Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine raštinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos O. N. K. atskirąjį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-1245-384/2017 pagal pareiškėjos O. N. K. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybės įmonės Registrų centras Tauragės filialui, Akademinei kredito unijai, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ginčas byloje kilo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.Pareiškėja patikslintu pareiškimu kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad O.N. K. 2003 m. lapkričio 14 d. pastatų pirkimo–pardavimo sutartimi įsigijo iš dalies nugriautą profilaktoriumą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas buvo ne 864,6 kv. m, o 303,3 kv. m. Nurodė, kad prašomą juridinę reikšmę turintį faktą reikalinga nustatyti, siekiant pakeisti VĮ Registrų centre Tauragės filiale esančius duomenis apie minėto pastato plotą nuo įsigijimo momento (2013-11-14), nes pastato dalis buvo nugriauta iki pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo. Buvęs pastato savininkas dalies pastato nugriovimo fakto nėra užfiksavęs jokiuose dokumentuose, leidimuose ar kitur, pareiškėja minėtą faktą pagrindžiančių dokumentų neturi ir jų gauti negali, kadangi griovimą leidžiantis dokumentas nugriautam statiniui ar jo daliai negali būti išduodamas. Todėl siekiant įregistruoti pakeistą statinio plotą nuo jo įsigijimo momento, pareiškėja yra priversta kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Suinteresuoto asmens VĮ Registrų centro Tauragės filialo atstovas su pareiškimu nesutiko. Nurodė, kad atlikti O. N. K. pastato teisinę registraciją, nurodant, jog pastato bendras plotas yra 303,3 kv. m., būtų galima tik pareiškėjai gavus reikiamus dokumentus (statybos leidimą) Jurbarko rajono savivaldybės administracijoje, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo normos. Jeigu O. N. K. tokio leidimo neturėjo ir neturi, suinteresuoto asmens teigimu, ji gali kreiptis į Jurbarko rajono savivaldybės administraciją dėl tokio leidimo išdavimo, o gavus reikiamus dokumentus, pareiškėja pastato teisinę registraciją galėtų atlikti VĮ Registrų centre. Todėl suinteresuoto asmens nuomone, pareiškėja, kreipdamasi į teismą, nesilaikė išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos, kuria dar galima pasinaudoti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Jurbarko rajono apylinės teismas 2017 m. lapkričio 13 d. nutartimi patikslintą pareiškimą paliko nenagrinėtą. Įvertinęs bylos aplinkybes ir pateiktus įrodymus, teismas konstatavo, kad šiuo atveju pareiškėja O. N. K. nepasinaudojo LR Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnyje įtvirtinta galimybe gauti statybą leidžiantį dokumentą ir tuo pačiu ne teismo tvarka atlikti 2003 m. lapkričio 14 d. nusipirkto pastato teisinę registraciją VĮ Registrų centre pagal nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje esančius duomenis. Pažymėjo, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis). Nustačius minėtas aplinkybes, teismas pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo paliko nenagrinėtą, pareiškėjai nesilaikius išankstinės bylos sprendimo ne teisme tvarkos, kuria dar galima pasinaudoti (CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja O. N. K. prašo teismo panaikinti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartį ir patikslintą pareiškimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais: Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, dėl ko neatskleidė bylos esmės ir nepagrįstai paliko pareiškimą nenagrinėtą. Teismas nepagrįstai nurodė, kad pareiškėja nepasinaudojo LR Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio suteikiama galimybe gauti statybą leidžiantį dokumentą ir tuo pačiu ne teismo tvarka atlikti 2003 m. lapkričio 14 d. nusipirkto pastato teisinę registraciją VĮ Registrų centre pagal nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje esančius duomenis. Pažymi, kad šiuo atveju minėtas straipsnis nesusijęs su pareiškimu ir prašomu nustatyti juridinę reikšmę turinčiu faktu, kadangi pareiškėja neatliko savavališkos statybos. Be to, minėto pastato registracija VĮ Registrų centre yra atlikta, tačiau nurodomas pastato plotas jo įsigijimo metu ir šiuo metu yra neatitinkantis faktinės situacijos, t. y. vietoje nurodyto 864,6 kv. m. yra nurodyta 303,3 kv. m, kadangi dalis įsigyto pastato buvo nugriauta dar iki pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo (pastato griovimo faktą pagrindžiančių dokumentų nėra išlikę). Apeliantė pažymi, kad teismo minimame įstatyme neįtvirtinta galimybė gauti statybą leidžiantį dokumentą, kurio pagrindu būtų galima pakeisti VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registre nurodytą statinio plotą nuo jo įsigijimo momento atgaline data, t. y. nuo 2003 m. lapkričio 14 d., kadangi būtent nuo šios datos pareiškėja patiria nepatogumus dėl netinkamo pastato ploto nurodymo. Apeliantės įsitikinimu tokio fakto nustatyti administracine tvarka nėra galimybės.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal CPK 320 straipsnį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnyje, nenustatyta.Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patikslintas pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo buvo paliktas nenagrinėtas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Pažymėtina, kad teismas ypatingosios teisenos tvarka kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę, t. y. sukelti pareiškėjui tam tikrų teisinių padarinių ir, jį nustačius, pareiškėjas įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jo teisinis statusas; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444, 445 straipsnis). Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2009; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2009). Kaip matyti iš patikslinto pareiškimo turinio ir pareiškėjos atstovo paaiškinimų teisme (2017 m. spalio 20 d. teismo posėdžio garso įrašo 6:15 min. – 7:05 min., 2017 m. lapkričio 13 d. teismo posėdžio garso įrašas 5:05 – 6:05), pareiškėja prašo nustatyti faktą, kad O. N. K. 2003 m. lapkričio 14 d. pastatų pirkimo–pardavimo sutartimi nusipirko profilaktoriumą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas buvo ne 864,6 kv. m, o 303,3 kv. m., nes jo dalis jau buvo nugriauta iki pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo. Nurodė, kad pareiškimas paduotas tikslu įregistruoti VĮ Registrų centre minėto statinio ploto pakeitimą nuo 2003 m. lapkričio 14 d. pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo. Iš to seka, kad pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pareiškėja siekia pakeisti 2003 m. lapkričio 14 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu (CK 4.47 straipsnio 1 punktas) įsigyto nekilnojamojo turto – profilaktoriumo, kitaip tariant pirkimo–pardavimo sutartimi įgytų daiktinių (nuosavybės) teisių apimtį nuo 864,6 kv. m. iki 303,3 kv. m. Tai yra akivaizdu iš pareiškėjos atstovo 2017 m. lapkričio 13 d. teismo posėdyje (garso įrašas 14:00–14:20) paaiškinimo apie tai, kad jokių griovimo darbų po pastato įsigijimo pareiškėja neatliko, tik apšiltino pastatą. Todėl sutiktina su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas neskleidė bylos esmės, konstatuodamas, kad pastato griovimui yra reikalingas leidimas, o tokio leidimo O. N. K. neturi, todėl gali kreiptis į Jurbarko savivaldybės administraciją dėl leidimo gavimo. Kadangi pareiškėja dėl jo gavimo nesikreipė, todėl teismas sprendė, kad pareiškėja nesilaikė tos kategorijos byloms išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos ir dar gali šia tvarka pasinaudoti (CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Byloje nėra duomenų, kad O. N. K. atliko griovimo darbus po 2003 m. lapkričio 14 d. pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo. Minėta pirkimo–pardavimo sutartis laikytina dokumentu, patvirtinančiu juridinę reikšmę turintį faktą – pareiškėjos pirkimo–pardavimo sutartimi įgytų daiktinių teisių apimtį, kurios nenuginčijus teisme ginčo teisenos tvarka, minėta sutartimi pareiškėjos įgytų daiktinių teisų apimtis negali būti pakeista, tuo pačiu jos pakeitimas negali būti įregistruotas juridinių asmenų registre. Nustatytų aplinkybių kontekste darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme, kadangi: 1) galiojant 2003 m. lapkričio 14 d. pastatų pirkimo–pardavimo sutarčiai, prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas nesukels pareiškėjai jokių teisinių pasekmių; 2) yra išlikęs dokumentas – 2003 m. lapkričio 14 d. pirkimo–pardavimo sutartis – kuris apibrėžia juridinį faktą, t. y. kad pareiškėja 2003 m. lapkričio 14 d. pirkimo–pardavimo sutartimi yra įgijusi 864,6 kv. m. ploto pastatą. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo turėjo būti atsisakytas priimti kaip nenagrinėtinas teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), o minėtoms aplinkybėms paaiškėjus vėliau, t. y. po patikslinto pareiškimo priėmimo, vadovaujantis CPK 293 straipsnio 1 dalies nuostatomis, civilinė byla turėjo būti nutraukta. Nustačius minėtas aplinkybes, sutiktina su atskirojo skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, palikdamas patikslintą pareiškimą nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, netinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas, reglamentuojančias nuosavybės teisės įgijimo pagrindus ir juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą. Įvertinus skundžiamos nutarties turinį, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas bylos aplinkybes bei pateiktus įrodymus, nepagrįstai išimtinai vadovavosi suinteresuotų asmenų duotais paaiškinimais dėl galimybės pareiškėjai pasinaudoti išankstine bylos sprendimo ne teisme tvarka, kreipiantis į Jurbarko rajono savivaldybės administraciją dėl statybos leidimo išdavimo. Tačiau pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybių, kad pareiškėja patikslintu pareiškimu siekia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, atsiradusį dar iki 2003 m. lapkričio 14 d. pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, kas iš esmės modifikuoja šia sutartimi įgytų daiktinių teisių apimtį, ko šiuo atveju nėra galimybės realizuoti vadovaujantis pirmosios instancijos teismo nurodyta LR Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnyje nustatyta tvarka. Siekdama pakeisti 2003 m. lapkričio 14 d. pirkimo–pardavimo sutartimi jai perduotų daiktinių teisių apimtį ir minėtą pakeitimą įregistruoti VĮ Registrų centre nuo šios sutarties sudarymo dienos, pareiškėja gali tik ginčydama šią sutartį (jos dalį) įstatymo nustatyta tvarka, o nesant išlikusių dokumentų, patvirtinančių, kad iki 2003 m. lapkričio 14 d. pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ginčo pastatas buvo iš dalies nugriautas, kartu prašyti nustatyti šį juridinę reikšmę turintį faktą (pvz.: Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 3 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-2401-239/2012, Telšių rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 3 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-716-339/2012, Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-912-460/2017).Apibendrinant tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, todėl skundžiama nutartis panaikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – byla nutrauktina (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Jurbarko rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – civilinę bylą Nr. e2YT-1245-384/2017 pagal pareiškėjos O. N. K. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybės įmonės Registrų centras Tauragės filialui, Akademinei kredito unijai, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, nutraukti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.