- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-28
- Bylos Nr.
- 2-826-880/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-44-3-00733-2011-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Linas Zinkevičius
- Pareiškėjas
- A. S.
- Suinteresuotas asmuo
- Vilniaus apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai, Širvintų rajono 2-ojo notarų biuro
- Kategorijos
- 128.19pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal A. S. ir V. S. pareiškimą, dalyvaujant suinteresuotiems asmenims Vilniaus apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Širvintų rajono 2-ojo notarų biuro notarui,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai kreipėsi į teismą prašydami atnaujinti terminą priimti palikimą, likusį po tėvo J. S. mirties. Jie nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjų motina S. S.. Jos turtą paveldėjo pareiškėjų tėvas J. S., kuris (duomenys neskelbtini) irgi mirė. 2004 m. rugsėjo 15 d. J. S. visą savo nekilnojamąjį turtą padovanojo sūnui A. S., todėl pareiškėjai buvo įsitikinę, kad po tėvo mirties neliko jokio vertingo tėvo turto, nes taip tėvas visada sakydavo. Todėl pareiškėjai į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Po 5 metų matininkė pranešė, kad atmatuotas 1,06 ha ploto miškas, kuris priklauso pareiškėjų tėvui J. S.. Pareiškėjai išsiaiškino, kad pagal 1994 m. birželio 23 d. Širvintų rajono savivaldybės valdybos sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjų tėvui J. S. atkurta nuosavybės teisė į 5,62 ha žemės, iš kurių 5,46 ha grąžintini natūra, 0,16 ha grąžintini ekvivalentine natūra. Tėvas pareiškėjams apie tai nebuvo užsiminęs, todėl pareiškėjai apie tai nieko nežinojo ir, manydami, kad tėvas jokio turto po mirties nepaliko, į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Jie mano, kad tai laikytina svarbia termino praleidimo priežastimi.
Suinteresuotas asmuo Širvintų rajono 2-ojo notarų biuro notaras S. K. atsiliepimo nepateikė.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime nurodė, kad jei teismas pripažins pareiškėjų nurodytas termino praleidimo priežastis svarbiomis, Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija termino atnaujinimui neprieštarauja.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Civiliniai santykiai tvarkomi protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų pagrindu, be kita ko, šie principai pasireiškia tuo, kad asmenys yra įpareigoti elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai tam, jog apsaugotų savo interesus ir nepakenktų kitiems. Šias pareigas pažeidę asmenys prisiima galimus neigiamus padarinius, kurie, priklausomai nuo pažeidimo pobūdžio, gali būti turtiniai praradimai, pareiga atlyginti kitų patirtus nuostolius ir kt. Bendroji taisyklė yra ta, kad kiekvienas veiksnus civilinių santykių dalyvis turi laisvę spręsti, kaip įgyvendinti savo subjektines teises, ir turi rūpintis savo privačių interesų apsauga. Šios taisyklės išimtys – įstatymo nustatyti atvejai, kai dėl to, kad asmuo yra neveiksnus ar ribotai veiksnus, pareiga rūpintis jo interesais ir teisių įgyvendinimu perkeliama kitiems subjektams (atstovams pagal įstatymą, globėjams ir kt.). Šios principinės nuostatos galioja ir paveldėjimo santykiams. Veiksnus asmuo, kuris pagal įstatymą ar testamentą turi paveldėjimo teisę, ją įgyvendina savo nuožiūra – jis gali priimti palikimą arba jo atsisakyti. Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą, t. y. apsispręsti, kad nori palikimą priimti ir atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į notarą arba kreiptis į teismą dėl turto apyrašo sudarymo, arba faktiškai pradėti valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Jeigu įpėdinis praleidžia įstatyme nustatytus palikimo priėmimo terminus, jo galimybės gauti paveldėtą turtą iš esmės sumažėja. Tuo atveju, jeigu kiti įpėdiniai sutinka, jis gali priimti palikimą, tačiau jeigu palikimą priėmę įpėdiniai gera valia nesutinka dalytis paveldėtu turtu su palikimo laiku nepriėmusiu įpėdiniu, teismas jo teisę į paveldėjimą gali apginti tik tada, kai terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).
Kasacinio teismo praktikoje suformuluotos esminės įstatymų aiškinimo ir taikymo nuostatos dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo. Jų esmė tokia, kad tam, jog pasinaudotų CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybe pratęsti terminą palikimui priimti, įpėdinis turi įrodyti, kad šis praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad, turėdamas apsisprendimo laisvę, įpėdinis nepareiškė noro priimti palikimą. Įstatymas neįpareigoja įpėdinio pranešti kitiems įpėdiniams apie jų turimą paveldėjimo teisę ir neleidžia priimti palikimo už kitą, t. y. priimti palikimą kiekvienas įpėdinis turi asmeniškai, pats arba per atstovą. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. U. ir kt. v. Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija ir kt., bylos Nr. 3K-3-103/2007; 2007 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B. v. R. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-126/2007; 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. N. v. B. N. ir kt., bylos Nr. 3K-3-91/2011; 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. A. v. V. Z. ir kt., bylos Nr. 3K-3-246/2011).
Vadovaujantis nurodytomis įstatymo ir teismų praktikos taisyklėmis, teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą, trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino atnaujinimo.
Byloje nustatyta, kad J. S. 2004 m. rugsėjo 14 d. visą turtą pagal dovanojimo sutartį padovanojo pareiškėjui A. S. (b.l. 8). Pareiškėjų tėvas J. S. mirė (duomenys neskelbtini). (b.l. 4). Iš Širvintų rajono 2-ojo notarų biuro pažymos matyti, kad dėl J. S. turto paveldėjimo į notarų biurą niekas nesikreipė, paveldėjimo byla nepradėta (b.l. 11). Pareiškėjas A. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad manė, jog visas turtas, kurį turėjo tėvas yra padovanotas jam. 2010 m. jis sužinojo, kad tėvui dar priklauso miškas, kuris nėra atkurtas. A. S. dalyvavo jį matuojant, matininkė jam sakė, kad suformavus sklypą A. S. galės jį užsiregistruoti savo vardu, tačiau sutvarkius žemės sklypo dokumentus buvo pareikalauta pateikti paveldėjimo teisės liudijimą. Kadangi pareiškėjai Algis ir V. S. manė, jog tėvas visą turtą yra padovanojęs A. S., jie nesikreipė į notarų biurą dėl paveldėjimo, o nuėjus pas notarą 2011 m. buvo pasiūlyta kreiptis dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo. Aukščiau nurodytas aplinkybes paliudijo ir liudininkas V. B..
Remdamasis aukščiau nurodytu, teismas mano, jog pareiškėjų nežinojimas, jog jų tėvas turi nuosavybės teises į neatkurtą mišką, laikytina svarbia termino praleidimo priežastimi. Kadangi kitų pretendentų į palikimą be pareiškėjų nėra, niekas nepriėmė palikimo, visą likusį turtą J. S. padovanojo sūnui, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas tenkina pareiškėjų pareiškimą dėl termino priimti palikimą atnaujinimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 578 straipsniu teismas
nutaria:
A. S. ir V. S. pareiškimą tenkinti visiškai.
Atnaujinti pareiškėjams A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) ir V. S., a.k. (duomenys neskelbtini) praleistą terminą palikimui priimti po tėvo J. S., a/k (duomenys neskelbtini) mirties.
Nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu per 7 dienas nuo jos paskelbimo Vilniaus apygardos teismui per šį teismą.