Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio, Dainos Kukalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Astos Vailionės,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Kauno apygardos prokuratūros prokurorės, ginančios viešąjį interesą, prašymą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, O. A. J., Š. M., R. M. dėl administracinių aktų, sandorio panaikinimo, trečiasis suinteresuotas asmuo – Kauno miesto savivaldybės administracija.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Pareiškėja, gindama viešąjį interesą, kreipėsi į teismą dėl įsakymo ir sprendimų, kuriais atkurtos nuosavybės teisės į miesto žemę, panaikinimo, iš to kilusių teisinių padarinių, t. y. pirkimo–pardavimo sutarties, panaikinimo ir restitucijos natūra taikymo, t. y. žemės sklypo grąžinimo valstybės nuosavybėn.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 55 straipsnio nuostatas, prokuroras yra vienas iš subjektų, kuriam suteikta teisė kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo. Ši prokuroro teisė įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnyje bei Civilinio proceso kodekso 49 straipsnyje. Pažymėtina, kad prokuroras, ginantis viešąjį interesą, kaip administracinės bylos šalis, turi tokias pačias procesines teises ir pareigas, kaip ir bet koks kitas pareiškėjas (ABTĮ 55 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad šiam viešąjį interesą ginančiam subjektui turi būti taikomos ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytos termino kreiptis į administracinį teismą skaičiavimo taisyklės, t. y. taikomas bendrasis vieno mėnesio terminas.

Administracinių teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-146-335/2008, 2019 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-370-525/2019) pripažįstama, jog tuo atveju, kai į administracinį teismą kreipiamasi ginant viešąjį interesą, termino tokiam prašymui paduoti eigos pradžia laikytina diena, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas. Jei būtų konstatuota, jog viešąjį interesą ginantis subjektas, turėdamas pagrindą manyti, kad priimant atitinkamą sprendimą galėjo būti pažeisti teisės aktų reikalavimai, delsė atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus ir kreipimuisi į teismą, ginant viešąjį interesą, reikalingus duomenis surinko per nepagrįstai ilgą terminą, tuomet terminas pareiškimui paduoti turėtų būti skaičiuojamas nuo tada, kai tokie duomenys turėjo ir galėjo būti surinkti.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad kiekvienu konkrečiu atveju prokurorui reikia surinkti duomenis, kad galėtų padaryti išvadą, ar pažeistas viešasis interesas ir ar reikia jį ginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2007). Termino pradžia skaičiuojama nuo tada, kai tokie duomenys turėjo ir galėjo būti surinkti, prokuroro, kaip ieškovo, veiklai renkant tokius duomenis taikomas objektyvusis kriterijus, o tai reiškia, kad prokuroras negali delsti ir privalo veikti jo veiklą reglamentuojančių aktų nustatyta tvarka. Teismas patikrina, ar prokuroras nedelsė ir duomenis rinko per protingą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-675/2013).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog Kauno apygardos prokurorė 2023 m. sausio 13 d. su prašymu kreipėsi į Regionų administracinį teismą (Regionų apygardos administracinį teismą) dėl aktų, sandorio, susijusių su žemės sklypais, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), panaikinimo pagal 2022 m. gruodžio 22 d. Kauno apygardos prokuratūroje gautą Nacionalinės žemės tarnybos 2022 m. gruodžio 21 d. raštą Nr. 1SD-4825-(7.22E.) „Dėl aplinkybių įvertinimo“, kuriame nurodoma, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjos įsakymas dėl sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo O. A. J. pakeitimo bei sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo priimti galimai pažeidžiant Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 8 dalies ir Tvarkos 2 punkto nuostatas.

Byloje nustatyta, kad Nacionalinė žemės tarnyba gavo Kauno apygardos prokuratūros 2022 m. lapkričio 10 d. raštą Nr. 3S-4216 „Dėl aplinkybių įvertinimo“, kuriuo buvo prašoma pagal kompetenciją įvertinti 2022 m. lapkričio 10 d. portale LRT.lt publikacijoje „LRT tyrimas. Neskaidrioje žemės privatizavimo schemoje – (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Publikacija) nurodytas aplinkybes dėl galimai neteisėto nuosavybės teisių atkūrimo į didelį kiekį žemės sklypų (duomenys neskelbtini) bei, nustačius teisės aktų pažeidimus, informuoti Kauno apygardos prokuratūrą, ir 2022 m. lapkričio 22 d. raštą Nr. (AP-28715) „Dėl patikrinimo atlikimo, informacijos, medžiagos ir išvadų pateikimo“, kuriuo prašoma informuoti, ar Nacionalinėje žemės tarnyboje yra atliekamas patikrinimas dėl Publikacijoje nurodytų aplinkybių, jeigu ne, prašoma atlikti patikrinimą pagal kompetenciją dėl Publikacijoje nurodytų aplinkybių, susijusių su nuosavybės teisių atkūrimu, pateikti prokuratūrai patikrinimo išvadas, nustačius pažeidimus, imtis priemonių jiems pašalinti, o esant pagrindui, pateikti medžiagą Kauno apygardos prokuratūrai dėl viešojo intereso gynimo priemonių taikymo.

Taigi akivaizdu, jog, tik pagal šį paklausimą 2022 m. gruodžio 22 d. gavusi Nacionalinės žemės tarnybos 2022 m. gruodžio 21 d. raštą Nr. 1SD-4825-(7.22E.) „Dėl aplinkybių įvertinimo“ ir įrodymus, pareiškėja gavo pakankamai duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas, todėl termino tokiam prašymui paduoti eigos pradžia laikytina 2022 m. gruodžio 22 d. ir terminas kreiptis į administracinį teismą nėra praleistas, o atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos argumentas, kad Kauno apygardos prokuratūra jau 2022 m. lapkričio 10 d. rašte Nr. 3S-4216 „Dėl aplinkybių įvertinimo“ pateikusi informaciją žinojo apie galimus teisės aktų pažeidimus, yra nepagrįstas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nekvestionuotina, jog visa visuomenė yra suinteresuota tokia valdžios institucijų veikla, kad priimant administracinius aktus būtų laikomasi įstatymų reikalavimų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra išaiškinęs, kad teisinės valstybės principas, be kitų reikalavimų, suponuoja tai, kad turi būti užtikrintos žmogaus teisės ir laisvės, kad visos valdžią įgyvendinančios ir kitos valstybės ir savivaldybių institucijos, visi pareigūnai turi veikti vadovaudamiesi teise, paklusdami Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir teisei (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas). Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procesas yra specifinis, o jo tinkamas įgyvendinimas laikytinas viešuoju interesu. Visuomenė yra suinteresuota teisėtu nuosavybės teisių atkūrimo procesu. Nuo šio ypatingos svarbos proceso vykdymo teisėtumo, skaidrumo nemaža dalimi priklauso ir visuomenės tikėjimas po Nepriklausomybės atkūrimo valdžią perėmusios Lietuvos valstybės valdžios institucijomis, jų gebėjimu nuosekliai vykdyti svarbiausius su Nepriklausomybės atkūrimu susijusius procesus, kuriais bent iš dalies siekiama atkurti socialinį teisingumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-146-700/2014, 2014 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-1361/2014). Neteisėtu būdu atsiradę nekilnojamojo turto valdymo teisiniai santykiai yra neteisėti nuo administracinių aktų atkurti nuosavybės teises priėmimo ir jų išsaugojimui (stabilumui) prioritetas negali būti teikiamas.

Nagrinėjamu atveju, atkuriant nuosavybės teises O. A. J., buvo pažeistos imperatyvios Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 8 punkto nuostatos, taip pat šio įstatymo įgyvendinimą reglamentuojančio teisės akto – Tvarkos 2 punkto nuostatos. Taigi nuosavybės teisių atkūrimo procedūra šiuo atveju buvo atlikta ir valstybinės žemės sklypai atsakovei O. A. J. buvo perleisti nesant teisinio pagrindo, todėl šios procedūros metu priimti administraciniai aktai yra neteisėti. Neteisėtų administracinių aktų dėl nuosavybės teisių atkūrimo, kuriais turtas nepagrįstai perduotas privačion nuosavybėn, panaikinimas yra viešojo intereso dalis. Teisingo teisės aktų įgyvendinimo užtikrinimas, kaip konstitucinė vertybė, yra reikšminga visai visuomenei, todėl prokuroras administracinėje byloje turi teisę reikšti reikalavimus panaikinti nuosavybės teisių atkūrimą vykdžiusių institucijų priimtus sprendimus.

Nuosavybės teisių atkūrimas, laikantis teisės aktuose nustatytos tvarkos, neabejotinai turi reikšmės valstybės ir visuomenės interesams, o tai reiškia, kad Kauno apygardos prokurorė į teismą kreipėsi dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos saugomo intereso, priklausančio visuomenei.

Minėta, jog Kauno apygardos prokuratūroje 2022 m. gruodžio 22 d. gautas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos raštas Nr. 1SD-4825-(7.22E.) „Dėl aplinkybių įvertinimo“, kuriame nurodyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjos įsakymas dėl sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo O. A. J. pakeitimo bei sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo priimti galimai pažeidžiant Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 8 dalies ir Tvarkos 2 punkto nuostatas.

Byloje nustatyta, kad O. A. J. 1991 m. lapkričio 4 d. pateikė prašymą Kauno miesto valdybai dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusių žemės savininkų K. Š. ir M. Š. (duomenys neskelbtini), valdytą 6,60 ha žemės plotą, prašydama žemę grąžinti natūra ir suteikiant valstybės vienkartines išmokas arba išduodant akcijas.

Remiantis 1993 m. liepos 29 d. pažyma Nr. 1355 „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį turtą atstatymo“, buvo nustatyta, kad O. A. J. turi teisę atkurti nuosavybės teises į jai tenkančią buvusių žemės savininkų K. Š. ir M. Š. (duomenys neskelbtini), valdytos žemės dalį – 1,5762 ha žemės plotą.

Kauno miesto valdybos 1993 m. spalio 20 d. potvarkiu Nr. 1265-v „Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo“ O. A. J. atkurtos nuosavybės teisės į buvusių žemės savininkų K. Š. ir M. Š. (duomenys neskelbtini), valdytos žemės dalį, suteikiant neatlygintinai 2 000 kv. m žemės sklypą (duomenys neskelbtini).

KAVA Kauno miesto žemėtvarkos skyrius 2003 m. kovo 18 d. raštu Nr. 02-03-356 „Dėl žemės sklypo ribų plano bylos Nr. 1158“ kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją prašydamas išnagrinėti ir parengti laisvos žemės planą K. ir M. Š. valdytos žemės ribose.

Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos ir architektūros skyrius 2003 m. balandžio 10 d. raštu Nr. 526-2-611 „Dėl preliminariai laisvo žemės sklypo (žemės ribų plano byla Nr. (duomenys neskelbtini))“ informavo, kad visa K. ir M. Š. turėta žemė (duomenys neskelbtini), užstatyta arba užimta, laisvos žemės pretendentams grąžinti nėra.

Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyrius 2004 m. gruodžio 16 d. raštu Nr. 40-2-1885 „Iki 1995 m. birželio 1 d. Kauno miestui priskirtoje teritorijoje esančių laisvų (neužstatytų) žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti, plano II etapo papildymo“ pateikė informaciją apie tai, kad, pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2004 m. spalio 13 d. raštą Nr. (32-14)-8-3878) „Dėl (duomenys neskelbtini) vandenvietės sanitarinės apsaugos zonos (SAZ) patikslinimo“, teritorijos šiaurinė dalis apie 300 m nuo anksčiau nustatytos griežto režimo SAZ juostos ribos nenaudojama ir nenumatoma naudoti gręžtinių šulinių įrengimui dėl blogų vandeningųjų sluoksnių ir bendrovė atsisako naudoti šį žemės sklypą. SĮ „(duomenys neskelbtini)“ suformavo 35 798 kv. m žemės sklypą, skirtą nuosavybės teisėms atkurti, bei pateikė preliminariai laisvo, neužstatyto žemės sklypo, skirto nuosavybei atkurti, 1 vnt. sklypo schemą. Šiuo raštu Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyrius taip pat pateikė žemės sklypo prie (duomenys neskelbtini) planą VI-14-2.

KAVA Kauno miesto žemėtvarkos skyrius 2005 m. sausio 11 d. raštu Nr. 12 „Dėl informacijos pateikimo“ informavo O. A. J. ir kitus pretendentus, turinčius teisę atkurti nuosavybės teises į buvusių žemės savininkų K. ir M. Š. (duomenys neskelbtini) valdytą žemę, apie tai, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyrius pateikė preliminariai laisvos žemės sklypo prie (duomenys neskelbtini) planą VI-14-2, ir paprašė pateikti rašytinį susitarimą dėl žemės sklypo dalių (dalis Nr. 1 apie 10 436 kv. m, dalis Nr. 3 apie 7 386 kv. m).

KAVA Kauno miesto žemėtvarkos skyrius 2005 m. vasario 3 d. raštu Nr. 02-03-223 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo“ kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyrių informuodamas, kad žemės sklypo prie (duomenys neskelbtini) VI-14-2 dalis Nr. 1 ir dalis Nr. 3 patenka į buvusių žemės savininkų K. ir M. Š. (duomenys neskelbtini), valdytą žemę, ir prašė „parengti žemės sklypo planą, suformuoti žemės sklypo ribas, pasiūlyti specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, urbanistinius architektūrinius apribojimus ir sąlygas, nustatyti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį, pateikti pasiūlymą dėl žemės servitutų nustatymo“.

KAVA Kauno miesto žemėtvarkos skyrius 2005 m. lapkričio 23 d. raštu Nr. 02-03-2456 „Dėl laisvos (neužstatytos) žemės prie pietrytinio apvažiavimo“ kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyrių prašydamas peržiūrėti apie 700 kv. m sklypo prie pietrytinio apvažiavimo planą ir jį pateikti Žemėtvarkos skyriui patikslinus gretimo kadastrinio sklypo ribas ir nurodant posūkio taškų koordinates.

Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyrius 2005 m. gruodžio 1 d. raštu Nr. 40-2-1550 „Dėl laisvos (neužstatytos) žemės prie pietrytinio apvažiavimo“ informavo, kad apie 700 kv. m žemės sklypas prie pietrytinio miesto apvažiavimo patenka į projektuojamos perspektyvinės (po 2010 m. ) infrastruktūros teritoriją ir negali būti įvardijamas kaip laisva (neužstatyta) teritorija nuosavybės teisių atkūrimui. Apie tai O. A. J., E. V. Š., R. C. ir M. G. informuotos KAVA Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus 2006 m. vasario 3 d. raštu Nr. S1-115 „Dėl informacijos pateikimo“.

O. A. J., E. V. Š., R. C. ir M. G. 2005 m. gruodžio 8 d. pateikė prašymą KAVA Kauno miesto žemėtvarkos skyriui dėl preliminariai laisvų žemės sklypų buvusioje K. ir M. Š. valdytoje žemėje „prie pietrytinio apvažiavimo tarp (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini) gatvių, taip pat sklype Nr. VI-14-2 tarp sklypų (duomenys neskelbtini)“.

KAVA Kauno miesto žemėtvarkos skyrius 2006 m. sausio 31 d. raštu Nr. S2-234 „Dėl žemės ribų plano“ kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyrių prašydamas išnagrinėti O. A. J., E. V. Š. , R. C. ir M. G. 2005 m. gruodžio 8 d. prašyme nurodytą informaciją ir parengti laisvos žemės planą.

Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyrius 2006 m. balandžio 25 d. raštu Nr. 40-2-511 „Dėl informacijos kartografinėje medžiagoje apie laisvą iki 1995 m. birželio 1 d. Kauno miestui nustatyta tvarka priskirtoje teritorijoje esančią žemę parengimo“ KAVA Kauno miesto žemėtvarkos skyriui pateikė preliminariai laisvų (neužstatytų) žemės sklypų schemas (tarp jų ir VI-14-3 prie (duomenys neskelbtini)).

Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2006 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. A-689 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plano patvirtinimo“ patvirtino 6 954 kv. m. žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planą ir pasiūlė Kauno apskrities viršininkui „spręsti žemės grąžinimo klausimą, remiantis patvirtintu sklypo planu“.

Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2006 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. A-2188 „Dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. vasario 24 d. įsakymo Nr. A-688 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plano patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtino 5 688 kv. m žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planą.

Kauno apskrities viršininkas 2006 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. 02-01-11236 „Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo ((duomenys neskelbtini))“ ir 2006 m. spalio 26 d. sprendimu Nr. 6896 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste pilietei O. A. J.“ atkūrė nuosavybės teises O. A. J. į buvusių žemės savininkų K. ir M. Š. (duomenys neskelbtini), valdytos žemės dalį – 0,2735 ha žemės plotą grąžinant natūra: 0,1209 ha žemės sklypo dalį, esančią 0,5688 ha žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini); 0,1526 ha žemės sklypo dalį, esančią 0,6954 ha žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini).

Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2007 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. A-1146 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plano patvirtinimo“ patvirtino 439 kv. m žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planą ir pasiūlė Kauno apskrities viršininkui spręsti žemės grąžinimo klausimą remiantis patvirtintu sklypo planu.

Kauno apskrities viršininkas 2008 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. 02-01-1211 „Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo ((duomenys neskelbtini))“ ir 2008 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. 8170 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste pilietei O. A. J.“ atkūrė nuosavybės teises O. A. J. į buvusių žemės savininkų K. ir M. Š. (duomenys neskelbtini), valdytos žemės dalį – 0,0110 ha žemės plotą, grąžinant natūra 0,0110 ha žemės sklypo dalį, esančią 0,0,0439 ha žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini).

Kauno apskrities viršininkas 2008 m. gegužės 13 d. patvirtino išvadą Nr. 2138 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“, pagal kurią O. A. J. turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusių žemės savininkų K. ir M. Š. (duomenys neskelbtini), valdytos žemės dalį – 1,00 ha žemės plotą (vertė 8 640 Lt, priskirtas valstybės išperkamai žemei). Ši išvada dėl perduotino nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčio žemės sklypo suprojektavimo persiųsta į (duomenys neskelbtini).

Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyrius 2012 m. gruodžio 7 d. raštu Nr. 8SD-(14.8.7.)-5323 „Dėl laisvos (neužstatytos) žemės sklypo plano“ kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyrių prašydamas išnagrinėti ir parengti laisvos (neužstatytos) žemės sklypo planą buvusių žemės savininkų K. ir M. Š. iki 1940 m. turėtos žemės ribose.

Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyrius, atsakydamas į pirmiau minėtą skyriaus raštą, 2015 m. kovo 4 d. raštu Nr. 70-2-537 „Dėl laisvos (neužstatytos) žemės sklypo“ informavo, kad nurodytoje teritorijoje K. ir M. Š. iki 1940 m. turėtos žemės sklypų ribose daugiau preliminariai laisvos (neužstatytos) žemės nėra.

Nacionalinės žemės tarnybos 2016 m. vasario 26 d. sprendimu Nr. 8S-85-(14.8.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei O. A. J.“ O. A. J. atkurtos nuosavybės teisės į buvusių žemės savininkų K. ir M. Š. (duomenys neskelbtini), valdytą 0,0917 ha žemės plotą, atlyginant pinigais.

Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus 2017 m. spalio 30 d. raštu Nr. 8SD-5906-(14.8.94.) „Dėl kompensacijos išmokėjimo už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą“ taip pat ir 2018 m. rugpjūčio 9 d. raštu Nr. 8SD-4131-(14.8.94.) „Dėl kompensacijos išmokėjimo už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą“ O. A. J. buvo informuota, kad ji skyriui turi pateikti duomenis apie jai priklausančią finansų įstaigos sąskaitą (banko sąskaitą), į kurią būtų pervesti pinigai, tačiau O. A. J. banko sąskaitos Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriui nepateikė, todėl pinigai jai nebuvo pervesti.

Taigi, nors O. A. J. nepateikė jai priklausančios finansų įstaigos sąskaitos duomenų, pinigai pagal Nacionalinės žemės tarnybos 2016 m. vasario 26 d. sprendimą Nr. 8S-85-(14.8.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei O. A. J.“ nebuvo išmokėti priėmus šį sprendimą, O. A. J. buvo atkurtos nuosavybės teisės į visą jai tenkančią buvusių žemės savininkų K. ir M. Š. (duomenys neskelbtini), valdytos žemės dalį.

Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriuje 2018 m. rugpjūčio 20 d. buvo gautas O. A. J. įgaliotinės S. M.-R. prašymas, kuriuo ji prašė, kad skyrius kreiptųsi į Kauno miesto savivaldybę dėl informacijos apie laisvą neužstatytą žemę (buv. žemės savininkų K. ir M. Š. (duomenys neskelbtini), valdytos žemės ribose) pateikimo ir prašė sustabdyti Nacionalinės žemės tarnybos 2016 m. vasario 26 d. sprendimo Nr. 8S-85-(14.8.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei O. A. J.“ įgyvendinimą, iki bus gauta informacija iš Kauno miesto savivaldybės. Kartu su prašymu S. M.-R. pateikė schemą, kurioje pažymėtas „savininkų K. ir M. Š. iki 1940 m. (duomenys neskelbtini), turėto žemės sklypo ribose laisvas žemės plotas“.

Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyrius 2018 m. rugsėjo 12 d. raštu Nr. 8SD-4568-(14.8.125 E.) „Dėl laisvos (neužstatytos) žemės“, tenkindamas O. A. J. įgaliotinės S. M.-R. prašymą, kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrių prašydamas pateikti informaciją pagal nustatyta tvarka patvirtintus Kauno miesto teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detaliuosius planus kartografinėje medžiagoje apie laisvą (neužstatytą) žemę, kuri pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3–6, 9, 12–14 punktų ir 13 straipsnio 1 dalies nuostatas nepriskirta valstybės išperkamai žemei, o tuo atveju, kai Kauno miesto teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detalieji planai nepatvirtinti arba jų nėra – apie detaliai nesuplanuotas teritorijas.

Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrius 2018 m. rugsėjo 6 d. raštu Nr. 70-2-3242 „Dėl preliminariai laisvos žemės sklypo, skirto iki 1940 m. buvusiems savininkams nuosavybei atkurti, schemos“ informavo Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyrių apie tai, kad teritorija tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini), valstybės išperkamai žemei nepriskirta, ir pateikė laisvos (neužstatytos) žemės sklypo schemą (tokią pačią kaip skyriui kartu su 2018 m. rugpjūčio 20 d. prašymu pateikė S. M.-R.) prašydamas patikslinti, ar šis žemės plotas nėra parduotas, išnuomotas ar naudojamas fizinių asmenų ar juridinių subjektų.

Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyrius 2018 m. spalio 8 d. raštu Nr. 8SD-5002-(14.8.7.) „Dėl preliminariai laisvos žemės sklypo, skirto iki 1940 m. buvusiems savininkams nuosavybei atkurti schemos“ kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrių prašydamas patikslinti pateikto preliminariai laisvo (neužstatyto) žemės sklypo, nurodyto nagrinėjimo schemoje, ribas, pateikiant minėtą preliminariai laisvą (neužstatytą) žemės sklypą kadastro žemėlapio ištraukoje.

Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrius 2018 m. spalio 22 d. raštu Nr. 70-2-3864 „Dėl laisvos (neužstatytos) žemės“ pateikė Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriui informaciją ir dokumentus apie parengtus teritorijų planavimo dokumentus nurodytoje teritorijoje, t. y. K. ir M. Š. iki 1940 m. nacionalizacijos turėtos žemės teritorijoje.

Be to, Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrius 2018 m. spalio 22 d. raštu Nr. 70-2-3863 „Dėl preliminariai laisvos žemės sklypo, skirto iki 1940 m. buvusiems savininkams nuosavybei atkurti schemos“ pateikė patikslintą preliminariai laisvo (neužstatyto) žemės sklypo ribas kadastro žemėlapio ištraukoje.

O. A. J. įgaliotinė S. M.-R. 2018 m. lapkričio 19 d. pateikė prašymą Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriui prašydama pakeisti Nacionalinės žemės tarnybos 2016 m. vasario 26 d. sprendimą Nr. 8S-85-(14.8.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei O. A. J.“, t. y. suformuoti du žemės sklypus ir nuosavybės teises į 0,0917 ha žemės plotą O. A. J. atkurti grąžinant žemę natūra.

Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyrius 2018 m. lapkričio 28 d. raštu Nr. 8SD-6240-(14.8.125 E.) „Dėl žemės sklypo ribų, ploto ir naudojimo sąlygų nustatymo buvusių savininkų K. ir M. Š. turėtoje žemės valdoje“ kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrių informuodamas, kad nuosavybės teisės į K. ir M. Š. žemę bus atkuriamos O. A. J. (įgaliotas asmuo – S. M.-R.). Pretendentei galimas atkurti natūra plotas – 0,0917 ha, todėl prašė suprojektuoti natūra grąžintinus žemės sklypus.

Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2019 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. A-1939 „Dėl 442 kv. m žemės sklypo prie (duomenys neskelbtini), plano patvirtinimo“ patvirtino 442 kv. m laisvos žemės sklypo prie (duomenys neskelbtini), planą ir pasiūlė Nacionalinei žemės tarnybai spręsti žemės grąžinimo klausimą remiantis patvirtintu žemės sklypo planu.

Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2019 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. A-2043 „Dėl 475 kv. m žemės sklypo prie (duomenys neskelbtini), plano patvirtinimo“ patvirtino 475 kv. m laisvos žemės sklypo prie (duomenys neskelbtini), planą ir pasiūlė Nacionalinei žemės tarnybai spręsti žemės grąžinimo klausimą remiantis patvirtintu žemės sklypo planu.

O. A. J. įgaliotinė S. M.-R. 2019 m. birželio 12 d. pateikė prašymą Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriui, kuriuo prašė atkurti nuosavybės teises O. A. J. į buvusių žemės savininkų K. ir M. Š. valdytą žemę, grąžinant ją natūra prie (duomenys neskelbtini).

Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus vedėjas 2019 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 8VĮ-1040-(14.8.2.) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. vasario 26 d. sprendimo Nr. 8S-85-(14.8.3.) ,,Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei O. A. J.“ pakeitimo“ pakeitė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. vasario 26 d. sprendime Nr. 8S-85-(14.8.3.) ,,Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei O. A. J.“ nurodytą atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą būdą (pinigais) į kitą atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą būdą – grąžinant žemę natūra, nurodė, kad grąžinamos natūra žemės plotas O. A. J. bus perduotas atskiru sprendimu, ir nustatė, kad šis įsakymas yra neatskiriamoji Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. vasario 26 d. sprendimo Nr. 8S-85-(14.8.3.) ,,Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei O. A. J.“ dalis.

Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2019 m. liepos 11 d. sprendimu Nr. 8SK-676-(14.8.100.) „Dėl žemės sklypo prie (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo)“ suformuotas žemės sklypas prie (duomenys neskelbtini), ir patvirtinti šio žemės sklypo kadastro duomenys, nustatyti pagal VĮ Valstybės žemės fondo matininkės L. K. 2019 m. vasario 18 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą, kuri yra neatskiriamoji šio sprendimo dalis.

Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2019 m. liepos 11 d. sprendimu Nr. 8SK-677-(14.8.100.) „Dėl žemės sklypo prie (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo)“ suformuotas žemės sklypas prie (duomenys neskelbtini), ir patvirtinti šio žemės sklypo kadastro duomenys, nustatyti pagal VĮ Valstybės žemės fondo matininkės L. K. 2019 m. vasario 18 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą, kuri yra neatskiriamoji šio sprendimo dalis.

Nacionalinės žemės tarnybos 2019 m. liepos 11 d. sprendimu Nr. 8S-208-(14.8.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei O. A. J.“ O. A. J. atkurtos nuosavybės teisės į buvusių žemės savininkų K. ir M. Š. (duomenys neskelbtini), valdytą 0,0475 ha žemės plotą, grąžinant natūra (prie (duomenys neskelbtini)).

Nacionalinės žemės tarnybos 2019 m. liepos 11 d. sprendimu Nr. 8S-209-(14.8.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei O. A. J.“ O. A. J. atkurtos nuosavybės teisės į buvusių žemės savininkų K. ir M. Š. (duomenys neskelbtini), valdytą 0,0442 ha žemės plotą, grąžinant natūra (prie (duomenys neskelbtini)).

Byloje nustatyta, kad 2019 m. rugpjūčio 6 d. buvo pasirašyta pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią O. A. J., atstovaujama įgaliotinės S. M.-R., perleido, o Š. M. ir R. M. jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgijo Žemės sklypus. Sutartį patvirtino (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarė J. R. (sutarties notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)). Remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, Žemės sklypus (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) nuo 2019 m. rugpjūčio 8 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu nuosavybės teise valdo Š. M. ir R. M..

Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2019 m. liepos 11 d. įsakymas Nr. 8VĮ-1040-(14.8.2.) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. vasario 26 d. sprendimo Nr. 8S-85-(14.8.3.) ,,Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei O. A. J.“ pakeitimo“, Nacionalinės žemės tarnybos 2019 m. liepos 11 d. sprendimas Nr. 8S-208-(14.8.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei O. A. J.“, kuriuo O. A. J. atkurtos nuosavybės teisės į buvusių žemės savininkų K. ir M. Š. (duomenys neskelbtini), valdytą 0,0475 ha žemės plotą, grąžinant natūra (prie (duomenys neskelbtini)), Nacionalinės žemės tarnybos 2019 m. liepos 11 d. sprendimas Nr. 8S-209-(14.8.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei O. A. J.“, kuriuo O. A. J. atkurtos nuosavybės teisės į buvusių žemės savininkų K. ir M. Š. (duomenys neskelbtini), valdytą 0,0442 ha žemės plotą, grąžinant natūra (prie (duomenys neskelbtini)), yra priimti pažeidžiant imperatyvias teisės aktų nuostatas.

Pagal šių administracinių aktų priėmimo metu galiojusias Atkūrimo įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2022 m. liepos 31 d.) 21 straipsnio 4 dalies nuostatas piliečiai, pateikę prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose, įskaitant žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose po 1995 m. birželio 1 d., iki 2019 m. birželio 1 d. gali pakeisti savo valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti, kaimo vietovėje, jeigu sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo nepriimtas arba priimtas, bet iki prašymo pakeisti valią dėl atlyginimo būdo pateikimo dienos neįvykdytas arba iš dalies įvykdytas. Institucija, nagrinėjanti piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, į kurį piliečiui atkurtos nuosavybės teisės, priimtą ir neįvykdytą arba iš dalies įvykdytą sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo pakeičia administracine tvarka.

Atkūrimo įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2022 m. liepos 31 d.) 21 straipsnio 8 dalyje reglamentuojama, kad šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos privalo per mėnesį nuo sprendimo, kurio pagrindu išlikęs nekilnojamasis turtas nebepriskirtinas valstybės išperkamam turtui, Vyriausybės nustatyta tvarka raštu informuoti pilietį, kurio prašymą atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą nagrinėja ir kurio išlikęs nekilnojamasis turtas buvo priskirtas valstybės išperkamam, apie galimybę tokį išlikusį nekilnojamąjį turtą grąžinti natūra ir pasiūlyti jam pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių į šį turtą atkūrimo. Per 3 mėnesius nuo šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytų institucijų pasiūlymo gavimo dienos pilietis gali pakeisti pareikštą valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, ir prašyti, kad šis nekilnojamasis turtas būtų grąžintas natūra, apie tai raštu pranešdamas jo prašymą atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą nagrinėjančiai institucijai. Jeigu pilietis per nustatytą terminą nepareiškia valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, pakeitimo arba atsisako pakeisti pareikštą valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, nekilnojamasis turtas valdomas, naudojamas ir juo disponuojama įstatymų nustatyta tvarka. Tuo atveju, jeigu sprendimas dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo yra priimtas, šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos, nagrinėjančios piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, į kurį piliečiui atkurtos nuosavybės teisės, privalo raštu Vyriausybės nustatyta tvarka informuoti pilietį, kurio išlikęs nekilnojamasis turtas buvo priskirtas valstybės išperkamam ir natūra nebuvo grąžintas, apie numatomą šio turto perleidimą privačion nuosavybėn ir galimus šio turto perleidimo privačion nuosavybėn būdus.

Tvarkos 2 punkte nustatyta, kad šiuo nutarimu patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 98, 100 ir 101 punktuose nurodytos institucijos, įgaliotos nagrinėti piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, privalo per mėnesį nuo sprendimo, kurio pagrindu išlikęs nekilnojamasis turtas nebepriskirtinas valstybės išperkamam turtui, įsigaliojimo raštu informuoti pilietį, kurio prašymas atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą nagrinėjamas ir kurio išlikęs nekilnojamasis turtas priskirtas valstybės išperkamam, apie galimybę tokį išlikusį nekilnojamąjį turtą grąžinti natūra ir pasiūlyti jam pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių į šį turtą atkūrimo. <...>. Per 3 mėnesius nuo institucijos, nagrinėjančios piliečio prašymą atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, pasiūlymo gavimo dienos pilietis gali pakeisti pareikštą valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, ir prašyti, kad šis nekilnojamasis turtas būtų grąžintas natūra, apie tai raštu pranešdamas jo prašymą atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą nagrinėjančiai institucijai. Jeigu pilietis per nustatytą terminą nepareiškia valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, pakeitimo arba atsisako pakeisti pareikštą valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, nekilnojamasis turtas valdomas, naudojamas ir juo disponuojama įstatymų nustatyta tvarka.

Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 8 dalies pirmasis sakinys nustato, kad šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos privalo per mėnesį nuo sprendimo, kurio pagrindu išlikęs nekilnojamasis turtas nebepriskirtinas valstybės išperkamam turtui, Vyriausybės nustatyta tvarka raštu informuoti pilietį, kurio prašymą atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą nagrinėja ir kurio išlikęs nekilnojamasis turtas buvo priskirtas valstybės išperkamam, apie galimybę tokį išlikusį nekilnojamąjį turtą grąžinti natūra ir pasiūlyti jam pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių į šį turtą atkūrimo.

Įvertinus aptartos teisės normos turinį akivaizdu, jog galimybė pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą, yra apribojama aplinkybe ar yra priimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Nagrinėjamu atveju sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, kaip minėta, buvo priimtas 2016 m. vasario 26 d., todėl atsakovė O. A. J. šios normos pagrindu neturėjo teisės keisti savo valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo.

Pažymėtina, kad Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 8 dalies ketvirtasis sakinys reglamentuoja situaciją, kai sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo jau yra priimtas – tuo atveju, jeigu sprendimas dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo yra priimtas, šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos, nagrinėjančios piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, į kurį piliečiui atkurtos nuosavybės teisės, privalo raštu Vyriausybės nustatyta tvarka informuoti pilietį, kurio išlikęs nekilnojamasis turtas buvo priskirtas valstybės išperkamam ir natūra nebuvo grąžintas, apie numatomą šio turto perleidimą privačion nuosavybėn ir galimus šio turto perleidimo privačion nuosavybėn būdus.

Taigi tais atvejais, kai sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo yra priimtas, atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba įgyja pareigą informuoti pilietį, kurio išlikęs nekilnojamasis turtas buvo priskirtas valstybės išperkamam ir natūra nebuvo grąžintas, apie numatomą šio turto perleidimą privačion nuosavybėn ir galimus šio turto perleidimo privačion nuosavybėn būdus. Pridėtoje nuosavybės teisių atkūrimo į K. ir M. Š. žemę byloje nėra duomenų, jog atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyrius šią savo pareigą įvykdė, nes O. A. J. įgaliotinė S. M.-R. 2019 m. birželio 12 d. pateikė prašymą Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriui, kuriuo prašė atkurti nuosavybės teises O. A. J. į buvusių žemės savininkų K. ir M. Š. valdytą žemę, grąžinant ją natūra prie (duomenys neskelbtini).

Įvertinusi išdėstytą norminį reglamentavimą bei byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamoje ginčo situacijoje teisės aktai nenumato galimybės administracine tvarka pakeisti Nacionalinės žemės tarnybos 2016 m. vasario 26 d. sprendimo Nr. 8S-85-(14.8.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei O. A. J.“, kuriuo buvo nuspręsta atkurti nuosavybės teises pretendentei į 0,0917 ha žemės, už šį žemės plotą atlyginant pinigais, kurio teisėtumas ir pagrįstumas privalėjo būti patikrintas teismine tvarka, todėl atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba neteisėtai ir nepagrįstai patenkino O. A. J. įgaliotinės S. M.-R. 2019 m. birželio 12 d. prašymą (tik pagal Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 4 dalies nuostatas piliečiai, pateikę prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose, įskaitant žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose po 1995 m. birželio 1 d., iki 2019 m. birželio 1 d. galėjo pakeisti savo valią dėl atlyginimo būdo (prašyti atlyginti lygiaverčiu miško plotu), kuriuo ji prašė atkurti nuosavybės teises O. A. J. į buvusių žemės savininkų K. ir M. Š. valdytą žemę, grąžinant ją natūra prie (duomenys neskelbtini).

Nagrinėjamu atveju, sprendimas atkurti nuosavybės teisės O. A. J. į valstybės išperkamą žemę buvo priimtas 2016 m. vasario 26 d. Šiuo sprendimu nuosavybės teisės buvo atkurtos išmokant kompensaciją pinigais. Vadovaujantis aukščiau nurodyta reglamentacija (Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 8 dalis, Tvarkos 2 punktas), paaiškėjus, kad dalis natūrinės žemės nepriskirtina valstybės išperkamai, atsižvelgiant į tai, kad sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į šią žemę jau yra priimtas, Nacionalinė žemės tarnyba, vadovaudamasi Tvarkos 2 punktu privalėjo informuoti O. A. J. apie numatomą šio turto perleidimą kitiems asmenims ir perleidimo būdą. Tokiu atveju teisės aktai nenumato galimybės pakeisti nuosavybės teisių atkūrimo būdą bei priimti naują ar pakeisti jau priimtą sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2019 m. liepos 11 d. įsakymas Nr. 8VĮ-1040-(14.8.2.) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. vasario 26 d. sprendimo Nr. 8S-85-(14.8.3.) ,,Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei O. A. J.“ pakeitimo“ ir Nacionalinės žemės tarnybos 2019 m. liepos 11 d. sprendimas Nr. 8S-208-(14.8.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei O. A. J.“ ir Nr. 8S-209-(14.8.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei O. A. J.“ priimti pažeidžiant Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 8 dalies ir Tvarkos 2 punkto nuostatas, todėl yra neteisėti ir panaikintini. Atsižvelgiant į tai, kad panaikinti administraciniai aktai, naikina ir 2019 m. rugpjūčio 6 d. pirkimo–pardavimo sutartis, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinta (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarės J. R., kurios pagrindu privačion nuosavybėn buvo perleisti Žemės sklypai, kaip prieštaraujantis imperatyvioms teisės normoms (CK 1.80 straipsnio 1 dalis).

Prokuroro prašymas reiškiamas siekiant apginti viešąjį interesą, kurio pažeidimas šiuo atveju pasireiškė valstybės institucijų veiklos ir jų priimtų administracinių aktų neteisėtumu nuosavybės teisių atkūrimo srityje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. vasario 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-822-65-09 konstatavo, jog ginant viešąjį interesą yra svarbu panaikinti visus teisės aktus, kurie laikytini neteisėtų veiksmų teisinėmis pasekmėmis. Jei neteisėti administraciniai aktai jau yra sukėlę materialinius teisinius padarinius, vien administracinio akto panaikinimas, nesiejant to su atitinkamų materialinių teisinių padarinių pašalinimu, savaime neleistų apginti viešojo intereso.

Taigi pareiškėja prašymu prašo pripažinti negaliojančia 2019 m. rugpjūčio 6 d. pirkimo–pardavimo sutartį, kuria O. A. J. pardavė, o Š. M. kartu su sutuoktine R. M. pirko Žemės sklypus, ir taikyti restituciją natūra ir Žemės sklypus grąžinti valstybės nuosavybėn, įpareigojant pardavėją O. A. J. grąžinti Š. ir R. M. pagal pirkimo–pardavimo sutartį gautus pinigus.

Atsakovai O. A. J., Š. M. ir R. M., jų atstovai teigia, kad restitucija negalima, nes byloje nėra įrodymų apie jų nesąžiningumą, todėl jie dėl Nacionalinės žemės tarnybos atliktų normų pažeidimų neturėtų nukentėti. Atitinkamai, sąžiningi turto įgijėjai neturi patirti jokių neigiamų pasekmių, kildinamų iš institucijos padarytų klaidų. Atsakovės O. A. J. nuosavybės teisės atkūrimo procesas trunka jau daugiau nei 20 metų, nuosavybės atkūrimas yra įgyvendintas, ginčas vyksta tik dėl formalių pažeidimų. Vadovaujantis vieningai formuojama nacionalinių bei tarptautinių teismų praktika, atsakovai A. J., Š. M. ir R. M. neturi nukentėti dėl institucijos padarytų pažeidimų.

ABTĮ 94 straipsnyje nustatyta, kad skundžiamo teisės akto (veiksmo) panaikinimas reiškia, kad konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo teisės akto (veiksmo) priėmimo padėtis, tai yra atkuriamos pažeistos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai, tačiau iki panaikinto teisės akto, galiojusio kito teisės akto teisinė galia tokiu atveju savaime neatkuriama.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalimi, Civilinio proceso kodekso 4 straipsniu, vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant CK formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (išskyrus CK 6. 271 straipsnį). Vindikacijos ir restitucijos civilinius teisinius institutus reglamentuoja CK, taigi administraciniai teismai, taikydami juos administracinėse bylose ir vadovaudamiesi CK nuostatomis, turi remtis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama šių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-404-415/2018).

CK 1.80 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad turtas, buvęs pripažinto negaliojančiu sandorio dalyku, negali būti išreikalautas iš jį sąžiningai įgijusio trečiojo asmens, išskyrus šio kodekso 4.96 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytus atvejus. Kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenustato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių (CK 1.80 straipsnio 2 dalis).

Restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kai sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio (nuo pradžios) (CK 6.145 straipsnio 1 dalis). Išimtiniais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų (CK 6.145 straipsnio 2 dalis). Restitucija atliekama natūra, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų šalims. Tokiu atveju restitucija atliekama sumokant ekvivalentą pinigais (CK 6.146 straipsnis). Piniginis ekvivalentas apskaičiuojamas taikant kainas, galiojančias tuo metu, kai skolininkas gavo tai, ką jis privalo grąžinti (CK 6.147 straipsnio 1 dalis). Kai grąžintinas turtas sunaikintas arba perleistas, asmuo privalo atlyginti turto vertę, buvusią jo gavimo, sužalojimo ar perleidimo arba restitucijos metu, atsižvelgiant į tai, kuriuo metu to turto vertė buvo mažiausia. Jeigu privalantis grąžinti turtą asmuo yra nesąžiningas arba restitucija taikoma dėl jo kaltės, tai jis privalo atlyginti didžiausią turto vertę (CK 6.147 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir Kasacinis teismas) praktikoje, atribojant daiktinių ir prievolinių teisių gynimo būdus, yra išaiškinta, kad vindikacija ir restitucija yra savarankiški, tarpusavyje nekonkuruojantys asmens teisių gynimo būdai. Restitucija taikoma tik tada, kai asmenis sieja prievoliniai santykiai, o kai reikalavimą pareiškusio asmens ir daikto valdytojo nesieja prievoliniai santykiai, daiktas gali būti išreikalautas tik pagal vindikacijos taisykles, įtvirtintas CK 4.95–4.97 straipsniuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009, 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2010). Asmuo gali ginčyti ir dėl jam nuosavybės teise priklausančio daikto sudarytus sandorius net nebūdamas šių sandorių šalis. Restitucijos taikymas tokiais atvejais yra sandorių negaliojimo pasekmė, taikoma teismo ex officio (pagal pareigas) (CK 1.78 straipsnio 5 dalis) ir tik tokia apimtimi, kiek tai neliečia pagal vindikacijos taisykles išreikalauto daikto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2010, 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2014, 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-86-969/2019, 22 punktas).

Daikto išreikalavimas iš svetimo neteisėto valdymo, įskaitant ir jo išreikalavimą iš sąžiningo įgijėjo (vindikacija), yra daiktinių asmens teisių gynimo būdas; daikto savininkas tokį ieškinį turi teisę pareikšti daiktinių teisės normų pagrindu (CK 4.95–4.97 straipsniai), įrodinėdamas valdymo teisės praradimo faktą, kitas šiose normose nustatytas vindikacinio ieškinio sąlygas. Tuo atveju, kai asmuo siekia išreikalauti daiktą iš kito asmens reikalaudamas pripažinti sandorius, kuriais nuosavybės teisės į sandorių objektą buvo perleistos šiam asmeniui, negaliojančiais ir prašo taikyti restituciją, yra taikomas prievolinių asmens teisių gynimo būdas. Toks reikalavimas taikyti restituciją tenkinamas prievolių teisės normomis (CK 6.145–6.153 straipsniai ir kt.), nustačius restitucijos taikymo pagrindą (CK 1.80 straipsnio 2, 3 dalys ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2011).

Restitucijos taikymas yra neatsiejamas nuo sandorio pripažinimo negaliojančiu, t. y. sandorio pripažinimas negaliojančiu yra būtinoji restitucijos taikymo sąlyga (CK 1.80 straipsnio 2 dalis, 6.145 straipsnio 1 dalis), tačiau šie du institutai, nors jie pirmiau įvardytu būdu ir susiję tarp savęs, yra savarankiški, inter alia (be kita ko), jų taikymas priklauso nuo skirtingų faktinių ir teisinių pagrindų (sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu, tačiau, kaip minėta, restitucija gali būti ir netaikoma, taip pat gali būti sprendžiama dėl kitokio restitucijos būdo nei restitucija natūra) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-86-969/2019, 39 punktas).

Sandorio šalies sąžiningumas sudarant sandorį nėra restitucijos taikymo galimybę per se (pati savaime) lemianti teisinė kategorija. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad vien turto įgijėjo sąžiningumas nelemia, kad restitucija natūra neturi būti vykdoma (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124-701/2016, 51 punktas). Be to, nors pagal CK 1.80 straipsnio 4 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, nukreipiantį į vindikaciją reglamentuojančio CK 4.96 straipsnio 1, 2 ir 3 dalis, sprendžiant restitucijos klausimą, ginami sąžiningo trečiojo asmens interesai, trečiuoju asmeniu laikomas ne pagal ginčijamą sandorį turtą įgijęs asmuo, o asmuo, kuris įgijo turtą iš pripažinto negaliojančiu sandorio pagrindu turtą įgijusio asmens (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-41-969/2019, 65 punktas; 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-86-969/2019, 41 punktas).

Pagal prokuroro ieškinį pripažinęs valstybinės žemės sklypo perleidimo administracinius aktus ir sandorius negaliojančiais, teismas sprendžia dėl restitucijos taikymo, taip siekdamas atkurti iki pažeidimo buvusią padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2011).

Restitucija yra sandorio, pripažinto negaliojančiu, pasekmė (CK 1.80 straipsnio 2 dalis). Teismas dėl restitucijos turi svarstyti: 1) ar ją apskritai taikyti, ar ne, 2) jei taikyti, tai nuspręsti dėl taikymo būdo – natūra ar sumokant ekvivalentą pinigais. Nuo to priklauso, kokios aplinkybės turi būti tiriamos. Taikant restituciją asmuo grąžinamas į ankstesnę padėtį, buvusią iki jo teisės pažeidimo. Tai reiškia, kad, pritaikius restituciją, asmuo negali gauti mažiau, negu iš jo buvo paimta, tačiau jis negali gauti ir daugiau, nei turėjo. CK 6.145, 6.147 straipsniuose nustatytos įvairios restitucijos taikymo modifikacijos. Jų esmė ta, kad negalimas dėl restitucijos taikymo vienos iš šalių padėties nepagrįstas ir nesąžiningas pablogėjimas, o kitos – atitinkamas pagerėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2006; 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-323-695/2019, 54 punktas).

Restitucijos taikymo galimybei įvertinti taikytinas trijų pakopų testas, t. y. spręstina dėl restitucijos, kaip nuosavybės teisės ribojimo pagrindo, teisėtumo, būtinumo ir proporcingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-86-969/2019, 42 punktas).

Restitucijos teisinis pagrindas nagrinėjamoje byloje dėl žemės sklypų yra CK 1.80 straipsnio 1 dalis (sandorio pripažinimas negaliojančiu dėl prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms) ir šio straipsnio 2 dalis (restitucijos taikymas). Restitucijos taikymas yra būtinas siekiant atkurti iki teisę pažeidžiančių neteisėtų sandorių sudarymo padėtį, siekiant užtikrinti žemės sandorių teisėtumą.

Restitucijos taikymo proporcingumo vertinimas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos Protokolo Nr. 1 1 straipsnio prasme sietinas su patikrinimu, ar asmeniui, kurio nuosavybės teisę siekiama apriboti, neteks pernelyg didelė asmeninė našta (žr., pvz., minėtą Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą byloje Pyrantienė prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 49). „Pernelyg didelė našta“ yra vertinamojo pobūdžio kategorija, todėl kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama, ar restitucijos taikymas nereikš pernelyg didelės naštos asmeniui priskyrimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-86-969/2019, 47 punktas).

CK 1.80 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta išlyga, kuria apribota galimybė išreikalauti daiktą iš sąžiningo įgijėjo, taikytina ne niekinio sandorio šalims, bet kitiems pagal vėlesnius sandorius ginčo daiktą įgijusiems sąžiningiems asmenims. Nagrinėjamoje byloje atsakovai O. A. J., Š. M. ir R. M. yra niekinio žemės sandorių šalys, todėl jiems CK 1.80 straipsnio 3 dalies nuostatos netaikomos ir iš jų (Š. M. ir R. M.) ginčo sklypas (niekinių sandorių dalykas) gali būti išreikalautas taikant restituciją natūra. Nurodytos pozicijos laikomasi taip pat ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-592/2009, 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-165/2012, 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-198-684/2016).

Pirmiausia pati valstybė turi prisiimti neigiamus teisinius padarinius, atsiradusius dėl jos institucijų klaidų. Klausimas dėl restitucijos taikymo, kai pagrindas ją taikyti atsiranda dėl valstybės institucijų padarytų klaidų, gali būti sprendžiamas taip: 1) taikant restituciją natūra; 2) taikant restituciją alternatyviuoju būdu – sumokant ekvivalentą pinigais; 3) netaikant restitucijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-86-969/2019, 52 punktas).

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, panaikinus sprendimą atkurti nuosavybės teises, restitucija turi būti taikoma atsižvelgiant į nuosavybės teisių atkūrimo srityje susiklostančių santykių ypatumus ir teisės normų pažeidimo, dėl kurio sprendimas atkurti nuosavybės teises pripažįstamas neteisėtu ir panaikinamas, pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Kauno apygardos vyriausiasis prokuroras v. Kauno apskrities viršininko administracija, A. J. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-518/2011).

CK 4.48 straipsnyje numatyta, kad perduodant nuosavybės teises, naujasis savininkas įgyja į perduotą daiktą tiek teisių ir pareigų, kiek jų turėjo buvęs daikto savininkas, t. y. niekas negali perduoti kitam daugiau teisių, negu pats turi. Atsižvelgiant į tai, kad ginčijamu atveju, minėtieji administraciniai aktai, kurių pagrindu buvo perleisti Žemės sklypai, yra neteisėti kaip prieštaraujantys imperatyvioms įstatymo normoms ir pripažinus negaliojančiais administracinius aktus, išnyksta pagrindas, kuriuo įgyta nuosavybė, todėl panaikinus ir jo pagrindu atsiradusias teisines pasekmes, taikytina restitucija natūra ir grąžintini Lietuvos valstybės nuosavybėn iš atsakovų Š. M. ir R. M. 2019 m. rugpjūčio 6 d. pirkimo–pardavimo sutartimi, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), įgyti Žemės sklypai, o atsakovė O. A. J. įpareigotina gražinti pagal 2019 m. rugpjūčio 6 d. pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), gautus 1 000 Eur atsakovams Š. M. ir R. M. (Sutarties 3.1 papunktis), nes nustačius, kad ginčijami administraciniai aktai buvo priimti pažeidžiant imperatyvias aukštesnės galios teisės aktų normas, nėra pagrindo teigti, kad neteisėtų administracinių aktų pagrindu nekilnojamojo turto įgijėjui gali susiformuoti teisėti lūkesčiai, nes teisėtų lūkesčių principas suponuoja, kad turi būti ginamos teisėtai įgytos teisės.

ABTĮ 94 straipsnyje nustatyta, kad skundžiamo teisės akto (veiksmo) panaikinimas reiškia, kad konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo teisės akto (veiksmo) priėmimo padėtis, tai yra atkuriamos pažeistos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai, tačiau iki panaikinto teisės akto, galiojusio kito teisės akto teisinė galia tokiu atveju savaime neatkuriama.

Taigi panaikinus Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2019 m. liepos 11 d. įsakymą Nr. 8VĮ-1040-(14.8.2.) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. vasario 26 d. sprendimo Nr. 8S-85-(14.8.3.) ,,Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei O. A. J.“ pakeitimo“ ir Nacionalinės žemės tarnybos 2019 m. liepos 11 d. sprendimus Nr. 8S-208-(14.8.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei O. A. J.“ ir Nr. 8S-209-(14.8.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei O. A. J.“, kuriais asmeniui buvo atkurtos nuosavybės teisės, nuosavybės teisių atkūrimo procedūra lieka nebaigta (savaime sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo pinigais teisinė galia nebus atkuriama), todėl Nacionalinė žemės tarnyba turi pareigą Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nustatyta tvarka operatyviai iš naujo išspręsti nuosavybės teisių atkūrimo asmeniui klausimą. Tai reškia, kad atsakovės O. A. J. teisės bus apgintos, o valstybės institucijos padarytos klaidos ištaisytos, asmens teisės bei teisėti interesai ir viešasis interesas nėra priešpriešinami (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-278-492/2017).

Esant minėtoms aplinkybėms ir įrodymams bei dėl išdėstytų argumentų pareiškėjos Kauno apygardos prokurorės, ginančios viešąjį interesą, pareiškimas tenkintinas (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2019 m. liepos 11 d. įsakymą Nr. 8VĮ-1040-(14.8.2.) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. vasario 26 d. sprendimo Nr. 8S-85-(14.8.3.) ,,Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei O. A. J.“ pakeitimo“.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. liepos 11 d. sprendimą Nr. 8S-208-(14.8.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei O. A. J.“.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. liepos 11 d. sprendimą Nr. 8S-209-(14.8.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei O. A. J.“.

Pripažinti negaliojančia 2019 m. rugpjūčio 6 d. pirkimo–pardavimo sutartį, patvirtiną (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarės J. R., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią O. A. J. pardavė, o Š. M. ir R. M. jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise pirko žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Taikyti restituciją natūra ir grąžinti Lietuvos valstybės nuosavybėn iš atsakovų Š. M. ir R. M. jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise pirktą žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Taikyti restituciją ir įpareigoti atsakovę O. A. J. gražinti 1 000 Eur atsakovams Š. M. ir R. M..

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.