Panevėžio apygardos teismo nutartis, e2S-89-940/2025

Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-02-11
Bylos Nr.: e2S-89-940/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-08-3-05119-2018-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Alvida Jasaitytė-Pralgauskienė
Pareiškėjas: Ž. K., R. K.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2S-89-940/2025Teisminio proceso Nr. 2-08-3-05119-2018-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.10.7; 3.3.1.5; 3.3.2.5; 3.3.2.6.3; 3.3.2.7 (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. vasario 11 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alvida Jasaitytė – Pralgauskienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Ž. K. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. gruodžio 23 d. nutarties dėl termino atskirajam skundui paduoti atnaujinimo ir pareiškėjo atskirojo skundo dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. vasario 26 d. žodinės nutarties panaikinimo priėmimo klausimo civilinėje byloje Nr. e2YT-9684-452/2018 pagal pareiškėjų Ž. K. ir R. K. (dabar P.) prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose išnagrinėta civilinė byla pagal pareiškėjų Ž. K. ir R. K. (dabar P.) prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų (duomenys neskelbtini) sprendimu pareiškėjų santuoka, sudaryta (duomenys neskelbtini) Panevėžio miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukta bendru abiejų sutuoktinių sutikimu; R. K. palikta pavardė „P.“, Ž. K. – pavardė „K.“ bei patvirtinta pareiškėjų 2018 m. rugpjūčio 10 d. sudaryta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis.

2. 2024 m. vasario 21 d. teisme gautas pareiškėjos R. P. (buvusi pavardė K.) prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo Ž. K. nevykdant 2018 m. rugpjūčio 10 d. santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 9 punkto dėl periodinio išlaikymo vaikams teikimo. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjos 2024 m. vasario 23 d. rezoliucija pareiškėjos prašymas tenkintas ir 2024 m. vasario 26 d. išduotas Vykdomasis raštas dėl 2018 m. rugpjūčio 10 d. pareiškėjų sudarytos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 9 punkto sąlygų dėl periodinio išlaikymo nepilnamečiams vaikams teikimo nevykdymo.

Šalies argumentai

3. 2024 m. gruodžio 18 d. pareiškėjas Ž. K. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė atnaujinti dėl svarbių ir objektyvių priežasčių praleistą terminą atskirajam skundui paduoti ir panaikinti teisėjos 2024 m. vasario 26 d. žodinę nutartį išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2YT-9684-452/2018 dėl išlaikymo vaikams išieškojimo nuo 2018 m. ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos prašymą išduoti vykdomąjį raštą atmesti arba, panaikinus ginčijamą nutartį, klausimą perduoti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

4. Nurodė, kad pareiškėjas gera valia teikė išlaikymą vaikams ir į pareiškėjos R. P. sąskaitą mokėjo pinigus santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje numatyta tvarka, pervesdamas po 400 Eur išlaikymo vaikams sumą. Tačiau pareiškėja R. P. 2024 m. vasario 20 d. kreipėsi į teismą dėl vykdomo dokumento periodinėms išmokoms išdavimo, kuriame nenurodė pareiškėjo jai mokėtų pinigų. Teismas 2024 m. vasario 26 d. išdavė vykdomąjį raštą periodinių išmokų išieškojimui po 200 Eur kiekvienai dukrai iki jų pilnametystės, viso 400 Eur per mėnesį, skaičiuojant nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos 2018 m. spalio 9 d.

5. Pažymėjo, jog R. P. prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo buvo svarstomas pareiškėjui nežinant ir išspręstas jo neinformavus žodine tvarka bei neatsižvelgus į pareiškėjo R. P. jau išmokėtas vaikų išlaikymui pinigine sumas.

6. Tvirtino, jog 2024 m. vasario 26 d. išduotą vykdomąjį raštą vykdo antstolis A. B. vykdomojoje byloje Nr. 0025/24/00465. Antstolis 2024 m. kovo 18 d. Patvarkymu pareiškėjo reikalavo sumokėti 5 863 Eur įsiskolinimą ir 155 Eur vykdymo išlaidas. Vykdant šį išieškojimą, iš pareiškėjo darbo užmokesčio išskaičiuota 2 482,83 Eur neva jo buvusio įsiskolinimo, kurio iš tiesų nebuvo. Antstolis A. B. pareiškėjo paaiškinimų apie įsiskolinimo nebuvimą nepriėmė, nurodydamas, kad jam besąlygiškai privalu vykdyti vykdomąjį dokumentą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2024 m. gruodžio 23 d. nutartimi pareiškėjo Ž. K. atskirąjį skundą atsisakė priimti.

8. Teismas nustatė, kad 2018 m. rugsėjo 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-9684-452/2018 buvo nutraukta R. K. (P.) ir Ž. K. santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kurios 9 punktu šalys susitarė, kad Ž. K. iš asmeninių pajamų iki dukrų P. K. ir P. K. pilnametystės įsipareigoja teikti išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį, mokėdamas kiekvienai dukrai po 200 Eur iki einamojo mėnesio 10 d., pervesdamas pinigus į banko sąskaitą. 2024 m. vasario 20 d. R. K. (P.) pateikė teismui prašymą išduoti vykdomąjį raštą dėl išlaikymo nepilnametėms dukroms teikimo. 2024 m. vasario 23 d. bylą nagrinėjanti teisėja priėmė rezoliuciją išduoti vykdomąjį raštą dėl sutarties 9 punkto vykdymo. 2024 m. vasario 26 d. vykdomasis raštas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams išduotas, apie tai pažymint Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO.

9. Teismas atkreipė dėmesį, kad, vadovaudamasis vykdymo procesą reglamentuojančiomis normomis, atsižvelgdamas į tai, kad teismo sprendimas yra įsiteisėjęs ir todėl turi būti priverstinai vykdomas, išdavė prašomą vykdomąjį raštą rašytinio proceso tvarka priimdamas rezoliuciją, jokia žodinė nutartis minėtu klausimu nebuvo priimta.

10. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas atskirąjį skundą padavė dėl klausimo, kuris išspręstas priimant rezoliuciją, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 290 straipsnio 5 dalimi, numatančia, jog rezoliucija yra neskundžiama, pareiškėjo atskirąjį skundą atsisakė priimti. Atsižvelgęs į tai, klausimo dėl termino skundui pateikti pratęsimo teismas taip pat nesprendė.

11. Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog pagal vykdytino teismo sprendimo rezoliucinę dalį išduodamas vykdomasis raštas ir jis vykdomas CPK nustatyta tvarka, nereiškia, kad vykdant įsiteisėjusį teismo sprendimą negali atsirasti materialieji teisiniai pagrindai ir procesinės prielaidos naujam susitarimui ar ginčui, kuris spręstinas teismo tvarka. Dėl vykdymo proceso metu kilusių klausimų, antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo procesinius veiksmus atlikti turi būti sprendžiama ar šalių susitarimai tvirtinami atskiroje civilinėje byloje.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

12. Atskiruoju skundu pareiškėjas Ž. K. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. gruodžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2YT-9684-452/2018 ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo atskirąjį skundą priimti, arba, panaikinus ginčijamą nutartį, perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

13. Apelianto manymu, ginčijamos nutarties motyvas, jog CPK nenumato galimybės skųsti atskiruoju skundu teisėjo rezoliucijos, nėra pakankamas ir teisėtas pagrindas atsisakyti priimti pareiškėjo atskirąjį skundą.

14. Nurodo, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje tais atvejais, kai rezoliucija išspręstas procesinis klausimas užkerta kelią tolesnei bylos eigai, yra pripažįstama tokio procesinio veiksmo apskundimo galimybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-76-421/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-614-241/2016). Tačiau šiuo požiūriu pirmosios instancijos teismas nepasisakė.

15. Pažymi, jog apelianto ginčijamas 2024 m. vasario 26 d. vykdomasis raštas išduotas nors ir neteisingų pareiškėjos duomenų pagrindu, tačiau yra įsiteisėjęs ir vykdytinas dokumentas, privalomas tiek pareiškėjui, tiek antstoliui. Todėl pareiškėjo ankstesni mokėjimo pavedimai negali būti pagrindu antstoliui atsisakyti vykdyti išduotą vykdomąjį raštą. Atsižvelgiant į tai, minėto vykdomojo rašto išdavimas užkerta pareiškėjui kelią ginčyti tiek pareiškėjos R. P., tiek antstolio veiksmus, tik palikdamas galimybę procesiškai naujai patikrinti pareiškėjos prašymo dėl vykdomojo rašto pagrįstumą ir išduoto vykdomojo rašto teisėtumą.

16. Apelianto teigimu, ginčijamoje nutartyje neteisingai išaiškinta ir taikyta procesinės teisės norma, esanti CPK 290 straipsnio 5 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus antrame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

18. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjo Ž. K. atskirąjį skundą atsisakyta priimti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

19. Byloje nustatyta, kad Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. rugsėjo 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-9684-452/2018 buvo nutraukta R. K. (danar P.) ir Ž. K. santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis. 2024 m. vasario 21 d. teisme gautas pareiškėjos R. P. (buvusi pavardė K.) prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo Ž. K. nevykdant santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 9 punkto dėl periodinio išlaikymo vaikams teikimo. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjos 2024 m. vasario 23 d. rezoliucija pareiškėjos prašymas tenkintas ir 2024 m. vasario 26 d. išduotas Vykdomasis raštas dėl 2018 m. rugpjūčio 10 d. pareiškėjų sudarytos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 9 punkto sąlygų nevykdymo. Pareiškėjas 2024 m. gruodžio 18 d. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas atnaujinti jo padavimo terminą ir panaikinti teisėjos 2024 m. vasario 26 d. žodinę nutartį išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2YT-9684-452/2018. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog, remiantis CPK 290 straipsnio 5 dalimi, rezoliucija yra neskundžiama, pareiškėjo atskirąjį skundą atsisakė priimti.

20. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, nurodo, jog teismas neteisingai išaiškino ir taikė CPK 290 straipsnio 5 dalies normą; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje numatyta rezoliucijos apskundimo galimybė; vykdomojo rašto išdavimas užkerta pareiškėjui kelią ginčyti tiek pareiškėjos R. P., tiek antstolio veiksmus. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis teisiniu reglamentavimu ir kasacinio teismo praktika, turi pagrindo iš esmės sutikti su apelianto nurodytais argumentais dėl rezoliucijos apskundimo galimybės.

21. CPK 290 straipsnio 5 dalyje yra nustatyta bendroji taisyklė, kad rezoliucija, priešingai nei teismo nutartis, nėra skundžiama. Tačiau, kasacinio teismo praktikoje yra pripažįstama, kad išimtiniais atvejais, kai rezoliucija išspręstas procesinis klausimas užkerta kelią tolesnei bylos eigai, toks procesinis veiksmas gali būti skundžiamas pateikiant dėl jo atskirąjį skundą. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymima, kad vien tik procesinio veiksmo įforminimas teisėjo rezoliucija neturėtų būti kliūtis pasinaudoti teise į apeliaciją, nes pagal CPK 290 straipsnio 6 dalį klausimai, kurie CPK nustatytais atvejais sprendžiami teisėjo rezoliucija, taip pat gali būti išspręsti nutartimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-76-421/2016).

22. Pažymėtina ir tai, kad naujausioje apeliacinės instancijos teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad vykdomojo rašto išdavimas pagal teismo patvirtintą taikos sutartį, be kita ko, ir teismo patvirtintą santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartį (CPK 646 straipsnio 3 dalis), yra kompleksinis procesas, kurio metu teismas turi nustatyti tiek taikos sutarties nevykdymo faktą, tiek analizuoti konkrečias taikos sutarties sąlygas (jų vykdytinumą, šalių valią ir tikruosius ketinimus, kaip šalys suvokia tam tikras sutarties sąlygas ir pan.). Tai atitinkamai suponuoja bylą nagrinėjančio teismo pareigą atlikti išsamią faktinių aplinkybių analizę, kuriai rezoliucijos priėmimo procesinis institutas nėra pakankamas, siekiant pateisinti įstatymų leidėjo CPK 646 straipsnio 3 dalyje įtvirtintus teisės normų tikslus (Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2S-2251-864/2023 30-31 punktai, 2024 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-2555-1012/2024).

23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vadovaujantis aukščiau nurodytu teisiniu reglamentavimu ir aktualia teismų praktika, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju padarė nepagrįstą išvadą, kad teisėjo rezoliucija negali būti apeliacinio apskundimo objektu.

24. Apibendrinant išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas vien tuo pagrindu (teismas klausimo dėl termino skundui pateikti (ne)atnaujinimo nesprendė), jog rezoliucija nėra skundžiama, pareiškėjo atskirąjį skundą atsisakė priimti nepagrįstai. Atsižvelgiant į tai, skundžiama nutartis naikinama ir atskirojo skundo priėmimo klausimas perduodamas spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

25. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-469/2023, 91 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. gruodžio 23 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo Ž. K. atskirojo skundo priėmimo klausimą spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Teisėja Alvida Jasaitytė – Pralgauskienė