Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

V. D. a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Pasvalys, Lietuva, pilietybė (duomenys neskelbtini), faktinė ir deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Panevėžys, Lietuva, išsiskyręs, dirba MB "(duomenys neskelbtini)" direktoriumi, neteistas

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Baudžiamojo kodekso ( toliau- BK) BK 260 straipsnio 3 dalyje , 22 straipsnio 1 dalyje ir 199 straipsnio 4 dalyje

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamų veikų aplinkybės, kvalifikavimo motyvai ir teismo išvados

V. D. laikotarpyje nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto laiko iki 2021 m. rugsėjo 11 d. 10 val. 20 min., neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų– 9460 vnt. buprenorfino tablečių „SUBUTEX“, kuriuose yra 69,7202 g. gryno buprenorfino bazės pavidalu (75680 mg. buprenorfino hidrochlorido pavidalu), kurias paslėptas vilkiko „DAF“, valstybiniais numerio ženklais (duomenys neskelbtini), kabinos daiktadėžėse bei lovos dėžėje, pasikėsino kontrabandos būdu, neturint leidimo, per Lietuvos – Latvijos Respublikų valstybių sienas neteisėtai gabenti į Suomijos Respubliką, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, o būtent:

nuo ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatyto laiko iki 2021 m. rugsėjo 11 d. apie 08 val. jam priklausančios mažosios bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ vilkiko „DAF“ valst. Nr.(duomenys neskelbtini), stovėjusio Panevėžio mieste Parko gatvės važiuojamosios dalies kelkraštyje šalia įvažiavimo į uždarą teritoriją adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžys, kabinoje neteisėtai laikė labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų– 9460 vnt. buprenorfino tablečių „SUBUTEX“ kuriose yra 69,7202 g. gryno buprenorfino bazės pavidalu (75680 mg. buprenorfino hidrochlorido pavidalu), kurias 2021 m. rugsėjo 11 d. apie 08 val. paslėpęs minėto vilkiko kabinoje esančiose daiktadėžėse bei lovos dėžėje, vilkiką vairuojant H. Š., kuris dėl nusikalstamos veikos nėra kaltas, gabeno Panevėžio miesto gatvėmis ir keliu A10 (Panevėžys – Pasvalys – Ryga) šias psichotropines medžiagas turėdamas tikslą kontrabandos būdu per Lietuvos Respublikos ir Latvijos Respublikos valstybių sieną išgabenti į Suomijos Respubliką, tačiau savo veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes 2021 m. rugsėjo 11 d. 10 val. 20 min. A10 kelio Panevėžys – Pasvalys – Ryga 66 kilometre buvo sulaikytas Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų ir visa neteisėtai laikyta bei gabenta psichotropinė medžiaga –9460 vnt. buprenorfino tablečių „SUBUTEX“, kuriose yra 69,7202 g. gryno buprenorfino bazės pavidalu (75680 mg. buprenorfino hidrochlorido pavidalu), buvo rasta ir paimta vilkiko apžiūros metu.

Iš 2021-09-20 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados Nr. 11-2136 (21), matyti, kad tirti pateiktos tabletės „SUBUTEX® 8 mg...“ yra psichotropinės medžiagos – buprenorfino tabletės. Tikėtina, kad 9460-yje tablečių yra 69,7202 g gryno buprenorfino (bazės pavidalu). (t. 1, b. l. 127-128).

Iš 2022-04-05 Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie LR Sveikatos apsaugos ministerijos rašto Nr. (1.22MR)2R-530 matyti, kad Lietuvos Respublikos vaistinių preparatų registre yra registruotas receptinis vaistinis preparatas Subutex 8 mg poliežuvinės tabletės, jo veiklioji medžiaga buprenorfino hidrochloridas. Vienoje tabletėje yra 8 mg buprenorfino (buprenorfino hidrochlorido pavidalu), todėl 9460 tabletėse yra 75680 mg buprenorfino (buprenorfino hidrochlorido pavidalu). (T. 1, b.l. 132).

Iš 2021-09-20 važtaraščio apžiūros protokolo kurio matyti, kad apžiūrėtas Tarptautinis krovinių transportavimo važtaraštis (duomenys neskelbtini) paimtas 2021-09-11 įvykio vietos apžiūros metu iš vilkiko „DAF“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Jame nurodytas AB “ (duomenys neskelbtini)” krovinys, skirtas (duomenys neskelbtini), pakrautas 2021-09-09 UAB (duomenys neskelbtini) (T. 1, b. l. 105-107).

Iš Panevėžio apygardos prokuratūros nutarimo matyti, kad H. Š. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas ir jis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis BK 40 straipsniu. (t. 1, b.l. 148).

Iš 2021-10-13 parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad parodymų patikrinimo vietoje metu įtariamasis V. D. parodė vietą Panevėžio mieste Parko gatvėje apie 10 m. iki įvažiavimo į aptvertą aikštelę adresu (duomenys neskelbtini), kurioje 2021-09-09 jam buvo perduotas polipropileno maišas su psichotropinėmis medžiagomis – tabletėmis „SUBUTEX“. (T. 2, b.l. 184-190).

Pagal BK 260 straipsnio 3 dalį atsako asmuo, kuris neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė, pardavė ar kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų.

Įvertinęs aukščiau išdėstytų ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais visumą, bylą nagrinėjantis teismas laiko, jog M. D. kaltė disponavus psichotropinėmis medžiagomis jas laikant, gabenant Lietuvos Respublikos teritorija ir turint tikslą pervežti jas per Lietuvos valstybinę sieną į Suomiją yra visiškai įrodyta. Nors kaltinamasis V. D. neigia, kad žinojo ir suprato, jog gabena psichotropines medžiagas tačiau tokia versija atmetama kaip pasirinktas gynybos būdas, o jo kaltę patvirtina žemiau aptariami įrodymai.

V. D. kaltę dėl disponavimo psichotropinėmis medžiagomis ir pasikėsinimo kontrabandos būdu išvežti jas iš Lietuvos be jo paties dalinio prisipažinimo pagrindžia liudytojų H. Š., A. K., V. V. parodymai ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu, įvykio vietos, vilkiko apžiūros bei V. D. sulaikymo protokolai, specialistų išvados ir kiti aptarti įrodymai. V. D. parodė, kad vežti tabletes sportui už atlygį į Suomiją pasiūlymą iš nepažįstamo lietuvio gavo Prancūzijoje vilkikų stovėjimo aikštelėje. Jis sutiko, nes tas asmuo pasakė, kad tai bus legalus krovinys, t.y. legalūs vaistai. Krovinį į Suomiją sudaro pats. Jam vaistus pristatė Lietuvoje iš vakaro prie plovyklos Parko g. Panevėžyje kitas asmuo. Vaistus sudėjo į daiktadėžes jau važiuojant, matė jų pavadinimus. 2021 m. rugsėjo 11 d. su H. Š. važiavo dviese. Nebuvo jokio įtarimo, kad tai gali būti narkotinės medžiagos. Už tų tablečių nugabenimą Prancūzijoje siūlė 5 000 Eurų, o Lietuvoje 3500 Eur. Vaistus sudėjo į kelias vietas, nes maišas mėtėsi po kojomis. Tablečių pavadinimas nieko nesakė, įtarimų nekėlė. Liudytojas H. Š. patvirtino, kad vaistus į automobilį atsinešė iš vakaro V. D., o važiuojant jas sudėjo į daiktadėžes. Liudytojai V. K., V. V. patvirtino, kad 2021 m. rugsėjo 11 d. sulaikius krovininį vilkiką "DAF" valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su baltos spalvos puspriekabe "SCHMITZ" valst Nr. (duomenys neskelbtini) ir apžiūrint vilkiko saloną virš priekinio lango esančiose daiktadėžėse 450 pakuočių tablečių „SUBUTEX“, o už sėdynių esančioje miegamojoje vietoje rasta 900 pakuočių tablečių „SUBUTEX“. Kiekvienoje pakuotėje buvo po 7 tabletes, vis 1350 pakuočių tablečių „SUBUTEX“, kuriuose yra 9450 tablečių „SUBUTEX“. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada patvirtina, kad pas V. D. vilkiko priekaboje rastose 9460 tabletėse yra psichotropinės medžiagos – 69,7202 g gryno buprenorfino (bazės pavidalu). Lietuvos Respublikos vaistinių preparatų registre yra registruotas receptinis vaistinis preparatas Subutex 8 mg poliežuvinės tabletės, jo veiklioji medžiaga buprenorfino hidrochloridas.

BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties objektyvieji požymiai yra alternatyvūs: narkotinių ar psichotropinių medžiagų, turint tikslą jas platinti gaminimas, perdirbimas, įgijimas, laikymas, gabenimas, siuntimas ir pardavimas. Kaltinamajam V. D. inkriminuota dvi iš nurodytų veikų- neteisėtas narkotinių medžiagų laikymas ir gabenimas, šių nusikaltimų objektyvinė pusė įrodyta aptartais įrodymais. Abiejų V. D. inkriminuotų nusikaltimų subjektyvusis požymis – kaltė – pasireiškia tiesiogine tyčia: kaltininkas suvokia, kad laiko, gabena ir neteisėtai (neturėdamas leidimo) per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabena uždraustas psichotropines medžiagas ir nori taip veikti. Asmuo už disponavimą psichotropine ar narkotine medžiaga atsako, jei jis bent bendrais bruožais suvokė, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo neteisėti veiksmai, yra psichotropinės ar narkotinės medžiagos, taip pat koks jų kiekis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-201/2013).

Nors V. D. viso proceso metu teigė, jog nesuprato sutikęs pervežti nelegalias psichotropines medžiagas ir visą laiką manė, kad veža legalius vaistus sportui, tačiau teismo vertinimu kaltinamojo žinios apie draudžiančias medžiagas ir jų apyvartą, baudžiamąją atsakomybę už šias veikas yra pakankamos, kad jis galėtų suprasti savo įvykdytų nusikalstamų veiksmų neteisėtumą ir veikimą tiesiogine tyčia darant nusikalstamas veikas. Tokią išvadą teismas daro įvertinęs šiuos įrodymus.

Analizuojamu atveju tokie V. D. parodymai leidžia daryti vienareikšmę išvadą, kad jis turėjo pakankamai žinių apie nelegaliai ir legaliai galimus gabenti krovinius, jų gabenimo būdus, suvokė koks protingas ir adekvatus atlygis gali būti už legalių krovinių gabenimą. V. D. suvokė, koks atlygis jam buvo pasiūlytas už tablečių pervežimą iš Panevėžio į Suomiją, todėl būdamas suaugęs, normalaus protinio išsivystymo ir pats užsiimdamas krovinių gabenimo verslu, turėjo suvokti jam siūlomo sandorio neadekvatumu esančiomis rinkos kainomis bei pasidomėti gabenamų vaistų legalumu ir tokią galimybę turėjo. Iš bylos duomenų nustatyta, jog kaltinamasis matė vaistų pavadinimus ir juos vežė per daug neslėpdamas nuo savo partnerio, vežė labai didelį kiekį 900 vaistų pakuočių. Analizuojamu atveju netgi darant prielaidą, kad V. D. nežinojo, jog tokios psichotropinės medžiagos buprenorfino apyvarta Lietuvos Respublikoje yra draudžiama jis, prieš imdamasis veiksmų, susijusių su disponavimu šiomis psichotropinėmis medžiagomis, turėjo visas galimybes išsiaiškinti tokias aplinkybes. Be to kreiptinas dėmesys ir į kitas svarbias aplinkybes, kurios iš esmės patvirtina, jog V. D. suvokė savo veiksmų neteisėtumą, t.y. kad jis sutiko gabenti ir gabeno būtent nelegalų krovinį.

Iš V. D. parodymų nustatyta, kad vaistų pakuotės jam buvo perduotos naudojantis didele konspiracija ir laikantis visų atsargumo priemonių, kurių paprastai laikomasi kai vykdoma nelegali ar neteisėta veikla. Kai jis Prancūzijoje nepažįstamam asmeniui pasiūlius sutiko vežti vaistus, jie jam buvo perduoti ne iš karto Prancūzijoje, o Panevėžyje. Žmogus, kuris perdavė maišą su vaistais žinojo tikslų laiką, kada kaltinamasis atvyks ir tikslią atvykimo vietą, maišas su vaistais jam perduotas 2021 m. rugsėjo 10 d. vakare 21 val. nuošalioje miesto vietoje Parko g. prie savitarnos plovyklos. V. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad vaistus atvežęs asmuo nuvedė jį prie automobilio su kuriuo atvažiavo bagažinės, ją atidarė ir liepė pačiam tą maišą pasiimti ir nusinešti į savo kabiną. Pažymėtina, kad abu asmenys su kuriais kaltinamasis bendravo nebuvo jo pažįstami, jie nenurodė jokių savo kontaktų, kaltinamasis nežinojo jų asmens duomenų. Vaistus perdavęs asmuo Panevėžyje į V. D. klausimą kam perduoti krovinį Suomijoje, nenurodė jokių krovinį priimsiančio asmens kontaktų, telefono numerio ir liepė išvažiavus iš kelto sustoti pirmoje degalinės aikštelėje, kur jo lauks ir susiras asmuo pagal automobilio valstybinius numerius.

Visi šie aptarti teismo argumentai leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog V. D. bendrais bruožais suvokė, kad aplinkybės, kuriomis sutiko vežti vaistus yra įtartinos, vaistų kiekis yra labai didelis, o pasiūlyta vaistų nugabenimo kaina nėra adekvati, todėl suprato, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo visi tų medžiagų gabenimo veiksmai, yra nelegalios. Be to, jis pripažino, kad matė vaistų pavadinimus, todėl turėjo realią galimybę pasitikrinti visiškai viešai jam prieinamuose šaltiniuose ir įsitikinti, kad SUBUTEX nėra vaistai sportininkams, o psichotropiniai ir nervų sistemą veikiantys vaistai. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. gegužės 27 d įsakymu Nr. V-425 ,,Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų patvirtinimo “ į narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą buprenorfinas įtrauktas kaip psichotropinė medžiaga, kuri yra leidžiama naudoti medicinos tikslais tik pagal 1971 m. psichotropinių medžiagų konvencijos II-ąjį sąrašą. Atitinkamai Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 šios medžiagos įtrauktos į patvirtintas rekomendacijas psichotropinių medžiagų kiekiui nustatyti (,,Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“) kur nurodyta, jog labai didelis buprenorfino kiekis yra daugiau kaip 3 gramai. V. D. priklausančio vilkiko kabinoje rasta 9460 vnt. buprenorfino tablečių „SUBUTEX“, kuriuose yra 69,7202 g. gryno buprenorfino bazės pavidalu (75680 mg. buprenorfino hidrochlorido pavidalu), tai yra labai didelis kiekis, o Lietuvos Respublikos įstatymai draudžia tokių vaistinių preparatų registre registruoto vaisto laisvą apyvartą.

Bylą nagrinėjančio teismo vertinimu, visų teismo posėdyje ištirtų ir aukščiau aptartų įrodymų visumos bei išdėstytų teismo argumentų pagrindu kaltinamojo V. D. veika numatyta BK 260 straipsnio 3 dalyje yra pilnai įrodyta, abejonių dėl jo kaltės nėra.

BK 22 straipsnio 1 dalis 199 straipsnio 4 dalies numato baudžiamąją atsakomybę už pasikėsinimą įvykdyti psichotropinių medžiagų kontrabandą. BK 22 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių. Nustatyta, kad V. D. psichotropines medžiagas iš Lietuvos per Latviją turėjo nuvežti į Suomiją, jis buvo sulaikytas 2021 m. rugsėjo 11 d. 10 val. 20 min. A10 kelio (Panevėžys – Pasvalys – Ryga) 66 kilometre, t.y. prie pat Lietuvos valstybinės sienos su Latvijos Respublika, todėl nėra jokių abejonių, kad jis kėsinosi kontrabandos būdu labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų gabenti per Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Veika laikoma pasikėsinimu padaryti nusikaltimą tada, kai asmuo pradeda realizuoti objektyviuosius nusikaltimo sudėties požymius, šiuo atveju kontrabandos būdu planuota gabenti labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų per Lietuvos valstybės sieną, V. D. sulaikytas 66 kilometre prie pat Lietuvos –Latvijos pasienio, todėl jo veika yra įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio 4 dalį.

BK 41 straipsnis greta kitų bausmės tikslų (bendroji prevencija, nubaudimas, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimas) išskiria bausmės teisingumo tikslą. Bausmė turi būti teisinga. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Be to, ji turi neprieštarauti teismų praktikai atitinkamos kategorijos bylose. BK 54 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tačiau tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas turi teisę paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatyta bausmę. Tokia nuostata įtvirtinta BK 54 straipsnio 3 dalyje.

Už BK 260 straipsnio 3 dalyje padarytą nusikalstamą veiką numatyta vienintelė bausmė nuo 10 iki 15 metų laisvės atėmimo; 199 straipsnio 4 dalis numato ? laisvės atėmimą nuo 3 iki 10 metų. Straipsnio sankcijoje yra įstatymu numatytos bausmės skyrimo ribos ir pagal bendrą taisyklę teismas negali peržengti šių ribų, tačiau BK numato du atvejus, kada teismas kaltininkui gali paskirti švelnesnę, negu įstatyme numatyta, bausmę. Šie atvejai numatyti BK 54 straipsnio 3 dalyje ir 62 straipsnyje. V. D. atveju BK 62 straipsnio taikymo sąlygų nenustatyta.

V. D. padarė vieną tyčinę labai sunkią nusikalstamą veiką (BK 260 straipsnio 3 dalis) ir pasikėsino padaryti vieną tyčinį sunkų nusikaltimą ( BK 22 straipsnio 1 dalis, 199 straipsnio 4 dalis). Skiriant bausmę V. D. už jo padarytas nusikalstamas veikas kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

V. D. neteistas, dirba mažosios bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, o taip pat vairuoja vilkiką, administracine tvarka baustas už smulkius KET pažeidimus, kurie teismo vertinimu yra iš esmės sąlygoti darbo pobūdžio, visas administracines nuobaudas yra sumokėjęs. ( 2 t, b.l.22-33). Jokių kitų neigiamai jį charakterizuojančių duomenų nėra. Jis nors yra išsituokęs, tačiau gyvena faktinėje šeimoje ir augina mažametę dukrą. Byloje nėra duomenų, kad tokiomis nusikalstamomis veikomis V. D. būtų užsiėmęs sistemingai, nusikaltimas užkardytas, todėl psichotropininės medžiagos šiuo atveju neišplito. Nenustatyta, kad po aptariamos veikos kaltinamasis būtų padaręs naujų nusikalstamų veikų, jis yra jauno amžiaus, teigiamai apibūdinamas darbe kaip pareigingas vadovas, įmonėje dirba 8 darbuotojai, įsteigtas autoservisas, įmonė laiku moka mokesčius valstybei ( 3 T., b.l.135). Nors bylos duomenys rodo, kaltinamasis praeityje buvo teistas, tačiau visi ankstesni teistumai buvo V. D. esant nepilnamečiu, jie nebuvo susiję su analogiškomis nusikalstamomis veikomis ir yra išnykę, nuo jų praėjęs daugiau kaip 10 metų laikotarpis, todėl analizuojamų veikų atveju jis laikomas neteistu. Teismo vertinimu aptarti V. D. asmenybę charakterizuojanti medžiaga suponuoja išvadą, kad nagrinėjamas nusikaltimas nebuvo dėsninga jo ankstesnio gyvenimo pasekmė, o nuteistojo V. D. pozityvus elgesys darbe ir gyvenimo būdas rodo mažesnį jo asmenybės pavojingumą. Be to, V. D. ilgalaikis atskyrimas nuo darbo, šeimos, verslo ir visuomenės gali neigiamai paveikti jo socialinius ryšius, darbo santykius, todėl bausmės tikslai gali nebūti pasiekti paskiriant jam įstatymo sankcijoje numatytą net ir minimalią laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgiant į aukščiau išvardintas aplinkybes, teismas sprendžia, kad padarytų nusikaltimų pavojingumas, atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų būdą, kilusius padarinius ir kitas aplinkybes yra žymiai mažesnis negu rūšinis nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytus nusikaltimus sankcijose. O tai yra viena iš sąlygų išvadai dėl paskirtos bausmės neatitikimo teisingumo principui. Teismui įvertinus V. D. padarytų nusikaltimų aplinkybes, jo asmenybės mažesnį pavojingumą, jį charakterizuojančius duomenis, gyvenimo būdą, jo nusikalstamo elgesio priežastis ir motyvus, ankstesnį elgesį prieš nusikalstamų veikų padarymą, taip pat nusikalstamos veikos darymo metu ir po nusikalstamos veikos padarymo daroma išvada, kad net minimalios įstatymo sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas už nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, nebūtų teisingas, aiškiai prieštarautų teisingumo principui ir neatitiktų BK 41 straipsnyje išdėstytų bausmės tikslų, todėl yra pagrindas jam paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatytą bausmę. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, V. D. skiriant bausmę pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, taikytinas BK 54 straipsnis ir skirtina mažesnė bausmė, negu šio straipsnio sankcijose už padarytą nusikalstamą veiką numatyta minimali bausmė. Pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio 4 dalį skirtina minimali sankcijoje numatyta bausmė, nes nusikaltimas buvo užkardytas, psichotropinės medžiagos neišplito, o jau aptarti V. D. charakterizuojantys duomenys leidžia daryti išvadą jog tokią bausmė yra protinga ir teisinga. Bausmės paskirtos už abi nusikalstamas veikas bendrintinos taikant bausmių apėmimo būdą (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas) esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai. Į bausmės laiką įskaitytinas V. D. suėmime ir sulaikyme išbūtas laikas, bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos.

V. D. skirta kardomoji priemonė- intensyvioji priežiūra paliekama galioti iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti, o pradėjus vykdyti- panaikintina.

Daiktų, turinčių reikšmę nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti klausimas išsprendžiamas vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1-4 punkto numatytomis taisyklėmis. Nuosprendžiui įsiteisėjus Lietuvos teismo ekspertizes centre palikti saugoti kontroliniai pavyzdžiai: 0,1317 g tabako ir kanapių (antžeminių dalių) mišinio bei 0,9744 g (0,2078 g ir 0,7666 g) kanapių (antžeminių dalių), VSAT prie LR VRM Pagėgių pasienio rinktinės Šiaulių pasienio užkardoje saugomas LTEC užantspauduotas paketas, kuriame yra tirti pateiktų objektų pakuotės, LTEC užantspauduotas paketas, kuriame yra tyrimo objektai 9423 „SUBUTEX“ tabletės sunaikintini kaip apyvartoje uždrausti daiktai.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. D. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio 4 dalį ir nubausti:

- vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalimi pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 3 dalį ? laisvės atėmimu 6 ( šešiems) metams;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 4 dalį– laisvės atėmimu 3 ( trims) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti griežtesne bausme apimant švelnesnę ir V. D. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 6 ( šešiems) metams.

Į bausmės laiką įskaityti V. D. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos.

Kardomąją priemonę - intensyviąją priežiūrą palikti galioti iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos, paskui- panaikinti.

Lietuvos teismo ekspertizes centre saugomus 1317 g tabako ir kanapių (antžeminių dalių) mišinio bei 0,9744 g (0,2078 g ir 0,7666 g) kanapių (antžeminių dalių), VSAT prie LR VRM Pagėgių pasienio rinktinės Šiaulių pasienio užkardoje saugomą LTEC užantspauduotas paketą, kuriame yra tirti pateiktų objektų pakuotės, LTEC užantspauduotą paketą, kuriame yra tyrimo objektai 9423 „SUBUTEX“ tabletės sunaikintini.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Panevėžio apygardos teismą.