Utenos apylinkės teismo nuosprendis

2021-06-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1-30-420/2021

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2021-06-14Utenos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-11-29Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-06-14
Bylos Nr.
1-30-420/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-04303-2020-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vladimiras Kurasovas
Kaltinamasis
J. G.
Nukentėjusysis
M. P.
Advokatai
Žilvinas Kalinauskas
Baudžiamoji byla Nr. 1-30-420/2021Proceso Nr. 1-01-1-04303-2020-7Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.7.2.2; 1.1.7.2.3; 1.1.8.7.9; 1.1.8.10.2; 1.1.8.10.3; 1.1.8.13; 1.1.8.14; 1.2.4.6.2.1; 1.2.5.4.1; 1.2.20.5.1; 1.2.20.6.1; 2.1.8; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2
UTENOS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 14 d.Zarasai
Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų teisėjas Vladimiras Kurasovas,sekretoriaujant Kristinai Mikalauskienei,dalyvaujant prokurorei Daivai Kajutytei-Šipelienei,kaltinamajai J. G., jos gynėjui advokatui Žilvinui Kalinauskui,,nukentėjusiajam M. P.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, faktinė gyvenamoji vieta(duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta(duomenys neskelbtini), netekėjusi, vidurinio išsilavinimo, dirba (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 236 straipsnio 1 dalį, 235 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. G. 2019 m. gruodžio 21 d., 21.58 val., (duomenys neskelbtini), iš mobilaus ryšio telefono (duomenys neskelbtini) paskambinusi Bendruoju pagalbos centro telefonu 112, melagingai pranešė, kad: „Buvęs sugyventinis atėjo pas ją į namus ir sumušė ją. Moteriai 21 m., sumušta galva, svaigsta...“, tokiu būdu melagingai pranešė Bendrajam pagalbos centrui apie nebūtą nusikaltimą, dėl ko minėtą informaciją Bendrajam pagalbos centrui perdavus 2019 m. gruodžio 21 d., 22.01 val., Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Zarasų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus pareigūnams bei jiems ją patikrinus, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-54095-19 dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo šeimos nariui bei pradėtas baudžiamasis persekiojimas prieš nekaltą asmenį – M. P., kaip padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Be to, J. G. 2019 m. gruodžio 22 d., laikotarpiu nuo 01.37 val. iki 02.18 val., (duomenys neskelbtini), Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Zarasų rajono policijos komisariate, būdama pasirašytinai įspėta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnį, už melagingų parodymų davimą, apklausiama kaip liudytoja ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-54095-19 dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo šeimos nariui, Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Zarasų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjui J. Š. davė melagingus parodymus apie tai, kad 2019 m. gruodžio 21 d., apie 21.40 val., (duomenys neskelbtini), į jos nuomojamo buto duris pradėjus belsti jos sugyventiniui M. P., kuris norėjo pasiimti savo daiktus, bei jai atidarius duris, tarp jos ir sugyventinio M. P. įvykus žodiniam konfliktui, jis tempė ją už chalato į namo koridorių ir kumščiu vieną kartą sudavė jai į kairę galvos pusę, dėl ko nuo šio smūgio ji griuvo ir susitrenkė kaklą į stovinčią spintelę, dėl ko ji juto didelį fizinį skausmą, be to, tęsdama savo nusikalstamą veiką 2020 m. sausio 9 d., laikotarpiu nuo 09.05 val. iki 09.14 val., Zarasuose, Dariaus ir Girėno g. 11, Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Zarasų rajono policijos komisariate, būdama pasirašytinai įspėta, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnį, už melagingų parodymų davimą, akistatos su įtariamuoju M. P. metu, ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-54095-19 dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo šeimos nariui, Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Zarasų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniajai tyrėjai R. Ž. davė melagingus parodymus apie tai, kad vadovautis jos parodymais, kuriuos yra davusi pirminės apklausos metu. Be to, tęsdama savo nusikalstamą veiką, 2020 m. sausio 10 d., laikotarpiu nuo 08.26 val. iki 09.18 val., Zarasuose, Dariaus ir Girėno g. 11, Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Zarasų rajono policijos komisariate, būdama pasirašytinai įspėta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnį, už melagingų parodymų davimą, apklausiama kaip liudytoja ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-54095-19 dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo šeimos nariui, Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Zarasų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniajai tyrėjai R. Ž. davė melagingus parodymus apie tai, kad 2019 m. gruodžio 21 d., apie 21.40 val., (duomenys neskelbtini), tarpduryje, žodinio konflikto su sugyventiniu M. P. metu, jis sugriebė jai už chalato skverno ir kumščiu sudavė vieną kartą į viršugalvį, kad kliuvo į kairės pusės kaktą virš kairio antakio, dėl ko ji juto stiprų fizinį skausmą, ir iškarto po šio smūgio aukštielnika įgriuvo į savo buto koridorių, atsitrenkė kairės pusės kaklu – sprandu į buto koridoriaus dešinėje stovinčią spintelę.

Be to, J. G. 2020 m. balandžio 18 d., apie 18.15 val., (duomenys neskelbtini), kambaryje, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, žodinio konflikto su sugyventiniu M. P. metu, sudavė kumščiu sugyventiniui M. P. du kartus į lūpas bei vieną kartą sudavė jam kumščiu į kairį žandą, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajam M. P. fizinį skausmą.

Be to, J. G. 2020 m. balandžio 18 d., apie 18.20 val., (duomenys neskelbtini), virtuvėje, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, žodinio konflikto su sugyventiniu M. P. metu, padėjusi ant virtuvinio stalo peilį bei pasakiusi žodžius: „Jei nori pasilik, o jeigu ne, tai padursiu“ bei M. P. atsistojus nuo taburetės, paėmė peilį į ranką bei nukreipusi į jį agresyviai pasakė: „Aš tave papjausiu“, ir nukentėjusiajam M. P. išbėgus iš virtuvės į koridorių bei iš buto, vijosi jį laikydama peilį rankoje iki buto išėjimo durų, taip grasino nužudyti žmogų, kai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Dėl BK 235 straipsnio 1 dalyje ir BK 236 straipsnio 1 dalyje numatytų veikų

Kaltinamoji J. G. kalta prisipažino iš dalies ir parodė, kad jos pirmi parodymai buvo teisingi. 2019-12-21 bute tarp jos ir M. P. įvyko konfliktas, jie apsižodžiavo, galiausiai M. P. panaudojo prieš ją fizinį smurtą – trenkė jai į galvos sritį. Apie įvykį ji pranešė policijai, ją apžiūrėjo medicinos ekspertai, o M. P. tą dieną buvo išvežtas į laikino sulaikymo patalpas. Po kurio laiko M. P. pasiūlė, kad reikia visą užglaistyti. Ji norėjo būti su M. P. kartu, susitaikyti, todėl nuėjo pas tyrėją R. Ž. ir pakeitė parodymus, t. y. pateikė jos su M. P. sugalvotą įvykių versiją. Jai buvo išaiškinta dėl parodymų keitimo, ji prisiėmė atsakomybę, susitaikė su M. P. ir vėl apsigyveno kartu. Tokiu būdu, neteisingi yra jos antri, pakeisti parodymai, kuriuose ji parodė, kad M. P. prieš ją nesmurtavo. Šioje dalyje ji kalta prisipažįsta. Jokio vykdomojo rašto ji nerašė, galimai jį sukūrė pats M. P., kuris turėjo galimybę prisijungti prie jos Facebooko ir Mesengerio paskyros.

Nukentėjusysis M. P. teismo posėdžio metu parodė, kad su J. G. susipažino 2019-05-28, draugavo apie metus laiko, su ja kartu gyveno, vedė bendrą ūkį. 2019-12-21 būnant pas tėvus namuose, (duomenys neskelbtini), atvažiavo policijos pareigūnai ir jį išsivežė nurodę, kad jis yra kaltinamas smurtu prieš J. G. Jam tai buvo netikėta ir jis nuo pat pradžių neigė smurtavęs prieš J. G. Tą vakarą jokio konflikto su J. G. nebuvo, tiesiog neiškentęs jos įžeidinėjimų pasiėmė savo daiktus ir išvažiavo. Jis buvo sulaikytas dvi dienas, po to J. G. pradėjo rašyti jam žinutes, prašė susitikti, bet jis vengė, nes jam buvo paskirta kardomoji priemonė. Po kelių dienų ji atsiuntė kažkokį dokumentą, kad byla nutraukta, tada jis sutiko susitikti. Kai J. G. prisipažino melagingai pranešusi apie smurtą, jam panaikino kardomąją priemonę ir jie vėl pradėjo kartu gyventi. Visų įvykio aplinkybių tiksliai neatsimena. Pagarsinus M. P. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis juos patvirtino. Tuomet nukentėjusysis parodė, kad prieš kelias dienas jie su sugyventine J. G. buvo susipykę. 2019-12-21, dienos metu, jis buvo išvažiavęs, o grįžęs norėjo susitaikyti su J. G., tačiau būnant namuose, ji ėmė kaltinti jį nebūtais dalykais, kaltino, kad neva jis turi kitų moterų, įžeidinėjo jį, todėl nieko nelaukęs jis išvažiavo. Po kurio laiko gavo žinutę nuo J. G., kurioje ji rašė, kad jis nebelaukiamas jų namuose ir turi susirasti naujus namus. Gavęs tokią žinutę, nutarė, kad iš nuomojamo buto reikia pasiimti savo asmeninius daiktus. Atvykęs į butą apie 21.00 val., atsirakino duris savo raktu, J. G. tuo metu gulėjo lovoje. Jai paklausus, ko jis atėjo, atsakė, kad atėjo susirinkti savo daiktų, daugiau su ja nešnekėjo. Kol jis rinkosi savo daiktus, J. G. buvo atsikėlusi iš lovos, ėjo parūkyti. Dalį savo asmeninių daiktų jis buvo susidėjęs į komodą, kurią išsitempė į laiptinę, o J. G. tuo tarpu užtrenkė duris ir jis į butą daugiau nepateko. Komodą nusinešė į automobilį ir nuvažiavo pas tėvus. Komoda taip ir liko automobilyje. Būdamas bute, jis jokio fizinio smurto prieš ją nenaudojo, netampė jos už chalato, nesudavė jai į veidą, nukritusi ji tikrai nebuvo (1 t., b. l. 133-134).

Liudytoja R. Ž. teismo posėdžio metu parodė, kad dirba Utenos apskrities VPK Zarasų policijos komisariate vyresniąja tyrėja. Teko tirti baudžiamąją bylą, kurioje kaltinimas dėl smurto artimoje aplinkoje buvo pareikštas M. P.. Ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nes nukentėjusioji J. G. pakeitė parodymus, kad nebuvo smurto. Jai buvo išaiškinta atsakomybė dėl parodymų keitimo. J. G. buvo atėjusi ir parašė prašymą dėl bylos nutraukimo. Ji sakė, kad nori pakeisti parodymus, kad nebuvo smurto. Ji J. G. nieko nepatarinėjo. Tą bylą pamena, nes pats įtariamasis M. P. buvo pateikęs jai vykdomąjį raštą. Jis pateikė dokumentus, kurie buvo neva jos (R. Ž.) pasirašyti. Jai buvo keista apie tokio vykdomojo rašto surašymą. Ji vykdomojo rašto nerašė ir nepasirašinėjo. M. P. savo kaltės nepripažino. Toje byloje ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Kitas ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas dėl melagingų parodymų davimo.

Policijos registruojamų įvykių registro pažymos kopijoje dėl įvykio, kurios ROIK 0119000687267, nurodyta, kad 2019 m. gruodžio 21 d., 21.58 val., pranešėja J. G. Bendruoju pagalbos telefonu 112, paskambinusi iš mobilaus ryšio telefono (duomenys neskelbtini), pranešė, kad: „Pranešėjos buvęs sugyventinis atėjo pas ją į namus ir sumušė ją. Moteriai 21 m, sumušta galva, svaigsta. Mažų vaikų nėra“. Šios pažymos pirminiame informacijos patikrinime nurodyta, kad: „2019 m. gruodžio 21 d., apie 22.00 val. (duomenys neskelbtini), bute, M. P., gim. (duomenys neskelbtini), blaivus, gyvenantis Zarasų mieste, (duomenys neskelbtini), sudavė vieną kartą su dešine ranka sugyventinei J. G., gim. (duomenys neskelbtini), kuriai nustatytas 0,91 promilių girtumas, į galvą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. J. G. su GMP automobiliu išvežta į Visagino miesto ligoninę, kur po apžiūros paleista namo (1 t., b. l. 65-68).

2019-12-22 tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo kopijoje užfiksuota, kad Utenos apskrities VPK Zarasų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjas J. Š. pranešė, kad 2019 m. gruodžio 21 d., apie 22.00 val., (duomenys neskelbtini), bute, M. P., blaivus, sudavė vieną kartą dešine ranka sugyventinei J. G., kuriai nustatytas 0,91 promilių girtumas, į veidą. Griūdama nuo smūgio, J. G. susimušė kaklą į koridoriuje stovinčią spintelę, taip sukeldamas J. G. fizinį skausmą (1 t., b. l. 69).

Alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo kopijoje užfiksuota, kad 2019 m. gruodžio 21 d., 22.16 val., J. G. nustatytas 0,91 promilės girtumas 2019 m. gruodžio 21 d., 22.41 val., M. P. nustatytas 0,00 promilės girtumas (1 t., b. l. 109).

2019-12-22 įtariamojo M. P. laikino sulaikymo protokolo kopija, kurioje užfiksuota, kad M. P. 2019 m. gruodžio 21 d., 22.35 val., buvo laikinai sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio tvarka, kaip įtariamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu (1 t., b. l. 115).

J. G. 2019-12-22 liudytojo apklausos protokolo kopijoje užfiksuota, kad J. G., būdama įspėta pagal Lietuvos Respublikos kodekso 235 straipsnį, apklausiama liudytoja 2019 m. gruodžio 22 d., davė parodymus, kad 2019 m. gruodžio 21 d., apie 21.40 val., jai būnant savo namuose, į namus atėjo jos sugyventinis M. P., kurio ji nenorėjo įsileisti į namus. Tarp jų kilo konfliktas, sugyventinis tempė ją į namo koridorių, jis užsimojo kumščiu ir vieną sykį sudavė jai į kairę galvos pusę, dėl ko ji juto didelį fizinį skausmą. Nuo šio smūgio ji griuvo aukštielninka ir susitrenkė savo kaklą į stovinčią spintelę, juto fizinį skausmą. Ji buvo praradusi sąmonę, atsikėlusi paskambino 112 telefonu. Po įvykio M. P. pasišalino, bute jie buvo vieni (1 t., b. l. 84, 86, 88).

2019-12-22 įtariamojo M. P. apklausos protokolo kopijoje užfiksuota, kad su jam įteiktu pranešimu apie įtarimą jis visiškai nesutinka. Prieš kelias dienas jie su sugyventine J. G. buvo susipykę, tačiau visą tą laiką jis gyveno namuose ir iš namų niekur išėjęs nebuvo, nakvojo namuose. Vakar, dienos metu, jis buvo išvažiavęs, o grįžęs norėjo susitaikyti su J. G., tačiau būnant namuose, ji ėmė kaltinti jį nebūtais dalykais, kaltino, kad neva jis turi kitų moterų, įžeidinėjo jį, todėl nieko nelaukęs jis išvažiavo. Po kurio laiko gavo žinutę nuo J. G., kurioje ji rašė, kad jis nebelaukiamas jų namuose ir turi susirasti naujus namus. Gavęs tokią žinutę, nutarė, kad iš nuomojamo buto reikia pasiimti savo asmeninius daiktus. Atvykęs į butą apie 21.00 val., atsirakino duris savo raktu, J. G. tuo tarpu gulėjo lovoje. Jai paklausus, ko jis atėjo, atsakė, kad atėjo susirinkti savo daiktų, daugiau su J. G. nešnekėjo. Dalį savo asmeninių daiktų jis buvo susidėjęs į komodą, kurią išsitempė į laiptinę, o J. G. tuo tarpu užtrenkė duris ir jis į butą daugiau nepateko. Kol jis rinkosi savo daiktus, ji buvo atsikėlusi iš lovos, ėjo parūkyti. Būdamas bute, jis jokio fizinio smurto prieš ją nenaudojo, netampė jos už chalato, nesudavė jai į veidą, nukritusi ji tikrai nebuvo. Mano, kad ji taip sako iš pykčio, norėdama jį apšmeižti (1 t., b. l. 133-134).

2020-01-09 akistatos protokolo tarp J. G. ir M. P. kopijoje užfiksuota, kad nukentėjusioji J. G., būdama įspėta pagal BK 235 straipsnį, davė parodymus, kad ji pasinaudos savo teise, numatyta įstatymuose, neduoti parodymų prieš savo šeimos narius, kadangi M. P. yra jos sugyventinis. Atsisako duoti bet kokius parodymus. Prašo vadovautis parodymais, kuriuos buvo davusi pirminės apklausos metu (1 t., b. l. 94, 98-99, 101).

2020-01-10 liudytojos J. G. papildomos apklausos protokolo kopijoje užfiksuota, kad J. G., būdama įspėta pagal BK 235 straipsnį, davė parodymus, t. y., kad jos sugyventinis M. P. 2020 m. gruodžio 21 d., apie 21.40 val., pasibeldė į jos buto, adresu (duomenys neskelbtini), duris, o ji neleido jam įeiti į savo namus, nes buvo su juo susipykusi. M. P. norėjo pasiimti iš jos namų savo daiktus. Jie abu žodžiu susibarė, ji stovėjo savo buto tarpduryje, neleido jam įeiti į butą, ir tada M. P. sugriebė ją viena ranka už chalato skverno, dėl ko ji sukosi į kairę pusę, stengėsi mestis ant jo, kad M. P. neįeitų į butą. Ji buvo daugiau prieš M. P. ir jis kumščiu sudavė jai vieną sykį į viršugalvį, kad jai kliuvo į kairės pusės kaktą, virš kairio antakio, ji juto fizinį skausmą. Iškart po smūgio ji aukštielninka įgriuvo į savo buto koridorių, atsitrenkė kaklu, kairės pusės – sprandu, į buto koridoriuje, dešinėje, stovinčią spintelę, o M. P. iškart po įvykio pasišalino (1 t., b. l. 102-104, 106).

2020-01-14 J. G. pranešimo kopijoje užfiksuota, kad ji prisipažino, kad ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-54095-19 pateikė melagingą informaciją, norėdama pakenkti M. P.. Prieš pradedant imtis veiksmų (iškviesti policiją į (duomenys neskelbtini), 2020-12-21) ji pati save susižalojo, viršutinę galvos dalį, atsitrenkusi į virtuvėje esančią spintelę ir iškvietė policiją, buvo neblaivi (0,9 promilės). Gailisi dėl savo veiksmų, nukreiptų prieš M. P. (1 t., b. l. 167-168).

2020-01-14 liudytojos J. G. papildomos apklausos protokolo kopijoje užfiksuota, kad ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-54095-19 ji davė melagingus parodymus, o būtent, 2019 m. gruodžio 21 d., apie 22.00 val., iškviesdama Bendruoju pagalbos telefonu policijos pareigūnus į savo namus, adresu (duomenys neskelbtini), ji melagingai jiems nurodė, kad jos sugyventinis M. P. ją sumušė, sudavė kumščiu į galvą, dėl ko ji griuvo aukštielninka ir sprandu atsitrenkė į buto koridoriuje stovėjusią spintelę. Viso to nebuvo. Tai nurodė policijos pareigūnams, nes norėjo atkeršyti M. P. ir taip jam pakenkti, nes jie pastoviai pykosi, be to, ji buvo išgėrusi alaus ir jautėsi apsvaigusi nuo alkoholio. Tai nurodydama policijos pareigūnams, negalvojo, kad bus tokios pasekmės, kad M. P. bus pradėtas ikiteisminis tyrimas, kad jis bus laikinai sulaikytas. Ji buvo įspėta pagal BK 235 straipsnį, suprato, kad, tiek liudytojo apklausos metu, tiek akistatos su įtariamuoju M. P. metu, tiek apklausiama papildomai liudytoja, kad turi sakyti tiesą byloje bei, kad už melagingų parodymų davimą yra numatyta baudžiamoji atsakomybė (1 t., b. l. 169-170).

2020-02-03 J. G. įtariamosios apklausos protokole ji parodė, kad ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-54095-19 ji davė melagingus parodymus. 2019 m. gruodžio 21 d., apie 22.00 val., iškviesdama Bendruoju pagalbos telefonu policijos pareigūnus į savo namus, adresu(duomenys neskelbtini), ji melagingai jiems nurodė, kad jos sugyventinis M. P. ją sumušė, sudavė kumščiu į galvą, dėl ko ji griuvo aukštielninka ir sprandu atsitrenkė į buto koridoriuje stovinčią spintelę. Viso to nebuvo, bet tai nurodė policijos pareigūnams, nes norėjo atkeršyti M. P. ir taip jam pakenkti, nes pykosi su juo. 2019 m. gruodžio 21 d., vakare, ji buvo išgėrusi alaus, jautėsi šiek tiek apsvaigusi nuo alkoholio. M. P. buvo atėjęs, susirinko savo daiktus ir išėjo. Ji pyko ant M. P. dėl jų tarpusavio santykių ir dėl to, kad jis kenkė jos ir dabartinio jos draugo santykiams. Ji pati netyčia atsitrenkė galvos viršugalvio kaire puse, niekur negriuvo. Po šio susižalojimo, pykdama ant M. P., ji nusprendė jam pakenkti ir melagingai iškvietė policijos pareigūnus nurodydama, kad tai M. P. konflikto metu sudavė jai kumščiu į viršugalvį, dėl ko ji nugriuvo koridoriuje aukštielninka ir atsitrenkė į koridoriuje buvusią spintelę. Tai nurodydama policijos pareigūnams negalvojo, kad bus tokios pasekmės, kad M. P. bus pradėtas ikiteisminis tyrimas, kad jis bus laikinai sulaikytas. Ji buvo įspėta pagal BK 235 straipsnį, suprato, kad tiek liudytojo apklausos, tiek akistatos su įtariamuoju, tiek papildomai apklausiama liudytoja turi sakyti tiesą byloje bei, kad už melagingų parodymų davimą yra numatyta baudžiamoji atsakomybė. Dėl tokių savo veiksmų labai gailisi (2 t., b. l. 16-17).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 236 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas melagingai įskundė įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, nekaltą asmenį kaip padariusį nusikalstamą veiką, jeigu dėl to šis asmuo pradėtas persekioti, arba pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą. Vadinasi, pagal baudžiamąjį įstatymą melagingas pranešimas apie nebūtą nusikaltimą yra aktyvūs veiksmai, kuriais įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, pranešama apie neva padarytą, rengiamą nusikaltimą arba pasikėsinimą jį padaryti. Melagingo pranešimo apie nebūtą nusikaltimą sudėtis yra formalioji, todėl šis nusikaltimas yra baigtas, kai įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti ikiteisminį tyrimą, bet kokia forma perduodama melaginga informacija apie žinomai nebūtą nusikaltimą. Šio nusikaltimo sudėties subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad informacija, kurią jis pateikia BK 236 straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams, neatitinka tikrovės, be to, tikrai žino, kad nusikaltimo, apie kurį jis juos informuoja, nėra buvę, kad nusikaltimas neegzistuoja ir pranešimo metu, tačiau siekia, kad tokią neabejotinai melagingą informaciją šios institucijos gautų ir kaip nors į ją reaguotų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-202/2014, 2K-497/2014, 2K-7-27-746/2015, 2K-478-746/2015).

Pagal BK 235 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pateikė melagingą skundą, pareiškimą, pranešimą apie nusikalstamą veiką arba davė melagingus parodymus apklausiamas kaip liudytojas ar nukentėjęs asmuo, arba būdamas ekspertu ar specialistu pateikė melagingą išvadą ar paaiškinimą, arba būdamas vertėju melagingai ar žinomai neteisingai išvertė ikiteisminio tyrimo metu ir (ar) teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje. BK 235 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika – melagingų parodymų davimas – padaroma tiesiogine tyčia. Kaltininkas supranta savo procesinę padėtį, žino teisinę pareigą padėti vykdyti teisingumą ir duoti tikrovę atitinkančius, nemelagingus parodymus. Tokios pareigos suvokimą bei atsakomybės už jos nevykdymą žinojimą kaltininkas būna patvirtinęs savo parašu ikiteisminio tyrimo metu ar teisme ir duota liudytojo priesaika. Kaltininkas taip pat suvokia, kad duoda tikrai tikrovės neatitinkančius parodymus, supranta ir nori, kad tokia informacija būtų užfiksuota procesiniuose dokumentuose ir panaudota byloje. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai-psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, nustatomi ne tik išaiškinant, kaip kaltininkas suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, bet ir tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, vietą, laiką, padėtį, kuri buvo juos padarant, ir pan. Nusikalstamos veikos motyvas nėra būtinasis veikos subjektyvusis požymis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-616/2006, 2K-455/2010, 2K-505/2013 ir kt.). BK 235 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstamos veikos sudėtis yra formali. Šis nusikaltimas laikomas baigtu nuo melagingų parodymų davimo momento, nepriklausomai nuo to, ar tai sukėlė kokius nors padarinius.

Nagrinėjamojoje byloje J. G. kaltinama tuo, kad melagingai pranešė Bendrajam pagalbos centrui apie nebūtą nusikaltimą, minėtą informaciją perdavus Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Zarasų rajono policijos komisariato pareigūnams bei jiems ją patikrinus, dėl jos buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-54095-19 dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo šeimos nariui, po to šiame ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-54095-19 J. G. davė melagingus parodymus. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, taip pat į tai, kad iš esmės sutampa vertinamos informacijos turinio apimtis, objektyvieji šių veikų požymiai J. G. pareikštus kaltinimus dėl BK 236 straipsnio 1 dalyje ir 235 straipsnio 1 dalyje nustatytų veikų padarymo teismas vertina kartu.

Kaip jau minėta, kaltinamoji teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog kalta pagal BK 236 straipsnio 1 dalį ir pagal BK 235 straipsnio 1 dalį prisipažįsta iš dalies, tačiau nurodė, jog jos pirmi parodymai, kuomet ji parodė, kad 2019-12-21 bute tarp jos ir M. P. įvyko konfliktas ir galiausiai M. P. panaudojo prieš ją fizinį smurtą – trenkė jai į galvos sritį, buvo teisingi. Ji policijai pranešė apie tikrą įvykį, tiesą sakė pirmosiose apklausose, o jos antri, pakeisti parodymai, kuriuose ji parodė, kad M. P. prieš ją nesmurtavo, yra neteisingi. Tai reiškia, kad kaltinamoji kalta pagal jai pareikštą kaltinimą pagal BK 236 straipsnio 1 dalį neprisipažino visiškai, o pagal BK 235 straipsnio 1 dalį prisipažino iš dalies. Tačiau teismas tokius kaltinamosios parodymus vertina kaip gynybinę poziciją ir atmeta bei laiko, jog kaltinamosios kaltė dėl abejų jai inkriminuotų veikų yra įrodyta.

Kaltinamosios parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu tiek nagrinėjant bylą teisme buvo nenuoseklūs, ji nuolat keitė savo parodymus, nurodydavo vis kitokias aplinkybes. Taip, policijos registruojamų įvykių registro pažymoje dėl įvykio, kurios ROIK 0119000687267, nurodyta, kad 2019 m. gruodžio 21 d., apie 22.00 val., (duomenys neskelbtini), bute, M. P., gim. (duomenys neskelbtini), blaivus, gyvenantis(duomenys neskelbtini), sudavė vieną kartą su dešine ranka sugyventinei J. G., gim. (duomenys neskelbtini), kuriai nustatytas 0,91 promilių girtumas, į galvą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą (1 t., b. l. 65-68). J. G. 2019-12-22 liudytojo apklausos protokole ji nurodo, kad jai būnant savo namuose, į namus atėjo jos sugyventinis M. P., kurio ji nenorėjo įsileisti į namus. Tarp jų kilo konfliktas, sugyventinis tempė ją į namo koridorių, jis užsimojo kumščiu ir vieną sykį sudavė jai į kairę galvos pusę, dėl ko ji juto didelį fizinį skausmą. Nuo šio smūgio ji griuvo aukštielninka ir susitrenkė savo kaklą į stovinčią spintelę, juto fizinį skausmą. Ji buvo praradusi sąmonę. Atsikėlusi paskambino 112 telefonu. Po įvykio M. P. pasišalino, bute jie buvo vieni (1 t., b. l. 84, 86, 88). T. y., šioje apklausoje ji nurodė visiškai naujas aplinkybes, kad po smūgio ji griuvo aukštielninka ir susitrenkė savo kaklą į stovinčią spintelę, prarado sąmonę. Taip pat ji prieštarauja pati sau, nurodydama, kad neįleido M. P. į butą, o po to nurodo, kad bute jie buvo dviese. 2020-01-09 akistatos metu J. G. atsisakė duoti bet kokius parodymus (1 t., b. l. 94, 98-99, 101). Kita dieną, t. y. 2020-01-10, papildomai apklausta liudytoja, ji parodė, kad neleidusi M. P. įeiti į butą, ji stovėjo savo buto tarpduryje, ir tada M. P. sugriebė ją viena ranka už chalato skverno, dėl ko ji sukosi į kairę pusę, stengėsi mestis ant jo, po ko M. P. kumščiu sudavė jai vieną sykį į viršugalvį, kad jai kliuvo į kairės pusės kaktą, virš kairio antakio, ji juto fizinį skausmą. Iškart po smūgio ji aukštielninka įgriuvo į savo buto koridorių, atsitrenkė kaklu, kairės pusės – sprandu, į buto koridoriuje, dešinėje, stovinčią spintelę, o M. P. iškart po įvykio pasišalino. Šioje apklausoje ji vėl nurodo naujas aplinkybes, kad M. P. sugriebė ją viena ranka už chalato skverno, dėl ko ji sukosi į kairę pusę, stengėsi mestis ant jo, tačiau jau nenurodo, jog M. P. tempė ją į namo koridorių, kad buvo praradusi sąmonę (1 t., b. l. 102-104, 106). Tokių skirtumų savo parodymuose kaltinamoji logiškai nepaaiškino.

Nukentėjusysis M. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tą vakarą jokio konflikto su J. G. nebuvo, tiesiog neiškentęs jos įžeidinėjimų pasiėmė savo daiktus ir išvažiavo. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju, jis kaltu dėl fizinio skausmo sukėlimo J. G. neprisipažino, parodė, kad prieš kelias dienas jie su sugyventine J. G. buvo susipykę. 2019-12-21, dienos metu, jis buvo išvažiavęs, o grįžęs norėjo susitaikyti su J. G., tačiau būnant namuose, ji ėmė kaltinti jį nebūtais dalykais, kaltino, kad neva jis turi kitų moterų, įžeidinėjo jį, todėl nieko nelaukęs jis išvažiavo. Po kurio laiko gavo žinutę nuo J. G., kurioje ji rašė, kad jis nebelaukiamas jų namuose ir turi susirasti naujus namus. Gavęs tokią žinutę, nutarė, kad iš nuomojamo buto reikia pasiimti savo asmeninius daiktus. Atvykęs į butą apie 21.00 val., atsirakino duris savo raktu, J. G. tuo metu gulėjo lovoje. Jai paklausus, ko jis atėjo, atsakė, kad atėjo susirinkti savo daiktų, daugiau su ja nešnekėjo. Kol jis rinkosi savo daiktus, J. G. buvo atsikėlusi iš lovos, ėjo parūkyti. Dalį savo asmeninių daiktų jis buvo susidėjęs į komodą, kurią išsitempė į laiptinę, o J. G. tuo tarpu užtrenkė duris ir jis į butą daugiau nepateko. Komodą nusinešė į automobilį ir nuvažiavo pas tėvus. Komoda taip ir liko automobilyje. Būdamas bute, jis jokio fizinio smurto prieš ją nenaudojo, netampė jos už chalato, nesudavė jai į veidą, nukritusi ji tikrai nebuvo.

Netikėti nukentėjusiojo parodymais teismas neturi pagrindo, juos iš dalies patvirtina kiti įrodymai, todėl teismas vadovaujasi nukentėjusiojo M. P. parodymais.

Ikiteisminio tyrimo metu 2020-01-09 M. P. pateikė susirašinėjimą su J. G. ir jos jam atsiųstą vykdomąjį raštą (1 t., b. l. 155-163). Papildomai apklaustas įtariamuoju M. P. parodė, kad 2019-12-25 J. G. kvietė jį susitikti, rašė žinutes, po to atsiuntė vykdomąjį raštą su jos ir tyrėjos parašais, kuriame buvo nurodyta, jog J. G. prisipažino, kad melagingai jį apskundė, kad kardomoji priemonė jam panaikinta ir kad byla jo atžvilgiu nutraukta (1 t., b. l. 174-175). Apžiūrėjus M. P. pateiktą susirašinėjimą nustatyta, kad susirašinėjimas vyko per Mesengerio programą tarp J. G., užsivardinusios „Jurgita Ga“, ir M. P., užsivardinusio „M. P.“. 2019-12-25 J. G. rašo SMS žinutes M. P. ir prašo su ja susitikti, tris kartus skambina – 16.17 val., 17.37 val. ir 18.06 val., tačiau pastarasis neatsiliepia. J. G. rašo: “Gal tada gali bent atsiliepti?“, M. P. atrašo: „Kaip bus baigta byla tada ir kalbėsim“. J. G. rašo: „Ji baigta, aš galiu įrodyti“, „Turiu popierius visus“. M. P. atrašo: „Foto“. J. G. rašo: „Tuoj, tik namo nuvažiuosiu, nes namie“. Po to ji atsiunčia fotonuotrauką dokumento, pavadinto „Vykdomasis raštas“, surašyto 2019 m. gruodžio 22 d. tyrėjos R. Ž., kuriame nurodoma, kad J. G. prisipažino pateikusi melagingą liudijimą dėl M. P. ir taip paskleidusi melagingą informaciją, dėl kurios M. P. buvo paskirtas kardomasis areštas 48 valandoms. Toliau nurodoma, kad nukentėjusioji gailisi dėl savo melagingo sprendimo, buvo išsiaiškinta, kad J. G. sužalojo save pati į spintelės kampą, norėdama apkaltinti M. P.. Toliau nurodoma, kad tyrėja R. Ž. nutaria panaikinti kardomąją priemonę – nesiartinimą prie J. G. ir jos artimųjų bei patenkinti J. G. įvykio pareiškimo negaliojimą. Vykdomojo rašto pabaigoje nurodyta, kad jį pasirašo tyrėja R. Ž. ir J. G.. Nors kaltinamoji teisiamajame posėdyje parodė, kad jokio vykdomojo rašto ji nerašė, galimai jį sukūrė pats M. P., kuris turėjo galimybę prisijungti prie jos Facebooko ir Mesengerio paskyros, tačiau tokius jos parodymus nepatvirtina jokie kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti duomenys.

Liudytoja R. Ž., atlikusi ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje, kurioje kaltinimas dėl smurto artimoje aplinkoje buvo pareikštas M. P., teismo posėdžio metu parodė, kad įtariamasis M. P. buvo pateikęs jai vykdomąjį raštą, atsiustą J. G., kuris buvo neva jos (R. Ž.) pasirašytas. Jai tai buvo keista, nes ji vykdomojo rašto nerašė ir nepasirašinėjo. Tas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nes nukentėjusioji J. G. pakeitė parodymus, kad nebuvo smurto. Jai buvo išaiškinta atsakomybė dėl parodymų keitimo.

Kaltinamoji teisiamojo posėdžio metu parodė, jog nuėjo pas tyrėja R. Ž., kuri jai pasiūlė pakeisti parodymus. Tačiau liudytoja R. Ž. tai kategoriškai paneigė, parodė, kad J. G. buvo atėjusi ir parašė prašymą dėl bylos nutraukimo. Ji sakė, kad nori pakeisti parodymus, kad nebuvo smurto, davė naujus, visiškai kitokius parodymus. Ji J. G. nieko nepatarinėjo. Tą bylą pamena, nes įtariamasis M. P. savo kaltės nepripažino. Toje byloje ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas ir buvo pradėtas kitas ikiteisminis tyrimas dėl melagingų parodymų davimo.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymi, kad kaltinamosios savo ranka 2020-01-14 rašytame pranešime tyrėjai (1 t., b. l. 167-168), tos pačios dienos liudytojos apklausos protokole (1 t., b. l. 169-170), 2020-02-03 įtariamosios apklausos protokole (2 t., b. l. 16-17) ji paaiškino visas įvykio aplinkybes, kurios sutampa su nukentėjusiojo nurodytomis aplinkybėmis ir kurias patvirtina kiti aukščiau aptarti įrodymai. J. G. nuosekliai ir logiškai paaiškino savo veiksmus, parodymų pakeitimo motyvus. Ji visiškai pripažino savo kaltę melagingai pranešus apie nebūtą nusikaltimą ir davus melagingus parodymus kaltinime nurodytuose procesiniuose veiksmuose. Šias aplinkybes ji patvirtino ir savo 2020-02-12 prašyme dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės (3 t., b. l. 30).

Kaltinamoji J. G. buvo įspėta dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnį, suprato, kad, tiek liudytojo apklausos metu, tiek akistatos su įtariamuoju M. P. metu, tiek apklausiama papildomai liudytoja, turi sakyti tiesą byloje bei, kad už melagingų parodymų davimą yra numatyta baudžiamoji atsakomybė.

Apibendrindamas aukščiau nurodytus įrodymus, teismas pažymi, kad kaltinamosios J. G. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus nepatvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti duomenys, o jos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuose ji visiškai prisipažino kalta, be jos parodymų, patvirtina ir kiti įrodymai: policijos registruojamų įvykių registro pažyma dėl įvykio, 2019-12-22 tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, 2020-01-09 akistatos protokolas tarp J. G. ir M. P., 2019-12-22 įtariamojo M. P. laikino sulaikymo protokolas, 2019-12-22 M. P. apklausos protokolas, nukentėjusiojo M. P. ir liudytojos R. Ž. teisiamajame posėdyje duoti parodymai. Šie įrodymai yra gauti teisėtais būdais BPK nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Teismas laiko, jog šių įrodymų pakanka išvadai, kad J. G. būdama pasirašytinai įspėta už melagingų parodymų davimą, apklausiama kaip nukentėjusioji davė melagingus parodymus, bei melagingai įskundė nekaltą asmenį kaip padariusį nusikalstamą veiką ir dėl to šis asmuo pradėtas persekioti, todėl J. G. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 235 straipsnio 1 dalį ir 236 straipsnio 1 dalį.

Dėl BK 140 straipsnio 2 dalyje ir BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytų veikų

Kaltinamoji J. G. kalta prisipažino iš dalies ir parodė, kad M. P. buvo jos draugas, sugyventinis, su juo kartu gyveno, vedė bendrą ūkį. 2020-04-18 ketino su M. P. linksmai ir turiningai praleisti dieną. M. P. jai pasakė, kad trumpam važiuoja pasivažinėti motociklu ir netrukus grįš. Apie 16 val. M. P. jai pranešė, kad įvyko avarija ir pasakė, kad vėluos. Tada ji susisiekė su A. R. ir susitarė, kad su juo pasivažinės automobiliu po miestą. Važinėjant, ji išgėrė truputį šampano. Po kurio laiko M. P. pranešė, kad jau grįžo. Ji su A. R. privažiavo ir paėmė M. P.. M. P. buvo nepatenkintas ir po kurio laiko paprašė parvežti jį namo. Atvažiavus į kiemą M. P. išlipo iš automobilio ir pradėjo ją keikti. Po to M. P. sėdo į savo automobilį ir išvažiavo. Po kurio laiko M. P. grįžo, ji tuo metu dar buvo kieme. M. P. vėl pradėjo ją keikti, ji nuėjo namo. Ji pastebėjo, kad jam kažkas yra su lupa, o prieš tai R. pasakė, kad M. ką tai skauda. M. P. taip pat užėjo į butą ir pradėjo rinktis savo daiktus ir pasakė, kad išsikrausto. Būnant virtuvėje M. P. krovėsi daiktus, kuomet ji pasakė, kad čia yra ir jos įrankių, pasakė, kad atiduotų kas yra jos. M. P. tuo metu buvo su peiliu rankoje, jai pasidarė baisu, ji supanikavo ir M. P. labai lengvai sudavė į veidą ir pabėgo į miegamąjį. Girdėjo, kad M. P. šukavo „va dabar aš tau padarysiu“. Po to išgirdo, kad M. P. išėjo iš buto. Netrukus atvyko policijos pareigūnai ir ją išsivežė. Ji M. P. peiliu negrasino, nestipriai delnu sudavė tik vieną kartą, kumščiu smūgių nesudavė.

Nukentėjusysis M. P. teismo posėdžio metu parodė, kad su J. G. susipažino 2019-05-28, draugavo apie metus laiko, su ja kartu gyveno, vedė bendrą ūkį. 2020-04-18 su J. G. įvyko konfliktas. Viskas prasidėjo nuo to, kad jis tą dieną su T. Č. ir T. Č. išvažiavo pasivažinėti su motociklais. J. G. jam pasakė grįžti iki 14.30 val. Jiems miške besivažinėjant su motociklais, T. Č. krito nuo motociklo ir susižalojo. Jis (M. P.) avarijoje nedalyvavo ir jokių sužalojimų nepatyrė. Dėl avarijos jis vėlavo grįžti namo ir apie tai pranešė J. G., kuri pasakė, kad tuomet važiuoja pasivažinėti su A. R.. Grįžęs namo apie 16.30 val., susiskambino su J. G. ir susitarė, kad ji su A. R. jį paims. Privažiavus A. R. jis įsėdo į automobilį. J. G. bendravo tik su A. R., į jį jokio dėmesio nekreipė, todėl jis paprašė, kad jį vežtų namo pas tėvus. Po kurio laiko gavo žinutę iš J. G., kad atvažiuotų į butą susirinkti daiktų. Nuvykus į butą su J. G. įvyko konfliktas. Jam miegamajame bekraunant daiktus J. G. du kartus trenkė jam į lupą, po to jį nusitempė prie balkono ir ten trenkė dar į kairį žandą. Tuo metu jis juto skausmą, tekėjo kraujas. Iki šio konflikto jokių sužalojimų neturėjo. Nepaisant tokio J. G. elgesio jis stengėsi nedaryti konflikto ir bandė ją nuraminti. Konfliktui kiek aprimus jie kartu nuėjo į virtuvę parūkyti. Jis J. G. pasakė, kad nebenori su ja likti. J. G. įniršo, pasiėmė peilį ir pasakė „arba lieki, arba aš tave papjausiu“. Jis tuo metu labai išsigando dėl savo gyvybės ir išbėgo iš buto tiesiog su kojinėmis, be batų. Išbėgęs į lauką iškvietė policiją.

Liudytojas R. P. teismo posėdžio metu parodė, kad M. P. yra jo sūnus, kuris 2019-2020 metais draugavo su J. G.. Kurį laiką sūnus su J. G. gyveno kartu. 2020-04-18 apie 14.30 val. sūnus jį pakvietė atvažiuoti pagalbos. Gražutės miške susižalojo kartu su sūnumi motociklais važinėjęs draugas. Privažiavę į įvykio vietą jis sūnaus draugui vardu T. suteikė pirmąją pagalbą. Ko kurio laiko atvažiavo kitas draugas ir sužalotąjį asmenį išvežė į gydymo įstaigą, o jis pasikrovė nukentėjusiojo motociklą ir jį išvežė. Tuo metu sūnus sužalotas nebuvo. Grįžęs namo sūnus persirengė ir kažkur išvažiavo. Tuo metu taip pat ant sūnaus veido jokių sužalojimų nebuvo. Po kurio laiko sūnus grįžo namo ir sakė, kad susipyko su J. G. ir reikėjo kviesti policiją. Sūnus minėjo, kad J. G. jam grasino. Tuo metu matė, kad sūnaus žandas sužalotas.

Liudytojas A. R. teismo posėdžio metu parodė, kad J. G. pažįsta apie 10 metų. Santykiai tarp jų geri, jie yra draugai. M. P. taip pat pažįsta, J. G. juos supažindino. 2020-04-18 J. G. pasiūlė jam pasivažinėti. Jis prie J. G. namų atvažiavo savo automobiliu, po to, persėdo į J. G. automobilį ir kartu išvažiavo pasivažinėti. Automobilį vairavo jis, J. G. tą dieną buvo neblaivi, automobilyje taip pat vartojo alkoholį. Po kurio laiko ji pasiūlė pasiimti kartu M. P.. Privažiavus prie namų į automobilio galinę sėdinę atsisėdo M. P. ir jie vėl išvažiavo pasivažinėti. Netrukus J. G. ir M. P. pradėjo dėl kažko pyktis ir M. P. paprašė jo nuvežti jį namo. Prie namų išlipę iš automobilio J. G. ir M. P. toliau pykosi. Maždaug po poros minučių M. P. sėdo į savo automobilį ir išvažiavo. Tarp J. G. ir M. P. jokių muštynių nematė. M. P. sužaloto veido nematė.

Liudytojas A. S. teismo posėdžio metu parodė, kad J. G. yra jo dukra. Dukra kurį laiką draugavo su M. P. Iš dukros žino, kad tarp jų buvo du konfliktai, kuriuose pasak dukros prieš ją smurtavo M. P., nors dėl smurto apkaltino dukrą. Dėl antrojo konflikto dukra paprašė jo pasidomėti ar kas nors iš gretimų namų matė konfliktą. Jis apėjo šalia įvykio vietos buvusių daugiabučių namų butus ir žmonių pasiteiravo ar kas nors matė konfliktą. Vienai moteriškei paliko savo telefono numerį. Po kurio laiko jam paskambino jaunuolis, prisistatė Vitalijumi ir pasakė, kad matė merginos ir vaikino konfliktą, ir sutiko apie jam žinomas aplinkybes paliudyti.

Liudytojas V. Č. teismo posėdžio metu parodė, kad J. G. pažįsta iš matymo. 2020 m. balandžio mėnesį per pažįstamus sužinojo, kad J. G. tėvas ieško asmenų mačiusių konfliktą tarp jo dukros ir jos vaikino M. P.. Jis tą konfliktą atsitiktinai matė, todėl sutiko papasakoti apie įvykio aplinkybes. 2020-04-18 apie 17-18 val. jis ėjo pas brolį pro antstolio kontorą. Prie daugiabučio namo pamatė stovinčią J. G., prie jos privažiavo automobilis iš kurio išlipo M. P. ir stvėrė J. G. už rankos ir sakė „aš tave užmušiu, tu tokia anokia“. Po to, J. G. nuėjo namo, o M. P. išvažiavo. Konflikto metu ant M. P. veido matė pridžiūvusio kraujo pėdsakų ar mėlynę. Patikslino, kad J. G. yra jo darbdavė, kada pas ją įsidarbino nepamena.

Liudytojas V. B. teismo posėdžio metu parodė, kad dirba Utenos apskrities VPK Zarasų rajono policijos komisariate Reagavimo skyriuje. 2020 m. balandžio mėnesį vyko į įvykio vietą, (duomenys neskelbtini), dėl smurto prieš M. P.. Įvykio vietoje M. P. parodė kur peilis buvo, kai jam grasino. Tiksliai nepamena ar buvo matyti sužalojimai ant M. P. veido. Jis atliko M. P. apžiūrą, jeigu protokole užfiksuota, kad sužalojimai yra, reiškia, taip ir buvo.

Liudytojas M. B. teismo posėdžio metu parodė, kad dirba Utenos apskrities VPK Kelių patrulių būrio vyr. patruliu. 2020-04-18, apie 18.30 val. buvo nuvykęs į įvykio vietą, esančią(duomenys neskelbtini), pagal M. P. pranešimą. M. P. iškvietė pareigūnus dėl konflikto įvykusio tarp jo ir sugyventinės. Nuvykus į įvykio vietą juos pasitiko M. P., kuris lauke stovėjo be batų. M. P. paaiškino, kad įvyko konfliktas su sugyventine.

Liudytojas E. N. teismo posėdžio metu parodė, kad dirba Utenos apskrities VPK Kelių patrulių būrio vyr. patruliu. 2020-04-18, apie 18.30 val. iš budėtojo gautas iškvietimas dėl smurto artimoje aplinkoje. Atvykus į įvykio vietą daugiabučio kieme juos lauke pasitiko vaikinas, kuris buvo be batų. Jis paaiškino, kad sukonfliktavo su mergina, kuri jam trenkė. Vaikino lupa buvo nestipriai prakirsta. Po to kartu su vaikinu nuėjo į butą, kur buvo J. G. ir ten aiškinosi įvykio aplinkybes. Vaikinas buvo blaivus, J. G. buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis.

Liudytojas T. Č. teismo posėdžio metu parodė, kad M. P. yra jo draugas. 2020-04-18 jis kartu su M. P. ir dar vienu draugu motociklais važinėjosi Gražutės miške. Besivažinėjant jis nukrito nuo motociklo ir patyrė traumą, jam lūžo petys ir skilo stuburo slanksteliai. M. P. nuo motociklo nukritęs nebuvo, sužalojimų nepatyrė. Po to atvažiavo M. P. tėvas ir išvežė jo motociklą, o jis pats buvo pristatytas į ligoninę.

Liudytojas T. Č. teismo posėdžio metu parodė, kad pažįsta M. P. ir J. G.. Su M. P. draugauja apie 5 metus laiko. 2020-04-18 su M. P. ir jo draugu T. Č. motociklais važinėjosi Gražutės miške. T. Č. patyrė avariją, krito nuo motociklo ir susižalojo. M. P. pakvietė savo tėvą, kuris atvažiavo ir išvežė T. Č. motociklą bei jį patį. M. P. nebuvo sužalotas. M. P. ir J. G. konflikto nematė, jame nedalyvavo.

Akistatos tarp M. P. ir J. G. protokole nukentėjusysis M. P. parodė, kad 2020 m. balandžio 18 d., apie 17.00 val., buvo žodžiu apsipykęs su J. G.. Po šio žodinio konflikto jis išvažiavo, o J. G. nuėjo namo. 5 minučių bėgyje J. G. jam parašė atvažiuoti susirinkti savo daiktų iš buto. Jis atvažiavo apie 18.00 val., J. G. neblaivi buvo namuose. Užėjęs į kambarį, jis pradėjo krautis daiktus. Tuo metu prie jo priėjo įsiutusi J. G. ir du kartus kumščiu trenkė jam į lūpą, dėl ko pradėjo bėgti kraujas, lūpa buvo prakirsta. Tuomet J. G. nubėgo į virtuvę, grįžo, berods, dešinėje rankoje laikydama peilį, norėjo persipjauti sau kitos rankos veną, nes buvo atsiraitojusi rankovę, sakė: „Aš tave prakeiksiu“. Jis greitai patraukė peilį nuo venos, bet peilis liko jos rankoje, ir to paties konflikto metu, vienoje rankoje laikydama peilį, ji ėjo į jį. Jis stovėjo kambaryje prie balkono durų, o ji buvo su peiliu prie pat jo. Laikydama peilį vienoje rankoje, kitos rankos kumščiu sudavė jam per veidą, kliuvo į kairį žandą, jam skaudėjo. Jis su J. G. kalbėjo gražiuoju, kad ji apsiramintų. Paskui jie nuėjo į virtuvę pasikalbėti. Atėjusi į virtuvę, J. G. pasidėjo peilį ant stalo, prie kurio sėdėjo. Bešnekant J. G. jam pasakė, kad jei jis nori, gali pasilikti, o jei ne, tai jį padurs. Jis atsistojo, J. G. taip pat, ji paėmė nuo stalo peilį į ranką ir laikė nukreiptą į jį, agresyviai ir isteriškai sakė: „Aš tave papjausiu“. Tada jis išbėgo iš virtuvės ir paties buto į lauką. Jis realiai išsigando, kad J. G. gali papjauti jį peiliu, nes sakydama, kad jį papjaus, buvo nusiteikusi piktai ir agresyviai. Jurgita su peiliu vijosi jį iš virtuvės iki buto išėjimo durų. Peilis, kuriuo ji jam grasino, buvo virtuvinis, juodos spalvos rankena. Jis pats J. G. peiliu negrasino, peilio rankose nelaikė. Priduria, kad dienos metu jis važinėjosi su draugais motociklais ir T. Č. nutiko incidentas, kurio metu T. Č. pats ir susižalojo, jis pats jokių sužalojimų nepatyrė, nes į jokį įvykį nepateko, grįžo sveikas.

Akistatos metu J. G. parodė, kad su nukentėjusiojo M. P. parodymais sutinka iš dalies. 2020 m. balandžio 18 d., konflikto tarp jos ir M. P. priežastis buvo ta, kad jai atsibodo, kad, važinėdamas motociklu, jis pastoviai susižaloja. Apie 17.30 val. ji buvo savo namų kieme. Atvažiavęs M. P. išlipo iš automobilio ir ji pamatė, kad jo veidas sužalotas, buvo prakirsta apatinė lūpa, patinęs kairys žandas. Jis papasakojo, kad dienos metu jo draugui atsitiko nelaimingas atsitikimas, dar pasakojo, kad jis lygtai susidūrė su draugu ir abu susižalojo. Tada ji pateikė M. P. ultimatumą – arba ji, arba motociklas. Jis nieko neatsakė, o ji pasakė jam susirinkti iš buto savo daiktus ir nuėjo namo. Netrukus atėjo M. P., rinkosi savo daiktus. Tuo metu ji nesudavė jam nė vieno smūgio, jokio konflikto tarp jų kambaryje nevyko, ji buvo virtuvėje. Paskui jis atėjo į virtuvę ir krovėsi savo indus, stalo įrankius, tuo pačiu keikė ją. Ji supyko dėl to, pasakė, kad dalis įrankių yra jos ir tada M. P. metė įrankius ant stalo, išsirinko savo įrankius ir paėmė virtuvinį peilį juoda rankena, laikė įrankius ir peilį rankose. Ji norėjo pasikalbėti su juo, taisyti situaciją, taikytis, o jis vėl pradėjo keiktis jos atžvilgiu. Paskui jis atsisėdo, bet dešinėje rankoje vis dar laikė peilį. Jiems besėdint jis pasakė, kad iškvies policiją, sakė: „Tu man pamatysi“. Tada jis staigiai atsistojo nuo stalo su peiliu rankoje, atsistojo ir ji. M. P. pradėjo eiti link jos, jai pasirodė, kad ėjo agresyviai, bet negrasino jai, tik laikė peilį rankoje, jo nukreipęs į ją nebuvo. Ji supanikavo, delnu sudavė jam per kairį žandą ir pabėgo slėptis į miegamąjį. M. P. kažkiek ją vijosi, bet paskui ji girdėjo, kad jis kažko ieško ir išbėgo iš namų. Netrukus atvažiavo policija. M. P. ji sudavė tik vieną kartą delnu per kairį žandą, kitų smūgių nesudavė, peiliu jam negrasino, nesiruošė sau pjautis venos, apskritai tą vakarą, konflikto metu, peilio rankoje nelaikė. Tą vakarą buvo išgėrusi alkoholio (2 t., b. l. 83-86).

Įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokole, foto lentelėje užfiksuota, kad, apžiūrėjus butą, esantį (duomenys neskelbtini), bendra tvarka bute nepažeista. Virtuvėje, ant skalbimo mašinos padėtos lentos, kuri uždengta klijuote, guli peilis, kurio bendras ilgis – 22,5 cm, plastikinių, juodos spalvos kriaunų ilgis – 9,5 cm, geležtės ilgis – 13 cm. Peilis paimtas iš įvykio vietos ir supakuotas į plastikinį paketą Nr. 479240 (2 t., b. l. 45-52).

Asmens apžiūros protokole ir foto lentelėje užfiksuota, kad 2020 m. balandžio 18 d. buvo apžiūrėtas M. P.. Nustatyta, kad ant M. P. veido, viršutinės lūpos, dešinėje pusėje, matomas įbrėžimas. Ant viršutinės lūpos, dešinėje pusėje, matomos raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują. Ant apatinės lūpos, dešinėje pusėje, matomos raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują. Lūpa truputi patinusi. Ten pat, vidinėje lūpos pusėje, matoma nedidelė, apie 0,5 cm skersmens, žaizda. Ant smakro apatinės dalies matoma tamsios spalvos dėmė, apie 0,5 cm skersmens. Smakro kairėje pusėje, apatinėje dalyje, matoma tamsios spalvos dėmė, apie 0,5 cm skersmens (2 t., b. l. 64, 67-69).

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis M. P. savanoriškai pateikė tris, A4 formato, lapus, kuriuose yra užfiksuotas M. P. ir J. G. 2020 m. balandžio 18 d. susirašinėjimas per programėlę „Messenger“ nuo 15.47 val. iki 18.30 val. (2 t., b. l. 94-95, 98-100).

Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus 2020-05-14 pateiktoje informacijoje užfiksuota, kad 2020 m. balandžio 18 d. Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus informacinėje sistemoje yra užregistruotas vienas skambutis susijęs su įvykiu, kurio BPCID91341456950 (3 t., b. l. 3).

Daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėta 2020-05-14 Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus pateikta garso įrašo kopija. Garso įrašo pavadinimas yra „2020_04_18_18-30-07_37064790209“, MP3 formato failas, 198 KB dydžio. Garso įrašo trukmė yra 00:01:07 min. Šiame garso įraše, 2020 m. balandžio 18 d., 18:30:07 val., iš mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), į Bendrojo pagalbos centro numerį 112 skambina vyras. Įrašytas pokalbis vyksta tarp vyro ir BPC darbuotojos. Vyro balsas labai panašus į nukentėjusiojo M. P. balsą. Stenogramoje užfiksuota, kad vyras praneša, kad sugyventinė neatiduoda jam daiktų, adresu(duomenys neskelbtini). Jam reikalinga, kad atvažiuotų policija ir padėtų išsikraustyti. Jis yra vietoje, kur jį išvijo, stovi lauke su kojinėmis. Sugyventinė smogė jam kelis smūgius, lūpa kruvina (3 t., b. l. 4-5, 7).

Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėtos telefonų Nr. (duomenys neskelbtini) (V. Č.) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (A. S.) išklotinės. Atlikus telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (V. Č.) išklotinių analizę nustatyta, kad su telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (A. S.), laikotarpiu nuo 2020-04-18, 00.00 val. iki 2020-06-10, 24.00 val., susirašinėjimų ir telefoninių skambučių nebuvo. Laikotarpiu nuo 2020-04-18, 00.00 val., iki 2020-06-10, 24.00 val., abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) (V. Č.) bendravo su telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (J. G.): 1. 2020-05-11, 12:33:21 val., iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (J. G.) į telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (V. Č.) buvo skambutis, skambučio trukmė 86 sekundės, veikė telekomunikacinis bokštas, esantis Dimitriškių k., Zarasų r. 2. 2020-05-12, 13:13:15 val., iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (J. G.) į telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (V. Č.) buvo skambutis, skambučio trukmė 225 sekundės, veikė telekomunikacinis bokštas, esantis Dimitriškių k., Zarasų r. 3. 2020-05-13, 13:04:34 val., iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (J. G.) į telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (V. Č.) buvo skambutis, skambučio trukmė 146 sekundės, veikė telekomunikacinis bokštas, esantis Dimitriškių k., Zarasų r. 4. 2020-05-19, 08:42:35 val., iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (J. G.) į telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (V. Č.) skambutis, skambučio trukmė 88 sekundės, veikė telekomunikacinis bokštas, esantis Dimitriškių k., Zarasų r. 5. 2020-05-25, 23:22:13 val., iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (J. G.) į telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (V. Č.) buvo išsiųsta trumpoji žinutė, veikė telekomunikacinis bokštas, esantis Dimitriškių k., Zarasų r. 6. 2020-05-26, 20:37:01 val., iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (J. G.) į telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (V. Č.) buvo išsiųsta trumpoji žinutė 7. 2020-05-26, 23:12:52 val., iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (J. G.) į telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (V. Č.) buvo išsiųsta trumpoji žinutė; veikė telekomunikacinis bokštas, esantis Dimitriškių k., Zarasų r. 8. 2020-05-28, 17:33:02 val., iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (J. G.) į telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (V. Č.) buvo skambutis, skambučio trukmė 53 sekundės, veikė telekomunikacinis bokštas, esantis Dimitriškių k., Zarasų r. 9. 2020-06-02, 11:42:46 val., iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (V. Č.) į telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (J. G.) buvo išsiųsta trumpoji žinutė; veikė telekomunikacinis bokštas, esantis Dimitriškių k., Zarasų r. 10. 2020-06-02, 11:46:48 val., iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (J. G.) į telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (V. Č.) buvo skambutis, skambučio trukmė 146 sekundės, veikė telekomunikacinis bokštas, esantis Dimitriškių k., Zarasų r. 11. 2020-06-08, 20:44:41 val., iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (J. G.) į telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (V. Č.) buvo skambutis, skambučio trukmė 87 sekundės, veikė telekomunikacinis bokštas, esantis Sėlių a. 16/1, Zarasų m. (3 t., b. l. 25-27).

Alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo kopijoje užfiksuota, kad 2020 m. balandžio 18 d., 19.02 val., J. G. nustatytas 1,17 promilės girtumas (3 t., b. l. 31).

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Nors kaltinamoji J. G. teisiamajame posėdyje kalta prisipažino iš dalies ir parodė, kad būnant virtuvėje M. P. nestipriai delnu sudavė tik vieną kartą, kumščiu smūgių nesudavė, galimai jis susižalojo važinėdamas motociklu. Tačiau teismas tokius kaltinamosios parodymus vertina kaip gynybinę poziciją ir atmeta, nes kitų juos patvirtinančių įrodymų byloje nėra, tokie kaltinamosios parodymai prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams. Byloje neginčytinai nustatyta, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje kilo konfliktas tarp J. G.ir M. P.. Tai patvirtino abu sugyventiniai. Kad nukentėjusysis buvo sužalotas, teisiamajame posėdyje patvirtino liudytojai, į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai, V. B., M. B., E. N., patvirtina ir nukentėjusiojo apžiūros protokolas su foto lentele, kuriuose užfiksuoti sužalojimai (2 t., b. l. 64, 67-69), ir skambučio į bendrą paglobos centrą įrašas, kuriame užfiksuota, kad pranešėjas nurodė, jog sugyventinė smogė jam kelis smūgius, lūpa kruvina (3 t., b. l. 4-5, 7). Nukentėjusysis M. P. parodė, kad jam miegamajame bekraunant daiktus J. G. du kartus trenkė jam į lupą, po to jį nusitempė prie balkono ir ten trenkė dar į kairį žandą. Tuo metu jis juto skausmą, tekėjo kraujas. Iki šio konflikto jokių sužalojimų neturėjo. Analogiškus parodymus nukentėjusysis davė ir ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino juos akistatos su J. G. metu, parodymų nekeitė. Nukentėjusiojo parodymus, kad jis nebuvo sužalotas iki konflikto su J. G., patvirtina ir kiti įrodymai. Liudytojas R. P. parodė, kad 2020-04-18 apie 14.30 val. jo sūnus M. P. jį pakvietė atvažiuoti į mišką, nes susižalojo kartu su sūnumi motociklais važinėjęs draugas Tomas. Jam atvažiavus sūnus sužalotas nebuvo. Grįžęs namo sūnus persirengė ir kažkur išvažiavo. Tuo metu taip pat ant sūnaus veido jokių sužalojimų nebuvo. Po kurio laiko sūnus grįžo namo ir sakė, kad susipyko su J. G. ir reikėjo kviesti policiją. Tuo metu matė, kad sūnaus žandas sužalotas. Liudytojai T. Č. ir T. Č. parodė, kad M. P. nebuvo nukritęs nuo motociklo ir sužalotas. Analogiškus parodymus šie liudytojai davė ir ikiteisminio tyrimo metu. Liudytojas A. R. teismo posėdžio metu parodė, kad M. P. sužaloto veido nematė. Netikėti nukentėjusiojo ir nurodytų liudytojų parodymais teismas neturi pagrindo, todėl jais vadovaujasi.

Tuo tarpu kaltinamosios parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu tiek nagrinėjant bylą teisme buvo nenuoseklūs, ji nuolat keitė savo parodymus, nurodydavo vis naujas aplinkybes. Taip, 2020-04-19 apklausos metu J. G. parodė, kad M. P. virtuvėje ėmė krautis savo daiktus, po to padėjo peilį ant stalo, atsisėdo ir bandė užsidegti cigaretę. Tuo metu ji dešiniu delnu sudavė M. P. į veido sritį, pataikė į kairį skruostą ir lūpas. Sudavusi smūgį iškart pabėgo į kambarį, pasislėpė nuo M. P., girdėjo, kaip M. P. išėjo iš namų. Šios apklausos metu kaltinamoji nenurodė, kad 2020 m. balandžio 18 d., apie 17.30 val. atvažiavęs M. P. jau buvo sužalotas ar sužeistas (3 t., b. l. 61-62). 2020-05-19 papildomos apklausos metu J. G. parodė, kad vakare, apie 17.30 val., sugyventinis atvažiavo automobiliu į jos namų kiemą, jis buvo sužeistas, jau buvo sužalota lūpa ir veidas (3 t., b. l. 91-93). 2020-06-02 apklausos metu, jos pradžioje, J. G. parodė, kad M. P. norėjo sau pasiimti visus įrankius, o ji jam pasakė, kad kai kurie įrankiai yra jos. Tada M. P .pasiuto, tuo metu rankoje laikė kažkokius įrankius, tarp kurių buvo peilis, ir atsisėdo prie stalo. Jie ginčijosi ir tada jis atsistojo, buvo įraudęs, piktas, rankoje laikė peilį, nukreiptą į jos pusę. Tuo metu ji sėdėjo prie stalo, M. P. pasilenkė prie jos, tada ji taip pat atsistojo, M. P. vis dar laikė rankoje peilį, kažką jai pasakė ir ji sudavė jam vieną kartą rankos delnu. Tada M. P. kažkur padėjo peilį, sakė, kad iškvies policiją ir išbėgo iš namų, o ji užsidarė kambaryje. Apklausos pabaigoje ji nurodo jau kitaip: jai pasakius, kad tai jos įrankiai, M. P. metė ant stalo įrankių padėklą, išsirinko savo įrankius, paėmė ir laikė rankoje peilį, atsisėdo prie stalo, padėjo visus įrankius, o peilį vis dar laikė dešinėje rankoje. Besėdint M. P. pasakė, kad iškvies policiją. Ji pasiteiravo jo, ką jam padarė, o jis atsakė: „Tu man pamatysi“. Tada M. P. atsistojo nuo stalo, rankoje laikydamas peilį. Atsistojo ir ji. Jis lenkėsi link jos, jai pasirodė, kad tai jis darė agresyviai, bet negrasino, peilį tik laikė rankoje, jo nukreipęs į ją nebuvo. Ji supanikavo ir atsistojusi delnu sudavė jam per kairį žandą ir nubėgo slėptis į miegamąjį. Apklausos pradžioje ji nurodo, kad dėl fizinio skausmo sukėlimo M. P. ji savo kaltės nepripažįsta, po to nurodo, jog sutinka, kad nuo smūgio rankos delnu per veido kairę pusę, galėjo M. P. sukelti fizinį skausmą. Ji taip pat nurodo, kad dienos metu M. P. važinėjosi motociklais su draugais, buvo įvykęs kažkoks įvykis, bet jo metu M. P. nenukentėjo, o po to nurodo, kad M. P. sakė, kad jis pats susižalojo kojos šoną. Šioje apklausoje ji nurodė naujas aplinkybes, kad M. P. išlipus iš A. R. automobilio, ji norėjo jam nuo veido nutraukti kaukę, bet M. P. nustūmė jos dešinę ranką ir kaukės nutraukti jai nepavyko. Jis išvažiavo. Jam grįžus, ji priėjo prie jo, nutraukė jam nuo veido kaukę ir pamatė, kad jo apatinė lūpa prakirsta, matėsi kraujas, kairys žandas buvo raudonas (3 t., b. l. 100-103). Akistatos tarp M. P. ir J. G. metu J. G. nurodė dar kitaip, kad kai M. P. išlipo iš automobilio ir ji pamatė, kad jo veidas sužalotas, buvo prakirsta apatinė lūpa, patinęs kairys žandas, jis papasakojo, kad dienos metu jis lygtai susidūrė su draugu ir abu susižalojo. Jokių savo parodymų keitimo motyvų ir įtikinamų priežasčių kaltinamoji nenurodė.

Liudytojas V. Č. nors ir parodė, kad 2020-04-18 apie 17-18 val. jis prie daugiabučio namo pamatė stovinčią J. G., prie jos privažiavo automobilis, iš kurio išlipo M. P. ir stvėrė J. G. už rankos ir sakė „aš tave užmušiu, tu tokia anokia“, po to, J. G. nuėjo namo, o M. P. išvažiavo, ant M. P. veido matė pridžiūvusio kraujo pėdsakų ar mėlynę, tačiau teismas šio liudytojo parodymus atmeta. Pirmą, jo parodymai prieštarauja pačios kaltinamosios parodymams, kuri nė karto neparodė, kad M. P. stvėrė jai už rankos ir sakė „aš tave užmušiu, tu tokia anokia“, kad M. P. veido matė pridžiūvusio kraujo pėdsakų ar mėlynę. Antrą, bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad J. G. ir V Čepėną sieja artimesni santykiai, ji yra jo darbdavė, be to, gyvena viename name, kaip nurodė pati kaltinamoji, nuomojasi kambarį pas V. Č. tėvus.

Jokių kitų įrodymų, patvirtinančių kurias nors kaltinamosios nurodytas aplinkybes ir paneigiančių nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes, byloje nėra. Taigi teismas, įvertinęs išvardintus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, kad kaltinamoji J. G. smurtavo prieš sugyventinį M. P., sudavė jam tris smūgius kumščių į veidą, dėl ko jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Taip pat pirmiau aptartos nustatytos faktinės aplinkybės, leidžia daryti pagrįstą išvadą J. G. veikus tiesiogine tyčia, t. y. supratus, kad jos veiksmais sukeliamas skausmas nukentėjusiajam ir norėjus taip veikti. Teismo vertinimu, kaltinamosios J. G. kaltė visiškai įrodyta, tokią išvadą leidžia daryti nuosekli byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visuma.

Žemesnės instancijos teismas

Pagal BK 248 straipsnį šeimos nariais laikomi kartu su kaltinamuoju gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Iš bylos duomenų matyti, jog M. P. veikos padarymo metu buvo J. G. sugyventinis, jie bendrai gyveno ir vedė bendrą šeimos ūkį, todėl kaltinamosios nusikalstama veika pagrįstai kvalifikuota kaip padarytą prieš šeimos narį, t. y. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

J. G. kaltinimai pareikšti ir pagal BK 145 straipsnį, kaltinant ją tuo, kad ji grasino savo sugyventiniui M. P. jį papjauti peiliu, nužudyti, vijosi jį laikydama peilį rankoje, taip grasindama M. P. sudarė realų ir pakankamą pagrindą jam bijoti, kad jos grasinimai nužudyti gali būti įvykdyti.

Kaltinamoji J. G. dėl šio kaltinimo kalta neprisipažino ir parodė, kad M. P. peiliu negrasino, peilio rankoje neturėjo, atvirkščiai, peilį rankoje laikė M. P., todėl ji supanikavo ir labai lengvai sudavė delnu M. P. į veidą, o pati pabėgo į miegamąjį. Tačiau teismas tokius kaltinamosios parodymus vertina kaip gynybinę poziciją ir atmeta. Teismas jau pažymėjo, kad kaltinamosios parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu tiek nagrinėjant bylą teisme buvo nenuoseklūs, ji nuolat keitė savo parodymus, nurodydavo vis naujas aplinkybes. 2020-04-19 apklausos metu J. G. parodė, kad M. P. virtuvėje padėjo peilį ant stalo, atsisėdo ir bandė užsidegti cigaretę. Tuo metu ji dešiniu delnu sudavė M. P. į veido sritį ir pabėgo į kambarį, pasislėpė nuo M. P., girdėjo, kaip M. P. išėjo iš namų (3 t., b. l. 61-62). 2020-06-02 apklausos metu, jos pradžioje, J. G. parodė, kad M. P. norėjo sau pasiimti visus įrankius, o ji jam pasakė, kad kai kurie įrankiai yra jos. Tada M. P. pasiuto, tuo metu rankoje laikė kažkokius įrankius, tarp kurių buvo peilis, ir atsisėdo prie stalo. Jie ginčijosi ir tada jis atsistojo, buvo įraudęs, piktas, rankoje laikė peilį, nukreiptą į jos pusę. Tuo metu ji sėdėjo prie stalo, M. P. pasilenkė prie jos, tada ji taip pat atsistojo, M. P. vis dar laikė rankoje peilį, kažką jai pasakė ir ji sudavė jam vieną kartą rankos delnu. Tada M. P. kažkur padėjo peilį, sakė, kad iškvies policiją ir išbėgo iš namų, o ji užsidarė kambaryje. Tos pačios apklausos pabaigoje ji nurodo jau kitaip: jai pasakius, kad tai jos įrankiai, M. P. metė ant stalo įrankių padėklą, išsirinko savo įrankius, paėmė ir laikė rankoje peilį, atsisėdo prie stalo, padėjo visus įrankius, o peilį vis dar laikė dešinėje rankoje. Besėdint M. P. pasakė, kad iškvies policiją. Ji pasiteiravo jo, ką jam padarė, o jis atsakė: „Tu man pamatysi“. Tada M. P. atsistojo nuo stalo, rankoje laikydamas peilį. Atsistojo ir ji. Jis lenkėsi link jos, jai pasirodė, kad tai jis darė agresyviai, bet negrasino, peilį tik laikė rankoje, jo nukreipęs į ją nebuvo. Ji supanikavo ir atsistojusi delnu sudavė jam per kairį žandą ir nubėgo slėptis į miegamąjį (3 t., b. l. 100-103). Jokių įtikinamų savo parodymų keitimo motyvų ir priežasčių kaltinamoji nenurodė.

Nukentėjusysis M. P. teisiamajame posėdyje parodė, kad jam ir kaltinamajai būnant virtuvėje, jis pasakė, kad nebenori su ja likti. Tuomet J. G. įniršo, pasiėmė peilį ir pasakė „arba lieki, arba aš tave papjausiu“. Jis tuo metu labai išsigando dėl savo gyvybės ir išbėgo iš buto tiesiog su kojinėmis, be batų. Ji vijosi jį su peiliu rankoje iš virtuvės iki buto durų. Lauke jis iškvietė policiją. Analogiškus parodymus nukentėjusysis davė ir ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino juos akistatos su J. G. metu, parodymų nekeitė, įvykio metu buvo blaivus. Netikėti nukentėjusiojo parodymais teismas neturi pagrindo, jo parodymus patvirtina ir kiti įrodymai. Teisiamajame posėdyje apklausti liudytojai, į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai, M. B. ir E. N. parodė, kad juos lauke prie daugiabučio namo pasitiko M. P., kuris lauke stovėjo be batų. Byloje nėra duomenų, kad nukentėjusysis M. P. būtų linkęs nepagrįstai apkalbėti kaltinamąją, tokių duomenų teisme negalėjo nurodyti ir pati kaltinamoji. Todėl teismas nukentėjusiojo M. P. parodymus, kuriuos iš dalies patvirtina ir kiti įrodymai, pripažįsta įrodymais ir jais vadovaujasi. Teismo vertinimu, aptartų, aukščiau nurodytų, įrodymų visiškai pakanka išvadai, kad kaltinamoji J. G. grasino savo sugyventiniui M. P. jį papjauti peiliu, nužudyti, vijosi jį laikydama peilį rankoje

BK 145 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatą turi būti konkretus ir realus. Grasinimas yra realus, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis bus realizuotas. Vertinant grasinimo realumą reikia atsižvelgti į grasinimo motyvus, santykius tarp grasintojo ir nukentėjusiojo, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama. Ši nusikalstama veika padaroma veikiant tiesiogine tyčia.

Teismas, įvertinęs kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą, daro išvadą, kad išsakyti žodžiai „užmušiu“, „papjausi“ bei bėgimas paskui nukentėjusįjį laikant peilį rankoje, yra tiesioginis grasinimas susidoroti, panaudojant smurtą. O kaltinamosios agresyvus elgesys, prieš tai suduoti smūgiai kumščiais į veidą, girtumas, rodo, jog nukentėjusysis grasinimą suvokė kaip realų pavojų savo gyvybei. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, jog J. G. padarė nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.

Dėl bausmių skyrimo motyvų

Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, Nr. 2K-390/2011, Nr. 2K-315/2013).

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Už nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Už nusikaltimą, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje, baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Už nusikaltimą, numatytą BK 236 straipsnio 1 dalyje, baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

J. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Jos atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas ji padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir, teismo vertinimu, ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

J. G. veikė tiesiogine tyčia, padarė keturis baigtus, nesunkius nusikaltimus, veikė prieš šeimos narį, nėra nustatytų jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir yra viena sunkinanti aplinkybė. Kartu teismas įvertina ir kaltinamosios asmenybę apibūdinančius duomenis. Ji administracine tvarka nebausta, anksčiau neteista, dirba.

Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes bei įvertinęs kaltinamosios asmenybę, jos atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes (BK 61 straipsnis), teismas sprendžia, kad už BK 145 straipsnio 1 dalyje, BK 235 straipsnio 1 dalyje ir BK 236 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikos padarymą J. G. skirtina inkriminuojamų straipsnių sankcijose numatyta bausmė – bauda, kurios dydis nustatytinas artimas BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytam baudos, skiriamos už nesunkų nusikaltimą, minimumui. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, skirtina bausmė – laisvės apribojimas, kurios dydis nustatytas tarp BK 46 straipsnio 2 dalyje nurodyto sankcijos minimumo ir vidurkio. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, J. G. paskirtos bausmės subendrintinos iš dalies sudedant, kartu atsižvelgiant į tai, kad vadovaujantis BK 65 straipsnio 2 dalimi, bauda nekeičiama ir skiriama kartu su kita bausme.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu ir BPK 140 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaitytinas J. G. laikino sulaikymo laikas nuo 2020-04-18, 19.00 val. iki 2020-04-20, 15.15 val. (dvi dienos) (3 t., b. l. 52, 63).

Pagal BK 48 straipsnio 4 dalį asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, teismas gali nustatyti vieną ar kelis draudimus bei įpareigojimus. Kadangi J. G. nusikalstamas veikas padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, todėl, siekiant padaryti teigiamą taisomą poveikį J. G., jai skirtinas įpareigojimas – nevartoti alkoholio bei psichiką veikiančių medžiagų.

Utenos apskrities VPK Zarasų rajono policijos komisariato 2020-04-20 nutarimu J. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (3 t., b. l. 67-68). Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2020-04-20 nutartimi jai paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo asmens M. P. ir nesiartinti prie nukentėjusiojo nustatytu atstumu (3 t., b. l. 73-74, 86-87). Šios kardomosios priemonės paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.

Dėl daiktinių įrodymų

Daiktas turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: peilis, supakuotas į paketą Nr. 479240 (2020-04-29 kvitas B serija UPK Nr. 0000446) (2 t., b. l. 53, 55), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinas (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Kompaktinis diskas, kuriame yra įrašytas skambučio į bendrą pagalbos centrą garso įrašas Nr. „2020_04_18_18-30-07_37064790209“ (vokas Nr. 1, 3 t., b. l. 8), ir kompaktinis diskas, kuriame įrašytos telefonų Nr. (duomenys neskelbtini) (V. Č.) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (A. S.) išklotinės (vokas Nr. 2, 3 t., b. l. 29), paliktini saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 297 – 298, 301 – 308 straipsniais,

nusprendžia:

J. G. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsnio 1 dalį ir nuteisti 60 MGL (3 000 Eur) dydžio bauda.

Ją pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalį ir nuteisti 60 MGL (3 000 Eur) dydžio bauda.

Ją pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir nuteisti laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Ją pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį ir nuteisti 60 MGL (3 000 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu J. G. paskirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant, ir J. G. paskirti subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams ir 90 MGL (4 500 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 7 dalimi, skirti J. G. įpareigojimą per visą laisvės apribojimo bausmės laiką nevartoti alkoholio bei kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo pradžios.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a) papunkčiu, 66 straipsnio 2 dalimi ir BPK 140 straipsnio 9 dalimi, J. G. į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020-04-18, 19.00 val. iki 2020-04-20, 15.15 val. (dvi dienas), skaičiuojant vieną sulaikymo ir suėmimo dieną už 2 MGL, ir laikyti ją atlikusia 4 MGL (200 Eur) dydžio bauda.

Nustatyti, kad J. G. 86 MGL (4 300 Eur) baudą turi sumokėti per 20 (dvidešimt) mėnesių nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į bet kurią iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT247300010112394300 „Swedbank“ AB, LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AB, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas; Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas; Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Luminor Bank AB; Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, įmokos kodas 6801. Pinigų mokėjimo kvitas (kvitai), patvirtinantis (-tys) baudos sumokėjimą, turi būti pateiktas (-ti) Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų raštinei, adresu Sėlių a. 24, Zarasų m.

Išaiškinti J. G., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

J. G. išaiškinti, kad vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

J. G. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo asmens ir nesiartinti prie nukentėjusiojo nustatytu atstumu – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Kompaktinį diską, kuriame yra įrašytas skambučio į bendrą pagalbos centrą garso įrašas Nr. „2020_04_18_18-30-07_37064790209“ (vokas Nr. 1), ir kompaktinį diską, kuriame įrašytos telefonų Nr. (duomenys neskelbtini) (V. Č.) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (A. S.) išklotinės (vokas Nr. 2), palikti saugoti byloje.

Daiktą, turintį reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: peilį, supakuotą į paketą Nr. 479240 (2020-04-29 kvitas B serija UPK Nr. 0000446), sunaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmus.

Teisėjas Vladimiras Kurasovas