Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovei UAB „Mėmelis“ dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. ieškovė kreipėsi į teismą, su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės 82 880,19 Eur skolos už nesumokėto valstybinės žemės nuomos mokesčio, t. y. už 2023 m. mokestinį laikotarpį, 4 475,53 Eur delspinigių už 2023 m. mokestinį laikotarpį, susidariusių mokestinio laikotarpio nepriemokai skaičiuojant 0,03 % delspinigius nuo 2023-11-16 d. iki 2024-05-15 d. imtinai, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Bylą prašė nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

2. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį kuriame nurodė, kad su ieškiniu sutinka, tačiau teismo prašo sprendimo vykdymą išdėstyti 36 mėnesių laikotarpiui, skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Pažymėjo, kad atsakovas nuo 2023-08-25 d. iki šiol sumokėjo ieškovui 57 817,6 Eur, pagal Klaipėdos apygardos teismo 2023-08-25 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-579-730/2023 iš atsakovo priteisė ieškovo naudai 103 976,89 Eur nesumokėtas valstybinės žemės nuomos mokestį su netesybomis. Atsakovas valstybinės žemės nuomos sutarties pagrindu valdomose žemės sklypuose atliko archeologinius tyrimus, dujų reguliavimo punktų iškėlimo darbus, elektros ir inžinerinių tinklų iškėlimo darbus. Visa tai turėjo didelę įtaką finansinių lėšų investicijoms. Nurodė, kad pageidauja, kad byla būtų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

3. Atsiliepdama į atsakovės prašymą išdėstyti sprendimo vykdymą, ieškovė pateikė savo nuomonę, kurioje nurodė, kad su prašymu išdėstyti skolos mokėjimą ieškovė nesutinka. Nurodė, kad atsakovas 2024 m. birželio 3 d. atsiliepimu šioje byloje visiškai pripažino ieškovo ieškinį (kaip ir identiškoje byloje Nr. e2-579-730/2023), tačiau paprašė skolos mokėjimą išdėstyti per 36 mėn. terminą, motyvuojant deklaratyviais teiginiais apie finansinę būklę. Pažymėjo atsakovės pastatai ir butai nėra įkeisti įsipareigojimų užtikrinimui, todėl simbolinis 5 proc. (procesinės) „finansavimas“ ieškovo sąskaita „be užstato“ atsakovui yra naudingas. Kita vertus jeigu daryti prielaidą, jog atsakovo teiginiai nėra deklaratyvūs, reiškia turto vertės augimui (investicijoms - didinančioms turto vertę) nėra pagrindo, ir ieškovui kyla tiesioginė atsakovo nemokumo rizika.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

4. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovė nuo 2019 m. balandžio 8 d. iki 2118 m. balandžio 8 d. Valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties pagrindu Nr. 13SŽN-142-(14.13.55.) yra nuosavybės teise Lietuvos Respublikai priklausančio žemės sklypo (dalies 3,485 ha) – (duomenys neskelbtini), naudotoja. Atsakovė nevykdo pareigos mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį už valstybinės žemės naudojimą, dėl to ieškovei yra skolinga 82 880,19 Eur valstybinės žemės nuomos mokesčio už 2023 m. mokestinį laikotarpį, taip pat nuo šios skolos paskaičiuota 4 475,53 Eur delspinigių už 2023 m. mokestinį laikotarpį, susidariusių mokestinio laikotarpio nepriemokai skaičiuojant 0,03 % delspinigius nuo 2023 m. lapkričio 16 d. iki 2024 m. gegužės 15 d. imtinai. Duomenų, kad atsakovė būtų sumokėjusi nuomos mokestį ar pareiškusi ieškovei pretenzijas dėl skolos paskaičiavimo, nėra.

5. Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2 straipsnio 11 dalį žemės naudotojas – žemės savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, užsienio organizacija, juridinio asmens ar užsienio organizacijos filialas, kurie naudoja žemę įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimų, sandorių ar kitu teisiniu pagrindu. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinės žemės sklypų naudotojai, kuriems žemės sklypai suteikti teisės aktų nustatyta tvarka arba kuriems žemę administruojančių institucijų sprendimais leista žeme naudotis žemės reformos metu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka už naudojimąsi žeme iki nuomos ar pirkimo - pardavimo sutarčių sudarymo moka žemės nuomos mokestį, išskyrus už žemę, perduotą naudotis panaudai.

6. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2021 m. balandžio 29 d. sprendimu Nr. T2–91, patvirtinto Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 6 punkte nustatyta, kad žemės nuomos mokestį administruoja Klaipėdos miesto savivaldybės administracija. Už laiku nesumokėtą žemės nuomos mokestį arba jo dalį skaičiuojami delspinigiai už kiekvieną pavėluotą mokėti dieną nuo nesumokėtos mokesčio sumos (46 Aprašo punktas). Delspinigių dydis taikomas pagal tuo laikotarpiu galiojančius Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu nustatytus dydžius (46.2 Aprašo papunktis).

7. Taigi nuomos sutarties pagrindu atsakovė įgijo pareigą mokėti nuomos mokestį už naudojimąsi žemės sklypu (dalies 3,485 ha), esančio (duomenys neskelbtini) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.545 straipsnis). Remiantis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, atsakovė ieškovei nesumokėjo 82 880,19 Eur valstybinės žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės naudojimą už 2023 m. mokestinį laikotarpį, tokiais veiksmais pažeisdama jai atsiradusią prievolę. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Ieškovės reikalavimas priteisti 82 880,19 Eur valstybinės žemės nuomos mokesčio nepriemoką už 2023 m. mokestinį laikotarpį ir 4 475,53 Eur delspinigių už 2023 m. mokestinį laikotarpį, susidariusių mokestinio laikotarpio nepriemokai skaičiuojant 0,03 % delspinigius nuo 2023 m. lapkričio 16 d. iki 2024 m. gegužės 15 d. imtinai, laikytini pagrįstais, todėl tenkintini.

Dėl sprendimo vykdymo išdėstymo

8. Kaip minėta šio sprendimo 2 punkte atsakovė su ieškiniu (skolos ir delspinigių dydžiu) sutinka, tačiau teismo prašo sprendimo vykdymą išdėstyti 36 mėnesių laikotarpiui, skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

9. CPK 18 straipsnyje įtvirtintas vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, sprendimas gali būti vykdomas priverstinai. CPK 7 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau. Tačiau tam tikrais atvejais, kai dėl objektyviai susiklosčiusių aplinkybių teismo sprendimas negali būti įvykdytas nedelsiant po jo įsiteisėjimo, gali būti taikomas CPK 284 straipsnio 1 dalyje numatytas sprendimo įvykdymo atidėjimas arba išdėstymas. Visgi Lietuvos teismų praktikoje pripažįstama, kad šios teisės normos nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, todėl teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti arba išdėstyti tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011; 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015). Išimtiniais atvejais taikomą sprendimo įvykdymo atidėjimą arba jo vykdymo išdėstymą turi lemti būtent objektyvios (t. y. nepriklausančios nuo šią pareigą turinčių subjektų valios, veiksmų ir (ar) jų ketinimų), o ne subjektyvios priežastys.

10. Taip pat CPK 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas nedelsiant po jo įsiteisėjimo. Teismų praktikoje nėra pateiktas sąrašas aplinkybių, kurios laikytinos išimtinėmis ir sudarančiomis pagrindą išdėstyti sprendimo vykdymą ir nukrypti nuo bendros taisyklės, numatančios, kad įsiteisėjęs sprendimas turi būti vykdomas nedelsiant. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad prie tokių išskirtinių atvejų priskirtina skolininko sunki turtinė padėtis, kitos nepalankios aplinkybės, dėl kurių labai sunku įvykdyti teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015). Kita vertus, sunki skolininko turtinė padėtis nėra absoliutus pagrindas taikyti įstatyme nustatytą išimtį ir išdėstyti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą. Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad asmuo, prašydamas išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, ir teigdamas, jog priteista suma jam yra didelė, turi pateikti teismui ne tik išsamius ir abejonių nekeliančius duomenis apie savo finansinę (turtinę) padėtį, bet ir įrodyti, kad jo padėtis ateityje pagerės (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-476-933/2022). Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo ar atidėjimo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo išdėstymas ar atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.

11. Nagrinėjamu atveju atsakovė nurodė, kad nuo 2023-08-25 d. iki šiol sumokėjo ieškovui 57 817,6 Eur, pagal Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-579-730/2023 iš atsakovo priteisė ieškovo naudai 103 976,89 Eur nesumokėtas valstybinės žemės nuomos mokestį su netesybomis. Atsakovas valstybinės žemės nuomos sutarties pagrindu valdomose žemės sklypuose atliko archeologinius tyrimus, dujų reguliavimo punktų iškėlimo darbus, elektros ir inžinerinių tinklų iškėlimo darbus. Visa tai turėjo didelę įtaką finansinių lėšų investicijoms.

12. Nustatyta, kad atsakovas priteistos skolos ieškovei neginčija, tik nurodo, jog dėl piniginių lėšų trūkumo negali iš karto sumokėti visos sumos, bei prašo suteikti lengvatinį skolos sumokėjimo terminą. Teismas pažymi, jog kad atsakovė nepateikė įrodymų apie visas turimas sąskaitas bankuose, turimą turtą ir apie tai, kad jos finansinė padėtis šiuo metu yra bloga ir ateityje pagerės. Priešingai ieškovė pateikė įrodymus, kad atsakovė nuosavybės teisėmis valdo 9 didelės vertės butus. Taigi pardavusi kelis butus atsakovė galėtų iš karto sumokėti visą skolą ieškovei. Įvertinęs atsakovės atstovės nurodytas aplinkybes dėl atsakovės sunkios finansinės padėties ir byloje esančius duomenis, teismas sprendžia, kad atsakovė neįrodė, jog dėl savo turtinės padėties ji yra nepajėgi įvykdyti teismų sprendimo, jo vykdymo neišdėsčius, todėl prašymas išdėstyti sprendimo vykdymą atmestinas (CPK 284 straipsnio 1 dalis).

Dėl palūkanų

13. Ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

14. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą, todėl iš atsakovės priteistina 1535 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 96 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

tenkinti ieškinį.

Priteisti iš atsakovės UAB „Mėmelis“, 82 880,19 Eur (aštuoniasdešimt du tūkstančius aštuonis šimtus aštuoniasdešimt eurų ir 19 ct) valstybinės žemės nuomos mokesčio nepriemoką už 2023 m. mokestinį laikotarpį, 4 475,53 Eur (keturis tūkstančius keturis šimtus septyniasdešimt penkis eurus ir 53 ct) delspinigių, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 87 355,72 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2024 m. gegužės 21 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai.

Atsakovės UAB „Mėmelis“ prašymą išdėstyti sprendimo vykdymą atmesti.

Priteisti iš atsakovės UAB „Mėmelis“ 1535 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus trisdešimt penkis eurus) žyminį mokestį į valstybės biudžetą. Priteistą žyminį mokestį atsakovė privalo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, nurodant mokėjimo paskirtį „žyminis mokestis“, įmokos kodą 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.