- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-11-18
- Bylos Nr.
- eII-268-834/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-49-3-00055-2025-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vaida Sinkevičienė
- Pažeidėjas
- V. L.
- Advokatai
- Ramūnas Plėštis
- Kategorijos
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui V. L. (V. L.), jo atstovui advokatui Ramūnui Plėščiui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo V. L. (V. L.) skundą dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos 2025 m. gegužės 16 d. nutarimo Nr. AM-AAD-ANR_N-1085-2025, administracinio nusižengimo byloje ROIK: 25269219355, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Priimto sprendimo esmė
1. Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos (toliau – Institucija) vyriausiojo specialisto 2025 m. gegužės 16 d. nutarimu V. L. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 290 straipsnio 7 dalį paskirta 1 300 Eur dydžio bauda, už tai, kad jis 2025 m. kovo 12 d., apie 7 val. 49 min.,, Širvintų r., ties Laurinyškių k. (koordinatės LKS X6089905, Y572035), medžiojo neturėdamas teisės to daryti, su neteisėtai laikomu šaunamuoju ginklu – graižtviniu ginklu „Heym“ SR 21, Nr. (duomenys neskelbtini), optiniu taikikliu „Schmidt Bender“ ir ant ginklo vamzdžio pritvirtintu duslintuvu.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose 2025 m. birželio 16 d. gautas V. L. skundas, kuris priimtas nagrinėti.
II. Skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai ir prašymai
3. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. L. skundu prašo panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2025 m. gegužės 16 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-1085-2025 ir administracinę teiseną nutraukti.
3.1. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo skunde nurodo, kad nesutinka su surašytu administracinio nusižengimo protokolu ir skundžiamu nutarimu. V. L. paaiškino, jog 2025 m. kovo 12 d. apie 7:49 val. Širvintų r., Lauryniškių k., jis nepadarė jokio teisės pažeidimo, o nutarime nurodyta, kad jis medžiojo arba neteisėtai laikė graižtvinį šautuvą „Heym“ SR 21 Nr. (duomenys neskelbtini)su optiniu taikikliu „Schmidt Bender“ ir duslintuvu, neatitinka tikrovės. Pareiškėjas teigė, kad jam nepagrįstai inkriminuota ši veika, nes jis nemedžiojo ir nenaudojo šių ginklų, o iš byloje pateiktos vaizdo medžiagos negalima nustatyti nei jo tapatybės, nei to, kad vaizde užfiksuotas asmuo būtų naudojęs minėtus įrankius.
3.2. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nurodė, kad byloje esanti vaizdo medžiaga yra visiškai neaiški, iš jos neįmanoma nustatyti, kas yra užfiksuotas asmuo, kokį daiktą jis laiko, ar tas daiktas yra ginklas ir ar jis apskritai yra susijęs su juo. Skunde pažymėta, jog vaizdo medžiagoje nėra matyti žmogaus veido bruožų, kūno sudėjimo, aprangos detalių, avalynės ar kitų identifikacinių požymių, kurie leistų konstatuoti, kad tai V. L.. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo taip pat nurodė, kad administracinio nusižengimo byloje nėra jokių objektyvių ir patikimų įrodymų, kurie pagrįstų jo kaltę, todėl nėra pagrindo jį traukti administracinėn atsakomybėn.
3.3. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teigė, kad administracinio nusižengimo protokole ir skundžiamame nutarime padarytos faktinės klaidos, o specialistų išvados nepagrįstos įrodymais. V. L. nurodė, jog nutarime remiamasi aplinkybėmis, kurių negalima patvirtinti jokiais byloje esančiais duomenimis, o administracinio nusižengimo sudėties elementai nenustatyti. Jo teigimu, pareigūnai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes nebuvo įvertintas įrodymų visumas, jų pakankamumas ir tarpusavio prieštaravimai. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo mano, kad jo kaltė pagal ANK 290 straipsnio 7 dalį nėra įrodyta, todėl 2025 m. gegužės 16 d. nutarimas yra nepagrįstas ir naikintinas, o administracinio nusižengimo teisena turi būti nutraukta.
Atsiliepimas
4. Institucija atsiliepime prašė Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2025 m. gegužės 16 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-1085-2025 palikti nepakeistą ir V. L. skundo netenkinti.
4.1. Institucija nurodė, kad V. L. 2025 m. kovo 12 d. apie 7:49 val. Širvintų r., ties Laurinyškių k., koordinatėse X6089905, Y572035, medžiojo tam neturėdamas teisės, naudodamas neteisėtai laikomą graižtvinį ginklą „Heym SR 21“ Nr. (duomenys neskelbtini), optinį taikiklį „Schmidt Bender“ ir ant ginklo vamzdžio galo pritvirtintą duslintuvą. Tokiais veiksmais pareiškėjas pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58, 58.1 ir 58.1.1 punktų reikalavimus, todėl jam pagrįstai buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir paskirta ANK 290 straipsnio 7 dalyje numatyta bauda.
4.2. Atsiliepime pažymėta, kad 2025 m. gegužės 13 d. vyko žodinis administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimas Smolensko g. 15-101, Vilniuje, kuriame dalyvavo pareiškėjas ir jo advokatas. Posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teigė, kad vaizdo įraše su ginklu einantis asmuo nėra jis, tačiau tokie teiginiai, institucijos vertinimu, prieštarauja byloje esantiems duomenims.
4.3. Institucija nurodė, kad 2025 m. kovo 28 d. kitoje administracinio nusižengimo byloje pareiškėjas buvo sulaikytas ir fotografuotas. Sulyginus šias nuotraukas su byloje esančiu vaizdo įrašu, aiškiai matyti tapatūs veido bruožai, kūno sudėjimas, dėvėti drabužiai, avalynė bei tas pats ginklas su duslintuvu ir optiniu taikikliu, todėl darytina išvada, kad vaizdo įraše užfiksuotas būtent V. L..
4.4. Institucijos vertinimu, pareiškėjo teiginiai, kad „vaizdo medžiagoje nesimato žmogaus veido“, o „visiškai neaišku, kas ten per žmogus“, laikytini bandymu išvengti administracinės atsakomybės, nes jie nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis. Atsiliepime pabrėžiama, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kurie neginčytų jo tapatybės nustatymo.
4.5. Institucija pažymėjo, kad pagal ANK 290 straipsnio 7 dalį atsakomybė kyla už medžiojimą ar buvimą medžioklės plotuose naudojant medžioklei skirtus įrankius, kai asmuo neturi teisės medžioti. Nustatyta, kad pareiškėjas tokią veiką padarė, atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta, o paskirta 1300 eurų bauda yra vidutinė ir proporcinga nusižengimo pavojingumui.
4.6. Institucijos teigimu, administracinė nuobauda skirta teisėtai, vadovaujantis prevencijos principais, o pareiškėjo skundas yra nepagrįstas subjektyviais vertinimais, kurių nepalaiko jokie objektyvūs įrodymai. Atsižvelgiant į visuomenės interesą užtikrinti teisės aktų laikymąsi, institucija prašo pareiškėjo skundą atmesti, o 2025 m. gegužės 16 d. nutarimą palikti nepakeistą.
3. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. L. teismo posėdžio metu paaiškino, kad palaiko savo skundą ir nesutinka su jam inkriminuotu pažeidimu. Jis nurodė, kad nuotraukoje, kuri buvo padaryta kitoje administracinio nusižengimo byloje, užfiksuotas jis pats, tačiau vaizdo įraše iš miško matomas asmuo nėra jis. Pasak V. L., iš vaizdo medžiagos „nesimato žmogaus“, o pareigūnai, jo vertinimu, tapatybę nustatė vien pagal aprangą, todėl jis teigia visiškai neigęs buvęs užfiksuotoje vietoje ir neigia bet kokius kaltinimus, susijusius su neteisėtu medžiojimu. V. L. pabrėžė, kad vaizdo įrašas, kuriuo grindžiamas jo patraukimas administracinėn atsakomybėn, yra neinformatyvus ir neleidžia identifikuoti jame esančio asmens. Jis teigė, jog pareigūnų išvados padarytos nepagrįstai, remiantis vien tik aprangos panašumu, tačiau jokie esminiai identifikavimo požymiai neužfiksuoti. Asmuo taip pat nurodė, kad nebuvo toje vietoje tuo metu, todėl jam inkriminuota veika yra nepagrįsta. 2025 m. lapkričio 14 d. teismo posėdžio metu, tiriant bylos medžiagą, t. y. peržiūrint byloje esančius vaizdo įrašus bei nuotraukas, V. L. nurodė, kad vaizdo įraše matomas asmuo yra panašus į jį, tačiau dėl aprangos, pažymėjo, kad daugelis medžiotojų dėvi tokią aprangą. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nurodė, kad vaizdo įraše, kuriame yra matomas žmogus, einantis be ginklo, yra jis.
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. L. atstovas advokatas Ramūnas Plėštis nurodė, kad skundžiamas Aplinkos apsaugos departamento 2025 m. gegužės 16 d. nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl turi būti panaikintas. Gynėjo vertinimu, nagrinėjama administracinio nusižengimo byla yra pavyzdys, kaip neturėtų būti vykdomi administracinių nusižengimų tyrimai, kadangi, anot jo, tiek duomenų rinkimas, tiek jų panaudojimas byloje neatitinka teisės normų reikalavimų. Advokatas akcentavo, jog pareigūnai veikė neteisėtai, nes be jokio sutikimo įrengė slaptą kamerą privačioje teritorijoje ir vykdė sekimą, neturėdami jokių sankcijų tokiems veiksmams atlikti. Gynėjas pabrėžė, kad institucijos pareigūnas pats pripažino atlikęs kratą ir padaręs ginklo nuotraukas be įstatyminio pagrindo, o tai, gynėjo vertinimu, kelia rimtų abejonių dėl surinktų duomenų teisėtumo. Advokatas taip pat atkreipė dėmesį, kad vaizdo įrašai buvo laikomi institucijos darbuotojo privačiame kompiuteryje, nesilaikant direktoriaus įsakyme nustatytos tvarkos, o įrašas nebuvo laiku perkeltas į dedikuotą serverį pagal nustatytus duomenų tvarkymo reikalavimus. Gynėjas nurodė, kad iš vaizdo medžiagos apskritai negalima nustatyti, koks konkretus daiktas yra asmens rankose, ar tai išvis yra šaunamasis ginklas, bei ar yra optinis taikiklis ar duslintuvas. Pasak advokato, įrašų kokybė ir vaizdo detalės neleidžia nustatyti ne tik ginklo modelio, bet ir identifikuoti, kad jame užfiksuotas būtent V. L.. Jis pabrėžė, kad institucija nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų asmens tapatybę, o pareigūnų vertinimai dėl panašumų yra subjektyvūs ir nepagrįsti ekspertiškai patikrintais duomenimis. Nurodė, kad operatyviniai duomenys perduoti ir naudoti neturint tam jokio įstatyminio pagrindo. Jo teigimu, tiek duomenų rinkimo aplinkybės, tiek tolesni institucijos veiksmai rodo, jog tyrimas atliktas pažeidžiant įstatymus, daugeliu atvejų viršijant pareigūnų įgaliojimus ir nesilaikant procedūrinių garantijų.
Atsiliepimas
4. Institucijos atstovas D. C. teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko institucijos pateiktą atsiliepimą ir laiko administracinio nusižengimo protokolą bei nutarimą teisėtais ir pagrįstais. Jis paaiškino, jog, institucijai įvertinus byloje esančius vaizdo įrašus ir nuotraukas, darytas kitoje administracinio nusižengimo byloje, buvo nustatyta, kad vaizdo įraše užfiksuotas asmuo yra V. L.. Atstovas pabrėžė, kad tiek veido bruožai, tiek kūno sudėjimas, tiek drabužių bei avalynės panašumai leidžia daryti išvadą apie tą patį asmenį. D. C. paaiškino, kad, vertinant asmens turimą daiktą, matyti, jog jis nešė graižtvinį šautuvą su optiniu taikikliu ir duslintuvu, o vizualiai šis ginklas, jo optika bei modelis atitinka tą patį šautuvą, kuris vėliau buvo užfiksuotas nuotraukose, darytose 2025 m. kovo 28 d. kitoje administracinio nusižengimo byloje. Institucijos atstovas nurodė, jog nors nematė ginklo numerio, vizualiniai požymiai leidžia teigti, kad tai tas pats ginklas. Jis taip pat informavo, kad tarnybiniame pranešime yra nurodyta, jog minėtą vaizdo įrašą fiksavusi kamera buvo pastatyta inspektoriaus Š. Ž., o pati kamera priskirtina mobilioms stebėjimo priemonėms, kurios yra pastatomos siekiant užkirsti kelią galimiems teisės aktų pažeidimams. Atstovas pažymėjo, kad informacija apie kameros pastatymą ir naudojimą yra kaupiama institucijos skyriuje. Taip pat atstovas paaiškino, kad dėl ginklų identifikavimo jis konsultavosi su administracinio nusižengimo protokolą surašiusiu pareigūnu, kuris patvirtino jo vertinimą dėl asmens ir ginklo atpažinimo aplinkybių. Nors institucijos atstovas nurodė nesantis ginklų ekspertas, jo vertinimu, byloje esantys duomenys yra pakankami konstatuoti nusižengimo sudėtį.
5. Liudytojas Š. Ž. teismo posėdžio metu nurodė, kad aplinkybes, susijusias su galimu administracinio nusižengimo padarymu, jis nustatinėjo vykdydamas bendrą reidą kartu su policijos pareigūnais. Remiantis gauta operatyvine informacija, buvo organizuotas išvykimas į numatytą vietą, tačiau laukiant iki 1 val. nakties jokio asmens nepastebėta. Išvykdami iš vietos aplinkoje pastatė vaizdo stebėjimo kamerą, manydami, kad asmuo gali pasirodyti vėliau. Kitą rytą, peržiūrėjęs kameros įrašus, liudytojas pastebėjo užfiksuotą žmogų ir medžiagą perdavė tolimesniam tyrimui. Vėliau liudytojas vėl gavo informacijos apie planuojamą neteisėtą medžioklę, ir, vykdant kontrolės veiksmus, pavyko sulaikyti asmenį. Liudytojo teigimu, kovo 11 d. vaizdo įraše užfiksuotas asmuo buvo apsirengęs taip pat, kaip ir sulaikymo metu, todėl jis atpažino tą patį asmenį. Jis nurodė, kad V. L. nėra medžiotojas, todėl jo nešamas ginklas negalėjo būti laikomas legaliu. Š. Ž. paaiškino, kad policija tuo pačiu metu vykdė ir savo tyrimą dėl galimų pažeidimų, susijusių su cigarečių bei alkoholio laikymu, o su policija departamentas turi bendradarbiavimo sutartis, todėl institucijos tarpusavyje dalijosi informacija. Pasak liudytojo, policijos pareigūnas jį informavo, jog jų atliekami veiksmai yra sankcionuoti. Liudytojas taip pat nurodė, kad informaciją apie galimą pareiškėjo vykimą į medžioklę jis gavo kovo 11 d., o vykdamas į vietą pasiėmė termovizorių bei kamerą. Jis paaiškino, kad kamera buvo pastatyta vidury miškų esančiame lauke, kur, jo teigimu, fizinių asmenų lankymasis įprastai nevyksta. Jis neturėjo valdos savininko sutikimo kamerai pastatyti, tačiau, jo vertinimu, to nereikėjo, nes vieta nėra jautri visuomenei. Liudytojas pažymėjo, kad kamerų pastatymas nėra laikytinas slaptu sekimu – tai priemonė nustatyti galimą neteisėtą veiką. Kiekvienam darbuotojui yra priskiriama kamera, o vaizdo medžiaga atsisiunčiama į darbinį kompiuterį. Protokolą dėl padaryto nusižengimo jis surašė pats. Liudytojas taip pat nurodė, kad 2025 m. kovo 14 d., atvykęs į vietovę, sandėliuke rado paslėptą ginklą, apie kurį informavo policijos pareigūną. Jo teigimu, tokio pobūdžio veiksmams jis neturėjo sankcijos, tačiau V. L., pasak liudytojo, pats įėjo į sandėliuką, paėmė ginklą, po ko buvo sulaikytas su ginklu rankose. Vertindamas vaizdo įrašus, liudytojas nurodė, kad iš bendrų ginklo bruožų jam pasirodė, jog vaizdo medžiagoje matomas ginklas yra tas pats, kuris rastas sulaikymo metu. Jis paaiškino, kad ginklą atpažino iš sidabrinio duslintuvo, kuris, jo nuomone, galimai yra savadarbis, nes duslintuvai paprastai būna juodi. Pasak liudytojo, kiekvienas duslintuvas turi specifinį sriegį. Vis dėlto tik iš vaizdo įrašo ginklo modelio nustatyti nebūtų įmanoma, tačiau iš to, kad matyti duslintuvas, galima spręsti, jog tai graižtvinis ginklas. Jis taip pat nurodė, kad pagal bendrus požymius nustatė, jog ginklas turi optinį taikiklį. Liudytojas paaiškino, kad kamerų naudojimą reglamentuojančiose tvarkose nėra numatyta specialių taisyklių dėl kamerų statymo privačiose erdvėse, o kamerų paėmimas nėra fiksuojamas žurnale. Jis taip pat patvirtino, kad vaizdo įrašas per dvi dienas nebuvo perkeltas į dedikuotą serverį, kadangi tai buvo pražiūrėta. Jo teigimu, institucija dažniausiai gauna informaciją apie galimus pažeidimus iš gyventojų, o aplinkybė, kokiu būdu policija gavo informaciją, institucijai nėra reikšminga ir tuo ji neprivalo domėtis.
Motyvuojamoji dalis
III. Teismo argumentai ir išvados
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundas tenkintinas iš dalies ir byla grąžintina Institucijai tyrimui atlikti.
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinių nusižengimų byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinių nusižengimų byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl administracinio teisės nusižengimų įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinių nusižengimų byloje Nr. AN2-382-606/2018).
Pagal ANK 569 straipsnį nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas (Panevėžio apygardos teismo 2018 m. liepos 12 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-125-531/2018).
ANK 567 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal šį kodeksą įgaliotas institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Pagal nurodyto ANK straipsnio 2 dalį, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Vadovaujantis aptartu teisiniu reguliavimu, įgaliotas institucijos pareigūnas, tiriantis administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, turi išskirtinę kompetenciją bei pareigą imtis visų įmanomų priemonių, kad byloje būtų surinkta tiek duomenų ir įrodymų, jog būtų galima operatyviai, visapusiškai ir objektyviai ištirti padarytos veikos aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą (Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 29 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-503-926/2019).
ANK 5 straipsnyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagal ANK 2 straipsnio 3 dalį, asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo.
Teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundo argumentus bei teismo posėdžio metu išsakytas šalių pozicijas, nustatė aplinkybių visumą, kuri sudaro pagrindą skundžiamą Institucijos nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo bylą grąžinti Institucijai trūkumams pašalinti. Teismo vertinimu, administracinio nusižengimo tyrimas atliktas neišsamiai, o pats kaltinimas suformuluotas netiksliai, kadangi nutarime teigiama, jog V. L. medžiojo, nors byloje nėra jokių patikimų duomenų, leidžiančių konstatuoti medžioklės faktą. Tyrimo metu nebuvo objektyviai nustatytos visos esminės aplinkybės, susijusios su galimos veikos kvalifikavimu, o esant tokiems įrodymų trūkumams ir prieštaravimams nėra galimybės padaryti vienareikšmės išvados, kad V. L. padarė ANK 209 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą.
7. ANK 209 straipsnio 7 dalyje numatyta atsakomybė už medžiojimą ar buvimą medžioklės plotuose su medžioklei naudojamais įrankiais (šaunamaisiais ginklais, spąstais) ar priemonėmis (vėliavėlėmis, naktinio matymo prietaisais, kilnojamaisiais bokšteliais), kai tai daro teisės medžioti neturintis asmuo, arba neteisėtai sumedžioto gyvūno dorojimas ar gabenimas. Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58 punkte, be kita ko, nurodyta, kad draudžiama asmeniui, neturinčiam teisės medžioti, medžioti arba medžioklės plotuose naudoti medžioklės įrankius (šaunamuosius ginklus, spąstus) ar medžioklės priemones.
8. V. L. skundžiamu nutarimu nubaustas pagal ANK 290 straipsnio 7 dalį už tai, kad jis 2025 m. kovo 12 d. apie 7.49 val. Širvintų r., Laurinyškių k., medžiojo neturėdamas teisės to daryti, su neteisėtai laikomu šaunamuoju ginklu – graižtviniu ginklu „Heym“ SR 21, Nr. (duomenys neskelbtini), optiniu taikikliu „Schmidt Bender“ ir ant ginklo vamzdžio pritvirtintu duslintuvu.
9. Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 2 straipsnio 8 punkte nurodyta, kad medžioklė, tai medžiojamųjų gyvūnų apsauga ir racionalus naudojimas vadovaujantis įstatymu, kitais medžioklę reglamentuojančiais teisės aktais bei atsižvelgiant į ekologines medžioklės plotų sąlygas, etikos normas bei šalies medžioklės kultūros tradicijas. To paties straipsnio 9 punkte yra numatyta, kad medžiojimas, tai laukinės gyvūnijos išteklių naudojimo rūšis, kai siekiama panaudoti laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų išteklius šiuos gyvūnus sekant, tykojant, persekiojant, šaudant arba gaudant.
ANK 609 straipsnio 1 dalyje, kurioje reglamentuoti administracinio nusižengimo protokolo turiniui keliami reikalavimai, nurodyta, kad jame, be kita ko, turi būti nurodyta administracinio nusižengimo esmė, tuo tarpu ANK 618 straipsnyje įtvirtinta, jog ne teismo tvarka išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą ir priimant nutarimą, be kita ko, jame turi būti išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės; nurodytas ANK straipsnis, straipsnio dalis, kuriuose nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį nusižengimą; nurodytas specialusis įstatymas ar kitas teisės aktas, kurio reikalavimus asmuo pažeidė; administracinio nusižengimo byloje priimtas sprendimas. Taigi, šių teisės normų sisteminis aiškinimas taip pat leidžia spręsti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai – nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas, kokių teisės aktų reikalavimai buvo pažeisti, koks ANK straipsnis ar jo dalis turi būti taikomas, nes šie duomenys yra itin svarbūs ir turintys reikšmės tiek teisingai nustatyti administracinę atsakomybę už padarytą administracinį nusižengimą, tiek užtikrinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisių ir pareigų tinkamą realizavimą (Kauno apygardos teismo 2025 m. liepos 16 d. nutarimas, administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-181-876/2025). Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, nes veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-84-942/2016, 2AT-97-942/2017, 2AT-53-788/2017, 2AT-10-693/2018, 2AT-6-628/2019).
Iš Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos 2025 m. gegužės 16 d. nutarimo Nr. AM-AAD-ANR_N-1085-2025 bei 2025 m. balandžio 28 d. administracinio nusižengimo protokolo Nr. AM-AAD-ANR_P-1460-2025, matyti, kad kaip V. L. padaryto pažeidimo esmė nurodyta, jog asmuo „medžiojo neturėdamas tam teisės“. Minėto nutarimo Nr. AM-AAD-ANR_N-1085-2025 skiltyje, kurioje turėtų būti išdėstytos kitos reikšmingos aplinkybės, yra aptariamas tik administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens tapatybės nustatymas, jokios faktinės aplinkybės, leidžiančios konstatuoti medžioklės veiksmų atlikimą, nėra pateikiamos. Nutarime nenurodyta, kokie konkretūs veiksmai buvo laikomi medžiokle, kokie duomenys tai pagrindė, ar kokiu būdu buvo nustatyta, kad asmuo iš tiesų medžiojo. Iš pateiktų formuluočių matyti, kad nagrinėjamas dokumentas apsiriboja tik įrašų peržiūra ir asmens panašumo vertinimu, tačiau nepagrindžia pačios veikos – medžiojimo – fakto. Tokiu būdu tiek administracinio nusižengimo protokole, tiek skundžiamame nutarime kaltinimas suformuluotas abstrakčiai ir nepateikiant jokių faktinių duomenų, reikšmingų administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti, kas rodo esminį nutarimo nepagrįstumą ir jo neatitikimą įrodymų vertinimo principams.
Papildomai pažymėtina, kad įvertinus vaizdo įrašus ir nuotraukas, darytus galimo pažeidimo vietoje, nustatyta pakankamai sutampančių požymių – kūno sudėjimas, laikysena, aprangos ir avalynės detalės, taip pat ginklas su specifiniu, sidabriniu duslintuvu ir optika. Šių požymių visuma leidžia pagrįstai teigti, kad vaizdo įraše užfiksuotas asmuo yra V. L., o tai leidžia daryti išvadą, jog galimo pažeidimo metu jis ne tik buvo galimai medžioklės plotuose, bet ir su savimi turėjo daiktą, kurio konstrukciniai požymiai (duslintuvas, optinis taikiklis, vamzdžio forma), atitinka šaunamojo ginklo požymius. Kita vertus, byloje esantys duomenys nepatvirtina, kad šis asmuo atliko bet kokius su medžiokle susijusius veiksmus – neužfiksuotas šūvio parengimas, taikymasis, šaudymas, žvėries paieška ar bet kokia aktyvi medžioklės veikla. Vaizdo įrašas atskleidžia tik ėjimą su ginklu, tačiau ne medžioklę. Nagrinėjamu atveju V. L. galimai buvo medžioklės plotuose.
Teismas atkreipia dėmesį, kad pagal viešai prieinamus medžioklės plotų žemėlapius, pateikiamus Valstybės saugomų teritorijų tarnybos Biologinės įvairovės duomenų bazėje, administracinio nusižengimo procesiniuose dokumentuose nurodyta galimo nusižengimo vieta (koordinatės X6089905, Y572035), kur V. L. ėjo su ginklu rankose, galimai patenka į medžioklės plotų teritoriją (https://biomon.lt/maps/index.php). Vis dėlto skundžiamame Institucijos 2025 m. gegužės 16 d. nutarime ši aplinkybė iš viso nėra detalizuota – nenurodyta, kuriam konkrečiam medžioklės plotų vienetui priskirtina nurodyta vieta ir kokie teisiniai apribojimai toje teritorijoje galioja. Atsižvelgiant į visa tai, pagal viešai prieinamus duomenis galimai V. L. buvo medžioklės plotuose su ginklu, tačiau nedetalizuota kokiam konkrečiam medžioklės plotų vienetui priskirtina nurodyta vieta ir kokie teisiniai apribojimai toje teritorijoje galioja, be to nepakanka duomenų konstatuoti, kad jis tuo metu medžiojo. Šias visas aplinkybes galima nustatyti tik atlikus papildomą tyrimą.
Be kita ko, atkreiptinas dėmesys kad teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas nurodė, kad 2025 m. kovo 14 d., atvykęs į vietovę, sandėliuke rado paslėptą ginklą, apie kurį informavo policijos pareigūną. Teismas pažymi, kad tuo metu, kai sandėliuke buvo rastas minėtas ginklas, nėra fiksuota, koks ginklas buvo rastas, taip pat byloje nėra duomenų, paaiškinančių, kodėl pareigūnai, radę galimai neteisėtai laikomą šaunamąjį ginklą, jo tuo metu nepaėmė, nesiėmė privalomų procesinių veiksmų ir paliko ginklą toje pačioje vietoje, kur jis buvo aptiktas, ar tai yra tas pats ginklas, kuris užfiksuotas pateiktose fotonuotraukose. Šias visas aplinkybes galimas nustatyti atlikus papildomą tyrimą
Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, kad byloje surinkti duomenys nėra pakankami vienareikšmiškai nustatyti administracinio nusižengimo sudėtį, todėl kyla pagrįstų abejonių dėl Institucijos priimto nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo bei jo atitikties įrodymų pakankamumo ir visapusiško vertinimo principams. Teismo vertinimu, byloje esantys trūkumai yra esminiai ir sudaro kliūtį išnagrinėti bylą iš esmės. Institucija, priimdama nutarimą, netinkamai nustatė administracinio nusižengimo esmę, tiksliai nenurodė, kokiais konkrečiais duomenimis grindžiamas teiginys, kad V. L. medžiojo ar atliko veiksmus, priskirtinus medžioklei. Tokia nepagrįsta ir neišsami tyrimo medžiaga neleidžia teismui konstatuoti administracinio nusižengimo sudėties buvimo ir vertintina kaip esminis procesinis trūkumas.
Visuma nustatytų ir įvertintų faktinių bylos aplinkybių sudaro pagrindą išvadai, kad visos šios aplinkybės, kurios yra reikšmingos bylai visapusiškai ištirti ir teisingam sprendimui priimti, nagrinėjant šią bylą Institucijai, nebuvo ištirtos ir motyvuotai įvertintos, o Institucija, priimdama nutarimą šioje administracinio nusižengimo byloje, pažeidė iš ANK 567 straipsnio 1 dalies, 569 straipsnio 4 dalies kylančius reikalavimus. Šie pažeidimai yra esminiai procesiniai pažeidimai, nes sutrukdė visapusiškai, objektyviai ištirti bylą ir priimti motyvuotą nutarimą, o teismui spręsti dėl nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo.
ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta, jog išnagrinėjęs bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, teismas gali panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.
Teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, konstatuoja, kad reikalinga atlikti papildomą bylos aplinkybių tyrimą, todėl Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos 2025 m. gegužės 16 d. nutarimas Nr. AM-AAD-ANR_N-1085-2025, administracinio nusižengimo byloje ROIK: 25269219355 naikintinas ir byla grąžintina Institucijai, priėmusiai nutarimą, tyrimui atlikti ir tinkamai administracinio nusižengimo esmei nustatyti.
ANK 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutadis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos, o 2 dalyje nurodyta, kad kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutadis mutandis taikant BPK nuostatas. BPK 105 straipsnyje numatytas proceso išlaidų išieškojimas priklauso nuo to, koks galutinis sprendimas priimamas dėl atsakomybėn traukiamo asmens. Nagrinėjamu atveju Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos 2025 m. gegužės 16 d. nutarimą Nr. AM-AAD-ANR_N-1085-2025 panaikinus ir bylą grąžinus Institucijai, šioje proceso stadijoje galutinis sprendimas dėl galimo administracinio nusižengimo, numatyto ANK 290 straipsnio 7 dalyje, padarymo, nėra priimamas, todėl asmens patraukto administracinėn atsakomybėn V. L. bei jo gynėjo advokato Ramūno Plėščio prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas paliekamas nenagrinėtas. Proceso išlaidų priteisimo ir išieškojimo klausimas tarp ginčo šalių turės būti sprendžiamas priimant galutinį sprendimą administracinio nusižengimo byloje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 646 straipsniu, teismas
nutaria:
V. L. (V. L.) skundą tenkinti iš dalies.
Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos 2025 m. gegužės 16 d. nutarimą Nr. AM-AAD-ANR_N-1085-2025, administracinio nusižengimo byloje ROIK: 25269219355, panaikinti ir administracinio nusižengimo bylą grąžinti institucijai, atlikusiai administracinio nusižengimo tyrimą, tirti iš naujo.
Asmens patraukto administracinėn atsakomybėn V. L. atstovo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, palikti nenagrinėtą.
Nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.