Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-2173-1037/2016 pagal pareiškėjo V. K. skundą dėl antstolio V. D. veiksmų, suinteresuotas asmuo byloje Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas V. K. su skundu kreipėsi į antstolį V. D., kuriuo prašė panaikinti areštą jo sąskaitai, kurią administruoja Alytaus pataisos namai. Nurodė, kad antstolis nuskaičiuodamas iš jo lėšas, kurios neviršija Lietuvos Respublikos nustatyto minimalaus mėnesio atlyginimo, elgiasi neteisėtai.Antstolis V. D. išnagrinėjo pareiškėjo skundą ir 2016 m. rugpjūčio 30 d. patvarkymu nusprendė jo netenkinti, vykdomąją bylą su skundu perduoti Telšių rajono apylinkės teismui. Nurodė, jog Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 668 straipsnio 1 dalyje numatytas draudimas išieškoti daugiau nei 1 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą minimalų mėnesio atlyginimą (toliau – MMA) reiškia grynųjų pinigų sumą, o ne bet kokio pobūdžio lėšas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Telšių rajono apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 12 d. nutartimi pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų atmetė, o antstolio V. D. 2016 m. rugpjūčio 30 d. patvarkymą, kuriuo atmestas pareiškėjo V. K. skundas, paliko nepakeistą.Teismas, nustatęs, kad nagrinėjamu atveju iš skolininko išieškomos lėšos dėl žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimo, konstatavo, kad antstolis 2016 m. balandžio 19 d. pagrįstai priėmė patvarkymą, kuriuo nustatė išieškoti iš skolininko 50 proc. nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios MMA.Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog antstolis išieškojo iš pareiškėjo daugiau nei 50 proc. nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios MMA, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjo teisės buvo pažeistos.Teismas atmetė kaip nepagrįstą pareiškėjo skundo motyvą, jog antstolis negali išieškoti iš jo pajamų dalies neviršijančios 1 MMA, kadangi iš skolininko pagal priimtą patvarkymą neišskaitoma 100 proc. jo pajamų, o likusią dalį jis turi teisę naudoti savo reikmėms.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas V. K. prašo pirmosios instancijos teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. nutartį panaikinti, o jo skundą dėl antstolio veiksmų tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:Teismas neteisingai nurodė, kad išieškojimas vykdomas iš pareiškėjo darbo užmokesčio, o ne iš jo turto.Pareiškėjo atžvilgiu turi būti taikomas draudimas nukreipti išieškojimą į jo turtą – pinigines lėšas neviršijančias 1 MMA.Atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą antstolis V. D. prašo atmesti pareiškėjo atskirąjį skundą kaip nepagrįstą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:Nei CPK nei Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatos nenumato draudimo nukreipti išieškojimo į bausmę atliekančiam nuteistajam priklausančias pinigines lėšas, esančias įkalinimo įstaigos sąskaitoje.Pareiškėjo lėšos, į įkalinimo įstaigą pervedamos artimųjų kaip parama (ar kitokio pobūdžio), nepatenka nei į CPK 668 straipsnyje nurodyto turto sąrašą, nei į baigtinį CPK 739 straipsnyje nurodytą piniginių sumų, iš kurių išieškojimas nėra galimas, sąrašą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Atskirasis skundas atmetamas.

Byloje kilo ginčas dėl antstolio veiksmų jam 2016 m. balandžio 19 d. patvarkymu areštavus pareiškėjo pinigines lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje su nurodymu įstaigai areštuotas sumas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą (vyk. b. l. 38), teisėtumo.Byloje nustatyta, kad vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) antstolis V. D. vykdo Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 5 d. vykdomąjį raštą baudžiamojoje byloje Nr. 1-58-404/2014 dėl 1 264,60 Eur skolos išieškojimo iš skolininko V. K. trečios eilės išieškotojos Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai. Nustatęs, kad skolininkas atlieka bausmę Alytaus pataisos namuose, antstolis 2016 m. balandžio 19 d. priėmė patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Minėtu patvarkymu antstolis pareikalavo Alytaus pataisos namų kiekvieną mėnesį iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų ir davinių sumos išskaičiuoti 70 proc. iš skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios MMA, ir 50 proc. nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios MMA, bei pinigus pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą.Apeliantas nesutinka su skolos išieškojimu, nukreipiant jį į skolininkui priklausančią pinigų sumą, esančią įkalinimo įstaigos sąskaitoje, neviršijančią 1 MMA.Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Civilinio proceso kodekse atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje) ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius). Pagal išieškojimą iš skolininko turto reglamentuojančią CPK 668 straipsnio 1 dalį, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi, visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos 1 MMA. Įgyvendinant pastarąją nuostatą, analogiškas draudimas įtvirtintas Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punkte.CPK LI skyriuje (733–743 str.) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (CPK 736 str. 1 d. 2 p.); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 proc. (CPK 736 str. 1 d. 3 p.); išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki 50 proc., jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 str. 1 d. 1 p.). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 proc., jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 str. 2 d.). CPK 736 straipsnio 3 dalyje nustatyti atvejai, kai išskaitoma dalis gali būti mažinama, CPK 738 straipsnyje – pajamos, iš kurių išieškoma išimtiniais įstatyme įvardytais atvejais, o CPK 739 straipsnyje – pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima.Išdėstytos įstatymo nuostatos dėl išieškojimo iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, paneigia apelianto poziciją, kad iš tokio dydžio lėšų išieškojimas apskritai negalimas. CPK 668 straipsnio nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA). Įstatyme nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų. Analogiškai taip minėtas teisės normas aiškina ir kasacinės instancijos teismas 2016 m. kovo 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016.Byloje nustatyta, kad išieškojimas iš skolininko vykdomas dėl žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimo, todėl antstolis V. D. šios nutarties 10 punkte nurodytu patvarkymu, vadovaudamasis išieškojimą iš pajamų reglamentuojančiomis CPK 733–743 straipsnių normomis, nurodė, kad reikalauja iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 proc. nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą 1 MMA, ir 50 proc. nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios MMA. Taigi antstolis, nukreipdamas išieškojimą į apelianto pajamas, laikėsi pirmiau išvardytų įstatymo nuostatų. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui, kad iš skolininko neišskaitoma 100 proc. jo pajamų, todėl likusią dalį jis turi teisę naudoti savo reikmėms. Pabrėžtina, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, jog laisvės atėmimo vietos sąskaitoje piniginės lėšos patenka į CPK 739 straipsnio apimtį, tai yra, pareiškėjas gauna pinigų sumas, iš kurių išieškoti negalima. Pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė išieškojimą iš skolininko pajamų reglamentuojančias teisės normas, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamos teismo nutarties, todėl pareiškėjo V. K. atskirasis skundas atmetamas, o Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. nutartį palikti nepakeistą.