Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės UAB “Marino projektai” vadovui Laisvydui Kazbaraičiui, ieškovės atstovei advokatei Astai Beniušienei,

atsakovo SWM Elektrotechnik GmbH vadovui Stephan Muller, atsakovo atstovui advokatui Liudgardui Maculevičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Marino projektai“ ieškinį atsakovui SWM Elektrotechnik GmbH dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

8. Ieškovė prašo priteisti 12870 Eur skolą už atliktus elektros darbus, kuriuos UAB “Marino projektai” atliko atsakovui SWM Elektrotechnik GmbH 2020 m. spalio 26 d. šalių sudarytos rangos sutarties pagrindu.

10. Rangos sutarties sąvoka įtvirtinta CK 6.644 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. CK 6.645 straipsnio 1 dalyje apibrėžtas rangos sutarties dalykas – rangos sutartis sudaroma pagaminti arba perduoti tam tikrą darbo rezultatą arba atlikti kitokius darbus, kurių metu sukurtas rezultatas perduodamas užsakovui. Taigi rangos sutarties dalykas yra tam tikro darbo rezultatas, turintis materialią išraišką. Tai gali būti naujo daikto sukūrimas arba naujų savybių jau esančiam daiktui suteikimas (remontas, patobulinimas ir pan.). Rangos sutarties dalykas yra esminė sutarties sąlyga. Tam, kad šalių santykiai būtų kvalifikuojami kaip rangos, būtina nustatyti šiuos požymius: 1) rangos sutarties tikslas yra gauti tam tikrą darbo rezultatą (CK 6.644 straipsnio 1 dalis, 6.645 straipsnio 1 dalis); 2) darbo rezultatas gaunamas rangovui dirbant savo rizika (CK 6.645 straipsnio 3 dalis, 6.649 straipsnio 1 dalies 2 punktas); 3) rangovas atlieka darbą, siekdamas tam tikro rezultato, savarankiškai (CK 6.644 straipsnio 3 dalis, 6.645 straipsnio 3 dalis). Kadangi rangos sutartimi įsipareigojama sukurti tam tikrą darbo rezultatą, tai rangos santykius reglamentuojančiose CK normose nustatytas medžiagų ir darbų rezultato atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizikos paskirstymas šalims (CK 6.649 straipsnis), šalių pareigos, susijusios su atliktų darbų priėmimu (CK 6.662 straipsnis), darbų kokybės garantija (CK 6.663–6.666 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013, 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-334-684/2016).

11. Sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo kitų veiksmų atlikimo), o šie įgyja reikalavimo teisę (CK 6.154 straipsnio 1 dalis). Sutarties esmė – šalių susitarimas, pasiektas suderinus jų valią. Sutarčių laisvės principas reiškia, kad civilinių teisinių santykių dalyviai patys sprendžia, sudaryti sutartį ar ne (CK 6.156 straipsnis). Šis principas reiškia ir šalių laisvę savanoriškai nustatyti sutarties formą ir turinį, išskyrus, kai tai reglamentuoja imperatyviosios teisės normos ar tam tikrų sąlygų reikalauja gera moralė, viešoji tvarka ir kiti teisės principai.

12. UAB “Marino projektai” direktorius duodamas paaiškinimus teisme patvirtino, kad buvo sudaryta rangos sutartis, nes ieškovė sutartiems elektros darbams atlikti vežėsi savo įrangą, pažymėjo, kad sutarties sudarymo metu užsakovas neturėjo tikslių darbų apimties, todėl sutartyje buvo nurodytos valandos. Šios aplinkybės neginčijo ir kita šalis, t.y. atsakovo SWM Elektrotechnik GmbH vadovas. Nors šalių sudarytoje sutartyje atliktini darbai įvardyti tik kaip elektros darbai, bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad UAB “Marino projektai” atliko elektros instaliavimo (montavimo) darbus statomuose objektuose – JAV ginkluotųjų pajėgų objekte Vysbadene, Vokietijoje. Atsakovas šiuos darbus turėjo atlikti pagal rangos sutartį su savo klientu JAV kariuomenės įgula, ieškovę UAB “Marino projektai” ir atsakovą siejo subrangos teisiniai santykiai. Atsižvelgiant į atliktų darbų specifiką (šalių paaiškinimai, ieškovės išrašytose sąskaitose faktūrose nurodyta, kad elektros montavimo darbai statybvietėje, pagal byloje esančius duomenis darbų priėmime dalyvavo ir valstybinė statybos priežiūros inspekcija), tarp šalių kilę teisiniai santykiai kvalifikuotini kaip statybos rangos teisiniai santykiai (CK 6.681 straipsnis).

13. Svarbiausia rangovo pareiga yra atlikti tam tikrą darbą ir gauti jo rezultatą. Reikšminga šios pareigos sudėtinė dalis yra pareiga užtikrinti darbo rezultato kokybę, kitaip dar vadinama rangovo pareiga garantuoti darbų kokybės atitiktį sutarčiai – atitikties sutarčiai garantija arba kokybės garantija pagal įstatymą (CK 6.663 straipsnis, 6.665 straipsnio 1 dalis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58-701/2021).

14. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad rangovas laikomas tinkamai įvykdžiusiu pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės. Rangos sutarties sudarymą bei konkrečius reikalavimus rangos sutarties dalykui visų pirma lemia užsakovo poreikis tam tikram darbui ar to darbo rezultatui, be to, darbo ar jo rezultato specifika. Kriterijai, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar rangos darbai atitinka kokybės reikalavimus, įtvirtinti CK 6.663 straipsnyje: rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus; darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje nustatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą; jeigu įstatymas ar rangos sutartis nustato atliekamų darbų privalomus reikalavimus, rangovas, veikiantis kaip verslininkas, privalo tų reikalavimų laikytis; rangos sutartyje šalys gali numatyti rangovo pareigą atlikti darbą pagal aukštesnius, nei nustatyti privalomi, reikalavimus. Spręsdamas tarp rangovo ir užsakovo kilusį ginčą dėl darbų kokybės, teismas negali apsiriboti rangos sutarties vertinimu ir konstatavimu, kad atlikti darbai atitinka sutarties sąlygas, rangos darbų kokybė taip pat turi būti įvertinta pagal įprastus tos rūšies darbams ir (ar) įstatyme specialiai įtvirtintus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010; 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-469/2020).

15. Nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta, kad šalys sutartimi būtų susitarusios dėl konkrečių reikalavimų, kuriuos turi atitikti atliekami elektros darbai. Abi šalys patvirtina, kad sudarant sutartį nebuvo aptarta ir darbų apimtis, tik sutarta darbų kaina. Tačiau abiem šalims neginčijant ir teismui nustačius bei kvalifikavus tarp šalių kilusius teisinius santykius kaip statybos rangos teisinius santykius, rangovas (ieškovė) negali paneigti, kad sudaryta sutartimi jis prisiėmė įsipareigojimą – perduoti savo darbo rezultatą užsakovui. Ieškovė, teigdama, kad darbų atlikimas ir priėmimas buvo įforminamas tam tikrais protokolais, tokių įrodymų teismui nepateikė. Teismas sutinka su atsakovo argumentu, kad ieškovės į bylą pateikti žiniaraščiai yra tik ieškovės darbuotojų tam tikrą metų savaitę dirbtų valandų skaičius, kuris negali patvirtinti, kad įvyko sutartų ir atliktų darbų perdavimas-priėmimas (CK 6.662, 6.694 straipsniai). Abiejų šalių vadovai patvirtino tą aplinkybę, kad ieškovės darbuotojai išvyko nepabaigę sutartimi sutartų atlikti darbų. Ieškovės vadovas nurodo, kad jis atšaukė savo darbuotojus vadovaudamasis sutartimi – užsakovui neapmokant pagal pateiktas sąskaitas. Atsakovo vadovas teigia, kad UAB „Marino projektai“ neatliko nei vieno sutarto darbo iki pabaigos pagal pastatus, todėl jis neturėjo mokėti, be to ieškovės darbuotojai pasišalino savavališkai nepabaigę darbų ir darbus atliko neprofesionaliai ir su trūkumais.

19. Atsakovo atstovas į teismo klausimą nurodė, kad atsakovas neginčija nei darbų apimties nei kainos. Darytina išvada, kad ieškovė atliko darbų už 12870 Eur. Atsakovas patvirtino, kad visas ieškovės išrašytas sąskaitas gavo, tačiau nei vienos jos neapmokėjo.

21. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas neatsisakė pateikti 2020 m. lapkričio 20 d. el. laiško, nurodė, kad jo nebeturi. Nurodyto laiško data yra po JAV kariuomenės įgulos 2020-11-19 atliktų bandymų. Atsakovas teigia, kad minėtu laišku informavo rangovą apie pagrindinio užsakovo nustatytus trūkumus, ieškovė tokios atsakovo nurodytos aplinkybės nepaneigė. Atsakovo vadovas nurodė, kad minėtas el. laiškas buvo išsiųstas vadybininkei K. el. paštu (duomenys neskelbtini). Iš ieškovės pateiktų įrodymų matyti, kad ieškovės direktoriaus nurodytos vadybininkės el. pašto adresas yra (duomenys neskelbtini). Direktorius patvirtino, kad ne jis pats, o būtent vadybininkė bendravo su p. Miuleriu. Ieškovės vadovas nurodė, kad tam tikrą laiką tarp K. ir p. Miulerio vyko aiškinimasis, situacijos sprendimas. Miuleris nurodė, kad jis laukė kol K. atsiųs papildomus dokumentus dėl darbuotojų kvalifikacijos. Taip pat pažymėtina, kad atsakovo 2021-01-28 pretenzijoje, kurios gavimo ieškovė neneigia, nurodyta, kad žalos ataskaita jau parengta ir perduota 2020-11-20 el. paštu. Taip pat atsakovas 2021-01-29 išrašė ieškovei sąskaitą 18204,65 Eur sumai, nurodydamas kad atlikti darbai – UAB Marino projektai“ pažeidimų šalinimas. Tačiau ieškovė, nepaneigdama, kad turėjo šiuos duomenis, nepaneigdama to, kad atsakovas pretenziją pateikė nepraleisdamas garantinių terminų (CK 6.666, 6.697, 6.698 straipsniai), būtų aiškinusis situaciją, bandžiusi paneigti atsakovo nurodytus ieškovės atliktų darbų trūkumus, į atsakovo pretenziją net nebuvo atsakyta.

23. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad contra spoliatorem taisyklė yra teisės doktrinoje žinoma ir kasacinio teismo praktikoje išplėtota prezumpcija, kuria vadovaujantis, šaliai slepiant, sunaikinant ar atsisakant pateikti įrodymą, laikoma egzistuojant tai šaliai pačius nepalankiausius faktus, kuriuos tas nepateiktas įrodymas būtų patvirtinęs. Įrodymų nepateikimo priežastys gali paneigti contra spoliatorem prezumpcijos taikymo būtinybę. Nurodytai prezumpcijai taikyti reikšminga nustatyti ne tik bylos šalies atsisakymą pateikti reikšmingus įrodymus, tačiau ir tokio atsisakymo priežastis ir jas lemiančias aplinkybes. Contra spoliatorem prezumpcija taikytina tuomet, kai nustatyta, jog dokumentus atsisakoma pateikti sąmoningai, tyčia juos sunaikinus, o ne dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo subjekto, galinčio (turinčio) juos pateikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-290-823/2020, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58-701/2021).

24. Nagrinėjamu atveju teismas negali daryti išvados, kad atsakovas tyčia nepateikė 2020 m. lapkričio 20 d. el. laiško. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė nepaneigė atsakovo teiktų įrodymų dėl atsakovo konstatuotų trūkumų pašalinimo, t.y. kad 2021 m. sausio mėnesį tuos darbus atliko įmonė StanMontage Gmbh ir, kad šiai įmonei atsakovas apmokėjo 10077,60 Eur. Ieškovės teiginiai, kad atsakovo teikti dokumentai yra suklastoti nepatvirtinami jokiais įrodymais. Ieškovės argumentas, kad iš el.bankininkytės spausdinami dokumentai turi būti su banko antspaudu taip pat yra nepagrįstas. Teismas sutinka su ieškovės argumentu, kad atsakovas 2021 m. lapkričio 11 d. teiktus įrodymus pateikė praleidus teismo nustatytą terminą, tačiau teismas juos priėmė, nes sutiko su atsakovo argumentu, kad jų gavimas užtruko dėl jų specifiškumo ir vertimui reikalingo laiko. Pažymėtina, kad teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo rungtyniškumo principą atidėjo teismo posėdį, suteikdamas galimybę ieškovei pateikti papildomus įrodymus, kurie paneigtų atsakovo pateiktus įrodymus. Tačiau ieškovė vietoj įrodymų pateikė procesinį dokumentą, pavadindama „Atsikirtimai“, kurį pažymėtina teismas priėmė todėl, kad dar kartą netektų atidėti teismo posėdį, suteikiant galimybę atsakovui patvirtinti arba paneigti ieškovės samprotavimus.

25. Pažymėtina, kad priešingai negu atsakovas, ieškovė atsisakė teikti įrodymus, kuriuos siūlė teikti teismas. Teismui pasiūlius buvo patenkintas ieškovės prašymas dėl darbus atlikusių darbuotojų iškvietimo liudytojais, tačiau ieškovė tokio savo prašymo atsisakė, nesutiko, kad byloje būtų skiriama ekspertizė, nesutiko su teismo pasiūlymu įtraukti į bylos nagrinėjimą įmonę, atlikusią trūkumų šalinimus. Ieškovė nurodė, kad atsisako teikti į bylą įrodymus, kurie patvirtintų įmonės turimas licenzijas ar sertifikatus reikalingus sutartyje nurodytiems darbams atlikti, nors tokią sąlygą į sutartį įrašė pati ieškovė. Tokius įrodymus ieškovė į bylą pateikė tik teismui tenkinus atsakovo prašymą teismui juos išreikalauti iš ieškovės.

26. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad pagal CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2013). Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2011). Įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2009). Įrodymų pakankamumas civiliniame procese grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-916/2020).

27. Teismas sutinka su ieškovės argumentu, kad atsakovas neįrodė, kad pagal šalių rangos sutartimi sutartus atlikti elektros darbus reikėjo tam tikrų specialių licenzijų. Teismo įpareigota ieškovė pateikė išrašą iš VĮ Registrų centras, atsakovas nepaneigė, kad nurodyta įmonės veikla neleidžia įmonei atlikti elektros instaliavimo montavimo darbus. Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu atsakovo vadovas paneigė atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodytą aplinkybę, kad darbas buvo su aukšta įtampa. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad rangos sutartimi sutartų darbų atlikimui yra reikalingas Vokietijos Prekybos rūmų atestatas.

28. Atsakovas nepateikė įrodymų apie tai, kad muitinėje buvo gauta informacija apie „Marino projektai“ darbuotojų nelegalų darbą, ar kad pati firma „Marino projektai“ neturi teisės dirbti Vokietijoje. Tačiau pagal atsakovo pateiktus įrodymus tokia informacija buvo įrašyta JAV kariuomenės įgulos techninių duomenų komplekte. Atsakovo vadovas nurodė, kad laukė iš „Marino projektai“ vadybininkės papildomos informacijos, tačiau jos negavo. Teismas daro išvadą, kad atsakovas neįrodė kaip muitinės turima informacija gali pagrįsti ieškovės darbuotojų kvalifikaciją ar įmonės nelegalų darbą, tačiau teismas sutinka, kad tokia situacija galėjo įtakoti atsakovo pasirinkimą dėl trūkumų šalinimo kreiptis į kitą įmonę. Tuo pagrindu yra atmetamas ieškovės argumentas, kad atsakovas pažeidė CK 6.665 straipsnio 1 dalyje nurodytą eiliškumą.

29. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl bendrųjų ir specialiųjų teisės normų konkurencijos, yra konstatavęs, kad specialiosios teisės normos, skirtos konkrečiai santykių grupei reglamentuoti, taikomos prioritetiškai bendrųjų, taikomų platesniam santykių ratui, normų atžvilgiu. Teismų praktikoje tais atvejais, kai tą patį santykį reguliuoja dvi teisės normos, kurių viena yra bendresnio pobūdžio, o kita – speciali, atsižvelgiama į teisėje galiojantį principą, kad prioritetą turi specialioji teisės norma (lot. lex specialis derogat legi generali) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-469/2019).

30. Kasacinis teismas byloje, kurioje reikalavimas dėl žalos atlyginimo buvo kildinamas iš rangos sutarties, konstatavo, kad specialieji užsakovo rangos sutartyje teisių gynimo būdai įtvirtinti CK 6.665 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo nustatyta rangos sutartyje. CK 6.665 straipsnyje įtvirtintos teisės normos yra specialiosios bendrųjų sutartinės civilinės atsakomybės normų atžvilgiu ir turi būti taikomos prioritetiškai, kai reikalavimai kildinami dėl rangos sutarties darbų trūkumų; kiti užsakovo rangos sutartyje teisių gynimo būdai taikytini tiek, kiek specialiųjų nuostatų nepakanka pažeistoms teisėms apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-469/2020).

31. Iš teismo nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad atsakovas pasirinko CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą alternatyvą – prašo sumažinti darbų kainą. Tačiau nesutiktina su atsakovo argumentu, kad nagrinėjamu atveju užsakovui turi būti taikoma minėtame straipsnyje nustatyta teisių gynimo priemonė sumažinant darbų kainą iki nulio. Nes visų pirma atsakovas nereiškė tokio reikalavimo (priešingai, negu atsakovo nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-58-701/2021). Ir priešingai, negu nurodyta atsakovo prašomoje taikyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje, atsakovas, už darbus ieškovei nebuvo sumokėjęs.

32. Pagal CPK 177 straipsnio 1 dalį įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra.

33. Ieškovė (rangovė) nepaneigė atsakovo įrodymų dėl to, kad rangos sutartimi sutartus darbus atliko kokybiškai, todėl darytina išvada, kad atsakovas turėjo teisę savo pasirinkimu reikalauti sumažinti kainą. Atsižvelgiant į atsakovo vadovo teismo posėdžio metu pasiūlytą ieškovei sumokėti 8000 Eur sumą, darytina išvada, kad ieškovės prašoma priteisti iš atsakovo skolos suma už atliktus darbus mažintina iki šios sumos, t.y. 8000 Eur.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

34. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, skaičiuojant nuo priteistos sumos. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, CK 6.210 straipsnis), todėl ieškovei iš atsakovo priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos skolos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

35. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

36. Ieškovė nurodo, kad išlaidos teisinei pagalbai yra 5377,09 Eur. Tačiau teismas sutinka su atsakovo atstovo nuomone, kad neturi būti laikomos bylinėjimosi išlaidos, nurodomos kaip rašytiniai paaiškinimai, kurių teismas nepriėmė. Iš bylinėjimosi išlaidų detalizavimo (DOK 38813) nustatyta, kad ieškovė nurodo rašytinius paaiškinimus dėl atsakovo atsiliepimo (2021-06-21, 2021-06-16, 2021-06-16, viso 726 Eur), tokių procesinių dokumentų teismas nėra priėmęs, todėl šios ieškovės patirtos išlaidos nelaikytinos bylinėjimosi išlaidomis. Taigi konstatuotina, kad ieškovė patyrė 4651,09 Eur teisinei pagalbai ir 290 Eur žyminio mokesčio.

37. Atsakovo išlaidos teisinei pagalbai ir vertėjo paslaugoms yra 4394,80 Eur. Atsakovo patirtų ir prašomų priteisti išlaidų ieškovė neginčijo.

38. Teismas, vertindamas šalių patirtų išlaidų teisinei pagalbai pagrįstumo klausimą, atsižvelgia į tai, kad jos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų maksimalių užmokesčio dydžių, atsižvelgiant į tai, kad tenkintina 62 procentai ieškinio reikalavimų, proporcingai tenkintų reikalavimų daliai, ieškovei iš atsakovo priteistina 3063,47 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovui priteistina 38 proc., t.y. 1670,02 Eur. Atlikus įskaitymą ieškovei iš atsakovo priteistina 1393,45 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270 straipsniais,

Teismas nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo SWM Elektrotechnik GmbH 8000 Eur (aštuoni tūkstančiai eurų) skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. 2021 m. balandžio 13 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1393,45 Eur (vienas tūkstantis trys šimtai devyniasdešimt trys eurai 45 centai) bylinėjimosi išlaidų uždarosios akcinės bendrovės „Marino projektai“ naudai.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.