Telšių apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Šiaulių rajono) prokurorei Gitanai Mačiulienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. J., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. J. vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, t. y.

2017 m. rugsėjo 18 d., apie 15 val. 00 min., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo jam priklausantį automobilį „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (kraujyje rasta 2.98 promilės etilo alkoholio).

Motyvuojamoji dalis

I. Dėl veikos kvalifikavimo

II. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Įvertinęs visas aplinkybes teismas daro išvadą, kad laiduotoja R. J. yra verta teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką R. J. Atsižvelgtina į tai, kad R. J. padarė vieną tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jis nusikaltimą padarė pirmą kartą, duomenų, kad jo atžvilgiu būtų pradėti kokie nors ikiteisminiai tyrimai nėra, administracine tvarka nebaustas, visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, dirba. Visi šie duomenys teismui leidžia pagrįstai manyti, kad R. J. nedarys naujų nusikalstamų veikų, laikysis visuomenėje priimtų elgesio normų, jo gyvenimo būdas, dorovinės nuostatos ir vertybės, socialiniai įgūdžiai integruoti į visuomenės gyvenimą ir visuotinai priimtinų elgesio normų laikymąsi, o padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinio pobūdžio. Todėl, esant BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumai, yra pagrindas atleisti kaltinamąjį R. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, jį perduodant laiduotojos R. J. atsakomybei, laidavimo terminą nustatant vieneriems metams, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju, būtent toks šio baudžiamojo proceso pabaigimas būtų optimalus, tikslingas bei teisingas ir būtent tokiu būdu būtų įgyvendinti baudžiamosios atsakomybės tikslai. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra sąlyginė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis, nes asmuo nėra besąlygiškai atleidžiamas nuo atsakomybės. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali, o jei padaro naują tyčinį nusikaltimą privalo spręsti dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

III. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

BK 67 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, įskaitant ir laidavimą, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. To paties straipsnio 1 dalis numato, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį: asmens, padariusio nusikalstamą veiką, pataisymo, galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas apribojimo ar atėmimo, sulaikymo nuo nusikalstamų veikų darymo, teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimą ir t. t.

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, numatyta BK 68 straipsnyje. Komentuojamame straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2010 m. kovo 8 d. Nr. 2K-103/2010, 2013 m. lapkričio 12 d. 2K-431/2013, 2014 m. spalio 14 d. 2K-401/2014 ir kt.).

Kadangi nagrinėjamu atveju R. J. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių KET pažeidimų, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau nei 1,5 promilės alkoholio – nustatytas sunkus girtumo laipsnis (2,98 promilės alkoholio), transporto priemonę vairavo intensyvaus eismo metu (darbo dienos vidury), vienoje judriausių miesto centro gatvių (prie prekybos centro) ir nors dėl jo veiksmų nebuvo padaryta jokia žala ar sužaloti žmonės, tačiau neabejotina, kad neteisėti R. J. veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei. Todėl, nustačius, kad R. J. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), jam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis šia specialia teise. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Nustatydamas šio draudimo terminą teismas atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, apibūdinančias kaltinamojo padaryto KET pažeidimo pavojingumą, bei jo asmenybę. Spręsdamas šio draudimo termino nustatymo klausimą, teismas atsižvelgia į tai, kad R. J. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių KET pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,5 promilės girtumas, neteisėti R. J. veiksmai kėlė pavojų kitiems eismo dalyviams, bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei. Kita vertus, R. J. padarė nesunkų nusikaltimą, savo kaltę visiškai pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, kritiškai įvertino savo elgesį, dirba, charakterizuojamas teigiamai, praeityje neteistas, administracine tvarka nebaustas, taipogi atsižvelgtina į teismui pateiktus medicininius dokumentus, patvirtinančius kaltinamojo teiginius, jog šeimoje auga mažametis sūnus, kuriam diagnozuota nepagydoma liga ir sūnaus sveikatos tinkamai priežiūrai užtikrinti reikalinga dažna gydytojų priežiūra gydymo įstaigose, todėl, įvertinęs visas reikšmingas bylos aplinkybes, teismas sprendžia, kad R. J. skirtinas minėtos baudžiamojo poveikio priemonės (uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones) taikymas įstatymo numatytam minimaliam vienerių metų terminui. Vien tik kaltinamojo akcentuotos jo šeiminio gyvenimo aplinkybės (jo paties ir mažamečio sūnaus liga), atsižvelgus į tai, kad kitas šeimos narys – žmona R. J. taipogi yra įgijusi teisę vairuoti transporto priemones ir gali užtikrinti asmenų nuvežimą į gydymo įstaigą, nesudaro pagrindo teismui netaikyti aukščiau nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės ar nustatyti trumpesnį jos taikymo terminą. Įvertinus visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, atsižvelgus į humaniškumo, teisėtumo bei proporcingumo principų derinimo reikalavimus, teismo nuomone, baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones netaikymas ar taikymas trumpesniam nei įstatymo numatytam terminui nagrinėjamos bylos kontekste neabejotinai neatitiktų proporcingumo reikalavimo (Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiai baudžiamosiose bylose 2017 m. spalio 5 d. Nr. 1A-2600-744/2017, 2017 m. spalio 19 d. Nr. 1A-301-332/2017).

Taipogi, vadovaujantis BK IX skyriaus nuostatomis, pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, įskaitant ir laidavimą, gali būti skiriamos viena ar daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, iš kurių viena – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas teismų praktikoje (Teismų praktika Nr. 32) taikant turto konfiskavimą pažymėjo, kad nusikalstamai veikai daryti paprastai naudojamas kaltininkui nuosavybės teise priklausantis (teisėtai įgytas) turtas, kurio konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi nubaudimo elementų. Vadovaujantis minėta teismų praktika, turto konfiskavimas yra turtinės bei prevencinės paskirties baudžiamojo poveikio priemonė, įgyvendinanti idėją, jog svarbu ne tik nubausti kaltininką paskyrus jam bausmę, bet ir padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamoms veikoms daryti. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių ir priemonių konfiskavimo tikslai – asmeniui, nuosavybės teise priklausantį turtą panaudojus nusikaltimui padaryti, turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu tai nebūtų daroma, kaltininkas, atlikęs bausmę, kai kuriais atvejais turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Teisinių santykių sureguliavimas turto, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, konfiskavimu, yra skirtas nusikalstamą veiką padariusio asmens atsakomybei už savo veiksmus sugriežtinti, kad būtų įgyvendinta BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis. Taigi, nusikaltimo priemonės (transporto priemonės) konfiskavimas pripažįstamas proporcinga baudžiamojo poveikio priemone, esant padarytai BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytai nusikalstamai veikai, kur nusikaltimo priemonė aiškiai įvardyta ir straipsnio dispozicijoje. Toks nuosavybės teisių ribojimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti savaime laikomas priemone, kuri varžo nusikaltimą padariusio asmens ar kitų asmenų teises labiau negu reikia, kad būtų pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2 dalimis, konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai valstybės nuosavybėn paimamas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad nusikaltimo padarymo priemone pripažįstama transporto priemonė jeigu kaltininkas ja naudojosi tam, kad sudarytų galimybes padaryti nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2008 m. lapkričio 4 d. Nr. 2K-339/2008, 20011 m. lapkričio 15 d. Nr. 2K-463/2011, 2011 m. lapkričio 29 d. Nr. 2K-534/2011, Lietuvos Apeliacinio Teismo 2014 m. kovo 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-296/2014). Narinėjamu atveju transporto priemonė – automobilis „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra tiesioginė nusikalstamos veikos padarymo priemonė, kurios nesant nebūtų galima ir uždrausta veika, nekiltų ir baudžiamosios atsakomybės klausimas. Teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad automobilio „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas – valdytojas yra R. J., todėl bausmės paskirtis bus pasiekta ir teisingumo principas įgyvendintas paskiriant R. J. BK 72 straipsnyje numatytą šią baudžiamojo poveikio priemonę. Kaltinamasis prieš darydamas įstatymo uždraustą veiką galėjo ir privalėjo numatyti ir įvertinti galimas pasekmes, kilsiančias jam dėl tokio elgesio, todėl turi prisiimti ir neigiamus tokios veikos padarinius. Jis, būdamas neblaivus, savo noru sėdo už automobilio vairo ir prisiėmė visą riziką dėl galimų pasekmių. Todėl, vadovaujantis BK 67 straipsnio 6 dalimi, R. J. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – jam priklausančio turto, t. y. automobilio „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), šiuo metu saugomo automobilių saugojimo aikštelėje Mažeikių rajone, Krucių kaime, konfiskavimas.

Įvertinus baudžiamojoje byloje surinktus ir teismo ištirtus įrodymus, remiantis aukščiau išdėstytais motyvais, darytina išvada, kad kaltinamajam R. J. skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimas minimaliam įstatymo numatytam terminui ir transporto priemonės konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nagrinėjamu atveju nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281 straipsnio 7 dalyje, yra būtinas ir atitinka humaniškumo, teisėtumo bei proporcingumo principų suderinamumą.

Kaltinamajam R. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina.

I. D. daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

2017 m. rugsėjo 18 d. įvykio vietos apžiūros metu paimti daiktai ir dokumentai nuosprendžiui įsiteisėjus:

– R. J. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas baudžiamojoje byloje, perduotinas valstybės įmonei „Regitra“;

– automobilio „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas baudžiamojoje byloje, perduotinas valstybės nuosavybėn Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos kartu su konfiskuota transporto priemone;

– automobilyje „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvę asmeniniai R. J. daiktai (akiniai nuo saulės, akinių dėklas, 6 vnt. akinių stikliukų, magnetola 5983), išvardinti 2017 m. rugsėjo 18 d. priverstinio transporto priemonės nuvežimo akte Nr. 390, grąžintini R. J..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybei 1 (vienerių) metų terminui be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, R. J. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieneriems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsniu, R. J. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, konfiskuojant kaltinamajam nuosavybės teise priklausantį automobilį „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Kaltinamajam R. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

– automobilį „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), saugomą automobilių saugojimo aikštelėje Mažeikių rajone, Krucių kaime, perduoti valstybės nuosavybėn Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos;

– R. J. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą baudžiamojoje byloje, perduoti valstybės įmonei „Regitra“;

– automobilio „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą baudžiamojoje byloje, perduoti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kartu su konfiskuota transporto priemone;

– automobilyje „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvę asmeniniai R. J. daiktai (akiniai nuo saulės, akinių dėklas, 6 vnt. akinių stikliukų, magnetola 5983), išvardinti 2017 m. rugsėjo 18 d. priverstinio transporto priemonės nuvežimo akte Nr. 390, grąžintini R. J..

1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai R. J., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Tuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl R. J. baudžiamosios atsakomybės už jo padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar R. J. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.