- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-08-31
- Bylos Nr.
- e2-868-450/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Radzevičienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Laknojus“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Laknojus“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Laknojus“ vadovo J. L. (J. L.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 4 d. nutarties, kuria atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Laknojus“ atsisakyta iškelti nemokumo (bankroto) bylą, civilinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Laknojus“ vadovo J. L. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Laknojus“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Laknojus“ vadovas J. L. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas iškelti nemokumo (bankroto) bylą UAB „Laknojus“.
2. Nurodė, kad jis, būdamas UAB „Laknojus“ vadovu, turi teisę kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos UAB „Laknojus“ iškėlimo. Paaiškino, kad atsakovė užsakymus gaudavo iš vieno kliento – Kvaerno Boats AS, kurio vadovas yra ir atsakovės akcininkas, turintis 53 proc. akcijų. Nuo 2023 m. vasario 10 d. atsakovė užsakymų negauna, ji neatsiskaito už suteiktas paslaugas ir prekes, dėl to bendrovė savo veiklos tęsti nebegali. Atsakovė turi 23 kreditorius, kurių finansiniai reikalavimai sudaro 110 454,63 Eur, bei 5 debitorius, kurių skolos yra 72 526,66 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi atsisakė UAB „Laknojus“ iškelti nemokumo (bankroto) bylą.
4. Teismas nustatė, kad UAB „Laknojus“ turi 23 kreditorius, kurių finansiniai reikalavimai sudaro 110 454,63 Eur, o debitorinės skolos atsakovei – 72 526,66 Eur; pareiškėjas dėl debitorinių skolų paaiškino, jog pagrindinė UAB „Laknojus“ skolininkė yra Norvegijos įmonė Kvaerno Boats AS, kurios savininkas yra UAB „Laknojus“ pagrindinis akcininkas – B. I. K.; šiam asmeniui buvo siųsti pranešimai dėl 67 449,99 Eur skolos sumokėjimo, inicijuoti pokalbiai ir pan., tačiau skola negrąžinta, argumentuojant, kad UAB „Laknojus“ yra skolinga B. I. K. bei siekiama įskaityti tarpusavio skolinius reikalavimus; į kitus skolininkus raštu kreiptasi nebuvo. Iš 2022 m. balanso bei 2023 m. birželio 1 d. balanso duomenų teismas nustatė, kad bendrovė turi turto už 239 533 Eur, kurį sudaro 47 645 Eur ilgalaikis turtas bei 190 888 Eur trumpalaikis turtas; per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai – 190 570 Eur.
5. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad UAB „Laknojus“ nuo 2023 m. vasario 10 d. nevykdo veiklos, nes iš atsakovės banko sąskaitos nustatė, jog 2023 m. gegužės 2 d. buvo vykdomas lėšų pervedimas, 2023 m. vasario 2 d. į UAB „Laknojus“ banko sąskaitą buvo sumokėta 296 200 NOK (Norvegijos kronų), o 2023 m. vasario 3 d. UAB „Laknojus“ sumokėjo E. A. S. AS avd. Smith Stal Nord Trondheim 296 200 NOK.
6. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad atsakovė užsakymus gaudavo tik iš vienos klientės – Kvaerno Boats AS, nes iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (toliau – LITEKO) nustatė, jog civilinėje byloje Nr. e2-5427-793/2023 pateikti duomenys, kad 2023 m. sausio 27 d. UAB „Gedlito transportas“ atliko atsakovei vežimo paslaugas.
7. Teismas, įvertinęs duomenis apie atsakovės turimą turtą (nemenkas reikalavimo teises), pradelstas skolas, nusprendė, kad nėra pagrindo sutikti su pareiškėju, jog UAB „Laknojus“ yra nemoki. Teismas negalėjo daryti išvados, kad įmonė nevykdo veiklos, nes iš LITEKO duomenų nustatė, jog dar 2023 m. sausio mėn. atsakovė užsakė pervežimo paslaugas, o iš viešai prieinamų duomenų matyti, kad 2023 m. vasario 4 d. atsakovė asmeninės nuosavybės teise valdė 4 transporto priemones. Atsakovė iki 2023 m. gegužės 2 d. vykdė finansines operacijas (su užsienio valstybių subjektais), t. y. turėjo 299 070 Eur įplaukų, 299 085,21 Eur išlaidų. Teismo vertinimu, pareiškėjas nevykdo pareigos išieškoti 67 449,99 Eur skolą iš Norvegijos Karalystės įmonės Kvaerno Boats AS ir kitų debitorių.
8. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas nurodo, jog UAB „Laknojus“ kreditorė yra Švedijos Karalystės bendrovė „CapitalBox, AB“, kurios reikalavimas yra 28 708,27 Eur. Pareiškėjas yra paskolos prievolės laiduotojas, tačiau Švedijos Karalystės bendrovė „CapitalBox, AB“ skolos išieškojimą gali nukreipti ne į bendrovę, kuri susiduria su laikinais sunkumais, o į laiduotoją – UAB „Laknojus“ vadovą. Tokiu būdu, pasak teismo, bendrovės gyvybingumas gali būti visiškai atkurtas. Teismas pažymėjo ir tai, kad UAB „Laknojus“ ir bendrovė „CapitalBox, AB“ paskolos sutartį sudarė 2022 m. spalio 27 d. dėl 50 000 Eur paskolos įmonės apyvartinėms lėšoms papildyti, tačiau pareiškėjas nepateikė įrodymų apie UAB „Laknojus“ panaudotas apyvartines lėšas.
9. Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės įrodo atsakovės galimybes atsiskaityti su kreditoriais bei atsiskaitymų sutrikimų laikinumą, todėl šioje situacijoje bankroto bylos atsakovei iškėlimas neatitiktų nemokumo teisės reabilitacinio tikslo, prieštarautų pačios valstybės interesams, nes iš rinkos būtų pašalintas ūkinę komercinę veiklą vykdantis, darbo vietas sukūręs bei mokesčius valstybei mokantis ūkio subjektas.
10. Teismas konstatavo, kad nenustatyti pagrindai kelti bankroto bylą UAB „Laknojus“. Pareiškėjas, siekdamas patenkinti ginčytinus reikalavimus atsakovės atžvilgiu, tai gali įgyvendinti ne įmonės skolų kolektyvinio išieškojimo būdu, bet taikant įstatyme numatytas individualaus skolų išieškojimo priemonėmis. Teismas negalint daryti išvados, kad atsakovė yra nemoki ir neturi galimybės sumokėti kreditoriams, nusprendė, jog byloje nepakanka duomenų konstatuoti faktą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo.
III. Atskirojo skundo argumentai
11. Pareiškėjas UAB „Laknojus“ vadovas J. L. atskirajame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 4 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – iškelti UAB „Laknojus“ bankroto bylą arba bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
11.1. Teismas nustatė neteisingas aplinkybes, kuriomis rėmėsi, padarydamas išvadas apie atsakovės turimą turtą, t. y. įvertino ne tą pelno (nuostolių) ataskaitą. Teismui buvo pateikta 2023 m. balandžio 30 d. buvusi pelno (nuostolių) ataskaita, iš kurios matyti, kad atsakovė pareiškimo pateikimo dienai jokio turto neturėjo, o veiklos nuostoliai siekė 51 310 Eur.
11.2. Teismas, nepaisydamas lingvistinio nemokumo apbrėžimo (pvz., negalėjimas vykdyti turtinių prievolių), padarė klaidingą išvadą apie atsakovės mokumą, nurodydamas, kad atsakovė yra moki vien dėl debitorių ir kreditorių teigiamo balanso, nors akivaizdu, jog toks balansas neleidžia įmonei vykdyti veiklos iš teorinių piniginių lėšų, esančių pas trečiuosius asmenis. Juo labiau kad įmonė neturi turto, iš kurio galėtų vykdyti įsipareigojimus jį parduodant, įkeičiant.
11.3. Debitorių reikalavimai gali būti įgyvendinami (priteisiamos skolos ir juos išieškomos civilinio proceso tvarka) iškėlus nemokumo (bankroto) bylą ir paskiriant bankroto administratorių, kurio viena iš funkcijų yra vykdyti debitorių įsiskolinimų išieškojimą bankroto procese. Todėl teismas, vertindamas atsakovės nemokumą, neteisingai taikė Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 22 straipsnio 3 dalies 2 punktą, atsakovė yra nemoki (negali vykdyti veiklos ir neturi turto), o jos veiklos atstatymas, atgavus skolas iš debitorių bei padengus skolas kreditoriams, spręstinas tik įgyvendinus šiuos veiksmus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atsakovei atsisakė iškelti nemokumo (bankroto) bylą, yra pagrįsta ir teisėta. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė nemokumo (bankroto) bylos (ne)iškėlimą reglamentuojančias teisės normas šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
Dėl atsakovės (ne) mokumo
13. Vadovaujantis JANĮ 21 straipsnio 2 dalimi, juridiniam asmeniui yra keliama bankroto byla, jeigu yra nustatoma, kad juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Juridinio asmens nemokumo, kaip vienos iš bankroto bylos iškėlimo sąlygų, samprata yra atskleista JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje. Pagal aptariamą nuostatą, juridinio asmens nemokumas yra suprantamas kaip juridinio asmens būsena, kai jis laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Taigi, įstatymų leidėjas juridinio asmens nemokumą sieja su dviem alternatyviomis sąlygomis – juridinio asmens negalėjimu laiku vykdyti prievolių arba tuo, kad visų jo turimų įsipareigojimų vertė yra didesnė už jo turimo turto vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-499-330/2022).
14. Kasacinio teismo praktikoje yra išskirtos ir kitos aplinkybės, galinčios pagrįsti juridinio asmens nemokumą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad juridinio asmens nemokumas yra sietinas ir su kitokiais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti. Pateikdamas tokius nemokumo požymius, kasacinis teismas nurodė, kad juridinio asmens nemokumo būsena yra siejama būtent su ilgalaikiais ir rimtais finansiniais sunkumais, užkertančiais kelią vykdyti įprastą ūkinę komercinę ar kitą įstatuose apibrėžtą veiklą ir reikalaujančiais kraštutinių priemonių taikymo priverstinai nutraukiant tokio asmens veiklą ir likviduojant jį per bankroto procedūrų vykdymą. Rimtiems finansiniams sunkumams, kaip nemokumo būsenos pagrindui, konstatuoti nepakanka nustatyti pavienių ir (ar) atsitiktinių įsipareigojimų kreditoriams nevykdymo atvejų – turi būti nustatytas tokių atvejų pakartotinumas, tęstinumas ir pastovumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).
15. Bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą bei skatinti ekonominį kilimą, bet ir, konstatavus įmonės nemokumą, greičiau apsaugoti nemokios įmonės kreditorių ir pačios įmonės interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-541-219/2018). Kita vertus, bankroto procesas neturi sudaryti sąlygų pašalinti iš rinkos vis dar mokių ir galinčių sėkmingai tęsti veiklą juridinių asmenų. Todėl kiekvienu atveju, sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė iš tiesų yra nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019).
16. Siekiant tinkamai įvertinti juridinio asmens turtinę padėtį, yra reikalingi išsamūs tokias aplinkybes atspindintys duomenys. Teismų praktikoje šiuo aspektu išaiškinta, jog tam, kad būtų nustatyta reali bendrovės turtinė padėtis, teismas juridinio asmens nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų įsipareigojimų kreditoriams dydį ir realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Nors įmonės (ne)mokumą pirmiausia apsprendžia finansinės atskaitomybės dokumentai – balansas, pelno (nuostolio) ataskaita, tačiau įmonės balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-377-910/2022).
17. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovės 2023 m. kovo 6 d. ir 2023 m. birželio 1 d. balansų duomenis, tai pat duomenis iš viešųjų registrų bei pareiškėjo nurodytas aplinkybes, nusprendė, kad UAB „Laknojus“ turi laikinų finansinių sunkumų, tačiau jai nėra pagrindo kelti nemokumo (bankroto) bylos, nes atsakovė nėra nemoki ir turi galimybių atsiskaityti su kreditoriais. Apeliantas nesutikimą su skundžiama nutartimi iš esmės grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas įmonės mokumą ir atsisakydamas kelti bankroto bylą, neįvertino naujausių atsakovės finansinių duomenų, iš kurių matyti, jog atsakovė neturi turto, iš kurio galėtų vykdyti finansinius įsipareigojimus kreditoriams, o lėšomis, esančiomis pas debitorius, ji nedisponuoja.
18. Iš byloje esančių 2023 m. kovo 6 d. balanso, sudaryto už 2022 m. laikotarpį, ir 2023 m. birželio 1 d. balanso, sudaryto už 2023 m. laikotarpį, matyti, kad 2022 m. į atsakovės balansą įrašyto turto vertė sudarė iš viso 239 533 Eur: materialusis turtas – 47 645 Eur, atsargos – 122 059 Eur, per vienerius metus gautinos sumos – 46 890 Eur, pinigai ir pinigų ekvivalentai – 22 939 Eur; balanso už 2023 m. laikotarpį duomenimis, bendrovės turto vertė siekė 78 959 Eur: atsargos – 8303 Eur, per vienerius metus gautinos sumos – 69 471 Eur bei pinigai ir pinigų ekvivalentai – 1 185 Eur. Taigi, šie duomenys patvirtina aplinkybę, kad įmonės bendra turto vertė per pastaruosius metus žymiai sumažėjo nuo 239 533 Eur iki 78 959 Eur, taip pat pasikeitė atsakovės turto sudėtis – 2023 m. visą UAB „Laknojus“ turtą sudaro trumpalaikis turtas, kurio didžioji dalis – per vienerius metus gautinos sumos.
19. Iš byloje esančių UAB „Laknojus“ balansų matyti, kad per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai 2022 m. sudarė 190 570 Eur, o 2023 m. – 110 639 Eur. Atsakovė pateikė kreditorių sąrašą, iš kurio matyti, kad ji turi 23 kreditorius, kuriems bendrai yra skolinga 110 454,63 Eur. Vertinant atsakovės įsipareigojimus kreditoriams, nustatyta, kad bendrovės skola šios nutarties priėmimo dienai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau – VSDFV) sudaro 2 537,27 Eur, kai pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo dienai sudarė tik 1 308,78 Eur. Taigi, aptarti duomenys patvirtina aplinkybes, kad atsakovės įsiskolinimai kreditoriams didėja. Juo labiau kad pats pareiškėjas tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir atskirajame skunde nurodo, jog atsakovė neturi jokio turto, iš kurio galėtų vykdyti finansinius įsipareigojimus kreditoriams.
20. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas aukščiau nustatytas aplinkybes, sutinka su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė 2023 m. atsakovės finansinius duomenis, tai atitinkamai lėmė neteisingas teismo išvadas dėl atsakovės mokumo, nes, 2023 m. duomenimis, atsakovės įsipareigojimai ir mokėtinos sumos viršija turimo turto vertę (110 639 Eur – 78 959 Eur).
21. Atsakovė į bylą yra pateikusi debitorių sąrašą, iš kurio matyti, kad jos pradelsti debitoriniai įsiskolinimai sudaro 72 526,66 Eur, t. y. didžiąją dalį atsakovės turto.
22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad debitoriniam įsiskolinimui sudarant didžiąją dalį atsakovės deklaruojamo turto, vertinant atsakovės turtinę padėtį, yra labai svarbus šio įsiskolinimo (ne)priskyrimo atsakovės turtui klausimas. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad trumpalaikis turtas, kaip debitorių skolos, negali užtikrinti besąlygiško jo panaudojimo bendrovės įsipareigojimų mažinimui, kadangi šios lėšos yra trečiųjų asmenų disponavime ir jų grąžinimas priklauso nuo daugelio sąlygų, taigi, turtas šiai sumai turi būti eliminuotas iš bendros bendrovės turto masės (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-468-781/2020).
23. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismui teiktuose paaiškinimuose yra nurodęs, kad pagrindinė UAB „Laknojus“ skolininkė yra Norvegijos Karalystės įmonė Kvaerno Boats AS, kurios savininkas yra vienas iš pagrindinių UAB „Laknojus“ akcininkų B. I. K.. Šiam asmeniui atsakovė ne kartą siuntė pranešimus dėl 67 449,99 Eur skolos bei inicijavo pokalbius, tačiau skolininkė skolos negrąžina, argumentuodama tuo, jog UAB „Laknojus“ yra skolinga B. I. K., dėl to Norvegijos Karalystės įmonė ir atsakovės akcininkas siekia šiuos tarpusavio įsiskolinimus įskaityti. Taigi, priešingai nei nusprendė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjo nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad aptariamo debitorinio įsiskolinimo susigrąžinimas nėra visiškai realus.
24. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas aukščiau nurodytas aplinkybes, neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad įvertinus atsakovės duomenis apie turimą turtą (nemenkas reikalavimo teises), pradelstas skolas, nėra pagrindo spręsti, jog UAB „Laknojus“ yra nemoki, nes net neeliminuojant iš atsakovės bendros turto masės skolininkės Norvegijos Karalystės įmonės Kvaerno Boats AS debitorinio įsiskolinimo, atsakovė bet kuriuo atveju neturi pakankamai turto, iš kurio galėtų vykdyti savo įsipareigojimus kreditoriams. Taigi, atsakovė, priešingai nei nusprendė pirmosios instancijos teismas, pripažintina nemokia, kaip tai numatyta JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje.
25. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą negali būti keliama bankroto byla bendrovei, kuri yra gyvybinga (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis). Juridinio asmens gyvybingumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jam vykdyti savo prievoles ateityje (JANĮ 2 straipsnio 6 dalis).
26. Priešingai nei nusprendė pirmosios instancijos teismas, byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo teigti, jog atsakovė yra gyvybingas juridinis asmuo. Kaip nustatyta, atsakovė realiai nėra pajėgi mokėti finansinių įsipareigojimų savo lėšomis. Atsakovė negeneruoja pardavimo pajamų, nes kaip nurodo pats atsakovės vadovas, ji užsakymus gaudavo tik iš vienos klientės – Kvaerno Boats AS, iš kurios užsakymų nebegauna ir jokios veiklos nevykdo nuo 2023 m. vasario 10 d. Be to, VSDFV duomenis, įmonėje dirba tik vienas apdraustas asmuo (darbuotojas). Tai suponuoja išvadą, kad atsakovė pastaruoju metu jokios ūkinės–komercinės veiklos faktiškai nevykdo, o pagal byloje esančius duomenis – pelno (nuostolių) ataskaitas – atsakovės veikla iš esmės kuria tik nuostolius ir realių perspektyvų stabilizuoti padėtį nėra, nes 2022 m. atsakovė patyrė 3 311 Eur nuostolių, o 2023 m. jau patyrė net 51 310 Eur nuostolių.
27. Tokių išvadų nepaneigia ir veiklos vykdymo niekaip nepatvirtina pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės dėl UAB „Gedlito transportas“ atsakovei 2023 m. sausio 27 d. teiktų vežimo paslaugų, nes, visų pirma, Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gegužės 18 d. preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-5427-793/2023 būtent iš atsakovės priteistas įsiskolinimas UAB „Gedlito transportas“ už aptariamas paslaugas bei 2023 m. liepos 4 d. išduotas vykdomasis raštas, antra, kaip minėta, atsakovė veiklos nebevykdo nuo 2023 m. vasario 10 d. Pažymėtina ir tai, kad veiklos nepatvirtina atsakovės iki 2023 m. gegužės 2 d. vykdytos finansinės operacijos su užsienio valstybių subjektais, nes pats pirmosios instancijos teismas nustatė – atsakovė turėjo 299 070 Eur įplaukų ir atitinkamai 299 085,21 Eur išlaidų.
Dėl procesinės baigties
28. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl atsakovės mokumo ir gyvybingumo yra padarytos neteisingai vertinant byloje esančius duomenis, todėl yra pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti ir bankroto bylos iškėlimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pirmosios instancijos teismas, pakartotinai nagrinėdamas bylą, turėtų atkreipti dėmesį į šios nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytus argumentus ir iš naujo įvertinti atsakovės finansinę padėtį bei realias jos galimybes vykdyti savo veiklą bei finansinius įsipareigojimus kreditoriams.
29. Pagal apeliacine tvarka išnagrinėtos bylos procesinę baigtį, apelianto atskirasis skundas laikomas patenkintu, todėl apeliantui grąžinamas už atskirąjį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 87 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 5 dalis). Iš byloje esančio 2023 m. rugpjūčio 14 d. mokėjimo nurodymo Nr. 172 matyti, kad apelianto vardu 38 Eur žyminį mokestį valstybei sumokėjo O. L., tačiau remiantis Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimu, kad mokesčio mokėtojas yra asmuo, turintis procesinę pareigą sumokėti žyminį mokestį, o ne jo atstovas ar kitas asmuo (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-361-585/2021), sumokėtas žyminis mokestis grąžintinas pareiškėjui J. L.. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 straipsnio 3 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 4 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei „Laknojus“ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Grąžinti J. L. (J. L.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), 38 Eur (trisdešimt aštuonių eurų) žyminį mokestį už atskirąjį skundą, sumokėtą 2023 m. rugpjūčio 14 d. mokėjimo nurodymu Nr. 172 AB „Swedbank“.