Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Ieva Pluirienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų Z. C., M. C., G. C. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje – VĮ „Turto bankas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu

5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalimi palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Analogiška nuostata buvo įtvirtinta 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalyje. Pagal CK 5.50 straipsnio 3 dalį, šie veiksmai turi būti atlikti per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Tuo tarpu iki naujojo (2000 m.) CK įsigaliojimo, tokiems veiksmams atlikti buvo skirtas 6 mėnesių terminas (1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalis). Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-210/2008). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-152/2006). Teismų praktikoje taip pat akcentuojama, kad sprendžiant dėl palikimo priėmimo faktinio valdymo svarbu ir tai, ar šiuos veiksmus įpėdinis atliko per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007, 2010-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2010, kt.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

6. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) mirė Z. C.. Bylos duomenimis nustatyta, kad Testamentų registro duomenimis Z. C. testamentų sudaręs nebuvo, paveldėjimo byla dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į mirusio Z. C. palikimą notaro biure nebuvo užvesta, įpėdiniai dėl palikimo priėmimo į notaro biurą nesikreipė. Tačiau bylos faktiniai duomenys yra pakankami konstatuoti, kad pareiškėjai M. C. ir G. C. po savo tėvo Z. C. mirties palikimą priėmė, faktiškai pradėjus valdyti palikimo objektą sudarantį turtą. Pareiškėjai nurodė, kad, mirus tėvui pareiškėjai M. C. ir G. C. buvo nepilnamečiai ir palikimą jų vardu pradedant mirusiojo turtą faktiškai valdyti priėmė motina Z. C. (pareiškėjų motina – ūkininkė Z. C. nuo buvusio sutuoktinio mirties (duomenys neskelbtini) atstovaudama savo nepilnamečių vaikų M. C. ir G. C. teises ir interesus dirbo santuokos su Z. C. įsigytus žemės sklypus ir juos prižiūrėjo). Minėti pareiškėjų paaiškinimai – nuoseklūs ir logiški, įrodymų vertinimo prasme nėra pagrindo jų vertinti kaip nepatikimų, jais abejoti ir nesivadovauti. Suinteresuoti asmenys byloje pastarųjų faktinių aplinkybių neginčija, prašo prašymą nagrinėti teismo nuožiūra, minėtas aplinkybes paneigiantys (priešingi) įrodymai į bylą nebuvo pateikti. Byloje nėra duomenų apie tai, kad kokie nors kiti asmenys po Z. C. mirties būtų faktiškai perėmę palikimą sudarantį turtą, pradėję jį valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu ar aplinkybių, kad su kitais asmenimis būtų kilę ginčai dėl palikimą sudarančio turto.

7. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, nesant suinteresuotų asmenų prieštaravimų, teismas turi pakankamą pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjai M. C. ir G. C. po tėvo Z. C. mirties priėmė palikimą, pradėdami jį faktiškai valdyti, todėl teismas šioje dalyje pareiškimą tenkina (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Juridinis faktas šioje byloje nustatytas pareiškėjų paveldėjimo teisės įgyvendinimui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 1 punktu, 290–292 straipsniais,

nutaria:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. C., a. k. (duomenys neskelbtini) ir G. C., a.k. (duomenys neskelbtini) po Z. C., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties ((duomenys neskelbtini)) priėmė palikimą, pradėjus jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo liudijimo pareiškėjams M. C. ir G. C. išdavimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.