Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-594-777/2023

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-06-22
Bylos Nr.: e2A-594-777/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-46-3-02576-2022-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Aušra Maškevičienė, Erinija Kazlauskienė, Jolanta Gailevičienė
Ieškovas: V. Š.
Atsakovas: Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės, Pagėgių skyriui

Kategorijos

2.1.3.4Žemės sklypai ir kiti ištekliai
2.4.2.5Ginčai, susiję su žemės nuosavybės teise
2.4.2.13Kiti su nuosavybės teise susiję klausimai
3.1.7.13Kiti su bylinėjimosi išlaidomis susiję klausimai
3.2.4.11Įrodymų vertinimas
3.3.1.18.3Pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą

Civilinė byla Nr. e2A-594-777/2023Teisminio proceso Nr. 2-46-3-02576-2022-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.3.4; 2.4.2.5; 2.4.2.13; 3.1.7.13; 3.2.4.11; 3.3.1.18.3 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. birželio 22 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Gailevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erinijos Kazlauskienės, Aušros Maškevičienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų V. Š. ir V. Š. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2023 m. kovo 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų V. Š. ir V. Š. ieškinį atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių skyriui dėl atsisakymo sudaryti valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį panaikinimo ir įpareigojimo sudaryti valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, juo prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių skyriaus 2022 m. lapkričio 27 d. raštą Nr. 34SD-6182-(14.34.104.) ir įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių skyrių per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sudaryti su ieškovais valstybinės žemės sklypo (namų valdos), esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį ne aukciono būdu.

2. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog:

2.1. L. R. nutarė parduoti jai priklausančią namų valdą bei joje esančius statinius, adresu (duomenys neskelbtini) Statinių savininkė 2020 m. sausio 24 d. iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių skyriaus (toliau – atsakovė) gavo raštą Nr. 34ST-14-(14.36.5), kuriame nurodyta, kad statiniai yra valstybinėje žemėje ir priklausė L. R. Atsakovė neprieštaravo, kad L. R. perleistų pastatus, o naujasis savininkas turės teisę žemės sklypą po statiniais iš valstybės nusipirkti arba išsinuomoti.

2.2. 2020 m. vasario 24 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu ieškovai įsigijo pastatą – gyvenamąjį namą bei kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius (šulinį, lauko tualetą), esančius (duomenys neskelbtini). 2020 m. gegužės 15 d. ieškovai kreipėsi į atsakovą, prašydami leisti pirkti iš valstybės kitos paskirties žemės sklypą. 2020 m. gegužės 18 d. iš atsakovo gavo atsakymą, kad pageidaujamas žemės sklypas bus projektuojamas B. kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte. Ieškovai 2020 m. liepos 2 d. atvyko į atsakovo buveinę į XI eiliškumo grupių pretendentų susirinkimą. 2020 m. spalio 2 d. ieškovai su atsakovu pasirašė Žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo darbų apmokėjimo sutartį, o 2021 m. sausio 25 d. buvo atsiskaityta už paslaugas.

2.3. 2020 m. gruodžio 9 d. atsakovas atsiuntė raštą, kad ieškovų prašymas suprojektuoti žemės sklypą ir leisti jį iš valstybės išsipirkti yra patenkintas. 2022 m. rugpjūčio 26 d. matininkė atliko žemės sklypo kadastrinius matavimus. Buvo nustatytas tikslus žemės sklypo plotas – 0,1345 ha, adresas (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad šis žemės sklypas viešajame registre buvo įregistruotas 2022 m. rugsėjo 16 d. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimo Nr. 34SK-1262-(14.34.110.) pagrindu.

2.4. Ieškovų tikslas buvo įsigytą namą renovuoti, todėl ieškovai kreipėsi į uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Vygasta“ dėl gyvenamojo namo rekonstrukcijos. 2020 m. liepos 4 d. UAB „Vygasta“ direktorius parengė lokalinę sąmatą, kiek kainuotų tokio dydžio gyvenamojo namo rekonstrukcija. Atvykus UAB „Vygasta“ direktoriui apžiūrėti gyvenamojo namo ir susitarti, kokius darbus pradėti daryti, buvo nustatyta, kad gyvenamasis namas pastatytas ne ant pamatų, o ant kertinių akmenų. Nesant pamatų, jokie rekonstrukcijos darbai negalėjo būti atliekami. Kadangi gyvenamojo rekonstruoti buvo neįmanoma, ieškovai nusprendė jį pašalinti, sutvarkyti statybvietę ir išpirkę iš valstybės suformuotą žemės sklypą buvusio gyvenamojo namo vietoje pastatyti naują tokio pat dydžio gyvenamąjį namą. Mano, kad atsakovas priimdamas sprendimą neparduoti valstybinės žemės sklypo, reikalingo namų valdai ir gyvenamajam namui atkurti, įstatymais vadovaujasi formaliai, nesigilina į tikrąsias faktines aplinkybes, toks sprendimas nėra teisingas valstybės ir ieškovų, kaip šios valstybės piliečių, interesų pusiausvyros užtikrinimas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Tauragės apylinkės teismas 2023 m. kovo 31 d. sprendimu ieškinio dalį dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Tauragės ir Pagėgių skyriaus 2022 m. lapkričio 27 d. rašto Nr. 34SD-6182-(14.34.104.) panaikinimo nutraukė. Kitą ieškinio dalį atmetė.

4. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai:

4.1. Nurodė, kad sutinka su atsakovo teiginiu, kad teisės aktų nuostatoms keičiantis nuo 2020 m. (projekto formavimo metu) iki 2022 m. (kadastro duomenų patvirtinimo) esminės nuostatos išliko tos pačios, tačiau Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau – Taisyklės) numatyta tvarka atsirado nauja prievolė, kad, vadovaujantis taisyklių 13.2 punktu, Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys įvertina, ar valstybinės žemės sklype esantys statiniai ar įrenginiai yra naudojami pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą jų tiesioginę paskirtį ir valstybinės žemės sklypas atitinka Taisyklių 3 ir 8 punktų reikalavimus dėl ploto.

4.2. Teigia, jog iš ieškovų paaiškinimų matyti, kad jiems priklausantį gyvenamąjį namą, kuris žemės sklype buvo vienintelis statinys, turintis aiškiai apibrėžtą funkcinę paskirtį, nugriovė galbūt 2020 m. rudenį. Pažymi, jog aplinkybę, kad gyvenamojo namo žemės sklype nėra, patvirtina ne tik Tauragės ir Pagėgių skyriaus 2022 m. rugsėjo 26 d. atliktas faktinių duomenų patikrinimas vietoje (surašytas faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. FD-3436-(5.63.), bet ir Tauragės rajono savivaldybės administracijos 2022 m. spalio 27 d. pateikta informacija, kad „gyvenamojo namo faktinė būklė patikrinimo metu neatitinka Nekilnojamojo turto registre nurodytos informacijos, kadangi pastatas nugriautas“. Padarė išvadą, kad, ieškovams priėmus sprendimą „nugriauti namą“ ir jį savo iniciatyva nugriovus, tačiau apie griovimo faktą neinformavus nei Nacionalinės žemės tarnybos, nei VĮ Registrų centro, atsirado neatitikimas tarp įregistruotų Nekilnojamojo turto registro duomenų ir duomenų, esančių natūra.

4.3. Pažymėjo, kad Statybos įstatymo 2 straipsnio 2, 26, 51, 72 dalyse ir statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622, 8.5 papunktyje, 9 punkte, 9.6 papunktyje, 10 punkte nurodytas teisinis reguliavimas reiškia, kad išnykęs, t. y. visiškai sugriuvęs, sunaikintas ar nugriautas, statinys negali būti remontuojamas ar rekonstruojamas, nes nebėra remonto ar rekonstrukcijos objekto. Teigia, kad toks išnykęs statinys gali būti atkurtas (atstatytas) naujo statinio statybos būdu.

4.4. Nurodė, kad naujo statinio ar jo dalies (nebaigto statinio) pastatymas yra savarankiškas pagrindas suformuoti naują nekilnojamąjį daiktą ir įregistruoti jį bei daiktines teises į jį viešajame registre. Atkreipė dėmesį, kad duomenys apie turtą viešajame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne jų nustatymo funkciją. Todėl visiškai sugriuvusio, sunaikinto ar nugriauto statinio teisinė registracija negali suteikti kokių nors papildomų teisių jo savininku viešajame registre nurodytam asmeniui. Tokio statinio registracijos panaikinimas savaime negali pažeisti tokio statinio savininko nuosavybės teisių (nes už tai atsakingas arba pats savininkas, arba tretieji asmenys, dėl kurių veiksmų (neveikimo) statinys išnyko), tik užtikrina, kad viešajame registre nebūtų tikrovės neatitinkančių duomenų.

4.5. Nurodė, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog ieškovų statinys yra išnykęs, o byloje esantys įrodymai patvirtina, kad statinio savininkai nuo pat jo įsigijimo momento nenaudojo pastato nei pagal tiesioginę paskirtį, nei dėl kitų poreikių. Mano, kad nėra materialiųjų sąlygų tenkinti ieškovų reikalavimą dėl žemės sklypo išnuomojimo ar pardavimo ne aukciono tvarka. Nebėra nuosavybės teisės objekto, registruotino Nekilnojamojo turto registre, todėl yra pagrindas išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro visą pastatą. Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsnio 1 dalimi, kurioje nurodyta, kad nekilnojamojo turto registre įregistruota daiktinė teisė į nekilnojamąjį daiktą išregistruojama, jeigu pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad ta daiktinė teisė pasibaigė arba pasikeitė daiktinės teisės turėtojas.

4.6. Dėl reikalavimo panaikinti skundžiamą raštą teismas nustatė, kad 2022 m. lapkričio 27 d. skundžiamame rašte atsakovės teritorinis padalinys iš esmės cituoja ginčo žemės faktinių duomenų patikrinimo vietoje metu nustatytas aplinkybes, teisės aktų normas ir informuoja ieškovę, kad ginčo žemės sklypas ieškovei ne aukciono tvarka negali būti parduodamas. Teismas vertino, kad abu ieškovės skundžiami raštai yra tik pranešimai, informuojantys ieškovę apie atsakovės ketinimus, ir patys savaime nesukėlė ieškovei ir (ar) kitiems tretiesiems asmenims jokių teisinių padarinių.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Ieškovai apeliaciniu skundu prašo Tauragės apylinkės teismo 2023 m. kovo 31 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai.

Žemesnės instancijos teismas

6. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

6.1. Nurodė, kad iki pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo apskritai visa sodyba buvo keletą metų negyvenama, apleista, apžėlusi beverčiais krūmais, kai kurie dideli medžiai kėlė grėsmę eismo ir žmonių saugumui. Teigia, jog buvo kreiptasi į T. rajono G. seniūną, iš jo gavo leidimą nupjauti beverčius, senus, grėsmę keliančius medžius. Taip pat pažymėjo, kad išvalė visą sklypą, užsėjo žolę, pasistatė du šiltnamius. Iš buvusių statinių liko vienintelis šulinys, jį išvalė, sutvarkė ir naudojo. Siekdami savo tikslo – gyvenamojo namo perstatymo, pasikonsultavo su architektu, šis pasakė, kad iki 80 kv. m dydžio gyvenamajam namui leidimas nereikalingas, bet reikalingas projektas. Teigia, jog ieškovams paaiškino, kad projekto rengti negalima, kol neturės nuosavybės teisės į žemės sklypą, todėl laukė, kol iš valstybės įsigys žemės sklypą.

6.2. Nurodė, kad, kaip minėta anksčiau, ieškovai nusipirko gyvenamąjį namą su kiemo statiniais, turėdami tikslą jį renovuoti. Tačiau kai gyvenamąjį namą apžiūrėjo specialistai ir nustatė, kad jis neturi pamatų, įsitikino, jog gyvenamasis namas negalės būti rekonstruojamas. Teigia, jog kaip pastato savininkai, siekdami išlaikyti nekilnojamąjį turtą ekonomiškai priimtinu būdu, nusprendė šį gyvenamąjį namą pašalinti ir statyti naują lygiai tokio paties dydžio gyvenamąjį namą, kuris bus naudojamas pagal tikslinę paskirtį. Buvo siekiama iš valstybės išsipirkti namų valdą, kuri bus naudojama pagal tikslinę paskirtį – gyvenamajam namui eksploatuoti.

6.3. Teigia, kad prieš perkant gyvenamąjį namą buvo išsiaiškinta, jog namų valdos žemės sklypą ieškovai galės iš valstybės nusipirkti ne aukciono būdu, kadangi jis reikalingas pastatams eksploatuoti. Atkreipia dėmesį, kad, nusipirkę gyvenamąjį namą, ieškovai, siekdami iš valstybės nusipirkti namų valdą, atliko visus atsakovo įpareigojimus ir turėjo teisėtus ir pagrįstus lūkesčius atnaujinti gyvenamąjį namą, jį perstatant, o ne renovuojant, nes to nebebuvo galima padaryti techniškai. Mano, kad jeigu iki sudarant valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį ieškovai būtų nepašalinę gyvenamojo namo, tai tokia sutartis būtų buvusi sudaryta, o šiuo atveju, kai ieškovai siekia atstatyti gyvenamąjį namą, su ieškovais valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis jau nesudaroma.

6.4. Nurodė, kad, siekdami įsigyti nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą, ieškovai patyrė daug išlaidų. Sumokėjo už įsigyjamus pastatus buvusiai savininkei L. R. Pagal atsakovo nurodymą sumokėjo lėšas už žemėtvarkos projektą, samdė matininką kadastriniams matavimams atlikti. Iš seniūnijos gavę leidimą išpjauti senus medžius, samdė darbininkus ir techniką, kad medžius išpjautų. Taip pat samdė darbininkus ir techniką žemės sklypo išvalymui, šiukšlių išvežimui, sklypo išlyginimui, žolės užsėjimui, šulinio išvalymui. Įjungė elektros energijos tiekimą ir padidino galią.

6.5. Mano, kad pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio, jog dėl žemės sklypo įgijimo ne aukciono būdu ieškovai elgėsi labai rūpestingai. Pirma, jie nusipirko gyvenamąjį namą tik tuomet, kai buvusiai savininkei L. R. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių skyrius pateikė 2020 m. sausio 24 d. raštą Nr. 34ST-14-(14.36.5.), kuriame buvo nurodyta, kad žemės patikėtinis sutinka, jog L. R. perleistų pastatus, o naujasis pastato savininkas turės kreiptis dėl žemės sklypo suformavimo į Tauragės rajono savivaldybės administraciją. Suformavus žemės sklypą naujasis savininkas turės teisę jį pirkti arba nuomoti. Teigia, kad netikėti tokiu raštu ieškovai neturėjo pagrindo. Pažymi, kad nei šiame atsakovo rašte, nei jokiuose kituose raštuose, susijusiuose su žemės sklypo formavimu, atsakovas ieškovų neįspėjo, kad jie neturi teisės spręsti dėl jiems priklausančio gyvenamojo namo likimo (renovuoti jį ar perstatyti iš pagrindų). Antra, ieškovai atliko visus atsakovo pavedimus, formuojant žemės sklypą, kurį siekė įsigyti ne aukciono būdu. Mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnio nuostatų, kuriame yra įtvirtinti teisingumo, sąžiningumo, protingumo principai, sutarties šalių interesų pusiausvyra. Mano, kad šioje situacijoje valstybinės žemės sklypo, reikalingo gyvenamajam namui atstatyti ir eksploatuoti, taip pat reikalingo eksploatuoti žemės sklype esančius kitus statinius, pardavimas ieškovams ne aukciono būdu atitiktų teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus.

6.6. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė ieškinio dalį dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Tauragės ir Pagėgių skyriaus 2022 m. lapkričio 27 d. rašto Nr. 34SD-6182-(14.34.104.) panaikinimo nutraukti. Mano, kad ir ši teismo sprendimo dalis yra nepagrįsta. Pažymi, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Tauragės ir Pagėgių skyriaus 2022 m. lapkričio 27 d. raštas Nr. 34SD-6182- (14.34.104.) sukėlė ieškovams pasekmes, kadangi juo buvo atsisakyta parduoti žemės sklypą ne aukciono būdu, todėl ieškovai reikalauja jį panaikinti.

Atsiliepimas

7. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo Tauragės apylinkės teismo 2023 m. kovo 31 d. sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti.

Žemesnės instancijos teismas

8. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

8.1. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas sutiko su atsakovės teiginiu, kad tiek 2020 metais projektuojant žemės sklypą, tiek 2022 metais nustatant kadastro duomenis, Tauragės ir Pagėgių skyrius vadovavosi aktualiomis teisės aktų nuostatomis, joms keičiantis nuo 2020 metų (projekto formavimo metu) iki 2022 m. (patvirtinus kadastro duomenis) esminės nuostatos išliko tos pačios, tačiau Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau – Taisyklės) numatyta tvarka atsirado nauja prievolė, kad, vadovaujantis Taisyklių 13.2 punktu, Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys įvertina, ar valstybinės žemės sklype esantys statiniai ar įrenginiai yra naudojami pagal nekilnojamojo turto registre įregistruotą jų tiesioginę paskirtį ir valstybinės žemės sklypas atitinka Taisyklių 3·ir 8 punktų reikalavimus dėl ploto.

8.2. Teigia, kad valstybinės žemės patikėtinis, vertindamas, ar yra teisinis ir faktinis pagrindas išnuomoti valstybinę žemę be aukciono, turi ne tik įvertinti Nekilnojamojo turto registre esančius duomenis apie žemės sklype esančius pastatus, statinius, jų teisinę registraciją, bet ir atsižvelgti į šių statinių naudojimo paskirtį, jų nusidėvėjimą, fizinį egzistavimą, ar gali toks statinys funkcionuoti kaip atskiras objektas, ar jame gali būti vykdoma tam tikro ūkinio pobūdžio veikla, ar tokio pobūdžio statinys galimas eksploatuoti pagal tiesioginę paskirtį, įrašytą Nekilnojamojo turto registre. Mano, kad aplinkybės, jog statiniai yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, nereiškia, kad statiniai yra naudojami.

8.3. Atkreipė dėmesį, kad ieškovai ieškinyje bei apeliaciniame skunde ne kartą akcentuoja, jog gyvenamąjį namą (kuris žemės sklype yra vienintelis statinys, turintis aiškiai apibrėžtą funkcinę paskirtį) ,,nusprendė pašalinti“, kas ir buvo pačių ieškovų padaryta. Teigia, jog aplinkybę, kad gyvenamojo namo žemės sklype nėra, patvirtina ne tik Tauragės ir Pagėgių skyriaus 2022 m. rugsėjo 26 d. atliktas faktinių duomenų patikrinimas vietoje, bet ir Tauragės rajono savivaldybės administracijos 2022 m. spalio 27 d. pateikta informacija, kad „gyvenamojo namo faktinė būklė patikrinimo metu neatitinka nekilnojamojo turto registre nurodytos informacijos, kadangi pastatas nugriautas“. Ieškovams priėmus sprendimą „pašalinti namą“ ir jį savo iniciatyva pašalinus, tačiau apie griovimo faktą neinformavus nei Nacionalinės žemės tarnybos, nei VĮ Registrų centro, atsirado neatitikimas tarp registruotų Nekilnojamojo turto registro duomenų ir duomenų, esančių natūra.

8.4. Nurodo, kad ieškovai savo ieškinį grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-12-378/2022 37 punktu, t. y. kad statinys gali būti visiškai ar iš dalies atkurtas dviem būdais (dviem statybos rūšimis): l) rekonstrukcija; 2) kapitaliniu remontu. Akcentuoja, kad bent vienas iš šių būdų gali būti taikomas, kai statinys dar nėra visiškai sugriuvęs, sunaikintas ar sugriautas. Tačiau šiuo ginčo atveju gyvenamojo pastato žemės sklype nėra, jis ieškovų iniciatyva visiškai pašalintas.

8.5. Teigia, kad ieškovai savo ieškinio, analogiškai ir apeliacinio skundo, reikalavimus grindžia kasacinio teismo praktika, tačiau pažymi, kad vienintelė ieškovų minima Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-12-378/2022 galėtų būti aktuali šiame teisminiame ginče, nes šioje kasacinėje nutartyje pasisakoma ir aiškinama teisė sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį ne aukciono būdu (lengvatine tvarka) ir analizuojamos materialiosios teisės normos, reglamentuojančios valstybinį žemės sklypą, būtiną nuosavybės teise valdomam pastatui eksploatuoti. Akcentuoja, kad visose kitose ieškinyje, analogiškai ir apeliaciniame skunde, minimose kasacinio teismo nutartyse aiškinami jau esantys valstybinės žemės nuomos santykiai, kurie atnaujinami arba nutraukiami, t. y. dėstomos aplinkybės nesutampa su ieškinio dalyku, nes ieškovai nėra nei valstybinės žemės nuomininkai, nei savininkai, valstybinės žemės nuomos sutartis su ieškovais nėra sudaryta.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Apeliacinis skundas netenkintinas.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

10. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, tai, kad ieškovas, jo atstovas ir atsakovė dalyvavo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, o apeliantai bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka neprašo, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

11. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmesti ieškovų reikalavimai panaikinti atsakovo raštą dėl atsisakymo parduoti valstybinę žemę ir įpareigoti atsakovą sudaryti su ieškovais valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį, teisėtumo ir pagrįstumo.

12. Akcentuotina, jog Lietuvoje yra įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kuris suprantamas kaip teismo padarytų teisės ir fakto klaidų ištaisymas (revisio prioris instantiae). Pagal kasacinio teismo praktiką, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teismas neperžengdamas apeliacinio skundo ribų patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

13. Byloje esančiais įrodymais bei šalių paaiškinimais nustatyta, kad 2020 m. vasario 24 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu ieškovai iš L. R. už 1 600 Eur įsigijo pastatą – gyvenamąjį namą, kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius (šulinį, lauko tualetą), esančius (duomenys neskelbtini). Įsigyjant šį nekilnojamąjį turtą, kiemo statinys – lauko tualetas jau buvo sunykęs ir išardytas. Pirkimo–pardavimo sutarties 3.1 punkte yra nurodyta, kad pirkėjui yra žinoma, jog pardavėjas nėra žemės sklypo, kuriame yra pastatai, kuriame yra parduodamas turtas, savininkas. Pardavėjo teisės į žemę nėra nustatytos. Sutarties 3.2 punkte yra nurodyta, kad parduodamas turtas yra valstybinėje žemėje. 2020 m. sausio 24 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Tauragės ir Pagėgių skyrius atsakė į L. R. prašymą, kad pastatas ir kiti statiniai, esantys valstybinėje žemėje (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso L. R. Atsakovė taip pat minėtu raštu nurodė, kad skyrius neprieštarauja, jog L. R. minėtą pastatą ir kitus statinius perleistų. Naujasis pastato ir kitų statinių savininkas dėl žemės sklypo suformavimo turėtų kreiptis į Tauragės rajono savivaldybės administraciją. Suformavus žemės sklypą turės teisę pirkti ar nuomotis žemės sklypą. Dėl žemės sklypo pirkimo ar nuomos kreiptis į Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Tauragės ir Pagėgių skyrių.

14. Ieškovai siekdami, kad būtų suprojektuotas ir jiems parduotas žemės sklypas, 2020 m. gegužės 15 d. raštu kreipėsi į atsakovą, prašydami leisti pirkti iš valstybės kitos paskirties žemės sklypą. 2020 m. gegužės 18 d. NŽT į ieškovų Prašymą suprojektuoti kitos paskirties žemės sklypą ieškovams pateikė atsakymą, kad jų pageidaujamas suprojektuoti kitos paskirties žemės sklypas bus projektuojamas B. kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte. 2020 m. liepos 2 d. ieškovai buvo pakviesti atvykti į atsakovo buveinę į XI eiliškumo grupių pretendentų susirinkimą. 2020 m. spalio 2 d. ieškovas su atsakovu pasirašė Žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo darbų apmokėjimo sutartį Nr. 34 AL-283 (14.34.81), pagal kurią atsakovas įsipareigojo užtikrinti, kad būtų atlikti B. kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo darbai, suprojektuoti 0,14 ha žemės sklypą parduoti ar nuomoti. Darbų kaina – 35 Eur. Ieškovas V. Š. įsipareigojo sumokėti už atliktus darbus pagal pateiktą sąskaitą. 2022 m. sausio 25 d. atsiskaityta už paslaugas.

15. 2020 m. gruodžio 9 d. raštu atsakovas ieškovus informavo, kad ieškovai įtraukti į pretendentų sąrašo eilę dėl kitos paskirties žemės pirkimo. NŽT prie Aplinkos ministerijos Tauragės ir Pagėgių skyriaus vedėjo 2020 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. 34VĮ962- (14.34.2) patvirtintame (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuotas pirkti 0,14 ha kitos paskirties žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), projektinis Nr. 956. Nurodė, kad ieškovai per 6 mėn. nuo šio pranešimo gavimo turi susirasti matininką ir savo lėšomis atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus. Ieškovų paaiškinimais nustatyta, kad turėdami rašytinius duomenis, jog, suformavus žemės sklypą po pastatais, jį iš valstybės galės nusipirkti arba išsinuomoti, ieškovai pradėjo rūpintis gyvenamuoju namu, tikėdamiesi jį rekonstruoti. Ieškovai nurodė, kad kreipėsi į UAB „Vygasta“ dėl gyvenamojo namo rekonstrukcijos sąnaudų, lokalinė sąmata sudaryta 2020 m. liepos 4 d. Po to, UAB „Vygasta“ direktoriui V. S. detaliau apžiūrėjus gyvenamąjį namą, buvo nustatyta, kad gyvenamasis namas pastatytas ne ant pamatų, o ant kertinių akmenų. Nesant pamatų, jokie rekonstrukcijos darbai negalėjo būti atliekami, todėl ieškovai nusprendė gyvenamąjį namą pašalinti, namą nugriovė, statybvietę sutvarkė.

16. 2022 m. rugsėjo 26 d. NŽT prie Aplinkos ministerijos Tauragės ir Pagėgių skyriaus atliktu faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu Nr. FD-3436-(5.63.) nustatyta, kad skyrius patikrino 0,1345 ha žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir žemės sklype esančių statinių naudojimą. Patikrinimo metu nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje nurodoma, kad (duomenys neskelbtini), yra įregistruoti pastatas – gyvenamasis namas ir priklausinys: kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai. Žemės sklype statinio – gyvenamojo namo nėra. Vietoje, kurioje yra buvęs pastatas – gyvenamasis namas, yra pieva. Žemės sklype yra šulinys ir du šiltnamiai. 2022 m. spalio 26 d. Tauragės rajono savivaldybės administracijos statinio techninės priežiūros patikrinimo aktu Nr. 15 nustatyta, kad ieškovui V. Š. priklauso pastatas – gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kurio pastatymo metai 1952 m., sienų medžiaga – rąstai. Apžiūrėjus nustatyta, kad statinys visiškai nugriautas, pamatų vizualiai nematyti, pastato vietoje auga žolė. Likęs šulinys. Nustatyta ir siūloma, kad gyvenamojo namo faktinė būklė patikrinimo metu neatitinka Nekilnojamojo turto registre nurodytos informacijos, kadangi pastatas nugriautas. Statant pastatą naujai parengti visus reikalingus dokumentus ir projektą, taip pat gauti žemės savininko rašytinį sutikimą naujai pastato statybai.

17. 2022 m. lapkričio 17 d. (ieškovai ir pirmosios instancijos teismas klaidingai nurodo, kad šio rašto data yra 2022 m. lapkričio 27 d.) NŽT prie Aplinkos ministerijos Tauragės ir Pagėgių skyrius pateikė ieškovams raštą Nr. 34SD-0182- (14.34.104) „Dėl informacijos“, jame nurodė, jog turi surinktą informaciją, kad gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), faktinė būklė patikrinimo metu neatitinka Nekilnojamojo turto registre nurodytos informacijos, kadangi pastatas nugriautas. Atsižvelgus į teisinį reglamentavimą – Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktą, Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. rugpjūčio 25 d. nutarimo Nr. 699 redakcija) (toliau – Taisyklės) 2.2 punktą, 28 punktą, atsižvelgus į tai, kad žemės sklype gyvenamojo pastato nėra, kad faktinė žemės sklypo būklė neatitinka Nekilnojamojo turto registre nurodytos informacijos, valstybinės žemės pirkimo–pardavimo ar nuomos sutartis su ieškovais nebus sudaryta. Prašė ieškovų geranoriškai per 6 mėnesius iki 2023 m. birželio 11 d. pateikti duomenis VĮ Registrų centro Tauragės filialui, kad statinių, kurie nuosavybės teise priklauso ieškovams, daiktinės teisės ir visi juridiniai faktai, susiję su šiais statiniais, būtų išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro. Ieškovai taip pat buvo informuoti, kad Tauragės ir Pagėgių skyriaus specialistai atliks pakartotinį patikrinimą po 2023 m. birželio 11 d., apie kurį ieškovai bus informuoti atskiru raštu. Pakartotinio patikrinimo metu nustačius, kad 0,1345 ha valstybinis žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), nebus atlaisvintas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerija gindama Lietuvos Respublikos, kaip savininko teises, privalės kreiptis į teismą dėl valstybinio žemės sklypo atlaisvinimo ir jame esančių sunykusių ar pašalintų pastatų išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro.

18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad valstybinė žemė yra visai visuomenei reikšmingas viešasis turtas. Valstybinės žemės teisiniams santykiams būdingas teisinis apibrėžtumas ir jų reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2014; 2018 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-76-684/2018, 25 punktas; 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-916/2018, 58 punktas).

19. Valstybinės žemės nuomos teisinius santykius imperatyviai reglamentuoja CK 6.551 straipsnio 2 dalyje nustatytos taisyklės ir jas konkretizuoja Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktas ir 11 straipsnio 5 dalies 1 punktas, kurie nurodo, jog valstybinė žemė išnuomojama ir (ar) parduodama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nurodytu teisiniu reguliavimu įstatymų leidėjas iš esmės numatė, kad asmuo, siekiantis įsigyti nuosavybėn valstybinės žemės sklypą ne aukciono būdu, privalo atitikti tokias būtinąsias sąlygas – žemės sklypas turi būti užstatytas šiam asmeniui priklausančiais statiniais ar įrenginiais ir jis turi būti naudojamas šiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti.

20. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad, esant teisminiam ginčui dėl to, ar asmeniui ne aukciono tvarka turi būti išnuomojamas arba parduodamas valstybinės žemės sklypas, užstatytas jam priklausančiais statiniais ir įrenginiais, reikia įvertinti, ar šie statiniai ir įrenginiai atitinka įstatyme nurodytus kriterijus. Ne kiekvienas ant valstybinės žemės sklypo esančio pastato savininkas turi teisę be aukciono išsinuomoti ar įsigyti valstybinės žemės sklypą, o tik tas, kurio statinys turi apibrėžtą naudojimo paskirtį arba ūkinės veiklos pobūdį, o jo eksploatacijai reikia turėti žemės sklypo nuomos ar nuosavybės teisę; taigi savininkas pirmiausia turi ketinti naudoti statinį pagal tiesioginę paskirtį ir tam yra būtina išsinuomoti ar įsigyti žemės sklypą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-133-219/2018 21 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Lemiamą reikšmę turi ne sklype esančių statinių teisinio registravimo duomenys, bet faktinės situacijos vertinimas, todėl kiekvienu atveju svarbu įvertinti ir tai, ar žemės sklype vykdoma veikla susijusi su esančio statinio naudojimu, ar numatoma toliau plėtoti šią ar kitokią veiklą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-76-684/2018, 32 punktas). Asmens teisė nuomoti ar pirkti valstybinės žemės sklypą grindžiama jo realiu faktiniu naudojimu atitinkamam tikslui – turimiems nuolatiniams statiniams ar įrenginiams eksploatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-701/2018, 42 punktas).

21. Apeliaciniu skundu iš esmės teigiama, kad apeliantai pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu įgijo pastatą – gyvenamąjį namą, kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius (šulinį, lauko tualetą), esančius (duomenys neskelbtini), kurie pastatyti valstybinėje žemėje. Apeliantų nuomone, Žemės įstatymas numato galimybę įsigyti valstybinės žemės sklypą, skirtą jiems priklausančių statinių aptarnavimui, todėl mano, kad atsakovė nepagrįstai atsisakė sudaryti žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais skundo argumentais. Akcentuotina, jog sprendžiant klausimą, ar asmuo turi teisę įsigyti valstybinę žemę ne aukciono būdu, būtina nustatyti ne tik įstatyme numatytas būtinąsias sąlygas, t. y. žemės sklypas turi būti užstatytas šiam asmeniui priklausančiais statiniais ar įrenginiais ir jis turi būti naudojamas šiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti, tačiau šiuo atveju valstybinės žemės patikėtinis privalo patikrinti ir įsitikinti, jog žemės sklype vykdoma veikla susijusi su esančio statinio naudojimu ir numatoma toliau plėtoti šią ar kitokią veiklą. Taigi, įvertinus nurodytą teisinį reglamentavimą bei formuojamą kasacinio teismo praktiką darytina išvada, jog, sprendžiant klausimą dėl valstybinės žemės padavimo ne aukciono būdu, būtina nustatyti: 1) ar parduodamas žemės sklypas yra užstatytas pirkėjui priklausančiais statiniais ar įrenginiais; 2) ar parduodamas žemės sklypas skirtas statinių (įrenginių) eksploatavimui; 3) ar statiniai (įrenginiai) naudojami (eksploatuojami) pagal jų funkcinę paskirtį.

22. Byloje nėra ginčo, jog ieškovų 2020 m. vasario 24 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu įgytas pastatas – gyvenamasis namas yra nugriautas, o jo vietoje auga pasodinta žolė. Šias aplinkybes patvirtina tiek ieškovai savo procesiniuose dokumentuose, tiek ir į bylą pateiktas Tauragės ir Pagėgių skyriaus 2022 m. rugsėjo 26 d. atlikto faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. FD-3436-(5.63.), Tauragės rajono savivaldybės administracijos 2022 m. spalio 27 d. pateikta informacija, kad „gyvenamojo namo faktinė būklė patikrinimo metu neatitinka Nekilnojamojo turto registre nurodytos informacijos, kadangi pastatas nugriautas“.

23. Įvertinus tai, kad prieš sudarant valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį pastatas – gyvenamasis namas, kurio eksploatavimui ieškovai siekė įsigyti valstybinės žemės sklypą, nebeegzistavo, akivaizdu, jog tokios aplinkybės nesudaro pagrindo lengvatine tvarka įsigyti valstybinės žemės sklypą. Šiuo atveju akivaizdu, jog žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), nėra užstatytas ieškovams priklausančiais statiniais, todėl nėra pagrindo pasinaudoti Žemės įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 1 punkte nurodyta išlyga įsigyti valstybinės žemės sklypą ne aukciono būdu. Be to, kaip minėta nurodytoje kasacinio teismo praktikoje, lemiamą reikšmę sprendžiant, ar parduoti valstybinę žemę ne aukciono būdu, turi ne sklype esančių statinių teisinio registravimo duomenys, bet faktinės situacijos vertinimas, todėl kiekvienu atveju svarbu įvertinti ir tai, ar žemės sklype vykdoma veikla susijusi su esančio statinio naudojimu. Šiuo atveju ginčo, jog pastatas – gyvenamais namas neegzistuoja, byloje nėra, todėl akivaizdu, jog toks pastatas nėra naudojamas pagal savo funkcinę paskirtį. Kaip teisingai atsiliepimu į apeliacinį skundą pažymėjo atsakovė, vertindamas, ar yra teisinis ir faktinis pagrindas išnuomoti valstybinę žemę be aukciono, valstybinės žemės patikėtinis turi ne tik įvertinti Nekilnojamojo turto registre esančius duomenis apie žemės sklype esančius pastatus, statinius, jų teisinę registraciją, bet ir atsižvelgti į šių statinių naudojimo paskirtį, jų nusidėvėjimą, fizinį egzistavimą, ar gali toks statinys funkcionuoti kaip atskiras objektas, ar jame gali būti vykdoma tam tikro ūkinio pobūdžio veikla, ar tokio pobūdžio statinys galimas eksploatuoti pagal tiesioginę paskirtį, įrašytą Nekilnojamojo turto registre. Šioje byloje nustatytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad nepaisant to, jog pastatas – gyvenamasis namas yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, tai nereiškia, kad jis yra naudojamas pagal paskirtį ar apskritai yra naudojamas.

24. Atmestini kaip nepagrįsti ir apeliacinio skundo argumentai, jog apeliantai nusipirko gyvenamąjį namą su kiemo statiniais, turėdami tikslą jį renovuoti, tačiau jį apžiūrėjus specialistams bei nustačius, kad jis neturi pamatų ir negalės būti rekonstruojamas, apeliantai nusprendė, jog ekonomiškiausiai būtų šį gyvenamąjį namą pašalinti ir statyti naują lygiai tokio paties dydžio gyvenamąjį namą, kuris bus naudojamas pagal tikslinę paskirtį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apeliantų siekiamas tikslas perstatyti statinį negali būti laikomas pagrindu nesilaikyti imperatyvių įstatymo nuostatų, teigiančių, jog lengvatine tvarka valstybinės žemės sklypai gali būti įgyjami tik tuo atveju, jei jie yra užstatyti asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais. Apeliantams, nugriovus jiems nuosavybės teise priklausiusį pastatą – gyvenamąjį namą, jų nuosavybės teisės į jį iš esmės pasibaigė, todėl darytina išvada, kad nepaisant to, jog ieškovai turėjo siekį nugriautą pastatą atstatyti, toks siekis nėra pakankamas pagrindas leisti apeliantams lengvatine tvarka įgyti valstybinės žemės sklypą. Dar daugiau, apeliantai, turėdami siekį atstatyti nugriautą pastatą, turės teisę kreiptis į NŽT ir ginčo žemės sklypą įsigyti įprastiniu įstatyme nustatytu būdu, t. y. žemės sklypą įsigyti aukciono būdu, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovė, atsisakydama parduoti ginčo žemės sklypą ne aukciono būdu, apeliantų teisių į nuosavybę nepažeidė.

25. Nors apeliaciniu skundu teigiama, kad, nusipirkus gyvenamąjį namą ir siekiant iš valstybės įsigyti namų valdą, buvo atlikti visi atsakovo įpareigojimai, todėl ieškovai turėjo teisėtus ir pagrįstus lūkesčius atnaujinti gyvenamąjį namą, jį perstatant, o ne renovuojant, nes to nebebuvo galima padaryti techniškai, tačiau tokie apeliacinio skundo argumentai nėra pakankami išvadai, jog ieškovai įgijo teisę įsigyti žemės sklypą ne aukciono būdu. Akcentuotina, jog, nesuprojektavus kitos paskirties žemės sklypo, tokio sklypo pardavimas apskritai nebūtų galimas, nepaisant to, ar žemės sklypą ieškovai siektų įsigyti įprastiniu (aukciono) būdu, ar lengvatiniu (ne aukciono) būdu. Tai, kad ieškovai, siekdami įsigyti ginčo valstybinės žemės sklypą, atliko būtinuosius sklypo formavimo (projektavimo) darbus, nesudaro pagrindo išvadai, jog tokiu būdu apeliantai įgijo lengvatą ginčo žemės sklypą įsigyti ne aukciono būdu.

26. Apeliaciniu skundu taip pat gana plačiai nurodomos aplinkybės, jog ieškovai, tikėdamiesi įsigyti ginčo valstybinės žemės sklypą, atliko sklypo tvarkymo darbus, t. y. nupjovė senus medžius, samdė darbininkus ir techniką žemės sklypo išvalymui, šiukšlių išvežimui, sklypo išlyginimui, žolės užsėjimui, šulinio išvalymui, taip pat įjungė elektros energijos tiekimą ir padidino galią. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie argumentai nėra susiję su nagrinėjama byla. Pažymėtina, jog šios bylos nagrinėjimo dalykas – sąlygos, sudarančios pagrindą leisti ieškovams įsigyti valstybinės žemės sklypą lengvatine, ne aukciono tvarka, o nurodyti apeliacinio skundo argumentai dėl patirtų išlaidų galėtų būti reiškiami žalos atlyginimo byloje. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog tai, kad ieškovai savo iniciatyva prižiūrėjo ir tvarkė jiems nuosavybės teise nepriklausantį žemės sklypą, negali būti pagrindu suteikti pranašumą įgyjant valstybinės žemės sklypą lengvatine tvarka.

27. Apeliaciniu skundu yra teigiama, kad ieškovai įsigijo gyvenamąjį namą tik tuomet, kai buvusiai savininkei atsakovas pateikė raštą, jog sutinka, kad L. R. perleistų pastatus, o naujasis pastato savininkas turės kreiptis dėl žemės sklypo suformavimo į Tauragės rajono savivaldybės administraciją. Suformavus žemės sklypą naujasis savininkas turės teisę jį pirkti arba nuomoti. Ieškovų nuomone, netikėti tokiu raštu jie neturėjo pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas tokius skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Šiuo atveju svarbu pažymėti, jog atsakovas 2020 m. sausio 24 d. raštu Nr. 34ST-14-(14.36.5.) neįsipareigojo parduoti ieškovams ginčo valstybinės žemės sklypo, tačiau nurodė, jog suformavus žemės sklypą ieškovai turės teisę jį pirkti arba nuomotis. Tai reiškia, jog minėtas raštas negali būti prilyginamas preliminariajai pirkimo–pardavimo sutarčiai, kadangi šio rašto parengimo metu ginčo valstybinis žemės sklypas nebuvo suformuotas, t. y. faktiškai neegzistavo. Be to, minėtame rašte nėra nurodoma, kad apeliantai turės teisę ginčo žemės sklypą įsigyti lengvatine, ne aukciono tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovo 2020 m. sausio 24 d. rašte Nr. 34ST-14-(14.36.5.) nurodyta informacija nesudarė pagrindo ieškovams manyti, jog suformavus žemės sklypą ieškovai atitiks visus Žemės įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatytus kriterijus, todėl šiuos apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

28. Apeliantai, be kita ko, mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė ieškinio dalį dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Tauragės ir Pagėgių skyriaus 2022 m. lapkričio 27 d. rašto Nr. 34SD-6182-(14.34.104.) panaikinimo nutraukti. Teigia, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Tauragės ir Pagėgių skyriaus 2022 m. lapkričio 27 d. raštas Nr. 34SD-6182-(14.34.104.) sukėlė ieškovams pasekmes, kadangi juo buvo atsisakyta parduoti žemės sklypą ne aukciono būdu, todėl ieškovai reikalauja jį panaikinti. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su šiais skundo argumentais. Vertinant minėto atsakovės 2022 m. lapkričio 17 d. rašto Nr. 34SD-6182-(14.34.104.) turinį nustatyta, kad atsakovė šiame rašte analizavo ieškovų prašymo parduoti ginčo valstybinės žemės sklypą pagrįstumą, vertino faktines aplinkybes, jog ginčo gyvenamojo namo būklė neatitinka Nekilnojamojo turto registre nurodytos informacijos, ir priėmė sprendimą nesudaryti su ieškovais valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties. Be to, minėtu raštu ieškovams buvo nustatytas įpareigojimas geranoriškai per 6 mėnesius iki 2023 m. birželio 11 d. pateikti duomenis VĮ Registrų centro Tauragės filialui, kad statinių, kurie nuosavybės teise priklauso ieškovams, daiktinės teisės ir visi juridiniai faktai, susiję su šiais statiniais, būtų išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro. Visos šios aplinkybės suponuoja išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutraukė ieškinio dalį dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Tauragės ir Pagėgių skyriaus 2022 m. lapkričio 17 d. rašto Nr. 34SD-6182-(14.34.104.) panaikinimo, kadangi šiuo raštu ieškovams buvo sukuriamos teisės ir pareigos.

29. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog apeliantų reikalavimas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Tauragės ir Pagėgių skyriaus 2022 m. lapkričio 17 d. raštą Nr. 34SD-6182-(14.34.104.) iš esmės yra išvestinis reikalavimas iš pagrindinio reikalavimo, t. y. sudaryti valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį. Tai reiškia, kad prašomo panaikinti atsakovo rašto dalykas (panaikinti atsakovo sprendimą, kuriuo buvo atsisakyta parduoti valstybinės žemės sklypą) atitinka ieškovų ieškinio reikalavimą įpareigoti atsakovą sudaryti su ieškovais valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, todėl šia nutartimi nustačius, kad atsakovas neturėjo pagrindo parduoti ieškovams valstybinio žemės sklypo ne aukciono būdu, darytina išvada, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Tauragės ir Pagėgių skyriaus 2022 m. lapkričio 17 d. raštas Nr. 34SD-6182-(14.34.104.) yra teisėtas ir pagrįstas, o jo naikinti nėra pagrindo.

30. Įvertinusi visus apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog kiti skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

31. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, visapusiškai ir nuodugniai jas ištyrė, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

32. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

33. Atsakovė bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme priteisti neprašė, todėl šis klausimas nespręstinas.

34. Apeliacinį skundą atmetus, ieškovų patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo 2023 m. kovo 31 d. sprendimą iš dalies pakeisti, rezoliucinę dalį išdėstant taip:

„Ieškovų V. Š. ir V. Š. ieškinį atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių skyriui dėl atsisakymo sudaryti valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį panaikinimo ir įpareigojimo sudaryti valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį atmesti.“

TeisėjosJolanta GailevičienėErinija KazlauskienėAušra Maškevičienė