Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 1-879-284/2019 m.

Procesinio sprendimo kategorija 1; 1.1; 1.1.3; 1.1.3.2; 1.1.7; 1.1.7.2.3; 1.1.7.2.5; 1.1.8; 1.1.8.1; 1.1.8.1.1; 1.1.8.2; 1.1.8.7; 1.1.8.7.1; 1.1.8.7.5; 1.1.8.8; 1.1.10 ;1.1.10.1; 1.2; 1.2.4; 1.2.4.4; 1.2.4.4.2; 1.2.4.4.2.1; 1.2.4.4.2.3; 1.2.9; 1.2.9.8; 2; 2.3; 2.3.6; 2.3.6.4; 2.3.6.4.5;

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, pilietybė Lietuvos, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, šeimyninė padėtis - ištekėjusi, dirba MB "(duomenys neskelbtini)", pardavėja, anksčiau neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 163 straipsnį, 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 3 punktą.

M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, pilietybė Lietuvos, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), šeimyninė padėtis - vedęs, dirba UAB "(duomenys neskelbtini)", traktoristas, anksčiau neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. J. piktnaudžiavo motinos teisėmis ir pareigomis, tai yra, ji nuo tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos datos, tačiau ne vėliau kaip nuo 2009 m., kai jos dukra A. A. dar buvo mažametė, iki 2018 metų kovo mėnesio, šeimos gyvenamosiose vietose - namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), būdama A. A., gimusios (duomenys neskelbtini), motina ir atsakinga už vaiko auklėjimą ir vystymąsi, turėdama teisę ir pareigą ją prižiūrėti, rūpintis jos sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, privalėdama vaikui sudaryti palankias sąlygas gyventi ir augti, visapusiškai ir harmoningai vystytis, sukurti vaikui sveiką ir saugią aplinką, būtiną jo normaliam protiniam, dvasiniam gyvenimui, panaudodama fizinį smurtą, suduodama rykšte per kojas, tuo sukeldama A. A. fizinį skausmą , ir sistemingai psichologiškai gniuždė savo dukrą A. A., gimusią (duomenys neskelbtini), tai yra ginčų ir konfliktų metu šaukdama ir sistemingai bei intensyviai vartodama keiksmažodžius bei įvairius kitus, savo dukros A. A. garbę ir orumą žeminančius, žodžius, tokius kaip: "kurva, nevala, kiaulė, idiotė, durnė, karvė ir kt." žiauriu elgesiu žlugdė ir žemino ją, o sakydama, kad dukra šeimoje yra nereikalinga ir gali ieškotis sau kitos gyvenamosios vietos, psichiškai gniuždė vaiką, tuo sukeldama savo dukrai A. A. suicidines mintis, uždarumo, vienišumo, žemos savivertės, nesaugumo ir nereikalingumo jausmą bei kitokius stresogeninius išgyvenimus, dėl ko nuo 2014 metų A. A. epizodiškai save žalodavo, tačiau ji - būdama motina ir matydama ant dukros A. A. kūno savęs žalojimo požymius, pastebėjusi, kad dukra dažnai yra prislėgtos nuotaikos, jai pasireiškia pykčio ir panikos priepuoliai, bei suvokdama, kad dukra galimai serga psichikos sutrikimu, nepilnametės dukros į medicinos įstaigą nepristatė ir, slėpdama galimus vaiko psichikos sveikatos sutrikimus, medikams šių vaiko psichikos sveikatos sutrikimo požymių neatskleidė, taip ilgą laiką ir sistemingai psichiškai gniuždydama savo dukrą A. A., gimusią (duomenys neskelbtini), piktnaudžiavo motinos teisėmis ir pareigomis.

Be to, R. J. nesunkiai sutrikdė savo dukros A. A. sveikatą, tai yra, ji, veikdama kartu su savo sutuoktiniu M. J., būdama A. A., gimusios (duomenys neskelbtini), motina, nuo tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos datos, tačiau ne vėliau kaip nuo 2009 m., kai A. A., dar buvo mažametė, iki 2018 metų kovo mėnesio, šeimos gyvenamosiose vietose - namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), naudodama fizinį smurtą ir psichologiškai gniuždydama vaiką, tai yra bausdama dukrą A. A., gimusią (duomenys neskelbtini), suduodama rykšte per kojas, tuo sukeldama A. A. fizinį skausmą, ir sistemingai psichologiškai gniuždydama vaiką, tai yra ginčų ir konfliktų metu šaukdama ir sistemingai bei intensyviai vartodama keiksmažodžius bei įvairius kitus savo dukros A. A. garbę ir orumą žeminančius žodžius, sakydama, kad ji šeimoje yra nereikalinga ir gali ieškotis sau kitos gyvenamosios vietos, psichiškai gniuždė vaiką sukeldama savo dukrai A. A. suicidines mintis, uždarumo, vienišumo, žemos savivertės, nesaugumo ir nereikalingumo jausmą bei kitokius stresogeninius išgyvenimus, dėl ko A. A. konstatuojami laikino pobūdžio psichikos sveikatos sutrikimai - vidutinio sunkumo depresijos epizodas ((duomenys neskelbtini)) ir adaptacijos sutrikimas ((duomenys neskelbtini)), tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradę dėl ilgai besitęsiančio fizinio ir psichologinio smurto jos atžvilgiu, kurie vertinami kaip nesunkus A. A., gimusios (duomenys neskelbtini), sveikatos sutrikdymas.

M. J. nesunkiai sutrikdė A. A. sveikatą, tai yra, kad jis, veikdamas kartu su savo sutuoktine ir A. A., gimusios (duomenys neskelbtini), motina R. J., nuo tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos datos, tačiau ne vėliau kaip nuo 2009 m., kai A. A., dar buvo mažametė, iki 2018 metų kovo mėnesio, šeimos gyvenamosiose vietose - namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), sistemingai psichologiškai gniuždydamas vaiką, tai yra ginčų metu šaukdamas ir sistemingai bei intensyviai vartodamas keiksmažodžius bei įvairius kitus A. A. garbę ir orumą žeminančius žodžius, psichiškai gniuždė vaiką sukeldamas A. A. suicidines mintis, uždarumo, vienišumo, žemos savivertės, nesaugumo ir nereikalingumo jausmą bei kitokius stresogeninius išgyvenimus, dėl ko A. A. konstatuojami laikino pobūdžio psichikos sveikatos sutrikimai - vidutinio sunkumo depresijos epizodas ((duomenys neskelbtini)) ir adaptacijos sutrikimas ((duomenys neskelbtini)), tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradę dėl ilgai besitęsiančio fizinio ir psichologinio smurto jos atžvilgiu, kurie vertinami kaip nesunkus A. A., gimusios (duomenys neskelbtini), sveikatos sutrikdymas.

Kaltinamoji R. J. savo kaltės teisme nepripažino. Ji paaškino, kad su kaltinimais nesutinka, vaikus myli ir mylės. Jos gyvenimas buvo sunkus ir įtemptas. Sužinojusi, kad yra nėščia, norėjo gimdyti. Mama ją niekino, ėjo į vaistinę vaistų, kad jai iššauktų mėnesines. Vaistinėje mamai paaiškino, kad tokių vaistų nebėra , tada važiavo pas gydytoją. Ji ten žodžio neturėjo. Gydytoja perkalbėjo mamą, ji pagimdė A.. Mama ir patėvis nedirbo, vaikui virė klijukus, neturėjo pampersų. Mama paimdavo pinigus, ji jais nedisponavo. Vaiku rūpinosi taip, kaip to norėjo mama. Išėjo iš mamos ir jos nuomojamų namų, pragyveno iš profesinės mokyklos skirtos stipendijos. Malkas pirko iš vasarą gaunamų pinigų. Žiemą pinigų neturėjo ir nebūtų įstengus nupirkti malkų. Dukrai atidavė daug meilės. Atėjo praktikos diena, mokėsi padavėja ir pardavėja. Darželio direktorė jai padėjo, kaip mama. Atliko praktiką, gavo pinigų, nupirko dukrai kelnes ir striukę. Mama ją šmeižė, nors gyveno viename mažame miestelyje. Susipažino su M., jis jai vežė malkas, maistą, mylėjo A.. Susirado kitą darbą, pradėjo gerėti buitis. Persikraustė į (duomenys neskelbtini), A. nepatiko, kad persikėlė iš miestelio į mažesnį kaimelį. Tai buvo matyti. Vasarą ją išleisdavo pas močiutę, grįžusi ji būdavo nepatenkinta. Kartą grįžus pasakė, kad jei ji jos nenorėjo, reikėjo daryti abortą. Buvo šoke. Nuo tos dienos buvo dukrai ji buvo blogiausias žmogus. Paskambino mamai, paklausė, ką pasakė ir kodėl. Ji jai pasakė, kad A. turi teisę žinoti. Tada M. nusprendė, kad mergaitei reikia veiklos. Nupirko jai gitarą, ji pradėjo lankyti karate būrelį. Kainavo labai brangiai, bet tai buvo jos svajonė, todėl leido lankyti būrelį. Kiekvieną minutę, kai jos ir dukters nuomonės išsiskirdavo, ji primindavo jai apie abortą. Draugai jai sakė, kad taip nekalbėtų, kad mama ją myli. Skaudu girdėti kaltinimus, kaip taip myli vaikus. Tikri tėčiai nemyli savo tikrų vaikų, kaip A. myli M.. Ją mama būti išmokė gyvenimas, draugės . Mama sako daug neteisybės. Nėra niekada pakėlusi balso ar prieštaravusi dukrai. 10 metų dirba vienoje darbovietėje, jokių nusiskundimų nebuvo. Kelias vasaras pasiimdavo pas save seses ir jas prižiūrėjo. Dirbo padėvėtų rūbų parduotuvėje, apipirkdavo seses. Mama jai padėjo, pirko maistą. Jei ji tokia bloga buvo ir yra, tai kaip mama jai davė seses. Kaltės nepripažįsta. Ji žino tik tas teises, kurias jai išugdė mama. Žino, kad vaikai turi mokytis ir baigti mokslus, būti pavalgę ir švarūs. Ji elgėsi taip, kaip ją išmokė mama. Civilinio kodekso nevartė ir nesidomėjo, kol nesusidūrė su problemomis . Negalima psichologiškai ir fiziškai žlugdyti vaikų. Buvo paėmusi rykštę, bet tai buvo tik kartą. Tai padarė iš baimės, nes ji jau buvo didelė mergaitė. Šešias valandas laukė dukters, ji atmetinėjo jos skambučius, po to išjungė telefoną. Iš stresinės būklės trinktelėjo rykštele dukrai per kojas. Tai buvo (duomenys neskelbtini) namuose, atrodo prieš Jonines, naktys buvo šviesios. 13 metų mergaitės galėjo būti, bet išleisdama visada susitardavo, kad ji telefonu atsilieptų, kad bet kada galėtų susisiekti. Skambindavo, kai ji vėluodavo grįžti. Susitarė, kad grįš, skambino jai anksčiau, nes sirgo sūnus. Pradėjo anksčiau skambinti, kad grįžtų, nes reikėjo kviesti greitąją. Sūnus sirgo, duktė negrįžo, viena namuose. Giminų nebuvo, kaimynei negalėjo palikti. Skambino vyrui, sakė eiti dukters ieškoti. Išėjus pradėjo klausinėti, sužinojo, kad duktė išėjo į kitą kaimą. Jai buvo šokas.Duktė pasakė, kad telefonas išsikrovė. Nusilaužė beržo šaką ir trinktelėjo. Buvo žymės. Ji pati buvo šoke. Tai buvo vienetinis kartas, žino, kad blogai padarė. Buvo pasižadėjusi, kad fizinių bausmių nebus ir nebuvo. Kitų fizinių smurto atveju nebuvo. Nei per veidą, nei diržu nėra sudavusi. Visada tik kalbėjo. Diržu nemušė. Vyras irgi nėra mušęs A. su diržu. Jie buvo sutarę, kad, jei jam nepatinka ką daro dukra, turi pasakyti jai. Ji sakė jam , kad ji su dukra kalbės. A. su ranka nėra sudavusi .Kai ji būdavo nepaklusni, taikydavo namų areštą. Ji rašydavo draugėms, kad ateitų prašyti jos, kad išleistų iš namų. Draugėms paaiškindavo, kad neišleis. Tokie atvejai buvo du. Išvadų ji nedarė, tada jokių nebetaikė. Daug kalbėjosi su dukra, skaitė knygas, kaip turi elgtis, stengėsi elgtis tinkamai. Jai draugė psichologė sakė, kad greitai nieko nebus, dukra greitai nepasikeis. Po poros metų dukra jai prikišo abortą. Klausė, kodėl ji prikaišo, jei tikros tiesos nežino. Dukra pasakė, kad ji jos nemyli. 12-14 metų kilo sunkumų dėl gyvenamosios vietos. Stengėsi su dukra kartu pasivaikščioti, eidavo į parduotuvę kartu, ji jai pasakojosi, kaip sekasi mokykloje. Pasakojo apie drauges. Santykiai buvo geri. Prieš 5 metus pasikeitė, nesupranta, kas nutiko, kodėl santykiai pasikeitė. Suicidinės mintis, savęs žalojimą pastebėjo, kai jau buvo ant rankos žymės. Jos buvo užgijusios. Ji 13 metų dukters neberengė ir nemaudė, ji pati tai darė. Kalbėjo apie pasekmes, apie kraujo užkrėtimą. Pasakė, kad susipyko su užsieniečiu draugu, todėl taip padarė. Prašė, kad pasakytų ,jei kas negerai bus. Pradėjo ją stebėti. Sakė, gal pas psichologus eiti reikia. Draugė patarė, jei pasikartos dar kartą, tada reikia kreiptis. Dukra mažai sirgo, šeimos gydytoja pastebėjo, kad ji pasikeitė. Atsakinėja grubiai, rekomendacijų atsisako. Liepė gerti vitaminus, ji pasakė, kad nedurna, jokių vaistų negers. Parėjus į namus, kalbėjosi su dukra. Gydytoja pasakė, kad per prievartą nevežtų ir priversti negali. A. pasakė, kad niekur nevažiuos. Ji problemų su bendraamžiais neturėjo. Mokytojai sakydavo, kad ji protinga, tik grubiai kalbėdavo ir išreikšdavo savo nuomonę. Draugų klasėje turėjo. Ją papirkinėjo klasiokai, kad padarytų namų darbus. Namuose necenzūrinius žodžius pasakydavo, kokiame gyvenimo etape tai buvo, nepamena. Keiksmažodžiai buvo pasakyti, bet, bendraujant su dukra, stengėsi jų nenaudoti. Ji visada stengėsi kalbėti gražiai. „Kurva“ jos nevadino, galėjo pasakyti palyginimus, kad gyveni kaip kiaulė, karvė. Bet tai nebuvo jai skirti žodžiai. Ji neneigia, kad pasakė- idiotė. Pagal aplinkybes galėjo būti panaudoti tokie žodžiai. Dėl sąskaitos, ji jos nevadino niekaip , jos kambaryje nebuvo. Pasakė, kad dukrai reikalinga psichologinė pagalba, bus registruojama pas psichologą ir psichiatrą. Minėjo abu specialistus. Mama paprašė atidaryti dukrai sąskaitą, ji pasakė, kad dukters poreikiai per greitai auga. Jai pasirodė, kad perteklius, bus priekaištai, kad močiutė perveda pinigus, o ji ne. Močiutė jai pasakydavo per daug, nenorėjo, kad ją nuvertintų, o močiutę išaukštintų. Nenorėjo, kad mama įteigtų dukrai kitokias mintis. Sprendimas gyventi pas močiute buvo priimtas, nes ji aukštesnis žmogus. Mama jai sakė, kad ,kas bebūtų, vaiko neatiduok niekam, neleisk savo vaikų gyventi su kitais. Jos mama savo dviejų vaikų neaugino ir nelankė. Jai sakė, kad A. pasiims bloguoju ar geruoju . Ji ją pažįsta, ji kenkdavo kitiems žmonėms. Matė, kad ji negerai elgiasi. Jai psichologė sakė, kad geriau jau pas savus gyvens duktė, o ne pas svetimus. Patarė išleisti dukterį, jos nelaikyti, gal pamatys, kad pas kitus irgi yra taisyklės. A. pradėjo streikuoti, nesimokyti. Mama paprašė ją išleisti atostogoms, buvo konfliktinė situacija, ji vengė su ja bendrauti. Konfliktas buvo, kai dukrą išleido į mokyklos vakarėlį ir ji prisigėrė. Auklėtojas ją parvežė į namus. Po to dėl pagalbos nesikreipė, nes tai buvo vienas kartas. Mergaitė keikiasi, ją vadina negražiais žodžiais. Po pokalbio ji stengėsi nesikeikti, nevartoti negražių žodžių. Skambindavo mamai ir klausdavo, ką daryti. Patėvis sakydavo, kad reikia įkrėsti į kailį. A. patėvio bijo, ji prie jo nesikeikė. Išleisdama sakydavo, kad grįžtu sveika ir laiminga. Namuose A. nebijojo pasakyti savo nuomonės, kalbėjo ,kaip norėjo. Pas močiutę ji elgėsi gerai, nes bijojo. Patėvis Ž. yra sumušęs savo dukrą. Apie mušimą su mama nekalbėjo. Matė, kai vyras sulaikė A., kad neišeitų iš kambario ir pabaigtų pokalbį. Tada ji liepė jiems eiti į skirtingus kambarius ir nusiraminti. Stūmimo ant lovos nematė. Ji nematė, kad A. namuose būtų pikta, be nuotaikos. Buvo atskirų etapų, kai ,grįžus iš mokyklos, ji būdavo blogos nuotaikos. Klausdavo, kas nutiko, sakydavo, kad mokykloje susipyko. Duris namuose trankydavo, bet ji su ja kalbėjosi. Po rankų pjaustymo, pastebėjo randus, tada pradėjo ją stebėti, liepdavo neuždaryti kambario durų. Konfliktai tarp jų ir jos pyktis buvo, kai reikėjo prižiūrėti brolį, bet paaiškino, kad turi jai padėti. Kitą dieną pyko , kad per daug kambaryje šviečia saulė, po minutės vėl viskas gerai. Jai reikėjo patarimo, kaip padėti paauglei, nes buvo prieštaravimų, nepasitenkinimų. Kad yra sveikatos sutrikimas, pastebėjo po 2017-2018 m., po išgėrimo (jai buvo15 m.). Po A. išgėrimo, mama paprašė leisti ją išsivežti, bet tai buvo paskutiniais metais. Po atostogų mama pasakė, kad nori pasiimti A.. Kai grįždavo iš močiutės, ji su ja nekalbėdavo. Po kurio laiko pradėdavo kalbėtis. Ji jos kas dieną klausdavo, kaip sekėsi mokykloje ,ar viską turi, nieko netrūksta. A. veržėsi važiuoti pas močiutę vasara, kai reikdavo prižiūrėti brolį. Pas močiutę ji yra viskuo aprūpinta. Ten remontai padaryti, tualetas bute, o jie dar tik tvarkosi namus. Jie gerina buitį. Kalbėjosi, ko ji nori, tarėsi imti paskolą mokslams, kad išleistų į Vilnių. A., grįžus į namus po kelių dienų , sakydavo, kad pagaliau namuose. Nesusikalbėjimas prasidėjo po eismo įvykio 2017 m. lapkritį. Prisigėrus buvo 2018 m. sausio mėn. Po to pasakė, kad jos į Panevėžį neleis, nes prarado jų pasitikėjimą. Tada ji pasakė, kad nusišaus. Pas močiutę A. gyvena nuo 2018 m. kovo mėn. Ji jokių kursų nelankė. Kai mamai, augindama dukrą, pasakydavo, kad reikia jai pamokas paruošti, sakydavo pasiruoši naktį, kai vaikas užmigs. Mama retai lankėsi pas juos, kartą kvietė į A. gimtadienį. Daug metų nebendravo. Turėjo pykti, nes ji jai nepadėjo. Kai (duomenys neskelbtini) jie gyveno, ji retai lankėsi. Skambindavosi dažnai. Jie pas mamą dažniau nuvažiuodavo. Būdami pas mama, ji su vyru nesipyko. Krizė šeimoje buvo prieš 5 metus. Tuo metu buvo sunkus metas. Gali būti, kad tuo laikotarpiu ir buvo pykčiai, bet G. A. kalba, ką perpasakojo duktė. Vyras buvo išvykęs į Angliją, mama jos nepalaikė. A. atžvilgiu vieną kartą fizinį smurtą naudojo. Vyras niekada nenaudojo. A. sakė, kad jei netinka jų sąlygos, gal tada lai pasiieško, kur gyventi. Po visų išgėrimų ji pradėjo sakyti, kad uždarytų duris. Ji tada pasakė, kad yra taisyklės, ir jei jai jos nepatinka, gali pasiieškoti kitų namų. Tikslo iš namų išvaryti neturėjo. Suicidinės mintys buvo vieną kartą, ji mate, kaip buvo užgijusios rankos. Nebuvo rūpestį keliančių minčių. Sakė, kad ant rankų buvo žymės. A. suknelių nenešioja. Paskutiniais metais prašė leisti įsiverti auskarą į lupą ir į nosį. Prašė juodesnių rūbų , tai buvo 2017 m., po eismo įvykio. A. pati rinkosi rūbus, sakydavo- ne tu juos nešiosi. Apie gotų judėjimą ji jai sakė, ji klausė dukters, ar ji žino kas jie tokie. Tamsiau rengėsi, nes taip jai buvo patogiau. Namuose buvo dviaukštė lovą, jie ją išskyrė, padalino atskirai. Sūnus šokinėdamas sulaužė. M. lovos nelaužė, jie saugo daiktus, nes juos sunkiai įsigyja. Buvo per daug priekaištų, ji negirdėjo jos prašymų. Mama pasakė, kad nori pasiimti A. pas save, A. su ja nekalbėjo iki neišleido jos gyventi pas močiutę.Į psichologą nesikreipė, nes neturėjo laiko. Kad nusišaus pasakė, kai neleido išvažiuoti mokytis į Panevėžį. Kad nebenori gyventi, nesakydavo. Yra pasakiusi , kad verčiau ji būtų pasidarius abortą.

Kaltinamasis M. J. savo kaltės teisme nepripažino. Jis paaiškino, kad A. augina nuo trijų metų. Su kaltinimais nesutinka. Mylėjo mergaitę. Vienintelis konfliktas buvo, kai liepė susitvarkyti kambarį. R. ,išgirdus, atėjo į mergaitės kambarį. Kambario ji nesitvarkė. Jei būtų sudavęs į žandikaulį, būtų visi matę. Jei labai baisus patėvis būtų buvęs, būtų matę mokykloje socialinė pedagogė. Išleido į karate būrelį. Konfliktinė situacija buvo dėl interneto. Ji naktimis nemiegodavo. Brolis 22 val. pasidėdavo telefoną ir miegodavo. A. nepadėdavo. Nuėjęs pasakė, kad padėtų telefoną, ji pasakė ne Ištraukė interneto blokelį ir išsinešė. Stengėsi nesikišti į jos gyvenimą, nes ji didelė.Jis daug dirba, R. kalbėdavo su mergaite. Pagal pateiktą išvadą mergaitė turėjo būti užguita, niekur neiti. Ji pasikeitė 2017 m., prasidėjo prieštaravimai, išgėrimas, nebepadėdavo jiems. Norėjo važiuoti į Panevėžio sporto mokyklą, bet prarado pasitikėjimą, nebeleido. Ten jie jos nebūtų galėję kontroliuoti. Auklėtojas parvežė ją į namus išgėrusią, jis tada dar jos važiavo ieškoti. Prie vaikų niekada nesipykdavo. Kaip normalioje šeimoje , būdavo ginčų, bet ne prie vaikų. 13 metų su G. A. bendravo, kaip su mama. Su A. nesiginčijo, palikdavo mamai spręsti visus klausimus. Kai A. būdavo be nuotaikos, stengdavosi paklausti ,kaip jai sekasi. Ji sakydavo nesirūpinti. Tada pasakydavo, kad jei nerūpėtų ,neklaustų. Pakėlęs balsą gal ir buvo kada, bet nerėkė. Pakeltas balsas būdavo į mėnesį kartą. Tai buvo, kai nesitvarkė kambario arba neklausė mamos. R. su A. nedažnai pykdavosi. Kartais dėl mokslų, ji pabėgdavo iš pamokų, nesitvarkydavo. R. ,kaip mama, kaip moteris, daugiau kalbėjosi su A.. Sunkesnio epizodo neišskirs. Mergaitę po avarijos parsivežė jis, vaistinėje pirko vaistus. Tada ji pradėjo rėkti, kad ji pilno proto ir jai vaistų nereikia. Jis randų nematė, mergaitės neapsikabindavo, nes ji to nenorėjo. Mergaitė kartais pasakodavo ,kaip mokykloje, vaikai šaiposi iš jos nevykusios šukuosenos. Kad medikų pagalbos reikia, pasimatė po avarijos. Iki to viską suvedė į paauglystę. Fizinių bausmių nėra taikęs. Vaikui fizinio skausmo nėra sukėlęs. Į lovą netrenkė. Ant mergaitės sužalojimų nematė arba neprisimena. Žandikaulis nebuvo sužalotas. Sportuodama mėlynių turėjo. Fotografuodavo mėlynes po treniruočių ir siųsdavo draugėms. Mergaitė kartais buvo nepaklusni. Prašydavo jos jam padėti, jei nesutikdavo, daugiau neprašydavo. Telefoną liepdavo padėti R., kartais jis. Jei A. kur nors mama neišleisdavo, tada ir jis neleisdavo. Jie buvo taip susitarę, jei neleidžia, tai abu kartu. Negražiai A. nevadino. Kai nesitvarkė kambario, galėjo pasakyti, kad gyvena kaip kiaulė. Žandikaulį susižalojo per karate treniruotę. Pas močiutę jai daugiau laisvės, tualetas ne lauke, o namuose, didesnis miestelis, gali sėdėti prie interneto kiek nori. Psichologinis klimatas pas močiutę toks pat, kaip ir pas juos . Jis niekada nenaudojo smurto ir su R. apie tai nekalbėjo. Kad R. būtų sakiusi, kad jis smurtavo, negirdėjo.

Nors kaltinamieji savo kaltės nepripažino, tačiau kaltinamųjų R. J. ir M. J. kaltė, įvykdžius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas yra įrodyta kitais byloje esančiais, ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme ištirtais, įrodymais:

Liudytoja D. J. parodė, kad kaltinamųjų ir nukentėjusios A. A. nepažįsta. Dirba policijoje, vyko į įvykio vietą. Gavo pranešimą, kad galimai mama muša mažametį. Nuvyko su kolega B., prisistatė. Tėvams nustatinėjo blaivumą. Žino, kad tai J.. Buvo abu blaivūs, ruošėsi vakarienei. Pakalbėjo su vaiku. Vaiko vardo nepamena. Seses nebuvo. Berniuko paklausė, kaip laikosi. Klausė, ar mama skriaudžia, sakė ne. Jokių požymių nenustatė, aplinka buvo tvarkinga. Atvyko vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistės. Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistėms vaikas sakė, kad mama pabara, jei ko nepadaro. Smurto nebuvo. Kiek pamena, klausė kaip sutaria su seserimi.Niekas neklausė nei jos nuomonės , nei kolegos, ar vaikui saugu namuose. Apie vaiko paėmimą iš šeimos sprendimą žino, nes vaiko teisių apsaugos tarnyba nutarė paimti vaiką. Vaikui ant kaktos buvo ar guzas ar įbrėžimas, bet sakė, kad mokykloje užsigavo.

Liudytoja I. Š. parpodė, kad ji dirba psichologe, pažįsta S. ir A. . Jų tėvų nepažįsta. Apie A. mažai ką gali pasakyti. Į ją kreipėsi D. O., kad reikia jai psichologinės pagalbos. Ji dvejojo, bet susitikusi su A. ,suprato, kad jai pagalba reikalinga. Manė, kad pavyks su pabendrauti, bet ji atsisakė. Socialinė pedagogė galvojo, kad psichologės pagalba A. reikalinga, bet ji atsisakė. Ji sakė problemų neturi, jos niekas nesupranta. Ji nenoriai kalbėjo. Neturėjo tėvų sutikimo, negalėjo labai klausinėti. Rezultate, po 2 savaičių susitarė, kad ateis, bet neatėjo, nes išvyko pas močiutę. Apie sužalojimus neklausė. Jai kėlė abejonių jos elgesys. Turėjo su ja kalbėtis. Jai sudarė abejonių jos kalba, sėdėjimas, nerimastinga, nervinga laikysena. Ji kaltino aplinką. 2018-04-16 viską geriau prisiminė, sake, taip, kaip buvo. Nekonkretino aplinkybių, nes neturėjo tėvų sutikimo. Kaip specialistei, jauno vaiko pasisakymas, buvo neįprastas paaugliui. Jos elgesys koreguotinas, bet reikėjo aiškintis. Buvo klasės valandėlė, ji dalyvavo, tai įsiminė, nes ji labai prieštaravo viskam, kas buvo sakoma. Asmeniškai kontakto su ja neturėjo. Valandėlė buvo apie santykius klasėje, bendravimą. Tai nebuvo laikas skirtas spręsti konkrečią problemą, kalbėjo apie paaugliškas problemas. Su S. bendravo daugiau. Su A. du kartus. Buvo atvedusi globėja, kai paėmė iš šeimos. Jis sakė, kad važiavo mašina ir buvo avariją, užsigavo ranką. Kad ją skriaustų, neklausė, tai nesusiję su S.. Ji vedė R. ir M. J. konsultacijas. Jos tikslas buvo mokyti tėvus vaikų ugdymo įgūdžių. Tai buvo 2018 m., po visų įvykių. Iki įvykio su S. mama kalbėjo mokykloje. Šeima rūpestinga. Jai kilo abejonių dėl S. raidos, rekomendavo kreiptis į specialistus. Susitikimus lankė, užduotis atliko. Pokalbis au A. įvyko, ji važiavo po dviejų savaičių į mokyklą, bet tada jos nebebuvo. Jei vaikas nesutinka, nežiūrint jo nuomonės, nuvesti pas specialistus reikia. Buvo ne vienas atvejis ,kai nenori, bet kai ateina ,tada lanko užsiėmimus.

Liudytoja R. G. parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) nestacionarių socialinių paslaugų centre. R. ir M. J. pažįsta. Vaikų nepažįsta. Jai teko bendrauti su tėvais. 2018-04-04 bendravo, vaikų nebuvo. R. J. sutiko 2018 m. vasario vidurį. Ji atėjo į seniūniją su problema, nes duktė norėjo išvykti pas močiutę. Ji kalbėjo susijaudinusi. Patarė kreiptis į socialinę darbuotoją. Po to teikė socialines paslaugas. Siūlė psichologo pagalba. Išklausė pozityvios tėvystės kursus. S. irgi lankėsi pas psichologą. Lankėsi jų šeimoje. Apie smurtą sužinojo, kai gavo įsakymą, kad turi dirbti su šeima. Ten buvo nurodyta, kad šeimoje galimai yra smurtaujama. Tėvai atviri, graudinasi, sunkiai suvokia ,kas nutiko. Informacija iš aplinkos yra tokia, kad mergaitė aprūpinta, kad buvo tenkinami visi jos norai. Pirko namą, turėjo įsipareigojimų. Teikė pagal išgales vaikams išlaikymą. Neatsisakė siūlomos pagalbos. A. matė atvejo posėdyje, dėl bendravimo su tėvais, dėl išlaikymo. Buvo kardomoji priemonė, po to sprendė, kaip turi bendrauti. Buvo mediacija, viena iš priemonių. A. sėdėjo nuleidusi galvą, mažai kontaktavo. Kai mama pradėjo kalbėti ,išbėgo iš kabineto, po to vėl grįžo. R. J. buvo susitikusi dar 2 kartus. Iš R. J. pasakojimo suprato, kad bendravo. Bendraujant su šeima, klausė, kas vyksta šeimoje. Aptarinėjo situaciją, jai labiausia įstrigo, tai R. J. trūko mamos G. A. dėmesio. Ji sakė, kad padarė klaidų, mergaitę gimdė jauna. Ir ji auklėjo taip, kaip jai atrodė, kad reikia auklėti. Bendravimas su mama išliko sudėtingas. Kiek apsilankymo metu pastebėdavo, bendravimas buvo sudėtingas. Mama jai rašydavo negražias žinutes, kad jos vaikai nesveiki. Santykiai įtempti. Šeima kalbėjo, kad reikėjo anksčiau kreiptis pagalbos. Minėjo, kad A. A. draugas yra užsienietis, užblokavo internetą. Prie ūkiškų darbų pagalbos nebuvo, A. mėgo prieštarauti. Abu tėvai ieškojo sprendimų, gal ginčijosi. M. J. vežiojo ją pas gydytojus. Jis mylėjo A. ,kaip savo vaiką. Auklėjimo klaida- šaukimas, balso pakėlimas. Fizinį smurtą minėjo, kad su rykšte sudavė. Ji tai pripažino. Patėvis pripažino balso pakėlimą. Atjungė internetą. Susitikimų dėl atvejo posėdžių buvo. R. J. sakydavo, kad santykiai gerėja, ji dalijosi informacija. Ji su A. nebendravo. R. J. domisi apie dukrą. Jie bendradarbiavo su mokykla. Mama skambino ir teiravosi ,kaip A. sekasi. Sakė ,su mama tarėsi, kas mergaitei geriau. Mama nuoširdžiai graudinasi. Kad mama sudavė dukrai , ji kalbėjo. Sakė vieną kartą , kad sudavė, kai lankėsi pas juos.

Liudytojas V. K. parodė, kad R. J. pažįsta, ji A. mama. Jis yra karate treneris. (duomenys neskelbtini) pagal neformalius užsiėmimus A. lankė treniruotes. A. sakė, kad nesutaria su mama. Bandė išaiškinti, kad santykiai turi būti geri. Į užsiėmimus atvykdavo tėvai. Po mokyklos kartais jis paveždavo, kartais pati važiuodavo. A. apie smurtą nesakė nieko. Sakė, kad neranda bendros kalbos. Jai sportuoti pradžioje sekėsi, ji buvo aktyvi. Po to sulėtėjo. Pamanė, kad, gal atsibodo, skundėsi sveikata, skaudėjo kojos kelį. Nepamena, kokios problemos buvo. Treniruočių metu ji nebuvo sužalota. Yra apsaugos ir jokių sužalojimų nebuvo. Yra gydytojai ir sužalojimai be dėmesio nepraeina. Dėl ko nustojo sportuoti , nesuprato. Ji dingo, skambino mamai, kalbėjosi. Pasakė, kad nebesportuos. Su R. J. telefonu ir per renginius bendravo. Dalinosi savo požiūriu ir kokia nauda tokio sporto. Mama kaip mama. Jei tėvai leidžia vaikus sportuoti ir dar atveža, mano,kad vaikais rūpinasi. Kaip jie bendravo namuose, negali pasakyti. A. elgesyje ir aprangoje nesimatė, kad priklauso kokiai nors neformaliai grupei. A. treniruočių metu taisyklių laikėsi. Maišto nebuvo. Kaip apsirengusi būdavo, nepamena. Aprangą ji turėjo, apsaugas taip pat.

Liudytoja V. D. parodė, kad ji yra (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnė. R. ir M. J. žino, jų vaikus taip pat. Šeimą žino, kaip darbščią, auginančią du vaikus. Tėvai dirba. Apie įvykį, dėl ko susirinko, žino. Mama atėjusi pasakė, kad turi problemą. Dukra norėjo gyventi su močiute. Ji ją nuvedė pas socialinius darbuotojus. Po vasario mėnesio, kiek žino, A. išvažiavo pas močiutę, o sūnui sudavė per užpakaliuką. Teko bendrauti su R. ir M. J.. Buvo nuvažiavusi į namus, namai tvarkingi. Klausė, kaip buvo. Sakė, gal apsižodžiavo, su žabele sudavė. Gal mažyliui sudavė, bet smurto šeimoje nebuvo. Pasakė dėl problemų su dukra. Ji neatskleidė savo jausmų, bet buvo ant dūšios negerai. Ji neklausė jos nieko, nes buvo susijaudinusi, nuvedė pas specialistus. Mergaitę matydavo, apsirengus išskirtinai nebuvo.

Liudytoja L. L. parodė, kad ji dirba socialine darbuotoja. R. J. 2018 m. vasario viduryje pamatė, kai ji apsilankė seniūnijoje ir prašė pagalbos. Tada ją matė, pokalbyje ji dalyvavo. R. J. verkė, sakė dukra nori išeiti. R. J. minėjo, kad turėjo konfliktą. Dukra sakė, kad nori gyventi pas močiute. Ji patarė, kad kreiptusi į vaiko teisių apsaugos tarnybą. Nuo vasario 28 d. iki liepos mėnesio ji turėjo nedarbingumą ir su šeima nedirbo. Vėliau bendravo jų namuose. Šeimoje lankėsi kolegės atostogų metu. Bendrauja darbe ir viešuose tinkluose. R. J. kalbėjo daugiausia apie bendravimą su mama G. ir dukra A.. Sakė, kad po autoįvykio dukra pasikeitė . Sakė, kad pas močiutę jai bus geriau. Su mama sakė trūksta ryšio, nes augdama negavo jo iš mamos. Dėl to gal su savo dukra daro ne taip kažką. Kalbėjo, kad per mažai bendrauja su dukra. Klausė apie smurtą prieš vaikus. R. J. sakė nemušė, bet balsą yra pakėlusi. Mama teigė, kad po avarijos mergaitė pasikeitė ir kaltino tėvus. Mergaitė prašė nupirkti daiktus , kurių jie negalėjo įpirkti. Sakė , kad nori gyventi pas močiutę, bet , jai atrodo, kad ji nesupranta dėl ko. Siūlė kreiptis psichologą, nes ji verkė. Sakė, lankytis kartu pas psichologą ir pradėti nuo to , išsiaiškinti esminius dalykus. Mama kalbėjosi su savo mama ir kreipėsi į vaikų teises. Po vaikų paėmimo kreipėsi į psichologą.

Liudytoja K. S. parodė, kad R.. ir M. J. šeimą žino. Dirba vaiko teisių apsaugos skyriuje vyriausia specialiste. Šeimą žino iš darbo reikalų. 2018 m. kovo 29 d. skyriuje buvo gauta informacija apie smurtą šeimoje prieš vaikus. Su šia šeima palaiko ryšį. G. A. buvo atvykusi su A. pas juos į skyrių. R. J. ir specialistės pokalbio negirdėjo, gavo nurodymą, kad turi vykti į šeimą. Vyko su kolege L. M. į (duomenys neskelbtini) km. Ten jau buvo policijos pareigūnai. Jiems buvo perduota informacija. Bendravo su S. J. ir pareigūnais. Pokalbio metu S. nurodė, kad praeityje gyveno su šeima kitame kaime ir mama jam sudavė diržu. Mama sudavė, nes įsileido į namus draugą. Sužinojusi ji supyko. A. negyveno su tėvais. Su ja tą dieną nebendravo. S. minėjo, kad tėtis ir mama susipyksta su A.. Sakė, kad tėvai šaukia. Su A. bendravo, kuomet važiavo į ekspertizę. Šiek tiek bendravo posėdyje. Iš posėdžio A. išėjo, ji bėgo jos nuraminti. Ji nenorėjo grįžti atgal ir ji su ja bendravo. Dar bendravo per pasimatymą skyriuje. Kalbėjosi, kaip ji jaučiasi, kaip praėjo susitikimas. Po atvejo vadybos posėdžio jos nuotaika keitėsi. Tai verkė, tai rami buvo. Ji sakė, kad jai skaudu jog, mama nepripažįsta savo elgesio. Jei tėvai pripažintų, tada ji galėtų grįžti į namus. Ji su mama nenorėdavo susitikti, ją reikėjo stipriai motyvuoti. Po pasimatymo ji buvo teigiamai nusiteikusi. Nesenai sulaukė laiško, kadangi organizavo dar vieną susitikimą, tai to derinimo eigoje ji pareiškė, kad nenori bendrauti su mama. Prašė jos neįkalbinėti, nes ji niekuo nebetiki. Buvo daug progų mamai įrodyti, kad ji nori bendrauti. A. sakė jos netrukdyti, kad ji turi kategortišką nuomonę dėl bendravo. Važiuojant į ekspertize, kontaktas vyko su broliu. Jie kalbėjosi ir anglų kalba, tai reiškia, kad turi paslapčių. Skaudžių temų nelietė. Prieš pačią ekspertizę matėsi, kad A. jaudinasi ir piešia ant lapo. Matėsi ,kad išgyvena dėl visko. Jai, kad prieš ją naudotas smurtas ,A. neįvardijo. Sakydavo viską, bet apie mamą nenorėjo kalbėti. Ji neįvardindavo veiksmų. Daugiau gali pasakyti skyriaus vadovė, jos daugiau bendravo. Suprato, kad yra nuoskaudos. Su R. J. neturėjo jokio kontakto iki įvykio. Kada vyko Vadybos posėdis ,iš kurio pasišalino, datos tiksliai negali nurodyti. Tai buvo 2019 m. , elektroninių laišku buvo gauta informacija, dėl ko nenori bendrauti. Sakė, kad nebetiki niekuo. Sakė ,buvo progų ,mama galėjo parodyti norą bendrauti. Iš kur atsirado tokios priežastys ,nenurodė. Vaikas buvo paimtas iš namų, kas paėmė A. ir kas taip nusprendė, nežino. Jos indėlio, kad ji negyventų namuose, nebuvo. S. J. paimti iš namų nusprendė skyrius. R.J. skambino ir sakė, kad nori susitikti su A.. Dėl ko A. nenori susitikti su mama, negali pasakyti, priežasties neprisimena. S. J. atžvilgiu smurto žymių nematė. Namai tvarkingi, tėvai blaivus. Prieš kiek laiko S. atžvilgiu tėvai galimai naudojo smurtą, nepamena. S. nurodė, kad kai gyveno kitame kaime. Sprendimą iš namų paimti priėmė skyrius.

Liudytoja L. M. parodė, kad ji dirba Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiaja specialiste. R. ir M. J. pažįsta šiek tiek. 2018-03-29 iš vedėjos gavo įpareigojimą vykti į šeimą dėl smurto prieš vaikus. Ji su kolege K. S. nuvyko į namus, ten buvo pareigūnai. Namuose bandė kalbėtis su vaikais. Buvo ji su kolege, tėvai ,pareigūnai ir S.. S. kalba nelabai aiški, bet kai pasakė, kad jie gyveno kituose namuose, mama yra jam su diržu sudavusi, nes jis buvo parsivedęs į namus svetimų draugų. Apie sesę sakė, kad ji nesutaria su tėvais. Jis neįvardijo konkrečiai dėl ko. S. sakė, kad rėkia vieni ant kitų. Daugiau norėjo kalbėtis apie jį. Susiskambino su vedėja ir vaiką paėmė iš namų.. Tėvai pasiūlė vežti vaiką pas močiutę. Sutuoktinio mama D. J. sutiko priimti vaiką į namus. R. J. buvo pasiūlyta kreiptis į vaikų teisių apsaugos skyrių dėl konsultacijos. Iki 2019-03-28 į ją nesikreipė. Su A. ji nebendravo. Sprendimų paimti vaiką iš namų ji nepriima. Dėl vaiko saugumo, jei naudojamas smurtas, sprendžia. Vaikas sakė, kad smurtavo ,kai gyveno kitame name. Kada tai buvo, neklausė.

Liudytoja E. M. parodė, kad M. Ir R. J. šeimą pažįsta. Ji dirba (duomenys neskelbtini) nestacionarių socialinių paslaugų vadybininke. Ši šeima, kaip ir kitos šeimos ,pakliuvo į jų sąrašą per įvertinimus. (duomenys neskelbtini) turėjo atvejo vadybos posėdį, pasikvietė. Daugiau susirinko informaciją, sukvietė specialistus ir sprendė vieną ar kitą problemą. Buvo 4 posėdžiai. A., kad R. J. dukra, globojama močiutės, žinojo. Duodavo užklausas apie A. lankymąsi pas gydytojus, sveikatos būklę, norą grįžti į šeimą. Ją informavo, kad viskas gerai. (duomenys neskelbtini) mokykla pateikė pažymą apie mokymąsi. Gauta globėjos informacija. Vieną kartą globėja norėjo, kad A. pasikviestų į posėdį ir ji pasakys savo nuomonę. Posėdyje ji labai trumpai dalyvavo. Kilo kivirčas tarp R. J. ir G. A., mergaitė išbėgo, nes jai nepatiko. Po to grįžo ir vėl netiko, tai ,ką ji girdėjo. Posėdyje A. pasisakė, kad viskas prasidėjo po gimtadienio. Pykčiai su šeima, su mama ir tėčiu. Atvejo vadyba padeda lipti žmonėms iš duobės. Kas vyksta šeimose, būna įvykę iki jų. Buvo pasiūlyta mediacija, R. J. ir G. A.. Ji mano, jei mama ir globėja rastų ryšį, tai mergaitei būtų tik geriau. Mediatorės atsakė, kad mediacija, dėl kilusių problemų nepavyko. Dirbo su šeima, jie gavo psichologo pagalbą, tikslaus skaičiaus neįvardins. Mokymus lankė 100 procentu. Šeima noriai lankė ir norėjo tobulėti, išmokti. Žino, kad valandą A. ir mama kalbėjosi kabinete, buvo lyg tai susitikusios ir kavinėje. Du susitikimus gali įvardinti. Dabar liepos mėnesį turėtų būti. Vadybos posėdyje dalyvavo A., jai nepatiko kivirčas. Pasisakė mama ir globėja, jos pradėjo priešgyniauti ir nesutikti su teiginiais. Konfliktas nepatiko ir A. išėjo. Antrą kartą irgi dėl to paties. Merginos pasišalinimas, mamos ir globėjos elgesius pakeitė. Jos pasidarė tylesnės ir klausėsi viena kitos. Po antro A. pasišalinimo, bendravo ramesniais tonais. Posėdyje buvo sprenžiama suteikti pagalbos priemones. Su G. kalbėjosi prieš kiekvieną posėdį. Ji yra jai skambinusi gal 4-5 kartus. Skambino dėl posėdžio, dėl mediacijos, dėl A. sveikatos būklės.Vienas pokalbis buvo ,kai važiavo iš ligoninės. Jos nenuteikinėjo prieš R. J.. Ji suprato, kad G. A. rūpinasi mergaite. Kiek buvo posėdžių, jos visada prieštaravo ir ginčijosi. Norėjo, kad jos pradėtų kalbėtis. Mergaitei lengviau būtų buvę grįžti į namus. Viena mediacijos dalis įvyko, kita ne.

Liudytoja E. K. parodė, kad R. ir M. J. šeimą pažįsta, sieja tik darbiniai santykiai. Viskas prasidėjo, kai mama ir močiutė kreipėsi dėl mergaitės persikėlimo į (duomenys neskelbtini). Buvo priimtas sprendimas, kad gali. 2018-03-28 kreipėsi, A. ir močiutė, kad mama nebendrauja su dukra. Patėvis ir mama smurtauja prieš brolį. Nuvyko policijos pareigūnai, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir močiutės pasiėmė vaikus po vieną. A. pas vieną močiutę, S. pas kitą. Buvo nustatyta laikinoji globa. S. grąžintas tėvams. A. pasakojo, kad mama ją muša ir ranka ir diržu. Pasakojo ne vieną epizodą. Sakė, kad ir prieš brolį smurtauja. Buvo apklausiama 2018- 03-27 118 psl. , tada viską gerai prisiminė, tvirtina savo duotus parodymus. Ji sake tai, ką išgirdo iš A.. Epizodiškai teko bendrauti su A. A., vadybos posėdžio metu. Kardomoji priemonė galiojo, organizavo susitikimą, jos bendravo. A. A. pirmą kartą buvo sunku bendrauti. Po antro susitikimo buvo linksma. Trečią kartą susitikti atsisakė. Ji pasakė, kad nenori. Pagalba teikia socialinis skyrius, ne jie. A. A. posėdyje norėjo dalyvauti, tačiau vėliau ,atsižvelgus į jos emocijas, dėl močiutės ir mamos elgesio, dalyvauti neleido. Jie bendrauja minimaliai. Apie laikotarpius aiškinasi pareigūnai. Jie fiksuoja tiek ,kiek ir ką pasako vaikas. A. labai nedaug kalbėjo, emociškai buvo jautri. Daugiau kalbėjo močiutė . Ji neturėjo tikslo pranešti policijai, tik kilo įtampa. Emocinė būsena kintanti ir pažeidžiama. Emocijos šokinėjo, atsakymai buvo grubūs. Kodėl specialistui pasakojo po tiek laiko, neklausė. Atvyko su močiute, jai atrodė, kad viskas vyko šeimoje, todėl niekas nekalbėjo. Kalbėjo ji ir močiutė. Pirmas susitikimas buvo su močiute ir A.. Kalbėjosi dėl mergaitės perkėlimo. Priežastys nurodė, bet nepamena, kokios jos. Tai nebuvo smurtas. Po to susitarimo, praėjus dviem savaitėms, atvyko į skyrių ir nurodė, kad mama nebendrauju dukra ir nevykdo pareigų. Su S. teko bendrauti, jo psichologinė būsena uždara, jis jų bijojo. Aiškino, kad nieko nedarys ir nereikia jų bijoti. Laikinos globos nustatymo metu tapo bendraujantis. Ji laidos per televiziją nežiūrėjo, nepamena, kokios rekomendacijos buvo. Gal ir buvo sakoma , kad reikia vaikus saugoti nuo tos laidos, negali pasakyti. Globėja mergaitei leido žiūrėti, bet ji ir atsako už pasekmes. Pati A. nekalbėjo. Priežastį nurodė, sakė, kad bendravo su G. A. ir ji viską perdavė A., kad įvyko konfliktas, todėl ji atsisako susitikti.

Liudytojas Ž. Č. parodė, kad jis yra, A. A. senelis. Su G. A. nesusituokęs. R. J. pažįsta nuo 12 metų. M. J. pažįsta 10 metų. Šeimą gerai žino. A. gyvena pas juos jau pusantrų metų. A. pykstasi su tėvais. Tarpusavyje pykstasi pastoviai. Prie jo R. ir M. J. pyktis vengdavo, bet kalbėjo negražiais žodžiais. Mama bardavosi su A.. Kalbėjo pakeltais tonais. M. J. irgi pasibardavo. Prie jų pyktis vengė, jie netoleruoja tokių veiksmų. Smurtinių veiksmų nematė. A. su juo tokiomis temomis nekalba. Jai sukyla prisiminimai. Pasikartos, kad nesutaria. A. reikėjo prižiūrėti brolį, paaugliai nenori tokių darbų dirbti ,vengia. Ji sakydavo, kad jai trūko tėvų dėmesio. Nebuvo meilės iš mamos .Pas juos A. gerai, jie daro viską, kas įmanoma, kad jai būtų gerai. Bendrauja su ja, skiria jai daug dėmesio. A. veža pas psichiatrus ir psichologus. Lankė karate būrelį, bet daugiau nesportuoja. M. J., kas įvyko anksčiau ,yra sakęs. Sakė, nesusilaikė ir trenkė. Vieną kartą į žandikaulį, antrą kartą nepataikė A., sulaužė lovą. Tai buvo gal prieš du metus. Lovą matė, ji buvo suklijuota. R. J. skambindavo G. ir pasakodavo. Sakydavo, kad bausdavo A. su rykštę. Po bausmių skambindavo. Gal po bausmių negerai jautėsi, todėl skambino. Jis nemeluoja ir sako tiesą. Su G. aptardavo tokį tėvų elgesį. Negerai tokios bausmės. Tai buvo, kai A. buvo 10-12 metų. Pas juos atėjo gyventi, kai jai buvo 16 metų. Tai galėjo trukti 4 metus ir tiek metų patyrė smurtą. Jis apkalbėti nėra suinteresuotas, neturi pykčio. Jie nuvažiavo pasveikinti su gimimo diena A.. G. pasakė R., kad atidarytų A. sąskaitą, ir jie galėtų pervesti jai pinigų. R. J. pradėjo šaukti ant A.. Sakė, kad uždarys į durnyną, lai susiranda globėjus ir eina iš čia. A. stovėjo šalia nuleidus galvą. R. J. buvo prigąsdinus ją, nekalbėti, ko nereikia. Su jo sūnumi kalbėdavosi A. per „mesengerį“. Apie tai niekam nesakė, nes galvojo, kad susitvarkys patys. A. išsiskyrė dėl reikalaujamo išskirtinio dėmesio ir gražesnių rūbų. Jam taip atrodė, bet dabar ji nereikalauja nieko išskirtinio. Ji sakydavo, kad jai reikia tai to, tai ano. Stengdavosi, kiek galima ,viską nupirkti, ko ji nori. Jei ko negaudavo, scenų nekeldavo. Su mergaite bendravo , nėra girdėjęs, kad ji priklauso kokiam nors judėjimui. Piešė negražius piešinius, su ragais, su krauju. Galvojo, kad satonizmas. Vežė pas psichologus. Nežino, ar vežė tėvai kur, ar ne. Piešinius pamatė, kai pradėjo gyventi pas juos. M. J., kad smurtavo, pasakojo jis pats, jiems išvažiuojant iš jų. Tai buvo gal prieš du metus ar daugiau. Jie tada gyveno ten ,kur dabar gyvena, (duomenys neskelbtini). Buvo vasarą. Buvo pyktis tarp M. ir A. dėl atjungto interneto. Kažko ji nepadarė, atjungė internetą. Įvyko konfliktas, A. pagrąsino iškviesti policiją. Jam pasakė ne tą patį vakarą. Pasakė savo kieme prieš išvažiuojant. Tai buvo prieš porą metų. Smurtas buvo prieš porą metų ir mėnesį. Pokalbius girdėjo, nes dažnai sėdi šalia G. ir girdi, kaip kalbasi. Baigus pokalbį ir G. pati pasakoja, ką kalbėjo su R. J.. Jis sakė, kad neturi teisės mušti, į policiją nesikreipė. Pamoko, kad tvarkytusi. Iš pokalbių ir savo sugyventinės girdėjo kaip sakė, kad muša rykšte ir ranka. A. jos namuose lankydavo kartą per mėnesį. Atvykus smurto prieš vaikus nematė. Psichologinio smurto būdavo, bet nežiauraus. Priekaištaudavo dažniausiai A.. A. su jų sąlygomis sutinka ir vykdo jų reikalavimus. A. kartais nenori jų dėmesio, nori pabūti viena. Buvo sulaužyta lovos šoninė lenta. Lova vieno aukšto. Apie problemas girdėjo iš G. A. pasakojimų ir telefoninių pokalbių. Neturtinei žalai pareikštas civilinis ieškinys. A. padaryta žala, šiandien jos būsena nebloga. Ji yra nukentėjusioji, pažeista psichinė būsena. Piniginė kompensacija neatpirks padarytos žalos, bet jai priklauso, todėl reikalauja.

Liudytoja I. N. parodė, kad dirba psichologe (duomenys neskelbtini) psichikos centre. Turėjo konsultacijas su A. A.. Bendravo 10 kartų ambulatoriniame lygmenį ir kai gulėjo stacionare. Tai buvo laikotarpyje nuo 2018 m. liepos mėn. iki 2019m. vasario mėn. Mergaitės būsena kiekvieną kartą susitikus buvo skirtinga. Susitikdavo kartą per mėnesį. Jos būsena buvo užfiksuota. Emocinė būsena buvo kintanti, permaininga. Priklausė nuo tuo metu vykusių įvykių. Ar žmogus sveikas ar ne, gali pasakyti psichiatras. Emocinė būsena buvo įvairi ,ir pagerėjimų, ir pablogėjimų, buvo noras save žaloti. Mergaitės elgesys rodė, kad yra psichologinių problemų. Kokios priežastys dėl suicidinių minčių, negalėjo įvardinti. Buvo, kai sakydavo, kad jaučia įtampą, dėl teismo, kad yra našta. Reikėjo adaptuotis naujoje mokykloje. Apie santykius su mama ir patėviu aptarinėjo, bet tas klausimas buvo nepagrindinis. Lietė kaip faktą, kad išsiaiškinti jos būsena. Kontaktas buvo su paciente, sakė, kad santykiai šeimoje konfliktiški, nedarnūs. Konkrečių atvejų dėl konfliktų neaptarinėjo. Mergaitė kalbėjo apibendrindama, nebuvo tokio tikslo išsiaiškinti santykių šeimoje. Kalbėjo apie nesutarimus, smurtą šeimoje, turėjo nuoskaudų, dėl auklėjimo. Apie neigiamus įvykius, patirtus vaikystėje, minėjo. Tai smurtas šeimoje, patyčios mokykloje. Suicidinės mintys buvo dėl savęs nuvertinimo, patirtos įtampos, kad atsibodo ir negali taip toliau gyventi. Į stacionarą pateko, kai išsiskyrė su vaikinu, bet tai nebuvo viena priežastis, buvo jų visuma. Psichiatras nustato diagnozę, ji teikia tik pagalbą. Ji išvados nerašė, kad tokia emocinė būklė siejama su anksčiau patirta trauma. Ji po konsultacijos teikė išvadą apie dabartinę situaciją, kas vyko tuo metu. Buvo konsultacija po televizijos laidos, ji labai sunkiai išgyveno tą patirtį. Po laidos ji tapo jautresnė, buvo sunku kalbėtis. Susijaudinusi. Televizijos laida turėjo neigiamos įtakos. Ji tapo jautresnė. Apie ateityje galimai būsimą laidą nekalbėjo. Tėvams ir globėjams tokių laidų nerekomenduotų leisti žiūrėti. Mergaitės protinių gebėjimų nevertino. Kad mergaitė manipuliuotų, nepastebėjo. Mergaitė, kad laikytų save protingiausia, nepastebėjo. Neformalių judėjimų požymių nepastebėjo. Kas smurtą naudojo, nedetalizavo, tik nurodė, kad jį patyrė konfliktinių situacijų metu. Kas jį vartojo ,tiksliai nepamena, minėjo mamą, apie patėvį ar ką sakė, nepamena. Ar A. A. ar noriai lankė konsultacijas, reikia klausti jos pačios.Iš pradžių atėjo su močiute, o po to ji pati lankėsi. Mergaitė išsakė tikslus, dėl ko nori lankytis. Tai panašu , kad ji noriai lankė konsultacijas. Konsultacija trūkdavo 45 minutes, ji ne visada atsakydavo į jos klausimus. Kad pusę metų ji gyvena su močiute, žinojo. Ar galėjo daryti močiutė jai įtaką, negali pasakyti. Ji turėjo duomenų, kad tėvams apribotos teisės ir negali su ja bendrauti. Apie bendravimą močiute pasakojo. Mergaitei buvo nepatogūs klausimai, kurie sukelia stiprias emocijas. Apie savęs žalojimą klausimai buvo jai nemalonūs. Mergaitė, kad save laiko aukščiau visų, to nebuvo. Ji daugiau nepasitikėjo savo jėgomis, su ja buvo sunku bendrauti, palaikyti akių kontaktą. Ji atvirkščiai save laikė žemesnio lygio už kitus. Atsisveikinant su ja, jos būklė būdavo geresnė.

Liudytoja D. O. parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, socialine pedagoge. R. M. J. pažįsta. A. irgi pažįsta. A. pažinojo nuo pirmos klasės. Mokykla nedidelė, jie visus vaikus daugiau mažiau pažįsta. Su ja problemų iki 2018 m. kovo mėn. nebuvo. Parodymus ikiteisminio tyrimo metu davė, jie teisingi, sakė tiesą. A. A. tada paėmė iš namų. Daugiau ją stebėti pradėjo nuo rugsėjo. A. A. pradėjo rengtis juodais rūbais, atsirado daugiau auskarų. Klausė draugių, gal žino, kas nutiko, bet niekas nieko nenurodė. Po to kalbėjo su mama, ji labai pergyveno dėl pasikeitusio dukters elgesio. Mama sakė, kad A. nori gyventi pas močiutę. Sakė, kad močiutė artimas žmogus, gal ir gerai. Sakė, nesinervinti, tegul važiuoja, gal išsispręs problemos. Mergaitė buvo lepinama, turėjo gerų rūbų, geriau buvo aprūpinta viskuo daugiau nei vidutiniškai . Ji buvo patenkinta. Ateidavo su mama parsivesti brolio. Nebuvo tarp jų jokios įtampos. Jokių pavojaus signalų nebuvo. Dažnai mate, kaip mama bendrauja su dukra. Konfliktinių situacijų nematė. Iki rudens ,kol nepradėjo demonstruoti aprangos. Pradėjo nebesimokyti, stipriai krito vidurkio lygis. Po avarijos pradėjo silpnėti ryšis su mama. Dėl avarijos kaltino mamą. Ji siūlė apsilankyti pas psichologę Š.. Problemą ji mate, bet spręsti ją ne jos kompetencija. Problemąji matė merginoje. Klausė mergaitės apie tokio poelgio priežastis, kalbėjosi apie 30-40 min. Per pokalbį ,jai išliko ryški jos arogancija. Ji sakė, kad jai niekas nepadės. Jos aroganciją suprato iš laikysenos ir balso tono, iš verbalinės ir neverbalinės kalbos. Kalbant su A. A. , ji jai pasirodė neatvira. Turėjo įdėti daug pastangų, kad kalbėtų. Ji nebuvo labai iškalbi, bet ir neužsidariusi. Kalbėdama gaudė kiekvieną žodį, kad suprastų, kas vyksta, nepatogių klausimų nebuvo. Apie santykius šeimoje daug nepasakojo. Daug nekalbėjo, mamos nekaltino. Nekaltino ir patėvio. Per daug nesileidome į šeimos santykius. Mergaitė iš tiesų minėjo, kad ji jaučia spaudimą, smurtą, bet nesugebėjo įvardinti ,kodėl ji taip mano. Tokius terminus ji išsakė. Mamai patarė leisti pagyventi pas močiutę. Apie G. A. ir R. J. santykius nieko nežinojo. Vadovavosi savo patirtimi. Tikėjo, kad joms reikia pertraukos. R. J. labai rūpestinga, galvojo, reikia pertraukos. Ji labai domėjosi dukra, klausinėjo. Pagalvojo, kad reikia vienai nuo kitos pailsėti. Apie R. J. santykius su jos mama iš pokalbių nesuprato. Atvejo vadybos posėdžiuose suprato, kad globėjos pasirinkimas blogas. Pamatė per dideli spaudimą dėl materialinių dalykų. Žino, kaip R. ir M. J. gyvena, nevartoja alkoholio, dirba. Buvo spaudimas išgauti pinigų. Buvo sakoma, kad neduoda pinigų. Ji mano, kad globėjai už globą gauna pinigus. Buvo priekaištaujama, kad neduoda pinigų. A. posėdyje sėdėjo ir tylėjo. Viskas buvo suvedama į materialines vertybes. Mama privalo išlaikyti vaikus, bet kai taip forsuojama ir po kiekvieno žodžio skamba pinigai, keistai atrodo. Emociniai dalykai nesvarbūs. Viename posėdyje dalyvavo A. A., į kitus nevyko. Mergaitės emocinių protrūkių nebuvo. Klasėje ji į visus žiūrėjo iš viršaus. Kalbino klasiokus, gal ji ko nepastebi. Draugė ,kuri bendravo su A. A., sakė, kad viskas gerai. Materialiai aprūpinta. Viskas jai leidžiama. Į bendramokslius žiūrėjo iš viršaus, tai užblokuodavo „Facebook“, tai atblokuodavo. Atvirų konfliktų nebuvo. Apie fizinį auklėjimą šeimoje negirdėjo. Iš mergaitės neatrodė, kad ji yra baudžiama, nebuvo nubrėžtos ribos. Iš draugės G. girdėjo, kad A. viskas jai leidžiama. Per atvejo vadybos posėdį matė visai kitą A. A.. Nėra specialistė, bet matė padidėjusias ir gilesnes problemas. Per posėdį pastebėjo iš žvilgsnio, kūno kalbos , kad jai yra blogai. Klasės auklėtojos jai nesiskundė, kad tėvai neatvyksta į mokyklos susirinkimus. Skundėsi matematikos mokytoja, kad A. protestuoja, per pamokas nedirba.

Liudytojas S. Z. parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, (duomenys neskelbtini) mokytojas ir 10 klasės auklėtojas. Nuo 5 klasės A. jo auklėtinė. A. yra egoistė ir individualistė. Ji norėjo daryti tai ,ką nori, ko nenori ,stengdavosi nedaryti. Krito mokslų vidurkis Mama iš karto nesakė, kad yra problemų. 9 klasėje viskas prasidėjo, pradėjo bendrauti su mama. Po avarijos vežė A. pas gydytojus, bet niekas nesikeitė. Ji linkusi šantažuoti. Norėjo į sporto mokyklą. Tėvai neleido. Ją negalima pasitikėti. Ji save laikė aukščiau už visus klasės draugus. Ji yra sakiusi, kad visi debilai, ji augesnė už visus. Anksčiau jie gyveno šalia, nebuvo jokių garsų. Negirdėjo, kad šauktų ant vaikų. Iš nuogirdų girdėjo, kad santykiai nėra geri, pats negali pasakyti, nes nieko nematė ir negirdėjo. Kaime kalbėjo dėl sūnaus, dėl A. nieko negirdėjo. A. rengėsi išskirtinai, madingai. Drastiškų aksesuarų nepastebėjo. Savo nuomonę A., jei kas nepatiko, pasakydavo tiesiai. Ji net įžeisdavo, bet netylėjo. A. norėjo stoti į sporto mokyklą, kai tėvai neleido, pasakė, kad ten nesimokys. Tada krito mokslų lygis. Ji visą laiką atskirai. Ji gabi , protinga mergina, laikė save aukščiau už kitus. Dėl savo pozicijos klasėje buvo gerbiama. Ji būdavo nuošaliai, jei nori, prisijungia prie draugių, jei nenori ,būna atskirai. Su A. dėl išvykimo iš namų kalbėjo. Jai reikėjo laisvės, kad nebūtų tėvų priežiūros . Tai suprato iš mamos ir jos pačios kalbų. Ji sakydavo, kad jos niekas nesupranta. Jiems buvo staigmena, kai ji išvyko pas močiutę. Neformalioms grupėms nepriklausė, jokių baimių A. A. neturėjo.

Liudytoja D. J. parodė, kad kaltinamasis M. J. yra jos sūnus. Parodymus duoti sutinka. Šeimą pažįsta apie 12 metų. Pradėjo bendrauti, viskas buvo gerai. A. pažinojo nuo 3 metų. Po to gimė S.. Nematė, kad vartotų alkoholį, gražiai bendravo. Kiek nuvažiuodavo, buvo viskas gerai. Jie gyvena netoli (duomenys neskelbtini), o jie (duomenys neskelbtini). Nematė, kad bartusi. Sūnus nesakė, kad su R. kas nors negerai. Sakydavo, kad bendrauja su A.. Sakydavo, kad važiuoja pas gydytojus. Į karatę užsiėmimus veždavo. Vadino tėčiu. Ji nematė nieko blogo. Niekas nieko nesakė. A. uždara, bet su ja bendraudavo. Pasipasakodavo ,kaip jai sekasi. Pas juos irgi atvažiuodavo ir pasakodavo, ką darė su tėčiu. Po avarijos mergaitė pasikeitė, gal tai turėjo įtakos. Paliko uždaresnė. M. J. nėra sakęs, kad sudavė A.. A. irgi nėra sakiusi, kad jai kas negerai. Po avarijos pradėjo rengtis tamsiais rūbais, pasidarė daugiau nervuota. A. bendravo atvirai. Apie bausmes, taikomas priemones, nieko nepasakojo, jai nesiskundė. A. be tėvų pas ją nebuvo. Ji pas juos važiuodavo. Bendravo gražiai. Kad A. save žalojo, nežino. Tėvai apie tai irgi nepasakojo.

Liudytoja L. D. parodė, kad ji buvo R. ir M. J. kaimynė, kai gyveno (duomenys neskelbtini), gyveno prieš metus.Kokius septynis metus ten gyveno. Pažįsta jų šeimą ir vaikus. Santykiai geri. Jie gyveno šalia. Bendraudavo su R. ir M. J.. Kai paprašydavo, jie jsai padėdavo. Vaikus prisimena nuo mažens. A., kaip mergaitė, normali, pašnekėdavo, bet sūnus buvo labiau bendraujantis. Apie jų šeima gali pasakyti- jauna , darbšti , norinti normaliai gyventi. Išgertuvių nebuvo. Ginčų lauke negirdėjo. Namuose nesilankydavo. Aplinkiniai nekalbėjo, kad jie pykstasi. Su sužalojimais vaikų nematė. R. mamos nepažįsta, negali pasakyti, kaip dažnai ji atvažiuodavo. G. A. nepažįsta. Gal ji atvažiuodavo, bet ji nestebėjo. A. bendravo su jos anūke. Jai atrodė, kad mergaitė nežino kartais , ko nori. Ji viską turėjo, bet jai vis tiek kas nors būdavo negerai. Jai atrodo, kad turėjo būti dėkingesnė tėvams. Ji užpykdavo iš niekur nieko. Tėvai daug dirbo. Tėvas ypatingai daug. Mergaitė buvo su užsispyrimu, galėjo tėvams labiau padėti. Tėvai su ja elgėsi normaliai. Vaikai nedirbo ir niekas jų neversdavo. Tarpusavyje M. ir R. J. nesibardavo. A. užpykdavo, kai žaisdavo. Ant tėvų, kad pyktų nežino, ji buvo nemeili

Liudytoja S. L. parodė, kad ji buvo kaimynai su R. ir M. J., kai jie gyveno (duomenys neskelbtini) kaime. Gyveno šalia septynis metus. Vaikus pažinojo. R. ir M. J. jauni darbštūs, tvarkingi žmonės. Jokių pykčių negirdėjo. Jos anūkai kartu augo, jų amžius panašus. A. truputi sunkaus charakterio. Ji buvo viskuo aprūpinta. Lankė būrelius, norėjo gitaros, tėvai nupirko. Materialiai buvo aprūpinta. Mylėjo, užaugino. M. J. jai ne tėvas, bet elgėsi normaliai. Viskas buvo gerai. Į namus užeidavo retai. Bet kieme dažnai susitikdavo, negirdėjo jokio triukšmo. Jei būtų buvęs triukšmas, būtų girdėję. A. su sužalojimų požymiais nematė. Su ja kalbėdavosi, emocinė būklė buvo normali, neišsiskyrė ji niekuo nuo kitų vaikų. G. A. pažįsta, ji atvažiuodavo, dar ir su dukromis. Atvažiuodavo vasarą , kartu atvažiuodavo ir R. patėvis. Švenčių nebuvo, negerianti šeima. Kas būdavo name, nežino, negali pasakyti ,kaip bendravo, bet atvažiuodavo, bet nedažnai. A. emocinė būsena kartais sveikinasi, kartais nesisveikina. Jos nuotaika vienoda, kartais linksma, kartais ne. Mergina, kad būtų apsiverkusi, nematė. Ji buvo viskuo aprūpinta . Kad ji išsiskirtų iš kitų vaikų, to tikrai nebuvo. Rengėsi jaunatviškai, tvarkingai.

Liudytoja R. J. parodė, kad ji yra (duomenys neskelbtini) gimnazijos (duomenys neskelbtini) mokytoja ir A. auklėtoja. A. pažįsta nuo 2018 m. kovo mėn., kai atėjo į jų mokyklą. Kaip klasės auklėtoja gavo nurodymą, kad ateis nauja mokinė. Ji yra mažai bendraujanti, dėl emocinės būklės neatviravo. Daugiau sužinojo iš močiutės. Apie tėvus nekalbėjo, apie santykius su tėvais irgi nekalbėjo. Apie sveikatos būklę pasakydavo močiutė. Ji važinėjo pas gydytojus, praleisdavo pamokas. Pažymas atnešdavo, bet nesiteiravo, kas buvo. Buvo atvykusi močiutė ir mama. Turi elektroninį dieną, jos abi prijungtos. Pagrindinis bendravimas su mama vykdavo telefonu. Mama rašydavo į „Messenger“ programėlę. A. baigė gimnazijos II klasę, išsilaikė patikrinimus ir planuoja, kad eis į III klasę. Apie pasikeitimą kalbų nebuvo. A., kaip mergaitė, sunkoko charakterio, reikalaujanti dėmesio. Ji nori, kad su ja individualiai bendrautų, aikštinga. Daro darbelius, tai kas jai patinka. Turi savo nuomonę, sukalbama. Reikalaujanti atskiro priėjimo. Gruodžio mėnesį buvo močiutės prašymas ir gydytojų rekomendacija A. mokytis namuose. Nuo gruodžio ji įgavo teisę mokyklą lankyti, kai leidžia sveikata ir yra noras. Buvo sutarimas ir padarytas grafikas, kada lankys mokyklą. Pagal grafiką A. ateidavo atsiskaityti. Planą ji vykdė. Ji prarado kontrolę, kada ji yra mokykloje, kada ne. Viską ji padarė, atsiskaitė, jos vidurkis 8. Ji lankėsi pas psichologus ir (duomenys neskelbtini) vaiko ir motinos klinikoje. Pusę metų lankė mokyklą, kaip visi vaikai. Kad jai reikia laisvo grafiko lankyti pamokas, nepasakytų. Ji klasėje elgėsi normaliai. Buvo vienas nutikimas, atėjusi močiutė pasakė, kad A. ištiko priepuolis. Nuėję pamatė, kaip ji sėdėjo ant suolo ir bendravo su klasiokais. Močiutė pasakė, kad reikia važiuoti pas gydytoją. Nuėjo į klasę, jie buvo trise, ji tada išbėgo. Ji su močiute išbėgo iš paskos. Tada ji grįžo, o močiutė liko su A.. Mokykloje verkiančios nematė.Merginai būdingas uždarumo požymis. Ji ne medikė, bet buvo situacijos, bendraudavo vienos, tada ji užsileisdavo plaukus, nenorėdavo rodyti akių. Pradėdavo dūsauti. Nekreipdavo dėmesio ir viskas pasikeisdavo. Vaikai individualūs. Kiti vaikai taip nesielgia, A. dažnai gydėsi, po gydymo pokyčiai jos elgesyje ar buvo, sunku pasakyti. Nuo gruodžio mėnesio retai ją matė. Jei ko neatsiskaito, rašydavo žinutę, ji atsiskaitydavo. Iš elgesio , ar mergina priklausė kokiai grupei, negali pasakyti. Ji nešiojo uniforminį švarkelį. Rūbai buvo tamsesni, bet išskirtinumo nebuvo. Pamokose turėjo teisę dalyvauti, kada nori. Ateidavo nuo ryto, rasdavo sėdinčią koridoriuje. Kalbindavo, bet ji sakydavo, kad važiuos pas gydytojus. Klausė klasiokų, kas A. atsitiko per pamoką. Apie priepuolį niekas nežinojo ir niekas nesuprato. Su močiute eidamos kalbėjosi, kad ji normaliai atrodo. Jos išbėgimas iš klasės ir stuktelėjimas kumščiu į stalą, buvo jos emocinis proveržis. Ji sakė, kad jai sunku, dėl ko, nesakė. Ji matė vienintelį tokį emocijų proveržį. Ar priepuolis buvo suvaidintas, negali pasakyti.

Liudytoja ir nukentėjusiosios įstatyminė atstovė G. A. parodė, kad kaltinamoji R. J. yra jos dukra, M. J. jos dukters vyras. A. jos anūkė. Santykiai buvo normalūs. M. pažįsta nuo 18 m. ,kai tarnavo armijoje. 2005 m. R. atvažiavo pas juos su dukra, tada pamatė pirmą smurtą. A. pradėjo šokinėti ant lovos. Pasakė, kad R. sudrausmintų vaiką. R. pagavo dukrą ir nutempė nuo lovos. Ranka ją daužė,kol pamėlo lūpos. Paklausė, ką daro? Tada ji išvyko pas uošvienę, bet greitai grįžo. M. labai A. mylėjo, iki gimė jų bendras vaikas S.. Jie draugavo 6 metus, bet draugystės metu irgi pykosi. R. daužydavo per veidą M.. M. ji sakė, kad gerai pagalvotų ,kaip jis gyvens su ja. Sakė, kad pakeis ją, bet po 11 metų niekas nepasikeitė. A. M. norėjo duoti savo pavardę, bet pradėjo pyktis ir nebedavė. Kartą R. A. nuplakė rykšte iki kraujo. Jos sūnus atostogavo pas R. ir viską matė. Nuplakė dėl to, kad pavėlavo grįžti iš draugės, jai tada buvo 12 metų. 2014 m. gulėjo ligoninėje, nes griuvo su dviračiu ir lūžo koja. Jai paskambino R. ir prašė paimti dukrą iš ligoninės. Sakė savaitgalį iš jos dukrą pasiims, nes tuo metu reikėjo prižiūrėti S.. A., kai grįžo į namus, išklausė daug priekaištų, nes per ją S. turėjo vežtis į darbą. M. pakėlė ranką prieš A. 2015 m. R. pasakė, kad jie susimušė. Jai skųsdavosi, kad nesutaria vienas su kitu. Ji viską žinojo, kada geria kavą, ką daro, kokios skolos, kasdien skambindavo ir sakydavo. M. J. susipyko su A., užvožė jai į veidą, A. skaudėjo žandikaulis. M. J. sulaužė lovą. Vieną kartą sudavė A., kitą kartą trenkė į lovą, ji sulūžo. Tada ji nuvažiavo pas juos ir pasakė, kad M. neturi teisės kelti ranką prieš A.. Jis jai sakė, kad ją augina ir auklėja. Jie pradėjo pyktis, sakė, kad reikia pagyventi atskirai. M. J. sakė, reikia kažką daryti, nes su R. gyvendamas išprotės. Norėjo atsitraukti nuo jų šeimos, bet negalėjo, nes rūpėjo A.. Ji nėra aprūpinta, nėra išvažiavus į mokamas ekskursijas. A. lankė karate būrelį, bet tik (duomenys neskelbtini). Dienpinigių negaudavo, pusryčių nevalgydavo. Jei paprašydavo pinigų pietums, jai pasakydavo, kad grįši ir pavalgysi. A. skundėsi, kad namie nėra maisto ir ką valgyti. Po M. sumušimo pradėjo pasiimti A. pas save. Sesės turi prižiūrėti brolius, bet ,tokį brolį kaip S. prižiūrėti, sudėtinga. Spjaudosi, seilėjasi, jis problematiškas vaikas. Jis negalėjo verkti, turėjo gauti viską, ko nori. R. jai nenoriai duodavo A.. Kartą A. liepė apipirkti mokyklai iki pieštuko, jei nori, kad leistų pas ją atostogauti. 2016 m. A. buvo prakirsta lupą. Ji stovėjo prie zeimerio, malkos pliauska sužeidė lūpą. Buvo užpūliavusi, pirko vaistus. Vėliau buvo avarija, jai paskambino R., prašė nuvažiuoti pas A., nes ji reanimacijoje. R. pas dukrą nevažiavo, nes jai reikėjo į darbą. M. nuvažiavo pas A.. Mama ligoninėje nesirodė, ji lėkė lankyti. Pirko priemones. Medikai buvo pikti, nes neturi, kam duoti ataskaitos apie A. sveikatos būklę. Gydytojas pasakė, ką reikia nupirkti, pirko už savo pinigus. Sumokėjo ji, nes tai jos anūkė. R. jai skambino, kad pirktų šampūną ir išplautų dukrai galvą. Iš ligoninės parvežė M.. Grįžus dukrai, paklausė, kada įtvarą nusiimsi. Po avarijos gavo M. baudą dėl nepilnametės sužalojimo, prasidėjo priekaištai. Mergaitė save žaloja, ji sake vežti pas psichologus. Sakė, eiti į seniūniją, prašyti pagalbos. R. sakė , kad pati tvarkysis. Po kurio laiko pasakė, kad A. apsiramino. Nusipirko namą, jie važiavo jų aplankyti, vėl susipyko. Su A. pykdavosi, nebuvo pagarbos, dėmesio. Bendravo su psichologais, jai pasakė, kad su mergaite nebuvo bendraujama . A. su mama bendravo, kaip draugės. Metėsi daiktais. Jie per metus A. perauklėjo, ji savęs nežaloja. Klausė, kodėl taip darė, sakė ,norėjo , kad atkreiptų į ją dėmesį. Kai sužinojo, jog ji korėsi namuose, jai buvo šokas. Ji sakė, kad nebenorėjo gyventi. Klausė R. ,ar ji žinojo. Sakė, kad žinojo. Klausė, kaip ji sužinojo, pasakė, kad matė žymę. Gydytoja sakė, kad kada nors ji neapskaičiuos ir pasikars. Sakė, reikėjo kreiptis po pirmo karto, menkiausia problema ir vėl pasikartos. A. ,atėjusi gyventi pas ją, bandė žalotis, persipjovė riešus. Ji susipyko su draugu, nes pas ją atėjo su psichologinių problemų kraičiu. A. draugai buvo rumunai, bulgarai, su jais bendravo internetu. Sakė, kad jai neįdomu bendrauti su bendraamžiais. Buvo susiradusi vaikiną, su juo draugavo, bet po pusę metų nutraukė draugystę. Ji žada studijuoti, tęsti mokslus. Laisvas lankymas mokyklos buvo po televizijos laidos. Jai laidos neleido žiūrėti, bet ji gavo žinutes į telefoną. Laida sukėlė A. stresą, ji gulėjo ligoninėje. Jos psichika pažeista. Jai atrodo, kad iš jos visi juokiasi. Ji labai jautri. Kalbėjosi su psichologe, tarėsi, ką daryti. Auklėtoja nurodė, kad nežino, kodėl A. trenkė kumščiu. Ji žino, nes A. buvo išvadinta negražiais žodžiais ir manipuliatore. A. pasakė, kad auklėtoja ne psichologė ir negali jai nieko aiškinti. Panašiai būdavo, kai psichologė užklausdavo apie gyvenimą pas mamą. Ji tada irgi bėgdavo, ji ją vydavosi. Ji turėjo pasikeisti ir pasikeitė. Negali pasakyti blogo žodžio apie tėvus. Jie negeria, nerūko, bet nesikalba. Būtų R. daugiau bendravusi su A., nieko nebūtų buvę. 2017 m. lankė A. per jos gimtadienį. Atsigėrė kavos, pasakė R., kad ji atidarytų A. sąskaitą, ji galėtų pervesti pinigų. Tada R. pasakė, kad A. pagrasino vaikų teisėmis, išvadino ją „padla“. M. atjungė internetą. M. mus palydėjo ir pasakė, kad pasiimtų A.. Sakė, “aš ją padlą suplėšysiu”. Liepė nekišti rankų. Liepė atvežti pas juos, jie užaugins. R. buvo pasakyta A. susirasti globėją ir čiuožti iš namų. M. sakė, kad bijo miegoti, nes A. sakė, kad juos papjaus. R. sakė, kad A. reikėjo pasiimti, kai tik ji gimė. Tada jai būtų reikėję R. apkaltinti vaiko nepriežiūra, tada to nepadarė, dabar gailisi. Teismas tik dėl to, kad R. apsigintų, o ne dėl vaiko gerovės. Ji pirko vaistus, maistą, padėjo jiems, kuo galėjo. Kad anksčiau smurtavo, žinojo, bandė kalbėtis su R., ji žadėjo keistis, kreiptis pagalbos. Kalbėjo ir su M.. Į įstaigas nesikreipė. Bandė kreiptis į seniūniją, bet R. sake- ne. Paliko problemas spręsti šeimai. Su kaltinamaisiais dabar santykių jokių nėra. Su M. nekalba, kai paėmė S. iš šeimos, su R. bandė bendrauti, rašė žinutes, bet santykių jokių nėra. Rašė, kad pirko akinius, antklodę, informuoja, ką nuperka A.. Mamos ir dukros santykių nėra, jie nenori su ja bendrauti. Ji visada eina į kompromisus. R. ir A. santykiai kėlė rūpestį. Nesinorėjo jiems kenkti, tikėjosi, kad viską išspręs savo rate. Nesinorėjo viešumos. Matė sužalojimus ant A.. Apie nuplakimą sužinojo tuoj pat, o kitą dieną A. pamatė pati. A. draudžiama buvo kam nors skųstis. Sužinojo iš savo sūnaus. Kojos buvo nuplaktos. Žymių buvo daug. Šeimoje buvo vartojami keiksmažodžiai ir jų daug. Kad tėvai vartotų keiksmažodžius A. atžvilgiu, girdėjo. A. M. mylėjo iki gimė S. 2007 m. Sūnus gimė su sutrikimu, tada prasidėjo bemiegės naktys, nuovargis, išsekimas. S. nugriūdavo, užsikosėdavo, kaltindavo A.. Atvažiuodavo jie pas juos ir tada girdėdavo, kaip tėvai vadindavo dukrą „sucha“, „kurva“ . A. sakydavo, kad ne tokia. Susipykę R. ir M. šūkauja, žnaibosi, stumdosi, tada A. sakydavo, kad baigtų. Tada M. sakydavo tu tokia ir tokia, ko kišiesi. Prie jos mažai A. buvo vadinama negražiai. Ji jiems neleisdavo, yra išvariusi juos iš namų. Kai jie nuvažiuodavo pas juos, girdėdavo, kaip A. pasivesdavo už kampo ir tada šaukdavo. Nuo 5 klasės pradėjo juos stebėti, kaip A. pasiprašė gyventi pas ją. R. sakė, kad A. liepė susitvarkyti kambarį, ji nesitvarkė, tada M. jai trenkė. Savaitgalį po to įvykio jie buvo atvažiavę pas juos, mergaitė negalėjo kalbėti. Mergina, kai gyveno šeimoje, atvažiavusi nieko nepasakojo, bet jos vaikai viską žinojo ir pasakydavo jai tuoj pat. A. pasipasakodavo jos sūnui, o jis jai pasakydavo. R. ir M. J. finansiškai sunkiai gyveno. Buvo trūkumų, dukra nešiojo motinos rūbus. Rūbus siuntėsi iš A.. Ji padėdavo supirkti A. mokyklai reikmenis. Sąskaitą siūlė atidaryti, kad A. turėtų savo pinigų. Galėtų nusipirkti smulkmenų. Su tėvais dėl jų nenoro atidaryti sąskaitą, diskutavo. R. neatsakė, kodėl nenori atidaryti. Dabar A. pati disponuoja savo pinigais. Pati perka maistą ir gaminasi. Du mėnesius sunkiai tvarkėsi su pinigais, dabar viskas gerai. Jei trūks pinigų, ji padės. A. psichikos sveikatos sutrikimai nustatyti, jos elgesys labai pasikeitė. R. naudojo keiksmažodžius, vartojo smurtą prieš vaikus. Jai buvo pykčio priepuoliai. Ji klausė, kodėl vaikas taip elgiasi. R. sakydavo, kad čia ožiai, reikia gero pagalio ir viskas baigsis. Nesikreipė pagalbos, sake, kad nėra pinigų. R. ir M. sakė, kad nesusitvarko su dukra. Mama ir dukra nesusikalbėdavo, nebuvo bendravimo. R. nekalbėjo, o rėkė. Kuri garsiau, kuri aršiau, tada skraidydavo daiktai. Ji turi žinutes ir susirašinėjimus su tėvais. Žinutės yra nuo 2017 m. po avarijos iki gyveno pas tėvus šeimoje. Norėtų, kad žinutės būtų prijungtos prie bylos. Iš jų matyti, kaip su A. buvo elgiamasi šeimoje. Kad A. žalojasi, sužinojo iš R.. Tada jie atvažiavo ir R. sakė, kad žalojosi, bet dabar taip madinga. R. sake, kad kalbėjosi su dukra, ji daugiau nesižalos. 2017 m. lapkričio mėn. įvyko avarija, jie tuo metu buvo geruose santykiuose. Paprašė sąskaitą atidaryti A. 16 gimtadienio proga, tai buvo po avarijos , sausio 17 d. Kai A. atsidarydavo mamos paskyrą ir ji pamatydavo, kad jie kažkur išvažiavę ,susinervindavo. A. buvo supykusi, kai pamatė , kokia mama laiminga, apkabinusi savo sūnų. A. trūksta meilės. Kai ji važiavo susitikti su broliu S., mama jos neapkabino. Brolis apkabino. Apie R. nėštumą, pasakė A., nes buvo priversta. A. klausė, kodėl jos mama nemyli. Sakė ,ji girdėjo, kaip mama ant jos pasakė “ aborto liekana”. Tada ji pasakė, kad ji nenorėjo jos gimdyti. R. gimdė 17 metų. Gydytoja ir ji atkalbinėjo ją nuo aborto. A., kai gimė, klykdavo, bet ji paimdavo ir vaikas tuoj užmigdavo. Apie tikslias įvykių datas pasakė, nes yra susirašinėjimai. G., jos sūnus, jai pasakė, kaip buvo. Nuo jų jie gyveno 80 km atstumu. Viską žinojo, nes jai R. paskambinus pasakydavo. Žinios iš telefoninių pokalbių. Jai rodydavo A. mėlynes. Ji siuntė sūnų atostogauti, kad turėtų žinių. Ji neplanavo pasiimti A. ir ją auginti. Finansinės naudos neturi, nes jos pinigais nesinaudoja. Ji sakė, kad nedrįstų skriausti A., nes ji ją pasiims. Pažadus tęsi.

Teismas taip pat ištyrė ir kitus byloje esančius rašytinius įrodymus:

2018-05-10 pas ikiteisminio tyrimo tyrėją apklausta nukentėjusioji A. A. parodė, kad ji nebenori gyventi su tėvais, neranda bendros kalbos, nesutaria su savo mama R. J. dėl jos elgesio, kalbėsenos, mokyklos. Motina, išgirdusi, kad ji susikeikė, pakeltu balsu šaukia, pyksta dėl jos nesėkmių mokykloje. Nesutaria su patėviu M. J., kadangi jis pritaria mamai. Mama ją vadina "nevala, kiaule ir tingine", patėvis pritaria, kad tai yra tiesa. Mama ją drausmina, taikydama fizines bausmes - kai buvo 12-13 metų, jai pavėlavus grįžti nustatytu laiku, mama mušė kieme su rykšte, arba kartais suduoda diržu, kartais atimdavo arba išjungdavo telefoną. Patėvis pritardavo motinos veiksmams, ateidavo prie lovos, lįsdavo prie veido, "burbėdavo". Mama ją vadindavo negražiais žodžiais, kurių ji net negali ištarti, galėtų parašyti (užrašė - kurva, kiaulė, idiotė, durnė, karvė), mušdavo per veidą, per dešinį skruostą yra sudavusi, kai ji buvo 5, 12 ir 15 metų. Patėvis negražius žodžius jos atžvilgiu naudodavo rečiau, nei mama, tačiau jis taip pat kartais rėkaudavo, prieidavo prie lovos, spaudydavosi, jai bandant atstumti, skaudžiai griebdavo už rankų, stumdydavo, taip yra buvę daug kartų. Jai paliepus išeiti iš kambario, patėvis neidavo, yra gavusi per susistumdymą nuo patėvio į žandikaulį. Mama smurtaudavo ir prieš brolį S. - ruošiant pamokas suduodavo S. per rankas arba per galvą, rėkdavo, kad jis neįstengia išspręsti uždavinio, S. verkdavo. Taip pat yra mačiusi, kad patėvis S. drausmindavo, suduodamas jam per "užpakalį". Paskutinis jos konfliktas su motina ir patėviu įvyko po jos gimtadienio, kai buvo atvykę seneliai. Mama ją išvadino įvairiais negražiais žodžiais. Močiutei pasiūlius jos vardu atidaryti sąskaitą, mama ja išvadino "psichine, durne", ir sakė, kad ją į "durnyną" reikia patalpinti, o ne sąskaitą atidaryti. Tuomet ji pasiliko namuose, bet paskui išvyko atostogauti pas močiutę, o jai grįžus po atostogų, konfliktai su tėvais tęsėsi toliau, todėl močiutė ir mama tarėsi, kad ji apsigyventų pas močiutę. 2018-03-29 ji kartu su močiute vyko pas Vaikų teisių specialistus, kur pasakė, kas vyksta jos tėvų namuose. (1 tomas, b.l. 123-129)

2018-06-08 A. A. apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad su tėvais nesutaria visą vaikystę, jautė iš jų didelį spaudimą. Tėvai auklėdami naudodavo fizinį ir psichologinį smurtą prieš ją ir prieš brolį S.. Fizinio smurtavimo atvejais likdavo žymės ant kūno, jausdavo skausmą, ją mušdavo abu - patėvis ir mama, tai tęsėsi panašiai nuo tada, kai jai buvo 7-8 metai gal iki 14 metų. Patėvis tiesiogiai yra mušęs 2-3 kartus, kitais atvejais daugiau būdavo susistumdymai ir grumtynės. Paskutinį kartą patėvis smurtavo, kai jai buvo 15 metų. Jai būnant 12 metų, patėvis ranka buvo užgavęs žandikaulį. Mušdavo rankomis ir kojomis, užgaudavo rankas, veidą, kojas, griebdavo už rankų, jai skaudėjo, pagalve buvo užgavęs lūpą. Likdavo mėlynės ant kojų, kai pastumdavo ir ji atsitrenkdavo į lovą. Jos draugė Ž. U. matė, kaip, jai būnant 12 metų, mama ją mušė rykšte, o G. M. - kai mama trenkė antausį. Ji apie tėvų elgesį niekam nepasakojo, viską laikė savyje, tačiau ,jos manymu ,močiutė apie tai žinojo. Kai blogiau sekdavosi mokslas, tėvai pakeldavo balsą. Patėvis paskutinį kartą stumdė, kai jai buvo 15 metų, stūmė ant lovos, ji dėl to blogai jautėsi, verkė visą vakarą. Kai mama sudavė antausį, jai buvo 13 metų, dėl ko tai buvo, nepamena, tai įvyko mamos darbo vietoje parduotuvėje "(duomenys neskelbtini)", jautė skausmą, kuris praėjo. Mama taip pat ją bausdavo diržu, kai jai buvo 7-12 metų, suduodavo per kojas ir užpakalį. Mušdavo už tai, kad pavėluodavo grįžti iš draugių, už blogus pažymius, kai mokytojai skųsdavosi jos elgesiu. Nuo mušimo diržu likdavo mėlynės ant kojų. Kai jai buvo 12 metų, mama ją mušė rykšte, sudavė apie 15 smūgių, nes ji pavėlavo grįžti, mušė per kojas, nuo to buvo raudonis, vėliau mėlynės. Ji dėl to negalėjo eiti maudytis, nes nenorėjo, kad aplinkiniai pamatytų mėlynes. Keiksmažodžius mama jos atžvilgiu sakydavo, kai jos susipykdavo. A. A. nurodė, kad tėvai jos brolį myli, domisi juo ir rūpinasi. Ji jaučiasi mamos ir patėvio nemylima, atstumta, taip yra nuo pat vaikystės. (1 tomas, b.l. 141-144)

Pas ikiteisminio tyrimo teisėją apklausiamas mažametis S. J. nurodė, kad jo sesuo A. gyvena pas močiutę, nes nebenori būti pas mamą ir tėtę. Kai neklauso A., mama ant jos rėkia, tėtis taip pat rėkia. Sesė sakė, kad skambins į policiją ir verkė, nes tėtis rėkė ant jos, kam ji neklausė. (1 tomas, b.l. 119-120)

Nepilnametė liudytoja Ž. U. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad A. būdama su ja atsipalaiduota ir viską jai papasakoja. Kai ji gyveno (duomenys neskelbtini) pas tėvus, ji visada vaikščiodavo be nuotaikos. Žino, kad jai yra depresija, nes pastoviai pykdavosi su tėvais, dažnai nesutardavo su mama. Jai esant A. bendrauja su tėvais normaliai, "fainai". Maždaug prieš metus, pamena buvo vasara, ėjo su A. iki jos mamos, mama išėjo visa pikta, mama nuskynė "žabą" ir mušė A. (rodo ant meškiuko, kad davė per nugarą) atrodo, kad sudavė tris kartus. Tai buvo seniai maždaug prieš 2-3 metus, tada buvo ruduo arba vasaros pabaiga. Po to, kai mama jai trenkė "žaba", A. apsiverkė ir nuėjo miegoti. Jai buvo uždraudę matytis su A.. Jau buvo sutemę, todėl be jos nelabai kas galėjo matyti. Kada ji gyveno (duomenys neskelbtini), jai buvo mama trenkusi, antausį, ko gero, kad tai buvo per jos gimtadienį, tai buvo jos namuose, ir jau buvo sutemę, tai buvo šių metų sausio mėnesį. Atsimena, kad mama neleido jei išeiti su draugais, neatsimena tiksliai, kaip ten buvo, ar pakėlė balsą, bet tuo metu, kai A. sudavė, ji buvo arti jos. Ji nusiramino, niekur jos nebeėjo. Po to, kai mama trenkė A., mama sakė, kad tikrai jos niekur neišleis. A. ir jos tėvų santykiai sunkūs, būna labai sunku su A. susikalbėt, būna taip, kad ji pasakoja ką nors juokingo, A. nekreipia dėmesio. Jos su A. randa bendrą kalbą, turi apie ką pakalbėti, susitikusios juokiasi, kalba apie draugus, kaip ir kiti paaugliai. A. jai pasakoja viską, būna, kad užsimena ir apie tėvus, kaip jai sunku su jais. A. pasakojo apie savižudybę, neseniai ji išsiskyrė su draugu. Sakė jai, kad turi močiutę ir draugę (ją) apie juos turi pagalvoti. Jai yra pasakojusi, kad dažnai nebenori gyvent, tai matydavosi ir mokykloje, vaikščiodavo "kaip zombis", tokia, kaip numirėlė, nusikirpo plaukus, juos nusidažė. A. atrodo, kad visi yra nusiteikę prieš ją (nori jai koją pakišti) taip ji kalba apie draugus, tėvus. Paskutiniu metu (apklausos atlikimo metu 2018-08-23) su ja bendravo, ji dabar švyti, yra laiminga. Anksčiau bijodavo įeiti į kambarį, buvo susigūžusi. Mano, kad ji pasikeitė, nes ją supa kita aplinka, kiti žmonės. Ji kompleksavo dėl dantų. Ji pasakojo, kad ten daug geriau, klasiokai. Sakė labai geri seneliai, ji anksčiau norėjo važiuoti, bet jai mama neleisdavo. Ji sakė, kad ten" fainiau". O kai čia būdavo tai pakvietus į lauka, pastoviai sakydavo, kad niekus nenori eiti, arba, jeigu norėdavo išeiti, tai jos mama neišleisdavo. A. sakė, kad mama nieko nedirba, pasakojo, kad mama lovoj guli, kad nieko nedirba, o A. turi viską už ją dirbti, padeda patėviui malkas supjauti. Ji taip pat jai yra sakiusi, kad patėvis blogas, bet nesakė kodėl. jai pačiai A. patėvis atrodė geras "fainas". Kai su tėvais gyveno, patėvis bandydavo pajuokauti su ja, o ji nesuprasdavo to ir pykdavo. Kai buvo atvažiavusi į svečius per jos gimtadienį, jai sakė, kad nenori tėvų matyti. Kai jai liūdna, ji labai dažnai piešia, jos piešiniai negražūs, matosi kad jis serganti mergaitė. Per gimtadienį sakė jai atsipalaiduoti nebijoti, bet ji buvo susigūžusi. Jai patinka bendrauti, ji mėgsta muzikos klausyti, abi yra lankiusios kartu molio būrelį, bandė lankyti gitaros būrelį, A. lankė karate, bandė ir ją "įkišti", bet jai tam nėra kantrybės. Iš po avarijos jai buvo petys sužalotas, bet iš karto po ligoninės dalyvavo karate. Ji dažnai būdavo susižalojusi, buvo koją susilaužiusi ir ranką. Vieną kartą pasakojo, kad krito su dviračiu ir koją užsigavo, buvo gipsuota koja. Dažnai lūždavo jai pirštai sužaloti, kaip ji pasakojo, kvadratą žaidė ir gaudant kamuolį pirštas lūžo, taip buvo du kartus. Taip pat padėjo tėčiui krauti malkas, jis matė malką ir jai pataikė iš malkos, prakirto lūpą. Per karatė ji dažnai būdavo su mėlynėm, pasakodavo, kai tos karate kovos vyksta, tai duoda iš jėgos, mėlynės ir lieka. Pereitą ir užpereitą pavasarį, kai nuvažiuodavo, tai ji pastoviai su mėlynėm būdavo, mėlynės nemažos, normalios būdavo. Nebuvo mėlynių ant veido nuo karatė. A. turi broliuką "labai fainą" trečiokas ar ketvirtokas. Iš pradžių santykiai su broliu buvo keblūs, su broliu buvo sunku, dabar, kai nuvažiuoja pas ją, jie sutaria gerai. S. tėvai leido kiek nori būti prie kompiuterio. Jį skriausdavo kiti berniukai, jis skųsdavosi mamai. Jį labai lepina tėvai. Nuvydavo nuo kompo kai reikėdavo namų darbus daryti. Palyginus "A." ir S. santykius su tėvais, tai S. daug geriau sutaria. Ji A. pavydėdavo, nes gaudavo, ko norėjo. Norėjo gitaros, gavo ją, norėjo planšetės gavo planšetę. Kai S. neklauso, ji subara jį, S. eina skųstis mamai, o mama tada bara A.: "ką tu darai, jis mažas, jis nesupranta". Mama ant jos šaukdavo. A. šiuo metu labai sunku dėl teismų, nemalonu sakyt ant tėvų, nes jie užaugino, kai buvo pas senelius atrodė, kad visas pasaulis prieš ją. Kai kalbėdavo ji su klasioku mokykloje, mokytoja užrėkdavo ant jos ir jai atrodė, kad jau prieš ją. Buvo sakiusi A., kad buvo susižeidusi žandikaulį, kad valgyti negalėjo. Bet dėl ko ji sakė, neatsimena, bandė meluoti ir sakyti, kad dantį skaudą, kažkas buvo, bet kas tiksliai, nežino. Labai senai buvo, kad pjaustėsi rankas,tada jai sakė, kad tėvai jos nesupranta, kad tėvai jos nepalaiko, kad draugų ji neturi, liko randai. (2 tomas, b.l. 65-67)

Nepilnametė liudytoja G. M. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad žino, kad jos buvusi klasiokė A. su tėvais labai nesutaria ir mažąjį brolį atėmė iš jos. Sakė, kad ieško liudininkų dėl mušimų. Aš apie tuos mušimus išgirdo iš mokykloje, kalbėjo, kad atėmė mažąjį brolį. Nežino, ar taip buvo. Yra kelis kartus miegojusi pas ją, bet nėra mačiusi, kad muštų brolį. Nežino, ar tai tiesa, pažįsta jos mamą, ji myli ją ir mažąjį brolį. Mokykloje su A. labai gerai sutarė, pagrinde mokykloje susitikdavo, ji toliau gyvena, su ja kalbėdavo apie mokslus, užsiėmimus, apie pamokas, apie draugus. A. yra labai užsidariusi, mažai apie tėvus kalbėdavo, o jei sakydavo, sakydavo, kad blogai sutaria. Įvairiai sakydavo, kad vieną kartą sutaria, kitą kartą blogai sutaria. Pasakojo, kad prieš išvažiuojant, kad vaikų teisės ją atiduoda močiutei. A. būdavo liūdna, klausdavo, kas tau yra, ji sakydavo, kad susipyko su tėvais, smulkmenų nesakydavo. Jos manymu, su tėvais ji sutarė gerai, o kad būtų labai baisiai, ji nematydavo. Gražiai elgdavosi vienas su kitu. Vienas kitam piktesnį žodį pasakydavo. Su tėvu jinai nelabai sutardavo, su mama būdavo įvairiai, būdavo, kad pasako piktesnį žodį, pavyzdžiui A. savo mamai sakydavo "eik velniop", būdavo, kad dėl smulkmenos susipykdavo, viena kitai piktesnį žodį ir pasako. A. dažniau pas ją pasilikdavo miegoti, nes jai būdavo karatė būreliai. Ji būrelį lankydavo ketvirtadieniais. A. dažnai kalbėdavo, kad lanko karatė, būdavo varžybos, girdavosi, kad daug medalių gaudavo. Po varžybų dažniausiai pasakodavo, kaip jai sekėsi, rodydavo medalį. Nėra sakiusi po karatė, kad prastai jaučiasi, ji buvo laiminga, patiko jai būrelis, yra pilvą skaudėję. Yra pasakiusi, po karatė, įsitaisė mėlynę ant rankos. Kai jie ten mušdavosi per karatė, būdavo ant kelėno mėlynė, ji yra sakiusi, kad vieną ar dvi mėlynes buvo įsitaisiusi. Dabar su ja pabendrauja, susirašinėja 2-3 kartus per savaitę. Pasakojo, kaip mokykloje sekasi, kad draugų susirado. Ji klausė A., kai buvo grįžusi birželio ar liepos mėnesį, pas Ž. į gimtadienį, apie tėvus sakė, kad nebendrauja su tėvais, sakė, kad nebeturi tėvų, bet daugiau nieko nepasakojo. Ji apie blogus dalykus nieko nepasakodavo, jeigu apie tėvus pasakodavo, tai nusukdavo temą. Jeigu matydavo, kad A. nusiminusi, tai paklausdavo dėl ko, ji sakydavo, kad su tėvais susipyko, buvo labai užsidariusi. Nėra mačiusi, kad mama trenktų per veidą A., ji tik pati pasakė, kad sudavė antausį mama, kai ruošėsi kraustytis pas močiutę, bet ar tai tiesa, nežino, pati nematė. Jai nėra tekę matyti smurto nei prieš A., nei prieš S., nėra girdėjusi iš kitų, kad tėvai prieš juos smurtautų. Kai būdavo pikta užrėkdavo ant brolio S., jeigu būdavo linksmesnė gražiai su juo bendraudavo, kiek matydavo, atrodė, kad juo rūpindavosi. Jai A. sakydavo, kad jos neišleisdavo pas ją nakvoti, nes jai pasakydavo, kad namie daug darbo. Yra buvęs atvejis, kad kai jos tėvai buvo išvažiavę, neleido jos pas ją nakvoti, nes turėjo prižiūrėti brolį. (2 tomas, b.l. 70-71)

2018-03-29 tarnybiniu pranešimu pradėtas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 01-1-14613-18 pagal LR BK 140 straipsnio 3 dalį dėl to, kad 2018-03-29, apie 17:00 val. gauta informacija jog (duomenys neskelbtini), prieš mažamečius S. J. ir A. A. galimai buvo ir yra smurtaujama. smurtą vaikų atžvilgiu galimai naudojo jų motina R. J. į tėvas/patėvis M. J.. (1 tomas, b.l. 26-27)

Nuo 2019-03-20 ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 01-1-14613-18 tęsiamas pagal LR BK 138 str. 2 d. 1 p. ir 3 p. bei 163 straipsnį. (4 tomas, b.l. 100-104)

2018-03-29 apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota įvykio vietos, adresu (duomenys neskelbtini), kur galimai buvo įvykdytas nusikaltimas, apžiūra. Apžiūros metu jokių nusikalstamos veikos pėdsakų ar objektų nesurasta ir nepaimta. (1 tomas, b. l. 29-35)

Iš mokymo įstaigų išreikalautos nukentėjusiosios A. A. charakteristikos. Pagal mokymo įstaigų pateiktą informaciją iki 2018-03-29 požymių, kad prieš vaikus būtų smurtaujama, nebuvo. A. A. elgesys mokykloje kėlė nerimą dėl jos uždarumo, vengimo bendrauti. Duomenys patvirtina, kad A. A. iki 2018-03-29 (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centre į psichiatrinę įskaitą įrašyta nebuvo. Pirmą kartą pas psichologą lankėsi 2018-04-10 (duomenys neskelbtini) Psichikos sveikatos centre. (3 tomas, b.l. 122; 140; 156)

2018-05-08 S. J. ir 2018-05-10 A. A. apklausų vaizdo ir garso medžiagų įrašų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad dalyvaujant Šiaulių apylinkės teismo vyr. specialistei - psichologei V. Š. atlikto šių įrašų apžiūros. Apžiūros metu psichologė nurodė, kad A. A. apklausos metu buvo labai susijaudinusi, akivaizdžiai matėsi, kad jai buvo reikalinga globėjos, kuri sėdėjo šalia jos, parama, artumas ir palaikymas. Dėl jos parodymų vertinimų nurodė, kad išvados daryti negali, nes reikia daryti psichologinį vertinimą ar net ekspertizę. (3 tomas, b.l. 186-188)

Kad kaltinamieji R. J. ir M. J. nesunkiai sutrikdė A. A. sveikatą, ir kad kaltinamoji R.J. , būdama atsakinga už mažametės savo dukters A. A., auklėjimą ir vystymąsi, privalėdama rūpintis jos sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, privalėdama vaikui sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, privalėdama užtikrinti vaiko teises, tai yra sudaryti tinkamas sąlygas vaikui gyventi ir augti, sudaryti vaikui sveiką ir saugią aplinką, užtikrinti gyvenimo sąlygas, būtinas jos protiniam, dvasiniam gyvenimui, piktnaudžiavo savo kaip motinos teisėmis ir pareigomis sistemingai psichologiškai gniuždė savo dukrą A. A. patvirtina šie byloje surinkti įrodymai:

1. Kaltinamoji R. J. pati iš dalies pripažino, kad dukters atžvilgiu naudojo fizinę ir psichinę prievartą. Ji parodė, kad buvo paėmusi rykštę, bet tai buvo tik kartą, kai dukra laiku negrįžo namo, ji nusilaužė beržo šaką ir trinktelėjo rykštele dukrai per kojas, tai buvo (duomenys neskelbtini) namuose, prieš Jonines, mergaitei galėjo būti 13 metų, buvo žymės. Kitų fizinių smurto atvejų ji nepripažino, nurodė, kad nei per veidą, nei diržu, nei ranka nėra jai sudavusi. Kai duktė būdavo nepaklusni, taikydavo jai namų areštą. Ji pripažino, kad A. sakė, kad jei netinka jų sąlygos, gal tada lai pasiieško, kur gyventi, jei jų namų taisyklės jai nepatinka, gali pasiieškoti kitų namų. Namuose necenzūrinius žodžius pasakydavo, keiksmažodžiai buvo pasakyti, bet, bendraujant su dukra, stengėsi jų nenaudoti. Ji parodė, kad “kurva“ dukters nevadino, galėjo pasakyti palyginimus, kad gyveni kaip kiaulė, karvė. Ji neneigia, kad pasakė- idiotė, pagal aplinkybes galėjo būti panaudoti tokie žodžiai. Suicidinės mintis, dukters savęs žalojimą pastebėjo, kai jau buvo ant rankos žymės, jos buvo užgijusios, A. pasakė, kad niekur nevažiuos, todėl pas gydytojus jos nevežė. A. prisigėrus buvo 2018 m. sausio mėn., ji po to pasakė, kad jos į Panevėžį mokytis neleis, nes prarado jų pasitikėjimą, tada A. pasakė, kad nusišaus. Į psichologą dėl dukters nesikreipė, nes neturėjo laiko. Kad nebenori gyventi, A. nesakydavo, bet yra pasakiusi , kad verčiau ji būtų pasidarius abortą.

2. Kaltinamasis M. J. savo kaltės dėl fizinės prievartos naudojimo A. atžvilgiu visiškai nepripažino. Jis nurodė, kad konfliktas buvo, kai liepė A. susitvarkyti kambarį, kambario ji nesitvarkė. Konfliktinė situacija buvo ir dėl interneto, nes A. naktimis nepadėdavo telefono, todėl jis ištraukė interneto blokelį ir išsinešė. Pripažįsta, kad buvo pakėlęs balsą ant A. , bet nerėkė, pakeltas balsas būdavo į mėnesį kartą. Tai buvo, kai ji nesitvarkė kambario arba neklausė mamos. R. su A. pykdavosi dėl mokslų, nes ji pabėgdavo iš pamokų, nesitvarkydavo. A. pasikeitė 2017 m., prasidėjo prieštaravimai, išgėrimas, nebepadėdavo jiems, ji norėjo važiuoti mokytis į Panevėžio sporto mokyklą, bet prarado pasitikėjimą, jie nebeleido, nes ten jie jos nebūtų galėję kontroliuoti. Kad medikų pagalbos A. reikia, pasimatė po avarijos, iki to viską suvedė į paauglystę. Fizinių bausmių jis jai nėra taikęs, fizinio skausmo nėra sukėlęs, į lovą netrenkė, ant mergaitės sužalojimų nematė, žandikaulis nebuvo sužalotas. Mergaitė buvo nepaklusni, jam nepadėdavo, negražiai A. nevadino, bet, kai nesitvarkė kambario, galėjo pasakyti, kad gyvena kaip kiaulė. Žandikaulį ji susižalojo per karate treniruotę.

3. Nukentėjusioji A. A., apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją, patvirtino, kad ji neranda bendros kalbos su tėvais, nesutaria su savo mama R. J. dėl jos elgesio, kalbėsenos, mokyklos, motina pakeltu balsu šaukia, pyksta dėl jos nesėkmių mokykloje. Mama ją vadina "nevala, kiaule ir tingine”, patėvis M. J. patėvis pritaria, kad tai yra tiesa. Mama ją drausmina taikydama fizines bausmes - kai buvo 12-13 metų, jai pavėlavus grįžti nustatytu laiku, mama mušė kieme su rykšte, arba kartais suduoda diržu, patėvis ateidavo prie lovos, lįsdavo prie veido, "burbėdavo". Mama ją vadindavo negražiais žodžiais- kurva, kiaulė, idiotė, durnė, karvė, mušdavo per veidą, per dešinį skruostą yra sudavusi, kai ji buvo 5, 12 ir 15 metų. Patėvis negražius žodžius jos atžvilgiu naudodavo rečiau, nei mama, tačiau jis taip pat rėkaudavo, prieidavo prie lovos, spaudydavosi, jai bandant atstumti, skaudžiai griebdavo už rankų, stumdydavo, taip yra buvę daug kartų. Jai paliepus išeiti iš kambario, patėvis neidavo, yra gavusi per susistumdymą nuo patėvio į žandikaulį. Paskutinis jos konfliktas su motina ir patėviu įvyko po jos gimtadienio, kai buvo atvykę seneliai. Mama ją išvadino įvairiais negražiais žodžiais. Močiutei pasiūlius jos vardu atidaryti sąskaitą, mama ja išvadino "psichine, durne", ir sakė, kad jai į "durnyną" reikia patalpinti, o ne sąskaitą atidaryti. (1 tomas, b.l. 123-129). Ji patvirtino, kad su tėvais nesutaria visą vaikystę, jautė iš jų didelį spaudimą, tėvai auklėdami naudodavo fizinį ir psichologinį smurtą prieš ją . Fizinio smurtavimo atvejais likdavo žymės ant kūno, jausdavo skausmą, ją mušdavo abu - patėvis ir mama, tai tęsėsi panašiai nuo tada, kai jai buvo 7-8 metai gal iki 14 metų. Patėvis tiesiogiai yra mušęs 2-3 kartus, kitais atvejais daugiau būdavo susistumdymai ir grumtynės. Paskutinį kartą patėvis smurtavo, kai jai buvo 15 metų. Jai būnant 12 metų, patėvis ranka buvo užgavęs žandikaulį. Mušdavo rankomis ir kojomis, užgaudavo rankas, veidą, kojas, griebdavo už rankų, jai skaudėjo, pagalve buvo užgavęs lūpą. Likdavo mėlynės ant kojų, kai pastumdavo ir ji atsitrenkdavo į lovą. Apie tyokį tėvų elgesį žinojo močiutė . Kai blogiau sekdavosi mokslas, tėvai pakeldavo balsą. Patėvis paskutinį kartą stumdė, kai jai buvo 15 metų, stūmė ant lovos, ji dėl to blogai jautėsi, verkė visą vakarą. Kai mama sudavė antausį, jai buvo 13 metų, jautė skausmą, kuris praėjo. Mama taip pat ją bausdavo diržu, kai jai buvo 7-12 metų, suduodavo per kojas ir užpakalį. Mušdavo už tai, kad pavėluodavo grįžti iš draugių, už blogus pažymius, kai mokytojai skųsdavosi jos elgesiu. Nuo mušimo diržu likdavo mėlynės ant kojų. Kai jai buvo 12 metų, mama ją mušė rykšte, sudavė apie 15 smūgių, nes ji pavėlavo grįžti, mušė per kojas, buvo mėlynės. Keiksmažodžius mama jos atžvilgiu sakydavo, kai jos susipykdavo. Ji jaučiasi mamos ir patėvio nemylima, atstumta, taip yra nuo pat vaikystės. (1 tomas, b.l. 141-144)

4. Tokius nukentėjusiosios A. A. parodymus patvirtino ikiteisminio tyrimo metu apklausti jos brolis S. J. ir liudytojos nepilnametės draugės:

Pas ikiteisminio tyrimo teisėją apklausiamas mažametis S. J. nurodė, kad , kai A. neklauso , mama ant jos rėkia, tėtis taip pat rėkia. (1 tomas, b.l. 119-120) .Nepilnametė liudytoja Ž. U. patvirtino, kad ji žino, kad A. pastoviai pykdavosi su tėvais, dažnai nesutardavo su mama. Maždaug prieš 2-3 metus ji mate, kaip A. mama nuskynė "žabą" ir mušė A. , atrodo, kad sudavė tris kartus. Kada A. gyveno (duomenys neskelbtini), jai namuose mama trenkė antausį, tai buvo per jos gimtadienį. A. ir jos tėvų santykiai sunkūs,ji pasakojo apie savižudybę, pasakojo, kad nebenori gyventi. A. sakė, kad patėvis blogas. Ji lankė karate, per karatė ji dažnai būdavo su mėlynėm, bet nebuvo mėlynių ant veido. Mamai bardavo A., jos šaukdavo. A. buvo sakiusi , kad buvo susižeidusi žandikaulį, kad valgyti negalėjo. Buvo, kad ji pjaustėsi rankas,tada sakė, kad tėvai jos nesupranta, kad tėvai jos nepalaiko. (2 tomas, b.l. 65-67) .Nepilnametė liudytoja G. M. patvirtino, jog žino, kad jos buvusi klasiokė A. su tėvais labai nesutaria , su tėvu jinai nelabai sutardavo, su mama būdavo įvairiai, būdavo, kad dėl smulkmenos susipykdavo, viena kitai piktesnį žodį pasakydavo. Nematė, kad mama trenktų per veidą A., ji tik pati pasakė, kad jai sudavė antausį mama, kai ruošėsi kraustytis pas močiutę. Jai A. sakydavo, kad jos neišleisdavo pas ją nakvoti, nes pasakydavo, kad namie daug darbo, arba turėjo prižiūrėti brolį. (2 tomas, b.l. 70-71).

5. Nukentėjusiosios A. A. parodymus patvirtino įstatyminė atstovė G. A.. Ji parodė, kad R. A. nuplakė rykšte iki kraujo dėl to, kad ji pavėlavo grįžti iš draugės, jai tada buvo 12 metų. M. pakėlė ranką prieš A. 2015 m. M. J. susipyko su A., užvožė jai į veidą, A. skaudėjo žandikaulis. M. J. sulaužė lovą. Vieną kartą sudavė A., kitą kartą trenkė į lovą, ji sulūžo. 2016 m. A. buvo prakirsta lupą, ji stovėjo prie zeimerio, malkos pliauska sužeidė lūpą. Vėliau buvo avarija, po avarijos gavo M. baudą dėl nepilnametės sužalojimo, prasidėjo priekaištai. Kai mergaitė save žalojo, ji sake R. vežti ją pas psichologus, eiti į seniūniją, prašyti pagalbos, R. sakė , kad pati tvarkysis. Klausė A., kodėl žalojosi, sake, kad norėjo,jog atkreiptų į ją dėmesį. A. korėsi namuose, ji sakė, kad nebenorėjo gyventi. Klausė R. ,ar ji žinojo, ji patvirtino, kad matė žymę. 2017 m. ji lankė A. per jos gimtadienį, pasakė R., kad ji atidarytų A. sąskaitą, ji galėtų pervesti pinigų. Tada R. pasakė, kad A. jiems pagrasino vaikų teisėmis, išvadino ją „padla“, M. atjungė internetą. M. jiems pasakė, kad pasiimtų A., sakė, “aš ją padlą suplėšysiu”. R. A. pasiūlė susirasti globėją ir čiuožti iš namų. Matė sužalojimus ant A., apie nuplakimą sužinojo tuoj pat, o kitą dieną A. pamatė pati, kojos buvo nuplaktos. A. buvo draudžiama buvo kam nors skųstis. Ji girdėjo, kaip tėvai vartojo keiksmažodžius A. atžvilgiu. M. A. mylėjo iki gimė sūnus S. 2007 m. Atvažiuodavo jie pas juos ir tada girdėdavo, kaip tėvai vadindavo dukrą „sucha“, „kurva“ . R. jai sakė, kad A. liepė susitvarkyti kambarį, ji nesitvarkė, tada M. jai trenkė. Savaitgalį po to įvykio ,jie buvo atvažiavę pas juos, mergaitė negalėjo kalbėti. R. naudojo keiksmažodžius, vartojo smurtą prieš vaikus. R. sakydavo, kad čia ožiai, reikia gero pagalio ir viskas baigsis, ji nesikreipė pagalbos A., sake, kad nėra pinigų. R. ir M. sakė, kad nesusitvarko su dukra, mama ir dukra nesusikalbėdavo, nebuvo bendravimo, R. nekalbėjo, o rėkė ant A.. Kad A. žalojasi, sužinojo iš R., ji sake, kad dabar taip madinga. A. klausė , kodėl jos mama nemyli, sakė ,ji girdėjo, kaip mama ant jos pasakė “ aborto liekana”. Tada ji pasakė, kad R. nenorėjo jos gimdyti .Nukentėjusiosios A. A. ir įstatyminės atstovės G.A. parodymus patvirtino liudytojas Ž. Č. , kuris yra A. A. senelis patvirtino, kad A. pykstasi su tėvais pastoviai. Prie jo R. ir M. J. pyktis vengdavo, bet kalbėjo negražiais žodžiais. Mama bardavosi su A., kalbėjo pakeltais tonais. M. J. irgi pasibardavo. A. trūko tėvų dėmesio, nebuvo meilės iš mamos .A. dabar gyvena pas juos, jie A. veža pas psichiatrus ir psichologus. M. J. jam sake, kad nesusilaikė ir trenkė A. vieną kartą į žandikaulį, antrą kartą nepataikė A., sulaužė lovą. Tai buvo gal prieš du metus. Lovą matė, ji buvo suklijuota. R. J. skambindavo G. ir pasakodavo, kad baudė A. su rykšte. Tai buvo, kai A. buvo 10-12 metų. Smurtas galėjo trukti 4 metus . Jie nuvažiavo pasveikinti su gimimo diena A., G. pasakė R., kad atidarytų A. sąskaitą, ir jie galėtų pervesti jai pinigų, R. J. pradėjo šaukti ant A., sakė, kad uždarys ją į durnyną, lai susiranda globėjus ir eina iš čia. Su jo sūnumi A. kalbėdavosi per „mesengerį“. M. J., kad smurtavo, pasakojo jis pats, tai buvo vasarą gal prieš du metus ar daugiau, jie tada gyveno (duomenys neskelbtini). Buvo pyktis tarp M. ir A. dėl atjungto interneto. Jis iš pokalbių tarp R. ir G. girdėjo, kaip R. sakė, kad A. muša rykšte ir ranka. A. jos namuose jie lankydavo kartą per mėnesį, atvykus fizinio smurto prieš vaikus nematė, psichologinio smurto būdavo.

Liudytoja I. Š. patvirtino, kad A. buvo reikalinga specialisto ( psichologo) pagalba, ji buvo susitikusi su A. , manė, kad pavyks su pabendrauti, bet ji atsisakė, nenoriai kalbėjo.Jai kėlė abejonių A. elgesys, kalba, sėdėjimas, nerimastinga, nervinga laikysena. Jei vaikas nesutinka, nežiūrint jo nuomonės, reikia jį nuvesti pas specialistus. Liudytoja R. G. patvirtino, kad, jai bendraujant su J., jie patvirtino psichologinį ir fizinį smurtą prieš A.. Jai teko bendrauti su J.. Jų vaiko auklėjimo klaida- šaukimas, balso pakėlimas. Fizinį smurtą minėjo, kad su rykšte sudavė, R.J. tai pripažino. Patėvis M.J. pripažino balso pakėlimą. Liudytojas V. K. patvirtino, kad karate treniruočių metu A. nebuvo sužalota, nes yra apsaugos, yra gydytojai ir sužalojimai be dėmesio nepraeina. Liudytoja V. D. patvirtino, kad R.J. jai pasakė, kad turi problemą, dukra norėjo gyventi su močiute. Jai teko bendrauti su R. ir M. J., buvo nuvažiavusi į jų namus, klausė, kaip buvo, jie sake, kad apsižodžiavo, su žabele sudavė. Liudytoja L. L. patvirtino, kad R. J. mate seniūnijoje ir prašė pagalbos, R. J. verkė, sakė dukra nori išeiti, minėjo, kad turėjo konfliktą. Vėliau bendravo jų namuose. R.J. sake, kad per mažai bendrauja su dukra, sakė , kad vaikų nemušė, bet balsą yra pakėlusi. Liudytoja K. S. patvirtino, kad S. J. minėjo, kad tėtis ir mama susipyksta su A., sakė, kad tėvai šaukia. A. jai sakė, kad skaudu jog mama nepripažįsta savo elgesio, nes jei tėvai pripažintų, tada ji galėtų grįžti į namus. Ji su mama nenorėdavo susitikti. Liudytoja L. M. patvirtino, kad S. J. apie sesę sakė, kad ji nesutaria su tėvais. Jis neįvardijo konkrečiai dėl ko. S. sakė, kad rėkia vieni ant kitų. Liudytoja E. M. patvirtino, kad A. dalyvavo atvejo vadybos posėdyje, A. pasisakė, kad viskas prasidėjo po gimtadienio- pykčiai su šeima, su mama ir tėčiu. Buvo pasiūlyta mediacija. Liudytoja E.K. patvirtino, kad 2018-03-28 kreipėsi A. ir močiutė, kad mama nebendrauja su dukra, patėvis ir mama smurtauja prieš brolį. A. pasakojo, kad mama ją muša ir ranka ir diržu. Pasakojo ne vieną epizodą. Sakė, kad ir prieš brolį smurtauja. Liudytoja D. O. patvirtino, kad nuo ruderns A. pradėjo nebesimokyti, stipriai krito vidurkio lygis, po avarijos pradėjo silpnėti ryšis su mama, dėl avarijos kaltino mamą. Per jų pokalbį apie santykius šeimoje A. daug nepasakojo, mergaitė iš tiesų minėjo, kad ji jaučia spaudimą, smurtą, bet nesugebėjo įvardinti ,kodėl ji taip mano. Liudytojos L. D. ir S.L. patvirtino, kad jos buvo R. ir M. J. kaimynės, kai gyveno (duomenys neskelbtini), su jais bendraudavo. Jų namuose nesilankydavo, su sužalojimais vaikų nematė. Patvirtino, kad R. mama G.A. ir R. patėvis pas J. atvažiuodavo . Liudytojas S. Z. patvirtino, kad jis buvo A. klasės auklėtojas, A. , jo nuomone,yra egoistė ir individualistė, linkusi šantažuoti, 9 klasėje atsirado su ja problemų, krito jos mokslų vidurkis, viskas prasidėjo po avarijos . Anksčiau jie gyveno šalia, negirdėjo, kad tėvai šauktų ant vaikų. Iš nuogirdų girdėjo, kad santykiai jų nėra geri. Liudytoja D. J. ,kuri yra kaltinamojo M.J. mama, patvirtino, kad nematė, kad šeima vartotų alkoholį, kad bartusi ,gražiai bendravo. Sūnus nesakė, kad su R. kas nors negerai. A. jį vadino tėčiu. M. J. nėra sakęs, kad sudavė A.. A. irgi nėra sakiusi, kad jai kas negerai. Po avarijos pradėjo rengtis tamsiais rūbais, pasidarė uždara, nervuota. Liudytoja I. N. patvirtino, kad ji dirba psichologe (duomenys neskelbtini) psichikos centre, turėjo konsultacijas su A. A., bendravo 10 kartų , jos emocinė būsena buvo kintanti, permaininga, priklausė nuo tuo metu vykusių įvykių, buvo ir pagerėjimų, ir pablogėjimų, buvo noras save žaloti. Mergaitės elgesys rodė, kad yra psichologinių problem, ji sakė, kad jaučia įtampą, dėl teismo, kad yra našta. A. sakė, kad santykiai šeimoje konfliktiški, nedarnūs, kalbėjo apie nesutarimus, smurtą šeimoje, turėjo nuoskaudų dėl auklėjimo. Apie neigiamus įvykius, patirtus vaikystėje, minėjo- tai smurtas šeimoje, patyčios mokykloje. Suicidinės mintys buvo dėl savęs nuvertinimo, patirtos įtampos, kad atsibodo ir negali taip toliau gyventi. Po televizijos laidos, ji labai sunkiai išgyveno tą patirtį, ji tapo jautresnė, televizijos laida turėjo neigiamos įtakos.Kad mergaitė manipuliuotų, kad laikytų save protingiausia ,nepastebėjo, neformalių judėjimų požymių nepastebėjo. Kas smurtą naudojo, nedetalizavo, tik nurodė, kad jį patyrė konfliktinių situacijų metu, smurtą vartojo mama, apie patėvį ar ką sakė, nepamena. Ji daugiau nepasitikėjo savo jėgomis, su ja buvo sunku bendrauti, palaikyti akių kontaktą, ji save laikė žemesnio lygio už kitus.

Liudytoja R. J. patvirtino, kad ji yra A. auklėtoja. A. pažįsta nuo 2018 m. kovo mėn., A. yra mažai bendraujanti, dėl emocinės būklės neatviravo, apie santykius su tėvais irgi nekalbėjo, ji važinėjo pas gydytojus, praleisdavo pamokas. Bendrauja su A. mama ir močiute. A., kaip mergaitė, sunkoko charakterio, reikalaujanti dėmesio, nori, kad su ja individualiai bendrautų, aikštinga, daro darbelius, tai kas jai patinka, turi savo nuomonę, sukalbama, reikalaujanti atskiro priėjimo. Ji lankėsi pas psichologus ir (duomenys neskelbtini) vaiko ir motinos klinikoje. Merginai būdingas uždarumo požymis., ji matė vienintelį emocijų proveržį.

Aukščiau išvardintų liudytojų parodymai dėl įvykių aplinkybių iš esmės sutampa su nukentėjusiosios A. A. parodymais, todėl nukentėjusiosios parodymų patikimumas jokių abejonių nekelia, o išvadą, kad buvo padarytos nusikalstamos veikos patvirtina ir rašytinė bylos medžiaga, tame tarpe teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas.

Teismui nėra pagrindo abejoti eksperčių kompetencija, ekspertizės aktas yra išsamus ir pagrįstas ne tik nukentėjusios apklausa ir ikiteisminio tyrimo medžiaga, tačiau paremtas ir medicininiais dokumentais– A. A. asmens sveikatos istorijomis (4 t., b. l.54-65).. Ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad A. A. konstatuojami laikino pobūdžio psichikos sutrikimai - vidutinio sunkumo depresijos epizodas (duomenys neskelbtini) ir adaptacijos sutrikimas (duomenys neskelbtini), tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradęs dėl fizinio ir psichologinio smurto jos atžvilgiu. Taip pat tiriamosios psichikai turi reikšmės ir antrinio traumavimo sąlygos. A. A. nenustatyti tokie kalbos, pažintinių gebėjimų, mąstymo ir kiti individualūs psichologiniai ypatumai, dėl kurių ji negalėtų teisingai suvokti bylai reikšmingų faktinių aplinkybių ir duoti apie tai parodymų. Nenustatytos priežastys, dėl kurių nebūtų galima tikėti A. A. parodymais. Nenustatytas kitų asmenų (močiutės ir/ar kitų) poveikis A. A. parodymams. A. A. nustatyti vidutinio sunkumo depresijos epizodas ir adaptacijos sutrikimas netrukdo suvokti bylai reikšmingų faktinių aplinkybių ir duoti apie tai parodymus. A. A. dėl jai nustatytų vidutinio sunkumo depresijos epizodo ir adaptacijos sutrikimo negali dalyvauti proceso veiksmuose, nes tai ją veiktų psichotraumuojančiai ir pablogintų jos psichikos būseną. Rekomenduojama remtis jos duotais parodymais. Stipriausius neigiamus jausmus A. A. projektuoja į santykius su šeimos nariais, ypatingai mama, jos žodžiais gyvendama tėvų namuose, ji patirdavo daug įtampos, todėl dažniau save žalodavo. Neigiamą A. A. būseną taip pat palaiko ir pastiprina antrinio traumavimo sąlygos (gynybinė įtariamųjų pozicija ir jų kreipimasis į žiniasklaidą, aplinkinių netikėjimas nukentėjusiąja, grasinančios jų žinutės ir nepalaikanti pozicija, tebevykstantis ikiteisminis tyrimas). A. A. konstatuojami laikino pobūdžio psichikos sutrikimai - vidutinio sunkumo depresijos epizodas (duomenys neskelbtini) ir adaptacijos sutrikimas (duomenys neskelbtini), tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradę dėl byloje nagrinėjamų įvykių ir vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. (4 tomas, b.l. 54-65). Teismui nėra pagrindo abejoti teismo eksperčių kompetencija, nes ekspertė R. D. turi aukštąjį išsilavinimą, yra teismo vaikų ir paauglių psichiatrė ekspertė, turinti 6 metų ekspertinio darbo stažą, D. P. taip pat turi aukštąjį išsilavinimą, yra teismo vaikų ir paauglių psichologė ekspertė, turinti 7 metų ekspertinio darbo stažą (4 t., b. l. 54). Nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, jog ekspertizės išvados teisiamojo posėdžio metu eksperčių R. D. ir D. P. buvo patvirtintos. Jos teisme paaiškino duotas išvadas bei atsakė į proceso dalyvių užduotus klausimus. Teismo posėdžio metu ekspertė teismo psichologė D. P. patvirtino, kad ji kartu su kolege atliko A. A. ekspertizę . Jos pagrindiniai uždaviniai buvo nustatyti ,ar mergina gerai prisimena faktines aplinkybes, ar gali atsiminti, atgaminti, ir duoti parodymus. A. A. intelektas normalus, atminties procesai nesutrikę, mąstymas nesutrikęs. Pagal savo amžių ji gali suvokti ir duoti parodymus, apie tai kas vyko anksčiau. Ji neatgamins labai tikslios sekos ir laiko, koks skaičius smūgių, ji atgamins esmę. Ji gali atsiminti, neturi fantazavimo ir vaizduotės kurti. Ji nepainioja realybės su sugalvotais įvykiais. Parodymai realistiški, atitinkantys žodinio jos protinio išsivystymo lygį. Nevartoja to, ko negali suprasti, pagal savo amžių ir turimas žinias.Jos emocinė būsena yra adekvati jos pasakojimo turiniui. Ji aiškiai atskiria prisiminimus ir močiutės prisiminimus. Neatmeta galimybės, kad poveikis močiutės gali labiau reikštis per vertinimą. Kai kalba apie konkretų epizodą, gali pahiperbolizuoti, pavyzdžiui kiek buvo smūgių suduota. Ji negali objektyviai to vertinti ir tiksliai pasakyti skaičių , bet to fakto nenuneigia ,ką jai darė. Parodymais, gautais iš nepilnametės, galima vadovautis, ir jie patikimi. Kitų asmenų poveikio nėra. Nenustatytos priežastys, kuo negalima naudotis, A. A. išlieka stabili , duodama parodymus. Tai yra ji atgamino viską ir papasakojo išsamiai. Kalbant ji verkia, ir turi pykčio mamai, ji nusivylusi , jai liūdna, ji nori meilės, dėmesio, švelnumo supratimo iš mamos. Adekvati reakcija merginos, kuri galimai patyrė psichologinį smurtą.Tokie požymiai, emocinis vaiko elgesys atsiranda nestaiga. Santykiuose nesaugumas tarp žmonių, nepasitikėjimas savimi, daug negatyvizmo, apsunkinta adaptacija. Ji žalojasi, nes jai tai nuima įtampą. Nustatyta, kad tapo uždara, vaikšto kaip zombis, žaloja save, blogai sekasi mokytis, liūdna, tai kelia nerimą jai ir kitiems, kas tai pastebi. Tokie požymiai gali rodyti ligos požymius. Per laiką pasireiškia su vaiku atliekamų veiksmų pasekmės. Pasekmės gali pasireikšti nebūtinai mažame amžiuje. Jie pradeda priešintis, kai jie supranta ,kas su jais vyksta. A. A., kad meluoja nevertino, jai buvo svarbu, ar tai ką ji kalba, atitinka jos turimas žinias, vartojamą žodyną, protinį išsivystymą, kiek ji yra nuosekli, ir kiek ta emocinė būsena, kurią ji demonstruoja, adekvati turiniui. Nebuvo nustatyta, dėl ko negalima ja tikėti. Su rykšte buvo suduota vieną kartą. A. A. mini daugkartinį kitokį smurtą, mini smurtą diržu ir sudavimą per veidą. Aplinkybių, dėl ko gavo diržu ar blogesnį žodį pasakė, paminėjo skaudžiausias aplinkybes. Esant galimam ilgalaikiam fiziniam smurtui, ji mini pastovius ir sukoncentruotus epizodus. Intelekto aukštas lygis atitinka jos amžių, ji orientuojasi situacijose, ar gali manipuliuoti, sunku pasakyti, ji reaguoja į stresą. Gali šaukti, save žaloti, jos reakcija į stresą jau yra tokia išmokta. Namuose labiau patirdavo įtampos ir tai esminis aspektas. Antrinio traumavimo gynybinė pozicija, atsirado ,nes paveikė žiniasklaida. Ji nenori bausti mamos ir patėvio, nori, kad jie pripažintų, kad darė jai blogai. Viešumas nėra tikslas.,nenoras viešinti jai apsunkino ėjimą ir ieškojimą pagalbos. Mama matė, kad žalojasi, bet galvojo, kad tai paauglystės kaprizai. Tai rodo, kas tėvai turi sunkumų. Ji mamą ar patėvį apkalbėti ir kenkti jiems tikslo neturi. Ji mato beviltiškumą, kad niekas nesikeičia. Kiek kartu ji save žalojo, negali pasakyti. Apie nepasitikėjimą mama, galimai močiutė papasakojo, kad ji buvo nelaukiama, nepageidaujama, tai galėjo turėti įtakos. Jos uždarumas ir nepasitikėjimas eina kartu su negatyvizmu, nepasitikėjimu jausmais, ji niekam nepasakojo, nelabai kalbėjo. Teismo posėdžio metu ekspertė teismo psichiatrė R. D. patvirtino, kad ekspertizės metu A. A. buvo nustatytas laikinas psichikos sutrikimas, epizodinis adaptacijos sutrikimas. Adaptacijos sutrikimas, kai stresinės įtampos metu įvyko sužalojimas. Depresinis sutrikimas ir mergina reaguoja neadekvačiai į stresą. Ji labai stresavo ,kai pasirodė reportažas per televiziją. Ji prastai jautėsi ir jai paūmėjo noras save žaloti, ir vėl buvo ligoninėje. Jos vertino po įvykio patirtą galvos traumą. Ji gali turėti įtakos. Ji gydyta reanimacijoje, vaikų skyriuje, diagnozuotas galvos sukrėtimas. Liekamųjų stiprių reiškinių nebuvo, išrašė į namus. Kai pirmą kartą pakliuvo į ligoninę, tai buvo susiję su išgyventa traumine patirtimi ir ilgą laiką besitęsusiu išgyventu fiziniu smurtu ir autoįvykiu. Autoįvykis neturėjo esminės reikšmės, sutrikimas liko ir nepasikeitė. Po traumos galėjo atsirasti padidėjęs dirglumas, didesnis agresyvus reagavimas į stresines situacijas. Vertino ir tolimesnius medicininius įrašus, bet niekur nėra aprašyta, kad ji būtų konsultuota vaikų neurologo, kad būtų kažkokių liekamųjų reiškinių po galvos traumos. Vidutinis depresijos sutrikimas niekada neišsivysto dėl patirtos galvos traumos. Suicidinės mintys- kad ji nori nusižudyti, baimė, kad ji kažkaip žus, stiprūs , siaubingi išgyvenimai rodo depresijos sutrikimą. Jai reikalinga psichologo ir psichiatro intensyvi pagalba. Bendras apibūdinimas dėl problemų - tėvų auklėjimas. Ji stebėjo, kaip mergaitė reaguoja, kad ir į bendrai byloje nagrinėjamus dalykus , jos nusiskundimus, mintis, būtent apie tai. Rašant išvada, rėmėsi ir psichologės išvadomis. Ji nenustatė, kad A. A. negali duoti adekvačių parodymų. Ji taip remėsi įrašais ,kurie jau yra ikiteisminio tyrimo metu. Paaugliams būdingas depresiškumas, bet ne depresinis sutrikimas, kuris pasiekia klinikinius simptomus. Čia yra nustatytas vidutinis psichikos sutrikimas. Galima skirtingai reaguoti į vaiko nuotaikų kaitas, pakeltą toną, pasipriešinimą reikalavimams, taisyklėms. Paprastas kaprizas nepasiekia iki tokio išreikšto depresinio lygio. A. kalbėjo apie žodžius, vertinimus, fizinius veiksmus, bausmes. Tai yra parodymuose, kad mama ir patėvis mušė. Apkalbėjimo nėra, nes nebūtų vidutinio depresijos sutrikimo ir bandymų savęs žaloti. Adaptacijos sutrikimas, kai asmuo, iškilus gyvenimiškai krizei, reaguoja neadekvačiai, labai drąstiškas. Pirmas kartas 2018 m. birželį, vidutinis depresijos epizodas, o 2018 m. liepą –antras. Liepos mėnesį buvo, kas patirta iš vaikystės, susiję su patirtais išgyvenimais. Ji mano, kad tai dėl šeimos įvykio. Kad vaikas nepageidaujamas, tokia žinia, kad turėjo įtakos, negali atmesti. Tačiau tai tik viena detalė iš dėlionės. Tačiau ji atskiria, ką sakė močiutė, ir ką mama. A. nepasirodė, kad yra gotė, rengiasi juodai. Depresija negali atsirasti gerai besijaučiančiam vaikui. Depresija kyla iš vidaus, neiškalbėtų emocijų, pykčio. Šitie dalykai yra iš šeimos. Žinia, kad ji nelaukiama, nebuvo esminė priežastis adaptacijos sutrikimui. Tai ne priežastis, tai vienas iš fono elementų.

Todėl teismas remiasi ekspertizės akte padarytomis išvadomis ir eksperčių teisme duotais parodymais.

Iš 2018-11-26 G. Č. telefono apžiūros protokolo ir 2019-03-21 surašytos stenogramos, matyti, kad telefono atmintyje rasti A. A. ir G. Č. susirašinėjimai nuo 2016-12-03 dienos. 2017-11-16 susirašinėdama su bendraamžiu dėde – G. Č., ji skundžiasi, kad namuose negali pailsėti, jog pavargsta, nurodo, kad išprotės, 2018-01-15 susirašinėjimo metu nurodo, kad tėvai abu pykstasi dėl visko, bei jog jie planuoja ją atiduoti močiutei, "nori atsikratyti", nurodo, kad ją dėl visko R. J. kaltina, keikiasi ir rėkia ant jos, G. Č. rašo, kad "užvakar M. norėjo trenkt, sakau policiją iškviesiu tai bandė tlf (telefoną) atimt", o G. Č. nurodė, kad žino apie tai, nes girdėjo, kai būnant prie mašinos M. J. pasakojo, kad "susilaikė, nes jei būtum paskambinusi mentam (policijai) tai jam pz butu baudžiama byla, nes jis net netikras tėvas." A. A. atsakydama į žinutę parašo, kad mušama nesileis ( Nu tai ka man leistis musamai), bei kad turi randų nuo M. J. (Atsibodo jau ir taip randų turiu nuo jo. Vos tik parodžiau, kad nesileisiu, tai viskas mam sako, aš nebekontroliuojama). 2018-02-08 susirašinėdama su G. Č. nurodo, jog motina paskambinusi rėkė ant jos, jog ši ilgai miega. 2019-02-28 susirašinėjimo metu nurodė, kad nejaučia tėvams pagarbos, dėl to, kad jie ją labai nuvylė, nori pas močiutę G. A., nes ji juos gerbia ir jie jai yra pavyzdys, ji norėtų, kad ir su ja tėvai taip elgtųsi. (2 tomas, b.l. 136-176)

Iš 2019-08-22-08-2019-08-26 A. A. telefono apžiūros protokolo ir surašytos stenogramos matyti, kad A. A. nuo 2017 m. lapkričio mėnesio iki 2019 m. balandžio mėnesio susirašinėjo su savo mama R.J.. A. A. , atsakydama į mamos R. žinutę, 2017-11-30 rašė :” atsibodo visad but kaltai”, ”joooo o mane liest gali visi ir zandikaulius narint ir kates i veidą metyt ir mėlynes daryt taip tavo blogi gyvenimo sprendimai mane liest gali o as uz save pasrobet nieka grazu” “ nepaklausei manes ko man tokia nuotaika ark as blogai, nerūpi tau, kokia dar kvaila bausme sugalvosi , geriau uzmusk mane, atsibodo kiek as cia galiu vienintele kentėt” ir t.t. ( 6 t b.l.172)..

Iš išrašo iš internetinio laikraščio "(duomenys neskelbtini)" 2018-10-30 dienos straipsnio "(duomenys neskelbtini)", 2018-11-06 straipsnio " Tėvams iš (duomenys neskelbtini)- viltis atgauti sūnų", 2018-11-20 straipsnio" (duomenys neskelbtini)" (duomenys neskelbtini)", matyti, kad rašoma, jog negandos J. šeimoje prasidėjo po jų paauglės dukros skundo tarnyboms. 2018-10- 30 straipsnyje cituojami R. J. žodžiai, jog atėjusi į vaikų teisių skyrių dukra prisiminė atvejį, kai prieš 4-5 metus ji dukrą sudrausmino rykšte" , 4 straipsnio pastraipoje nurodyta, kad R. J. prisipažįsta, kad tas vienkartinis atvejis, apie kurį tarnyboms pasakė dukra-yra tiesa. (2 tomas, b.l. 184-191).

Iš informacijos iš (duomenys neskelbtini) nestacionarių paslaugų centro apie apsilankymų socialinės rizikos šeimų sąraše esančioje R. M. J. šeimoje matyti, kad A. A. elgesio pokyčius motina ir patėvis buvo pastebėję, neprieštaravo, kad vaikas išvyktų gyventi pas G. A. ("elgesys pasikeitė prieš kokius 4-5 metus <...> mergaitė nekalbėdavo, nuolat būdavo pavargusi, be nuotaikos"), R. J. prisipažino, kad mergaitę yra baudusi fizine bausme ("prieš keletą metų mama yra "paauklėjusi" su rykšte per sėdmenis"), namuose mergina dažnai būdavo blogos nuotaikos, jos elgesiui įtakos turėjo su brendimu susiję pokyčiai ("ypatingai nervinga tapdavo PMS metu"), yra save žalojusi, tačiau vaiko motina dėl nepilnametės sveikatos problemų pagalbos į medicinos įstaigą nesikreipė, jos psichikos sveikatos netyrė ir su niekuo neaptarė, iš specialistų pokalbių su tėvais matyti ir jų neigiamas požiūris į nepilnametę dukrą ir podukrą - mergina kaltinama sukėlusi esamą situaciją ("mano, kad tai mergaitės kerštas"). R. socialinei darbuotojai pasakojo, kad dukra 2018 metų per mokykloje vykusį naujametinį karnavalą buvo apsvaigusi nuo alkoholio. Susitikus jai su dukra birželio 8 dieną mergaitė sėdėjo nuleidusi galvą, užsileidusi plaukus, į tėvus nereagavo, vengė kontakto, atvykusi pas drauges 2018 lapkričio mėn. pas tėvus nėjo, nebendravo, R. J. sutinka, kad auklėdama A. padarė auklėjimo klaidų, daug ko nesuprato ir nemokėjo. (3 tomas, b.l. 25-31; 53-99)

Nusikalstamų veikų padarymo metu vaiko teisių, jų apsaugos ir gynimo garantijų, vaiko elgesio kontrolės, tėvų atsakomybės už vaiko teisių pažeidimus bendrąsias nuostatas Lietuvos Respublikoje nustatė Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas (toliau – ir VTAPĮ) (1996-03-14 redakcija, galiojusi iki 2018-07-01). Šio įstatymo nuostatos pagrįstos Konstitucija, Jungtinių Tautų Organizacijos 1959 metų Vaiko teisių deklaracija, 1989 metų Vaiko teisių konvencija, kitomis tarptautinės teisės normomis bei principais. Numatyta, kad už vaiko teisių užtikrinimą atsakingi tėvai ir kiti teisėti vaiko atstovai, turėdami teisę vienaip ar kitaip drausminti vaiką, neturi teisės naudoti prieš jį fizinių bausmių ir bet kokio kito smurto (VTAPĮ 49 straipsnis). Fizinė bausmė suprantama kaip bet kokia bausmė, kai fizinė jėga naudojama fiziniam skausmui, net ir nedideliam, sukelti ar vaikui fiziškai kankinti. Smurtas prieš vaiką suprantamas kaip veikimu ar neveikimu vaikui daromas tiesioginis ar netiesioginis tyčinis fizinis, psichologinis, seksualinis poveikis, garbės ir orumo nepaisymas ar nepriežiūra, dėl kurių vaikas patiria žalą ar pavojų gyvybei, sveikatai, raidai (VTAPĮ 2 straipsnio 1, 2 dalys). Taigi fizinis vaikų baudimas, žeminimas ir nepriežiūra Lietuvoje yra uždrausti ir užtraukia teisinę atsakomybę (baudžiamąją, administracinę, civilinę). Pažymėtina, kad Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 12 straipsnio 1 dalis tiesiogiai nustatė, kad smurtas artimoje aplinkoje užtraukia baudžiamąją atsakomybę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-227-788/2017). Todėl, nors tėvai neabejotinai turi teisę ir pareigą ugdyti ir auklėti savo vaikus, skatinti jų teigiamą elgesį, vienaip ar kitaip reaguoti į, jų manymu, netinkamus vaiko poelgius, tačiau bet kuriuo atveju tėvai privalo susilaikyti nuo kraštutinių, žalą vaiko sveikatai ir vystymuisi darančių poveikio priemonių panaudojimo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-277-788/2016).

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 19 straipsnyje numatyta, kad, siekiant apginti vaiką nuo įvairiausio pobūdžio fizinio ar psichologinio smurto, įžeidimų ar piktnaudžiavimo, priežiūros nebuvimo ar nerūpestingo, grubaus elgesio ar išnaudojimo, kuriuos jis gali patirti iš tėvų, teisėtų globėjų ar kurio nors kito jį globojančio asmens, turi būti imtasi visų reikiamų teisinių, administracinių, socialinių ir švietimo priemonių. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas vaiką kankinti, žaloti, žeminti jo garbę ir orumą, žiauriai su juo elgtis. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais. Įgyvendinant Konstitucijos 39 straipsnio ir kitų įstatymų nuostatas, valstybė įsipareigoja teisinėmis priemonėmis ginti nepilnamečius asmenis, taip pat ir nuo jiems artimiausių žmonių nusikalstamo veikimo ar neveikimo. CK 3.155 straipsnyje nurodyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo veikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu.

Pagal BK 163 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas piktnaudžiavo tėvo, motinos, globėjo ar rūpintojo arba kitų teisėtų vaiko atstovų teisėmis ar pareigomis fiziškai ar psichiškai gniuždydamas vaiką, palikdamas jį ilgą laiką be priežiūros ar panašiai žiauriai elgdamasis su vaiku. Fizinis ar psichinis vaiko gniuždymas suprantamas kaip ilgalaikė fizinė ar psichinė prievarta, naudojama sistemingai, t. y. jai būdingas kartotinumas ir periodiškumas. Vaiko palikimo ilgą laiką be priežiūros požymis sistemingumo nereikalauja. Pažymėtina, kad terminas „ilgas laikas“ turėtų būti vertinamas atsižvelgiant į vaiko amžių, jo fizinį ir protinį išsivystymą, gebėjimą savimi pasirūpinti ir kitas aplinkybes. Kitoks žiaurus elgesys su vaiku gali turėti įvairių formų, tokių kaip tyčiojimasis iš vaiko, įžeidinėjimai, žiaurios, žeminančios ar alinančios bausmės, vertimas dirbti sunkius darbus, nesirūpinimas vaiku ir pan. Nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl asmuo pripažįstamas kaltu padaręs nusikaltimą, jeigu jis šią veiką padarė tiesiogine tyčia, t. y. jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti ( BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Kaltinamoji R. J. kaltinama, kad ji sistemingai fiziškai ir psichiškai gniuždė savo dukrą A. A., tai yra bausdama dukrą A. A., naudodavo fizines bausmes - mušdavo ją diržu arba rykšte per sėdmenis ir kojas, suduodavo ranka į veidą, tuo nuolat sukeldama A. A. fizinį skausmą.

Nukentėjusioji A. A., apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją, tvirtino, kad mama ją drausmina, taikydama fizines bausmes - kai buvo 12-13 metų, jai pavėlavus grįžti nustatytu laiku, mama mušė kieme su rykšte, arba kartais suduoda diržu, mušdavo per veidą, per dešinį skruostą yra sudavusi, kai ji buvo 5, 12 ir 15 metų. Jos draugė Ž. U. matė, kaip, jai būnant 12 metų, mama ją mušė rykšte, o G. M. - kai mama trenkė antausį.Kai mama sudavė antausį, jai buvo 13 metų, tai įvyko mamos darbo vietoje parduotuvėje "(duomenys neskelbtini)", jautė skausmą. Mama taip pat ją bausdavo diržu, kai jai buvo 7-12 metų, suduodavo per kojas ir užpakalį. Mušdavo už tai, kad pavėluodavo grįžti iš draugių, už blogus pažymius, kai mokytojai skųsdavosi jos elgesiu. Nuo mušimo diržu likdavo mėlynės ant kojų. Pati kaltinamoji R.J. pripažino tik vieną fizinio smurto panaudojimo atvejį ,t.y. kad ji su rykšte sudavė dukrai. Tą smurto panaudojimo atvejį patvirtino ir nulkentėjusioji, liudytojos G.A., Ž.U.. Dėl kitų fizinių bausmių- kad A. A. buvo suduotas antausis, tvirtino nukentėjusioji ir liudytoja Ž.U., tik ji nurodė skirtingas įvykio aplinkybes, nei pati nukentėjusioji. Nukentėjusioji A. A. nurodė, kad tai įvyko mamos darbe, o liudytoja- kad per A. A. gimtadienį. Liudytoja G.M. tokių aplinkybių nepatvirtino. Kitokių įrodymų , patvirtinančių šį nukentėjusiosios teiginį, nėra. Kitų R.J. smurto atvejų panaudojimo A. A. atžvilgiu nepatvirtino jokie įstatymų nustatyta tvarka gauti ir teisme ištirti duomenys.Todėl nėra įrodyta, kad kaltinamoji R. J. sistemingai naudojo fizinį smurtą A. A. atžvilgiu. Teismas laiko, kad byloje nėra pakankamai duomenų, iš kurių būtų galima daryti kategorišką išvadą, jog kaltinime minimas sistemingas kaltinamosios R.J. fizinių bausmių panaudojimas prieš nepilnametę dukrą - jos mušimas diržu per sėdmenis ir kojas, sudavimas ranka į veidą, tikrai buvo. Atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus, konstatuotina, kad buvo vienas R.J. fizinio smurto ( fizinės bausmės) panaudojimo atvejai A. A.- sudavimas rykšte per kojas . Todėl sistemingo fizinių bausmių naudojimo nenustatyta. Tačiau byloje užtektinai duomenų pripažinti, kad kaltinamoji R.J. inkriminuotais periodais ne kartą ( sistemingai) naudojo psichinę prievartą prieš nepilnametę nukentėjusiąją, nesirūpino dukters (psichine) sveikata, neatliepė dukters emocinių poreikių, jos nevedė pas gydytojus, apie problemas ( mėginimą žudytis) niekam neatskleidė, slėpė. Teismas sprendžia, kad, iš kaltinimo, kaip neįrodytus , pašalinus sistemingą fizinio smurto panaudojimą , lieka sistemingas psichinio smurto panaudojimas. Vien sistemingo psichinio smurto panaudojimo užtenka pripažinti, kad inkriminuota veika padaryta.: yra priešingas teisei (ne)veikimas, neigiami padariniai, priežastinis ryšys ir kaltė. Pati kaltinamoji R. J. pripažino, kad A. sakė, kad jei netinka jų sąlygos, gal tada lai pasiieško, kur gyventi, gali pasiieškoti kitų namų, namuose necenzūrinius žodžius,keiksmažodžius pasakydavo, galėjo pasakyti palyginimus, kad gyveni kaip kiaulė, karvė, neneigia, kad pasakė- idiotė ,.Ji pripažino, kad suicidines mintis, dukters savęs žalojimą pastebėjo, kai jau buvo ant rankos žymės, jos buvo užgijusios,bet A. pasakė, kad niekur nevažiuos, todėl pas gydytojus jos nevežė, o kai A. pasakė, kad nusišaus, į psichologą dėl dukters nesikreipė, nes neturėjo laiko. Baudžiamojoje byloje ištirtų ir aukščiau išvardintų įrodymų visetas patvirtina, kad R. J. , būdama atsakinga už mažametės savo dukters A. A., auklėjimą ir vystymąsi, privalėdama rūpintis jos sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, privalėdama vaikui sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, privalėdama užtikrinti vaiko teises, tai yra sudaryti tinkamas sąlygas vaikui gyventi ir augti, sudaryti vaikui sveiką ir saugią aplinką, užtikrinti gyvenimo sąlygas, būtinas jos protiniam, dvasiniam gyvenimui, piktnaudžiavo savo kaip motinos teisėmis ir pareigomis sistemingai psichologiškai gniuždė savo dukrą A. A., gimusią (duomenys neskelbtini), panaudodama fizinį smurtą, suduodama rykšte per kojas, tuo sukeldama A. A. fizinį skausmą , ginčų ir konfliktų metu šaukdama ir sistemingai bei intensyviai vartodama keiksmažodžius bei įvairius kitus, savo dukros A. A. garbę ir orumą žeminančius, žodžius, žiauriu elgesiu žlugdė ir žemino ją, o sakydama, kad dukra šeimoje yra nereikalinga ir gali ieškotis sau kitos gyvenamosios vietos, psichiškai gniuždė vaiką, tuo sukeldama savo dukrai A. A. suicidines mintis, uždarumo, vienišumo, žemos savivertės, nesaugumo ir nereikalingumo jausmą bei kitokius stresogeninius išgyvenimus, dėl ko nuo 2014 metų A. A. epizodiškai save žalodavo, tačiau ji , būdama motina ir matydama ant dukros A. A. kūno savęs žalojimo požymius, pastebėjusi, kad dukra dažnai yra prislėgtos nuotaikos, jai pasireiškia pykčio ir panikos priepuoliai, bei suvokdama, kad dukra galimai serga psichikos sutrikimu, nepilnametės dukros į medicinos įstaigą nepristatė ir, slėpdama galimus vaiko psichikos sveikatos sutrikimus, medikams šių vaiko psichikos sveikatos sutrikimo požymių neatskleidė, taip ilgą laiką sistemingai psichiškai gniuždydama savo dukrą A. A. R. J. piktnaudžiavo motinos teisėmis ir pareigomis, todėl jos padaryta nusikalstama veika pilnai įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 163 straipsnį.

Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1, 3 punktą atsako tas, kas sužalojo ar susargdino mažametį, savo artimą giminaitį ar šeimos narį, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Pažymėtina, jog remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. Nr. V-298/158/A1-86 įsakymu patvirtintų Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių (toliau – Taisyklės) 6.9. punktu, susargdinimas ilgai trunkančia liga, stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką užtraukia asmens atsakomybę pagal atitinkamas BK 135 straipsnio nuostatas. Visgi Taisyklių 7 punkte numatyta, kad nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 straipsnis) nustatomas, kai dėl sužalojimo ar susargdinimo nebūna Taisyklių III skyriuje „Sunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 straipsnis)“ numatytų padarinių, bet sužalojimas ar susargdinimas sutrikdo sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Tuo tarpu fizinis ar psichinis vaiko gniuždymas suprantamas kaip ilgalaikė fizinė ar psichinė prievarta, naudojama sistemingai, t. y. jai būdingas kartotinumas ir periodiškumas. Kitoks žiaurus elgesys su vaiku gali turėti įvairių formų, tokių kaip tyčiojimasis iš vaiko, įžeidinėjimai, žiaurios, žeminančios ar alinančios bausmės, nesirūpinimas vaiku ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-553-942/2015, 2K-277-788/2016).

Kaltinamasis M.J. buvo kaltinamas sistemingai naudojęs prieš nukentėjusiąją A. A. fizinį smurtą , tai yra, konfliktų metu suimdamas ir tampydamas A. A. už rankų, stipriai ją stumdamas, nuo ko vaikas trenkdavosi į baldus ar kitus daiktus, suduodamas rankomis ar pagalve į galvą ir kitas kūno vietas, nuolat sukeldavo A. A. fizinį skausmą. Pati nukentėjusioji A. A. , apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad patėvis prieidavo prie lovos, spaudydavosi, jai bandant atstumti, skaudžiai griebdavo už rankų, stumdydavo, yra gavusi per susistumdymą nuo patėvio į žandikaulį. Patėvis tiesiogiai yra mušęs 2-3 kartus, kitais atvejais daugiau būdavo susistumdymai ir grumtynės. Paskutinį kartą patėvis smurtavo, kai jai buvo 15 metų , stūmė ant lovos, ji dėl to blogai jautėsi, verkė visą vakarą. Jai būnant 12 metų, patėvis ranka buvo užgavęs žandikaulį. Mušdavo rankomis ir kojomis, užgaudavo rankas, veidą, kojas, griebdavo už rankų, jai skaudėjo, pagalve buvo užgavęs lūpą. Likdavo mėlynės ant kojų, kai pastumdavo ir ji atsitrenkdavo į lovą. Tačiau tokių nukentėjusiosios parodymų, kad M.J. prieš A. A. naudojo fizinį smurtą, nepatvirtina kiti byloje surinkti įrodymai. Nukentėjusiosios parodymus , kad M.J. vieną kartą sudavė A. A. į veidą, jai skaudėjo žandikaulį, tvirtino liudytojai Ž.Č. ir G.A., tačiau teismas nesiremia šių liudytojų parodymais, nes jie yra nukentėjusiosios seneliai ir suinteresuoti bylos baigtimi, A. šiuo metu gyvena pas juos. Kaltinamųjų R.J., M.J. ir liudytojų G.A., Z Č. santykiai yra blogi, G.A. iniciavo A. A. kreipimasi į Vaiko teisių apsaugos tarnybą, ko pasekoje buvo pradėta ši baudžiamoji byla kaltinamiesiems.Objektyvių duomenų, kad A. A. buvo sužalotas žandikaulis, ar kad jai buvo padaryti kokie nors kiti kūno sužalojimai ( mėlynės, sužalota lūpa), nėra. Kitų M.J. smurto atvejų panaudojimo A. A. atžvilgiu nepatvirtino jokie įstatymų nustatyta tvarka gauti ir teisme ištirti duomenys.Todėl byloje nėra įrodyta, kad kaltinamasis M. J. sistemingai naudojo fizinį smurtą A. A. atžvilgiu. Teismas laiko, kad byloje nėra pakankamai duomenų, iš kurių būtų galima daryti kategorišką išvadą, jog kaltinime minimas sistemingas kaltinamojo M.J. fizinio smurto panaudojimas prieš A. A. - suėmimas ir tampymas jos už rankų, stipruss stumdymas, nuo ko vaikas trenkdavosi į baldus ar kitus daiktus, suduodavimas rankomis ar pagalve į galvą ir kitas kūno vietas, tuo sukeliant A. A. fizinį skausmą,tikrai buvo. Tačiau byloje užtektinai duomenų pripažinti, kad kaltinamasis M.J. inkriminuotais periodais ne kartą ( sistemingai) naudojo psichinę prievartą prieš nepilnametę nukentėjusiąją. Teismas sprendžia, kad, iš kaltinimo, kaip neįrodytą ,pašalinus sistemingą fizinio smurto panaudojimą , lieka sistemingas psichinio smurto panaudojimas. Sistemingo psichinio smurto panaudojimo užtenka pripažinti, kad inkriminuota veika t.y. nesunkus A. A. sveikatos sutrikdymas ,yra padaryta. Pats kaltinamasis M.J. pripažino, kad konfliktinės situacijos buvo, kai liepė A. susitvarkyti kambarį, kambario ji nesitvarkė, dėl interneto, nes A. naktimis nepadėdavo telefono, todėl jis ištraukė interneto blokelį ir išsinešė, pripažįsta, kad buvo pakėlęs balsą ant A., kai ji nesitvarkė kambario arba neklausė mamos. Mergaitė buvo nepaklusni, jam nepadėdavo, negražiai A. nevadino, bet, kai nesitvarkė kambario, galėjo pasakyti, kad gyvena kaip kiaulė. Nukentėjusioji patvirtino, kad M.J. negražius žodžius jos atžvilgiu naudodavo , rėkaudavo, prieidavo prie lovos, spaudydavosi ,pritardavo mamai, kai ji ją vadino negražiais žodžiais, pakeldavo prieš ją balsa.. Netikėti tokiais jos parodymais pagrindo nėra, nes ekspertai nurodė, kad nenustatytos priežastys, dėl kurių nebūtų galima tikėti A. A. parodymais .Pats kaltinamasis M.J. pripažino,kad buvo prieš A. pakėlęs balsą , kai nesitvarkė kambario arba neklausė mamos, galėjo pasakyti, kad gyvena kaip kiaulė.

Ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad A. A. konstatuojami laikino pobūdžio psichikos sutrikimai - vidutinio sunkumo depresijos epizodas (duomenys neskelbtini) ir adaptacijos sutrikimas (duomenys neskelbtini), tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradęs dėl fizinio ir psichologinio smurto jos atžvilgiu. Taip pat tiriamosios psichikai turi reikšmės ir antrinio traumavimo sąlygos. Stipriausius neigiamus jausmus A. A. projektuoja į santykius su šeimos nariais, ypatingai mama, jos žodžiais gyvendama tėvų namuose, ji patirdavo daug įtampos, todėl dažniau save žalodavo. Neigiamą A. A. būseną taip pat palaiko ir pastiprina antrinio traumavimo sąlygos (gynybinė įtariamųjų pozicija ir jų kreipimasis į žiniasklaidą, aplinkinių netikėjimas nukentėjusiąja, grasinančios jų žinutės ir nepalaikanti pozicija, tebevykstantis ikiteisminis tyrimas). A. A. konstatuojami laikino pobūdžio psichikos sutrikimai - vidutinio sunkumo depresijos epizodas (duomenys neskelbtini) ir adaptacijos sutrikimas (duomenys neskelbtini), tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradę dėl byloje nagrinėjamų įvykių ir vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Kaip jau buvo anksčiau minėta, teismas nustatė, kad byloje nėra pakankamai duomenų, iš kurių būtų galima daryti kategorišką išvadą, jog kaltinime pagal LR BK 138 straipsnio 1 punktą,3 punktą minimas sistemingas kaltinamųjų R.J. ir M.J. fizinio smurto panaudojimas prieš nepilnametę A. A. tikrai buvo. Tačiau byloje konstatuotina, kad kaltinamieji R .J. ir M.J. inkriminuotais periodais ne kartą ( sistemingai) naudojo psichinę prievartą prieš nepilnametę nukentėjusiąją, tai tęsėsi išties ilgą laiką ir tai sukėlė nukentėjusiajai mažametei psichinės sveikatos problemų, nes A. A. konstatuojami laikino pobūdžio psichikos sutrikimai - vidutinio sunkumo depresijos epizodas (duomenys neskelbtini) ir adaptacijos sutrikimas (duomenys neskelbtini), tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradę dėl byloje nagrinėjamų įvykių, ir vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Iš nustatytų kaltinamųjų veiksmų matyti, kad kaltinamieji veikė tiesiogine tyčia, t. y. aukščiau aptartą psichologinį smurtą naudojo tiesiogine tyčia, aiškiai įsivaizdavo ir suvokė, kokią daro veiką ir kokiai vertybei kelia pavojų taip elgdamiesi, neteisėtus veiksmus atliko tiesiogiai ,nukreipiant juos į mažametę A. A., sąmoningai pasirinkta forma - psichiniu smurtu buvo siekiama pakeisti jos elgesį suvokiant, kad toks jų elgesys yra nederamas ir traumuojantis. Kaltinamieji R. J. ir M. J., galėdami suprasti savo veiksmus ir juos valdyti, savo veiksmais kaltinime nurodytu laikotarpiu nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios A. A. sveikatą ir jų elgesys su vaiku peržengė visas moralias vaiko priežiūros ir auklėjimo ribas, kas laikoma, jog toks jų elgesys yra pavojingas, užtraukiantis baudžiamąją atsakomybę. Šiuo konkrečiu atveju, byloje ištirti įrodymai patvirtina, jog kaltinamieji R. J. ir M. J. nesunkiai sutrikdė A. A. sveikatą, tai yra, kaltinamoji R. J., veikdama kartu su savo sutuoktiniu M. J., būdama A. A. motina, nuo tiksliai nenustatytos datos, tačiau ne vėliau kaip nuo 2009 m., kai A. A., dar buvo mažametė, iki 2018 metų kovo mėnesio, o kaltinamasis M. J. nuo tiksliai nenustatytos datos, tačiau ne vėliau kaip nuo 2009 m., kai A. A., dar buvo mažametė, iki 2018 metų kovo mėnesio, šeimos gyvenamosiose vietose - namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), R.J. panaudodama fizinį smurtą, suduodama rykšte per kojas, tuo sukeldama A. A. fizinį skausmą, M.J. ir R.J. sistemingai psichologiškai gniuždydami vaiką, ginčų ir konfliktų metu šaukdami ir sistemingai bei intensyviai vartodami keiksmažodžius bei įvairius kitus A. A. garbę ir orumą žeminančius žodžius, R.J. sakydama, kad A. šeimoje yra nereikalinga ir gali ieškotis sau kitos gyvenamosios vietos, abu kaltinamieji psichiškai gniuždė vaiką ,sukeldami A. A. suicidines mintis, uždarumo, vienišumo, žemos savivertės, nesaugumo ir nereikalingumo jausmą bei kitokius stresogeninius išgyvenimus, dėl ko A. A. konstatuojami laikino pobūdžio psichikos sveikatos sutrikimai - vidutinio sunkumo depresijos epizodas ((duomenys neskelbtini)) ir adaptacijos sutrikimas ((duomenys neskelbtini)), tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradę dėl ilgai besitęsiančio fizinio ir psichologinio smurto jos atžvilgiu, kurie vertinami kaip nesunkus A. A. sveikatos sutrikdymas. Tokie kaltinamųjų nusikalstami veiksmai yra pilnai įrodyti ir teisingai kvalifikuoti :R. J. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir 3 punktą, o M. J. nusikalstami veiksmai yra pilnai įrodyti ir teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą.

Skiriant bausmę R. J. ir M. J.,atsižvelgtina į tai, kad baudžiamojoje byloje nėra nustatyta kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių.

Kaltinamosios R. J. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 163 straipsnyje, ji padarė mažamečiui ( BK 60 straipsnio 1 dalies 5 punktas). M. J. ir R. J. atsakomybę sunkinanti sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 d. 1p., 3 p., padarė veikdami bendrininkų grupe ( BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Skirdamas bausmę kaltinamiesiems, teismas atsižvelgia į bausmių skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje.

Kaltinamoji R. J. neteista (4 tomas , b.l. 118--120 ),psichiatro ir priklausomybės įskaitoje nėra įrašyta ( 4 tomas , b. 115), darbovietės charakterizuojama teigiamai ( 4 tomas, b.l.116), bausta administracine tvarka (4 tomas, b.l. 121), dirba ( 4 tomas, b.l. 109-110), padarė du apysunkius nusikaltimus . Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, R. J. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 1, 3 punktuose padarymą skirtinas laisvės atėmimo bausmė, už veikos, numatytos BK 163 straipsnyje padarymą skirtina laisvės apribojimo bausmė (BK 41 str.,48 str.,50 str.). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi,2 dalimi, 5 dalies 1 punktu paskirtos bausmės, subendrintinos apėmimo būdu, esant nusikalstamų veikų idealiajai sutapčiai.

Kaltinamasis M. J. neteistas (5 tomas , b.l. 14-15), baustas administracine tvarka (5 tomas, b.l.12-13), dirba ( 5 tomas, b.l. 5,6), darbovietės charakterizuojamas teigiamai ( 5 tomas, b.l.17),psichiatro įskaitoje ir priklausomybių įskaitoje neįrašytas (5 tomas,b.l. 16), padarė vieną apysunkį nusikaltimą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punkte, padarymą M. J. skirtina laisvės atėmimo bausmė (BK 41 str.,50 str.).

Teismas pažymi, kad bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, kurią galima taikyti tik byloje esant įstatymo nurodytoms laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo kaltinamajam sąlygoms ir teismui padarius motyvuotą išvadą, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai konkrečiam asmeniui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tam teismas turi atlikti individualų konkrečių bylos aplinkybių, susijusių tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su kaltinamojo asmenybe, teisinį vertinimą.

Atsižvelgiant į tai, kad abu kaltinamieji neteisti, dirba, augina ir išlaiko nepilnametį vaiką, darboviečių charakterizuojami teigiamai, todėl teismas daro išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai kaltinamiesiems R. J. ir M. J. gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo, todėl jiems paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas, paskiriant įpareigojimus (BK 75 str.).

Įtariamajam M. J. 2018-11-23 buvo paskirta kardomoji priemonė-rašytinis pasižadėjimas neišvykti ( 6 tomas, b.l.5-8), kuri paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Įtariamajai R. J. 2018-11-23 buvo paskirta kardomoji priemonė-rašytinis pasižadėjimas neišvykti ( 6 tomas, b.l.1-3), kuri paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Šiaulių Teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį 7970,63 eurų turtinei žalai atlyginti (t. 6, b .l. 56-57,60) už nukentėjusiajai A. A. suteiktas asmens sveikatos priežiūros (medicinos) paslaugas. 2019 m. gegužės 14 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų nutartimi Šiaulių teritorinė ligonių kasa šioje baudžiamojoje byloje buvo pripažinta civiliniu ieškovu. (t.6, b. l.63-64). Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys yra pagrįstas pateiktais byloje dokumentais, įrodytas ( t. 6, b.l., 58-59), todėl priteistinas solidariai iš kaltinamųjų R. J. ir M. J., kadangi žala atsirado dėl jų neteisėtų veiksmų CK 6.279 str.,6.281 str.,6.283 str.).

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardyti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai, pagal kuriuos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstama veika sukeltas pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje yra gana įvairi, tačiau kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios. Konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis yra nustatomas, atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Šiuo atveju vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra nusikalstamos veikos pasekmės, kurios turi būti vertinamos atsižvelgiant į nukentėjusiojo patirtų moralinių praradimų dydį ir jų neigiamą įtaką.Nukentėjusiosios A. A. interesus atstovaujantis įgaliotas atstovas advokatas Anatolij Šichovcov pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašė iš kaltinamųjų priteisti 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti (1 t.b.l.145-147). Nagrinėjamos bylos kontekste nustatyta, kad R.J. piktnaudžiavo savo motinos teisėmis ir pareigomis ,bei kaltinamieji R.J. ir M.J. nesunkiai sutrikdė sveikatą A. A.. Akivaizdu, kad ji jautė įtampą ir baimę. Be to, nukentėjusioji augo psichotraumuojančioje, emociškai žalojančioje aplinkoje, dėl ko nukentėjusiajai išsivystė vidutinio sunkumo depresijos epizodas (duomenys neskelbtini) ir adaptacijos sutrikimas (duomenys neskelbtini). Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teismas neturi pagrindo abejoti, kad kaltinamųjų veiksmai ( psichinis smurtas) sukėlė nukentėjusiajai nesunkų sveikatos sutrikdymą, psichinius sutrikimus, dėl ko ji patyrė itin neigiamus dvasinius bei emocinius išgyvenimus. Atsižvelgiant į tai, kad minėtame teismo psichiatrijos - psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad A. A. konstatuojami laikino pobūdžio psichikos sutrikimai - vidutinio sunkumo depresijos epizodas (duomenys neskelbtini) ir adaptacijos sutrikimas (duomenys neskelbtini), kuris yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje dėl byloje nagrinėjamų įvykių, dėl ko nukentėjusiajai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, ji neabejotinai patyrė daugybę stiprių neigiamų vidinių išgyvenimų, baimės jausmą, todėl neturtinė žala priteistina. Remiantis pastaruoju metu besiformuojančia teismų praktika nesunkaus sveikatos sutrikdymo bylose, nukentėjusiesiems, priklausomai nuo reikšmingų bylos aplinkybių, yra priteisiama neturtinės žalos nuo 144,84 Eur iki 7 240,50 Eur (kasacinės nutartys: Nr. 2K-139-895/2017 (700 Eur), 2K-24-895/2017 (1200 Eur), 2K-36-895/2017 (1000 Eur), 2K-P-135-648/2016 (1448,10 Eur), 2K-221-648/2016 (1737,72 Eur), 2K-258-699/2015 (579,24 Eur), ir prašoma priteisti neturtinė žala tam neprieštarauja, tačiau teismo nuomone, taip pat įvertinus jau minėtas, išsamiai išanalizuotas, nagrinėjamos bylos aplinkybes, taip pat nukentėjusiajai nustatytus sveikatos sutrikimus, bei į tai, jog kaltinamieji yra jauno amžiaus, ir gali imtis visų priemonių finansinei naudai gauti ir kompensuoti skriaudą, tačiau, kaltinamieji, nors ir dirba, bet jų atlyginimai nėra dideli, jie augina dar vieną mažametį vaiką, kurį turi išlaikyti. Kita vertus, nukentėjusiajai A. A. apsigyvenus jai saugioje aplinkoje (su močiute), jos elgesys, sveikatos būklė pagerėjo, tad nėra abejonių, jog jai nustatyti sveikatos sutrikimai yra labiau laikinojo nei ilgalaikio pobūdžio. Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamieji dar privalo atlyginti turtinę žalą už nukentėjusiosios gydymą Šiaulių teritorinei ligonių kasai. Pažymėtina, kad piniginė satisfakcija turi būti siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą, o ne ką kitą, o teismo priedermė - teisingos piniginės kompensacijos už patirtus dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, skausmą nustatymas. Šiuo atveju, atsižvelgus į tai, kas aptarta, prašomas priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydis mažintinas iki 2 000 Eur.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti, taip pat šioje teisės normoje nustatyta, jog teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Teisminio nagrinėjimo metu buvo pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos Šiaulių skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (484,25 Eur advokato užmokestis) priteisimo valstybės naudai. Atsižvelgus į kaltinamųjų finansinę padėtį, į šiuo nuosprendžiu priteistų civilinių ieškinių sumą, į tai, kad šioje byloje nepilnametės nukentėjusiosios atstovavimas buvo būtinas nepriklausomai nuo nukentėjusiosios valios (BPK 55 str. 4 d.), išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą šioje byloje iš kaltinamųjų nepriteistinos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-299 straipsniais, 301-307 straipsniais, 312-313 straipsniais teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. J. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 163 straipsnį ir ją nubausti laisvės apribojimo bausme 1 ( vieneriems) metams, įpareigojant ją būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu.

R. J. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 1, 3 punktus ir ją nubausti laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams .

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir R. J. paskirti galutinę subendrintą laisvės atėmimo 2 (dvejiems) metams bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 6 punktu, 7 punktu, 8 punktu, , 4 dalimi, skirtos 2 m laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 ( vieneriems) metams, įpareigojant R. J. visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, bei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, tęsti darbą, o netekus darbo, užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir būti registruotai visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį, per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti elgesio pataisos programoje.

M. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį nubausti laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams .

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi,, 2 dalies 5 punktu, 6 punktu, 7 punktu, 8 punktu, , 4 dalimi, skirtos 2 m laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 ( vieneriems) metams, įpareigojant M. J. visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, bei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, tęsti darbą, o netekus darbo, užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir būti registruotam visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį, per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti elgesio pataisos programoje.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminas kaltinamiesiems skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamiesiems R. J. ir M. J. paskirtas kardomąsias priemones-rašytinius pasižadėjimus neišvykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Priteisti solidariai iš R. J. a .k. (duomenys neskelbtini) , ir M. J. a.k. (duomenys neskelbtini) , gyvenančių (duomenys neskelbtini) 7970,63 eur ( septynių tūkstančių devynių šimtų septyniasdešimt eurų 63 centų) civilinį ieškinį Šiaulių teritorinei ligonių kasai, atsiskaitomoji sąskaita: Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, įmonės kodas 191351679, esančiai Europos aikštė 1, Vilnius, a. s. (duomenys neskelbtini) AB “Swedbank”, banko kodas 73000.

Priteisti solidariai iš R. J. a .k. (duomenys neskelbtini) , ir M. J. a.k. (duomenys neskelbtini) , gyvenančių (duomenys neskelbtini), 2000 eur ( dviejų tūkstančių eurų )civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiajai A. A..

Netenkinti prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo.

6 kompaktines plokšteles su garso ir vaizdo įrašais (vokuose) , CD diską su nuotraukomis palikti prie baudžiamosios bylos .Daiktinį įrodymą-mobilaus ryšio telefoną, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti G. A..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.