- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-06-30
- Bylos Nr.
- 1-151-482/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-44223-2024-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aksinija Žemantauskienė
- Civilinis ieškovas
- A. U.
- Kaltinamasis
- A. Č.
procesinio dokumento kategorijos :1.1.7.2.3.; 1.2.4.4.1.; 2.1.15.2.1.; 2.1.15.2.2.; 2.1.15.4.3.1.; 2.1.15.4.3.2.
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Aksinija Žemantauskienė, sekretoriaujant Loretai Staknevičienei, Rimai Leonavičiūtei, dalyvaujant prokurorams Kęstučiui Jasaičiui, Sauliui Striaušai, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. U., kaltinamajam A. Č., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruojama gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau-BK) 138 straipsnio 1 dalį, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
kad kaltinamasis nesunkiai sutrikdė sveikatą žmogui, o būtent: 2024 m. lapkričio 8 d. apie 18:14 val. val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), sudavė smūgį A. U. į veido sritį, dėl ko šis pargriuvo ant žemės, po to su nulūžusia stalo koja sudavė smūgius A. U. į įvairias kūno vietas, tokiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajam A. U. nosies kaulų ir viršutinio žandikaulio dešinės akiduobės apatinės sienelės lūžimus, kraujosruvas, muštinę žaizdą ir nubrozdinimus veide, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu.
Kaltinamasis A. Č. dėl pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino, paaiškino, kad 2024 metų pabaigoje, gal lapkričio 8 d. jam paskambino A. U., kviesdamas atvažiuoti išgerti degtinės. Nuvažiavo iki jo, parduotuvėje nupirko du butelius degtinės po 0,5 litro talpos ir gėrė. Po to susipyko ir A. U. pats nukrito ant stalo. Jis kirto A. U. vieną kartą ranka, kai krisdamas sulaužė stalą. A. U. su tuo stalu ant jo užvirto. Po to stalo koja kirto A. U. į kairį šoną. Paskui iškvietė jam greitąją pagalbą, nes matė, kad A. U. blogai, jis išsigando ir pergyveno. Kraujo nematė. Su nukentėjusiuoju pažįstami apie 40 metų. Anksčiau tarp jų tokių piktumų nebuvo. Būdavo, kad apsižodžiuoja, bet muštynių niekada nebuvo. Prieš einant pas nukentėjusį jis nebuvo vartojęs alkoholio. Muštynės įvyko, nes tarp jų buvo žodinis konfliktas. Nukentėjusiajam jo žmona niekada nepatikdavo ir dėl to A. U. jam reiškė priekaištus. Kai užkrito stalas, tada prasidėjo muštynės. Jie gėrė virtuvėje, jis sėdėjo prie lango, o nukentėjusysis sėdėjo iš kitos pusės. Nukentėjusysis atsistojo, pradėjo gestikuliuoti rankomis ir vertėsi ant jo su tuo stalu ir užkrito ant jo. Su nukentėjusiojo civiliniu ieškiniu nesutinka, nes stalą nukentėjusysis pats sulaužė. Su Kauno teritorinės ligonių kasos ieškiniu sutinka. Nukentėjusysis buvo sužalotas muštynių metu, bet jis pats sukėlė konfliktą.
Perskaičius kaltinamojo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (b.l.84-85), su parodymais sutiko. Nukentėjusysis prieš jį rankomis gestikuliavo, jis pasitraukė ir nukentėjusysis vertėsi ant to stalo ir stalas sulūžo. Jis pradžioje nekirto A. U.. Jis ir tardytojai sakė, kad A. U. krito ant stalo ir tik po to jis sudavė A. U.. Gal tyrėja ne taip užrašė. Jis prieš pasirašydamas protokolą perskaitė.
Perskaičius kaltinamojo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (b.l.90), su parodymais sutiko. Sudavė nukentėjusiajam į kairį šoną. Jis tyrėjai sakė viską, kaip įvyko, bet ji, matyt, ne taip užrašė. Jis A. U. kirto tik po to, kai A. U. sulaužė tą stalą. A. U. buvo daugiau išgėręs nei jis. Gėrė degtinę iš stikliukų, jis gėrė po mažiau, o A. U. gėrė po pilną. Šiuo metu jis gauna 190 eurų už grupę, nuo kovo 4 dieną gaus pensiją. Savo vardu turi butą, kuriame jis su žmona registruoti. Vaikai jau suaugę. Sudavė į nosies sritį vieną kartą ir A. U. parkrito nuo smūgio.
2025 m. birželio 3d. teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. Č. paaiškino, kad geriant nukentėjusysis pradėjo kalbėti apie jo žmoną. Nukentėjusiajam jo žmona nepatiko. Nukentėjusysis vertėsi ant to stalo. Nukentėjusysis pradėjo fizinį konfliktą, nes vertėsi ant jo su stalu, kai prie lango sėdėjo. Gal jis pusiausvyrą prarado. Nukentėjusysis mosikavo rankomis kaip girtas. Tada jis kirto nukentėjusiajam ranka į veidą. Nukentėjusysis parkrito, tada jis su stalo koja sudavė nukentėjusiajam į kairį šoną. Jis nespyrė ir nesudavė buteliu. „Auksinė“ degtinė buteliai buvo sveiki. Kaip nukentėjusysis nuvertė stalą, butelis nukrito ant grindų, nesudužo. Nukentėjusysis jam nepataikė, tik mosavo rankomis, ir jis kirto nukentėjusiajam. Po jo smūgio kumščiu nukentėjusysis parkrito, nors ir taip vos stovėjo ant kojų, prieš tai nuo taburetės kelis kartus buvo kritęs. Sudavė stalo koja gulinčiam į kairį šoną, matyt, susinervavo ir viskas. Jis su atvykusiais pareigūnais labai gražiai kalbėjo, nebuvo jokios agresijos. Jam patikrino ir nustatė 2,20 promilių girtumą, o nukentėjusiajam - 2,40 promilių girtumą. Kai nukentėjusysis parvertė stalą, pradėjo prie jo „kabytis“. Stalo koja pakankamai masyvi, kietmedžio, stalo koja jis nukentėjusiajam kirto į šoną. Į galvą, į veidą su stalo koja tikrai nedavė. Stalą pats nukentėjusysis sulaužė. Savo veiksmus dėl sužalojimo vertina kaip priešingus įstatymui, jis pasikarščiavo, reikėjo geriausiai išeiti namo. Bendravo su policijos pareigūnais ir pasakė, kad įvyko muštynės. Patikrino ir nustatė jam 2.33 promilių girtumą. Kai jis bendravo su policijos pareigūnai, tuo metu nukentėjusįjį išvežė į ligoninę.
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. U. paaiškino, kad kaltinamąjį pažįsta seniai, iki šio įvykio jokių nesutarimų nebuvo. Dabar po šio įvykio jų santykiai blogi. Lapkričio 8d. jis paskambino kaltinamajam du kartus, kaltinamasis atėjo pas jį, ir jie gėrė degtinę, o po to kaltinamasis iš niekur nieko smogė jam į nosį ir ją sulaužė. Po to vertė ant jo stalą, kuris sulūžo, ir po to su tuo nugertu degtinės buteliu kirto jam per galvą, dėl ko jis nukrito. Po to su stalo koja kaltinamasis jį mušė į visas kūno vietas. Jo burna buvo pilna kraujo, jis negalėjo kalbėti ir šiaip ne taip paprašė iškviesti greitąją. Kaltinamasis pasakė, kad jį užmuš. Jis girdėjo, kaip atvažiavo medikai, bet nematė, nes visas buvo sutinęs. Ligoninėje per naktį jį palaikė ir paleido. Jam buvo atlikta tomografija. Ką darė jam ligoninėje, jis nelabai atsimena. Buvo nustatyti daugybiniai lūžiai. Jam buvo sulaužyti nosis, žandikaulis, šonkauliai. Vėliau jis pastebėjo, kad nemato viena akimi ir nuvažiavo pas gydytoją, kur jam pasakė, kad ta akimi jau nematys. Iki šio įvykio jo regėjimas buvo geras. Su ta akimi prasčiau matė, bet dabar nieko nemato. Jis be regėjimo patikros nusipirko akinius regėjimui. Tikrinosi akis prieš du metus ir viskas buvo tvarkoje, be akinių viską puikiai matė ir vairuojant akinių nereikėjo. Tikrinosi Marijampolės poliklinikoje pas savo šeimos gydytoją. Paskui praėjus po šio įvykio dviem mėnesiams, važiavo į Kauno klinikas, kai jam akis atslūgo ir jam vietinė gydytoja pasakė, kad reikia į Kauno klinikas važiuoti. Akis atslūgo po pusantro mėnesio. Iki ateinant kaltinamajam pas jį, jis buvo vartojęs alkoholio, bet kaltinamasis irgi atėjo jau išgėręs. Jis pareiškė byloje civilinį ieškinį dėl sveikatos sutrikimų. Jam sutrenkė galvą ir jis nuo to sutrenkimo apako. Stalas buvo labai brangus, todėl jis prašo atlyginti žalą. Stalas buvo pirktas prieš 8-9 metus, kiek mokėjo, nepamena. Stalą vertina 250 eurų. Stalas buvo visas sulaužytas. Stalo vertė šiai dienai gal 200 eurų. Kas liečia stalą, jokių pirkimo dokumentų neturi. Neturtinės žalos prašo dėl sveikatos. Jis nemato viena akimi ir negalės turėti teisės vairuoti, negalės niekur važiuoti. Po įvykio labai svaigsta galva. Prieš tai buvo svaigimai, bet labai retai. Jam atrodo, kad buvo su sąmone iki medikai atvyko, bet negarantuoja, sunku pasakyti. Jam nerašė jokių vaistų. Jam skaudėjo ir jis gėrė vaistus nuo skausmo gal dvi savaites. Namuose turėjo vaistų nuo skausmo. Dar geria vaistus nuo spaudimo ir kraują skystinančius, praeityje jam darytos operacijos. Jo padidėjęs pulsas, dėl to taip pat geria vaistus. Nustatant jam sužalojimą, jis buvo pas medicinos specialistą V. Valiuką. Apie regėjimą jis nieko nesakė, nes akis buvo užtinusi ir jis ta akimi nematė. Po to kai atslūgo, jau iš viso nematė ta akimi. Kai medicinos ekspertas jį apžiūrėjo, tai akis buvo užtinusi ir V. Valiukas negalėjo pasakyti, kad jis ta akimi mato. Abi jo akys buvo užtinę. Specialistas nežiūrėjo, ar jis mato. Jis kaire akimi tuo metu šiek tiek matė, o dešine nematė nieko ir dabar nieko nemato. Įvykio metu jis nedirbo. Pragyvena iš pensijos. Savo vardu turi namą ir du automobilius. Po šio įvykio su kaltinamuoju nebuvo susitikęs ir nebendravo. Ant stalo jis pats neužkrito. Kaltinamasis ką sakė, tai viskas melas buvo. Jokio konflikto nebuvo.
2025 m. birželio 3d. teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis A. U. paaiškino, kad neprisimena, nuo kada turi teisę vairuoti transporto priemones, gal 40 m., gal daugiau. Sveikatą, kad pratęsti teisės vairuoti galiojimą, tikrinosi pas savo šeimos gydytoją. Su dešine akimi praėjo normaliai, tai reiškia, kad gali vairuoti automobilį. Prekybos centruose nusipirkdavo akinius, ir dabar turi, ant kaklo kabo. Akinių jam reikia skaitymui. Į tolį gerai matydavo. Pažymėta, kad akis tiek ir tiek mato, bet reikia akinių, su apribojimais. Vairuojant nenešiojo akinių, su viena akimi labai gerai mato, atsveria kitą, dešinį lauką. Niekada joks gydytojas neskyrė akinių. Nebuvo gydomas dėl regėjimo, jis visiškai normaliai matė, o dabar nemato. Lapkričio 8 d. ambulatorinio apsilankymo aprašyme gydytojo įrašu yra užfiksuota, kad jis mato kaip visada, tačiau jis taip negalėjo pasakyti, nes tokių dalykų jo neklausė, visa akis buvo užtinusi. Akies traumos neturėjo. Kai buvo jaunas pateko į eismo įvykį, kurio metu lūžo raktikaulis, šonkauliai, žandikaulis. Nuo mažens pas jį regėjimas sutrikęs. Stalas lūžo, nes ant jo vertė stalą. Iš pradžių sudavė jam į nosį ir kartu vertė stalą. Kaltinamasis sėdėjo ne prie lango, iš kitos pusės sėdėjo. Jis sėdėjo prie lango.
Parodžius nukentėjusiam ( b. l. 163) spalvotas nuotraukas, nukentėjusysis parodė, kad jis sėdėjo prie tos sienos, kur yra langas, o kaltinamasis sėdėjo toje vietoje, kur ribojasi su siena. Kaltinamasis kirto iš karto į nosį, kai sėdėjo prie stalo. Kirto ir kartu vertė stalą ant jo. Paskui su buteliu sudavė per galvą. Stalą vertė į priekį. Jis jau buvo atsistojęs po to smūgio. Kai gavo į nosį smūgį, atsistojo ir kaltinamasis vertė ant jo stalą. Jie nesėdėjo vienas prieš kitą, kaltinamasis stalą vertė truputį kreiviau, ir nuo vertimo išlūžo stalo koja. Vertė stipriai ir išlūžo. Kitos stalo kojos atsilaisvino. Stalčius išlėkė su visais įrankiais, lėkštės nulėkė, viskas sudužo. Jei stalą verti, tai į tą pusę ir daiktai, kurie ant jo, čiuožia. Stalo koja tvirtinasi kampukais. Tie kampukai sulūžo, su visais varžtais išlėkė.
Liudytojas I. B. paaiškino, kad dirba Marijampolės AVPK reagavimo skyriuje. Pagal pranešimą vyko į įvykio vietą, ten buvo sužalotas žmogus. Jam atrodo, buvo pranešimas, kad medikai nori suteikti pagalbą. Kaip supranta, pradžioje kvietimas buvo dėl apsaugos, pagal pranešimą taip skambėjo, kad buvo agresyvus vienas asmuo. Kvietė medikai, nes yra vienas nukentėjęs, viduje yra dar vienas asmuo ir dėl apsaugos kvietė juos, kad galėtų apžiūrėti asmenį. Atvažiavo į įvykio vietą, buvo gyvenamasis namas ir jame buvo du vyriškiai. Vienas gulėjo ant žemės, akivaizdžiai ant jo kūno matėsi kraujas, kitas sėdėjo virtuvėje. Daugiau name nieko nebuvo. Virtuvėje buvo daiktai šiek tiek pamėtyti, jei neklysta, buvo sulūžęs stalas. Atsimena, kad stalas buvo pavirtęs. Vyriškis, kuris gulėjo ant žemės, nelabai galėjo paaiškinti, kas jam atsitiko. O kitas vyriškis, kuris sėdėjo, tai papasakojo, kaip suprato, kad jie buvo draugai, įvyko kažkoks konfliktas ir jie susimušė. Detalių, dėl ko vyko tas konfliktas, neatsimena. Tas vyriškis, kuris sėdėjo, sakė, kad trenkė tam, kuris jau gulėjo. Kuris pirmas pradėjo, sudavė, tikrai šito neatsimena. Atsimena, kad tas vyriškis, kuris sėdėjo, sakė, kad jam trenkė. Akivaizdžiai matėsi ant to žmogaus kraujas, jis gulėjo. Klausė, kuo trenkė. Kiek atsimena, teigė, kad visi smūgiai buvo suduoti kumščiais. Toliau medikai apžiūrėjo vyriškį, nusprendė vežtis į priėmimo skyrių. Vyras buvo uždėtas ant neštuvų, nuneštas į automobilį, nes pats nesugebėjo nueiti iki automobilio. Tada dar pabendravo su tuo vyriškiu, kuris sėdėjo, patikrino jo neblaivumą. Tada atvažiavo tą vyriškį pasiimti jo žmona. Kitą vyriškį išsivežė į priėmimo skyrių. Jie rado namo raktus, užrakino namą, nuvažiavo į priėmimo skyrių, atidavė raktus ir laukė pirminių medikų išvadų, kokie bus sužalojimai. Kai nustatė neblaivumą, su kaltinamuoju pabendravo, tikslindami aplinkybes, kas, dėl ko įvyko. Kaltinamasis sakė, kad įvyko konfliktas. Dėl ko įvyko, dabar tikrai neatsimena. Sakė, kad jie geri pažįstami, draugai. Įvykus konfliktui, įvyko muštynės. Kuris kuriam pirmas trenkė, tikrai neatsimena. Kiek atsimena, pas kaltinamąjį smurto žymių nebuvo. Pas nukentėjusįjį akivaizdžiai matėsi, buvo nemažai kraujo žymių. Kol medikai jį išsivežė, nebuvo galimybės su juo bendrauti. Medikai iš karto jį apžiūrinėjo ir nusprendė vežtis. Kai gavo pranešimą, vienas punktų buvo, kad kažkas yra agresyvus. Jų akimis agresyvaus žmogaus nebuvo. Dažniausiai, kai medikai važiuoja į tokias vietas, visada pranešime būna nurodyta, kad yra agresyvus žmogus. Kai atvyko į įvykio vietą, kažkokio agresyvaus žmogaus, kad jis keltų konfliktą ar nenorėtų bendrauti, priešiškai būtų nusiteikęs, nebuvo. Atsimena, kad buvo pavirtęs stalas, gal koja nulaužta, šito fakto neatsimena. Kaip stalas susigadino, pasakojo. Bet kaip tiksliai viskas buvo, neatsimena. Kaip supranta, grumtynių metu tas stalas ir nuvirto ar palūžo. Apžiūrėjus pats namas tvarkingas, kaip supranta, visas konfliktas vyko virtuvėje, kur buvo butelių, tas stalas, nukritę daiktai. Kokie buvo buteliai, neatsimena, detalių neįsidėmėjo. Ar ant butelių būtų kraujo požymių, neatsimena. Kad buteliu ar kuo kitu sudavė, nesakė. Kiek atsimena, sakė, kad visi smūgiai atlikti rankos kumščiais. Ar ant stalo kojos buvo kraujo pėdsakų, neatsimena. Kraujo tikrai buvo ant to žmogaus, kuris gulėjo ant žemės ir ant pačios žemės. Po įvykio surašė tarnybinį pranešimą tą pačią dieną, jei jame parašyta, kad spirta į nukentėjusiojo galvą, tai greičiausiai kažkas taip sakė, dabar, praėjus laikui, negali tiksliai visko atsiminti.
Perskaičius tarnybinį pranešimą (b. l. 7), liudytojas paaiškino, kad tarnybinį pranešimą rašė iš karto po įvykio, todėl geriau atsiminė įvykio aplinkybes. Dabar praėję kažkiek laiko, tai tos detalės dingsta iš galvos. Nuvykus į gydymo įstaigą su nukentėjusiuoju neteko bendrauti. Dėl to, kad nukentėjusiajam regėjimas pablogėjęs, ar jo nėra, nebuvo girdėjęs, nebuvo tokios kalbos. Ar buteliai sveiki ar dužę, neprisimena. Buvo su kolega. Su kaltinamuoju kalbėjo abudu su kolega, gal jis daugiau.
2024 m. lapkričio 11d. Tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2024 m. lapkričio 8 d. Marijampolės apskr. VPK gautas pranešimas, kad 2024 m. lapkričio 8 d. apie 18 val. 14 min. adresu (duomenys neskelbtini) sumuštas vyras. Tarp neblaivių asmenų įvyko žodinis konfliktas, kurio metu A. Č., gim. (duomenys neskelbtini) ( 2,25 promilės neblaivumo laipsnis) smūgiavo į veido sritį A. U., gim. (duomenys neskelbtini) ( 2,45 promilės neblaivumo laipsnis). Dėl patirtų sužalojimų į Marijampolės priėmimo skyrių buvo pristatytas A. U., kuriam pirminiais duomenimis nustatytas nosies lūžis (b.l. 4-5).
2024 m. lapkričio 8 d. Tyrėjo I. B. Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad A. Č. teigė, kad jį pas save į namus, esančius (duomenys neskelbtini), pasikvietė draugas A. U.. Jiedu kartu su A. U. vartojo alkoholinius gėrimus, įvyko žodinis konfliktas dėl A. Č. žmonos, jiedu susimušė. A. Č. teigė, kad neatsimena, kiek kartų sudavė A. U. į veido sritį, vieną kartą spyręs į A. U. galvos sritį (b.l. 7).
2024 m. lapkričio 8 d. Įvykio vietos apžiūros protokolo duomenimis, adresu (duomenys neskelbtini) namo viduje, virtuvėje ant grindų matosi rausvos spalvos dėmė, panaši į kraują, arčiau durų esantis baldo kraštas išteptas rausva spalva, panaši į kraują. Virtuvėje nuvirtęs stalas be dviejų stalo kojų, stalo likusių dviejų kojų apačios yra išteptos rausva spalva, panaši į kraują. Po stalu yra nukritusi stalo daiktadėžė ant kurios krašto yra rausvos spalvos dėmės, panašūs į kraują. Prie stalo kairėje pusėje stovi kėdė, kurios paviršius yra išteptas rausva spalva, panaši į kraują. Virtuvėje matoma ant žemės įvairių daiktų: sudužusią lėkštę, dvi stiklines, butelį alkoholinio gėrimo ir maisto, aplinka netvarkinga, matoma girtavimo pėdsakų (b.l. 8-18).
2024 m. lapkričio 8 d. Neblaivumo nustatymo išraše nurodyta, kad Skubios medicininės pagalbos skyriaus alkoholio kiekio matavimo prietaisu Alcotest 6820 Nr. ARHH-0135 18:55 val. A. U. nustatytas 2,45 prom. girtumas (b.l. 19).
2024 m. lapkričio 12 d. Specialisto išvadoje Nr. G577/2024(09) A. U. klinikiniais duomenimis konstatuota nosies kaulų ir viršutinio žandikaulio dešinės akiduobės apatinės sienelės lūžimai, o taip pat kraujosruvos, muštinė žaizda ir nubrozdinimas veide. Konstatuoti kūno sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais ar bukabriauniais daiktais ir sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Konstatuoti sužalojimai galėjo būti padaryti 2024 m. lapkričio 8 d. galimai nurodytomis aplinkybėmis. A. U. konstatuotas nubrozdinimas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, o nosies kaulų ir viršutinio žandikaulio dešinės akiduobės apatinės sienelės lūžimai kraujosruvos ir muštinė žaizda - nesunkų sveikatos sutrikdymą. Konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti dviem poveikiais (b.l. 31-32)
2024 m. lapkričio 11 d. Savanoriškų daiktų ir dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, jog A. U. pateikė medinę stalo koją (b.l. 45).
2024 m. gruodžio 16d. Daiktų apžiūros protokole užfiksuota apžiūra : apžiūrimas objektas - stalo koja. Stalo koja yra medžio masyvo, 69 cm ilgio, 7 cm pločio. Matosi nusidėvėjimo žymės (b.l. 47-48).
2024 m. gruodžio 20d. Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota apžiūra : Iš PRIR' o parsisiųsta Alytaus bendrojo pagalbos centro skaitmeninė garso įrašo apie iškvietimą kopija, skambučio pradžia_ 2024-11-08 18_13_00. Garso įrašas atidaromas, įraše girdisi pokalbis tarp bendrojo pagalbos centro darbuotojo (1) ir vyro, kuri paskambino bendrajam pagalbos centrui (2) . Pokalbis trunka viso 1 min 22 s., jo ištrauka:
2. (duomenys neskelbtini)
1. Ten nuosavas namas?
2. taip
1. O kas čia atsitiko? Dėl ko?
2. Gavom iškvietimą, kad 65 metų vyras patyrė galvos traumą, nuvykę medikai išsiaiškino, kad jis buvo sumuštas, asmenys neblaivūs ir mūsų medikams aplinka nesaugi
1. Aha.. tuoj palaukit o čia nebuvo kvietimo?
2. aha buvo pirmai kviečiau, nes nėjo patekti į vidų
1. Ai bet pareigūnai vietoj ane?
2. Buvo iškviesti bet aš juos atšaukiau ir jie nespėjo atvykti
1. aha
2. buvo iškviesti nes nepatekom į vidų, galvojom gal kad dėl sveikatos problemų, o dabar pasirodo ten sumuštas ir nesaugu mums
1. vietoj?
2. taip atvykę
1. aha, gerai, perdaviau (b.l. 43-44).
2025 m. kovo 5d. ekspertas davė išvadą, kad A. U. regėjimas dešine akimi iki 2024 m. lapkričio 8d. buvo 0,1 D; A. U. 2025 m. sausio 28 d. LSMUL Kauno klinikų akių ligų gydytojas nustatė, kad jo regėjimas dešine akimi yra 0D; duomenų, jog A. U. regėjimas dešine akimi galėjo pablogėti dėl 2024 m. lapkričio 8d. patirtų sužalojimų nėra, nes akių ligų gydytojas regos nervo atrofiją nesusiejo su minėto įvykio metu patirtais sužalojimais; kategoriškai pasisakyti, dėl kokių priežasčių A. U. regėjimas pablogėjo dešine akimi, nėra galimybės, nes med. dokumentuose nėra apie tai leidžiančių spręsti duomenų; A. U. 2024 m. lapkričio 8d. padaryti kūno sužalojimai sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą (b.l.151-153).
Prokuroras pateikė e. paštu, teisme buvo atspausdintos, įvykio vietos spalvotos nuotraukos, iš kurių matyti, kad stalas nuvirtęs į kambario vidų nuo sienos, kur nėra lango, matosi išlūžusi stalo koja, ant grindų kraujo dėmės; iš stalo iškritęs stalčius su įrankiais, ant grindų kraujo dėmės; kraujo dėmės ant kampu išdėstytos sėdimos vietos; matosi, jog stalas nuvirtęs į kambario vidų, iškritęs stalčius, daiktai nuo stalo nučiuožę tolyn į virtuvės vidų ( b.l.162-169).
Visi šie įrodymai gauti įstatymų nustatyta tvarka, laikytini įrodymais, kadangi patvirtina aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti ( BPK 20 straipsnis).
Teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo kilo konfliktas, kurio metu kaltinamasis sudavė smūgį A. U. į veido sritį, dėl ko šis pargriuvo ant žemės, po to su nulūžusia stalo koja sudavė smūgius A. U. į įvairias kūno vietas.
Kaltinamasis nurodė, kad tarp jo ir nukentėjusiojo kilo žodinis konfliktas, kurio metu nukentėjusysis pradėjo mosuoti rankomis, todėl jis rankos kumščiu sudavė nukentėjusiajam į veidą, o šiam parkritus, sudavė stalo koja nukentėjusiajam į kairį šoną. Vadinasi, ne nukentėjusysis pirmas pradėjo konfliktą, o kaltinamasis, kadangi jis pirmas sudavė nukentėjusiajam smūgius.
Ikiteisminio tyrimo metu A. Č. apklaustas įtariamuoju kaltę pripažino, paaiškino, kad psichiatro ir narkologo įskaitose neįrašytas, parodymus duoti gali. 2024 m. lapkričio 8d. jam paskambino senas draugas A. ir pasiūlė pas jį atvažiuoti išgerti bonkelę. Su A. pažįstami apie 40 metų, bendrauja, važiuoja žvejoti. Atvažiavo pas A. į (duomenys neskelbtini) namus, ten sėdėjo, išgėrinėjo. Buvo virtuvėje, A. namuose buvo vienas, jo žmona išvykusi. A. jį pradėjo erzinti, kažką jam sakyti, bet ką neatsimena, ir jis tada jam bandė suduoti į veidą persilenkęs per stalą, bet jis išvengė smūgio, atsilenkė atgal. Kadangi jis jam pirmas ketino suduoti, tada jis jam kirdo atgal vieną kartą į veido sritį, dėl ko jis nukrito ant žemės, ir krisdamas jis sulaužė stalą, nulūžo stalo koja. Kadangi jį labai sunervino, nežino kaip nesusivaldė ir pagriebė tą nulūžusią stalo koją ir sudavė jam kelis kartus į įvairias kūno vietas, bet tikrai ne į galvos sritį. Kiek kartų sudavė, nežino, bet kelis kartus. Kai jį mušė su ta stalo koja jis gulėjo ant žemės, matė kad kraujuoja iš nosies, pats išsigando, paskambino į 112 ir iškvietė medikus. Negali paaiškinti kodėl nesusivaldė, gal buvo per daug alkoholio. Labai gailisi dėl savo poelgio, labai nesmagu, kad taip atsitiko vis dėl to tai geras draugas, kurį pažįsta labai seniai. Norėtų su juo byloje susitaikyti. Su byloje esančiais civiliniais ieškiniais yra susipažinęs (b.l. 84-85,90).
Nukentėjusysis nurodė, kad kaltinamasis jam sudavė kumščiu į nosį ir ją sulaužė, po to vertė ant jo stalą, kuris sulūžo, po to buteliu nuo degtinės sudavė per galvą, dėl ko jis parkrito. Parkritusiam kaltinamasis sudavė stalo koja į įvairias kūno vietas. Jam buvo sulaužyti nosis, žandikaulis, šonkauliai, jis nematė viena akimi.
2024 m. lapkričio 12 d. Specialistas davė išvadą Nr. G577/2024(09), kurioje nurodyta, kad A. U. klinikiniais duomenimis konstatuota nosies kaulų ir viršutinio žandikaulio dešinės akiduobės apatinės sienelės lūžimai, o taip pat kraujosruvos, muštinė žaizda ir nubrozdinimas veide. Konstatuoti kūno sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais ar bukabriauniais daiktais ir sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Konstatuoti sužalojimai galėjo būti padaryti 2024 m. lapkričio 8 d. galimai nurodytomis aplinkybėmis. A. U. konstatuotas nubrozdinimas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, o nosies kaulų ir viršutinio žandikaulio dešinės akiduobės apatinės sienelės lūžimai kraujosruvos ir muštinė žaizda - nesunkų sveikatos sutrikdymą. Konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti dviem poveikiais (b.l. 31-32).
2025 m. kovo 5d. ekspertas davė išvadą, kad A. U. regėjimas dešine akimi iki 2024 m. lapkričio 8d. buvo 0,1 D; A. U. 2025 m. sausio 28 d. LSMUL Kauno klinikų akių ligų gydytojas nustatė, kad jo regėjimas dešine akimi yra 0D; duomenų, jog A. U. regėjimas dešine akimi galėjo pablogėti dėl 2024 m. lapkričio 8d. patirtų sužalojimų nėra, nes akių ligų gydytojas regos nervo atrofiją nesusiejo su minėto įvykio metu patirtais sužalojimais; kategoriškai pasisakyti, dėl kokių priežasčių A. U. regėjimas pablogėjo dešine akimi, nėra galimybės, nes med. dokumentuose nėra apie tai leidžiančių spręsti duomenų; A. U. 2024 m. lapkričio 8d. padaryti kūno sužalojimai sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą (b.l.151-153).
Atsižvelgus į specialisto, ekspertizės išvadas, teismas mato, jog dešinės akies regėjimo pablogėjimas nesiejamas su nukentėjusiojo sužalojimu : specialisto išvadoje nurodyta, kad atlikus galvos KT, ūmaus intrakranijinio pakraujavimo KT požymių nematyti (b.l.31-32), ekspertizės akte užfiksuota, kad nukentėjusysis buvo pasiųstas galvos smegenų MRT tyrimui dėl galimų galvos smegenų pakitimų ar spaudimo reiškinių, dgn. : regos nervo atrofija, dešinės akies regos nervo įtariama atrofija, dešinės akies aklumas. Marijampolės PSPC ambulatorinės asmens istorijoje rastas įrašas, jog 2016 m. liepos 28d. vairuotojų komisijos metu tikrintas regėjimas, kuris dešine akimi -0,1, kaire akimi-0,9. 2022 m. lapkričio 30d. vairuotojų komisijos metu okulisto išvada-vairuoti gali su apribojimai, regėjimo aštrumas neatžymėtas ( b.l.152-153,175).
Specialisto ir eksperto išvados nepatvirtina nukentėjusiojo parodymų dėl šonkaulių lūžimo, regėjimo netekimo ryšium su sužalojimu.
Vadinasi, kaltinamojo nurodytas sužalojimas nosies kaulų ir viršutinio žandikaulio dešinės akiduobės apatinės sienelės lūžimai kraujosruvos ir muštinė žaizda nukentėjusiajam atitinka BK 138 straipsnio 1 dalį, kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Kiti nukentėjusiajam padaryti sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.
Tokiu būdu teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad kaltinamojo veika kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį teisingai, nes kaltinamasis veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia – jis suvokė daromos pavojingos nusikalstamos veikos pobūdį, t. y. kad suduodamas kumščiu smūgį į veidą, stalo koja suduodamas smūgius A. U. į įvairias kūno vietas, daro pavojingą poveikį nukentėjusiojo organizmui, numatė, kad tokiu neteisėtu veiksmu gali sukelti jam bet kokį sveikatos sutrikdymą, taip pat ir nesunkų, ir to norėjo, tai yra kaltinamasis 2024 m. lapkričio 8 d. apie 18:14 val. val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), sudavė smūgį A. U. į veido sritį, dėl ko šis pargriuvo ant žemės, po to su nulūžusia stalo koja sudavė smūgius A. U. į įvairias kūno vietas, tokiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajam A. U. nosies kaulų ir viršutinio žandikaulio dešinės akiduobės apatinės sienelės lūžimus, kraujosruvas, muštinę žaizdą ir nubrozdinimus veide, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu.
Nors nukentėjusysis nurodė, kad jam buvo suduoti smūgiai buteliu, tačiau ši aplinkybė nepasitvirtino : buvo apklausiamas kaltinamasis, įvykio vietoje buvęs policijos pareigūnas I. B., analizuojamos įvykio vietoje užfiksuotos aplinkybės, gautos įvykio vietos spalvotos nuotraukos.
Kadangi kaltinamasis įvykdė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, jam skiriama bausmė.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina, kad veiką padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui ( BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Šią aplinkybę pripažįsta sunkinančia, atsižvelgus į kaltinamojo parodymus, jog jo neteisėtus veiksmus sąlygojo alkoholis, blaivus jis nebūtų taip pasielgęs. Bylos duomenimis kaltinamajam nustatytas 2,25 promilės neblaivumas (b.l. 4-5). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas skiria bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Kaltinamajam skirtina bausmė, atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą ( BK 54 straipsnio 2 dalis). Teismas skiria bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.
Kaltinamasis padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą. Kaltinamasis anksčiau neteistas (b.l.77-78), nebaustas už administracinių nusižengimų padarymą (b. l.76 ), dirbo iki 2022 m. rugsėjo 21d. ( b.l.73).
Įvertinęs inkriminuotos nusikalstamos veikos pobūdį ir jos padarymo aplinkybes, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis ir jų visumą, teismas mano, kad kaltinamajam ir jo padarytai veikai įvertinti tinkamiausia laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, jos dydį nustatant mažesnį nei numatyta šios bausmės rūšies vidurkis. Vietoj intensyvios priežiūros skiriami teismo įpareigojimai ir draudimai, kurie tikėtina atliks bausmės paskirtį, sulaikys kaltinamąjį nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo.
Tokiu būdu kaltinamajam paskyrus laisvės apribojimo bausmę, skiriami įpareigojimai ir draudimai : dalyvauti elgesio programoje, uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Kaltinamajam 2024 m. lapkričio 11d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įsiteisėjus nuosprendžiui ir pradėjus vykdyti bausmę, panaikinama ( b.l.91-93, BPK 139 straipsnio 3 dalis).
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. U. pareiškė byloje civilinį ieškinį dėl 10200 eurų žalos atlyginimo, kurią sudaro 10 000 eurų neturtinė žala ir 200 eurų turtinė žala dėl stalo sugadinimo (b.l. 39 ).
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2024 m. lapkričio 11d. nutarimu A. U. pripažintas civiliniu ieškovu, jam išaiškintos teisės, numatytos BPK 110 straipsnio 2 dalyje ( b.l.28). Byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų pareikšto civilinio ieškinio dėl turtinės žalos dydį. Iš byloje esančių duomenų -įvykio vietos apžiūros protokolo- matyti, kad įvykio vietoje rastas nuvirtęs stalas be dviejų stalo kojų (b.l.8-18). Nukentėjusysis nurodė, kad stalas pirktas prieš 8-9 metus, kiek mokėjo, nepamena. Stalas buvo visas sulaužytas.
Civiliniame ieškinyje nukentėjusysis stalą įvertino 200 eurų, civilinis ieškinys buvo perskaitytas teisiamojo posėdžio metu, nukentėjusysis sutiko su pareikštu savo civiliniu ieškiniu.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas sutinka, kad įvykio metu buvo sugadintas stalas, tačiau nebuvo nustatyta, dėl kieno veiksmų : kaltinamasis nurodė, kad nukentėjusysis atsistojo, pradėjo gestikuliuoti rankomis ir vertėsi ant jo su stalu ir užkrito ant jo. Nukentėjusysis nurodė, kad kaltinamasis vertė ant jo stalą, kuris sulūžo.
Teisiamojo posėdžio metu šių parodymų prieštaravimų pašalinti nepavyko, todėl visos abejonės vertinamos kaltinamojo naudai.
Teismų praktikoje nurodoma, kad dėl nusikalstamos veikos atsiradusi žala nėra preziumuojama, todėl ją ir jos dydį privalo įrodyti civilinis ieškovas. Pagal BPK nuostatas, reglamentuojančias civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje pareiškimą ir nagrinėjimą, be kita ko, BPK 7 straipsnyje įtvirtintą taisyklę, kad bylos teisme nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, ir BPK 113 straipsnio nuostatas apie ieškinio įrodinėjimą, nustatant ieškinio dydį, esminę reikšmę turi paties civilinio ieškovo (nukentėjusiojo) pozicija, kurią jis turi pagrįsti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-84-648/2019).
Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, pagrindžiančių sugadinto stalo vertę, taip pat nebuvo nustatyta, dėl kieno veiksmų buvo sugadintas stalas, todėl civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atmetamas.
Nukentėjusysis neturtinę žalą siejo su tuo, jog po jo sužalojimo jis nemato dešine akimi, negalės turėti teisę vairuoti, negalės niekur važiuoti. Po įvykio labai svaigsta galva. Prieš tai buvo svaigimai, bet labai retai. Jam nerašė jokių vaistų. Jam skaudėjo ir jis gėrė vaistus nuo skausmo gal dvi savaites. Namuose turėjo vaistų nuo skausmo. Abi jo akys buvo užtinę. Nukentėjusysis pripažino, jog dešine akimi blogai mato nuo vaikystės.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Aptariamo straipsnio antrojoje dalyje, be kita ko, nurodyti ir kriterijai, kuriais remiantis nustatomas priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydis. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, ir argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą. Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Kartu teismas privalo atsižvelgti į analogiškose bylose susiformavusią teismų praktiką dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-252-697/2020).
2024 m. lapkričio 12 d. Specialisto išvadoje Nr. G577/2024(09) A. U. klinikiniais duomenimis konstatuota nosies kaulų ir viršutinio žandikaulio dešinės akiduobės apatinės sienelės lūžimai, o taip pat kraujosruvos, muštinė žaizda ir nubrozdinimas veide. Konstatuoti kūno sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais ar bukabriauniais daiktais ir sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Konstatuoti sužalojimai galėjo būti padaryti 2024 m. lapkričio 8 d. galimai nurodytomis aplinkybėmis. A. U. konstatuotas nubrozdinimas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, o nosies kaulų ir viršutinio žandikaulio dešinės akiduobės apatinės sienelės lūžimai kraujosruvos ir muštinė žaizda - nesunkų sveikatos sutrikdymą. Konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti dviem poveikiais (b.l. 31-32).
2025 m. kovo 5d. ekspertas davė išvadą, kad A. U. regėjimas dešine akimi iki 2024 m. lapkričio 8d. buvo 0,1 D; A. U. 2025 m. sausio 28 d. LSMUL Kauno klinikų akių ligų gydytojas nustatė, kad jo regėjimas dešine akimi yra 0D; duomenų, jog A. U. regėjimas dešine akimi galėjo pablogėti dėl 2024 m. lapkričio 8d. patirtų sužalojimų nėra, nes akių ligų gydytojas regos nervo atrofiją nesusiejo su minėto įvykio metu patirtais sužalojimais; kategoriškai pasisakyti, dėl kokių priežasčių A. U. regėjimas pablogėjo dešine akimi, nėra galimybės, nes med. dokumentuose nėra apie tai leidžiančių spręsti duomenų; A. U. 2024 m. lapkričio 8d. padaryti kūno sužalojimai sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą (b.l.151-153).
Atsižvelgus į specialisto, ekspertizės išvadas, teismas mato, jog dešinės akies regėjimo pablogėjimas nesiejamas su nukentėjusiojo sužalojimu : specialisto išvadoje nurodyta, kad atlikus galvos KT, ūmaus intrakranijinio pakraujavimo KT požymių nematyti (b.l.31-32), ekspertizės akte užfiksuota, kad nukentėjusysis buvo pasiųstas galvos smegenų MRT tyrimui dėl galimų galvos smegenų pakitimų ar spaudimo reiškinių, dgn. : regos nervo atrofija, dešinės akies regos nervo įtariama atrofija, dešinės akies aklumas. Marijampolės PSPC ambulatorinės asmens istorijoje rastas įrašas, jog 2016 m. liepos 28d. vairuotojų komisijos metu tikrintas regėjimas, kuris dešine akimi -0,1, kaire akimi-0,9. 2022 m. lapkričio 30d. vairuotojų komisijos metu okulisto išvada-vairuoti gali su apribojimai, regėjimo aštrumas neatžymėtas ( b.l.152-153,175).
Akivaizdu, kad dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, tačiau nesunkus sužalojimas nesiejamas su jo dešinės akies būklės pablogėjimu.
Nukentėjusysis turi teisę jam padarytos žalos dydį vertinti pagal savo įsitikinimus, bet, nustatant priteisiamos žalos dydį, būtina vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgti į socialinį pažeistų vertybių reikšmingumą. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokį piniginį atlygį, kuris kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Vienas iš pagrindinių kriterijų nustatant neturtinės žalos dydį yra jos sukeltos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus veiklai, gyvenimui ir pan.
Pagal teismų praktiką nustatant neturtinės žalos dydį už tyčinį nesunkų sveikatos sutrikdymą, jos dydis svyruoja nuo 1 000 Eur iki 4 000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-135-648/2016, 2K-221-648/2016, 2K-21-942/2016, 2K-139-895/2017, 2K-24-895/2017, 2K-36-895/2017, 2K-291-942/2018, 2K-289-693/2019, 2K-105-222/2019, 2K-85-594/2024). Išimtinais atvejais, kai nukentėjusysis asmuo itin ilgai gydosi stacionariai (pusmetį ir ilgiau), jam atliekama ne viena sudėtinga operacija, po kurių vis tiek išlieka liekamieji reiškiniai, įprastai priteisiama suma gali būti dvigubinama. Paprastai tokiais atvejais nukentėjusiajam nesunkus sveikatos sutrikdymas yra padaromas daugybiniais smūgiais, kurie sukelia kelis sužalojimus, nukentėjusieji patiria ne tik įvairius kaulų lūžius, bet ir galvos smegenų sukrėtimą, kitus gyvybei pavojingus sužalojimus, nuo panaudoto fizinio smurto įvairiose kūno vietose lieka kraujosruvos ir pan.
Nagrinėjamu atveju nukentėjusiajam nebuvo taikomas stacionarinis gydymas, jam nebuvo atliekama operacija, jis nepatyrė gyvybei pavojingų sužalojimų.
Įvertinus padaryto nukentėjusiajam sužalojimo pobūdį, sužalojimo padarymo aplinkybes, smurtas buvo panaudotas dėl asmeninių priežasčių, esant konfliktinei situacijai, į tai, kad nusikalstama veika padaryta tyčia, į teismų praktiką bylose dėl panašaus sužalojimo, teismas laiko, kad civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos pagrįstas, tačiau nustatant mažesnį nei prašo nukentėjusysis dydį, tai yra 2500 eurų neturtinei žalai atlyginti.
Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė byloje civilinį ieškinį dėl 317,83 eurų žalo atlyginimo Šią sumą sudaro nukentėjusiajam suteiktos gydymo paslaugos : 2024 m. lapkričio 8d. LSMU ligoninėje Kauno klinikose suteikta skubiosios telemedicinos I paslauga dėl nosies kaulų lūžio; 2024 m. lapkričio 8d. VšĮ Marijampolės ligoninė teikiama stebėjimo paslauga dėl nosies kaulų lūžio, atlikta kompiuterinė tomografija. Už paslaugas buvo apmokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų (b.l. 58-59).
Žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo (CK) 6.283 str.1d.). Nukentėjusiajam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Už nukentėjusiajam padarytą žalą atsakingas kaltinamasis. Dėl suteiktų medicininių paslaugų nukentėjusiajam žala padaryta ne tik nukentėjusiajam, valstybei, bet ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui. CK 6.280 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Todėl civilinis ieškinys pagrįstas, įrodytas ir tenkinamas, priteisiant iš kaltinamojo 317,83 eurų nukentėjusiojo gydymo išlaidų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto naudai.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, įsiteisėjus nuosprendžiui, stalo koja, grąžinta nukentėjusiajam, paliekama nukentėjusiajam.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301-308 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 312 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu, teismas
nusprendžia:
A. Č. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti jį 1 metų laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros, vietoj jos skirti įpareigojimus ir draudimus :
dalyvauti elgesio pataisos programoje; bausmės atlikimo metu uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas
Išaiškinti nuteistajam, kad visą bausmės laiką jo elgesį kontroliuos probacijos tarnyba. Nuteistasis privalo: 1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo; 2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; 3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) to paties kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Paskirtą kaltinamajam kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įsiteisėjus nuosprendžiui ir pradėjus jį vykdyti, panaikinti.
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. U. civilinį ieškinį tenkinti dalinai : reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo atmesti, reikalavimą dėl neturtinės žalos tenkinti dalinai ir priteisti iš kaltinamojo A. Č. 2500 eurų neturtinei žalai atlyginti.
Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš kaltinamojo A. Č. 317,83 eurų nukentėjusiojo gydymo išlaidų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto naudai, pervedant pinigus į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, į.k. 191351679, sąskaitą Nr. LT 217300010002484333, „Swedbank“, AB, b.k. 7300.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, įsiteisėjus nuosprendžiui, stalo koją, grąžintą A. U., palikti A. U..
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams.