 mg poliežuvinės tabletės, jo veiklioji medžiaga buprenorfino hidrochloridas. Specialisto išvadoje konstatuota, kad tabletės „Subutex 8 mg“ yra psichotropinės medžiagos – buprenorfino tabletės, kuriose yra 69,7202 g gryno buprenorfino bazės pavidalu (75680 mg buprenorfino hidrochlorido pavidalu). Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtinta rekomendacija, kad buprenorfino 3 g yra labai didelis kiekis, o iš viso rasta 69,7202 g, todėl toks kiekis laikomas labai dideliu psichotropinės medžiagos kiekiu. Šių aplinkybių neginčija ir pats nuteistasis, nurodydamas, jog jis tik nežinojo ir nesuprato, kad gabena psichotropines medžiagas, juo labiau, neturėjo jokio supratimo apie gabenamų medžiagų kiekį. Tačiau tokie nuteistojo parodymai prieštarauja byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetui.

10. Nuteistasis V. D., ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. rugsėjo 11 d. apklaustas įtariamuoju, teigė, kad 2021 m. rugpjūčio 30 ar 31 dieną jam su mažosios bendrijos „H“, kurios direktorius jis yra, vilkiku „DAF“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būnant Prancūzijoje, vienoje iš aikštelių prie jo priėjo nepažįstamas asmuo, kuris jį užkalbino lietuviškai, paklausė, iš kur jis atvažiavęs, ir sužinojęs, kad nuteistasis yra iš Panevėžio, pasiūlė užsidirbti, pervežant krovinį į Suomiją; nuteistajam pasiteiravus, koks tai krovinys, vyriškis patikino, kad krovinys ne narkotikai, o vaistai, jų slėpti nereikia, už maišiuko nugabenimą pažadėjo 9000 Eur; jam sutikus, vyriškis pasakė, kad nuvažiuos atvežti krovinio, o pinigai bus sumokėti, kai V. D. nuveš ir perduos krovinį Suomijoje. Atvažiavęs maždaug už valandos, vyriškis pasakė, kad dabar krovinio neduos, bus kitos tabletės, bet irgi legalios, gali net neslėpti, laisvai vežti ir minėtas tabletes jam perduos draugas Panevėžyje, bet už jų gabenimą sumokės 3500 Eur, pristačius krovinį į Suomiją. Jie susitarė vietą ir laiką, kur Panevėžyje V. D. bus ir paims krovinį, kurį reikės nugabenti; jokių kontaktų vyriškis jam nepasakė, nors nuteistasis teiravosi telefono numerio. Bevažiuojant namo, V. D. susirado krovinį į Suomiją, Grįžęs į Lietuvą, 2021 m. rugsėjo 9 d. Kauno r. krovinį pasikrovė ir grįžo į Panevėžį bei nuvažiavo į sutartą vietą laukti krovinio – tablečių. Privažiavęs automobiliu asmuo jo paklausė, ar su juo tartasi Prancūzijoje dėl vaistų nuvežimo į Suomiją, kai jis patvirtino, pakvietė jį prie savo automobilio, atidarė bagažinę ir parodė baltą maišą, kuriame buvo pakuotės su tabletėmis, pavadinimo neskaitė, suprato, kad tai vaistai. Vyriškis pasakė, kad tai vaistai sportui, tikrai ne narkotikai, gali vežti neslėpdamas bei liepė pačiam išsiimti maišą iš bagažinės. Dar vyriškis paklausė, kada jis bus Suomijoje, nors V. D. prašė telefono numerio kontaktavimui, vyriškis jo nedavė, tik nurodė, kad nuteistasis, išvažiavęs iš kelto, turi sustoti pirmoje parkingo aikštelėje ir ten jo lauks, žinos jo mašinos numerius. Parsinešęs tabletes į vilkiką, jas sudėjo daiktadėžėse po lova ir virš priekinio stiklo, nes visas maišas niekur netilpo. Atėjusiam porininkui H. Š. sakė, kad vežasi vaistus. Lietuvos pasieniečiams, kurie juos sustabdė prie Lietuvos sienos patikrinimui ir tabletes rado, paaiškino jų gabenimo aplinkybes bei nurodė, nežinojęs, kad tai galimai yra narkotinės medžiagos (t. 2, b. l. 161–163).

11. Nuteistasis V. D., 2021 m. spalio 7 d. apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes, taip pat patikslino aplinkybę, kad tuo metu jau turėjo susiradęs krovinį ir žinojo, kad važiuos į Suomiją, detaliau apibūdino asmenį, kuris jam perdavė tabletes Panevėžyje ir kuris jam pasirodė matytas, Taip pat V. D. nurodė, kad vyriškio Prancūzijoje klausė, kodėl pats neveža tablečių, tačiau šis atsakė, kad dėl karantino į Suomiją tuo metu galėjo įvažiuoti tik krovininės mašinos. Jo tuo metu vežto iš Kauno r. per Panevėžį į Suomiją granulių krovinio pervežimas kainavo apie 1000 Eur (t. 2, b. l. 178-182).

Žemesnės instancijos teismas

12. Pirmosios instancijos teismo posėdyje V. D. patvirtino jo nurodytas vaistų krovinio paėmimo gabenti ir gabenimo iki jas surado teisėsaugos pareigūnai aplinkybes, taip pat tvirtino, jog nesuprato, kad jo paimti nuvežti į Suomiją vaistai yra draudžiamos medžiagos, teigė, kad į vietas vilkike, kur pakuotės su tabletėmis buvo rastos, sudėjo dėl to, kad maišas su pakuotėmis niekur netilpo. V. D. taip pat nurodė, kad savo iniciatyva išsiaiškino, jog asmuo, kuris Panevėžio m. jam perdavė minėtas pakuotes su tabletėmis gabenimui į Suomiją, yra M. M.. Nuteistasis parodė, kad dėl to, jog paėmė vežti įtartiną krovinį, gailisi, po įvykio perspėjo ir vairuotojus, kad nieko įtartino neimtų, pakeitė darbo sutartį, kad vairuotojas atsako už tai, ką veža (t. 3, b. l. 140-142).

13. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis patvirtino savo anksčiau duotus parodymus ir parodė, kad krovinys, kurį paėmė vežti, buvo įtartinas, dėl šių veiksmų nuoširdžiai gailisi, patvirtino, kad padėjo tyrimui – savo iniciatyva išsiaiškino vyriškio, perdavusio jam pakuotes su vaistais Panevėžyje, vardą ir pavardę, kuris pirmosios instancijos teismo posėdyje buvo apklaustas liudytoju, dėl šių savo veiksmų nuteistasis patyrė žalą – praėjus kelioms dienoms po teismo posėdžio, buvo sudegintas nuteistojo įmonės valdomas lizingo bendrovei priklausantis vilkikas, už kurį buvo sumokėtos beveik visos įmokos; nors buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau įtariamas asmuo dar nėra nustatytas. Remiantis minėtomis aplinkybėmis, jo asmenybę apibūdinančiais duomenimis, šeiminėmis aplinkybėmis, nuteistasis prašė pakeisti nuosprendžiu jam paskirtas bausmes ir neskirti su laisvės atėmimu susijusių bausmių. Taigi, priešingai, negu teigiama apeliaciniame skunde, nuteistojo parodymai apie asmens pasiūlymą užsidirbti bei gabenamo siuntinio turinį nebuvo nuoseklūs. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visus byloje surinktus bei teisiamajame posėdyje tiesiogiai ištirtus įrodymus, pagrįstai nuteistojo parodymus, jog jis tiksliai nežinojo, kad veža būtent draudžiamas psichotropines medžiagas, nežinojo jų kiekio, įvertino kaip siekį sumenkinti savo vaidmenį šios veikos padaryme ir taip sušvelninti savo padėtį. Teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo išvada visiškai sutinka.

14. Nusikalstama veika, numatyta BK 260 straipsnyje, padaroma tiesiogine tyčia – ją darydamas asmuo suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir nori taip veikti. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką tai reiškia, kad kaltininkas bent bendrais bruožais suvokė, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo veiksmai, yra narkotinės ar psichotropinės, taip pat jų kiekį ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-33/2009, Nr. 2K-587/2012, Nr. 2K-7-107/2013, Nr. 2K-604/2014). Taigi asmuo už BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodytų alternatyvių veiksmų padarymą (taip pat ir už narkotinių ar psichotropinių medžiagų laikymą) atsako, jeigu jis bent bendrais bruožais suvokė, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo veiksmai, yra psichotropinės ar narkotinės, taip pat jų kiekį ir pan. Tam, kad būtų galima inkriminuoti šį požymį, nebūtina įrodyti, jog kaltininkas tiksliai žinojo narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekį, koncentraciją. Subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviaisiais, todėl kaltės turinys atskleidžiamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet ir objektyviais bylos duomenimis. Įrodymais, patvirtinančiais tokį suvokimą, gali būti šių medžiagų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-426-507/2016).

15. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nuteistasis V. D. nesuprato, kokiomis medžiagomis disponuoja ir koks jų kiekis, tačiau byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis bent bendrais bruožais turėjo suprasti ir suprato, jog disponuoja labai dideliu kiekiu draudžiamų psichotropinių medžiagų. Pirmiausia, nuteistojo poziciją, kad jis nesuprato, kokiomis medžiagomis disponuoja ir koks jų kiekis, paneigia jo paties parodymai, jog jo paimtas gabenti krovinys buvo įtartinas. Šį įtarimą sustiprino ir aplinkybė, jog už šią paslaugą jam buvo pažadėtas pakankamai didelis atlygis – nedidelio maišo su pakuotėse esančiomis tabletėmis nugabenimas buvo įvertintas 3500 Eur suma, kai tuo tarpu vilkiko priekaboje gabenamo stambaus granulių krovinio nugabenimo kaina buvo 1000 Eur. Nors apeliaciniame skunde motyvuojama, kad didesnė perduotų vaistų gabenimo kaina buvo dėl to, kad tai buvo ne standartinis, o individualus krovinys, pagrindo tokiai išvadai nėra – nuteistasis nenurodė nei vienos aplinkybės, patvirtinančios jo gabentų pakuočių su tabletėmis išskirtinį, individualų pobūdį – reikalingas papildomas apsaugos priemones, specialias jo gabenimo sąlygas, skubą ar pan. Nors nuteistasis nurodė, kad Prancūzijoje jį kalbinęs vyriškis, paklaustas, kodėl pats neveža, teigė, kad dėl karantino per sieną gali važiuoti tik krovininiai automobiliai, vien ši aplinkybė negali pateisinti trigubai didesnės, nei krovinio, užimančio visą priekabą, pervežimo kainos, pasiūlytos už sąlyginai nedidelio krovinio pervežimą.

16. Pažymėtina ir tai, kad, apklaustas ikiteisminio tyrimo pradžioje V. D. nurodė, jog jis tik po Prancūzijoje gauto pasiūlymo užsidirbti vežant į Suomiją krovinį – vaistus, su juo sutikęs bei iš karto sužinojęs, kad tabletės gabenimui į Suomiją bus paduotos Panevėžyje, grįždamas į Lietuvą, susirado vežimui krovinį į Suomiją. Šią aplinkybę patvirtina ir įvykio vietos apžiūros metu sulaikytame vilkike rastas ir paimtas Tarptautinis krovinių transportavimo važtaraštis (duomenys neskelbtini), kuris apžiūrėtas bei nustatyta, kad AB „K“ krovinys, skirtas (duomenys neskelbtini), Helsinki, (duomenys neskelbtini) Suomija, pakrautas 2021 m. rugsėjo 9 d. UAB (duomenys neskelbtini) (t. 1, 11–20, 105–107). Ši aplinkybė, o taip pat tablečių perdavimo Panevėžyje aplinkybės, kai V. D. nebuvo nurodyti jokie tiek vaistų krovinio perdavėjo Panevėžyje, tiek jo gavėjo Suomijoje kontaktai, vaistų krovinį perdavęs asmuo liepė pačiam V. D. jį pasiimti iš automobilio bagažinės, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą dėl konspiracinio vaistų gabenimo ir perdavimo pobūdžio, važiavimo į Suomiją su vaistais tikslą pridengiant vėliau surasto krovinio gabenimo poreikiu.

17. Apeliantas skunde argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas pernelyg sureikšmino krovinio gabenimo situaciją, kuri, anot gynėjo, yra gyvenimiška, dažnai pasitaikanti krovinių gabenimo versle, kai būna gaunami individualūs užsakymai pervežimui, kurie paprastai yra brangesni, o pasakymas, kad vaistai skirti sportininkų poreikiams, galėjo sukurti V. D. įspūdį apie didesnę jų vertę. Su šiuo argumentu sutikti nėra pagrindo. V. D., būdamas krovinių pervežimo įmonės vadovas, pats betarpiškai transporto priemone perveždamas krovinius, žinojo, kaip ir kokių dokumentų pagrindu vyksta krovinių gabenimas – jo vairuoto vilkiko su priekaboje gabentu granulių kroviniu sulaikymo metu buvo paimtas tarptautinis krovinio transportavimo važtaraštis, kuriame buvo įvardinti siuntėjas, gavėjas, jų rekvizitai, krovinio iškrovimo vieta, krovinio perėmimo vieta ir data, krovinio pavadinimas, kiekis, svoris, siuntėjo nurodymai, kaip turi būti gabenamas krovinys, o taip pat vežėjas, jo rekvizitai, važtaraštis pasirašytas tiek siuntėjo, tiek pervežėjo atstovų. Tuo tarpu vaistų krovinio, kuris, apelianto teigimu, galėjo būti didesnės vertės, gabenimui nuteistasis ne tik neturėjo jokio dokumento, bet jam nebuvo pasakyta ir jokie krovinio siuntėjo ar gavėjo kontaktai susisiekti nenumatytu atveju. Todėl nėra jokio pagrindo išvadai, kad tokia situacija yra įprasta, gyvenimiška.

18. Taip pat apeliantas pabrėžia menką V. D. išsilavinimą, siaurą socialinių įgūdžių ratą bei skurdžią gyvenimišką patirtį, kaip veiksnius, nulėmusius menką V. D. suvokimą dėl gabenamų vaistų draudžiamumo. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais argumentais. Pirmosios instancijos teismas byloje ištirtų įrodymų pagrindu priėjo prie išvados, kad V. D., kaip mažosios bendrijos „H“, kuri užsiima krovinių gabenimu, direktoriaus, darbinė ir gyvenimiška patirtis buvo pakankama byloje nagrinėjamoje situacijoje suvokti draudžiamą teisėtai disponuoti gabenamų vaistų pobūdį. Priešingai, gynėjo skunde nurodytas, kaip menkas, V. D. išsilavinimas (nebaigtas vidurinis, baigta 10 klasių) nesuponuoja išvados apie siaurus jo socialinius interesus ir įgūdžius ar skurdžią gyvenimišką patirtį, o tuo pačiu apie savo veiksmų neteisėtumo nesupratimą. Kaip nurodyta pirmosios instancijos teismui pateiktoje MB „H“ įgalioto asmens buhalterės R. K. 2022 m. birželio 7 d. charakteristikoje, V. D. yra įmonės įkūrėjas (įmonė įkurta 2021 m. birželio 18 d.), per metus įmonė pasiekė gerų veiklos rezultatų, nusipirko du vilkikus, atidarė autoservisą, suteiktos darbo vietos 8 darbuotojams; planuojama įmonės plėtra ir darbuotojų skaičiaus didinimas, įmonė dirba pelningai, mokesčius moka laiku, įgijo gerą vardą; V. D., kaip įmonės vadovas, apibūdinamas, kaip turintis gerą strateginį mąstymą, operatyviai priimantis sprendimus, susijusius su įmonės valdymu, kolektyvo darbo organizavimu, darbus atlieka laiku ir tvarkingai, yra kruopštus ir pareigingas vadovas, imlus įvairioms naujovėms ir pasiūlymams ( t. 3, b. l. 135-136).

19. Nuteistasis pats pripažino, kad vežė įtartiną krovinį, t. y. draudžiamas teisėtai disponuoti medžiagas. Tai patvirtina ir jo veiksmai su gautu siuntiniu. Liudytoju apklaustas H. Š. parodė, kad jis kartu su nuteistuoju sulaikymo dieną vilkiku važiavo į Suomiją; atėjęs į vilkiko kabiną, jis pamatė stovintį maišą; atėjęs V. D. paaiškino, kad jame papildai sportininkams, ėmė iš maišo pakuotes ir dėjo į skirtingas daiktadėžes. Šio liudytojo parodymais paneigta nuteistojo pozicija, kad jis pakuočių neslėpė, tiesiog jas sudėjo į daiktadėžes, kad jos neišsibarstytų. Kaip matyti iš įvykio vietos apžiūros protokolo, pakuotės su tabletėmis buvo be dėžučių, tačiau sudėtos po kelias ir perrištos skaidria juosta, dalis lapelių buvo palaidi. Šios aplinkybės patvirtina, kad nebuvo jokio būtinumo vaistų pakuotes išimti iš maišo, o jų sudėjimas į skirtingas daiktadėžes, nors ir neslepiant jų specialiai įrengtose slėptuvėse, kontrabanda gabenamas medžiagas užmaskuos. Minėtų aplinkybių visuma neabejotinai patvirtina, kad nuteistasis bent bendrais bruožais suvokė, kad jis disponuoja psichotropine medžiaga, draudžiama teisėtoje apyvartoje.

20. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad psichotropinės medžiagos, kuria neteisėtai disponavo V. D., kiekis byloje nenustatytas, kadangi tirta tik nedidelė dalis tablečių, bet ir jose grynasis psichotropinės medžiagos kiekis nenustatytas. Baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis priklauso nuo jų kiekio, kuriuo buvo disponuojama. Šie dydžiai yra nustatyti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintose narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose. Psichotropinės medžiagos buprenorfino nedidelis kiekis yra iki 0,04 g, didelis – virš 0,3 g, o labai didelis – virš 3 g. Taigi, šiuo atveju nuteistasis disponavo psichotropinės medžiagos kiekiu, kuris žymiai viršijo labai didelio kiekio ribą.

21. Specialisto išvadoje Nr. 11-2136(21) nurodyta, kad, atlikus tyrimą (paimtos iš skirtingų serijų tabletės ekstrachuotos, o ekstraktai ištirti dujų chromatografijos – masių spektometrijos metodu), nustatyta, jog tirti pateiktos tabletės „Subutex 8 mg“ yra psichotropinės medžiagos – buprenorfino tabletės; kiekybinio buprenorfino tyrimo atlikti nėra galimybės, nesant pamatinės medžiagos, reikalingos tyrimui; pateiktų tablečių požymiai – spalva, forma, įspaudai ant tablečių, veiklioji medžiaga atitinka ant lapelio nurodyto gamintojo ir platintojo „Indivior Europe Limited“ buprenorfino tablečių požymius. Nurodoma, kad vienoje tabletėje yra 0,0080 g (8 mg) buprenorfino hidrochlorido arba 0,00737 g (7,37 mg) gryno buprenorfino (bazės pavidalu), todėl tirti pateiktose 9460 tabletėse yra 69,7202 g gryno buprenorfino (bazės pavidalu) ( t. 1, b. l. 126 – 128). Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausta ekspertė S. K. patvirtino specialisto išvadą ir detaliai nurodė psichotropinės medžiagos ir jos kiekio nustatymo metodiką, taip pat paaiškino, kokiu būdu psichotropinės medžiagos buprenorfino kiekį (buprenorfino hidrochlorido pavidalu), kaip nurodyta Lietuvos Respublikos vaistinių preparatų registre registruoto receptinio vaistinio preparato Subutex poliežuvinės tabletės veiklioji medžiaga (t. 1, b. l. 132), perskaičiavo į gryno buprenorfino (bazės pavidalu) kiekį. Ekspertės kompetencija ir kvalifikacija teisėjų kolegijai abejonių nekelia, ekspertė detalizavo ir paaiškino specialisto išvadą, todėl pagrindo netikėti ekspertiniu tyrimu nėra.

22. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ištirtais įrodymais nustatyti faktiniai duomenys patvirtina, kad V. D. bendrais bruožais suvokė, jog aplinkybės, kuriomis jis sutiko vežti vaistus, yra įtartinos, viso 1350 pakuotėse esančių vaistų kiekis yra labai didelis, o pasiūlyta jų nugabenimo kaina nėra adekvati, todėl suprato, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo medžiagų gabenimo veiksmai, yra nelegalios bei turėjo bendro pobūdžio supratimą apie psichotropinės medžiagos kiekio ir svorio santykį. Jis suprato, jog tai yra labai didelis psichotropinių medžiagų kiekis ir, nors nuteistasis galėjo ir nežinoti psichotropinės medžiagos, kuria disponavo, kiekio gramų tikslumu, taip pat galėjo nežinoti, kaip teisiškai bus įvertintas daugiau kaip 3 g medžiagos disponavimas, tačiau tai nekeičia jo veiksmų teisinio vertinimo. Todėl aplinkybė, kad nuteistasis nežinojo tikslios psichotropinės medžiagos cheminės sudėties ir kiekio gramų tikslumu, nepaneigia V. D. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikaltimą. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė pagrįstas išvadas dėl V. D. kaltės neteisėtai disponavus labai dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų bei nuteistojo veiką teisingai kvalifikavo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį.

23. Skundžiamame nuosprendyje išdėstyti bei aptarti įrodymai taip pat patvirtina, jog nuteistasis pasikėsino padaryti dar ir kitą nusikalstamą veiką, t. y. psichotropinių medžiagų kontrabandą. Pagal BK 22 straipsnio 1 dalį pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptartų bylos įrodymų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad V. D. vilkiku „DAF“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamu kito asmens, psichotropines medžiagas ketino gabenti per Lietuvos Respublikos valstybės sieną į Suomijos Respubliką, tačiau dar Lietuvos teritorijoje buvo sulaikytas, todėl jo veika kvalifikuota tik kaip pasikėsinimas padaryti kontrabandą. Pirmosios instancijos teismas V. D. nusikalstamus veiksmus teisingai kvalifikavo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio 4 dalį.

Dėl bausmės

24. Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde teigia, jog V. D. už neteisėtą disponavimą labai dideliu psichotropinių medžiagų kiekiu ir pasikėsinimą jas kontrabandos būdu išgabenti per valstybės sieną skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės nėra teisingos. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje dalyje apeliacinis skundas iš dalies yra pagrįstas.

25. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

26. Skirdamas bausmes už atskiras nusikalstamas veikas V. D., pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad jis padarė vieną baigtą nusikalstamą veiką (BK 260 straipsnio 3 dalis) priskiriamą labai sunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 6 dalis) ir pasikėsino padaryti nusikalstamą veiką (BK 22 straipsnio 1 dalis ir 199 straipsnio 4 dalis), priskiriamą sunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 5 dalis). Vertinant nuteistąjį V. D. charakterizuojančias aplinkybes, nustatyta, kad jis buvo anksčiau teistas, tačiau teistumas išnykęs, ankstesni nuteistojo teistumai buvo už kitokio pobūdžio, nei nagrinėjamoje byloje, nusikalstamas veikas, įvykdytas jam būnant nepilnamečiu, nuo paskutinio teistumo praėjęs ilgas laiko tarpas (daugiau kaip dešimt metų). Taip pat nustatyta, kad V. D. buvo baustas administracine tvarka už smulkius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kuriuos teismas įvertino, kaip sąlygotus darbo pobūdžio, administracinės nuobaudos sumokėtos (t. 2, b. l. 22–33).

27. Teismas vertino ir nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis. Nustatyta, kad V. D. nusikalstamų veikų padarymo metu dirbo ir šiuo metu dirba mažosios bendrijos „H“ direktoriumi, pats vairuoja vilkiką, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai (t. 3, b. l. 135-136). Teismas nenustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. V. D. išsituokęs, vienas augina nepilnametę dukrą M. D., taip pat faktinėje šeimoje augina ir faktinės sutuoktinės nepilnametį sūnų. Teismas nenustatė duomenų, kad V. D. nusikalstamas elgesys būtų sistemingas, nusikaltimai užkardyti, psichotropinės medžiagos į apyvartą nepateko, todėl padarė išvadą, kad nagrinėjami nusikaltimai nebuvo dėsninga jo ankstesnio gyvenimo pasekmė, o nuteistojo pozityvus elgesys darbe ir gyvenimo būdas rodo mažesnį jo asmenybės pavojingumą. Atsižvelgęs į šias aplinkybes bei į tai, kad straipsnių sankcijose numatytas ilgalaikis laisvės atėmimas bei atskyrimas nuo šeimos, darbo, verslo, visuomenės neigiamai paveiks nuteistojo socialinius ryšius, pirmosios instancijos teismas priėjo prie išvados, jog net minimalios įstatymo sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas už nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, nebūtų teisingas, aiškiai prieštarautų teisingumo principui ir neatitiktų BK 41 straipsnyje išdėstytų bausmės tikslų, todėl yra pagrindas jam paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatytą bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu – laisvės atėmimą šešeriems metams. Taip pat teismas sprendė, kad už nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 199 straipsnio 4 dalyje, skirtina minimali sankcijoje numatyta bausmė, kuri atsižvelgiant į aptartus V. D. charakterizuojančius duomenis, yra protinga ir teisinga.

28. Apeliantas, apeliaciniame skunde argumentuodamas dėl šios nuosprendžio dalies nepagrįstumo, tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybės, kad jis prisipažino nusikaltęs ir nuoširdžiai gailisi, o taip pat tinkamai neįvertino to, kad nuteistasis savo iniciatyva nustatė ir surado asmenį, kuris Panevėžyje jam perdavė vaistų krovinį, tuo padėdamas tyrimui nustatyti nusikalstamų veikų faktines aplinkybes. Gynėjas nurodo, kad, vertinant nuteistajam parinktos bausmės rūšies ir paskirtų dydžių pagrįstumą, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir tai, kad po nuteistojo nurodyto, kaip jam perdavusio krovinį Panevėžyje, asmens apklausos pirmosios instancijos teismo posėdyje, buvo padegtas jo mažosios bendrijos valdomas vilkikas, išsimokėtinai įgytas iš kitos bendrovės, už kurį bendrija buvo sumokėjusi beveik visas įmokas; dėl šio fakto pagal V. D. pareiškimą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau įtariamasis nėra nustatytas.

29. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte – kad V. D. pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi.

30. Teismų praktikoje aiškinama, jog kaltininkas gali pripažinti kaltę ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-685/2012, Nr. 2K-137/2015, Nr. 2K-176-303/2018, Nr. 2K- 307- 689/2019, Nr. 2K-81-895/2020 ir kt.). Bylos duomenimis nustatyta, jog nuteistasis teisminio bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu pripažino aplinkybę, kad priėmė vežti į užsienio valstybę pakuotes su vaistais ir jas transporto priemone vežė link Lietuvos Respublikos sienos ir dėl tokio elgesio gailėjosi, tačiau nepripažino, supratęs, jog šis krovinys – tai labai didelis psichotropinės medžiagos kiekis. Todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo tokios nuteistojo pozicijos vertinti kaip kaltės pripažinimo ir nuoširdaus gailesčio ir pagrįstai nenustatė jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

31. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis V. D. pripažino, kad krovinys jam buvo įtartinas, nurodė krovinio priėmimo gabenti ir gabenimo detales. Į šią nuteistojo poziciją, kaip ir aplinkybę, jog nuteistasis siekė padėti ikiteisminiam tyrimui, savo iniciatyva nustatęs ir suradęs duomenis asmens, kuris Panevėžyje jam perdavė pakuotes su vaistais gabenimui į Suomijos Respubliką, atsižvelgtina, vertinant nuteistajam parinktų bausmių rūšių ir paskirtų jų dydžių pagrįstumą. Teisėjų kolegijos manymu, be šių aplinkybių svarbi ir susidariusios nuteistojo šeiminės padėties analizė. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje buvo apklausta nepilnametė nuteistojo duktė M. D., kuri paaiškino, kad ją nuo trejų metų augina vienas tėvas, jos motina gyvena užsienyje ir su ja jokių ryšių nepalaiko; tėvas gyvena su sugyventine I. M., pastaroji taip pat turi nepilnametį sūnų, kurį V. D. augina nuo mažų dienų; tėvas V. D. jai yra artimiausias žmogus, su kuriuo jos ryšiai labai stiprūs, jis rūpinasi ja, jos mokymosi rezultatais, sveikata, emocine būkle; dėl tėvą užlupusių problemų suprastėjo ir jos sveikata, emocinė būklė; kamuoja nežinia dėl ateities, nes jie su tėvu gyvena sugyventinei priklausančiame bute, o paaiškėjus apie problemas su teisėsaugos institucijomis, tarp jų ėmė kilti konfliktai; tėvui pradėjus atlikti laisvės atėmimo bausmę, gali kilti problemų dėl jos gyvenamosios vietos. Tėvas yra vienintelė jos moralinė ir materialinė atrama bei paguoda. Minėtos aplinkybės patvirtintos ir I. M. rašytiniame paaiškinime (t. 4, b. l. 50–51). Iš M. D. ugdymo įstaigos Panevėžio (duomenys neskelbtini) gimnazijos vadovės 2023 m. sausio 16 d. rašto Nr. SD-19(323) matyti, kad nuo mokslo metų pradžios M. D. nuotaikos svyruojančios; paklausus jos pačios, kas sąlygoja tokią būseną, buvo pateiktas atsakymas, jog tėvelis turi problemų ir jai dėl to labai liūdna; kalbėdama šia tema, M. susigraudina, kūno kalba išduoda įtampą; tėvas V. D. domisi dukters ugdymo pasiekimais, seka M. mokymosi rezultatus elektroniniame dienyne (t. 4, b. l. 48). Iš psichologės J. R. 2023 m. sausio 16 d. pažymos Nr. 10 dėl M. D. konsultavimo matyti, kad V. D. 2022 m. balandžio 13 d. kreipėsi į privatų J. R. psichologo kabinetą dėl psichologinės pagalbos dukrai M. D.; kreipimosi priežastis – emocinės problemos; suteiktos 6 konsultacijos – 3 konsultacijos M., kitos 3 konsultacijos M. ir M. auginantiems suaugusiems (t. 4, b. l. 49). Medicininiai dokumentai patvirtina, kad po byloje nagrinėjamų įvykių ir nuteistasis V. D. buvo gydomas dėl adaptacijos sutrikimų (t.4, b. l. 52–63).

32. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai taip pat buvo pateikti duomenys apie tai, kad nuteistojo iniciatyva surastas asmuo nustatytas kaip M. M. (Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos skyriaus prokuroro M. J. 2022 m. birželio 20 raštas dėl informacijos pateikimo, t. 3, b. l. 144); 2022 m. rugpjūčio 24 d. teismo posėdyje, kuriame M. M. buvo apklaustas liudytoju, nuteistasis V. D. parodė, kad šis asmuo buvo atvykęs pas jį į garažą dieną prieš posėdį 9 val. ryto, liepė sakyti, kad jis nieko nepadavė, siūlė pinigų, sakė pagalvoti, o jis atvažiuos 6 val. vakaro, gąsdino nuteistąjį; jis siūlomų pinigų neėmė, turi fotonuotraukas, patvirtinančias šio asmens atvykimo faktą (t. 3, b. l. 158–159); praėjus kelioms dienoms po minėto teismo posėdžio – 2022 m. rugsėjo 1 d. apie 23.22 val. kilusio gaisro metu apdegė V. D. įmonei priklausantis krovininis vilkikas Scania R420 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris stovėjo Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) saugomoje teritorijoje. Nuteistasis apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai pateikė fotonuotraukas, patvirtinančias minėtos transporto priemonės apgadinimų aplinkybę, taip pat asmens lankymosi garaže faktą (t. 4, b. l. 64–76). Iš Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos skyriaus prokuroro M. J. 2023 m. sausio 24 rašto dėl informacijos apie ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-33641-22 eigą pateikimo matyti, kad Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariate 2022 m. rugsėjo 2 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-33641-22 pagal nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 2 dalyje, faktą; tyrimas pradėtas pagal 2022 m. rugsėjo 2 d. MB H direktoriaus V. D. pareiškimą, kad 2022 m. rugsėjo 1 d. apie 23.22 val. kilusio gaisro metu apdegė V. D. įmonei priklausantis krovininis vilkikas Scania R420 vals. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris stovėjo Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) saugomoje teritorijoje; apklaustas V. D. parodė, kad minėtas vilkikas buvo išregistruotas ir kitą dieną turėjo būti registruotas jo įmonės vardu, buvo draustas, gauta draudimo išmoka, kuria padengta dalis vilkiko vertės, vilkiko kabina sugadinta nepataisomai, vilkikas tapo nebetinkamas naudoti; V. D. nurodė, kad įtaria dėl padegimo M. M., tačiau atliktais ikiteisminio tyrimo veiksmais nusikaltimą padarę asmenys nėra nustatyti (t. 4, b. l. 101–103).

33. Visos nurodytos aplinkybės kartu su pirmosios instancijos teismo jau įvertintomis, kaip sudarančiomis pagrindą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, aplinkybėmis, teisėjų kolegijos vertinimu, suponuoja išvadą, kad teismas, paskirdamas V. D. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį šešerių metų laisvės atėmimo bausmę, paskyrė nuteistajam savo dydžiu aiškiai per griežtą bausmę, todėl nuosprendis keičiamas dėl paskirtos neteisingos bausmės (BPK 328 straipsnio 2 punktas).

34. Byloje nekyla abejonių, kad V. D. padarytas labai sunkus nusikaltimas – neteisėtas disponavimas labai dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų yra labai pavojinga nusikalstama veika, tačiau teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju tik paskyrus nuteistajam šešerių metų laisvės atėmimo bausmę, bus įgyvendinta bausmės paskirtis. Svarstydama nuteistajam paskirtos bausmės teisingumo klausimą, teisėjų kolegija atsižvelgia į pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytus argumentus, į tai, kad nuteistajam iš BK 260 straipsnio 3 dalies dispozicijoje nurodytų alternatyvių veikų inkriminuota tik dalis veikų (neteisėtas psichotropinių medžiagų laikymas), V. D. veiksmai nagrinėjamoje byloje apsiribojo minėtų medžiagų pervežimu, veiksmai nebaigti, psichotropinės medžiagos į apyvartą nepateko. Nors V. D. buvo anksčiau teistas, tačiau teistumas išnykęs, už neteisėtą disponavimą psichotropinėmis medžiagos teistas nebuvo. Jo įvykdyta nusikalstama veika buvo vienkartinė, atsitiktinė, psichotropinė medžiaga policijos pareigūnų buvo rasta ir paimta, į apyvartą nepateko, taigi ši nusikalstama veika jokių padarinių kitiems asmenims nesukėlė. Taip pat atsižvelgiama į tai, kad nuteistajam V. D. paskirta ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė neigiamai paveiks susiformavusius stiprius jo socialinius ryšius su nepilnamete dukra M. D. ir nuo dviejų metų amžiaus auginamu faktinės sutuoktinės I. M. sūnumi M. D., o atskyrimas nuo paauglės dukters, ypač tokiame jos amžiaus tarpsnyje, turės itin skausmingų neigiamų padarinių jos psichinei sveikatai. Visos šios aplinkybės rodo mažesnį šios nusikalstamos veikos pavojingumą.

35. Teisėjų kolegija atsižvelgia ir į teismų praktiką kitose bylose dėl panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad tokio pobūdžio bylose BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės dydis priklauso ir nuo veikos mechanizmo sudėtingumo, organizuotumo lygio, disponuojamų ypač didelių narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekių, neatsitiktinio, tęstinio pobūdžio, ilgalaikės veikos trukmės. Tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta. Įvertinant jau aptartas šioje byloje aplinkybes, taip pat tai, kad V. D. faktiškai neneigia paties disponavimo vilkike surastomis psichotropinėmis medžiagomis, teisėjų kolegija jam paskirtą pagal BK 260 straipsnio 3 dalį bausmę vertina kaip aiškiai per griežtą ir ją švelnina iki ketverių metų laisvės atėmimo. Švelninti, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, ir pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio 4 dalį paskirtą bausmę, teisėjų kolegijos nuomone, pagrindo nėra. Pažymėtina ir tai, kad ši bausmė ir skundžiamu nuosprendžiu jau subendrinta apėmimo būdu, tai yra apimant ją griežtesne bausme, kuri V. D. paskirta pagal BK 260 straipsnio 3 dalį. Švelninant V. D. bausmę pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, iš naujo bendrinamos ir kitos bausmės ir nuteistajam skiriama atitinkamai švelnesnė galutinė subendrinta bausmė.

36. Kita vertus, teisėjų kolegija nemato pagrindo skirti ir apeliaciniame skunde prašomą bausmę, kuri būtų nesusijusi su realiu laisvės atėmimu. Formuojamoje teismų praktikoje pripažįstama, kad pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeidžia humaniškumo principą, nes taip yra sumenkinami valstybės saugomi įvardinti gėriai. Tokiais teismo sprendimais kartu formuojama nuomonė, kad teismai nevienodai, šališkai saugo atskirų baudžiamųjų teisinių santykių subjektų interesus. Taikant prevencines priemones ir nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimą, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekdamas užtikrinti teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio nusikalstamą veiką, asmeninį interesą visiškai išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų.

37. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad teisingumo principas reiškia, jog kaltininko nubaudimas negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui, kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet bendrąją prevenciją.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 punktais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Panevėžio apygardos teismo 2022 m. spalio 24 d. nuosprendžio dalį dėl nuteistajam V. D. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskirtos bausmės ir galutinės subendrintos bausmės pakeisti.

V. D., nuteistam pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, paskirti bausmę laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, šią bausmę ir Panevėžio apygardos teismo 2022 m. spalio 24 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio 4 dalį paskirtą bausmę subendrinti apėmimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę V. D. paskirti laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams.

Bausmės laiką skaičiuoti nuo nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos. Į paskirtą bausmę įskaityti V. D. laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2021 m. rugsėjo 11 d. iki 2021 m. spalio 7 d.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Teisėjos Jolanta ČepukėnienėVitalija NorkūnaitėRegina Pocienė