Vilniaus apygardos teismo nutartis

2025-01-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-46-817/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2024-10-09Vilniaus regiono apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2025-01-06Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-01-06
Bylos Nr.
1A-46-817/2025
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-29921-2024-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Arūnas Bartkus, Nijolė Žimkienė, Ieva Gavelytė-Kalytienė
Nuteistasis
R. D.
Advokatai
Laureta Ulbienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-46-817/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-29921-2024-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.9.2.; 1.1.9.7.; 2.4.6.1.; 25.5. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. sausio 6 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Arūno Bartkaus, Ievos Gavelytės-Kalytienės (kolegijos pirmininkės bei pranešėjos) ir Nijolės Žimkienės,

sekretoriaujant Violetai Budžienei,dalyvaujan t prokurorui Dainiui Dambrauskui,nuteistojo R. D. gynėjai advokatei Lauretai Ulbienei,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. D. (toliau ir – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2024 m. spalio 9 d. nuosprendžio, kuriuo R. D. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta bausmė – 72 MGL (3 600 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir R. D. paskirta galutinė 48 MGL (2 400 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, R. D. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams, šios baudžiamosios poveikio priemonės terminą pradedant skaičiuoti nuo 2024 m. rugpjūčio 3 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 5 dalimis iš R. D. konfiskuota automobilio SAAB 93, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų sumą – 1 320 Eur.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. R. D. nuteistas už tai, kad jis 2024 m. rugpjūčio 3 d., apie 09.30 val., Širvintų r. sav., kelyje Širvintos – Bagaslaviškis – Kaliakiemiai 9-ame km., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį SAAB 93, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu jam nustatė 2,60 promilių neblaivumą. Tokiais savo veiksmais R. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis R. D. prašo iš dalies pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2024 m. spalio 9 d. nuosprendį ir sutrumpinti jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo – terminą iki 1-1,5 metų, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. rugpjūčio 3 d. bei neskirti automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos (1 320 Eur) konfiskavimo, likusią nuosprendžio dalį paliekant nepakeistą.

3. Apeliaciniame skunde nuteistasis R. D. nurodo, jog draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams yra labai ilgas laiko tarpas. Jo darbas yra tiesiogiai susijęs su vairavimu, ir jis pirmosios instancijos teismui minėjo, jog jo darbovietė laukia koks bus teismo sprendimas. Jeigu jam teisė vairuoti bus atimta ilgam laikui, jis bus atleistas iš darbo. Tokiam ilgam laikui netekęs teisės vairuoti, nuteistasis negalės dirbti pagal savo specializaciją, o tai reiškia, jog negalės uždirbti pajamų. Visą gyvenimą dirbo vairuotoju, todėl persikvalifikuoti būtų labai sunku, nes tam reikia laiko ir pinigų. Nuteistasis visiškai nesutinka su pirmosios instancijos išsakytu argumentu, jog jam niekas netrukdo dirbti su vairavimu nesusijusio darbo. Taip išeina, jog tuomet yra geriau registruotis į darbo biržą, gauti išmokas ir būti valstybės išlaikomam. Jis nežino kokį kitą darbą galėtų dirbti, nes neturi patirties kitose srityse.

4. Apeliantas sutinka, jog jo padarytas pažeidimas yra šiurkštus ir pavojingas, tačiau jis anksčiau neteistas, už analogiškus teisės pažeidimus nebaustas administracine tvarka, kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi, todėl yra pagrindo teigti, jog baudžiamosios poveikio priemonės tikslai gali būti pasiekti uždraudžiant naudotis teise vairuoti transporto priemones nuo 1 iki 1,5 metų.

5. Apeliantas skunde pažymi, jog ir bauda, ir konfiskuotina automobilio vertę atitinkanti pinigų suma yra pernelyg griežta priemonė. Automobilis buvo grąžintas savininkui, nors jam nieko neatsitiko, jis nebuvo sugadintas. Netekus darbo sumokėti ir baudą, ir konfiskuotiną sumą bus sudėtinga. Teismų praktikoje yra pasisakyta, kad baudžiamojo poveikio priemonė turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, tačiau neturi tapti asmeniui nepakeliama našta.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo R. D. apeliacinis skundas atmestinas

6. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl to asmens, kuris padavė apeliacinį skundą ar dėl kurio toks skundas buvo paduotas. Kitus bylos aspektus apeliacinės instancijos teismas patikrina tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Atsižvelgdama į tai bei nenustačiusi esminių BPK pažeidimų, teisėjų kolegija baudžiamąją bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Dėl uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones termino

7. BK 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą skiriant bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287-1073/2018). Taip yra siekiama prevencinių ir asmens elgesio korekcijos tikslų, t. y. apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas ir jį paveikti taip, kad nebedarytų naujų teisės pažeidimų ir nusikaltimų.

8. Baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo termino nustatymas yra šios priemonės, o kartu kaltininkui skiriamos bausmės individualizavimo proceso sudėtinė dalis. Baudžiamojo poveikio priemonės skiriamos ir jų dydis nustatomas, įvertinant visas tam reikšmingas bylos aplinkybes ir atsižvelgiant į tai, kiek jos padeda įgyvendinti bausmės paskirtį, ir tai yra teismo prerogatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-309-699/2018). Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo laiką, atsižvelgiama į visumą aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamą veiką, jos kilimo priežastis ir mechanizmą, kaltės laipsnį, kaltininko asmenybę bei į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-143-696/2017).???

9. Šioje byloje nėra ginčo dėl pačios baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones – taikymo pagrįstumo. Apeliantas nesutinka tik su pirmosios instancijos paskirtu šios priemonės taikymo terminu, nurodydamas, jog 3 metų terminas yra per ilgas, nes jis šiuo laikotarpiu negalės dirbti vairuotoju ir dėl to bus atleistas iš darbo.

10. Pirmosios instancijos teismas, uždrausdamas R. D. naudotis specialia teise 3 metams, atsižvelgė į tai, jog R. D. vairavo automobilį būdamas neblaivus – jam nustatytas sunkus, 2,60 promilių, girtumo laipsnis, be to nusikalstamos veikos padarymo metu apeliantas turėjo 30 metų vairavimo patirtį, dėl ko turėjo suvokti vairuotojui keliamus rūpestingumo ir atidumo reikalavimus. Skundžiamame nuosprendyje akcentuota ir tai, kad iš byloje esančio administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, jog R. D. praeityje daug kartų baustas už Kelių eismo taisyklių (toliau ir – KET) pažeidimus – greičio viršijimą, važiavimą maršrutiniam autobusui skirta juosta, įvažiavimą į reguliuojamą pėsčiųjų perėją, jos kirtimą degant raudonam šviesoforo signalui ir kt.

11. Teisėjų kolegijos vertinimu, žemesnės instancijos teismas R. D. skirdamas draudimą naudotis specialia teise tinkamai įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes, o nustatytas minėtos baudžiamojo poveikio priemonės terminas yra adekvatus padarytai veikai. Atkreiptinas dėmesys, jog R. D. apsvaigimas nuo alkoholio ženkliai viršijo BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą 1,51 promilių ribą, todėl akivaizdu, kad šiuo atveju R. D. nusikalstami veiksmai kėlė realų pavojų tiek aplinkiniams, tiek jam pačiam. Svarbu ir tai, jog apeliantas sistemingai pažeidinėjo KET reikalavimus, o jo neteisėtų veiksmų pobūdis tik sunkėja – šį kartą įtariamasis padarė itin šiurkštų KET pažeidimą, kuris yra kvalifikuojamas kaip nusikalstama veika, o tai parodo, jog anksčiau apeliantui taikytos administracinės nuobaudos pakankamos teigiamos įtakos nepadarė. Dėl minėtų aplinkybių, apeliaciniame skunde prašomas taikyti baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo teisės vairuoti kelių transporto priemonės – 1–1,5 metų terminas būtų akivaizdžiai neproporcingas padarytai nusikalstamai veikai.

12. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad atėmus teisę vairuoti transporto priemones R. D. praras darbą, o persikvalifikuoti ir užsiimti kitokio pobūdžio darbine veikla bus sunku. Nors sutiktina, kad teisės vairuoti transporto priemones laikinas netekimas sukels apeliantui tam tikrų nepatogumų, tačiau pažeisdamas įstatymuose nustatytus draudimus, jis pats prisiėmė savo neteisėtų veiksmų riziką ir dėl to galinčias kilti neigiamas pasekmes. Vien tai, jog dirbant kitokio pobūdžio darbą galimai reikės įdėti daugiau pastangų, o apeliantas nėra pasiryžęs to daryti, nėra pakankamas pagrindas mažinti nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės terminą. Pažymėtina ir tai, kad apelianto nurodomos aplinkybės egzistavo ir nusikalstamos veikos padarymo metu – jis žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga darbinei veiklai vykdyti, tačiau tai jo neatgrasė nuo neteisėtų veiksmų darymo ir jis, būdamas akivaizdžiai neblaivus, vis vien vairavo automobilį. Pabrėžtina, jog asmeniniai kaltininko poreikiai negali būti vertinami aukščiau valstybės ir visuomenės interesų. Be to, sutiktina su pirmosios instancijos padaryta išvada, jog paskirtoji baudžiamoji poveikio priemonė nesuvaržys R. D. galimybės įsidarbinti ir vykdyti veiklą, nesusijusią su transporto priemonės vairavimu.

Dėl konfiskuotos automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos

13. Apeliaciniame skunde teigiama, jog netekus darbo sumokėti baudą ir konfiskuotą automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą bus itin sunku, be to po įvykio automobilis buvo grąžintas savininkui be jokių defektų.

14. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu. Pagal teismų praktiką tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-79-511/2018 ir kt.) ir atitinka BK 72 straipsnyje numatyto konfiskuotino turto požymius. Kaltininkui priklausantis nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas – privalo būti konfiskuojami visais atvejais. Išimtis iš šio imperatyvo yra numatyta BK 72 straipsnio 5 dalyje, kurioje nurodoma, jog tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Taikant minėtą nuostatą, ir konfiskuojant ne pačią priemonę, bet jos vertę atitinkančią sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai: kitų asmenų susilaikymas nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų darymo ir susilaikymas nuo kitiems asmenims priklausančių daiktų panaudojimo nusikalstamiems tikslams taip siekiant išvengti turto konfiskavimo rizikos. Teismas skirdamas šią baudžiamojo poveikio priemonę turi apsvarstyti konfiskuotinos priemonės vertės išieškojimo proporcingumą, įvertinant visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes šiam klausimui išspręsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018).

15. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad R. D., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vairavo automobilį SAAB 93, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris nuosavybės teise priklauso R. D.. Minėtas automobilis pagrįstai laikytinas nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo priemone, tačiau, šiuo atveju egzistuoja viena iš alternatyviųjų BK 72 straipsnio 5 dalies taikymo sąlygų – konfiskuotinas turtas priklauso trečiajam asmeniui. Kaip matyti iš aukščiau aptartos teismų praktikos, automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas padeda įgyvendinti prevencinius bausmės tikslus. Tai nėra turtinės žalos atlyginimas tuo atveju, kai nusikalstamos veikos padarymo metu yra sugadinamas ar sunaikinamas trečiajam asmeniui nuosavybes teise priklausantis turtas. Todėl ta aplinkybė, jog nesugadintas automobilis buvo grąžintas jo savininkui R. D., šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymui teisinės reikšmės neturi. Dėl minėtų priežasčių, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad iš apelianto turi būti išieškota automobilio vertę atitinkanti pinigų suma.

16. Nors apeliantas teigia, jog konfiskuotina suma, atsižvelgiant į jam paskirtą baudą yra per didelė, tačiau, teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas įvertinęs apelianto finansinę padėtį, taip pat skirtos baudos ir konfiskuotinos pinigų sumos dydžius, tenkino R. D. teisiamojo posėdžio metu išsakytą prašymą ir nustatė 24 mėnesių savanoriškos baudos sumokėjimo terminą, taip pat atsižvelgė į R. D. turtinę padėtį ir skyrė baudą, kurios dydis yra artimas už šios veikos padarymą numatytam minimaliam dydžiui. Be to, R. D. yra darbingo amžiaus, nenustatyta, kad taikant šią baudžiamojo poveikio priemonę, nebūtų įmanoma užtikrinti būtiniausių jo poreikių ir jis patirtų akivaizdžiai neproporcingas, neigiamas materialines pasekmes. Taigi, aptartų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad tokios automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas nepažeidžia teisingumo ir proporcingumo principų.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

17. Vilniaus apygardos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. gruodžio 9 d. pažyma Nr. APD-2024-12431 dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, kurioje nurodyta valstybės naudai priteistina suma – 125 Eur už R. D. suteiktą antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

18. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios nuostatos galioja ne tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje. Tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas, taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltininkui teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020). Nors šiuo atveju baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo apeliacinį skundą, kuris šia nutartimi atmetamas, tačiau būtinybė skirti nuteistajam gynėją kilo dėl BPK 322 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto imperatyvaus reglamentavimo, jog nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, proceso išlaidos dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo R. D. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų 125 Eur iš nuteistojo R. D. už suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai nepriteisti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Arūnas BartkusIeva Gavelytė-KalytienėNijolė Žimkienė