Kauno apygardos teismo nutartis

2020-09-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-465-658/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-09-09
Bylos Nr.
1A-465-658/2020
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Nerijus Meilutis, Algirdas Giedraitis, Darius Kantaravičius
Nuteistasis
A. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-465-658/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-52312-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.1.2.; 2.4.6.4.4.; 2.4.7. (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugsėjo 9 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Dariaus Kantaravičiaus ir Nerijaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. M. (A. M.) apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2020 m. gegužės 27 d. nuosprendžio, kuriuo A. M. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas 50 MGL dydžio, t. y. 2 500 Eur, bauda.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas A. M. laikino sulaikymo laikas nuo 2019 m. gruodžio 10 d. iki 2019 m. gruodžio 11 d. (dvi dienos), prilyginant vieną sulaikymo dieną 2 MGL dydžio baudai, ir A. M. skirta galutinė bausmė – 46 MGL dydžio, t. y. 2 300 Eur, bauda, išaiškinant nuteistajam, kad bauda turi būti sumokėta per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, A. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė ir uždrausta jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. gruodžio 11 d.

Remiantis BK 72 straipsnio 2, 3 dalimis, A. M. priklausanti transporto priemonė – automobilis „Mercedes Benz 300“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas automobilių stovėjimo aikštelėje ((duomenys neskelbtini)), konfiskuotas.

Kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinta.

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros (Druskininkuose) prokuroro 2020 m. sausio 28 d. nutarimu paskirtas laikinas A. M. nuosavybės teisių apribojimas į automobilį „Mercedes Benz 300“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paliktas iki šio automobilio faktinio konfiskavimo ir konfiskavus automobilį panaikintinas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilio užvedimo raktelis, saugomas kartu su automobiliu automobilių saugojimo aikštelėje, transporto priemonės registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas prie bylos pakete Nr. 1, perduoti transporto priemonės konfiskavimą vykdančiai institucijai, DVD-R diskas su vaizdo įrašais, saugomas prie bylos pakete Nr. 2, paliktas saugoti prie bylos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. M. nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, už tai, kad vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus ir vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, o būtent, 2019 m. gruodžio 10 d. apie 14.30 val. automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo jam nuosavybės teise priklausančią kelių (motorinę) transporto priemonę – automobilį „Mercedes Benz 300“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (apsvaigęs nuo alkoholio), bei vairuodamas minėtą kelių (motorinę) transporto priemonę – automobilį „Mercedes Benz 300“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), sukėlė eismo įvykį – vairuodamas atbuline eiga kliudė šalia stovėjusią transporto priemonę „Mercedes Benz CLK 270“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), po ko, vairuotą automobilį „Mercedes Benz 300“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), palikęs įvykio vietoje pasišalino, atvykus į įvykio vietą Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariato pareigūnams, sugrįžęs į įvykio vietą, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 17 punkto reikalavimus („Policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka leistis patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų“), 2019 m. gruodžio 10 d. apie 15 val. vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, t. y. nevykdė Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariato Reagavimo skyriaus pareigūnų (vyresniojo tyrėjo Stasio Vilkelio, tyrėjų Liutauro Cipario, Giedriaus Dumbliausko ir Giedriaus Goberio) reikalavimo ir atsisakė leistis patikrinamas ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai.

2. Alytaus apylinkės teismo 2020 m. gegužės 27 d. nuosprendyje konstatuota, kad byloje esantys ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai patvirtina, jog A. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Teismas padarė išvadą, kad byloje esantys duomenys neduoda pakankamo pagrindo pagrįstam ir neabejotinam manymui, jog A. M. ateityje laikysis įstatymų ir nebenusikals, t. y. neatitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos. Be to, nors galima laiduotoja (nuteistojo motina) yra verta teismo pasitikėjimo, tačiau nėra pagrindo manyti, kad ji turi realią galimybę daryti teigiamą įtaką nuteistajam (BK 40 straipsnio 3 dalis). Nenustačius BK 40 straipsnio sąlygų visumos, teismas sprendė, jog atleisti A. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nėra pagrindo. Teismas skirdamas bausmę, atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pobūdį, sukeltas pasekmes, nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jo padarytus administracinius nusižengimus bei kitas jį charakterizuojančias aplinkybes. Teismas, įvertinęs visas aplinkybes, sprendė, jog nuteistajam turi būti skiriama sankcijoje numatyta švelniausia bausmės rūšis – bauda, nustatant minimalų jos dydį, ją sumokant per 2 mėnesius.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. M. skundžia Alytaus apylinkės teismo 2020 m. gegužės 27 d. nuosprendį, prašo jį pakeisti dalyje dėl bausmės paskyrimo ir taikyti BK 40 straipsnio nuostatas arba paskirti mažesnę nei minimali piniginę baudą leidžiant ją sumokėti per ilgesnį nei 12 mėnesių laikotarpį.

3.1. Nuteistojo nuomone, byloje esantys duomenys patvirtina, jog jis yra pakankamai teigiama asmenybė, pripažįsta bendruomeniško, socialaus gyvenimo taisykles, laikosi galiojančių teisės normų ir neturi piktybiškumo nuostatų, sąlygojančių netinkamą jo elgesį. Nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to gailisi, ką teismas laikė atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir nenustatė sunkinančių aplinkybių. Šią nusikalstamą veiką jis padarė pirmą kartą, neteistas, nusikalstamos veikos padarymo metu neturėjo galiojančių administracinių nuobaudų. Apeliantas dirba ir darbdavio charakterizuojamas teigiamai, jam diagnozuota širdies liga, dėl ko nuolat gydosi ir vartoja nemažai medikamentų, turi du vaikus, kas mėnesį moka 230 Eur dydžio kreditą, o jo gaunamos mėnesio pajamos sudaro apie 777 Eur į rankas (karantino laikotarpiu pajamos ženkliai sumažėjo). Pažymima, jog už analogiško pobūdžio veiką Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gegužės 15 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-1703-1011/2019 taikė laidavimą ir padarė išvadą, kad kaltininkas laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

3.2. Skunde nurodoma, jog teismas pripažino, kad nuteistojo motina G. M. yra verta teismo pasitikėjimo, tačiau nepagrįstai sprendė, kad ji neturi galimybės jam daryti teigiamą įtaką. Nuteistojo nuomone, pats artimiausias šeimos narys – motina – šiuo laikotarpiu yra tas asmuo, kuris ne tik kalbasi su nuteistuoju visais gyvenimo klausimais (šeimos išlaikymo, įvairiapusiškos jai pagalbos teikimo ir kredito mokėjimo), bet ir padeda gydytis persirgus sunkia liga, nes ji yra buvusi medikė, taip pat moko ir pataria elgtis apgalvotai. Nuteistasis jos patarimų ar pamokymų klauso, pas mamą lankosi kasdien. Dėl to teismo padaryta priešinga išvada, jog galimos laiduotojos įtaka nuteistojo priimamiems sprendimams ar atliekamiems veiksmams yra itin menka, laikytina nepagrįsta. Nurodytos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą spręsti, kad nuteistajam gali būti taikomas laidavimas.

3.3. Nuteistojo teigimu, apylinkės teismas skirdamas jam baudą, neįsigilino į visas reikšmingas aplinkybes, nes, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis, buvo galima paskirti ir mažesnę nei minimali baudą. Tokia bausmės rūšis ir jos dydis atitiktų protingumo, teisingumo ir proporcingumo principus. Pirmosios instancijos teismas nurodė reikšmingus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, tačiau parinkdamas baudos dydį, neatsižvelgė, kad jis turi du nepilnamečius vaikus, kas mėnesį moka 230 Eur dydžio kreditą už būsto paskolą, po persirgtos širdies ligos vartoja nemažai vaistų, jo gaunamos pajamos nėra didelės, o dėl darbovietėje esančios prastovos dėl COVID-19 yra sumažėjusios ir netenkina net minimalių šeimos ir kitų būtiniausių poreikių. Skunde pažymima, kad paskirdamas baudos dydį, teismas byloje pateiktų duomenų pagrindu net nesvarstė galimybės paskirtą piniginę baudą leisti sumokėti per ilgesnį nei 12 mėnesių laikotarpį, kai tuo tarpu kitas teismas analogiškoje situacijoje savarankiškai išsprendė šį klausimą kaltininko naudai.

3.4. Skunde nurodoma, kad padaryta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, tačiau ji nėra tokia pavojinga, nes transporto priemonės perstatymas automobilių stovėjimo aikštelėje nesukėlė sunkių pasekmių, kitos transporto priemonės apgadinimas buvo nežymus, turtinę žalą nukentėjusiam asmeniui padengė draudimo bendrovė, o draudimo bendrovės patirtas išmokas (apie 430 Eur) padengė nuteistasis. Be to, nustačius nusikalstamos veikos požymius, tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, policijos pareigūnai A. M. papildomai inkriminavo ir administracinius nusižengimus, kai jis užkliudęs kitą transporto priemonę, pasišalino iš įvykio vietos. Taigi, dėl tų pačių neteisėtų veiksmų nuteistasis buvo nubaustas du kartus ir dėl to jis patyrė ne tik gilius išgyvenimus, bet turėjo ir turtinių nuostolių sumokėdamas paskirtas administracines baudas bei atlygindamas draudimo bendrovei nukentėjusiajam išmokėtas draudimo išmokas.

Atsiliepimas

4. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroras Antanas Baranauskas pateikė atsiliepimą į nuteistojo A. M. apeliacinį skundą, kurį prašė atmesti.

4.1. Atsiliepime nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje išdėstė išsamius motyvus ir jį pagrindė byloje nustatytomis aplinkybėmis. Teismas įvertino A. M. polinkį pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybes, apibūdinančias veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje, ir pagrįstai nustatė, jog A. M. neatitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos.

4.2. Prokuroro nuomone, apylinkės teismas pagrįstai nustatė, jog G. M. nėra tinkama laiduotoja. A. M. ir G. M. gyvena atskirai, A. M. yra pilnametis (veda atskirą ūkį), iki šiol jokios teigiamos įtakos motina sūnui nepadarė, todėl ir dabar ji negalėtų daryti jam jokios teigiamos įtakos. Be to, A. M. baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimą ir kitokio pobūdžio administracinius nusižengimus (dalį padaręs būdamas neblaivus), t. y. nepasimokė iš ankstesnio elgesio ir vėl padarė šiurkštų KET pažeidimą. Prokuroro nuomone, perdavus G. M. atsakomybei nuteistąjį nebus įgyvendinti teisingumo ir proporcingumo principai, pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės skyrimo tikslai. Skunde pažymima, jog teismo sprendimo dėl baudžiamosios atsakomybės realizavimo (atleisti nuo jos ar skirti bausmę) neturi lemti kaltininko interesai.

4.3. Atsiliepime taip pat teigiama, jog, atsižvelgiant į A. M. parodymų kitimą ikiteisminio tyrimo metu, A. M. prisipažinimas nebuvo nuoširdus, o gailėjimasis buvo deklaratyvus. A. M., būdamas neblaivus sukėlė eismo įvykį, o vairuotą automobilį paliko įvykio vietoje ir pasišalino. Atvykus į įvykio vietą policijos pareigūnams, sugrįžęs į įvykio vietą, neigė vairavęs paminėtą automobilį ir atsisakė vykdyti Kelių eismo taisyklių 17 punkto reikalavimus, t. y. vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai. Atliekant ikiteisminį tyrimą, 2019 m. gruodžio 11 d. įteikus pranešimą apie įtarimą, neigė vairavęs automobilį ir sukėlęs eismo įvykį. Tik vėliau, ikiteisminio tyrimo metu paaiškėjus, jog įvykį matė liudytojas P. B., A. M. savo poziciją pakeitė ir apklausos metu kaltę pripažino. Prokuroro nuomone, nuteistasis kaltę pripažino tik priremtas ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų, todėl toks jo prisipažinimas nelaikytinas nuoširdžiu. A. M. pozicijos kitimas proceso metu vertintinas kaip siekis suklaidinti teisėsaugos institucijas ir išvengti baudžiamosios atsakomybės, o ne atspindi jo požiūrį į padarytą veiką.

4.4. Prokuroro nuomone, apylinkės teismas nuosprendyje tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą skiriant nuteistajam A. M. bausmę (baudą). Pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę aptarė ir įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir skyrė galutinę artimą minimaliai baudą. Apeliaciniame skunde jokių išimtinių aplinkybių nenurodyta, todėl nėra pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos ir skirti švelnesnę bausmę. Be to, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 22 straipsnio 2 dalimi, taip pat nėra teisinio pagrindo tenkinti nuteistojo apeliacinio skundo reikalavimą nustatyti ilgesnį nei 12 mėnesių paskirtos baudos sumokėjimo terminą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. M. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

5. Apeliaciniame skunde nėra ginčijama nuteistojo kaltė ir padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimas, o pateikiami du alternatyvūs prašymai: a) dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo ir nuteistojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą arba b) nuteistajam paskirtos baudos sumažinimo, ilgesnio jos sumokėjimo termino nustatymo. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

6. Vadovaujantis BK 40 straipsnio nuostatomis, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą (1 dalis). Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Laidavimas taikytinas, jei yra nustatyta šiame BK straipsnyje įtvirtintų sąlygų visuma. Taigi tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatytos ne tik visos BK 40 straipsnio 1, 2 dalyse nurodytos sąlygos, bet ir šio straipsnio 3 dalies nuostata, kurioje nustatyta, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą taikyti laidavimą ir perduoti kaltininką laiduotojo atsakomybei, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į jo charakteristiką ir kitus duomenis, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-312/2011, Nr. 2K-221-693/2017, Nr. 2K-134-1073/2018, Nr. 2K-145-895/2018, Nr. 2K-67-942/2019, Nr. 2K-96-628/2019). Paprastai asmenimis, vertais pasitikėjimo, teismas laiko pilnamečius asmenis, turinčius autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galinčius daryti jam teigiamą įtaką.

Žemesnės instancijos teismas

7. Tačiau teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, kad pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, Nr. 2K-7-75/2011, Nr. 2K-134-1073/2018, Nr. 2K-186-942/2018, Nr. 2K-114-628/2019).

8. Prokuroro atsiliepime teigiama, kad A. M. parodymų kitimas ikiteisminio tyrimo metu rodo, jog jo prisipažinimas nebuvo nuoširdus, o gailėjimasis buvo deklaratyvus. Prokuroro nuomone, nuteistasis kaltę pripažino tik priremtas ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų. Teisėjų kolegija nesutinka su prokuroro atsiliepimo argumentu, kad nuteistasis neatitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytos sąlygos.

9. Aiškindamas BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintą atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygą – asmuo visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką – Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad visiškas kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas, kai asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi svarbiausi šios veikos bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus. Toks pripažinimas dažnai būna susijęs ir su gailėjimusi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau tai nėra tapatu. Teismai pripažįsta, kad asmens gailėjimasis išreiškiamas ne vien apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviu atsiprašymu. Gailėjimąsi gali išreikšti asmens savikritiškas požiūris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi pašalinti ar sušvelninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems, dėti pastangas atlyginti žalą, jeigu tokia yra padaryta, padeda teisėsaugos institucijoms aiškintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. Tai reiškia, kad, nustatant BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintą sąlygą, būtiną laidavimo institutui taikyti, be kitų bylos aplinkybių, svarbu tinkamai įvertinti paties kaltinamojo parodymus ir jo pozicijos ikiteisminiame tyrime bei teisme nuoseklumą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-685/2012, Nr. 2K-137/2015, Nr. 2K-176-303/2018, Nr. 2K-307-689/2019, Nr. 2K-81-895/2020).

10. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. M. pirmuosius paaiškinimus davė 2019 m. gruodžio 11 d., t. y. sekančią dieną po jam inkriminuotų neteisėtų veiksmų padarymo. Tuo metu jis teigė, kad nevairavo automobilio, tačiau iš esmės tik dėl to, kad neprisiminė šios aplinkybės (1 t., b. l. 130–132). Sekančius parodymus nuteistasis davė 2019 m. gruodžio 13 d., t. y. praėjus vos kelioms dienoms nuo jo pirminės apklausos. Tuo metu jis jau prisipažino, kad bandydamas perstatyti jam priklausančią transporto priemonę užkliudė kaimyno automobilį. Paaiškino, kad paleistas iš sulaikymo nusiramino, pakalbėjo su draugu S. K. ir tiksliai prisiminė, kas įvyko (1 t., b. l. 138–140). Šių parodymų nuteistasis laikėsi ir vėlesnėse apklausose ikiteisminio tyrimo metu bei apklausiamas pirmosios instancijos teisme (1 t., b. l. 147–149; 2 t., b. l. 65–67). Pirmosios instancijos teisme liudytoju apklaustas S. K. parodė, kad kalbėjo su nuteistuoju kitą dieną, kai jį paleido iš sulaikymo ir A. M. kažką minėjo, jog neprisimena kaip perstatinėjo automobilį (2 t., b. l. 107–108). Liudytoja apklausta, ikiteisminį tyrimą atlikusi tyrėja, Violeta Razgienė pirmosios instancijos teisme parodė, kad apklausiant pirmą kartą A. M., jis neigė vairavęs automobilį, tačiau kitą dieną pats jai paskambino ir paprašė apklausti papildomai, nurodė, jog grįžęs į namus nusiramino, pabendravo su draugu, apgalvojo savo veiksmus ir prisiminė visas aplinkybes. Apklaustas papildomai prisipažino padaręs nusikaltimą, nurodė, kad įvykio metu buvo išgėręs vaistų, kurie galėjo suveikti su alkoholiu, dėl įvykio nuoširdžiai gailėjosi (2 t., b. l. 122–123). Liudytojas A. J., kurio automobilis buvo apgadintas, teismo posėdyje paaiškino, kad A. M., kai jį paleido iš sulaikymo, pats atėjo ir jo atsiprašė, o žalą atlygino draudimo bendrovė (2 t., b. l. 111). A. M. motina G. M. pirmosios instancijos teismo posėdyje parodė, jog po įvykio sūnus labai gailėjosi ir pergyveno, gėrė raminamuosius vaistus (2 t., b. l. 125). Atkreiptinas dėmesys, jog A. M. su ikiteisminio tyrimo medžiaga nebuvo susipažindintas iki pat ikiteisminio tyrimo pabaigos ir pats jokių prašymų dėl susipažinimo neteikė. Tą patvirtino ir ikiteisminį tyrimą atlikusi tyrėja Violeta Razgienė (2 t., b. l. 123). Dėl to nepagrįstu laikytinas prokuroro teiginys, jog nuteistasis kaltę pripažino tik priremtas ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų. Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog A. M. atitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytą būtiną atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygą.

11. Vis tik, teisėjų kolegija, įvertinusi kasacinio teismo formuojamą praktiką nagrinėjimu klausimu, taip pat skundžiamo nuosprendžio motyvus, apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir kitą baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, jog, priešingai nei nurodo apeliantas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė taikyti BK 40 straipsnio nuostatas A. M. atžvilgiu. Apylinkės teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir pagrįstai konstatavo, jog nuteistasis negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, iš esmės dėl to, kad pasirinkta laiduotoja neturi realių galimybių nuolatos kontroliuoti nuteistojo ar daryti teigiamą įtaką jo gyvenimo būdui, o pats nuteistasis neatitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, t. y. nėra pagrindo manyti, jog A. M. ateityje laikysis įstatymų ir nebenusikals.

12. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad A. M. padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), apgadintos transporto priemonės savininkui A. J. žalą už automobilio apgadinimą atlygino draudimo bendrovė. Nuteistasis visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, kas lengvina jo atsakomybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Jis nusikaltimą padarė pirmą kartą (1 t., b. l. 168; 2 t., b. l. 46), dirba (1 t., b. l. 177), turi pastovią gyvenamąją vietą. Taigi, vertinant vien tik formaliai, galima daryti išvadą, kad nuteistasis atitinka visas BK 40 straipsnyje nurodytas sąlygas, tačiau tai nereiškia, jog teismas privalo asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

13. Vertinant nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju apeliantas gyvenamojo namo kieme vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai. Šiuo atveju nuteistasis elgėsi labai neatsakingai, kadangi draugui parvairavus ir pastačius jo automobilį, jis vis tiek pats būdamas neblaivus bandė perstatyti automobilį, nors tai galėjo padaryti kitą dieną, ko pasėkoje sukėlė eismo įvykį. Tokiais savo veiksmais jis neabejotinai sukėlė pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, todėl šio nusikaltimo pavojingumas visuomenei akivaizdus. Be to, iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad A. M. jau ne pirmą kartą padaro nusižengimus būdamas neblaivus. Anksčiau nuteistasis buvo baustas administracine tvarka už tai, kad būdamas neblaivus triukšmavo savo mažamečių vaikų akivaizdoje, du kartus būdamas neblaivus pasirodė viešoje vietoje (2 t., b. l. 47–51). Nors nusikalstamos veikos padarymo metu paskirtos administracinės nuobaudos nebegaliojo, tačiau tai atitinkamai neigiamai charakterizuoja A. M.. Teisėjų kolegijos vertinimu, visa tai rodo, kad nėra BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, t. y., jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Šiuo atveju laidavimo, kaip atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, taikymas yra netikslingas, nes tokiu atveju nebus pasiekti bausmei keliami tikslai.

14. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį, kad formuojamoje teismų praktikoje taikydami BK 40 straipsnio nuostatas teismai įpareigoti apsvarstyti, ar išties kaltininkas yra tokia nesavarankiška, nebrandi asmenybė, kurios gyvenimiškų vertybių sistema, sugebėjimas kontroliuoti savo veiksmus, susilaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo dar nesusiformavę. Būtent tokiam nusikalstamą veiką padariusiam ir aktyviai atgailaujančiam asmeniui BK 40 straipsnio nuostatos nustato papildomai reikalingą jo tolesnio elgesio korekciją, autoritetą turinčio asmens (teismo pasitikėjimo verto asmens, artimo giminaičio, tėvų) priežiūrą, teigiamos įtakos darymą, kad nusikaltęs asmuo laikytųsi įstatymų, nedarytų naujų nusikalstamų veikų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, Nr. 2K-120-489/2016, Nr. 2K-52-648/2017, Nr. 2K-184-697/2019).

15. Iš A. M. darbdavio pateiktos jo charakteristikos (1 t., b. l. 179) matyti, kad jis dirba VšĮ (duomenys neskelbtini) pastatų priežiūros ir remonto darbininko pareigose, nuo pat pirmųjų darbo metų jis buvo įvertintas kaip atkaklus ir darbštus. A. M. darbe pasižymi geru strateginiu mąstymu, sugeba operatyviai priimti sprendimus, susijusius su tiesioginių pareigų atlikimu, domisi naujovėmis ir profesiniu tobulėjimu. Nuteistojo motina G. M. pirmosios instancijos teismo posėdyje parodė, jog nuteistasis šiuo metu gyvena vienas, nes nesutaria su žmona, padeda jai ūkyje (2 t., b. l. 124–125). Be to, A. M. turi du nepilnamečius vaikus, kuriais rūpinasi. Taigi, visa tai rodo, kad nuteistasis A. M. yra brandi asmenybė, turinti pakankamą gyvenimišką patirtį ir jau susiformavusias asmenines vertybes, gebanti kontroliuoti savo veiksmus ir laikytis įstatymų, todėl motinos įtaka jo elgesiui galėtų būti labai minimali. Tokia išvada daroma atsižvelgiant ir į tai, kad jis padeda mamai su ūkio darbais ir teikia kitokią pagalbą (pvz., vežioja ją, kur tuo metu jai reikia), iš ko spręstina, jog G. M. galimai yra pati priklausoma nuo A. M., o ne nuteistasis gali būti jos įtakojamas.

16. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad nuteistojo motina G. M. yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo. Vis dėlto šiuo atveju negalima konstatuoti, jog G. M. turi realią galimybę daryti teigiamą įtaką nuteistajam. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad G. M. ir nuteistojo A. M. gyvenamosios vietos yra skirtingos. Nors ir kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog BK 40 straipsnio 1, 3 dalyse nėra nustatytos sąlygos, kad laiduotojas ir nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi gyventi kartu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-164-895/2018, Nr. 2K-164-895/2018), tačiau yra privaloma sąlyga, jog laiduotoja turi turėti galimybę pastoviai daryti teigiamą įtaką nuteistajam ir sulaikyti jį nuo netinkamo elgesio. G. M. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu paaiškino, kad sūnus pas ją ateina papietauti, jie bendrauja telefonu, kartais atvažiuoja savaitgaliais. Taip pat nurodė, jog ji visada sūnų mokė nesėsti prie vairo išgėrus, aiškino, kad jam negalima kartu vartoti alkoholio ir vaistų, po šio įvykio stengsis su juo kalbėtis, siūlys ateiti pas ją gyventi. Ji taip pat nurodė, kad sūnus jau yra ne mažas vaikas, todėl jo už rankos nevedžios (2 t., b. l. 124–125). Pažymėtina ir tai, kad nors G. M. pirmosios instancijos teisme teigė, kad sūnaus padarytą nusikalstamą veiką vertina neigiamai, tačiau bandė tai pateisinti teigdama, jog tam įtakos turėjo vaistai sumaišyti su alkoholiu. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai sprendė, kad iki šiol G. M. sūnui duoti pamokymai nesustabdė jo nuo inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo. Dėl to kyla abejonių ar ji sugebėtų būti patikima, autoritetinga laiduotoja ir efektyviai įtakoti apelianto elgesį, kadangi apelianto nuo nusikalstamos veikos padarymo nesulaikė net pastovus bendravimas su motina.

17. Nuteistojo A. M. apeliaciniame skunde nurodomos Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartys negali būti precedentai, sprendžiant šioje byloje BK 40 straipsnio taikymo klausimą, kadangi nurodomų ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi (sprendimo pagrindas, argumentai, kuriais grindžiamas sprendimas) yra skirtingi. Be to pažymėtina ir tai, kad aukštesniųjų nei apylinkės teismų praktika, taip pat skiriasi nuo paminėtosios apeliaciniame skunde. Atsižvelgtina ir į tai, kad spendimas dėl laidavimo (ne)taikymo iš esmės yra labai individualus dėl kiekvienoje byloje iš esmės esančių skirtingų aplinkybių bei kaltininko asmenybės. Bendra taisyklė – kad būtų vertinama jų visuma, ką pirmosios instancijos teismas ir padarė.

18. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad G. M. nuteistajam turės galimybę ateityje daryti didelę teigiamą įtaką, todėl laidavimo instituto taikymui nėra pagrindo. Įvertinus minėtas aplinkybes, daroma išvada, kad nuosprendis, šioje dalyje, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti ar keisti jį apeliacinio skundo motyvais, nėra pagrindo.

Dėl paskirtos baudos dydžio ir jos sumokėjimo termino

19. Apeliaciniame skunde taip pat yra prašoma taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir sumažinti nuteistajam paskirtos baudos dydį. Nuteistasis teigia, kad apylinkės teismas neatsižvelgė į jo sunkią finansinę padėtį ir tai, kad jis nubaustas du kartus, t. y. tiek administracine tvarka, tiek pagal baudžiamąjį įstatymą. Tokie nuteistojo argumentai vertinami kaip nepagrįsti.

20. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu nuosprendžiu A. M. paskirtos bausmės, visų pirma, pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas ją sušvelninti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta (neproporcinga) bausmė.

21. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, parinkdamas A. M. tiek bausmės rūšį, tiek dydį, atsižvelgė ir į nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos bei jo asmenybės pavojingumą. A. M. padarė vieną nesunkų (BK 281¹ straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 3 dalis) nusikaltimą būdamas neblaivus, buvo padaryta žala apgadintos transporto priemonės savininkui. Teismas vertino ir tai, kad A. M. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo (1 t., b. l. 168, 170–174; 2 t., b. l. 46–51). Apylinkės teismas taip pat įvertino nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t. y., kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Be to, A. M. dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai (1 t., b. l. 177, 179), turi pastovią gyvenamąją vietą, kas mėnesį moka kreditą (2 t., b. l. 11–12, 58), jo gaunamos pajamos per mėnesį sudaro apie 777 Eur (2 t., b. l. 62), jis į psichikos ir priklausomybės ligų įskaitas neįrašytas (1 t., b. l. 182), 2019 m. liepos 8 d. jam diagnozuota kitos krūtinės anginos forma, paskirtas medikamentinis gydymas (2 t., b. l. 59–60). Pažymėtina, kad nuteistasis nėra baudžiamas du kartus už tą patį, kadangi administracine tvarka jis nubaustas už eismo įvykio sukėlimą ir pasišalinimą iš įvykio vietos bei akcizais apmokestinamų prekių (cigarečių) laikymą pažeidžiant nustatytą tvarką, o skundžiamu nuosprendžiu jis nuteistas už tai, kad vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus ir vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai.

22. Esant nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai A. M. už jo padarytą nusikalstamą veiką skyrė baudos bausmę, parinkdamas minimalų sankcijose numatytą jos dydį ir pagrįstai į paskirtą bausmę įskaitė nuteistojo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką – dvi dienas (BK 66 straipsnis). Teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistojo atžvilgiu nėra pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų. Pažymėtina, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį svarbu yra tai, kad kaltininko asmenybės ir (ar) jo veikos vertinimas suponuotų išvadą, jog sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, akivaizdžiai nebūtų teisingas. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į pirmiau nustatytų aplinkybių, turinčių teisinę reikšmę nuteistajam paskirti teisingą bausmę, visumą, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju A. M. padarytas nusikaltimas nėra mažiau pavojingas nei galimas rūšinis tokios veikos pavojingumas. Byloje nesusidėjo ir kokia nors unikali teisinė ar kitokia socialinė situacija, rodanti, kad konkrečiu atveju bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-64-303/2018). Bylos duomenys neabejotinai patvirtina, kad A. M. suvokdamas, jog yra neblaivus ir pats vairuoti automobilio negali, vis tiek sėdo už vairo ir perstatinėdamas automobilį padarė eismo įvykį, iš kurio pasišalino. Tai neabejotinai atskleidžia didesnį tiek nuteistojo, tiek ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą visuomenei. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo A. M. už padarytą nusikalstamą veiką paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta, todėl skirti švelnesnę bausmę, nei įstatymo nustatyta, nėra pagrindo. Nuteistasis apeliaciniame skunde taip pat nepateikė jokių naujų, reikšmingų ir išskirtinių aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas ir, kuriomis remiantis būtų galima švelninti nuteistojo teisinę padėtį.

23. Nuteistojo apeliaciniame skunde nurodoma, kad A. M. neturi galimybių per teismo nustatytą 2 mėnesių laikotarpį sumokėti tokios didelės baudos, todėl prašo paskirtą baudą leisti sumokėti per ilgesnį laikotarpį. Šie apeliacinio skundo argumentai laikytini pagrįstais. Vadovaujantis BVK 22 straipsnio 2 dalies nuostatomis, nuosprendį paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam, jog jis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. BPK 352 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas tuoj pat išaiškina nuteistajam paskirtos bausmės savanoriško ir priverstinio įvykdymo tvarką, sąlygas, jo teises ir pareigas bei nustato terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda. Jeigu bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą (BPK 352 straipsnio 2 dalis).

24. Nagrinėjamu atveju skundžiamu 2020 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu paskirtą galutinę 46 MGL (2 300 Eur) dydžio baudą A. M. buvo įpareigotas sumokėti per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nuteistojo gaunamos pajamos nėra didelės – darbo užmokestis sudaro vidutiniškai apie 777 Eur atskaičius mokesčius, o karantino metu buvo sumažėjusios net iki apie 438 Eur atskaičius mokesčius (2 t., b. l. 62, 154). Be to, nuteistasis pagal 2008 m. gegužės 21 d. Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (terminas iki 2033 m. gegužės 20 d.) kas mėnesį moka būsto kredito įmokas bankui (2 t., b. l. 11–12, 58). Taip pat nuteistasis išlaiko du nepilnamečius vaikus, o jam pačiam yra paskirtas medikamentinis gydymas. Taigi, įvertinus nuteistajam paskirtos baudos dydį – 46 MGL (2 300 Eur), A. M. turtinę padėtį patvirtinančius duomenis ir pirmosios instancijos teismo nustatytą terminą baudai sumokėti, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad 2 mėnesių terminas, per kurį turi būti sumokėta paskirta bauda, yra akivaizdžiai per trumpas. Dar bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, joje buvo įrodymai, iš kurių matėsi gaunamos nuteistojo pajamos ir prievolės, todėl teismas turėjo galimybę realiai įvertinti jo galimybę sumokėti paskirtąją baudą, per nustatomą 2 mėnesių terminą. Akivaizdu, kad net neturėdamas kitų prievolių, nuteistasis neišgalėtų sumokėti baudos, kurios dydis siekia 2300: 2 = 1150 eurų per mėnesį, iš gaunamo 777 eurų atlyginimo. Todėl kolegija sprendžia, jog atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nuteistasis dėl sunkios turtinės padėties neturėjo realių galimybių šią paskirtą baudą sumokėti savanoriškai per teismo nurodytą laikotarpį, o tos galimybės dar sumažėjo, nes dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo nuteistojo valios (COVID-19 įtakos ekonomikai ir ūkio sektoriui) jam buvo sumažintas gaunamas atlyginimas. Dėl to nagrinėjamu atveju yra pagrindas nustatyti ilgesnį – 12 mėnesių – terminą baudai sumokėti. Pažymima, jog nustačius ilgesnį baudos sumokėjimo terminą, nuteistasis turės realią galimybę savanoriškai sumokėti jam teismo nuosprendžiu paskirtą baudą, išvengiant neigiamų priverstinio baudos išieškojimo pasekmių. Pripažinus, kad skundžiamu nuosprendžiu nepagrįstai nustatytas aiškiai per trumpas nuteistajam A. M. paskirtos baudos sumokėjimo terminas, nuosprendis šioje dalyje keičiamas (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. M. (A. M.) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2020 m. gegužės 27 d. nuosprendį pakeisti.

Nuteistajam A. M. paskirtos 46 MGL, t. y. 2 300 Eur (dviejų tūkstančių trijų šimtų eurų) dydžio baudos sumokėjimo terminą prailginti iki 12 mėnesių.

Kitą Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2020 m. gegužės 27 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Algirdas GiedraitisDarius KantaravičiusNerijus Meilutis