Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. O. ieškinį atsakovui A. Š. dėl santuokos nutraukimo, esant abiejų sutuoktinių kaltei, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, G. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Ieškinyje nurodoma, kad šalys susituokė (duomenys neskelbtini). Santuokos sudarymo metu ir šiuo metu atsakovas atlieka bausmę įkalinimo įstaigoje. Abi šalys tikėjosi meilės, pagarbos, dėmesio vienas kitam, tačiau joms nepavyko sukurti gražių ir tvirtų santykių bei šeimos. Atsakovas yra labai pavydus, būdamas įkalinimo įstaigoje, nepasitiki sutuoktine, dažnai skambina, rašo šiurkščias, įžeidžiančias bei grasinančias žinutes. Ieškovė atsakovui pranešė, kad nori nutraukti santuoką, tačiau atsakovas nesutiko. Šalys santuokos metu kartu negyveno, nesusilaukė vaikų, neįgijo registruotino turto, piniginių lėšų, vertybinių popierių, turtinių teisių ar įsipareigojimų, kurie dalintini nutraukiant santuoką. Šalys neturi bendrų kreditorių, po santuokos nutraukimo nėra teisinio pagrindo priteisti vienam iš kito išlaikymą.

5. Šalys ir trečiasis asmuo G. B. neatvyko į teismo posėdį, kuriame byla buvo išnagrinėta iš esmės. Apie teismo posėdį jie buvo informuoti tinkamai (el. b. l. 40, 43, CPK 123 straipsnio 1 dalis, 118 straipsnio 1 dalis). Teismo posėdžio metu ieškovė buvo tinkamai atstovaujama advokatės (CPK 51 straipsnio 2 dalis). Trečiasis asmuo G. B. padavė teismui prašymą bylą nagrinėti jai nedalyvaujant (el. b. l.45, 46). Byla išnagrinėta iš esmės nedalyvaujant atsakovui ir trečiajam asmeniui ((duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalis, 247 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

6. Iš kartu su ieškiniu pridėtų rašytinių įrodymų nustatyta, kad D. O. ir A. Š. susituokė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 11). Šalys neturi bendrų nepilnamečių vaikų (el. b. l. 7,13).

7. Nekilnojamojo turto registro išrašo ir VĮ „Regitra“ pažymų duomenimis šalys neturi jų vardu registruoto nekilnojamojo turto ir transporto priemonių (el. b. l. 5, 8, 9, 12).

8. Ieškovė neturi kreditorinių įsipareigojimų. Antstolių informacinės sistemos duomenimis atsakovas turi 10 772,43 Eur prievolę G. B. pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 8 d. vykdomąjį raštą Nr. 1-2590-1058/2021 vykdomojoje byloje Nr. 0104/22/00086 (el. b. l. 17-19).

9. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-2590-1058/2021, atsakovas pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį. Iš atsakovo nukentėjusio asmens perėmėjos, t. y. G. B., naudai priteistas 10 800 Eur turtinės žalos atlyginimas. 2021 m. gruodžio 8 d. šio teismo nuosprendžio pagrindu G. B. išduotas vykdomasis raštas.

Dėl šalių santuokos nutraukimo

10. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.61 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

11. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį, sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas.

12. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai. Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 18 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 33 punktas).

13. Nagrinėjamu atveju atsakovas, gavęs bylos procesinius dokumentus, nepateikė atsiliepimo į ieškinį, kuriame neigtų ieškovės nurodytas aplinkybes dėl jo elgesio santuokoje. Todėl darytina išvada, kad jis pripažino ieškovės nurodytas aplinkybes, t. y. kad jis buvo labai pavydus, rašė ieškovei įžeidžiančio ir žeminančio turinio žinutes (CPK 182 straipsnio 5 punktas). Nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovas pažeidė įstatyme įtvirtintą pareigą gerbti savo sutuoktinę (CK 3.27 straipsnio 1 dalis).

14. Kilus problemų šalių šeimoje, ieškovė nedėjo visų pastangų tam, kad išsaugotų savo ir ieškovo santuoką, bet praėjus mažiau nei metams nuo santuokos sudarymo kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo. Teismo vertinimu, toks ieškovės elgesys patvirtina jos neatsakingą požiūrį į šeimą, nenorą stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamą nusistatymą prieš atsakovą. Byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą nutraukti šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, konstatavus, kad abi šalys pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas (CK 3.27 straipsnio 1 dalis, 3.60 straipsnio 2 dalis 3.61 straipsnio 2 dalis, šio sprendimo 12 punktas).

Dėl šalių turto ir kreditorinių įsipareigojimų padalijimo

15. CK 3.118 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas. CK 3.118 straipsnio 1 dalies normos prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-687/2019, 26 punktas).

16. Vadovaujantis CK 3.115 straipsnio 1 dalimi, žalos, padarytos vieno iš sutuoktinių veiksmais, atlyginimas laikomas asmenine žalą padariusio sutuoktinio prievole. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos ir iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis),

17. Byloje esančiais duomenimis, šalys neįgijo bendrosios jungtinės nuosavybės teise registruotino kilnojamojo ar nekilnojamojo turto santuokos metu.

18. Atsakovo turtinė prievolė trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, G. B. laikytina jo asmenine prievole, nes ji atsirado iki santuokos su ieškove sudarymo bei kilo iš A. Š. veiksmais padarytos žalos (CK 3.110 straipsnio 1 dalis, CK 3.115 straipsnio 1 dalis, žr. sprendimo 8, 9 punktus).

Dėl kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų išsprendimo

19. Nutraukiant šalių santuoką, byloje turi būti išspręsti klausimai dėl jų tarpusavio išlaikymo ir pavardžių (CPK 385 straipsnio 1 dalis). Ieškovė ieškinyje neprašo iš atsakovo išlaikymo priteisimo. Atsakovas taip pat nepateikė teismui prašymo dėl išlaikymo jam priteisimo. Todėl teismas nepriteisia šalims vienai iš kitos išlaikymo.

20. Teismui nustačius, kad ieškovės prašymas dėl ginčo šalių pavardžių po santuokos nutraukimo nustatymo neprieštarauja proceso dalyvių interesams, nutraukus šalių santuoką ieškovei paliekama jos pavardė „O.“, atsakovui – „Š.“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

21. Patenkinus ieškinį visiškai, iš atsakovo ieškovės naudai priteisiama 107 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už ieškinio padavimą (el. b. l. 14, CPK 79 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

22. Valstybė šioje byloje turėjo 13,28 Eur išlaidas procesinių dokumentų siuntimui Vadovaujantis CPK 92 straipsniu, 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo valstybės naudai priteisiama 13,28 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 385 straipsnio 1 dalimi, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu, 96 straipsniu,

nusprendžia:

patenkinti ieškovės D. O. ieškinį atsakovui A. Š..

Nutraukti santuoką, sudarytą tarp ieškovės D. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įregistruotą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei D. O. palikti pavardę – O., atsakovui A. Š. – Š..

Pripažinti atsakovo A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmenine prievole jo prievolę G. B. pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 8 d. vykdomąjį raštą Nr. 1-2590-1058/2021 vykdomojoje byloje Nr. 0104/22/00086.

Priteisti iš atsakovo A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei D. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 107 (vieno šimto septynių) Eur žyminį mokestį.

Priteisti iš atsakovo A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 13,28 Eur (trylikos Eur 28 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų atlyginimą, kuris turi būti sumokėtas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660). Mokėjimą patvirtinantis dokumentas turi būti pateiktas Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmams.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teismo sprendimo patvirtiną kopiją per tris darbo dienas po jo įsiteisėjimo dienos išsiųsti Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui.