- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-19
- Bylos Nr.
- 2A-2598-553/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-01564-2014-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aldona Tilindienė (pran.), Liuda Uckienė, Loreta Lipnickienė
- Ieškovas
- S. O.
- Atsakovas
- A. O.
- Išvadą teikia
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui
- Kategorijos
- 35.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) S. O. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-06-02 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. O. netiesioginį ieškinį atsakovams A. O., A. O., dalyvaujant institucijai, teikiančiai išvadą byloje, - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl priteisto išlaikymo iš tėvo nepilnamečiui vaikui panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas S. O. pareiškė netiesioginį ieškinį atsakovams, kuriuo prašė teismo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-02-22 teismo įsakymu iš A. O. priteistą išlaikymą, mokamą po 1 200 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2013 m. gegužės mėnesio iki dukters J. O. pilnametystės; priteisti iš atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad išlaikymas nepilnametei dukrai iš A. O. priteistas, siekiant išvengti prievolės sumokėti S. O. priteistą skolą. Sutuoktiniai gyvena kartu viename bute, tarp jų niekada nebuvo kilusių ginčų dėl nepilnametės dukros J. auklėjimo bei išlaikymo, A. O. neginčijo teismo įsakymo, nors dukrai priteista, akivaizdžiai, per didelė suma. Pareikštas netiesioginis ieškinys atitinka LR CK 6.68 straipsnyje nustatytas sąlygas: a) kreditorius turi apibrėžtą, galiojančią, neabejotiną ir vykdytiną teisę į skolininką; b) skolininkas nieko nedaro, kad būtų įgyvendintos šios teisės, arba atsisako tai daryti; c) toks skolininko neveikimas pažeidžia kreditoriaus interesus ir juos būtina apsaugoti; d) skolininko turimos teisės nėra išimtinai susijusios su skolininko asmeniu.
Atsiliepimas
Atsakovė A. O. su pareikštu ieškiniu nesutiko, atsiliepime nurodė, kad tuo metu, kai prašė priteisti išlaikymą iš dukros tėvo A. O., ji neturėjusi darbo, o dukros tėvas neskyręs pinigų šeimai. Priteista išlaikymo suma nėra per didelė, nes dukra gerai mokosi, lanko muzikos mokyklą, keramikos būrelį, yra gabi ir turi daug pomėgių. Šiuo metu atsakovė dirba pardavėja MAXIMA LT UAB, gauna vidutiniškai 1000 Lt darbo užmokestį. Atsakovės nuomone, A. O. privalo skirti lėšų nepilnametės dukros išlaikymui, todėl nesutinka su ieškovo reikalavimais.
Atsakovas A. O. su pareikštu ieškiniu nesutiko, atsiliepime nurodė, kad jis gera valia neišlaikė dukros, pinigus išleisdavo pašaliniams dalykams, todėl teismo įsakymo, kuriuo iš jo buvo priteistas 1200 Lt išlaikymas periodinėmis išmokomis, neginčijo. Esą jis myli savo dukrą ir norėtų jai teikti netgi didesnį išlaikymą, iš kurio galėtų apmokėti muzikos, anglų kalbos korepetitorių paslaugas, nupirkti naujus muzikos instrumentus, o ieškovui S. O. priteista skola dalinai grąžinta pardavus iš varžytynių automobilį AUDI A6 v/n (duomenys neskelbtini) Be to, atsakovas sutinka S. O. mokėti kiekvieną mėnesį po 200 Lt skolos grąžinimui.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kad vaikas turi prigimtinę teisę gauti išlaikymą iš abiejų tėvų. Tėvo mokamas išlaikymas yra vaiko turtas. Tas faktas, kad vaiko tėvas turi finansinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims, nesuteikia niekam teisės panaikinti vaikui priteistą išlaikymą.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-06-02 sprendimu ieškovo S. O. ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo S. O. atsakovės A. O. naudai 800 Lt dydžio išlaidas advokatės pagalbai apmokėti, priteisė atsakovo A. O. naudai 400 Lt dydžio išlaidas advokatės pagalbai apmokėti ir 38 Lt dydžio išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Nurodė, kad netiesioginis ieškinys gali būti reiškiamas esant šioms sąlygoms: a) kreditorius turi neabejotiną, galiojančią ir vykdytiną reikalavimo teisę skolininkui; b) skolininkas turi tam tikrą turtinę teisę, kurios neįgyvendina ar atsisako ją įgyvendinti; c) skolininko turtinė teisė, kurios jis neįgyvendina, taip pat turi būti neabejotina, galiojanti ir vykdytina; d) skolininko neveikimu ar atsisakymu veikti pažeidžiami kreditoriaus interesai. Tokiu atveju kreditorius priverstinai įgyvendina skolininko reikalavimo teisę į trečiąjį asmenį pareikšdamas netiesioginį ieškinį (skolininko skolininkui). Nesant nors vienos šių sąlygų, netiesioginis ieškinys negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2014-05-05 nutartis civilinė byla Nr. 3K-3-254/2014).
Teismas sprendimą motyvavo tuo, kad vaikų turto neliečiamumo principas ir tėvų turto atribojimas nuo vaikų turto įtvirtintas CK 3.161 straipsnio 4 dalyje. Nagrinėjamoje byloje nepilnametė J. O., gimusi (duomenys neskelbtini), gaudama kiekvieną mėnesį 1200 Lt išlaikymą iš tėvo, kurios piniginėmis lėšomis uzufrukto teise disponuoja įstatyminė atstovė – motina A. O., pati jokių turtinių įsipareigojimų A. O. neturi. Skolininkas A. O. privalo turėti tam tikrą turtinę teisę, kurios neįgyvendina ar atsisako ją įgyvendinti, t.y. delsia įgyvendinti savo teisę, nerodo iniciatyvos, piktybiškai vengia tai daryti ir pan. Skolininko turtinė teisė, kurios jis neįgyvendina, taip pat turi būti galiojanti, neabejotina ir vykdytina. Nagrinėjamuoju atveju skolininkas A. O. turi ne teisę, bet asmeninę pareigą išlaikyti nepilnametę dukrą. Ši pareiga jo, kaip tėvo, yra imperatyvi. Skolininkui neturint turtinės teisės, netiesioginis ieškinys negalimas. Nurodė, kad priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui panaikinimas įstatyme nenumatytas. Specialios materialinės teisės normos numato atvejus, kai priteisto išlaikymo išieškojimas gali būti nutraukiamas (CK 3.194 str. 4 d.) arba gali būti pakeistas išlaikymo dydis, jeigu po sprendimo priėmimo pasikeitė tėvų turtinė padėtis (CK 3.201 str. 1 d.). Teisę kreiptis su ieškiniu pakeisti išlaikymo dydį turi vaiko tėvas (motina), valstybės vaiko teisių apsaugos institucijos ir prokuroras. Tėvo (motinos) kreditoriams įstatymas tokios teisės nesuteikia.
Apeliacinio skundo bei atskirojo skundo ir atsiliepimo į juos argumentai
Apeliantas S. O. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-06-02 sprendimą ir priimti naują sprendimą - panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-02-22 teismo įsakymu iš A. O. priteistą išlaikymą, mokamą po 1 200 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2013 m. gegužės mėnesio iki dukters J. O. pilnametystės. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė ir aiškino materialines ir procesines teisės normas, neteisingai vertino bylos įrodymus, todėl priėmė nepagrįsta ir neteisėtą sprendimą. Apelianto teigimu, jis, kaip atsakovo A. O. kreditorius, turi teisę ginti savo teises, pareikšdamas netiesioginį ieškinį. Vilniaus miesto apylinkės teismas, 2013-008-08 sprendimu dalinai patenkino ieškovo reikalavimus ir išdavė vykdomąjį raštą dėl 64 516,23 Lt sumos išieškojimo iš A. O. S. O. naudai. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-02-22 priėmė teismo įsakymą, kuriuo priteisė iš skolininko A. O. 1 200 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis mokamą išlaikymą jo nepilnametei dukrai J. O., nuo 2013 m. gegužės mėnesio iki dukters pilnametystės. Vykdant šį teismo įsakymą, priteista suma yra išieškoma iš A. O. gaunamo iš UAB „Vilniaus viešasis transportas“ darbo užmokesčio, todėl ieškovo S. O. išieškojimas nebegali būti vykdomas. Atsakovas A. O. jokių prieštaravimų dėl sutuoktinės pareiškimo ir teismo įsakymo nereiškė. Civilinio kodekso 3.201 straipsnio 1 dalis numato atsakovui A. O. teisę reikšti ieškinį dėl priteisto išlaikymo sumažinimo, o nesant jokių pagrindų išlaikymo priteisimui – dėl priteisto išlaikymo panaikinimo. Apelianto teigimu, jis turi teisę reikšti netiesioginį ieškinį, nes jis turi apibrėžtą, galiojantį, neabejotiną ir vykdytiną kreditoriaus reikalavimą skolininkui, skolininkas A. O., turėdamas teisę kreiptis dėl priteisto išlaikymo sumažinimo ar panaikinimo, tokios teisės neįgyvendina, skolininkas savanoriškai skolos nemoka ir neturi turto ar kitų pajamų, į kuriuos būtų galima nukreipti išieškojimą, procesinė skolininko teisė pareikšti ieškinį teisme A. O. nėra išimtinai su skolininko asmeniu susijusi teisė.
Apeliantas prašė jo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau tokio prašymo nemotyvavo.
Atsiliepimas
Atsakovai A. O. ir A. O. su apeliaciniu skundu nesutiko ir atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes ir teisingai pritaikė materialines bei procesines teisės normas ir priėmė pagrįsta ir teisėtą sprendimą. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė netiesioginio ieškinio pateikimo sąlygas ir nustatė, kad nagrinėjamojoje byloje skolininkas A. O. turi ne teisę, bet asmeninę imperatyvią ir absoliučią pareigą išlaikyti nepilnametę dukrą. Vaiko išlaikymo prievolėje abu vaiko tėvai laikytini skolininkais, o vaikas laikomas tikruoju prievolinio teisinio išlaikymo santykio subjektu – kreditoriumi. Pagal Civilinio kodekso 6.68 straipsnio 2 dalį, pareikšti netiesioginį ieškinį galima tik tais atvejais, kai kreditoriui būtina apsaugoti savo teises ir kai iki ieškinio pareiškimo yra suėjęs prievolių įvykdymo terminas. Atsakovas A. O. yra mokus, dirba ir priteista skola apeliantui mokama dalimis, jau yra išieškota 3 360 Lt suma. Todėl teismas priėjo prie išvados, kad netiesioginis ieškinys negalimas. Atsakovė A. O. turėjo faktinį ir juridinį pagrindą kreiptis į teismą dėl išlaikymo dukrai priteisimo. Teismas teisingai konstatavo, kad įstatymas nenumato priteisto vaikui išlaikymo panaikinimo, o pagal Civilinio kodekso 3.201 straipsnio 1 dalį, dėl priteisto išlaikymo sumažinimo ieškinį pareikšti turi teisę vaikas, jo tėvas (motina) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos arba prokuroras, jeigu iš esmės pasikeičia šalių turtinė padėtis. Tėvo (motinos) kreditoriams įstatymas tokios teisės nesuteikia.
Atsakovų nuomone, apeliantas prašymo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nepagrindė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.
Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė atmesti ieškovo ieškinį, vertindamas, kad ieškovas neįrodė visų būtinų sąlygų netiesioginiam ieškiniui pareikšti. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apelianto S. O. apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Lietuvos Aukščiausias Teismas formuoja praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011 ir kt.), kad atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams.
Apeliantas teigia, kad yra visos sąlygos netiesioginiam ieškiniui pareikšti pagal Civilinio kodekso 6.68 straipsnį. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad tokia apelianto pozicija yra nepagrįsta Civilinio kodekso 6.68 straipsnyje įtvirtinta, kad kreditorius, turintis neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę skolininkui, turi teisę priverstinai įgyvendinti skolininko teises pareikšdamas ieškinį skolininko vardu, jeigu skolininkas pats šių teisių neįgyvendina arba atsisako tai daryti ir dėl to pažeidžia kreditoriaus interesus. Pareikšti netiesioginį ieškinį galima tik tais atvejais, kai kreditoriui būtina apsaugoti savo teises (skolininkas tapo nemokus, jam iškelta bankroto byla ir kitais ypatingais atvejais) ir kai iki ieškinio pareiškimo yra suėjęs prievolių įvykdymo terminas.
Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad šiuo kreditorių teisių gynimo būdu (netiesioginiu ieškiniu) teisė inicijuoti civilinį ginčą teisme suteikiama kvalifikuotam subjektui, kuris neturi tiesioginės reikalavimo teisės į atsakovą, t. y. atsakovas nėra pažeidęs ir neginčija kreditoriaus teisės ar įstatymų saugomo intereso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylųskyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. I. v. Nordea Bank Finland Plc, bylos Nr. 3K-3-254/2014; 2007 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Armila“ v. UAB ,,Limedika“, bylos Nr. 3K-3-146/2007; kt.); netiesioginį ieškinį pareikšti galima tik esant visoms būtinosioms įstatymo nustatytoms sąlygoms: kreditorius turi turėti neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę, t. y. skolininko prievolė kreditoriui turi būti galiojanti, nepasibaigusi įstatyme nustatytais prievolės pasibaigimo pagrindais, negali būti ginčijama netiesioginio ieškinio pareiškimo metu ir turi būti suėjęs prievolės vykdymo terminas; skolininkas privalo turėti tam tikrą turtinę teisę, kurios neįgyvendina ar atsisako ją įgyvendinti, t. y. delsia įgyvendinti šią savo teisę, nerodo iniciatyvos, piktybiškai vengia tai daryti, pasirenka netinkamus savo teisės įgyvendinimo būdus ir pan.; skolininko turtinė teisė, kurios jis neįgyvendina, taip pat turi būti neabejotina, galiojanti ir vykdytina, t. y. kreditoriaus skolininko skolininkas turi pareigą vykdyti savo prievolę; tokiu skolininko neveikimu ar atsisakymu veikti pažeidžiami kreditoriaus interesai, t. y. kreditoriui būtina apsaugoti savo teises (skolininkas tapo nemokus ar nepakankamai mokus, jam iškelta bankroto byla ir kitais ypatingais atvejais (CK 6.68 straipsnio 2 dalis). Kreditorius neturės teisės reikšti netiesioginį ieškinį, jei skolininkas turi pakankamai turto reikalavimui patenkinti. Nesant nors vienos šių sąlygų, netiesioginis ieškinys negalimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Armila“ v. UAB „Limedika“, bylos Nr. 3K-3-146/2007; 2008 m. gegužės 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. Z. ir kt. v. U. G., bylos Nr. 3K-3-312/2008; 2012 m. gruodžio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Trinapolis“ ir kt. v. Nordea Bank Finland Plc, bylos Nr. 3K-3-520/2012; kt.).
Kaip matyti iš ieškinio ir apeliacinio skundo turinio, apeliantas (ieškovas) žino, kokios yra būtinos įstatymo nustatytos sąlygos netiesioginiam ieškiniui pareikšti, tačiau klaidingai traktuoja nagrinėjamojo ginčo aplinkybes sau palankiu būdu, klaidingai teigdamas, kad nustatytos aplinkybės apie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-02-22 įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-12160-127/2013 iš A. O. priteistą išlaikymą nepilnametei dukrai J. O. reiškia, jog A. O. į savo nepilnametę dukrą turi neabejotiną, galiojančią ir vykdytiną turtinę teisę, t. y. kad nepilnametė J. O. turi pareigą A. O. vykdyti savo prievolę. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija vertina, kad tokia ieškovo pozicija yra visiškai nepagrįsta ir klaidinga, nes, kaip skundžiamame sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, A. O. turi ne teisę, bet asmeninę privalomą pareigą materialiai išlaikyti nepilnametę dukrą J. (CK 3.192 str. 1 d.). Išlaikymas nepilnametei dukrai iš A. O. yra priteistas įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu ir jokio įstatyminio pagrindo jį panaikinti nėra. Pirmosios instancijos teismas išaiškino, kad įstatymas, esant tam tikroms sąlygoms, numato tik priteisto išlaikymo išieškojimo nutraukimo pagrindus, kurių sąrašas yra baigtinis (CK 3.194 str. 4 d.) bei priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo galimybę, jeigu, jeigu po sprendimo priėmimo pasikeitė tėvų turtinė padėtis (CK 3.201 str. 1 d.). Tačiau teisę kreiptis su ieškiniu dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo turi tik vaikas, vaiko tėvas (motina), valstybės vaiko teisių apsaugos institucijos ir prokuroras.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visus išdėstytus motyvus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė tinkamą išvadą, kad, nesant visų sąlygų netiesioginiam ieškiniui pareikšti, ieškovo argumentai dėl Civilinio kodekso 6.68 straipsnio taikymo yra nepagrįsti ir atmestini, todėl priėmė pagrįstą sprendimą. Tokiu būdu vertinama, kad naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra įstatyminio pagrindo.
Netenkinus apeliacinio skundo, iš apelianto S. O. valstybei priteisiamas 332 Lt dydžio žyminis mokestis, kurio mokėjimą teismas buvo atidėjęs iki sprendimo priėmimo apeliacinės instancijos teisme (CPK 96 str. 2 d.).
Apeliaciniai skundai įprastai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka (CPK 321 str.). Šios taisyklės išimtis nustato CPK 322 straipsnis - apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Nagrinėjamuoju atveju apeliantas prašymo skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka visiškai nemotyvavo, jokių pagrindų pripažinti bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka būtinu teismas nenustatė, todėl apelianto prašymas netenkinamas (CPK 322 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutarė:
Apelianto S. O. apeliacinio skundo netenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš apelianto S. O. 332 Lt žyminio mokesčio valstybei.