Kauno apylinkės teismo sprendimas, e2-347-435/2019

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2019-03-26
Bylos Nr.: e2-347-435/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-01062-2018-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Rūta Jankauskaitė-Jocė
Ieškovas: R. B.
Atsakovas: J. B.
Trečiasis asmuo: uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“, uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“, BnP Finance

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-347-435/2019Proceso Nr. 2-69-3-01062-2018-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.2.6.1; 2.3.2.9; 2.3.2.10; 3.2.6.1; 3.2.8.5 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 26 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Rūta Jankauskaitė-Jocė,sekretoriaujant Ingai Dvareckaitei,dalyvaujant ieškovei R. B., jo atstovei advokatei E. J.,

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei S. P.,

nedalyvaujant atsakovui J. B.,

trečiųjų asmenų uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“, uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“, BnP Finance, akcinės bendrovės ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus atstovams, antstoliams J. Ž., R. B., R. S., S. V. ir M. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. B. patikslintą ieškinį atsakovui J. B. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, kitų klausimų, tretieji asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Gelvora“, uždaroji akcinė bendrovė „Legal Balance“, BnP Finance, akcinė bendrovė, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius, antstoliai J. Ž., R. B., R. S., S. V., M. G., išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašo nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, nepilnamečių vaikų D. B. ir R. B. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui po 190 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki jų pilnametystės, priteisti iš atsakovo išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimą po 2 280 Eur kiekvienam vaikui nuo 2017 metų sausio mėnesio iki ieškinio padavimo teismui dienos, padalinti kreditorinius įsipareigojimus ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai (2 t., b. l. 31–36).

Šalies argumentai

Ieškovė, jos atstovė bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad ieškovė ir atsakovas 2008 m. rugpjūčio 21 d. sudarė santuoką. Šalys susilaukė dviejų sūnų D. B. ir R. B.. Paaiškino, kad santuokos pradžioje ieškovė su atsakovu sutarė, tačiau sutuoktinis buvo linkęs smurtauti, 2017 m. žiemą prieš ieškovę panaudojo fizinį smurtą, taip pat išgėrinėjo ir nesirūpino šeima. Ieškovė nurodė, kad gyventi su atsakovu tapo nesaugu, todėl ji 2017 m. sausio mėnesį paliko atsakovą ir su vaikais išėjo gyventi į nuomojamą būstą. Paaiškino, kad ieškovės nuomojamas būstas sudegė, todėl šiuo metu ji gyvena pas draugę, kuri jai padeda pasirūpinti vaikais. Nurodė, jog ieškovė prisideda prie mokesčių, kol nėra šildymo moka 50 Eur, taip pat perka maistą. Ieškovės sūnus D. B. turi specialių poreikių, yra neįgalus, turi raidos sutrikimų, todėl ieškovė negali palikti jo vieno, nes vaikui reikalinga nuolatinė priežiūra. Nurodė, kad vaikui taip pat sunkiai sekasi mokytis. Paaiškino, jog ieškovės pajamos nėra pakankamos išlaikyti vaikus, moteris dirbo virėja, gaudavo minimalią algą. Šiuo metu ieškovė laukiasi, nuo liepos mėnesio turi nedarbingumą. Nurodė, kad ieškovės pajamos per mėnesį sudaro 200 Eur už vaiko neįgalumą, 90 Eur vaiko išmoka, taip pat gauna apie 136 Eur iš išlaikymo fondo. Ieškovė nurodė, kad visus gaunamus pinigus išleidžia, kadangi reikia pirkti maistą, ji prisideda prie buto išlaikymo, taip pat vaikams reikia pirkti drabužius, batus. Paaiškino, jog atsakovas turi kitą moterį, su ja augina sūnų, kur dirba nežino. Nurodė, kad atsakovas sveikatos problemų neturi yra darbingas, todėl gali prisidėti prie vaikų išlaikymo ir teikti jiems po 190 Eur kas mėnesį. Kadangi atsakovas išlaikymo neteikia nuo 2017 m. sausio mėn. iš jo taip pat priteistina po 2 280 Eur išlaikymo įsiskolinimo kiekvienam vaikui. Ieškovė nurodė, kad vaikus augina viena, jais rūpinasi ir prižiūri, atsakovas nepadeda, šiuo metu vaikai taip pat gyvena su ieškove, todėl jų gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su motina. Paaiškino, kad bendravimo tvarkos nustatyti nereikia, nes ieškovė neprieštarauja, jog atsakovas dalyvautų auklėjant nepilnamečius vaikus. Ieškovė nurodė, kad jai išlaikymas nereikalingas, po santuokos nutraukimo prašo jai palikti ikisantuokinę pavardę Ž. Ieškovė nurodė, kad ji turi kreditorinius įsipareigojimus UAB “Gelvora” ir antstolei J. Ž., tačiau kreditai ieškovės vardu buvo imami šeimos poreikiams tenkinti, pragyvenimui bei malkoms pirkti, todėl prašo pripažinti, kad šie kreditoriniai įsipareigojimai yra solidari ieškovės ir atsakovo prievolė. Ieškovė nurodė, kad apie atsakovo kreditorius jai nėra žinoma, jo paimtų kreditų ji nėra mačiusi, pinigai nebuvo panaudoti šeimos poreikiams tenkinti, todėl atsakovo kreditoriniai įsipareigojimai turėtų būti pripažinti jo asmeninėmis prievolėmis.

Atsakovas teismo nustatytu terminu atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė, tačiau byloje yra pateiktas jo 2018 m. gegužės 14 d. apklausos protokolas (1 t., b. l. 73), kuriame atsakovas nurodė, kad apie bylą dėl santuokos nutraukimo jam nėra žinoma, jis nesislapsto.

Bylos nagrinėjimo metu atsakovas nurodė, jog iš dalies sutinka su ieškiniu. Paaiškino, kad nesutinka su prašomu priteisti išlaikymu, nes tokios sumos teikti negali, jo pajamos per mėnesį sudaro apie 300 Eur, be to, šiuo metu augina dar vieną vaiką. Nurodė, kad kartu su ieškove negyvena nuo 2017 m. vasaros, kai išvyko į užsienį. Paaiškino, jog dirbo Vokietijoje ir iš ten ieškovei siuntė pinigus. Atsakovas paaiškino, kad sutinka, jog santuoka iširo dėl jo kaltės, ir kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina.

Atsakovas į 2019 m. kovo 6 d. teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką jam pranešta tinkamai, viešo paskelbimo būdu (3 t., b. l. 24–25), neatvykimo priežastys nėra žinomos, todėl nelaikomos svarbiomis ir byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo UAB „Gelvora“ pateikė atsiliepimą į ieškinį (1 t., b. l. 179–180), nurodė, kad ieškovė yra skolinga UAB „Gelvora“ pagal vykdomąjį dokumentą Nr. e219550945/2016 (pradinė kreditorė UAB „4finance“) ir sutartį Nr. 9959243001 (pradinė kreditorė UAB „4finance“). Atsakovas yra skolingas pagal vykdomąjį dokumentą Nr. e21999548/2016 (pradinė kreditorė UAB „Tele2“) ir vykdomąjį dokumentą Nr. 2538548/2015 (pradinė kreditorė AB SEB bankas). Nurodė, jog UAB „Gelvora“ sutinka, kad minėti įsiskolinimai liktų solidariais ieškovės ir atsakovo įsiskolinimais.

Trečiojo asmens UAB „Gelvora“ atstovas į 2019 m. kovo 6 d. teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką jam pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėjama UAB „Gelvora“ atstovui nedalyvaujant.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo UAB „Legal Balance“ pateikė atsiliepimą į ieškovės ieškinį (2 t., b. l. 191–192), nurodė, jog su ieškiniu sutinka iš dalies. Nurodė, jog atsakovas kredito sutartį su BnP Finance, AB sudarė po santuokos sudarymo, todėl šalių prievolė kreditorei turi būti solidari.

Trečiojo asmens UAB „Legal Balance“ atstovas į 2019 m. kovo 6 d. teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką jam pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėjama UAB „Legal Balance“ atstovui nedalyvaujant.

Atsiliepimas

Tretieji asmenys BnP Finance, AB, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius, antstoliai J. Ž., R. B., R. S., S. V., M. G. teismo nustatytu terminu atsiliepimų į patikslintą ieškinį nepateikė, į 2019 m. kovo 6 d. teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką jiems pranešta tinkamai, byloje yra prašymai nagrinėti bylą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus atstovui, antstoliui R. S. nedalyvaujant (3 t., b. l. 21, 29), todėl byla nagrinėjama minėtiems tretiesiems asmenims bei jų atstovams nedalyvaujant.

Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą (2 t., b. l. 186–187).

Bylos nagrinėjimo metu Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė nurodė, kad ieškovės vaikai gyvena su ja, atsakovas yra visiškai nusišalinęs nuo vaikų auginimo ir auklėjimo, todėl vaikų gyvenamoji vieta nustatoma su ieškove. Taip pat turėtų būti priteista prašoma 190 Eur išlaikymo suma kiekvienam vaikui iki pilnametystės, nes ši suma patenkins tik būtiniausius vaikų poreikius, be to, vienas vaikas turi specialių poreikių. Nurodė, kad iš atsakovo taip pat turėtų būti priteistas išlaikymo įsiskolinimas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

patikslintas ieškinys tenkinamas.

Nustatyta, kad ieškovė R. B. ir atsakovas J. B. 2008 m. rugpjūčio 21 d. sudarė santuoką (1 t., b. l. 9). 2008 m. rugsėjo 6 d. šalims gimė sūnus D. B., o 2010 m. balandžio 9 d. – R. B. (1 t., b. l. 10). Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-asis skyrius 2017 m. sausio 26 d. nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą dėl atsakovo smurto prieš ieškovę, nes šalys susitaikė (1 t., b. l. 12–15). 2018 m. vasario 5 d. buvo surašytas buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktas (1 t., b. l. 43–44). 2018 m. rugpjūčio 27 d. adresu Kaune, (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno ieškovė, kilo gaisras (2 t., b. l. 38). Ieškovė ir atsakovas nekilnojamojo turto bei transporto priemonių neturi (1 t., b. l. 16–18). Byloje pateikti duomenys apie ieškovės socialinio draudimo išmokas laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 30 d. (1 t., b. l. 8). Vieno vaiko poreikiai per mėnesį sudaro 380 Eur (1 t., b. l. 178). Pateikti mokėjimo kvitai apie išleidžiamas sumas maistui (1 t., b. l. 124). Šalių sūnus D. B. nuo 2017 m. gegužės 29 d. iki 2019 m. rugsėjo 10 d. nustatytas vidutinis neįgalumo lygis (1 t., b. l. 123). Sodros duomenimis atsakovas nuo 2016 m. birželio 6 d. verčiasi individualia veikla (1 t., b. l. 46). Atsakovas nėra deklaravęs savo gyvenamosios vietos (1 t., b. l. 47).

Ieškovė 2013 m. spalio 1 d. su UAB „4finanace“ sudarė vartojimo kredito sutartis, pagal kurias ieškovei buvo suteikti 57,92 Eur ir 144,81 Eur kreditai (2 t., b. l. 59–68, 73–74). Ieškovė 2013 m. spalio 17 d. su UAB „4finanace“ sudarė vartojimo kredito sutartį, pagal kurią ieškovei buvo suteiktas 260,66 Eur kreditas (2 t., b. l. 69–70). Ieškovė 2013 m. spalio 22 d. su UAB „4finanace“ sudarė vartojimo kredito sutartį, pagal kurią ieškovei buvo suteiktas 550,28 Eur kreditas (2 t., b. l. 71–72). Ieškovė 2013 m. spalio 29 d. su UAB „4finanace“ sudarė vartojimo kredito sutartį, pagal kurią ieškovei buvo suteiktas 579,24 Eur kreditas (2 t., b. l. 78–79). Kauno apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 12 d. sprendimu už akių priteisė iš ieškovės UAB „4finanace“ 519,24 Eur skolą 22,74 Eur palūkanas iki kredito grąžinimo, 221,37 Eur palūkanas po kredito grąžinimo, 5 procentų metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas (2 t., b. l. 41–42). 2017 m. gegužės 4 d. UAB „4finanace“ perleido reikalavimo teisę į ieškovę UAB „Gelvora“ (2 t., b. l. 43–58). Antstolės J. Ž. kontoroje vykdomas 842,35 Eur skolos išieškojimas iš ieškovės UAB „Gelvora“ naudai (1 t., b. l. 169). Ieškovė su BnP Finanace, AB yra pilnai atsiskaičiusi (1 t., b. l. 176). Byloje pateikti duomenys apie atsakovo atžvilgiu vykdomus išieškojimus (2 t., b. l. 10–22). Šalių kreditoriams yra pranešta apie kreipimąsi į teismą dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės (1 t., b. l. 7; 2 t., b. l. 37). Byloje taip pat pateikti AB „Swedbank“ sąskaitų išrašai (2 t., b. l. 75–77).

Dėl santuokos nutraukimo

Byloje nustatyta, kad ieškovė R. B. ir atsakovas J. B. 2008 m. rugpjūčio 21 d. sudarė santuoką (1 t., b. l. 9). Ieškovė nurodė, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes jis nesirūpino šeima ir naudojo prieš ieškovę fizinį smurtą. Atsakovas neprieštaravo, kad santuoka iširo dėl jo kaltės.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Siekiant proporcingai paskirstyti procesinę šalies įrodinėjimo pareigą dėl santuokos nutraukimo priežasčių CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos prezumpcijos, kurioms esant laikoma, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės. Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar šeimos interesais. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).

Byloje esantis Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-asis skyriaus 2017 m. sausio 26 d. nutarimas (1 t., b. l. 12–15) patvirtina, kad atsakovas naudojo prieš ieškovę fizinį smurtą. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad atsakovas buvo agresyvus, linkęs smurtauti, todėl 2017 m. sausio mėn. išsikraustė gyventi į nuomojamą būstą. Ieškovės teigimu, atsakovas šeima nesirūpina ir neišlaiko savo vaikų. Atsakovas šių aplinkybių neginčijo, be to, sutiko, kad santuoka iširo dėl jo kaltės. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas neginčijo savo kaltės, teismas sprendžia, kad atsakovas iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, ieškovės ir atsakovo santuoka laikoma faktiškai iširusia, todėl santuoka tarp ieškovės R. B. bei atsakovo J. B. nutraukiama, pripažįstama, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 straipsnio 2 dalis).

Dėl sutuoktinių pavardžių

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovė prašo po santuokos nutraukimo jai palikti ikisantuokinę pavardę Ž. Atsakovas dėl pavardžių savo pozicijos neišsakė. Atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių nėra ginčo dėl pavardžių, po santuokos nutraukimo ieškovei paliekama ikisantuokinė pavardė Ž, o atsakovui prigimtinė B.

Dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo

Santuokos pagrindu atsiranda sutuoktinių tarpusavio turtiniai ir asmeniniai neturtiniai santykiai. Santuoką nutraukus, šie santykiai nutrūksta išskyrus kai kurias teises ir pareigas, kurių tolimesnis įgyvendinimas turi būti išsprendžiamas santuokos nutraukimo momentu. Viena iš tokių pareigų yra sutuoktinių tarpusavio išlaikymo pareiga. Reikalauti priteisti išlaikymą galima tik esant santuokai, taip pat ją nutraukiant ar pripažįstant negaliojančia. CK 3.72 straipsnis nustato buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymo tvarką ir sąlygas. Teisės į išlaikymą neturi sutuoktinis, dėl kurio kaltės nutraukta santuoka, taip pat tas sutuoktinis, kurio turimas turtas ar gaunamos pajamos yra pakankami visiškai save išlaikyti (CK 3.72 straipsnio 1 ir 4 dalys). Ieškovė nurodė, kad išlaikymo po santuokos nutraukimo iš atsakovo nereikalauja. Atsakovas dėl ieškovės išlaikymo nepasisakė. Įvertinus šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad ieškovė yra pajėgi pati save išlaikyti, todėl išlaikymas iš atsakovo ieškovei nepriteisiamas.

Dėl bendravimo tvarko nustatymo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.161 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Tėvams gyvenant skyrium, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant lygiai taip pat, kaip ir tas tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas; vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1–3 dalys).

Bylos nagrinėjimo metu ieškovė patvirtino, kad nustatyti bendravimo su vaikais tvarką nėra tikslinga, nes ji neprieštarauja, kad atsakovas dalyvautų vaikų gyvenime ir su jais bendrautų bendru šalių sutarimu. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra ginčo dėl bendravimo su vaikais tvarkos, konkreti bendravimo tvarka nenustatoma.

Dėl gyvenamosios vietos nustatymo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.174 straipsnio 2 dalis numato, kad ginčai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo sprendžiami vadovaujantis vaiko interesais, atsižvelgiant į jo norą, išskyrus, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams. Ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas šio pobūdžio ginčą, nustato, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2009).

Teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaikų teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo ir motinos asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikams tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, ieškovės, jos atstovės ir išvadą teikiančios institucijos paaiškinimų matyti, kad nepilnamečiai berniukai nuo pat gimimo gyvena kartu su motina, jas sieja artimas ryšys, ieškovė prižiūri ir rūpinasi vaikais, juos išlaiko. Šiuo metu ieškovė kartu su vaikais gyvena draugės bute. Atsakovas savo vaikais nesirūpina ir neteikia jiems išlaikymo. Posėdžio metu patvirtino, kad sutinka, jog vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Atsižvelgiant į tai, jog byloje ginčo dėl nepilnamečių D. B. ir R. B. gyvenamosios vietos nėra, daroma išvada, kad vaikų interesai bus maksimaliai apsaugoti jų gyvenamąją vietą nustačius su ieškove, todėl nepilnamečių berniukų gyvenamoji vieta nustatoma su motina R. B..

Dėl išlaikymo priteisimo

CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepriklausomai nuo to, kartu jie gyvena ar atskirai. Kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principą. Vadovaujantis šiuo principu nustatytas išlaikymas turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010; 2010 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą. Tai, kad vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Išlaikymas yra skiriamas užtikrinti vaikui reikalingas gyvenimo ir vystymosi sąlygas, o jo dydis nustatomas proporcingai pagal tėvų turimas ir galimas turėti galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 3 d. nutartis Nr. 3K-3-16-706/2016).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir ieškovės, jos atstovės nurodytų aplinkybių matyti, kad ieškovė su vaikais gyvena draugės bute, nuosavybės teise kilnojamojo ar nekilnojamojo turto neturi. Ieškovė šiuo metu laukiasi, nuo liepos mėnesio turi nedarbingumą. Ieškovės teigimu, atsakovas savo išlaikymo pareigos sūnums nevykdo nuo 2017 m. sausio mėn. kai ieškovė dėl sutuoktinio smurto išsikraustė iš namų. Ieškovė, vykdydama savo pareigą vaikams pagal savo finansines galimybes užtikrina jų teisę į gyvenamąjį būstą, mitybą, apavą, drabužius ir kitus vaiko poreikius. Duomenų, kad ieškovės atžvilgiu būtų registruoti vaiko teisių pažeidimai byloje nėra.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas verčiasi individualia veikla, nekilnojamojo turto bei transporto priemonių neturi (1 t., b. l. 16, 18, 46). Teismas pažymi, kad atsakovas atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė, nors nurodė, kad prašomo priteisti išlaikymo teikti negali, tačiau nepaaiškino, kokio dydžio išlaikymas yra pagrįstas, neįvardijo kokios jo manymu yra būtinosios berniukų išlaidos per mėnesį, į bylos nagrinėjimą neatvyko, nors apie teismo posėdį jam buvo žinoma.

Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-05-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2009-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2009-12-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009). Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Byloje duomenų, jog atsakovas rūpintųsi nepilnamečiais vaikais, nėra. Atsakovas, žinodamas apie bylos nagrinėjimą, jos eiga nesidomėjo, nepateikė duomenų apie savo turtinę padėtį. Sodros duomenimis jis nuo 2016 m. birželio 6 d. verčiasi individualia veikla, taigi yra darbingas, byloje nėra duomenų, kad jam būtų nustatytas neįgalumas, kuris ribotų galimybes dirbti tam tikros srities (pobūdžio) darbą, todėl jis turi visas galimybes dirbti, susirasti geriau apmokamą darbą ir gauti didesnes pajamas. Nors teismui nėra tiksliai žinoma kokias pajamas gauna atsakovas ir kokia yra jo turtinė padėtis, tačiau įvertinus tai, kad šiuo metu vaikus išlaiko viena ieškovė, daroma išvada, kad atsakovas privalo vykdyti tėvo pareigą ir teikti savo vaikams jų poreikius atitinkantį išlaikymą.

Kaip matyti iš pateiktos nepilnamečių D. B. ir R. B. poreikių lentelės, jų išlaikymui per mėnesį reikia skirti apie 380 Eur (1 t., b. l. 178). Ieškovės nurodyti vaiko poreikiai maistui, aprangai, sveikatai, higienos priemonėms, ugdymui, būsto išlaikymui ir laisvalaikiui, transportui, kirpyklai bei išlaidos šiems poreikiams yra įprasti, visa tai būtina, kad vaikai visaverčiai augtų, vystytųsi ir būtų lavinami. Pažymima, kad siekiant, jog suaugę vaikai taptų visavertėmis asmenybėmis, išlaikymo forma ir dydis negali būti ribojami vien minimalių (fiziologinių) vaikų poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikai turėtų tinkamas sąlygas vystytis, realizuoti savo sugebėjimus. Be to, išlaikymas vaikams priteistinas siekiant patenkinti ne tik šiandieninius vaikų poreikius, tačiau turi būti orientuotas ir į vaikų ateitį. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad D. B. nuo 2017 m. gegužės 29 d. iki 2019 m. rugsėjo 10 d. nustatytas vidutinis neįgalumo lygis (1 t., b. l. 123), jis turi raidos sutrikimų, todėl ieškovė negali palikti jo vieno, nes vaikui reikalinga nuolatinė priežiūra. Šiuo atveju vaiko turimi specialūs poreikiai taip pat didina išlaidas jo kasdieniams poreikiams. Teismo vertinimu, ieškovės nurodyti vaikų poreikiai yra protingi ir atitinkantys vaikų amžių, kaip matyti didžioji dalis išlaidų tenka maistui (100 Eur) ir drabužiams, avalynei bei būstui išlaikyti (120 Eur), todėl įvertinus šiuo metu Lietuvoje esančią ekonominę situaciją, prekių ir paslaugų kainas, poreikių lentelėje nurodytos išlaidos laikytinos pagrįstomis.

Pažymėtina, kad motinos ir tėvo pareiga rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Atsakovas negali būti atleistas nuo pareigos teikti savo vaikams išlaikymą, kadangi tai yra jo asmeninė prievolė, kuri negali būti perkelta kitam asmeniui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vienodą praktiką šios kategorijos bylose ne kartą yra konstatavęs, kad tėvams šiuo aspektu tenka dalintis normalaus vaikų vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti (CK 3.159 straipsnio 1 dalis). Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad šiuo metu visa vaikų išlaikymo ir auginimo našta tenka vienai ieškovei. Moteris nedirba, jos finansinė padėtis yra sunki, ji neturi jokio turto, o gaunamas pajamas sudaro 200 Eur už vaiko neįgalumą, 90 Eur vaiko išmoka bei 136 Eur iš išlaikymo fondo. Ieškovės sunkią finansinę padėtį patvirtina ir tai, kad jai yra suteikta valstybės garantuojama ir 100 procentų apmokama antrinė teisinė pagalba. Taigi ieškovė viena nepajėgi patenkinti visų vaikų poreikių. Kadangi vaikų poreikių tenkinimo pareigos negalima perkelti tik vaikų motinai, atsakovas taip pat privalo rūpintis savo nepilnamečiais vaikais, teikdamas vaikų poreikius atitinkantį išlaikymą.

Atsižvelgiant į tai, kad nepilnamečių berniukų išlaikymu rūpinasi viena ieškovė, darytina išvada, jog ieškovės reikalavimai priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams D. B. ir R. B. mėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 190 Eur nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2018 m. sausio 24 d.) iki jų pilnametystės, laikytinas pagrįstu, todėl tenkintinas (CPK 178, 197, 185 straipsniai, CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.200 straipsnis).

Periodinio išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skiriama vaiko įstatyminė atstovė ieškovė R. B. išimtinai vaiko interesams tenkinti (CK 3.190 straipsnis, 3.203 straipsnis).

Sprendimas išlaikymo periodinėmis išmokomis dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms (vieno iš tėvų materialinei padėčiai, vaiko poreikiams, jo sveikatos būklei) jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Sprendimui įsiteisėjus panaikintinos 2018 m. sausio 29 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

CPK 385 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad, be kita ko, priimdamas sprendimą nutraukti santuoką, teismas privalo išspręsti pareikštus reikalavimus dėl vaikų išlaikymo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolėje kreditorius yra vaikas, o skolininkai – tėvai, nes jų kiekvieno asmeninė prievolė yra teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui (CK 3.192 straipsnis). Sprendžiant nepilnamečio vaiko išlaikymo klausimus, ieškovu santuokos nutraukimo byloje bet kokiu atveju yra vaikas, atstovaujamas vieno iš tėvų. Jeigu tinkamas išlaikymas nepilnamečiam vaikui buvo teikiamas vieno iš tėvų sąskaita, tai, minėta, kreditoriaus nepilnamečio vaiko interesas gauti išlaikymą nepažeidžiamas, bet kartu tai reiškia, kad vienas iš tėvų vykdė savo ir dar kito asmens prievoles (CK 6.50 straipsnis). Tai sudaro pagrindą išvadai, kad šio asmens, kuris faktiškai visa apimtimi vienas teikė išlaikymą nepilnamečiam vaikui, interesai yra pažeisti. Tam iš tėvų, kuris vykdo savo paties ir kito iš tėvų nepilnamečio vaiko išlaikymo prievoles, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku – nepilnamečio vaiko išlaikymo neteikusiu ir neteikiančiu vienu iš tėvų (CK 6.50 straipsnio 3 dalis). Nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolėje tai yra teisė atgauti už kitą tėvą įvykdytą nepilnamečio vaiko išlaikymo dalį. Reikalavimo teisių prisiteisti už kitą iš tėvų teiktą išlaikymą įgijimui netrukdo asmeninis išlaikymo prievolės pobūdis, nes abu tėvai turi tapačią bendrą prievolę išlaikyti vaiką ir šios prievolės asmeniškumas nepaneigiamas vienam iš tėvų bendros prievolės kontekste įgyjant kompensacinės paskirties atgrežtinį reikalavimą į įsiskolinusį vieną iš tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2010).

Ieškovė prašo jai priteisti iš ieškovo po 2 280 Eur kiekvienam vaikui nuo 2017 m. sausio mėn. iki ieškinio padavimo teismui dienos. Ieškovė nurodė, kad atsakovas nuo 2017 m. sausio mėn. sūnų išlaikymui neskyrė jokių lėšų. Nors atsakovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad būdamas Vokietijoje siuntė ieškovei pinigus, tačiau nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad ieškovė pagrįstai prašo priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą, todėl nepilnamečiams vaikams D. B. ir R. B. iš atsakovo priteisiama po 2 280 Eur nuo 2017 m. sausio mėn. iki ieškinio padavimo teismui dienos.

Dėl kreditorinių reikalavimų

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė turi kreditorinius įsipareigojimus UAB „Gelvora“ ir antstolei J. Ž. (vykdomojo byla Nr. 0161/ 16/04503). Ieškovė prašo šias prievoles pripažinti solidariomis su atsakovu, kadangi ieškovė kreditus ėmė išimtinai šeimos poreikiams tenkinti.

Pagal CK 3.109 straipsnį kiekvienas sutuoktinis turi teisę sudaryti sandorius, būtinus išlaikyti šeimos namų ūkį ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą. Pagal prievoles, kylančias iš tokių sandorių, sutuoktiniai atsako solidariai, nesvarbu, koks jų turto teisinis režimas, išskyrus atvejus, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga. Solidarioji sutuoktinių prievolė neatsiranda, jeigu vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, kai tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Sutuoktiniai, prisiimdami ir vykdydami prievoles, susijusias su šeimos poreikių tenkinimu, privalo elgtis lygiai taip pat apdairiai ir rūpestingai, kaip ir priimdami ir vykdydami savo asmenines prievoles. Šiuo atveju byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovė kreditus būtų naudojusi savo asmeniniams poreikiams, aplinkybės, kad kreditai buvo panaudoti bendriems šeimos poreikiams tenkinti neginčijo ir atsakovas. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta ir į tai, jog UAB „Gelvora“ bei antstolė neprieštaravo ieškovės prašymui, kreditoriniai įsipareigojimai vykdomojoje byloje Nr. 0161/ 16/04503 pripažįstami solidaria ieškovės ir atsakovo prievole.

Trečiasis asmuo UAB „Legal Balance“ atsiliepime į ieškinį, nurodė, kad nesutinka, jog atsakovo prievolė būtų pripažinta jo asmenine, nes jis kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) sudarė po santuokos sudarymo. Teismas pažymi, kad byloje nėra pateiktos kreditorės nurodytos vartojimo kredito sutartys, taip pat nėra objektyvių duomenų apie tai, kad vartojimo kreditus atsakovas paėmė siekiant išlaikyti namų ūkį, užtikrinti vaiko auklėjimą bei švietimą. Priešingai, ieškovė bylos nagrinėjimo metu patvirtino, jog apie atsakovo kreditorius ji nieko nežinojo, sutuoktinio paimtų kreditų nebuvo mačiusi, o ir pinigai nebuvo panaudoti šeimos poreikiams tenkinti. Prieštaravimų, kad kreditoriniai įsipareigojimai pagal vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) yra solidarios, o ne asmeninės prievolės nepareiškė ir pats atsakovas. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog kreditai buvo panaudoti šeimos poreikiams patenkinti, teismas atsakovo prievoles pagal vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) pripažįsta jo asmeninėmis.

Atsakovas taip pat turi kreditorinių įsipareigojimų UAB „Gelvora“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, BnP Finance, AB ir antstoliams J. Ž., R. B., R. S., S. V., M. G.. Įvertinus tai, kad šie kreditoriai prieštaravimų, jog atsakovo kreditoriniai įsipareigojimai jiems būtų pripažinti atsakovo asmeninėmis prievolėmis nepareiškė, laikoma, kad byloje ginčo dėl to nėra ir ieškovės reikalavimas pripažinti sutuoktinio prievoles antstoliams R. B. vykdomojoje byloje Nr. 0085/18/00438, R. S. vykdomojoje byloje Nr. 0070/18/00083, S. V. vykdomojoje byloje Nr. 0114/17/00539, J. Ž. vykdomosiose bylose Nr. 0161/15/03448 ir Nr. 0161/15/02202, M. G. vykdomojoje byloje Nr. 0007/15/01335, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus vykdomojoje byloje Nr. 0070/18/00083, UAB „Gelvora“ vykdomosiose bylose Nr. 0114/17/00539 ir Nr. 0007/15/01335 ir BnP Finance, AB vykdomosiose bylose Nr. 0161/15/03448 ir Nr. 0161/15/02202 asmeninėmis taip pat tenkinamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovei byloje buvo teikiama 100 procentų valstybės garantuojama teisinė pagalba (1 t., b. l. 19–20). Už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo mokamas 51 Eur žyminis mokestis. Toks pat žyminis mokestis mokamas ir už reikalavimą priteisti išlaikymo įsiskolinimą. Kadangi šeimoje yra du vaikai iš viso mokėtinas žyminis mokestis sudaro 204 Eur. Už prašymą dėl santuokos nutraukimo mokamas 75 Eur žyminis mokestis. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės patikslintas ieškinys tenkinamas pilnai, iš atsakovo valstybei priteisiamas 279 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas), taip pat 795,83 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos (CPK 99 straipsnis).

Valstybė šioje byloje patyrė 32,86 Eur išlaidas už procesinių dokumentų siuntimą. Patikslintą ieškinį patenkinus visiškai, šios išlaidos priteisiamos valstybei iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268–270 straipsniais, 307 straipsniu,

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti.

Nutraukti R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką sudarytą 2008 m. rugpjūčio 21 d. Kauno miesto civilinės metrikacijos biure, įrašo Nr. 1832, dėl atsakovo kaltės.

Po santuokos nutraukimo R. B. palikti pavardę – Ž., J. B. – B..

Nepilnamečių vaikų D. B., gimusio 2008 m. rugsėjo 6 d. ir R. B., gimusio 2010 m. balandžio 9 d., gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ieškove R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečių D. B., gimusio 2008 m. rugsėjo 6 d. ir R. B., gimusio 2010 m. balandžio 9 d., išlaikymui kiekvienam po 190 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt eurų) mokamomis mėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo (2018 m. sausio 24 d.) dienos iki sūnų pilnametystės.

Nepilnamečių D. B., gimusio 2008 m. rugsėjo 6 d. ir R. B., gimusio 2010 m. balandžio 9 d., išlaikymo lėšų tvarkytoja paskirti ieškovę R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams D. B., gimusio 2008 m. rugsėjo 6 d. ir R. B., gimusio 2010 m. balandžio 9 d., išlaikymo įsiskolinimą kiekvienam po 2 280 Eur (du tūkstančius du šimtus aštuoniasdešimt eurų) mokamomis mėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo 2017 m. sausio mėn. iki ieškinio padavimo (2018 m. sausio 24 d.) dienos.

Nustatyti, kad kreditorinis įsipareigojimas trečiajam asmeniui UAB „Gelvora“ bei antstolei J. Ž. vykdomojoje byloje Nr. 0161/16/04503 yra solidari atsakovo J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir ieškovės R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievolė.

Nustatyti, kad kreditoriniai įsipareigojimai antstoliams R. B. vykdomojoje byloje Nr. 0085/18/00438, R. S. vykdomojoje byloje Nr. 0070/18/00083, S. V. vykdomojoje byloje Nr. 0114/17/00539, J. Ž. vykdomosiose bylose Nr. 0161/15/03448 ir Nr. 0161/15/02202, M. G. vykdomojoje byloje Nr. 0007/15/01335, tretiesiems asmenims Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus vykdomojoje byloje Nr. 0070/18/00083, UAB „Gelvora“ vykdomosiose bylose Nr. 0114/17/00539 ir Nr. 0007/15/01335 ir BnP Finance, AB vykdomosiose bylose Nr. 0161/15/03448 ir Nr. 0161/15/02202 bei UAB „Legal Balance“ pagal vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), yra asmeninės atsakovo J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievolės.

Priteisti valstybei iš atsakovo J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 795,83 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidas (ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą), 279 Eur žyminio mokesčio bei 32,86 Eur išlaidas už procesinių dokumentų siuntimą (šios sumos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Sprendimui įsiteisėjus panaikinti 2018 m. sausio 29 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimą išlaikymo dalyje vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Rūta Jankauskaitė-Jocė