Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

2020-12-17 · Civilinė byla Nr. e2-1080-796/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2020-12-17Klaipėdos apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-03-04Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-12-17
Bylos Nr.
e2-1080-796/2020
Teisminio proceso Nr.
2-57-3-00296-2020-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Kristina Domarkienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Sotega“
Atsakovas
Tauragės lopšeliui-darželiui „(duomenys neskelbtini)“
Civilinė byla Nr. e2-1080-796/2020Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00296-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.11.4.5; 3.1.7.6; 3.2.6.1; 3.2.6.5
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 17 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė,

rašytinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sotega“ ieškinį atsakovėms Tauragės lopšeliui-darželiui „(duomenys neskelbtini)“, Tauragės lopšeliui-darželiui „(duomenys neskelbtini)“, Tauragės lopšeliui-darželiui „(duomenys neskelbtini)“, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Vilartina“, dėl perkančiųjų organizacijų neteisėtų sprendimų viešuosiuose pirkimuose Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

1. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo įpareigoti Perkančiąsias organizacijas (Tauragės lopšelį-darželį „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir atsakovas 1) pirkime CVP IS Nr. (duomenys neskelbtini), Tauragės lopšelį-darželį „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir atsakovas 2) pirkime CVP IS Nr. (duomenys neskelbtini), Tauragės lopšelį-darželį „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir atsakovas 3) pirkime CVP IS Nr. (duomenys neskelbtini)) atnaujinti minėtųjų Pirkimų procedūras; panaikinti neteisėtus Perkančiųjų organizacijų sprendimus viešuosiuose pirkimuose (Tauragės lopšeliui-darželiui „(duomenys neskelbtini)“ pirkime CVP IS Nr. (duomenys neskelbtini), Tauragės lopšeliui-darželiui „(duomenys neskelbtini)“ pirkime CVP IS Nr. (duomenys neskelbtini), Tauragės lopšeliui-darželiui „(duomenys neskelbtini)“ pirkime CVP IS Nr. (duomenys neskelbtini)): 1) dėl ekonominio naudingumo vertinimo balų skyrimo UAB „Vilartina“ ir UAB „Sotega“ pasiūlymams, dėl pasiūlymų eilės sudarymo Pirkimuose; 2) dėl UAB „Vilartina“ pasiūlymo pripažinimo laimėjusiu Pirkimus; 3) dėl viešųjų pirkimų sutarčių sudarymo su UAB „Vilartina“; pripažinti viešųjų pirkimų sutartis, sudarytas tarp atsakovų ir UAB „Vilartina“, niekinėmis nuo jų sudarymo momento ir grąžinti šalis į prieš pažeidimus buvusia padėtį arba taikyti alternatyvias sankcijas – sutrumpinti minėtųjų sutarčių terminą iki 1 (vieno) mėnesio (skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos); įpareigoti atsakovus ginčo Pirkimuose grįžti į prieš pažeidimus buvusia padėtį, tęsti viešųjų pirkimų procedūras teisės aktų nustatyta tvarka, iš naujo įvertinti Pirkimo dalyvių pasiūlymus, atsižvelgiant į Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duotą išvadą šioje civilinėje byloje. Jeigu teismas nuspręstų, jog dėl skaidrumo (ir (ar) kitų) viešųjų pirkimų principų pažeidimo vykdant ginčo Pirkimų procedūras, ieškinio 30.1–30.4 p. išdėstytų reikalavimų tenkinti nėra galimybės, prašo teismą įpareigoti atsakovus sutrumpinti viešųjų pirkimų sutarčių, sudarytų tarp UAB „Vilartina“ ir atsakovų, terminus iki 1 mėnesio (skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos) ir įpareigoti atsakovus vykdyti naujų viešųjų pirkimų procedūras dėl to paties pirkimo objekto (jeigu nebus išnykęs būtinumas atsakovams tokias paslaugas įsigyti). Priteisti iš atsakovų ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias patikslins vėliau.

1.1 Ieškovė nurodo, jog Perkančiosios organizacijos, vykdydamos viešųjų pirkimų procedūras, pažeidė skaidrumo principą, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 17 straipsnio 1 dalies reikalavimus, tai yra imperatyviąsias teisės normas, dėl to negalima situacija, kad pirkimų rezultatai būtų vertinami kaip teisėti. Pažymi, kad perkančiosios organizacijos Tauragės lopšelis-darželis „(duomenys neskelbtini)“, Tauragės lopšelis-darželis „(duomenys neskelbtini)“, Tauragės lopšelis-darželis „(duomenys neskelbtini)“ – trys atskiros Perkančiosios organizacijos, kurios vykdė atskirus viešuosius pirkimus dėl analogiško objekto (vaikų maitinimo paslaugų) įsigijimo. Pirkimų CVP IS numeriai atitinkamai yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Visų trijų atskirai vykdomų pirkimų procedūros vykdomos identiškai ir beveik tuo pačiu metu – pradedant pirkimų paskelbimu, sąlygų identiškumu, baigiant Perkančiųjų organizacijų atsakymais, ekonominio naudingumo balų skaičiavimu, laimėtojo nustatymu, atsakymais į paklausimus, paaiškinimais, atsakymais į Tiekėjo pretenziją. Kadangi pirkimai vykdomi ne centralizuotai, taigi neteisėta derinti / koordinuoti veiksmus, vykdant Pirkimų procedūras. Iš visų trijų minėtųjų Perkančiųjų organizacijų gautų UAB „Vilartina“ pasiūlymų pirkimuose dokumentų akivaizdu, kad visus tris pirkimus vykdo tie patys asmenys, kurie, pateikdami tiekėjai UAB „Vilartina“ pasiūlymų dokumentus susipažinti, netgi sumaišė dalį dokumentų.

1.2 Ieškovė taip pat nurodo, jog UAB „Vilartina“ valgiaraštis neatitinka reikalavimų, nustatytų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. V-964 „Dėl maitinimo organizavimo ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo mokyklose ir vaikų socialinės globos įstaigose tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintame Apraše (su visais pakeitimais, galiojanti redakcija). Vien dėl šios priežasties UAB „Vilartina“ pasiūlymas privalėjo būti atmestas, nes tokių neatitikčių ištaisyti neįmanoma nepateikiant naujo pasiūlymo (naujos pasiūlymo techninės dalies). Pažymi, kad UAB „Vilartina“ valgiaraščiuose naudojama uogienė, kurios sudėtyje viršijamas cukraus kiekis; salotos, kuriose yra 34 procentai majonezo; valgiaraščiuose dirbtinai gerinamos patiekalų savybės, nurodomi klaidinantys patiekalų pavadinimai; valgiaraščiuose nurodytose košėse naudojamas nepagrįstai didelis kruopų kiekis; valgiaraštyje nurodoma, kad bus vaikams duodama arbata, tačiau joje arbatžolių kiekis – 0,00, o vandens – 200, todėl ieškovė teigia, kad bus duodamas tiesiog vanduo; valgiaraščiuose yra neatitiktys dėl patiekalų išeigų. Pažymi, kad atsakovai negalėjo vertinti trečiojo asmens pateiktų valgiaraščių pagal ekonominio vertinimo kriterijų, nes ties patiekalų gamybai naudojama šviežia arba atvėsinta mėsa ir šviežia arba atvėsinta žuvimi nėra nurodomas jos kiekis.

1.3 Ieškovė nurodė, jog UAB „Vilartina“ valgiaraštis privalėjo būti net nevertinamas, nes jis neatitinka teisės aktų reikalavimų ir šių neatitikčių neįmanoma ištaisyti, nepateikiant naujo pasiūlymo, naujo valgiaraščio, vadinasi, pasiūlymas privalėjo būti atmestas. Vertina, jog balų skaičiavimas Pirkime buvo vykdomas nekvalifikuotai, pažeidžiant skaidrumo, lygiateisiškumo principų reikalavimus, nesilaikant teisės aktų reikalavimų. Pasiūlymas, kuris privalėjo būti atmestas dėl netinkamos pasiūlymo techninės dalies, buvo įvertintas kaip geriausias, jam buvo skirta daugiausiai ekonominio naudingumo vertinimo balų, jis buvo pripažintas laimėjusiu pirkimą, su laimėtoju sudarytos viešųjų pirkimų sutartys.

2. 2020 m. rugsėjo 14 d. rezoliucija ieškovės ieškinys buvo priimtas, atsakovams ir trečiajam asmeniui buvo nustatytas 4 dienų terminas atsiliepimams pateikti.

3. 2020 m. rugsėjo 17 d. rezoliucija buvo tenkintas atsakovų atstovo prašymas ir terminas atsiliepimui pateikti pratęstas iki 2020 m. rugsėjo 29 d.

Atsiliepimas

4. 2020 m. rugsėjo 29 d. atsakovai pateikė atsiliepimą į ieškinį. Atsakovai nurodo, kad nesutinka su ieškovės ieškinyje nurodytais argumentais bei reiškiamais reikalavimais ir teismo prašo ieškovės ieškinį atmesti visa apimtimi. Atsakovų Tauragės lopšelio-darželio „(duomenys neskelbtini)“, Tauragės lopšelio-darželio „(duomenys neskelbtini)“, Tauragės lopšelio-darželio „(duomenys neskelbtini)“ naudai iš ieškovės UAB „Sotega“ priteisti visas atsakovų byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas.

4.1 Nurodo, jog ieškovė neturėjo jokio pagrindo (ir tai prieštarauja VPĮ ir CPK nuostatoms) į vieną ieškinį sujungti reikalavimus dėl trijų atskirų viešųjų pirkimų. Atsakovų vertinimu, teikdama vieną ieškinį dėl trijų skirtingų viešųjų pirkimų ieškovė pažeidė proceso teisės normas, o teismas turėjo atsisakyti tokį ieškinį priimti. Lingvistinė VPĮ 102 straipsnio, 104 straipsnio ir kitų normų, taip pat CPK 423³ straipsnio normos analizė leidžia teigti, kad įstatymai suteikia teisę vienu ieškiniu skusti viename viešajame pirkime priimtus sprendimus ar sudarytą viešojo pirkimo sutartį.

4.2 Pažymi, jog ieškovė pretenzijas atsakovams dėl vykdytų viešųjų pirkimų pateikė po to, kai jau buvo sudarytos viešojo pirkimo sutartys atitinkamame pirkime. Ieškovei iki pirkimo sutarčių sudarymo su UAB „Vilartina“ nė viename pirkime nepateikus pretenzijos, ieškinyje negali būti reiškiami reikalavimai dėl atitinkamų perkančiųjų organizacijų sprendimų panaikinimo ar pirkimo procedūrų atnaujinimo. Ieškovei pirmąją pretenziją pateikus jau pasibaigus pirkimo procedūrai ir po pirkimo sutarties sudarymo, ieškovė per 6 mėnesius gali kelti nebent pačios pirkimo sutarties teisėtumo klausimą (VPĮ 102 straipsnio 3 dalis), o viešojo pirkimo procedūrų, kurios jau yra pasibaigusios, o jų metu jokių pretenzijų nebuvo gauta, nebegali būti individualiai kvestionuojamos ar reikalaujama jas atnaujinti.

4.3 Tai, kad ieškovė viešųjų pirkimų procedūrų metu paprašė atsakovų pateikti trečiojo asmens UAB „Vilartina“ pasiūlymo duomenis, net jei galėtų būti pagrindas spręsti dėl termino pretenzijai pateikti pratęsimo, jokiu būdu nėra ir negali būti pagrindu pratęsti pirkimo sutarties sudarymo atidėjimo terminą, t. y. tokio ieškovės prašymo pateikimas savaime nebuvo kliūtis sudaryti pirkimo sutartis su pirkimą laimėjusiu tiekėju pasibaigus VPĮ nustatytam terminui.

4.4 Atsakovai nurodo, jog ieškovė ieškinyje dėsto niekuo nepagrįstus ir neįrodytus deklaratyvaus pobūdžio samprotavimus, neva visi trys atsakovai, vykdydami atitinkamą savo organizuotą viešąjį pirkimą, tarpusavyje kažkokiu (ieškinyje konkrečiai neįvardytu) būdu derino savo veiksmus ir tariamai vykdė centralizuotą maitinimo paslaugų pirkimą. Ieškovė ieškinyje nurodo taip pat ir tai, jog kažkokiu, ieškinyje nenurodytu, būdu vykdant pirkimus veiksmus derino netgi ne pačios Perkančiosios organizacijos, o ieškovės neįvardytas trečiasis asmuo.

4.5 Atkreipia teismo dėmesį, kad visos trys Perkančiosios organizacijos yra tokią pačią veiklą vykdantys asmenys – lopšeliai-darželiai, veikia tame pačiame mieste – Tauragėje, o organizuodamos ginčo viešuosius pirkimus pirko iš esmės tą patį objektą – maitinimo paslaugas. Visi trys nagrinėjami viešieji pirkimai buvo organizuojami pagal tokio paties turinio pirkimo sąlygas. Esant iš esmės vienodam pirkimo objektui ir Perkančiųjų organizacijų panašumams visų pirkimų atveju, procedūrų eigos panašumas yra ne tik galimas, tačiau ir natūraliai labai tikėtinas. Be to, visuose pirkimuose dalyvavo tie patys du tiekėjai, kurių pasiūlymų turinys visuose trijuose pirkimuose buvo iš esmės identiškas.

Šalies argumentai

4.6 Ieškovės ieškinyje nurodomos aplinkybės dėl tam tikrų dokumentų iš trečiojo asmens UAB „Vilartina“ pirkimuose pateiktų pasiūlymų neteisingo pateikimo ieškovei (galbūt sumaišant tam tikrus dokumentus) taip pat neparodo nei tariamo koordinuoto viešųjų pirkimų vykdymo, nei kokių nors atsakovų atliktų VPĮ pažeidimų vykdant šiuos viešuosius pirkimus. Nurodo, kad laidavimo draudimo raštai ir EBVPD dokumentas laikytini dokumentais, nesusijusiais su pirkimo objektu. Tokių dokumentų klaidingas pateikimas kitai perkančiajai organizacijai nėra nei kliūtis vėliau pirkimo procedūrų metu pateikti teisingą analogišką dokumentą perkančiajai organizacijai, nei reiškia kokį nors koordinuotą bendrą perkančiųjų organizacijų veikimą. Pažymi, kad trečiasis asmuo UAB „Vilartina“ kiekvienai perkančiajai organizacijai iki sprendimo sudaryti pasiūlymų eilę, nepažeisdama pirkimo sąlygų, pateikė visus reikiamus dokumentus, inter alia, atitinkamai perkančiajai organizacijai adresuotus laidavimo draudimo raštus ir EBVPD dokumentus.

4.7 Atsakovų vertinimu, pirkimus laimėjusio tiekėjo UAB „Vilartina“ pateikti valgiaraščių pasiūlymai atitinka teisės aktų reikalavimus, yra tinkami ir pagal tokius pasiūlymus galėjo būti, pagrįstai buvo sudarytos pirkimo sutartys. Pabrėžė, kad, saugant pirkimą laimėjusios tiekėjos UAB „Vilartina“ pateiktos informacijos konfidencialumą, viešųjų pirkimų procedūrų metu ieškovei buvo pateikta tik dalis UAB „Vilartina“ valgiaraščio duomenų. Teismui pateikia išsamius pirkimus laimėjusio tiekėjo pasiūlymus tam, kad jų tinkamumas, atitiktis teisės aktų nuostatoms galėtų būti įvertinti tiek teismo, tiek ir išvadas teikiančių institucijų. Perkančiosios organizacijos sprendimus dėl UAB „Vilartina“ ir ieškovės teiktų valgiaraščių tinkamumo, dėl jų ekonominio naudingumo vertinimo priėmė ne vienvaldiškai – dėl visų pirkimų metu gautų tiekėjų pasiūlymų įvertinimo buvo kreiptasi į specialistą – UAB „Rakorda“ dirbantį ekspertą M. T..

4.8 Priešingai, nei nurodoma ieškinyje, nei majonezo, nei uogienės naudojimas per se nėra draudžiamas sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintu Vaikų maitinimo organizavimo tvarkos aprašu ar kitais teisės aktais. Šių produktų tinkamumas tiesiogiai priklauso nuo jų turinio ir (ar) patiekalo, kuriame jie naudojami. Ieškovės nepagrįsti samprotavimai dėl netinkamų / nesutampančių UAB „Vilartina“ valgiaraštyje nurodytų maisto produktų išeigų kyla dėl konfidencialumo tikslais ieškovei pateiktos dalinės valgiaraščio informacijos. Atsakovai patvirtina, kad UAB „Vilartina“ valgiaraštyje nurodytų maisto produktų išeigos yra teisingos ir pagrįstos. Paaiškina, kad paruošus arbatą iš jos yra išimamos arbatžolės, t. y. tiekiamame produkte arbatžolių nėra, yra tik jų sukurtas rezultatas – arbata. Dėl šios priežasties valgiaraštyje arbatžolių išeiga yra nurodyta 0,0.

4.9 Kadangi ieškovė ieškinyje pripažįsta savo sąsajas su VšĮ „Bruneros“ ir daro užuominas apie VšĮ „Bruneros“ ankstesnius santykius su atsakovais, paaiškina, jog minėta VšĮ „Bruneros“ yra viešojoje erdvėje itin neigiamai pagarsėjusi maitinimo paslaugas teikianti bendrovė, nuolat dalyvaujanti viešuosiuose pirkimuose, o juos laimėjus dažnai sulaukianti itin gausios neigiamos visuomenės reakcijos, skandalingų antraščių viešose žiniasklaidos priemonėse.

4.10 Atsakovų vertinimu, ieškovės reikalavimas dėl visų trijų nagrinėjamuose pirkimuose sudarytų pirkimo sutarčių pripažinimo niekinėmis yra nepagrįstas. Nors ieškovė savo ieškinyje aiškiai nenurodė, kokiu pagrindu prašo pirkimo sutartis pripažinti negaliojančiomis, iš ieškovės argumentų turinio spręstina, kad tai turėtų būti VPĮ 105 straipsnio 1 dalies 4 punktas, t. y. dėl tariamų šiurkščių imperatyvių nuostatų pažeidimų. Tačiau ieškovė nenurodė nė vienos imperatyviosios įstatymo normos, kurią atsakovių sudarytos pirkimo sutartys pažeistų. Nenustačius tokių normų, spręstina, kad pripažinti pirkimo sutartis negaliojančiomis nėra jokio teisinio pagrindo.

4.11 Pažymi, kad dėl ginčo specifikos ieškovės reikalavimų dėl procedūrų atnaujinimo ar pirkimo sutarties galiojimo sutrumpinimo patenkinimas nėra įmanomas, prieštarautų viešajam interesui. Dėl pirkimo objekto specifikos – šiuo atveju būtina išsaugosi sudarytas pirkimo sutartis, nes jų nutraukimas ar termino sutrumpinimas reikštų maitinimo paslaugų darželius-lopšelius lankantiems vaikams nutraukimą mokslo metų laikotarpiu. Tokių sankcijų pritaikymas reikštų, kad visi atsakovų lopšelius-darželius lankantys vaikai naujos pirkimo procedūros metu iki pirkimo procedūrų pabaigos liktų be maitinimo, kas, akivaizdu, yra netoleruotina ir šiurkščiai pažeistų viešąjį interesą.

5. Trečiasis asmuo UAB „Vilartina“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

6. 2020 m. spalio 2 d. nutartimi nustatyta, kad pasirengimas nagrinėti civilinę bylą vyks paruošiamųjų dokumentų būdu. Be kita ko, nutarta į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, įtraukti uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Rakorda“.

Atsiliepimas

7. Trečiasis asmuo UAB „Rakorda“ byloje pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašo pašalinti UAB „Rakorda“ iš nagrinėjamos civilinės bylos, kadangi vykstantis procesas jos teisėms ir interesams negali turėti nei tiesioginės, nei netiesioginės įtakos. Nepašalinus trečiojo asmens iš bylos, prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Ieškinio tenkinimo (atmetimo) klausimą spręsti Klaipėdos apygardos teismo nuožiūra, priteisti iš ieškovo trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas.

7.1 Nurodo, kad šiuo konkrečiu atveju trečiasis asmuo įvertino tik pateiktų valgiaraščių atitiktį ir neprieštaravimą Lietuvos Respublikos sveikatos ministro 2011 m. lapkričio 1l d. įsakymo Nr. V-964 „Dėl maitinimo organizavimo ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo mokyklose ir vaikų socialinės globos įstaigose tvarkos aprašo patvirtinimo“ (2018 m. balandžio 10 d. Nr. V-394. redakcija) reikalavimams. Trečiasis asmuo nevertino valgiaraščių dėl tinkamo šių parametrų apskaičiavimo: bruto, g; neto, g; išeiga, g; baltymai, g; riebalai, g; angliavandeniai, g; energetinė vertė, kcal, skaidulinių medžiagų. Norint vertinti šiuos skaičiavimus reikia turėti naudojamų produktų maistingumą, gaminamų patiekalų technologinius aprašymus. Pabrėžia, kad trečiojo asmens atliktas įvertinimas nebuvo susijęs su ekonominio naudingumo skaičiavimo ir maistinių verčių vertinimu.

8. 2020 m. spalio 12 d. ieškovė UAB „Sotega“ byloje pateikė dubliką, kuriame nurodė, jog laikosi savo ieškinyje (taip pat ikiteisminėje ginčo stadijoje) išdėstytos pozicijos ir mano, kad ginčijami atsakovų sprendimai ginčo pirkimuose Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) yra neteisėti ir privalo būti panaikinti.

Šalies argumentai

8.1 Nurodo, kad faktinės aplinkybės dėl trijų viešųjų pirkimų procedūrų vykdymo akivaizdžiai suderinus veiksmus, galbūt patiriant koordinuojamąjį poveikį iš išorės, ieškovę privertė pateikti bendrą ieškinį dėl trijų viešųjų pirkimų. Atsakovų pastebėjimai dėl lingvistinės paminėtųjų teisės normų analizės nelaikytini teisiškai reikšmingais: net pačios atsakovės šio teiginio nebandė logiškai išplėtoti (apsiribojo bendro pobūdžio apibendrinimu ir konstatavimu). Kita vertus, civiliniuose teisiniuose santykiuose taikomas dispozityvus teisinio reguliavimo metodas, todėl ieškovės teisė pateikti vieną ieškinį dėl kelių akivaizdžiai susijusių viešųjų pirkimų (kai trys skirtingos perkančiosios organizacijos netgi tarpusavyje supainioja viešųjų pirkimų dokumentus – Tauragės lopšeliui-darželiui „(duomenys neskelbtini)“ adresuotais dokumentais disponuoja darželis „(duomenys neskelbtini)“ ir darželis „(duomenys neskelbtini)“ ir darželis „(duomenys neskelbtini)“ tokius dokumentus CVP IS priemonėmis pateikia ieškovei) tikrai nėra įstatymais apribota. Ieškinys pateiktas tinkamai.

8.2 Pažymi, kad pretenzijas UAB „Sotega“ Perkančiosioms organizacijoms pateikė laiku (tai pripažino ir savo atsakymuose į pretenzijas visos trys perkančiosios organizacijos). Po pretenzijų išnagrinėjimo ieškinys teismui pateiktas taip pat laiku. Teisė ginti savo pažeistas teises ir teisėtus interesus teisme – absoliuti. Ieškovei nesuprantamos atsakovų prielaidos dėl procesinių terminų ginče. Nurodo, kad Perkančiosios organizacijos pasirašė viešųjų pirkimų sutartis su UAB „Vilartina“ neišlaukusios privalomo 5 d. d. termino, skaičiuojant nuo duomenų pateikimo momento (kai tiekėjas sužinojo apie galbūt pažeistas savo teises ir (ar) teisėtus interesus, t. y. gavo prašomus duomenis apie UAB „Vilartina“ pasiūlymą ir tik tos informacijos pagrindu turėjo galimybę ginčyti Perkančiųjų organizacijų sprendimus) ir tokiu būdu tyčia apribojo ieškovės ginčo galimybes ikiteisminėje ginčo stadijoje.

8.3 Mano, kad disponuodama tik jai prieinamais duomenimis (dokumentais, prieinamais CVP IS sistemoje) objektyviai įrodė procedūrinių šiurkščių pažeidimų egzistavimo faktą, veiksmų derinimą trijuose skirtinguose pirkimuose. Ieškovė paraleliai kelia logiškai (ir netgi pagal prieinamus dokumentus – faktiškai) pagrįstas prielaidas apie tai, kad Pirkimo procedūros buvo vykdomos neskaidriai, pažeidžiant viešųjų pirkimų principus, galbūt proteguojant UAB „Vilartina“.

8.4 Ieškovė pažymi, kad, neturėjusi galimybės susipažinti su visa informacija (UAB „Vilartina“ „neapkarpytais“ valgiaraščiais, pateiktais pirkime), pasilieka prie savo ieškinyje suformuluotų motyvų ir išvadų valgiaraščių atitikties klausimu. Bet kuriuo atveju į bylą yra įtraukta institucija, kuri pateiks atitinkamas išvadas.

8.5 Viešųjų pirkimų principų pažeidimas aktualioje teismų praktikoje vienareikšmiškai vertinamas kaip imperatyviųjų teisės nuostatų šiurkštus pažeidimas (plačiau – ieškinyje). Neskaidriai vykdytos ginčo Pirkimų procedūros be jokios abejonės pažeidė ieškovės teises ir teisėtus interesus, tai pažeidė ir viešąjį interesą.

8.6 Nurodo, kad teismų praktikoje tikrai galima rasti pavyzdžių, kai sutrumpinus viešojo pirkimo sutarties terminą / nutraukus viešojo pirkimo sutartį viešasis interesas (vaikų maitinimo būtinybė) yra užtikrinamas laikinuoju (trumpalaikiu) pirkimu, pasitelkiant laikinai esamo tiekėjo pajėgumus ir pan.

8.7 Dėl trečiojo asmens UAB „Rakorda“ nurodo, jog ieškovės pateikta informacija įrodo atsakovų pasirinkto eksperto dalykinės kvalifikacijos neaukštą lygį, taip pat vertina, kad jo paslaugos įsigytos neteisėtai. Be to, nurodo, jog tai, kad visi trys atsakovai valgiaraščiams įvertinti pasirinko vieną ekspertą, tik patvirtina, kad pirkimai vyko neskaidriai. Taip pat nurodo, jog nepageidauja viešojo pirkimo laimėtojos UAB „Vilartina“ į bylą traukti atsakove.

Atsiliepimas

9. 2020 m. spalio 15 d. gautas ieškovės atsiliepimas į trečiojo asmens UAB „Rakorda“ atsiliepimą, kuriame nurodo, jog ginčo pirkimuose kaina buvo fiksuota – dėl pasiūlymų kainos Pirkimų dalyviai nesivaržė, varžėsi tik dėl minėtųjų kriterijų Y1, Y2, Y3, kurie visi susiję su specialiųjų žinių turėjimu. Tačiau samdomam specialistui (UAB „Rakorda“) net nebuvo keltas toks reikalavimas – įvertinti valgiaraščius pagal nustatytus vertinimo kriterijus. Taip pat valgiaraščiai samdomo specialisto (UAB „Rakorda“) nebuvo vertinti pagal maistinės ir energetinės verčių parametrus (bruto, g; neto, g; išeiga, g; baltymai, g; riebalai, g; angliavandeniai, g; energetinė vertė, kcal), tai tik įrodo, jog be šito jų neįmanoma įvertinti ir atitikties / neatitikties aktualių teisės aktų reikalavimams. Taigi, nepaisant UAB „Rakorda“ specialisto kvalifikacijos lygio, tokioje situacijoje vienareikšmiškai konstatuotina, kad atsakovai (Perkančiosios organizacijos), nedalyvaujant specialiųjų žinių turintiems specialistams, neturėjo jokios galimybės tinkamai įvertinti ginčo pirkimų dalyvių valgiaraščius pagal Pirkimų sąlygose nustatytus kokybinius vertinimo kriterijus Y1, Y2, Y3. Taip pat nurodo, jog pats trečiasis asmuo nurodo, jog nešališkumo deklaraciją ir konfidencialumo pasižadėjimą pasirašė tik su Tauragės lopšeliu-darželiu „(duomenys neskelbtini)“. Tokia aplinkybė daug ką paaiškina dėl ginčo Pirkimuose vykdytų procedūrų neteisėtumo, neskaidrumo.

10. 2020 m. spalio 21 d. teisme gautas atsakovų triplikas, kuris teisėjos rezoliucija buvo priimtas ir išsiųstas byloje dalyvaujantiems asmenims susipažinti. Nurodo, kad nesutinka su ieškinyje bei dublike išdėstytais ieškovės argumentais. Pažymi, kad ieškovė neteisėtai sujungė tris skirtingus viešuosius pirkimus į vieną ieškinį, taip išvengdama pareigos mokėti didesnį žyminį mokestį ir siekdama sukurti tariamos konspiracijos įvaizdį. Atsakovai pagrįstai atsisakė nagrinėti ieškovės pateiktą pretenziją, nes ji buvo pateikta praleidus VPĮ 103 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą. Ir tai yra „ne vienintelis pagrindas“, kaip nurodo ieškovė savo dublike (1.7 punktas), o absoliutus pagrindas atsakovams palikti ieškovės pretenziją nenagrinėtą. Atsakovai kategoriškai nesutinka su ieškovės nurodomomis aplinkybėmis dėl galimo atsakovų susitarimo dėl konkretaus tiekėjo ir dėl viešųjų principų pažeidimo. Ieškovė nepateikia išvis jokių įrodymų dėl atsakovų tarpusavio susitarimo ir nepagrindžia, kokia logika atsakovams apskritai daryti tokį susitarimą. Ieškovė tik subjektyviai interpretuoja faktines aplinkybes, ignoruodama jai nepatogius faktus, ir siekia dirbtinai sukurti tariamą konspiracinį atsakovų susitarimą. Ieškovė neįvykdo savo esminės pareigos – pateikti įrodymus ir pagrįsti savo metamus kaltinimus atsakovams. Pažymi, kad UAB „Rakorda“ paslaugų įsigijimas nėra šios bylos dalykas. Atsakovai atsižvelgdami į VPĮ reguliavimą su UAB „Rakorda“ sudarė žodinę sutartį po apklausos. Taigi, visos pirkimo procedūros buvo atliktos tinkamai, kiekvienas atsakovas turėjo tinkamai parengtus dokumentus, įskaitant nešališkumo deklaracijas ir konfidencialumo pasižadėjimą. Nesutinka su UAB „Rakorda“ nurodoma pozicija, kad teikė tik valgiaraščių atitikties teisės aktams vertinimą, o tai, jos nuomone, reiškia, kad valgiaraščiai nevertinti dėl tinkamų parametrų. Tokia UAB „Rakorda“ pozicija vertintina kritiškai ir paaiškinama siekiu išvengti galimos atsakomybės dėl netinkamai suteiktų paslaugų (jei taip nuspręstų teismas).

Atsiliepimas

11. Trečiasis asmuo UAB „Rakorda“ byloje pateikė tripliką. Nurodė, jog ekspertinis tyrimas buvo atliktas išimtinai vertinant atitiktį norminių teisės aktų reikalavimams. Todėl jis tik šiuo aspektu ir pasisakė atliktame ekspertiniame tyrime. Šio vertinimo pagrindu tiekėjams buvo pateiktos pastabos bei pasiūlymai, į kuriuos jie atitinkamai reagavo. Taigi savo įsipareigojimus trečiasis asmuo atliko visa apimtimi ir tinkamai, kadangi ne tik atliko ekspertinį tyrimą, tačiau ir pateikė savo vertinimus. Trečiasis asmuo prašo pašalinti jį iš nagrinėjamos civilinės bylos, kadangi vykstantis procesas jo teisėms ir interesams negali turėti nei tiesioginės, nei netiesioginės įtakos. Taip pat nesutinka su ieškovės dublike pateiktu trečiojo asmens kvalifikacijos vertinimu.

Žemesnės instancijos teismas

12. Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. spalio 2 d. nutartimi į bylos nagrinėjimą buvo įtraukta BĮ Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba kaip institucija, teikianti išvadą byloje. Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. spalio 27 d. nutartimi į bylos nagrinėjimą buvo įtraukta Viešųjų pirkimų tarnyba kaip institucija, teikianti išvadą byloje.

13. 2020 m. lapkričio 11 d. teisme buvo gauta Viešųjų pirkimų tarnybos išvada byloje. 2020 m. lapkričio 20 d. teisme buvo gauta BĮ Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnybos išvada byloje.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas

Faktinės aplinkybės

14. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog 2020 m. birželio 19 d. Tauragės lopšelis-darželis „(duomenys neskelbtini)“ paskelbė supaprastintą atvirą viešąjį konkursą „Maitinimo paslaugų pirkimas“, vykdomą Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos priemonėmis (toliau – ir CVP IS), pirkimo numeris (duomenys neskelbtini). 2020 m. liepos 1 d. Tauragės lopšelis-darželis „(duomenys neskelbtini)“ paskelbė supaprastintą atvirą viešąjį konkursą „Maitinimo paslaugų pirkimas“, vykdomą Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos priemonėmis, pirkimo numeris (duomenys neskelbtini). 2020 m. birželio 19 d. Tauragės lopšelis-darželis „(duomenys neskelbtini)“ paskelbė supaprastintą atvirą viešąjį konkursą „Maitinimo paslaugų pirkimas“, vykdomą Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos priemonėmis, pirkimo numeris (duomenys neskelbtini). UAB „Sotega“ ir trečiasis asmuo UAB Vilartina“ dalyvavo visuose trijuose Pirkimuose. Ieškovė Perkančiosioms organizacijoms 2020 m. liepos 3 d. (atsakovui 1), 2020 m. liepos 16 d. (atsakovui 2), 2020 m. liepos 3 d. (atsakovui 3) CVP IS priemonėmis pateikė pasiūlymus Pirkimuose.

15. 2020 m. rugpjūčio 17 d. raštu Nr. 2-34 „Dėl Pirkimo rezultatų“ atsakovas 1 informavo ieškovę apie tai, kad „Perkančioji organizacija sudarė šią pasiūlymų eilę ekonominio naudingumo balų mažėjimo tvarka: 1. Uždaroji akcinė bendrovė „Vilartina“ (už pirmą - trečią kriterijų 92,7839 balai). 2. UAB „Sotega“ (už pirmą - trečią kriterijų 84,9948 balai). Perkančioji organizacija pirkimo laimėtoju pripažįsta tiekėją įrašytą pasiūlymų eilėje pirmuoju numeriu ir laimėtoją kviečia sudaryti viešojo pirkimo-pardavimo sutartį iki 2020 m. rugpjūčio 26 d. Sutarties sudarymui taikomas sutarties atidėjimo terminas, numatytas VPĮ 86 straipsnio 8 dalyje. Sutartis bus sudaroma nedelsiant, bet ne anksčiau, negu pasibaigs atidėjimo terminas, kuris yra ne trumpesnis kaip 5 darbo dienos nuo pranešimo apie sprendimą nustatyti laimėjusį viešojo pirkimo pasiūlymą išsiuntimo iš perkančiosios organizacijos suinteresuotiems dalyviams dienos“. Analogiškus raštus pateikė ir atsakovas 2 bei atsakovas 3. 2020 m. rugpjūčio 17 d. ieškovė Perkančiosioms organizacijoms CVP IS priemonėmis pateikė prašymus susipažinti su UAB „Vilartina“ pasiūlymo medžiaga, taip pat su visais dokumentais, pagrindžiančiais atitiktį kvalifikaciniams reikalavimams.

16. 2020 m. rugpjūčio 25 d. atsakovai pateikė ieškovei tam tikrus dokumentus susipažinti.

17. 2020 m. rugpjūčio 25 d. Tauragės lopšelis-darželis „(duomenys neskelbtini)“ sudarė viešojo pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 4 su UAB „Vilartina“. 2020 m. rugpjūčio 25 d. Tauragės lopšelis-darželis „(duomenys neskelbtini)“ sudarė viešojo pirkimo–pardavimo sutartį Nr. BS-17 su UAB „Vilartina“ . 2020 m. rugpjūčio 26 d. Tauragės lopšelis-darželis „(duomenys neskelbtini)“ sudarė viešojo pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 25-10 su UAB „Vilartina“.

18. 2020 m. rugpjūčio 31 d. ieškovė pateikė pretenziją „Dėl neteisėtų perkančiosios organizacijos sprendimų“ visiems atsakovams.

19. 2020 m. rugsėjo 3 d. Tauragės lopšelis-darželis „(duomenys neskelbtini)“ pateikė atsakymą Nr. 2-39 „Dėl dalyvio pateiktos pretenzijos pirkimui „Maitinimo paslaugų pirkimas“, kuriuo nurodė, kad ieškovės pretenzija pateikta po viešojo pirkimo sutarties sudarymo, todėl ieškovės pretenziją buvo atsisakyta nagrinėti. 2020 m. rugsėjo 3 d. Tauragės lopšelis-darželis „(duomenys neskelbtini)“ pateikė atsakymą Nr. S-87 „Dėl dalyvio pateiktos pretenzijos pirkimui „Maitinimo paslaugų pirkimas“, kuriuo nurodė, kad ieškovės pretenzija pateikta po viešojo pirkimo sutarties sudarymo, todėl ją atsisakyta nagrinėti. 2020 m. rugsėjo 4 d. Tauragės lopšelis-darželis „(duomenys neskelbtini)“ pateikė atsakymą Nr. S-63 „Dėl dalyvio pateiktos pretenzijos pirkimui „Maitinimo paslaugų pirkimas“, kuriuo nurodė, kad ieškovės pretenzija pateikta po viešojo pirkimo sutarties sudarymo, todėl ieškovės pretenziją buvo atsisakyta nagrinėti.

Žemesnės instancijos teismas

20. 2020 m. rugsėjo 10 d. ieškovė pateikė ieškinį Klaipėdos apygardos teismui.

Dėl trijų ieškinių sujungimo

21. Ieškovė nurodo, kad faktinės aplinkybės dėl trijų viešųjų pirkimų procedūrų vykdymo akivaizdžiai suderinus veiksmus, galbūt patiriant koordinuojamąjį poveikį iš išorės, ieškovę privertė pateikti bendrą ieškinį dėl trijų viešųjų pirkimų.

22. Atsakovai nurodo, jog ieškovė, nesutikdama su Perkančiųjų organizacijų sprendimais trijuose skirtinguose viešuosiuose pirkimuose, turėtų skųsti kiekvieną jų individualiai atskiru ieškiniu. Atsakovų vertinimu, teikdama vieną ieškinį dėl trijų skirtingų viešųjų pirkimų ieškovė pažeidė proceso teisės normas, o teismas turėjo atsisakyti tokį ieškinį priimti. Lingvistinė VPĮ 102 straipsnio, 104 straipsnio ir kitų normų, taip pat CPK 423³ straipsnio normos analizė leidžia teigti, kad įstatymai suteikia teisę vienu ieškiniu skusti viename viešajame pirkime priimtus sprendimus ar sudarytą viešojo pirkimo sutartį. Teismas neturi pagrindo sutikti su šiais atsakovų argumentais.

23. CPK 423¹straipsnio 1 dalis numato, jog viešųjų pirkimų bylas teismas nagrinėja pagal bendrąsias šiame Kodekse nustatytas bylų nagrinėjimo taisykles, atsižvelgdamas į šiame skyriuje ar kituose įstatymuose nustatytas išimtis. Teismo vertinimu, CPK 423³ straipsnio, kuriame nurodyti ieškiniui keliami reikalavimai, normos neleidžia teigti, kad įstatymai suteikia teisę vienu ieškiniu skusti viename viešajame pirkime priimtus sprendimus ar sudarytą viešojo pirkimo sutartį. Sutiktina su ieškovės nurodytais argumentais, jog atsakovai šio teiginio nebandė logiškai išplėtoti, o tik apsiribojo bendro pobūdžio apibendrinimu ir konstatavimu. CPK 136 straipsnio 1 dalis numato, jog ieškovas turi teisę sujungti į vieną ieškinį kelis tarpusavyje susijusius reikalavimus. Pažymėtina, jog ieškovė ieškinyje nurodė šių ieškinių sujungimo į vieną motyvus, dėl kurių pagrįstumo teismas gali pasisakyti tik išnagrinėjęs bylą iš esmės, o ne ieškinio priėmimo stadijoje. Kita vertus, civiliniuose teisiniuose santykiuose taikomas dispozityvus teisinio reguliavimo metodas, todėl ieškovės teisė pateikti vieną ieškinį dėl kelių viešųjų pirkimų, siekiant įrodyti, kad vykdant ginčijamus viešuosius pirkimus galbūt buvo pažeistas skaidrumo principas, nėra įstatymais apribota.

Žemesnės instancijos teismas

24. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas vertina, jog ieškovė turėjo teisę vienu ieškiniu ginčyti tris savarankiškus pirkimus.

Dėl ieškovės pretenzijos pateikimo

25. Atsakovai procesiniuose dokumentuose nurodo, jog, ieškovei iki pirkimo sutarčių sudarymo su UAB „Vilartina“ nė viename pirkime nepateikus pretenzijos, ieškinyje negali būti reiškiami reikalavimai dėl atitinkamų perkančiųjų organizacijų sprendimų panaikinimo ar pirkimo procedūrų atnaujinimo. Ieškovė pretenzijas atsakovams dėl vykdytų viešųjų pirkimų pateikė po to, kai jau buvo sudarytos viešojo pirkimo sutartys atitinkamame pirkime, todėl ieškovė per 6 mėnesius gali kelti nebent pačios pirkimo sutarties teisėtumo klausimą (VPĮ 102 straipsnio 3 dalis), o viešojo pirkimo procedūros, kurios jau yra pasibaigusios, o jų metu jokių pretenzijų nebuvo gauta, nebegali būti individualiai kvestionuojamos ar reikalaujama jas atnaujinti. Tai, kad ieškovė viešųjų pirkimų procedūrų metu paprašė atsakovų pateikti trečiojo asmens UAB „Vilartina“ pasiūlymo duomenis, net jei galėtų būti pagrindas spręsti dėl termino pretenzijai pateikti pratęsimo, jokiu būdu nėra ir negali būti pagrindu pratęsti pirkimo sutarties sudarymo atidėjimo terminą, t. y. tokio ieškovės prašymo pateikimas savaime nebuvo kliūtis sudaryti pirkimo sutartis su pirkimą laimėjusiu tiekėju pasibaigus VPĮ nustatytam terminui.

Žemesnės instancijos teismas

26. Ieškovė nurodo, kad pretenzijas Perkančiosioms organizacijoms pateikė laiku (tai pripažino ir savo atsakymuose į pretenzijas visos trys perkančiosios organizacijos). Po pretenzijų išnagrinėjimo ieškinys teismui pateiktas taip pat laiku. Nurodo, kad Perkančiosios organizacijos pasirašė viešųjų pirkimų sutartis su UAB „Vilartina“ neišlaukusios privalomo 5 darbo dienų termino, skaičiuojant nuo duomenų pateikimo momento (kai tiekėjas sužinojo apie galbūt pažeistas savo teises ir (ar) teisėtus interesus, t. y. gavo prašomus duomenis apie UAB „Vilartina“ pasiūlymą ir tik tos informacijos pagrindu turėjo galimybę ginčyti Perkančiųjų organizacijų sprendimus), ir tokiu būdu tyčia apribojo ieškovės ginčo galimybes ikiteisminėje ginčo stadijoje.

27. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog 2020 m. rugpjūčio 17 d. raštu Nr. 2-34 „Dėl Pirkimo rezultatų“ lopšelis-darželis „(duomenys neskelbtini)“ informavo ieškovę apie tai, kad Perkančioji organizacija sudarė tokią pasiūlymų eilę ekonominio naudingumo balų mažėjimo tvarka: 1. UAB „Vilartina“ (už pirmą–trečią kriterijų 92,7839 balo). 2. UAB „Sotega“ (už pirmą–trečią kriterijų 84,9948 balo). Perkančioji organizacija pirkimo laimėtoju pripažįsta tiekėją, įrašytą pasiūlymų eilėje pirmuoju numeriu, ir laimėtoją kviečia sudaryti viešojo pirkimo–pardavimo sutartį iki 2020 m. rugpjūčio 26 d. Sutarties sudarymui taikomas sutarties atidėjimo terminas, numatytas VPĮ 86 straipsnio 8 dalyje. Sutartis bus sudaroma nedelsiant, bet ne anksčiau, negu pasibaigs atidėjimo terminas, kuris yra ne trumpesnis kaip 5 darbo dienos nuo pranešimo apie sprendimą nustatyti laimėjusį viešojo pirkimo pasiūlymą išsiuntimo iš perkančiosios organizacijos suinteresuotiems dalyviams dienos. Analogiškus raštus pateikė ir lopšelis-darželis „(duomenys neskelbtini)“ (2020 m. rugpjūčio 17 d. raštas Nr.S-83), lopšelis-darželis „(duomenys neskelbtini)“ (2020 m. rugpjūčio 17 d. raštas Nr. S-55).

28. 2020 m. rugpjūčio 17 d. ieškovė pateikė atsakovėms prašymus susipažinti su UAB „Vilartina“ pasiūlymo medžiaga, taip pat ir su visais dokumentais, pagrindžiančiais atitiktį kvalifikaciniams reikalavimams, ir dokumentus, kurių pagrindu šio tiekėjo pasiūlymui buvo suteikti ekonominio naudingumo vertinimo balai, įskaitant tiekėjo pateiktus valgiaraščius. Taip pat Perkančiosios organizacijos buvo prašoma pateikti visus procedūrinius dokumentus, susijusius su tiekėjų UAB „Vilartina“ ir UAB „Sotega“ pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimo procedūromis.

29. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog 2020 m. rugpjūčio 25 d. Tauragės lopšelis-darželis „(duomenys neskelbtini)“, atsakydamas į ieškovės prašymą, pateikė: pasiūlymą, EBVPD, pasiūlymo laidavimo draudimo raštą, valgiaraščių ir technologinių kortelių suvestinę, ekonominio naudingumo balų skaičiavimo suvestinę. Tauragės darželis-lopšelis „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. rugpjūčio 25 d. pateikė pasiūlymą, skaičiavimo suvestinę, EBVPD, laidavimo polisą, atlikimo laidavimo raštą, balų suvestinę. Tauragės lopšelis-darželis „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. rugpjūčio 25 d. pateikė pasiūlymą, EBVPD, valgiaraščių ir technologinių kortelių suvestinę, pasiūlymo laidavimo draudimo raštus, Sutartinių prievolių laidavimo draudimo polisą, balų skaičiavimo suvestinę.

30. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog UAB „Sotega“ 2020 m. rugpjūčio 31 d. visoms trims Perkančiosioms organizacijoms CVP IS priemonėmis pateikė Pretenziją dėl neteisėtų perkančiosios organizacijos sprendimų.

31. Byloje pateiktame Tauragės lopšelio-darželio „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. rugsėjo 3 d. atsakyme UAB „Sotega“ nurodyta, jog Perkančiojo organizacija nustatė, kad tiekėjas pretenziją pateikė laiku, nepraleisdamas VPĮ numatytų terminų, tačiau Perkančioji organizacija su pirkimą laimėjusiu tiekėju sutartį sudarė 2020 m. rugpjūčio 26 d. Kadangi pretenzija pateikta po pirkimo sutarties sudarymo dienos, todėl Perkančioji organizacija šią pretenziją vadovaudamasi VPĮ 103 straipsnio 1 dalimi paliko nenagrinėtą. Analogiškus atsakymus ieškovei pateikė ir kitos Perkančiosios organizacijos: lopšelis-darželis „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. rugsėjo 3 d. ir lopšelis-darželis „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. rugsėjo 4 d. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog Perkančiosios organizacijos CVP IS priemonėmis 2020 m. rugpjūčio 17 d. išsiųsdamos pranešimą apie laimėtoją ir ketinimą sudaryti sutartį nurodė, jog laimėtoją kviečia sudaryti viešojo pirkimo sutartį iki 2020 m. rugpjūčio 25 d. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog lopšelis-darželis „(duomenys neskelbtini)“ su UAB „Vilartina“ pirkimo sutartį pasirašė 2020 m. rugpjūčio 26 d., lopšelis-darželis „(duomenys neskelbtini) viešojo pirkimo sutartį pasirašė 2020 m. rugpjūčio 25 d., o lopšelis-darželis „Kodelčius“ viešojo pirkimo sutartį pasirašė 2020 m. rugpjūčio 26 d. Nors ieškovė ieškinyje kelia klausimą, „kas galėtų paneigti, kad Sutartys buvo pasirašytos būtent jų išviešinimo dieną (Atsakovo 1 – 2020 m. rugsėjo 4 d.; Atsakovo 2 – 2020 m. rugsėjo 8 d., atitinkamai nurodant sutarčių sudarymo datas 2020 m. rugpjūčio 26 d. ir 2020 m. rugpjūčio 25 d.)“, tačiau daugiau jokių įrodymų, patvirtinančių savo keliamas abejones, teismui nepateikia. Atsakovai pateikia sudarytas pirkimo sutartis ir išrašus iš CVP IS, patvirtinančius, jog perkančiosios organizacijos teisės aktų nustatyta tvarka per 15 dienų nuo sutarties pasirašymo dienos išviešino sudarytus sandorius. Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, teismas vertina, kad sutartys buvo sudarytos nurodytomis datomis.

32. VPĮ 86 straipsnio 8 dalis numato, jog pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis turi būti sudaroma nedelsiant, bet ne anksčiau, negu pasibaigė atidėjimo terminas, kuris negali būti trumpesnis kaip 10 dienų (supaprastintų pirkimų atveju – ne trumpesnis kaip 5 darbo dienos), o jeigu pranešimas apie sprendimą nustatyti laimėjusį pirkimo pasiūlymą nebuvo siunčiamas elektroninėmis priemonėmis, negali būti trumpesnis kaip 15 dienų. VPĮ 103 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog perkančioji organizacija privalo nagrinėti tik tas tiekėjų pretenzijas, kurios gautos iki pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo dienos ir pateiktos laikantis VPĮ 102 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų. VPĮ 102 straipsnio 1 dalis numato, kad tiekėjas turi teisę pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai, pateikti prašymą ar pareikšti ieškinį teismui laikydamasis numatytų terminų, kurie supaprastintų pirkimų atveju yra 5 darbo dienos nuo perkančiosios organizacijos pranešimo raštu apie jos priimtą sprendimą išsiuntimo tiekėjams dienos, o jeigu šis pranešimas nebuvo siunčiamas elektroninėmis priemonėmis, – per 15 dienų nuo pranešimo išsiuntimo tiekėjams dienos arba 5 darbo dienos nuo paskelbimo apie perkančiosios organizacijos priimtą sprendimą dienos, jeigu įstatyme nėra reikalavimo raštu informuoti tiekėjus apie perkančiosios organizacijos priimtus sprendimus.

Žemesnės instancijos teismas

33. Teismas pasisakydamas dėl atsakovų nurodyto motyvo, jog ieškovė nebegali kelti klausimo dėl Perkančiųjų organizacijų sprendimų teisėtumo ir galėjo kreiptis į teismą tik dėl pirkimo sutarčių teisėtumo, pažymi, kad, be peržiūros procedūrų operatyvumo, joms keliamas ir veiksmingumo reikalavimas. Viešųjų pirkimų tarnyba į bylą pateiktoje išvadoje atkreipia teismo dėmesį, kad svarbu konkretaus atvejo aplinkybes vertinti tiek pagal objektyvųjį kriterijų, tiek ir subjektyvųjį kriterijų, kuris kiekvienu atveju nustatinėjamas nagrinėjant bylą iš esmės. Nurodo, jog VPĮ 102 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų terminų taikymas nuo sužinojimo momento praktikoje dažnai siejamas su atvejais, kai tiekėjai pateikia perkančiajai organizacijai prašymą susipažinti su kitų dalyvių pasiūlymais. Jei nesibaigus sutarties atidėjimo terminui ar dar nesant sudarytai sutarčiai tiekėjai iš perkančiosios organizacijos gauna prašomą informaciją, pretenzijos pateikimo termino skaičiavimas (VPĮ 102 straipsnio 1 dalis) atnaujinamas nuo šio sužinojimo momento. Šiuo aspektu taip pat svarbu pažymėti, kad tokiu atveju VPĮ 86 straipsnio 8 dalyje įtvirtintas atidėjimo terminas sutarčiai sudaryti neprasitęsia, o prasitęsia tik pretenzijos padavimo terminas. Tai reiškia, kad tiekėjui gali būti sudėtinga pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai, nes jau gali būti sudaryta pirkimo sutartis. Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų komentaro autorių D. S., K. Š. (et al. (2020 m. Vilnius) nuomone, tuo atveju, jei tiekėjas pretenziją teikia būtent dėl naujai sužinotos informacijos, tai turėtų būti pavėlinamas pirkimo sutarties sudarymas. Dėl to perkančioji organizacija, gavusi tiekėjo pretenziją, turėtų įvertinti, ar tiekėjo pretenzija yra paremta objektyviai naujais duomenimis. Bet kokiu atveju siūlytina iki naujos pretenzijos gavimo (ar termino jai paduoti pasibaigimo) nesudaryti viešojo pirkimo sutarties.

34. VPĮ 102 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji pretenzijos, prašymo, ieškinio pateikimo terminų skaičiavimo taisyklė yra siejama su pranešimo raštu apie jį išsiuntimo ar paskelbimo tiekėjams diena. Nustatyta, jog šioje byloje susidarė situacija, kai tiekėjas, nesutinkantis su Perkančiųjų organizacijų sprendimais iš karto gavęs sprendimus, kreipėsi su prašymu į atsakovus prašydamas pateikti informaciją, būtiną apsispręsti, teikti ar neteikti pretenziją. Ieškovė prašymuose pateikti informaciją nurodė, jog tiekėjams skirtų vertinimo balų skirtumas yra ypatingai mažas (UAB „Vilartina“ už pirmą–trečią kriterijų gavo 92,7839 ekonominio naudingumo balo, o UAB „Sotega“ – 84,9948 balo), todėl reikalavo pateikti visą UAB „Vilartina“ pasiūlymo medžiagą. Teismo vertinimu, tam, kad ieškovė galėtų apsispręsti, ar ekonominio naudingumo balai buvo skirti pagrįstai ar nepagrįstai, ji turėjo susipažinti su dokumentais ar jų dalimis, nelaikytinais konfidencialia informacija, kurių pagrindu perkančioji organizacija priėmė sprendimus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. balandžio 9 d. nutartyje pasisakė, jog vienintelė aplinkybė, kad tiekėjas įgyvendino savo teisę susipažinti su kito tiekėjo pasiūlymu ir šią informaciją gavo (iš Perkančiosios organizacijos ar teismo), nesuponuoja nukrypimo nuo pretenzijos terminų skaičiavimo tvarkos taikymo, jei pagal turinį gauta informacija nelaikytina nauja. Teismo vertinimu, ieškovės iš visų Perkančiųjų organizacijų 2020 m. rugpjūčio 25 d. gauta informacija buvo nauja ir esminė.

35. Atsakovų atstovas 2020 m. lapkričio 24 d. atsakyme teismui nurodo, jog atsakovai tinkamai ir atsakingai vykdė savo pareigas ir informaciją pateikė per protingą terminą atsižvelgiant į VPĮ imperatyvų reguliavimą. Nurodo, kad per šitą terminą atsakovai turėjo kreiptis į trečiąjį asmenį dėl pasiūlyme nurodytos informacijos konfidencialumo / nekonfidecialumo; gauti atsakymą ir jį įvertinti; išimti įslaptintą konfidencialią informaciją iš pateikto trečiojo asmens pasiūlymo ir nusiųsti ieškovui. Teismas pažymi, jog atsakovai pateikia paaiškinimus, jog informacijos pateikimas 2020 m. rugpjūčio 25 d. atitiko VPĮ numatytus terminus, taip pat protingumo kriterijus, tačiau nepateikia teismui jokių įrodymų, kada kreipėsi į trečiąjį asmenį dėl informacijos pateikimo, kada tą informaciją gavo ir ar tikrai šis pateikimo terminas atitiko protingo termino sąvoką.

Žemesnės instancijos teismas

36. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktikoje pažymima, kad pretenzijos padavimo terminų skaičiavimas pradedamas nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (LAT 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2011). Pažymėtina, jog tokia pati pozicija dėstoma ir Europos Sąjungos teisingumo Teismo 2010 m. sausio 28 d. sprendime byloje Uniplex, C-406/08, kuriame nurodoma, kad Direktyvos 89/665 1 straipsnio 1 dalimi reikalaujama, jog terminas pareikšti ieškinį dėl viešųjų pirkimų taisyklių pažeidimo konstatavimo arba šių taisyklių pažeidimu padarytos žalos atlyginimo būtų skaičiuojamas nuo datos, kada ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti apie tokį pažeidimą. Tiekėjai savo teisę susipažinti su kitų ūkio subjektų pasiūlymais turi įgyvendinti iki viešojo pirkimo procedūrų pabaigos tam, jog, esant reikalui, galėtų inicijuoti peržiūros procedūrą, kurios galbūt palanki baigtis pakeistų jų teisių ir pareigų apimtį, įskaitant galimybę iš naujo varžytis dėl to paties pirkimo objekto (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-415/2015). Teismo vertinimu, tiekėjui, kuris kreipėsi į perkančiąją organizaciją dėl informacijos suteikimo, turi būti sudaryta galimybė ginti galbūt pažeistas savo teises per įstatymų nustatytą terminą nuo datos, kurią jis gavo informacijos, iš kurios sužinojo arba turėjo sužinoti apie perkančiosios organizacijos padarytą pažeidimą. Atidėjimo laikotarpis turėtų suteikti suinteresuotiems dalyviams pakankamai laiko išnagrinėti sprendimą dėl sutarties suteikimo ir įvertinti, ar tikslinga inicijuoti peržiūros procedūrą. Kai suinteresuotiems dalyviams pranešama apie sprendimą dėl sutarties sudarymo, jiems turi būti suteikta reikiama informacija, kuri būtina siekiant veiksmingos peržiūros.

37. Atsakovai nurodo, jog perkančioji organizacija neprivalo laukti suinteresuoto tiekėjo pretenzijos, kuri galbūt bus pateikta ateityje, tačiau iš ieškovės prašymo atsakovai galėjo susidaryti nuomonę, jog ieškovė ketina ginti savo interesus. Nustatyta, jog 2020 m. rugpjūčio 17 d. UAB „Sotega“ reikalavimuose susipažinti su kito dalyvio pasiūlymu buvo nurodyta, jog prašomi dokumentai ieškovei reikalingi siekiant tinkamai ginti galbūt pažeistas savo teises ir teisėtus interesus. Prašymuose UAB „Sotega“ taip pat nurodė, jog, vadovaujantis aktualia teismų praktika, terminas pretenzijai pateikti skaičiuojamas nuo momento, kai Perkančioji organizacija tiekėjui pateikia informaciją, susijusią su ginčo klausimais.

38. Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, jog ieškovė iš karto, tą pačią dieną, kai tik gavo perkančiųjų organizacijų sprendimus dėl laimėtojų eilės sudarymo, kreipėsi į atsakovus dėl informacijos sutekimo, raštuose nurodė, jog galbūt ketina ginti savo teises ir teistus interesus, taip pat jog atsakovai tą pačią arba kitą dieną, kada buvo ieškovei pateikta informacija, sudarė pirkimo sutartis, teismas mano, kad ieškovė pagrįstai pretenzijos pateikimo terminą skaičiavo nuo informacijos pateikimo dienos, laiku kreipėsi į atsakovus su pretenzija ir vėliau su ieškiniu į teismą. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad perkančiosios organizacijos privalo užtikrinti, jog tiekėjų galimybė pasinaudoti peržiūros procedūromis būtų ne formali, bet realiai įgyvendinama. Peržiūros procedūros veiksmingumo principas suponuoja efektyvių perkančiosios organizacijos veiksmų ir sprendimų apskundimo priemonių buvimą ir galimybę jomis realiai pasinaudoti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-415/2016). Kasacinio teismo praktikoje dėl veiksmingumo principo aiškinimo nurodoma, kad jei teisėtai pritaikytos peržiūros procedūros nuostatos konkrečiu atveju lemia neveiksmingą, pernelyg suvaržytą pažeistų teisių gynybą, teismai materialiosios ir proceso teisės normas ex officio aiškina ir taiko taip, kad tiekėjui būtų leista efektyviai įgyvendinti teisę į pažeistų teisių gynybą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2011).

39. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas vertina, jog ieškovė turėjo teisinį pagrindą ieškiniu ginčyti ne tik atsakovų sudarytas pirkimo sutartis su UAB „Vilartina“, bet ir viešųjų pirkimų procese atsakovų priimtus sprendimus.

Dėl skaidrumo principo pažeidimo / nepažeidimo

40. Ieškovė nurodo, jog visų trijų atskirai vykdomų pirkimų (kuriuos vykdo trys atskiros Perkančiosios organizacijos) procedūros vykdomos identiškai ir beveik tuo pačiu metu – pradedant pirkimų paskelbimu, sąlygų identiškumu, baigiant Perkančiųjų organizacijų atsakymais, ekonominio naudingumo balų skaičiavimu, laimėtojo nustatymu, atsakymais į paklausimus, paaiškinimais, atsakymais į Tiekėjo pretenziją. Iš visų trijų minėtųjų perkančiųjų organizacijų gautų UAB „Vilartina“ pasiūlymų pirkimuose dokumentų akivaizdu, kad visus tris pirkimus vykdo tie patys asmenys, kurie, pateikdami tiekėjai UAB „Vilartina“ pasiūlymų dokumentus susipažinti, netgi sumaišė dalį dokumentų.

41. Atsakovai nurodo, kad ieškovė byloje pateikia tik deklaratyvius samprotavimus ir spėliojimus apie galbūt koordinuotą viešųjų pirkimų vykdymą ir nepateikia jokių jos samprotavimus pagrindžiančių įrodymų, nors pareiga įrodyti nurodytas faktines aplinkybes tenka jai. Ieškovė ieškinyje nenurodė, kokius konkrečius veiksmus perkančiosios organizacijos tariamai koordinavo, kokius VPĮ nustatytus draudimus tokie tariami veiksmai pažeidė, kokią įtaką tokie tariami veiksmai turėjo viešųjų pirkimų baigčiai, ieškovės pasiūlymų atitinkamame pirkime vertinimui. Ieškovė ieškinyje nenurodė jokių konkrečių argumentų, nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kurie pagrįstų tokias spėliones ar samprotavimus apie koordinuotą viešųjų pirkimų vykdymą ir (ar) juo labiau apie jų vykdymą per nežinomus ir net pačios ieškovės neįvardyus trečiuosius asmenis.

42. Remiantis Viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnio 1, 2 dalimis perkančiajai organizacijai nustatyta imperatyvi pareiga užtikrinti, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų bei kitų įstatymo reikalavimų įgyvendinant pirkimų tikslą – sudaryti viešojo pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai panaudojant lėšas. Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintų principų pažeidimas neabejotinai reiškia imperatyviųjų teisės normų pažeidimą. Vien viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas, nesiremiant jokia papildoma norma, yra pakankamas pagrindas reikalauti iš teismo pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2005; 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2008). Viešojo pirkimo vykdytojas turi užtikrinti viešųjų pirkimų principų laikymąsi, objektyviai ir kruopščiai vykdyti viešojo pirkimo procedūras (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2011).

43. Teismų praktikoje skaidrumas suprantamas kaip viešumo užtikrinimas vykdant viešojo pirkimo procedūras. Viešumas sietinas su viešojo pirkimo paskelbimu, tiekėjų informatyvumo aspektu, tiekėjų teise apskųsti sprendimą, suponuoja aiškų ir tikslų pirkimo sąlygų nustatymą tam, kad tiekėjai galėtų tinkamai parengti pasiūlymus. Be to, pagal Aukščiausiojo Teismo nuosekliai formuojamą jurisprudenciją, skaidrumo principas pažeidžiamas, inter alia, tada, kai perkančioji organizacija viešojo pirkimo metu nesilaiko iš anksto žinomų taisyklių, nors ir tiesiogiai nesusijusių su viešaisiais pirkimais. Perkančioji organizacija, tiek rengdama konkurso dokumentus, tiek vertindama tiekėjų pasiūlymus, privalo nepažeisti kitų teisės aktų imperatyviųjų teisės normų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2011).

Žemesnės instancijos teismas

44. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog visos trys perkančiosios organizacijos yra tokią pačią veiklą vykdantys asmenys – yra lopšeliai-darželiai, veikiantys tame pačiame mieste – Tauragėje, o organizuodami ginčo viešuosius pirkimus pirko iš esmės tą patį objektą – maitinimo paslaugas. Visi trys nagrinėjami viešieji pirkimai buvo organizuojami pagal tokio paties turinio pirkimo sąlygas. Teismas sutinka su atsakovų nurodomais motyvais, jog, esant iš esmės vienodam pirkimo objektui ir perkančiųjų organizacijų panašumams visų pirkimų atveju, procedūrų eigos panašumai yra ne tik galimi, tačiau ir natūraliai labai tikėtini. Pažymėtina, jog visuose trijuose pirkimuose dalyvavo tie patys du tiekėjai, kurių pasiūlymų turinys, kaip matyti iš byloje surinktos medžiagos, visuose trijuose pirkimuose buvo iš esmės identiškas. Visuose trijuose pirkimuose dėl iš esmės to paties objekto dalyvaujant tiems patiems pirkėjams su vienodo turinio pasiūlymais, procedūrų eigos ar priimtų sprendimų turinio panašumai neturėtų stebinti ir savaime neturėtų būti laikomi kokių nors VPĮ principų ar kitų nuostatų pažeidimu. Viešųjų pirkimų tarnyba išvadoje taip pat nurodo, jog, atsižvelgiant į šiuo metu esantį teisinį reguliavimą, VPĮ nors tiesiogiai ir neįtvirtina, tačiau nedraudžia perkančiosioms organizacijoms dalytis gerąja praktika, naudotis tam tikrais pirkimų dokumentų šablonais ir panašiai.

45. Ieškovė taip pat nurodo, jog Tauragės lopšelis-darželis „(duomenys neskelbtini)“ pateikė Tauragės lopšeliui-darželiui „(duomenys neskelbtini)“ adresuotą pasiūlymo laidavimo draudimo raštą (ADB „Gjensidige“ 2020-07-14 Nr. (duomenys neskelbtini)). Jeigu tai būtų UAB „Vilartina“ klaida – būtų privalu vertinti, kad tiekėjas pirkime nepateikė pasiūlymo užtikrinimo dokumento, ir tokio tiekėjo pasiūlymą atmesti (Tauragės lopšelio-darželio „(duomenys neskelbtini)“ pirkime); lygiai ta pati situacija su Sutartinių prievolių laidavimo draudimo liudijimu. Lygiai ta pati situacija su UAB „Vilartina“ EBVPD dokumentu – tas pats Tauragės lopšelis-darželis „(duomenys neskelbtini)“ pateikė Tauragės lopšeliui-darželiui „(duomenys neskelbtini)“ adresuotą EBVPD dokumentą (vėlgi, jeigu tai UAB „Vilartina“ klaida – vertintina, kad ji pirkime nepateikė EBVPD dokumento. Net UAB „Vilartina“ pasiūlymas yra adresuotas ne Tauragės lopšeliui-darželiui „(duomenys neskelbtini)“, o Tauragės lopšeliui-darželiui „(duomenys neskelbtini)“, dėl to vertintina, kad Tauragės lopšeliui-darželiui „(duomenys neskelbtini)“ UAB „Vilartina“ pasiūlymo apskritai nepateikė, o pateiktasis pasiūlymas privalėjo būti atmestas (pranešimo CVP IS Nr. (duomenys neskelbtini)). Tauragės lopšelis-darželis „(duomenys neskelbtini)“ pateikė Tauragės lopšeliui-darželiui „(duomenys neskelbtini)“ adresuotą Sutartinių prievolių laidavimo draudimo liudijimą (ADB „Gjensidige“ 2020-07-14 Nr. (duomenys neskelbtini)). Jeigu tai būtų UAB „Vilartina“ klaida – būtų privalu vertinti, kad tiekėjas pirkime nepateikė pasiūlymo užtikrinimo dokumento, ir tokio tiekėjo pasiūlymą atmesti (Tauragės lopšelio-darželio „(duomenys neskelbtini)“ pirkime). Ieškovė nurodo, jog tai aiškus įrodymas, jog pirkimai vykdyti neskaidriai (VPĮ 17 straipsnio 1 dalis). Ieškovė šias aplinkybes įrodinėja į bylą pateiktais dokumentais, kuriuos gavo iš atsakovių, taip pat pateikė teismui prašymą gauti prieigą CVP IS sistemoje prie visų 3 pirkimų (CVP IS Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) ir pačiai įsitikinti, jog viešųjų pirkimų procedūros, kaip teigia ieškovė, buvo vykdytos neskaidriai, pažeidžiant viešųjų pirkimų principus. Teismas 2020 m. spalio 27 d. nutartimi ieškovės prašymo netenkino. Nurodė, jog įvertinus Viešųjų pirkimų tarnybos nurodytas aplinkybes, jog prisijungimas yra suteikiamas tik teismui, teismas, prisijungęs prie CVP IS, susipažintų su atsakovų pateiktais dokumentais, tačiau šie įrodymai, teismui taip su jais susipažinus, negalėtų būti ištirti laikantis betarpiškumo principo, nebūtų sudaryta galimybė atsakovams, tretiesiems asmenims, institucijai, teikiančiai išvadą byloje, BĮ Maisto ir veterinarijos tarnybai susipažinti su šiais įrodymais, todėl nebūtų pasiekti Civilinio proceso kodekse numatyti įrodymų tyrimo tikslai. Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis numato, jog šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Kadangi ieškovė įrodinėja faktines aplinkybes, jog atsakovų CVP IS pateikti dokumentai buvo sumaišyti, turi pareigą įrodyti šias aplinkybes tokiomis įrodinėjimo priemonėmis, su kuriomis galėtų susipažinti byloje dalyvaujantys asmenys (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Teismas ieškovei nustatė terminą papildomiems įrodymams pateikti iki 2020 m. lapkričio 13 d. Ieškovė jokių naujų įrodymų teismui nepateikė.

46. Atsakovų vertinimu, ieškovės nurodomos aplinkybės dėl tam tikrų dokumentų iš trečiojo asmens UAB „Vilartina“ pirkimuose pateiktų pasiūlymų neteisingo pateikimo ieškovei (galbūt sumaišant tam tikrus dokumentus) neparodo nei tariamo koordinuoto viešųjų pirkimų vykdymo, nei kokių nors atsakovų atliktų VPĮ pažeidimų vykdant šiuos viešuosius pirkimus. Pažymi, kad, vadovaujantis viešųjų pirkimų sąlygų nuostatomis, laidavimo draudimo raštai ir EBVPD dokumentas laikytini dokumentais, nesusijusiais su pirkimo objektu, jo techninėmis charakteristikomis ar viešojo pirkimo sutarties vykdymo sąlygomis, todėl šie dokumentai negali būti laikomi konfidencialiais. Trečiasis asmuo UAB „Vilartina“ kiekvienai perkančiajai organizacijai iki sprendimo sudaryti pasiūlymų eilę, nepažeidžiant pirkimo sąlygų, pateikė visus reikiamus dokumentus, inter alia, atitinkamai perkančiajai organizacijai adresuotus laidavimo draudimo raštus ir EBVPD dokumentus, todėl ieškovės ieškinyje nurodomi nuogąstavimai dėl šių dokumentų galimo nepateikimo ir iš to tariamai kylančio pagrindo atmesti UAB „Vilartina“ pasiūlymus pirkimuose yra nepagrįsti ir neatitinka tikrųjų faktinių aplinkybių.

47. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog atsakovai į bylą pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad UAB „Vilartina“ kiekvienai perkančiajai organizacijai yra pateikusi būtent jai adresuotus laidavimo draudimo raštus ir EBVPD dokumentus, pasiūlymo laidavimo draudimo raštus. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad trečiasis asmuo pateikė tinkamą, Pirkimo sąlygas atitinkantį pasiūlymą, EBVPD dokumentus, laidavimo draudimo raštus, pasiūlymo laidavimo draudimo raštus. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad pasiūlymo galiojimo užtikrinimas priskiriamas prie „kitų reikalavimų“ tiekėjams, dėl to perkantysis subjektas privalo prašyti tiekėjo patikslinti, papildyti, paaiškinti arba pateikti, jei jis nebuvo pateiktas, pasiūlymo galiojimo užtikrinimą patvirtinantį dokumentą (VPĮ 45 straipsnio 3 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367-248/2015). Nuosekliai formuojamoje teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog nustatyta galimybė ne tik patikslinti pasiūlymo galiojimo užtikrinimą, bet ir jį pakeisti (pateikti naują, kuriame būtų nurodytas kitas pasiūlymo galiojimo užtikrinimo terminas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-415/2016). Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas vertina, jog net jeigu UAB „Vilartina“ ir pateikė perkančiosioms organizacijoms ne joms skirtus pasiūlymą, EBVPD dokumentus, laidavimo draudimo raštus, pasiūlymo laidavimo draudimo raštus, o vėliau pateikė tinkamus, tai negali būti laikoma skaidrumo principo pažeidimu, leidžiančiu nesant kitų pagrindų pripažinti pirkimus neteisėtais.

48. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymima viešųjų pirkimų principų reikšmė ir svarba vykdant viešųjų pirkimų procedūras bei padariniai perkančiosios organizacijos veiksmų ir sprendimų galiojimui nustačius šių principų pažeidimus, tačiau ši praktika savaime nėra pakankama tam, kad ja būtų galima remtis reikalaujant pripažinti perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumą ir taikyti atitinkamus neteisėtumo padarinius. Dėl tokio viešųjų pirkimų principų pobūdžio ir reikšmės kasacinėje praktikoje įtvirtintos griežtos šių imperatyviųjų nuostatų pažeidimų nustatymo ir įrodinėjimo taisyklės, pagal kurias reikalaujama realiai įrodyti viešųjų pirkimų principų pažeidimo faktą, o ne tik remtis jų pažeidimo prielaida ir padariniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2012 ). Teismas pažymi, jog ieškovė nurodydama, jog galbūt visus tris pirkimus koordinavo ir juos vykdė vienas asmuo, kuris galbūt ir sumaišė trečiojo asmens UAB „Vilartina“ dokumentus pateikdamas juos ieškovei, nepateikė jokių šias savo nurodytas aplinkybes pagrindžiančių įrodymų, o pateikė tiktai savo samprotavimus ir vertinimus, nors pagal CPK 178 straipsnyje įtvirtintas taisyklę tokia įrodinėjimo pareigą teko jai.

Dėl neatitikčių UAB „Vilartina“ valgiaraščiuose

49. Ieškovė įrodinėja, jog UAB „Vilartina“ valgiaraštis neatitinka reikalavimų, nustatytų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. V-964 „Dėl maitinimo organizavimo ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo mokyklose ir vaikų socialinės globos įstaigose tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Tvarkos aprašas). Vien dėl šios priežasties UAB „Vilartina“ pasiūlymas privalėjo būti atmestas, nes tokių neatitikčių ištaisyti neįmanoma nepateikiant naujo pasiūlymo (naujos pasiūlymo techninės dalies). Pažymi, kad UAB „Vilartina“ valgiaraščiuose naudojama uogienė, kurios sudėtyje viršijamas cukraus kiekis; salotos, kuriose yra 34 procentai majonezo; valgiaraščiuose dirbtinai gerinamos patiekalų savybės, nurodomi klaidinantys patiekalų pavadinimai; valgiaraščiuose pateiktose košėse naudojamas nepagrįstai didelis kruopų kiekis; valgiaraštyje nurodoma, kad bus vaikams duodama arbata, tačiau joje arbatžolių kiekis – 0,00, o vandens – 200, todėl ieškovė teigia, kad bus duodamas tiesiog vanduo; valgiaraščiuose yra neatitikčių dėl patiekalų išeigų. Pažymi, kad atsakovai negalėjo vertinti trečiojo asmens pateiktų valgiaraščių pagal ekonominio vertinimo kriterijų, nes ties patiekalų gamybai naudojama šviežia arba atvėsinta mėsa ir šviežia arba atvėsinta žuvimi nėra nurodomas jos kiekis.

50. Atsakovai atsiliepime į ieškinį nurodo, jog nei majonezo, nei uogienės naudojimas per se nėra draudžiamas sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintu Vaikų maitinimo organizavimo tvarkos aprašu ar kitais teisės aktais. Šių produktų tinkamumas tiesiogiai priklauso nuo jų turinio ir (ar) patiekalo, kuriame jie naudojami. Atsakovai patvirtina, kad UAB „Vilartina“ valgiaraštyje nurodytų maisto produktų išeigos yra teisingos ir pagrįstos. Taip pat nurodo, jog valgiaraštyje prie eilutės „Arbatžolės“ išeiga nurodyta 0,0 todėl, kad galutinai tiekiamoje arbatoje tų arbatžolių nėra. Arbatžolės yra įdedamos į vandenį (pagal valgiaraštį 0,2 g arbatžolių į 200 ml vandens, t. y. atitinka ir pačios ieškovės nurodomą naudotiną santykį), paruošus arbatą iš jos yra išimamos, t. y. tiekiamame produkte arbatžolių nėra, yra tik jų sukurtas rezultatas – arbata. Dėl šios priežasties valgiaraštyje arbatžolių išeiga yra nurodyta 0,0. Nurodo, jog analogiškais pavyzdžiais gali paneigti ir kitas ieškovės ieškinyje keliamas abejones dėl valgiaraštyje nurodytų išeigų teisingumo ar tinkamumo

51. Dėl cukrų pertekliaus UAB „Vilartina“ valgiaraščiuose. Ieškovė nurodo, jog UAB „Vilartina“ valgiaraščiuose (suvestinėse) yra vartojamas produktas (uogienė), kuris negali apskritai būti naudojamas vaikų maitinime, nes, jos žiniomis, rinkoje nėra uogienės, kurios 100 g (ml) kiekyje būtų tik 5 gramai cukrų (būtent taip situaciją vertina ir kompetentinga tikrinančioji institucija Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba). Mažiausias cukrų kiekis 100 g uogienės (kurią rinkoje pavyko rasti) – 45 g (šis skaičius dažnu atveju svyruoja nuo 60 iki 70 g). UAB „Vilartina“ nedeklaravo, jog uogienę gamins pati su ypatingai mažu cukraus kiekiu. Atsakovai nurodo, jog uogienės naudojimas per se nėra draudžiamas sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintu Vaikų maitinimo organizavimo tvarkos aprašu ar kitais teisės aktais.

52. Tvarkos aprašo 5 priede nustatyti leidžiami cukrų, druskos ir privalomas skaidulinių medžiagų kiekiai vaikams maitinti teikiamuose maisto produktuose (jei jie vartojami atskirai) ir patiekaluose. Maitinimo paslaugos teikėjo pagamintiems patiekalams, išskyrus desertus, taikomas minėto priedo 6 punkto reikalavimas, pagal kurį leidžiamas pridėtinių cukrų kiekis pagamintiems patiekalams ne didesnis nei 5 g/100 g (ml). Gaminant patiekalus gali būti naudojami maisto produktai, turintys didesnį nei 5 g/100 g (ml) pridėtinių cukrų kiekį, tačiau tokiuose pagamintuose patiekaluose leidžiamas pridėtinių cukrų kiekis negali būti didesnis nei 5 g/10Q g (ml).

53. Iš bylos medžiagos (UAB „Vilartina“ valgiaraščių) nustatyta, jog braškių arba vyšnių uogienę planuojama tiekti vaikams kartu su blyneliais arba koše, uogienės numatoma tiekti 10 arba 15 g. Atsakovų pateiktame Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2020-09 rašte Nr. (10.2.4 1E-412)10 nustatyta, kad tiekti 165 g „tirštos avižinių dribsnių košės“ su 15 g uogienės, kurios 100 g yra 54 g cukraus, yra leidžiama, nes 100 g „tirštos avižinių dribsnių košės“, pagardintos minėta uogiene, yra 4,91 g pridėtinių cukrų. Nurodo, jog šis cukrų kiekis neviršija Tvarkos aprašo 5 priede 6 punkte reglamentuoto pridėtinių cukrų kiekio. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas vertina, jog rinkoje parduodamos uogienės, kurios 100 g yra 54 g cukraus, naudojimas kartu su kitu patiekalu nėra draudžiamas.

54. Dėl majonezo naudojimo. Ieškovė nurodo, jog UAB „Vilartina“ planuoja tiekti „pupelių ir porų“ salotas, kuriose yra 34 procentai majonezo, o toks šviežių daržovių patiekimas draudžiamas pagal aktualų teisinį reglamentavimą. Atsakovai nurodo, jog majonezas nėra įrašytas į draudžiamų tiekti maisto produktų sąrašą, jei jame nėra atitinkamų maisto priedų. Teismas pažymi, jog tiek Maisto ir veterinarijos tarnyba savo išvadoje, tiek Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija 2020-09 rašte Nr. (10.2.4 1E-412)10 nurodo, jog Tvarkos aprašo 19 punkte yra nurodomos vaikų maitinimui mokyklose draudžiamos naudoti maisto produktų grupės, kuriose majonezo nėra. VMVT atkreipia dėmesį, kad minėto produkto sudedamosios dalys turi atitikti ir Tvarkos aprašo 3-5 priedo reikalavimus, o Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos rašte nurodoma, jog rekomenduoja svarstyti „pupelių, porų, obuolių salotas“ tiekti ne su majonezu, o su nesaldinto jogurto padažu. Įvertinus byloje pateiktus įrodymus, tai, jog majonezas nėra įtrauktas į vaikų maitinimui mokyklose draudžiamų naudoti maisto produktų grupę, ieškovės nurodytos faktinės aplinkybės laikytinos nepagrįstomis.

55. Ieškovė ieškinyje taip pat nurodo, jog UAB „Vilartina“ valgiaraščiuose dirbtinai gerina patiekalų savybes, nurodo klaidinančius patiekalų pavadinimus, valgiaraščiuose pateiktose košėse naudoja nepagrįstai didelį kruopų kiekį, taip didindama ir viršydama visai dienai ir atskiriems maitinimams nustatytą maksimalią energetinę vertę. Atsakovai su tokiais ieškovės argumentais nesutinka, nurodo, kad UAB „Vilartina“ valgiaraštyje nurodytų maisto produktų išeigos yra teisingos ir pagrįstos. Dėl ieškovės ieškinyje dėstomų neatitikčių teismas nesutinka su ieškovės nurodytais motyvais, kadangi iš į bylą pateiktų valgiaraščių nustatyta, jog UAB „Vilartina“ nurodydama naudojamų produktų kiekį nurodo neapdoroto naudojamo maisto produkto kiekį, o nurodydama neto (g) ir išeigą jau nurodo apdoroto produkto kiekį, todėl, teismo vertinimu, nurodyti ieškovės motyvai dėl UAB „Vilartina“ valgiaraščių neatitikties Tvarkos aprašui (kokioms nuostatoms ieškovė nenurodo) yra nepagrįsti. Be to, ir Maisto ir veterinarijos tarnyba savo išvadose nurodė, jog UAB „Vilartina“ ginčo viešuosiuose pirkimuose Kr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pateiktuose valgiaraščiuose trūkumų / neatitikčių, kurių nepašalinus vaikų maitinimas pagal juos būtų draudžiamas, nenustatyta, neatitikimų dėl kruopų kiekio padidinimo nenustatė ir M. T..

56. Dėl ieškovės nurodomų faktinių aplinkybių, jog trečiasis asmuo valgiaraščiuose nurodytose košėse nurodo nepagrįstai didelį naudojamų kruopų kiekį, taip didindamas ir viršydamas visai dienai ir atskiriems maitinimams nustatytą maksimalią energetinę vertę, teismas pažymi, kad šitų pažeidimų vertindama UAB „Vilartina“ valgiaraščius nenustatė VMVT. Priešingai, VMVT išvadoje pažymėjo, jog, vertinant ginčo viešuosiuose pirkimuose Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) UAB „Vilartina“ ir UAB „Sotega“ pateiktus valgiaraščius, nustatyta, kad UAB „Vilartina“ pateiktuose valgiaraščiuose 9 dienose iš 15 dienų yra didesnė gaunama energinė vertė nei UAB „Sotega“ pateiktuose valgiaraščiuose. Taip pat skaidulinių medžiagų kiekis (g) UAB „Vilartina“ pateiktuose valgiaraščiuose yra 13 dienų didesnis nei UAB „Sotega“ pateiktuose valgiaraščiuose.

57. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog ieškovė neįrodė, kad UAB „Vilartina“ valgiaraščiuose naudoja draudžiamus produktus ar kad trečiojo asmens valgiaraščiai neatitinka Tvarkos aprašo reikalavimų.

Dėl valgiaraščių vertinimo

58. Ieškovė ieškinyje nurodo, jog perkančiosios organizacijos savo raštuose paprašė UAB „Sotega“ „paaiškinti nustatytus neatitikimus“ ir nurodė: „Kad Perkančioji organizacija vadovaudamasi tiekėjo atsakymu ir tiekėjo pateiktu pasiūlymu vertins ar pasiūlymas siaurąja prasme nėra laikytinas netinkamu viešojo pirkimo pasiūlymu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 2 straipsnio 21 dalimi.“ Ieškovė kelia klausimą, kodėl taip pat griežtai ir preciziškai nebuvo vertinamas UAB „Vilartina“ pasiūlymas ir kodėl pažeidžiamas lygiateisiškumo principas, įtvirtintas LR VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje.

59. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog Tauragės lopšelis-darželis „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. rugpjūčio 5 d. raštu Nr. S-80, Tauragės lopšelis-darželis „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. rugpjūčio 6 d. raštu Nr. 2-28, Tauragės lopšelis-darželis „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. rugpjūčio 6 d. raštu S-51 „Dėl priimtų sprendimų vykdant viešąjį pirkimą“ ieškovei nustatė trijų darbo dienų terminą pasiūlymui, dokumentams ar duomenims patikslinti, papildyti arba paaiškinti. Visos trys Perkančiosios organizacijos paprašė UAB „Sotega“ pateikti „vištienos kepsnys „Jūratė“, patiekalo gamybos technologinį aprašymą, ar nėra kepsnys gaminamas apibarstant ar apvoliojant džiūvėsėliuose“. Nustatyta, kad 2020 m. rugpjūčio 7 d. lopšeliui-darželiui „(duomenys neskelbtini)“ ir lopšeliui-darželiui „(duomenys neskelbtini)“, lopšeliui-darželiui „(duomenys neskelbtini)“ buvo išsiųsti paaiškinimai dėl Komisijos nustatytų galimų neatitikčių dėl tiekėjo pateikto valgiaraščio pirkime. Ieškovė nurodė, jog į vištienos kepsnio „Jūratė“ sudėtį įeina džiūvėsėliai. Pats patiekalas nėra nei pavoliojamas, nei apibarstomas džiūvėsėliais. Prie atsakymo prideda technologinę kortelę, iš kurios matyti patiekalo gaminimo technologija, būdas.

60. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog UAB „Vilartina“ taip pat buvo pateikti perkančiųjų organizacijų prašymai pateikti paaiškinimus dėl perspektyvinių valgiaraščių. 2020 m. rugpjūčio 6 d. UAB „Vilartina“ pateikė atsakymus atsakovams. Įvertinęs pateiktus atsakymus UAB „Rakorda“ direktorius M. T. nurodė, jog gavus UAB „Vilartina“ paaiškinimus neatitikties teisės aktams nenustatyta, yra tik pastabų: teisės aktuose nurodomas mažesnis pieno produktų kiekis, negu rekomenduojama teisės akte, šviežių daržovių vienai dienai irgi yra mažiau, negu rekomenduojama, siūloma pataisyti produkto pavadinimą 12-3 lentelėje ir technologinėse kortelėse turėtų būti aprašytos skirtingos košių gamybos technologijos.

61. Atsižvelgdamas į tai kas išdėstyta, teismas neturi pagrindo sutikti su ieškovės nurodytais argumentais, jog jos pasiūlymas buvo vertintas griežčiau, nes buvo kreiptasi į ieškovę su prašymu pateikti paaiškinimus. Kaip nustatyta iš bylos medžiagos, su prašymais pateikti paaiškinimus buvo kreiptasi ne tik į ieškovę, bet ir į trečiąjį asmenį.

62. Be to, pasisakydamas dėl perkančiųjų organizacijų sprendimų suteikti didesnius ekonominio naudingumo balus UAB „Vilartinai“, teismas pažymi, jog VMVT įvertinusi UAB „Sotega“ ir UAB „Vilartina“ valgiaraščius savo išvadoje nurodė, jog UAB „Vilartina“ ginčo viešuosiuose pirkimuose Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pateiktuose valgiaraščiuose patiekalų gamybai numatyta naudoti įvairesnį maistą, produktų grupes nei UAB „Sotega“ valgiaraščiuose. UAB „Vilartina“ valgiaraštyje numatyta tiekti įvairesnius vaisius – 7 pavadinimų, o UAB „Sotega“ – 4 pavadinimų. UAB „Vilartina“ ir UAB „Sotega“ ginčo viešuosiuose pirkimuose pateikti valgiaraščiai, kuriuose patiekalų gamybai numatyta naudoti vištienos, kalakutienos ir kiaulienos mėsą, o UAB „Vilartina“, be minėtų mėsos rūšių, gamybai naudos svarbią maistinę vertę turinčią jautienos mėsą (tris kartus per 15 dienų). Vadovaujantis Tvarkos aprašo 6 priedu (maisto produktų grupė „Žuvis“) reikalaujama pakaitomis tiekti liesą ir riebią žuvį – UAB „Vilartina“ reikalavimą įgyvendina pakaitomis tiekdama lašišos filė ir jūros lydekos filė patiekalus, o UAB „Sotega“ – skorpionžuvės filė ir silkės filė patiekalus, iš silkės filė bus verdama žuvienė. VMVT, atsižvelgdama į vykdomus bendrojo ugdymo įstaigų maitinimo kontrolės rezultatus, nurodo, kad iš silkės pagaminti karšti patiekalai nėra vaikų mėgstamas patiekalas, jis dažniausiai nesuvalgomas ir išmetamas į maisto atliekas. Iš to darytina išvada, kad vaikai negauna deklaruojamos patiekalo maistinės ir energinėje vertės, švaistomas maistas. UAB „Vilartina“ pateiktuose valgiaraščiuose numatyta šviežių daržovių salotoms naudoti alyvuogių aliejų, kurio UAB „Sotega“ valgiaraščiuose nenumatyta. UAB „Vilartina“ valgiaraščiuose numatyta naudoti pomidorų tyrę, o UAB „Sotega“ – pomidorų padažą. Įvertinus pateiktus valgiaraščius, pastebėta, kad UAB „Sotega“ nurodydama naudojamą žaliavą vištieną, kiaulieną, kalakutieną nenurodo, kuri konkrečiai mėsos dalis bus naudojama gamybai (filė, mėsos nuopjovos ar kita), valgiaraščiuose matomas didelis skirtumas tarp bruto ir neto (pvz., atvėsintos vištienos bruto 53,22 g, neto 35,72 g). UAB „Vilartina“ pateiktuose valgiaraščiuose konkrečiai nurodo naudojamą žaliavą – vištienos krūtinėlė be odos (atvėsinta), jautienos kumpinė (atvėsinta) ir t. t. VMVT atkreipia dėmesį, kad UAB „Vilartina“ maitinimui planuoja naudoti braškių arba vyšnių uogienę, tačiau nėra galimybės nustatyti, ar tai atitinka Vaikų maitinimo organizavimo tvarkos aprašo 5 priedo reikalavimus dėl cukraus kiekio 100 gramų produkto, nes nėra ženklinimo etiketės, nedeklaruotas cukraus kiekis valgiaraštyje.

63. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas neturi pagrindo sutikti su ieškovės nurodytomis aplinkybėmis, jog atsakovai trečiojo asmens pateiktus valgiaraščius vertino ne taip griežtai kaip UAB „Sotega“ valgiaraščius ir pažeidė lygiateisiškumo principą.

Dėl bylos baigties

64. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, byloje dalyvaujančių asmenų procesiniuose dokumentuose išdėstytas faktines aplinkybes ir motyvus, VPT ir VMVT išvadas, įstatymo reglamentavimą, formuojamą teismų praktiką, teismas vertina, kad ieškovė neįrodė, jog perkančiosios organizacijos viešuosiuose pirkimuose priėmė neteisėtus sprendimus: dėl ekonominio naudingumo vertinimo balų skyrimo UAB „Vilartina“ ir UAB „Sotega“ pasiūlymams; dėl pasiūlymų eilės sudarymo pirkimuose; dėl UAB „Vilartina“ pasiūlymo pripažinimo laimėjusiu pirkimus; dėl viešųjų pirkimų sutarčių sudarymo su UAB „Vilartina“. Teismas taip pat nenustatė, jog vykdant pirkimo procedūras buvo pažeisti skaidrumo, lygiateisiškumo principai, todėl nėra pagrindo viešųjų pirkimų sutartis, sudarytas tarp atsakovų ir UAB „Vilartina“, pripažinti niekinėmis nuo jų sudarymo momento (LR CK 1.80 str. 1 d.) ir grąžinti šalis į prieš pažeidimus buvusią padėtį arba taikyti alternatyvias sankcijas – sutrumpinti minėtųjų sutarčių terminą iki 1 (vieno) mėnesio (skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos), taip pat tenkinti kitus ieškovės reikalavimus.

65. Vadovaujantis nurodytų aplinkybių visuma ieškinys atmestinas kaip neįrodytas ir nepagrįstas (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Teismo vertinimu, kiti argumentai (dėl sąsajų su VšĮ „Bruneros“, dėl atsakovų ir UAB „Rakoda“ sutarčių sudarymo) teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

Bylinėjimosi išlaidos

66. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors pastaroji ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Ieškovės ieškinį atmetus, ieškovei patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Atsakovai atsiliepimu į ieškovės ieškinį prašė priteisti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės. Atsakovai pateikė įrodymus, jog patyrė 4428,60 Eur advokato pagalbos išlaidų, kurias prašo priteisti lygiomis dalimis iš ieškovės – kiekvienam atsakovui po 1476,20 Eur. Patirtos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių“ nustatytų maksimalių dydžių. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys atmestas, kiekvienam atsakovui iš ieškovės priteisiama po 1476,20 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263–270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

atmesti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sotega“ ieškinį.

Priteisti atsakovui Tauragės lopšeliui-darželiui „(duomenys neskelbtini)“ 1476,20 Eur bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sotega“.

Priteisti atsakovui Tauragės lopšeliui-darželiui „(duomenys neskelbtini)“ 1476,20 Eur bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sotega“.

Priteisti atsakovui Tauragės lopšeliui-darželiui „(duomenys neskelbtini)“ 1476,20 Eur bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sotega“.

Sprendimas per 14 dienų nuo sprendimo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

Teisėja Kristina Domarkienė