Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2013-10-11 · Civilinė byla Nr. 2A-2219/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-10-11
Bylos Nr.
2A-2219/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Kazys Kailiūnas, Rasa Gudžiūnienė, Konstantinas Gurinas
Ieškovas
UAB “Socialinis institutas”
Atsakovas
Mokslo
Kategorijos
  • 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-2219/2013Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. spalio 11 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Konstantino Gurino, Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB “Socialinis institutas” apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB “Socialinis institutas” ieškinį atsakovui Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūrai dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl viešojo pirkimo teisinių santykių.

Šalies argumentai

Ieškovas UAB “Socialinis institutas” (toliau – ieškovas, tiekėjas arba apeliantas) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti 2013 m. balandžio 23 d. atsakovo sprendimą dėl ieškovo pasiūlymo atmetimo; 2) panaikinti atsakovo 2013 m. balandžio 26 d. sprendimą dėl pasiūlymų eilės patvirtinimo; 3) ieškovo UAB „Socialinis institutas“ pasiūlymą pripažinti tinkamu; 4) įpareigoti atsakovą iš naujo sudaryti pasiūlymų eilę; 5) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad atsakovas Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra 2012 m. gruodžio 20 d. paskelbė atviro konkurso „Tarptautinių ekspertinių konsultacijų (6 moduliai ekspertams) paslaugų pirkimas“ (toliau – konkursas) sąlygas. Ieškovo teigimu, jis pateikė pasiūlymą atitinkantį perkančiosios organizacijos nurodytų paslaugų apimtį (konkurso sąlygų 32 p.) ir detalizavo atskirų paslaugų kainas. Pažymėjo, jog konkurso sąlygų 8 punkte nėra nustatyta jokio atskiro reikalavimo dėl papildomų konsultacijų teikimo aprašymo. Ieškovas, vadovaudamasis konkurso sąlygų 32 punktu ir konkurso sąlygų 1 priedo 3 punktu, tinkamai užpildė konkurso sąlygų 2 priede esančias formas ir jose nurodė visus konkurso sąlygų „Tarptautinių ekspertinių konsultacijų (6 moduliai ekspertams) paslaugų pirkimo techninė specifikacija“ (toliau – techninė specifikacija) 6 punkte nustatytus reikalavimus paslaugų teikimui. Pažymėjo, kad pagal konkurso sąlygų 1 priedo 67 punktą tiekėjas turėjo pateikti reikalavimų konsultacinėms sesijoms (techninės specifikacijos IV skyrius) ir reikalavimų papildomoms konsultacijoms (techninės specifikacijos V skyrius) aprašymus, jų neišskiriant. Dėl nurodyto teigė, kad pirkimo sąlygose nebuvo reikalavimo pateikti atskirai papildomų konsultacijų aprašymus – priešingai tiekėjas turėjo tiesiog aprašyti tiek konsultacines sesijas, tiek papildomas konsultacijas.

Ieškovas pažymėjo, kad vykdomame konkurse perkančiosios organizacijos neatmesti pasiūlymai vertinami pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijų, todėl, apelianto įsitikinimu, konsultacijų aprašymas galėtų būti pagrindas atmesti tiekėjo pasiūlymą tik tokiu atveju, jeigu toks aprašymas apskritai nebūtų pateiktas, o nesant tiesioginės sąlygos, nustatančios, kad tiekėjo pasiūlymas atmetamas ir pateikus tik dalį konsultacinių paslaugų aprašymo, toks pasiūlymas negali būti atmestas. Todėl perkančiajai organizacijai nustačius, kad tiekėjas pateikė bent dalį konsultacijų aprašymo, toks pasiūlymas turi būti pripažintas tinkamu, o nepilnas aprašymas galėtų būti pagrindas tik suteikti mažesnį balų skaičių dėl nedidelio pasiūlymo detalumo.

Ieškovo teigimu, atsakovas atmesdamas ieškovo pasiūlymą, pažeidė ir esminius viešųjų pirkimų principus, nes nesant konkurso sąlygos, kurios pagrindu būtų galima atmesti tiekėjo pasiūlymą dėl pernelyg neišsamaus ar nepilno konsultacijų aprašymo, perkančioji organizacija neturi teisės savaip aiškinti konkurso sąlygas ir jas taip modifikuoti, kad realus konkurso sąlygų pritaikymas skirtųsi nuo pačių konkurso sąlygų normų. Taip pat nurodė, jog atsakovas netinkamai aiškina konkurso sąlygų 32 punkto turinį, nes painioja dvi iš esmės skirtingas teisines kategorijas: įsipareigojimą teikti paslaugas ir informacijos apie paslaugas pateikimą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į ieškinį atsakovas nurodė, jog su ieškiniu nesutinka, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Ieškovas pateikė Tarptautinių ekspertinių konsultacijų (6 moduliai ekspertams) organizavimo paslaugų pasiūlymą, kurį sudaro tik konsultacinės sesijos, o papildomos konsultacijos į pasiūlymo techninių duomenų aprašymą nebuvo įtrauktos, todėl ieškovo pasiūlymas buvo įvertintas kaip nepilnas ir atmestas. Pažymėjo, jog atsakovui svarbiausia buvo tai, kad pasiūlyme būtų aprašytos tiek konsultacinės sesijos, tiek papildomos konsultacijos, nepriklausomai nuo to, kokį perkamo objekto aprašymo būdą tiekėjai pasirinktų. Atsakovo nuomone, ieškovas suprato, kad turi pateikti ne tik užpildytas konkurso sąlygų 2 priede pridėtas formas, bet ir dokumentą (techninį pasiūlymą), kuriame būtų aprašytas pirkimo objektas, kadangi jis pateikė ne tik užpildytas minėtas formas, bet ir dokumentą pavadinimu „Tarptautinių ekspertinių konsultacijų (6 moduliai ekspertams) organizavimo paslaugų pasiūlymas“. Atsakovas pažymėjo, jog ieškovas neteisingai nurodo, kad perkančioji organizacija neprašė pateikti papildomų (tęstinių) konsultacijų aprašo (reikalavimai nurodyti techninės specifikacijos 5 skyriuje; konkurso sąlygų II dalies pirkimo objektas 11 p.).

Atsakovas nurodė, jog atsakovas kartu su ieškovo pasiūlymu pateiktus konkurso sąlygų 8 punkte išvardinus dokumentus, vadovaudamasis VPĮ normomis, turėjo tikrinti bei nagrinėti 2 pirkimo procedūrose: tiekėjo kvalifikacijos vertinimo metu bei tiekėjo techninių duomenų vertinimo metu, todėl VPĮ 39 straipsnio 2 dalyje neatsitiktinai išskirti 1 ir 2 punktai, kurie taikomi atsižvelgiant į atitinkamą pirkimo procedūrą (tiekėjo kvalifikacijos vertinimo ar techninių duomenų vertinimo procedūros metu), o ieškovas šiuo teigdamas, kad pateikė pasiūlymą atitinkantį konkurso sąlygų reikalavimus, netinkamai taiko VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Taip pat nurodė, jog ieškovas yra neteisus teigdamas, kad tiekėjas gali pateikti paslaugų aprašymą, bet neįsipareigoti teikti tokių paslaugų.

Atsakovas taip pat nesutinka su ieškovo teiginiu, kad iš ieškovo pasiūlymo B dalies „Kainos“ matyti, kad ieškovas įvertino visų teikiamų paslaugų kainą, tame tarpe nurodė ir papildomų konsultacijų teikimo paslaugos kainą. Atsakovas pagal VPĮ 31 straipsnio 2 dalį net neturi teisės žinoti apie ieškovo pasiūlytą kainą ir tos kainos detalizavimą kiekvienai iš paslaugų. Be to, atsakovas neturėjo jokio objektyvaus pagrindo manyti, kad ieškovo techninis pasiūlymas apima tame tarpe ir papildomas konsultacijas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. liepos 16 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovo argumentus, jog atsakovui nustačius, kad tiekėjas pateikė bent dalį konsultacijų aprašymo, toks pasiūlymas turi būti pripažintas tinkamu, o nepilnas aprašymas galėtų būti pagrindas tik suteikti mažesnį balų skaičių dėl nedidelio pasiūlymo detalumo. Teismas konstatavo, jog ieškovas pateikė perkančiajai organizacijai pasiūlymą, kurį sudaro tik konsultacinės sesijos, o papildomos konsultacijos į pasiūlymo techninių duomenų aprašymą nebuvo įtrauktos, todėl perkančioji organizacija pagrįstai laikė, jog ieškovo pasiūlymas yra nepilnas ir turi būti atmestas (VPĮ 39 str. 2 d. 2 p., konkurso sąlygų 55.2 p., techninės specifikacijos 3 p.). Teismas pažymėjo, kad tiekėjas, teikdamas pasiūlymą, turi laikytis konkurso sąlygų reikalavimų ir pateikti tokį pasiūlymą, kuris atitiktų visus pirkimo sąlygų reikalavimus (konkurso sąlygų 11 ir 32 p.). Reikalavimai pirkimo objektui buvo nustatyti konkurso sąlygų II dalyje - Pirkimo objektas, kurioje nurodoma (12 p.), kad perkamų paslaugų savybės nustatytos techninėje specifikacijoje, pateiktoje šio konkurso sąlygų priede Nr. 1. Techninėje specifikacijoje yra nurodoma, kad pirkimo objektą, dėl kurio tiekėjai turi pateikti pasiūlymus sudaro konsultacinės sesijos (4 skyrius) ir papildomos konsultacijos (5 skyrius). Techninės specifikacijoje taip pat nurodoma, jog paslaugos turi apimti ir papildomų konsultacijų teikimą (6.3 p.). Dėl nurodyto teismas taip pat atmetė kaip nepagrįstus ieškovo argumentus, jog konkurso sąlygose apskritai nebuvo įtvirtinta reikalavimo pateikti atskirai papildomų konsultacijų aprašymus.

Pasisakydamas dėl konkurso sąlygų 32 punkto aiškinimo, teismas nurodė, kad tiekėjas, dalyvaudamas pirkime, turi įsipareigoti teikti perkančiajai organizacijai visas pirkimo sąlygose nurodytas paslaugas, o perkamo objekto apibūdinimą ir atitiktį techninei specifikacijai perkančioji organizacija gali įvertinti tik iš techninio pasiūlymo turinio, bet ne iš įsipareigojimo kaip tokio. Be to, teismas nurodė, kad pasibaigus viešojo pirkimo procedūroms paslaugų viešojo pirkimo sutartyje sutarties dalyku tampa paslaugos, kurios detalizuojamos prie sutarties pridedamoje techninėje specifikacijoje, pagal kurią buvo paruoštas techninis pasiūlymas bei apmokėjimas už tinkamai ir laiku atliktas paslaugas, todėl atsisakymas teikti bent dalį paslaugų yra laikomas sutarties, jeigu ji jau sudaryta, pažeidimu arba pagrindu nesudaryti viešojo pirkimo sutarties su laimėjusiu tiekėju.

Teismas taip pat nustatė, kad ieškovas neįrodė viešųjų pirkimų principų pažeidimo fakto bei kad atsakovas konkurso sąlygas būtų taikęs ne visiems tiekėjams vienodai. Pažymėjo, kad konkurso sąlygose nebuvo reikalavimo tiekėjams atskirai aprašyti papildomas konsultacijas, tačiau šios papildomos konsultacinės sesijos yra pirkimo objekto dalis, todėl tiekėjai privalėjo pateikti pilną pirkimo objekto pasiūlymą, ko šiuo atveju ieškovas nepadarė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovas UAB “Socialinis institutas” apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 16 d. sprendimą, priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas nenurodė konkrečių faktų, kurių pagrindu būtų matyti, jog pateiktas ieškovo pasiūlymas prieštarauja konkurso sąlygoms. Teismui konstatavus, kad ieškovas neturėjo aprašyti papildomų konsultacijų, tampa akivaizdu, kad perkančiosios organizacijos 2013 m. balandžio 23 d. sprendimas dėl ieškovo pasiūlymo atmetimo yra nepagrįstas, neteisėtas ir turi būti panaikintas.

2. Konsultacijų aprašymas galėtų būti pagrindas atmesti tiekėjo pasiūlymą tik tokiu atveju, jeigu toks aprašymas apskritai nebūtų pateiktas. Konkurso sąlygos turi būti aiškios ir tikslios, todėl nesant tiesioginės sąlygos, nustatančios, kad tiekėjo pasiūlymas atmetamas pateikus tik dalį konsultacinių paslaugų aprašymo, toks pasiūlymas negali būti atmestas. Nustačius, kad tiekėjas pateikė bent dalį konsultacijų aprašymo, toks pasiūlymas turi būti pripažintas tinkamu, o nepilnas aprašymas galėtų būti pagrindas suteikti mažesnį balą skaičių dėl nedidelio pasiūlymo detalumo (konkurso sąlygų 58 p.).

3. Ieškovo pasiūlymas, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, visiškai atitiko konkurso sąlygas (konkurso sąlygų 8, 32 p. ir konkurso sąlygų 1 priedo 67 p.). Ieškovas, pateikdamas pasiūlymą, įsipareigojo teikti tiek konsultacines sesijas, tiek papildomas konsultacijas.

Žemesnės instancijos teismas

4. Pirmosios instancijos teismas sprendimu inter alia patvirtino perkančiosios organizacijos veiksmus, kuriais buvo neteisėtai apribota tiekėjų konkurencija, be to, sudarė kliūtis galimam racionaliam lėšų panaudojimui. Nagrinėjamu atveju perkančioji organizacija neteisėtai apribojo konkurenciją, nes dirbtinai sumažino konkurse dalyvaujančių tiekėjų skaičių.

Atsiliepimas

Atsiliepime į ieškovo UAB “Socialinis institutas” apeliacinį skundą atsakovas Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra prašo apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 16 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais motyvais:

1. Ieškovas pateikė apeliacinį skundą praleidus CPK imperatyviai nustatytą 14 dienų terminą. Skundas turėjo būti pateiktas iki 2013 m. liepos 30 d., tačiau apeliacinio skundo surašymo data yra 2013 m. liepos 31 d.

2. Pirmosios instancijos teismas sprendime pasisakė, kad papildomos konsultacijos turėjo būti aprašytos, tik jos nebūtinai turėjo būti aprašytos atskirai nuo konsultacijų sesijų aprašymo, todėl apeliaciniame skunde ieškovo cituojama dalis sakinio iš teismo sprendimo motyvacinės dalies, kad konkurso sąlygose nebuvo reikalavimo tiekėjams atskirai aprašyti papildomas konsultacijas, paties ieškovo interpretuojama neteisingai. Be to, ieškovo argumentas, kad teismas sprendime nemotyvavo ir nepaaiškino kokių konkrečiai duomenų ir kokios konkrečiai informacijos ieškovas savo pasiūlyme nepateikė, atmestinas kaip nepagrįstas.

3. Reikalavimas pateikti ir papildomų paslaugų aprašymą konkurso sąlygose yra įtvirtintas (techninės specifikacijos 4, 5 skyriai, 6.3. p.). Ar tiekėjų pasiūlymai yra pilni, t.y. apimantys visą objektą, ar ne, atsakovas gali spręsti tik iš pateiktų detalių siūlomų įsigyti paslaugų aprašymo (pasiūlymo). Pažymėtina, jog ieškovas neteisingai vertina konkurso sąlygų 55 bei 57 punktų nuostatas, bandydamas juos sugretinti bei savaip interpretuoja konkurso sąlygų 57 punktą, kadangi šis punktas nėra siejamas su pasiūlymo įvertinimo tam tikru balu sąlyga.

4. Ieškovo pateiktame pasiūlyme pavadinimu „Tarptautinių ekspertinių konsultacijų (6 moduliai ekspertams) organizavimo paslaugų pasiūlymas“ nebuvo net užuominos, kad ieškovas ketina teikti papildomas konsultacines sesijas. Atsakovas, vertindamas nepilną ieškovo pasiūlymą, būtų pažeidęs viešųjų pirkimų tikslą ir VPĮ įtvirtintus principus.

5. Atsakovas, atmesdamas neatitinkantį konkursų sąlygų nepilnos apimties ieškovo pasiūlymą, neapribojo tiekėjų konkurencijos galimybių, bet priešingai – sudarė galimybes tiekėjams lygiateisiškai toliau dalyvauti konkurse, vienam iš jų neįgyjant nepagrįsto konkurencinio pranašumo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas, Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 16 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

Dėl apeliacinio skundo padavimo termino

Teisės, kreiptis į teismą, tinkamo įgyvendinimo sąlygos susideda ne tik iš tinkamo procesinio dokumento parengimo, bet ir iš jo pateikimo teismui per įstatymonustatytą terminą. Įstatymo leidėjas, siekdamas užkirsti kelią byloje dalyvaujantiems asmenims piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis ir tokiu būdu nepagrįstai vilkinti bylų nagrinėjimą, byloje dalyvaujančių asmenų procesiniams veiksmams atlikti nustatė konkrečius terminus (CPK 73 str. 1 d.). Vienas iš tokių procesinių veiksmų, kuriam atlikti įstatymo leidėjas taip pat įtvirtino procesinį terminą, yra teisės paduoti apeliacinį skundą viešųjų pirkimų bylose dėl pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo įgyvendinimas. CPK 423⁹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas viešųjų pirkimų bylose gali būti paduotas per keturiolika dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos.

Iš bylos medžiagos matyti, jog ieškovo apeliacinis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 16 d. sprendimo pirmosios instancijos teisme gautas 2013 m. rugpjūčio 1 d. (faksograma gautas 2013 m. liepos 31 d.), t.y. praleidus įstatymo nustatytą terminą apskųsti sprendimą. Apeliantas iki 2013 m. liepos 30 d. įskaitytinai turėjo galimybę paduoti apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 16 d. sprendimo. Vilniaus apygardos teismo teisėjo 2013 m rugpjūčio 1 d. rezoliucija apeliacinis skundas priimtas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog įstatymo numatytos teismo sprendimo apskundimo procedūros nesilaikymas gali nulemti, kad asmuo praranda teisę apskųsti teismo sprendimą. Sprendžiant, ar asmuo prarado šią teisę, reikia įvertinti taip pat ir pažeidimo pobūdį. Kadangi šiuo konkrečiu atveju apeliantas terminą paduoti apeliacinį skundą praleido nežymiai, tik dviem dienom, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šios aplinkybės negali būti vertinamos kaip ieškovo nesąžiningas naudojimasis procesinėmis teisėmis, t.y. kad jis apskundimo procedūroje piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis. Dėl nurodyto pirmosios instancijos teismas, priimdamas apeliacinį skundą, pagrįstai suteikė ieškovui teisę dėl priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo būti išklausytam apeliacinės instancijos teisme.

Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų

Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB “Socialinis institutas” apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 16 d. sprendimo, sprendžia, kad pagrindų, nurodytų CPK 329 ir 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Faktinės bylos aplinkybės

Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovas Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos (toliau – CVP IS) priemonėmis vykdė atvirą konkursą „Tarptautinių ekspertinių konsultacijų (6 moduliai ekspertams) paslaugų pirkimas“, kuris CVP IS buvo paskelbtas 2012 m. gruodžio 20 d., pirkimo Nr. 131112. Pirkimo objektas – tarptautinių ekspertinių konsultacijų (6 moduliai ekspertams) paslaugos; paslaugų apimtis - tiekėjas turi suorganizuoti konsultacines sesijas pagal 6 modulius (40 akad. val., darbo dienomis (5 dienos – apie 8 val. per dieną)) 25-30 dalyvių grupei bei suorganizuoti 24 akad. val. (3 dienų trukmės) papildomas tęstines konsultacijas. Tiekėjas taip pat turi parengti metodinę medžiagą pagal 6 modulius, atlikti konkrečių konsultacijų poreikių Lietuvos klasterių dalyviams analizę; paslaugų įvykdymas yra susijęs su projektu „Verslo ir mokslo partnerystės tarptautiškumo skatinimas“ (projekto Nr. VP2-1.4-ŪM-05-V-01-002), finansuojamu Europos Sąjungos fondų lėšomis. Sutarties sudarymo kriterijumi atsakovas konkurso sąlygose nurodė ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pagal kainą, konsultacinių sesijų pagal 6 modulius turinio efektyvumą, klasterizacijos konsultavimo paslaugų analizės efektyvumą. Atsakovo viešojo pirkimo komisija 2013 m. balandžio 23 d. informavo tiekėją ūkio subjektų grupę, susidedančią iš UAB „Socialinis institutas“, UAB „ETKC“ ir VšĮ Klaipėdos mokslo ir technologijų parko, kad jo pasiūlymą atmeta, nes jo pasiūlymas neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų. 2013 m. balandžio 26 d. atsakovas informavo tiekėjus, kad apskaičiavus tiekėjų pasiūlymų ekonominį naudingumą sudarė pasiūlymų eilę ekonominio naudingumo mažėjimo tvarka ir konkurso laimėtoju paskelbė UAB „PricewaterhouseCooper“. 2013 m. balandžio 26 d. UAB „Socialinis institutas“ pateikė pretenziją dėl atsakovo viešojo pirkimo komisijos sprendimo atmesti UAB „Socialinis institutas“ pasiūlymą. Išnagrinėjusi UAB „Socialinis institutas“ pretenziją atsakovo viešojo pirkimo komisija 2013 m. gegužės 6 d. nusprendė atmesti pretenziją ir sprendimą, atmesti tiekėjo UAB „Socialinis institutas“ pasiūlymą, palikti nepakeistą. 2013 m. gegužės 15 d. ieškovas kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu dėl viešojo pirkimo procedūrų.

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl viešojo pirkimo teisinių santykių. Nagrinėjamu atveju byloje sprendžiamas klausimas dėl ieškovo UAB „Socialinis institutas“, kurio pasiūlymas buvo atmestas, atitikties konkurso sąlygų reikalavimams ir perkančiosios organizacijos veiksmų šiuo aspektu teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl ieškovo UAB „Socialinis institutas“ pasiūlymo atitikimo atviro konkurso sąlygų reikalavimams

Ieškovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, jog ieškovo pasiūlymas, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, visiškai atitiko konkurso sąlygas. Apelianto teigimu, apeliantas, pateikdamas pasiūlymą, įsipareigojo teikti tiek konsultacines sesijas, tiek papildomas konsultacijas, nes pirkimo dokumentuose reikalavimo, paruošti atskirą papildomų konsultacijų aprašą, nebuvo. Teisėjų kolegija su tokiais apelianto argumentais nesutinka.

Perkančiajai organizacijai suteikta teisė nustatyti ir apibrėžti pirkimo objektą apibūdinančius reikalavimus, kurie, perkančiosios organizacijos nuomone, yra būtini siekiant užtikrinti sėkmingą pirkimo sutarties įvykdymą. Taigi perkančiajai organizacijai yra suteikta teisė nuspręsti, kokius reikalavimus nustatyti pirkimo dokumentuose, tačiau tai ji turi daryti nepažeisdama VPĮ3 straipsnio 1 dalyje nustatytų lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atviro Tarptautinių ekspertinių konsultacijų (6 moduliai ekspertams) paslaugų konkurso sąlygų (toliau – konkurso sąlygos) 32 punkte nustatyta, kad tiekėjas, pateikdamas pasiūlymą, turi siūlyti visą nurodytą paslaugų apimtį. Konkurso sąlygų 11 punkte yra nurodoma, kad pirkimas į dalis neskaidomas. Tokiu būdu tiekėjas, teikdamas pasiūlymą, turi laikytis konkurso sąlygų reikalavimų ir pateikti tokį pasiūlymą, kuris atitiktų visus konkurso sąlygų reikalavimus. Reikalavimai pirkimo objektui buvo nustatyti konkurso sąlygų II dalies 12 punkte, kuriame nurodyta, kad perkamų paslaugų savybės nustatytos techninėje specifikacijoje, pateiktoje šio konkurso sąlygų priede Nr. 1. Techninės specifikacijos 1 punkte perkančioji organizacija nustatė, kad pirkimo objektą, dėl kurio tiekėjai turi pateikti pasiūlymus sudaro konsultacinės sesijos (4 skyrius) ir papildomos konsultacijos (5 skyrius), o 6 punktu patvirtino, jog paslaugos turi apimti ir papildomų konsultacijų teikimą (6.3 p.). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas, visapusiškai ir išsamiai ištyręs bei tinkamai įvertinęs bylos aplinkybes ir įrodymus, teisingai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes, susijusias su konkurso sąlygose įtvirtintu techniniu reikalavimu tiekėjams pasiūlyme pateikti ne tik konsultacinių sesijų, bet ir papildomų konsultacijų aprašymus, kadangi pirkimo objektas į dalis neskaidomas, t.y. priešingai nei teigia apeliaciniame skunde ieškovas, jog pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovas, teikdamas pasiūlymą neturėjo aprašyti ir papildomų konsultacijų. Teisėjų kolegija pažymi, jog teismo sprendimas yra vientisas dokumentas, todėl atskiros sprendimo dalys negali būti vertinamos atskirai viena nuo kitos. Kaip teisingai atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo atsakovas, apeliaciniame skunde ieškovo cituojama dalis sakinio iš teismo sprendimo motyvacinės dalies - konkurso sąlygose nebuvo reikalavimo tiekėjams atskirai aprašyti papildomas konsultacijas - paties ieškovo interpretuojama neteisingai, išimant sakinio dalį iš viso teismo sprendimo konteksto.

Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo išvadomis nagrinėjamu klausimu, pažymi, nors konkurso sąlygose nebuvo reikalavimo atskiru techniniu pasiūlymu aprašyti papildomų konsultacijų, tačiau papildomos konsultacijos turėjo būti aprašytos, tik jos nebūtinai turėjo būti aprašytos atskirai nuo konsultacijų sesijų aprašymo, nes pirkimo objektą, dėl kurio tiekėjai turėjo pateikti pasiūlymus sudaro konsultacinės sesijos ir papildomos konsultacijos. Nagrinėjamu atveju tiekėjas UAB „Socialinis institutas“, siekdamas laimėti konkursą, turėjo aprašyti perkančiosios organizacijos perkamą objektą taip, kad jo pasiūlymas atitiktų nustatytus pirkimo dokumentuose reikalavimus, bei stengtis, kad jo pasiūlymas būtų geriausias. Pagal VPĮ 25 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, kai perkančioji organizacija nurodo technines specifikacijas, vadovaudamasi šio straipsnio 3 dalies 1 punkto reikalavimais, ji neturi teisės atmesti pasiūlymo dėl to, kad siūlomos prekės ar paslaugos, ar darbai neatitinka nurodytų techninių specifikacijų, kuriomis ji rėmėsi, jeigu dalyvis savo pasiūlyme bet kokiomis perkančiajai organizacijai tinkamomis priemonėmis įrodo, kad jo pasiūlyti sprendimai yra lygiaverčiai ir atitinka techninėje specifikacijoje keliamus reikalavimus. Vadinasi, ieškovas turėjo teisę pasirinkti kaip aprašyti perkamą objektą, kad pasiūlymas atitiktų konkurso sąlygų reikalavimus, o pagal konkurso 39 punkto nuostatas tiekėjai turi būti aktyvūs ir pateikti klausimus ar paprašyti paaiškinti konkurso sąlygas iš karto jas išanalizavę, atsižvelgdami į tai, kad pasibaigus pasiūlymų pateikimo terminui, pasiūlymo turinio keisti nebus galima, o tai reiškia, jog ieškovas galėjo prašyti iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos paaiškinti ar patikslinti neaiškias konkurso sąlygas, tačiau tokia teise nepasinaudojo. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad konkurso sąlygos jam buvo aiškios ir suprantamos. Pažymėtina, jog ieškovas pats apeliaciniame skunde pripažįsta aplinkybę, jog tiekėjai pasiūlymuose turėjo kartu su konsultacinėmis sesijomis aprašyti ir papildomas konsultacijas, tačiau ginčija tai, kad jų nereikėjo aprašyti atskirai nuo konsultacinių sesijų, tačiau bylos duomenimis nenustatyta, kad tiekėjas UAB „Socialinis institutas“ pateiktame konsultacinių sesijų (pagal 6 modulius) turinio aprašyme bei klasterizacijos konsultavimo paslaugų analizės atlikimo aprašo (plano) projekte numatė ir aprašė tęstines konsultacijas, kaip to reikalaujama konkurso sąlygų 1 priedo „Atviro konkurso tarptautinių ekspertinių konsultacijų (6 moduliai ekspertams) paslaugų techninė specifikacija“ V skyriuje.

Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, tai, kad pirkimo dokumentuose nebuvo reikalavimo pateikti atskirai aprašytas papildomas konsultacijas, nepaneigia pareigos ieškovui pateikti pasiūlymą atitinkantį pirkimo objektą visa apimtimi. Pažymėtina, jog VPĮ ir kituose teisės aktuose yra nustatyti reikalavimai tiek perkančiajai organizacijai, tiek ir tiekėjams tam, kad šiomis procedūromis būtų įgyvendinti viešųjų pirkimų tikslas - vadovaujantis VPĮ reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas (VPĮ 3 str. 2 d.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad tiekėjo kvalifikacija yra suprantama kaip jo pajėgumas ir pasiruošimas tinkamai įvykdyti ketinamus prisiimti įsipareigojimus pagal viešojo pirkimo sutartį, kurie apima ar gali apimti ekonominį, techninį, profesinį pajėgumą, teisę verstis tam tikra veikla ar tam tikrų kokybės vadybos sistemų įdiegimą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kamesta“ ir Krevox Europejskie Centrum Ekologiczne Sp. z. o. o. v. AB „Klaipėdos vanduo“, bylos Nr. 3K-3-293/2011). Perkančiosios organizacijos pareiga patikrinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, pagrįsta objektyviu tiekėjo kvalifikacijos atitiktį nustatytiems reikalavimams liudijančių dokumentų turinio vertinimu, atsižvelgiant į tikrąją perkančiosios organizacijos valią, poreikius, susijusius su viešojo pirkimo sutarties sudarymu ir vykdymu, pirkimo sąlygas. Tai nustatytina tik vadovaujantis pirkimo sąlygų turiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Corpus A“ v. Turto valdymo ir ūkio departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, bylos Nr. 3K-3-280/2012).

Pirmosios instancijos teismas pripažino atsakovo – perkančios organizacijos sprendimą dėl to, kad apeliantas (tiekėjas) neatitiko techninio reikalavimo, apibrėžto konkurso sąlygų 1 priedo techninės specifikacijos V skyriuje, teisėtu ir pagrįstu.

Siekiant tiekėjo pasiūlymą įvertinti pagal konkurso salygų X skyriaus antrojo kriterijaus antrojo parametro „Konsultacinių sesijų pagal 6 modulius turinio detalumas“ reikalavimus, svarbu nustatyti, ar tiekėjų pateikti perkančiajai organizacijai pasiūlymai apima ir papildomų tęstinių konsultacijų aprašymus.

Apelianto įsitikinimu, jo pasiūlymas atitiko pirkimo objektą visa apimtimi, kadangi konsultacinės sesijos ir papildomos konsultacijos yra detalizuojamos konkurso sąlygų 2 priede esančiose lentelėse. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga ir įvertinusi bylos faktines aplinkybes, šiai apelianto nuomonei nepritaria.

Nagrinėjamu atveju konkurso sąlygose be kitų dokumentų ir duomenų buvo nustatyta dalyvaujančiam konkurse tiekėjui pateikti užpildytas konkurso salygų 2 priedo formas, kurios neapima informacijos apie pirkimo objekto įrašymą/aprašymą: „Pasiūlymo dėl atviro tarptautinių ekspertinių konsultacijų (6 moduliai ekspertams) paslaugų konkurso A dalis. Techninė informacija ir duomenys apie tiekėją“ ir „Pasiūlymo dėl atviro tarptautinių ekspertinių konsultacijų (6 moduliai ekspertams) paslaugų konkurso B dalis. Kainos“. Pažymėtina, kad šiose formose buvo pateikiama bendra techninė informacija, duomenys apie tiekėją bei kainą ir kurias tiekėjai turėjo tiesiog užpildyti, patys neįrašydami jokios informacijos apie perkamą objektą. Dėl paminėtų aplinkybių tiekėjai taip pat turėjo pateikti techninį pasiūlymą, kuriame būtų aprašytos tiekėjų siūlomos paslaugos pagal pirkimo objektą, kad būtų sudarytos sąlygas konkuruoti dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo tiems tiekėjams, kurie pajėgūs įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, ir apriboti galimybę patekti tiems tiekėjams, kurie reikalingos kompetencijos neturi.

Teisėjų kolegija iš į bylą pateikto tiekėjo UAB „Socialinis institutas“ Tarptautinių ekspertinių konsultacijų (6 moduliai ekspertams) organizavimo paslaugų pasiūlymo sprendžia, jog tiekėjas aprašė tik dalį siūlomo įsigyti objekto. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiame techniniame pasiūlyme tiekėjas nepateikė duomenų kaip papildomas konsultacijas ketina suteikti, juolab, kad net neužsimena, jog ketina jas teikti. Papildomų konsultacijų tikslas – siekis užtikrinti šešių modulių konsultacinių paslaugų rezultatyvumą. Kaip minėta, pagal konkurso sąlygų 32 punktą tiekėjas pateikdamas pasiūlymą, turi siūlyti visą nurodytą paslaugų apimtį. Techninis pasiūlymas yra vienintelis dokumentas, kuriame tiekėjai išdėsto savo pasiūlymą dėl perkamo objekto ir pagal kurį viešųjų pirkimų pasiūlymų vertinimo stadijoje atsakovas galėjo nuspręsti dėl tiekėjų siūlomų paslaugų apimties ir kokybės. Tokiu būdu visiems viešojo pirkimo kandidatams ir dalyviams buvo taikytas reikalavimas kartu su pasiūlymu pateikti tiek konsultacinių sesijų, tiek papildomų konsultacijų aprašymus ir nei vienam iš jų negalima taikyti jokių išimčių. Pažymėtina, jog konkurso salygų 2 priedo formos: „Pasiūlymas dėl atviro tarptautinių ekspertinių konsultacijų (6 moduliai ekspertams) paslaugų konkurso A dalis. Techninė informacija ir duomenys apie tiekėją“ ir „Pasiūlymas dėl atviro tarptautinių ekspertinių konsultacijų (6 moduliai ekspertams) paslaugų konkurso B dalis. Kainos.“ nepatvirtina, jog tiekėjas siūlo įsigyti pirkimo objektą pilna apimtimi, o pagal VPĮ 39 straipsnio 1 dalį perkančioji organizacija neturi teisės prašyti tiekėją tikslinti pasiūlymą ir taip atlikti pakeitimus, dėl kurių pirkimo dokumentų neatitinkantis pasiūlymas taptų atitinkančiu pirkimo dokumentus. Teisėjų kolegijos vertinimu, svarbu atsižvelgti, kad priešingu atveju būtų pažeistas tiekėjų lygiateisiškumo principas. Pažymėtina, kad lygiateisiškumo principas suponuoja tai, kad ribojama galimybė aiškinti ir keisti konkurso sąlygas bei draudžiama tiekėjams keisti pasiūlymus, o perkančiajai organizacijai atsižvelgti į tokius tiekėjų pasiūlymų pakeitimus. Be to, lygiateisiškumo principas būtų pažeistas, jei po to, kai visi tiekėjai pateikė savo pasiūlymus iki perkančiosios organizacijos konkurso sąlygose nustatytos datos, vienas iš tiekėjų pateikė jo pirminį pasiūlymą papildančius ir patikslinančius duomenis, pagerinančius jo pirminį pasiūlymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1714/2011).

Taip pat atmestinas kaip nepagrįstas apelianto argumentas, jog užtenka vien fakto, kad tiekėjas įsipareigoja teikti konkurso 2 priedo 2 formose nurodytas paslaugas. Atsižvelgiant į tikrąją perkančiosios organizacijos valią, poreikius, susijusius su viešojo pirkimo sutarties sudarymu ir vykdymu, įvertinusi pirkimo sąlygas, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog perkamo objekto apibūdinimą ir atitiktį techninei specifikacijai perkančioji organizacija gali įvertinti tik iš techninio pasiūlymo turinio, bet ne iš įsipareigojimo kaip tokio. Pagal konkurso 32 punktą tiekėjas, pateikdamas pasiūlymą turi siūlyti visą nurodytą paslaugų apimtį, nes perkančioji organizacija siekia sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti tarptautinių ekspertinių konsultacijų (6 moduliai ekspertams) paslaugas: suorganizuoti konsultacines sesijas pagal 6 modulius (40 akad. val., darbo dienomis (5 dienos – apie 8 val. per dieną)) 25-30 dalyvių grupei bei suorganizuoti 24 akad. val. (3 dienų trukmės) papildomas tęstines konsultacijas.

Taigi pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog tiekėjas UAB „Socialinis institutas“ savo pasiūlyme aprašė tik konsultacines sesijas, o papildomų konsultacijų į pasiūlymo techninių duomenų aprašymą neįtraukė, ir dėl to pateikė nepilną pasiūlymą, lyginant su kitų dalyvių pasiūlymais, kuris neatitiko pirkimo dokumentų reikalavimų, keliamų pirkimo objektui, todėl turėjo būti atmestas (VPĮ 39 str. 2 d. 2 p.).

Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nenurodė konkrečių faktų, kurių pagrindu būtų matyti, jog pateiktas ieškovo pasiūlymas prieštarauja konkurso sąlygoms, taip pat nelaikyti pagrįstais.

Dėl VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 2 punkto taikymo

Šioje byloje nagrinėjamas ginčas kilo ir dėl atsakovo Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros sprendimo, kuriuo VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 2 punkte, konkurso sąlygų 55.2 punkte numatytais pagrindais buvo atmestas ieškovo UAB „Socialinis institutas” pasiūlymas atsakovo paskelbtam atviram konkursui „Tarptautinių ekspertinių konsultacijų (6 moduliai ekspertams) paslaugų pirkimas“.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad tiekėjas UAB „Socialinis draudimas“ pateikė pasiūlymą, kuris neatitiko pirkimo dokumentuose keliamų reikalavimų (dalyvio pateikta techninė specifikacija neatitiko pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų), todėl turėjo būti atmestas.

Apeliantas apeliacinį skundą grindžia argumentu, jog nustačius, kad tiekėjas pateikė bent dalį konsultacijų aprašymo, toks pasiūlymas turi būti pripažintas tinkamu, o nepilnas aprašymas galėtų būti pagrindas suteikti mažesnį balą skaičių dėl nedidelio pasiūlymo detalumo (konkurso sąlygų 58 p.). Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais apelianto teiginiais, todėl jie atmestini.

VPĮ 39 straipsnis reglamentuoja vieną iš pagrindinių viešųjų pirkimų procedūrų dalių – tiekėjų pateiktų pasiūlymų vertinimą ir palyginimą. VPĮ 39 straipsnio 1 dalyje yra nustatyti pasiūlymų keitimo apribojimai, pasibaigus pasiūlymų pateikimo terminui. Teisėjų kolegija pažymi, jog šioje normoje nustatytos tokios pagrindinės tiekėjų pasiūlymų keitimo, pasibaigus pasiūlymų pateikimo terminui, taisyklės: 1) perkančiajai organizacijai kilus neaiškumų dėl pasiūlymo, perkančioji organizacija gali kreiptis į tiekėją su prašymu paaiškinti pasiūlymą; 2) perkančioji organizacija negali leisti, prašyti ar siūlyti keisti pasiūlymų esmės. Atkreiptinas dėmesys, jog esminiais pakeitimais laikytini kainos ar kitų pasiūlymo aspektų, kurie iš esmės būtų reiškę pasiūlymo neatitikimą pirkimo dokumentų reikalavimams, keitimai.

VPĮ 39 straipsnio 2 dalyje yra nustatyti atvejai, kuomet perkančioji organizacija privalo atmesti tiekėjo pasiūlymą. Šie atvejai yra imperatyvūs, t.y. perkančioji organizacija, nustačiusi, kad egzistuoja bent viena nurodyta aplinkybė, turi pareigą tokį pasiūlymą atmesti. Analogiška nuostata yra įtvirtinta ir atsakovo Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros paskelbto atviro konkurso „Tarptautinių ekspertinių konsultacijų (6 moduliai ekspertams) paslaugų pirkimas“ sąlygų 55.2 punkte, pagal kurį komisija atmeta pasiūlymą, jeigu pasiūlymas neatitiko pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų. Be to, priešingai nei teigia apeliantas, pagal techninės specifikacijos 3 punkto nuostatas tiekėjas privalo pasiūlyti atlikti visas perkamas paslaugas (pirkimo objektą), nepilni pasiūlymai, siūlant atlikti ne pilną pirkimo objekto apimtį, bus atmesti. VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 2 punkto (ieškovo UAB „Socialinis institutas“ pasiūlymo atmetimo pagrindas) aspektu yra vertinama, ar pasiūlymas atitinka jam keliamus pateikimo reikalavimus, t. y. ar pasiūlyme yra pateikta visa informacija ir dokumentai, kurių perkančioji organizacija reikalavo pirkimo dokumentuose. Ar pasiūlymas atitinka pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus, sprendžia pati perkančioji organizacija, atsižvelgdama į pirkimo dokumentų, VPĮ ir kitus reikalavimus. Pažymėtina, kad teismų praktikoje reikalaujama pasiūlymų atitiktį pirkimo dokumentų reikalavimams vertinti ne formaliai, o iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2010).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog nagrinėjamu atveju ginčas vyksta ne dėl pateikto dokumento neatitikimo nustatytai formai ar kitokio pobūdžio reikalavimui, o dėl tiekėjo UAB „Socialinis draudimas“ apskritai nepateikto tęstinių papildomų konsultacijų aprašymo kartu su savo pasiūlymu. Kaip jau minėta šioje nutartyje, papildomų konsultacijų aprašymas yra viena iš pasiūlymo dalių, todėl dėl šių duomenų/dokumento nepateikimo negalima leisti tiekėjui keisti savo pasiūlymą. Paaiškėjus, jog tiekėjas pateikė pasiūlymą neatitinkantį pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų, priešingai nei teigia apeliantas, jis nėra vertinamas pagal konkurso sąlygose nurodytus ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus, o yra atmetamas. Teisėjų kolegija pažymi, jog VPĮ 39 straipsnio 4 dalyje yra nustatyti pasiūlymų vertinimo kriterijai. Jie yra sudėtinė pirkimo dokumentų dalis (VPĮ 24 str. 2 d. 8 p.). Nagrinėjamu atveju perkančioji organizacija pasirinko ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijų. Šio kriterijaus naudojimas yra detalizuotas to paties straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, jog jeigu perkančioji organizacija pasiūlymus vertina pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų, ji privalo iš pradžių patikrinti ir įvertinti tik pasiūlymų techninius duomenis ir po to, dalyviams pranešusi apie šio patikrinimo ir įvertinimo rezultatus, atsižvelgdama į pasiūlymo kainą, atlikti bendrą pasiūlymo įvertinimą. Griežtas pirkimo dokumentų reikalavimų laikymasis šiuo atveju yra viešųjų pirkimų principų – lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo – garantas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Teisingumo Teismo jurisprudenciją lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principai bendrąja prasme reiškia perkančiųjų organizacijų pareigą tapačias situacijas vertinti vienodai ir nevertinti vienodai skirtingų situacijų, jeigu toks vertinimas negali būti objektyviai pagrįstas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-508/2009, 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009; Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 2004 m. gruodžio 14 d. sprendimas A. A., C-434/02, Rink. 2004, p. 11825). Tuo tarpu skaidrumo principas pažeidžiamas tuomet, kai perkančioji organizacija nesilaiko savo paskelbtų konkurso sąlygų ar imperatyviųjų viešųjų pirkimų teisės normų bei nesilaiko iš anksto žinomų taisyklių, nors ir tiesiogiai nesusijusių su viešaisiais pirkimais; be to, laikantis skaidrumo principo, turi būti užtikrintas aiškus ir suprantamas konkurso sąlygų išdėstymas, jų paskelbimas ir taikymas bei vienodas požiūris į konkurso dalyvius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2010, 2009 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-83/2009). Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinio skundo argumentai, jog perkančioji organizacija netinkamai taikė ir aiškino VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 2 punkto, konkurso sąlygų 32, 55, 57 punktų nuostatas, nelaikytini pagrįstais.

Dėl viešųjų pirkimų principų pažeidimo

Apeliantas apeliacinį skundą taip pat grindžia argumentu, jog pirmosios instancijos teismas sprendimu inter alia patvirtino perkančiosios organizacijos veiksmus, kuriais buvo neteisėtai apribota tiekėjų konkurencija, be to, sudarė kliūtis galimam racionaliam lėšų panaudojimui. Apelianto įsitikinimu, perkančioji organizacija neteisėtai apribojo konkurenciją, nes dirbtinai sumažino konkurse dalyvaujančių tiekėjų skaičių. Teisėjų kolegija pagal pateiktus į bylą įrodymus bei byloje nustatytas aplinkybes sprendžia, kad nagrinėjamu atveju tiekėjams buvo sudarytos vienodos sąlygos konkuruoti dėl atviro konkurso laimėjimo, todėl apelianto nurodyti argumentai dėl viešųjų pirkimų principų vykdant konkursą pažeidimo, atmestini kaip nepagrįsti. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų apie tai, jog viešųjų pirkimų principai atsakovo vykdomame konkurse buvo pažeisti. Teisėjų kolegija pagal pateiktus į bylą įrodymus sprendžia, kad perkančioji organizacija, vykdydama pirkimą, nepadarė pažeidimų, turėjusių reikšmę pagal įstatymus teisingam pirkimo atlikimui, taip pat pažeidusių viešųjų pirkimų principus.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

Kiti apelianto apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Remdamasi bylos duomenimis ir nurodytais motyvais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisminės praktikos, dėl to skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010 ;2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011 ir kt.). Šiuo atveju teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylos aplinkybes, ir sutinka su jų teisiniu įvertinimu.

Dėl apeliacinio skundo ir teismo sprendimo

Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas ir jo naikinti apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies yra priteisiamos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str.). Apeliantas pateikė įrodymus apie turėtas advokato atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Tačiau nagrinėjamu atveju atmetant ieškovo apeliacinį skundą, jo turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme iš kitos šalies nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Rasa GudžiūnienėKonstantinas GurinasKazys Kailiūnas