- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-10-09
- Bylos Nr.
- 1-1203-522/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-29921-2024-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Irina Serafin
- Kaltinamasis
- R. D.
- Advokatai
- Jolanta Klimavičienė
- Kategorijos
dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorui Dainiui Dambrauskui,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. D., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, dirbantis vairuotoju UAB „(duomenys neskelbtini)", gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. R. D. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus.
R. D. 2024-08-03, apie 09.30 val., Širvintų r. sav., kelyje Širvintos- Bagaslaviškis- Kaliakiemiai 9-ame km., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį SAAB 93, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė 2,60 promilių neblaivumą, kas yra daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas.
2. Kaltinamasis R. D. teisiamojo posėdžio metu dėl nusikalstamos veikos kaltu prisipažino ir parodė, kad aptariamą dieną vairavo R. D. priklausantį automobilį ir jam buvo nustatytas 2,60 promilių neblaivumą. Taip pasielgė, nes buvo stipriai neblaivus. Problemų dėl alkoholio vartojimo neturi. Tuo metu pažeidimų neturėjo. Jo automobilį vairavo sūnus ir už jo pažeidimus R. D. mokėjo baudas. Dėl įvykio gali prarasti darbą. Prašo sumažinti teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo terminą bei nekonfiskuoti transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos, t. y. 1320 Eur. Visą laiką yra dirbęs vairuotoju, važinėjo po Europą, turi 30 metų vairavimo stažą. Gailisi dėl padaryto pažeidimo.
3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
4. Liudytojas Tautvydas Šikšnys ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024-08-03 kartu su vyresniuoju tyrėju I. Vasilevskiu patruliuojant kelyje Širvintos-Bagaslaviškis-Kaliakiemiai, Širvintų r. sav., patikrinimui buvo sustabdytas priekyje įtartinai važiavęs automobilis SAAB 93, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo akivaizdžiai neblaivus R. D.. Jis elgėsi neadekvačiai, nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų, priešinosi, todėl jėga buvo sulaikytas. R. D. buvo nustatytas girtumas alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 6810 Nr. ARFM-0403. Pirmu pūtimu, atliktu 09.49 val., buvo nustatytas 2,87 promilių neblaivumas, o antru pūtimu, atliktu 10.08 val., buvo nustatytas 2,65 promilių neblaivumas. Su R. D. automobilyje važiavo R. D., J. G., K. L. ir A. L. Iš pažiūros visi akivaizdžiai buvo neblaivūs. R. D. po nustatyto neblaivumo buvo nušalintas nuo transporto priemonių vairavimo, jo vairuotas automobilis SAAB 93 buvo išgabentas į saugojimo aikštelę Ukmergėje. Apie tai buvo informuotas į vietą atvykęs automobilio savininkas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas (b. l. 38-41).
5. Liudytojas R. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad turi automobilį SAAB 93 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris yra registruotas jo vardu. 2024-08-03, apie 10.00 val., jam paskambino sūnus ir pasakė, kad jo automobilis bus išvežamas tralu. Atvykęs į įvykio vietą suprato, kad R. D. girtas vairavo jo automobilį. Jis nežinojo, kad R. D. jo automobilį vairuos neblaivus, kartu su jais kompanijoje nebuvo, todėl automobilį prašo sugrąžinti saugojimui (b. l. 32-35).
6. 2024-08-03 surašytas policijos pareigūno T. Šikšnio tarnybinis pranešimas (b. l. 10).
7. 2024-08-03 10.08 val. alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 6810, Nr. ARFM-0403. R. D. nustatytas 2,65 promilių neblaivumas (įvertinus paklaidą 2,60 promilių) (b. l. 12, 13).
8. 2024-08-03 R. D. surašytas neblaivumo nustatymo aktas, nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba (b. l. 14).
9. Iš VšĮ „Emprekis" pateiktos pažymos matyti, kad panašaus automobilio SAAB 93, 2004 m. gamybos, vidutinė kaina yra 1320 Eur (su PVM) (b. l. 26).
10. Automobilio SAAB 93, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas - R. D. (b. l. 25).
11. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
12. R. D. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes jis vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, t. y. 2,60 promilių neblaivumas. Kaltinamojo įvykdyta nusikalstama veika pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį įrodyta kaltinamojo parodymais teisiamajame posėdyje, liudytojo R. D. (b. l. 32-35) ir liudytojo T. Šikšnio (b. l. 38-41) ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, tarnybiniu pranešimu dėl neblaivaus vairuotojo (b. l. 10), priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktu (b. l. 24), alkoholio matuoklio duomenimis (b. l. 12-13), neblaivumo nustatymo aktu (b. l. 14).
Motyvuojamoji dalis
13. Kaltinamojo R. D. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).
14. Skirdamas kaltinamajam R. D. bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnis).
15. Teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis), transporto eismo saugumui (BK XXXIX skyrius), kuris yra baigtas, taip pat į tai, kad yra viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Taip pat teismas atsižvelgia į kaltinamojo R. D. asmenybę, t. y. kad jis neteistas (b. l. 42-47), administracine tvarka 5 metų laikotarpyje baustas ne kartą, baudos sumokėtos (b. l. 48-60), dirba (b. l. 61-69), darbdavio UAB „Sigito ekspreso transportas“ charakterizuojamas teigiamai (byloje pateikta charakteristika).
16. BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Įvertinęs visas paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus bausmę baudą artimą sankcijoje numatytam minimumui, t. y. 72 MGL (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas).
17. Remiantis BK 64¹ straipsniu, bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka, bausmė R. D. sumažinama vienu trečdaliu.
18. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis prašė jam skirti kaip galima trumpesnį, t. y. 1 metų, teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Prašymą grindė tuo, kad jo darbinė veikla yra tiesiogiai susijusi su vairavimu, o netekęs šios teisės jis praras darbą ir pajamas. Be to, įvykio metu žala padaryta nebuvo ir užfiksuoto įvykio metu, būdamas neblaivus, pavažiavo nedidelį atstumą (2 kilometrus).
19. Pagal BK 68 straipsnio nuostatas, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką; teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo 1 iki 5 metų. Nusikaltimo padarymo metu R. D. buvo patyręs vairuotojas, turintis 30 metų vairavimo patirtį, todėl vairuodamas transporto priemonę turėjo būti ypatingai atidus ir rūpestingas kelyje, laikytis visų kelių eismo taisyklių. Kaltinamasis buvo sustabdytas neblaivus vairuojantis automobilį – jam nustatytas sunkus girtumo laipsnis – 2.60 promilių, R. D. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių KET pažeidimų. Nėra abejonių, kad tokiais savo veiksmais jis sukėlė realų pavojų ne tik sau, bet ir kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui, nepaisant to, koks atstumas buvo nuvažiuotas. Be to, iš byloje esančio ANK registro išrašo matyti, kad R. D. daug kartų yra baustas administracine tvarka už KET pažeidimus (greičio viršijimas, važiavimas maršrutiniam autobusui skirta juosta, įvažiavimas į reguliuojamą pėsčiųjų perėja ir jos kirtimas degant raudonam šviesoforo signalui ir t. t.). Nors teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis tvirtino, kad visi šie pažeidimai yra padaryti jo sūnaus, o jis prisiėmė atsakomybę, tačiau tokių duomenų teismas patikrinti negali. Kaltinamojo galimą atsakomybės prisiėmimą už kitą pažeidėją kaip tik neigiamai jį charakterizuoja ir negali būti vertinama teigiamai jo atžvilgiu, o rodo jo galimą nesąžiningumą valstybės atžvilgiu. Aptartos aplinkybės rodo kaltinamojo nesąžiningumą, didelį neatsakingumą ir atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles.
20. Pažymėtina, kad, skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinus pirmiau nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam kartu su bausme skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 3 metus, kuri lygi sankcijoje numatytam vidurkiui. Specialiosios teisės atėmimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo kardomosios priemonės paskyrimo dienos, t. y. nuo 2024-08-03 (b. l. 82-85). Atkreiptinas dėmesys, kad specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimas yra įstatymo numatyta baudžiamojo poveikio priemonė asmenims, padariusiems atitinkamas nusikalstamas veikas, o ne asmens socialinių teisių varžymas, ir tokios baudžiamojo poveikio priemonės taikymas jokiu būdu nedraudžia nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui dirbti kito darbo ar užsiimti kita veikla, nesusijusia su transporto priemonių vairavimu, bei gauti už tai atitinkamą atlyginimą.
21. Teisiamojo posėdžio metu R. D. prašė neskirti transporto priemonės vertę atitinkančios sumos konfiskavimo, kadangi automobilis įvykio metu nenukentėjo, jis gražintas savininkui, kuris pretenzijų R. D. dėl to neturi, bei atsižvelgiant į jo sunkią finansinę padėtį.
22. Pagal BK 72 straipsnį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Turto konfiskavimas yra turtinės bei prevencinės paskirties baudžiamojo poveikio priemonė, įgyvendinanti idėją, kad svarbu ne tik nubausti kaltininką paskyrus jam bausmę, bet ir padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamoms veikoms daryti. BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. BK 72 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.
23. Bylos duomenimis nustatyta, kad R. D. nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įvykdė vairuodamas transporto priemonę – automobilį SAAB 93, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio savininkas R. D. (b. l. 65). Teismas pažymi, kad minėtas automobilis, priklausantis trečiajam asmeniui, kurį vairavo kaltinamasis, atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme, o taip pat transporto priemonė tiesiogiai įvardijama BK 281¹ straipsnio 1 dalies dispozicijoje, kaip komentuojamame straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, neabejotina, kad R. D. vairuoto automobilio SAAB 93, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus girtumo, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra ne tik galimas, bet ir būtinas.
24. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas iš kaltininko ar kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Teismų praktikoje, nurodžius, kad trečiųjų asmenų, kurių turtas buvo panaudotas nusikalstamai veikai padaryti jiems nežinant ir neturint bei negalint žinoti, t. y. su savo turtu elgėsi apdairiai, teisės apsaugomos taikant BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą turto vertės išieškojimą, pabrėžta, kad toks teisinis reguliavimas užtikrina, kad kaltininkui nėra sudaromos galimybės sąmoningai daryti nusikalstamas veikas naudojant kitiems asmenims priklausantį turtą, žinant, kad jis nebus konfiskuojamas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-262-489/2017). Teisinis reguliavimas, kai visiškai nebūtų išieškoma konfiskuotinos transporto priemonės vertė, būtų ydingas ir sudarytų prielaidas kaltininkams sąmoningai daryti nusikalstamas veikas naudojant kitiems asmenims priklausantį turtą, žinant, kad jis nebus konfiskuojamas. Asmenys, kurie padarė nusikalstamą veiką, vairuodami jiems priklausančią transporto priemonę, būtų baudžiami griežčiau nei tie, kurie vairavo tretiesiems asmenims priklausančias transporto priemones (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, Nr. 2K-67-942/2019).
25. Kaip jau minėta, automobilis SAAB 93, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso ne kaltinamajam, o trečiajam asmeniui. Byloje nenustatyta, jog R. D. žinotų, kad kaltinamasis ketina vairuoti būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, todėl nagrinėjamu atveju iš kaltinamojo turi būti konfiskuojama minėto automobilio vertę atitinkanti pinigų suma (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-67-942/2019).
26. Pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę bylos tyrimo ir (ar) nagrinėjimo dieną (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-100-648/2019, 2K-164-222/2019, 2K-7-12-495/2020). Iš baudžiamojoje byloje esančios VšĮ „Emprekis“ pažymos apie vidutinę transporto priemonės kainą Lietuvoje matyti, jog automobilio SAAB 93 vidutinė kaina yra 1320 Eur su PVM (b. l. 26). Atsižvelgiant į galiojantį teisinį reguliavimą ir aktualią teismų praktiką, iš kaltinamojo R. D. konfiskuotina minėto automobilio vertę atitinkanti pinigų suma – 1320 Eur.
27. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 352 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas tuoj pat išaiškina nuteistajam paskirtos bausmės savanoriško ir priverstinio įvykdymo tvarką, sąlygas, jo teises ir pareigas bei nustato terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 22 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam, kad jis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą terminą. Teismas, įvertinęs tai, kad R. D. dirba, teisiamojo posėdžio metu prašė leisti sumokėti baudą dalimis, duomenų apie kaltinamojo turimą nekilnojamąjį, kilnojamąjį ar kitą turtą byloje nėra, pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, taip pat atsižvelgdamas į kaltinamajam paskirtos baudos dydį, konfiskuojamą transporto priemonės vertę atitinkančią sumą (1320 Eur), daro išvadą, kad BVK 22 straipsnio 2 dalyje nustatytas dviejų mėnesių po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo savanoriško baudos sumokėjimo terminas yra akivaizdžiai per trumpas. Dėl šios priežasties teismas sprendžia, kad yra teisinis pagrindas nustatyti ilgesnį kaltinamajam skirtinos bausmės – baudos – savanoriško mokėjimo laikotarpį – 24 mėnesių. Teismo nuomone toks skirtinos baudų išdėstymo terminas yra teisingas.
28. Atkreiptinas dėmesys, kad teismas išnaudojo visas įstatyme numatytas galimybės bausmę ir baudžiamojo poveikio priemones kaltinamajam švelninti, o būtent, atsižvelgė į jo turtinę padėtį dėl galimo darbo praradimo ir paskirtų turtinio pobūdžio bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių, t. y. baudą paskyrė arčiau minimumo ir jos mokėjimą išdėstė,. Teismas taip pat atsižvelgė į kaltės pripažinimą ir baudą sumažino vienu trečdaliu. Kaltinamojo nurodytos aplinkybės, kad jis nepadarė žalos, šioje byloje neturi reikšmės, nes veika yra atitinkamai kvalifikuota, o žalos padarymas sunkintų kaltinamojo padėtį. Neturi reikšmės ir kaltinamojo nuvažiuotas atstumas, nes tai tiesiogiai nesusiję su kaltinamojo tyčia ir nuo jo nepriklausė.
29. Ikiteisminio tyrimo metu R. D. paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas, dokumentų paėmimas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 82-93), nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.
30. R. D. išduotas vairuotojo pažymėjimas perduotinas jį išdavusiai institucijai.
31. Daiktų ir dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas sprendžiamas BPK 94 straipsnyje nustatyta tvarka.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis išdėstytu bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302, 304 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 308, 313 straipsniais,
nusprendžia:
R. D. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį ir paskirti jam bausmę baudą 72 MGL (3600 Eur).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, R. D. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę baudą 48 MGL (2400 Eur).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti R. D. baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 3 metus. Specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemones) atėmimo terminą skaičiuoti nuo 2024-08-03. Apie priimtą sprendimą informuoti VĮ „Regitra“.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1, 5 dalimis, konfiskuoti iš R. D. automobilio SAAB 93, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 1320 Eur.
R. D. paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą, dokumentų paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Automobilį SAAB 93, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti/palikti R. D..
R. D. vairuotojo pažymėjimą perduoti VĮ „Regitra“.
R. D. išaiškinti, kad nuosprendžiu paskirta bauda per 24 mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, sumokant ją visą ar dalimis, turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, Luminor Bank AS; LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Nordea Bank FinlandPlc Lietuvos skyrius; LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas.
Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Nuteistajam neturint lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis BK 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Nuteistajam vengiant savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis BK 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismą.