Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų nutarimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui L. J., jos atstovei advokatei G. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį, 160 straipsnio 1 dalį, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), gyvenanti adresu (duomenys neskelbtini), administracine tvarka bausta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2021 m. gegužės 20 d. administracinio nusižengimo protokolas L. J., surašytas už tai, kad:

1. 2021 m. gegužės 15 d. 12:15 val. atliekant operatyvų patikrinimą L. J., vykdančios žemės ūkio veiklą pagal ūkininko pažymėjimą Nr. 4389335, ūkinės veiklos (žemės ūkio ir kitos produkcijos prekybos) vietoje, adresu Derceklių kaimas, Klaipėdos rajono savivaldybė, nustatyta, kad L. J. žodžiu aptarusi darbo pobūdį, darbo vietą, apmokėjimo už darbą sąlygas, aprūpinusi darbo įrankiais ir priemonėmis nuo 2021 m. balandžio 1 d. iki 2021 m. gegužės 15 d. leido M. D. dirbti pardavėjos pareigose nesudarius su ja rašytinės darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešusi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą. Už dirbtą darbą Lina J. M. D. išmokėjo 600 Eur atlygį. Tikrinimo metu M. D. dirbo kioske, adresu Derceklių kaimas, Klaipėdos rajono savivaldybė, prekiavo raugintomis daržovėmis ir duonos gaminiais ir atlikto kontrolinio pirkimo metu pardavė duoną už 1,50 Eur.

2. Be to, L. J. neužtikrino, kad aukščiau minėtoje veiklos vykdymo vietoje būtų įrengtas ir naudojamas elektroninis kasos aparatas (toliau – EKA), tai yra 2021 m. gegužės 15 d. klientui sumokėjus 1,50 Eur sumą už pirktą duoną, nebuvo išduotas EKA kvitas, nors atsiskaitymui su pirkėjais, kiekvienoje atsiskaitymo vietoje, kurioje asmenys už prekes (paslaugas) atsiskaito grynaisiais pinigais ir (ar) mokėjimo kortelėmis turi būti įrengti ir naudojami elektroniniai kasos aparatai.

Tokiu būdu L. J. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalies, 43 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr. 1283 patvirtinto „Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo“ (toliau – Aprašas) 4 ir 7 punktų reikalavimus bei padarė administracinius nusižengimus numatytus ANK 95 straipsnio 1 dalyje ir 160 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo L. J. teismo posėdžio metu dėl jai inkriminuotų nusižengimų kaltės nepripažino ir parodė, kad ūkininkauja, taip pat dirba valstybiniam sektoriuje puse etato. Atidarė kioską kaip ūkininkė ir prekiavo tik raugintomis daržovėmis, tam turi leidimus, jai, kaip ūkininkei niekada nereikėjo kasos aparatų. Raugintomis daržovėmis visada prekiauja iki gegužės mėnesio. Kadangi tada baigiasi raugintos daržovės, iki spalio mėnesio neturėtų kuo prekiauti, o už kiosko nuomą vis tiek reikėtų mokėti, todėl pradėjo tvarkytis dokumentus, kad įsteigtų mažąją bendriją tam, kad galėtų pradėti kažkuo prekiauti vasarą. Dokumentus tvarkytis sekėsi sunkiai, todėl kreipėsi į teisininkus teisinės pagalbos, procesas vyksta lėtai, o jai reikia tęsti veiklą, todėl pavasarį pradėjo prekiauti kito ūkininko kepama duona. M. D. yra jos dukros draugė, užaugusi vaikų globos namuose, jau pilnametė, tačiau dar nesavarankiška, todėl L. J. ją globoja, mergina nuo 2021 m. sausio mėnesio apsigyveno jos namuose. M. D. nebuvo samdoma kaip pardavėja, tačiau yra L. J. kaip ūkininkės šeimos narė - pas ją gyvena, nemoka nuomos, prie mokesčių mokėjimo neprisideda, yra maitinama, parūpinama rūbais, todėl jeigu reikia pagalbos, M. D. šiek tiek padeda L. J. žemės ūkio ir namų ūkio darbuose, taip pat ir prekyboje, kaip ir L. J. dukra, o L. J. duoda M. D. šiek tiek pinigų, kad ji turėtų savo smulkioms išlaidoms. M. D. nemoka atlikti jokio darbo, todėl pirmiausia buvo L. J. apmokyta. L. J. ketino ją paruošti dirbti pardavėja, įsteigti mažąją bendriją ir įdarbinti M. D., bet iki 2021-05-15 tam pritrūko laiko. Ji rodė Valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnams dokumentus, kuriuos ruošė mažajai bendrijai steigti, bet institucija į tai neatsižvelgė. Kasos aparatą būtų įsigijusi, kai būtų pradėjusi veikti įmonė, nes jai kaip ūkininkei šio aparato nereikia. Dokumentus, reikalingus raugintų produktų prekybai, buvo susitvarkiusi, o dokumentus dėl prekybos duona buvo pradėjusi tvarkyti ir nespėjo. Ūkininko ūkyje šiuo metu samdomų darbuotojų neturi, tai šeimos ūkis. SODRA jai išduodavo žemės ūkio ir miškininkystės darbų pažymų, atitinkančių sąskaitos faktūros esmę, blankus; jei tekdavo samdyti žmonių padieniams darbams, ji išrašydavo jiems šiuos dokumentus. M. D. tokių pažymų neišduodavo, nes jis pas ją gyvena ir yra kaip šeimos narys, o šeimos narius galima įdarbinti ūkininko ūkyje niekaip to nefiksuojant. L. J. supranta, kad teisiškai M. D. nėra jos šeimos narys, nurodo, kad ji kasdien ir nedirbdavo, pavaduodavo L. J., kai šiai tekdavo išvykti aplankyti savo mamos, kuri yra neįgali (nustatyta cukraligė, širdies nepakankamumas, stuburo išvaržos, kurtumas), pas ją tenka vis nuvažiuoti, pasižiūrėti, ar jai viskas gerai, kartais ją tenką vežti pas daktarus. Mamai nuolatinės slaugos poreikis nėra nustatytas, L. J. jos globėja nėra paskirta, bet faktiškai ją globoja.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovė advokatė G. K. teismo posėdžio metu palaikė atstovaujamosios poziciją ir prašė atsižvelgti į tai, kad L. J. buvo pradėjusi ruošti dokumentus mažosios bendrijos įkūrimui dar iki VMI atlikto patikrinimo, pateikė pareigūnams savo turėtus dokumentus. 2021 m. gegužės 3 d. ji pasirašė teisinių paslaugų sutartį su teisininke, kuri užsiima dokumentų mažajai bendrijai atidaryti parengimu, o 2021 m. birželio mėn. jau ir VĮ Registrų centras išdavė pažymą. MB „Linos ūkis“ steigimo aktas sudarytas 2021 m. gegužės 5 dieną, tą pačią dieną sudaryti nuostatai (iki VMI patikrinimo). L. J. bandė parodyti VMI, kad ji atlieka veiksmus šiai bendrijai įsteigti, susidūrė su sunkumais, nes norėjo ją registruoti mamos bute ir steigimo metu paaiškėjo, kad jis tebėra areštuotas po kadaise pasibaigusios bylos. Šis areštas trukdo atidaryti mažąją bendriją, dėl jo panaikinimo buvo kreiptasi į teismą, bet procesinis sprendimas byloje dar nėra priimtas. Įsteigus mažają bendriją, visa L. J. vykdoma veikla bus įforminta tinkamai ir VMI turėtų į tai atsižvelgti, o ne tik siekti nubausti sau ir kitiems darbo vietą kuriantį asmenį. L. J. mama yra neįgali nuo vaikystės, tai patvirtinta pažyma. Taip pat ji serga cukralige, yra išduota sergančiojo cukralige kortelė. Dėl šios ligos jos sveikata gali staiga labai pablogėti, todėl L. J. turi dažnai ją lankyti ir prižiūrėti. Prašo atsižvelgti į tai, kad L. J. turi nepilnametę dukrą ir nuoširdžiai rūpinasi jos drauge M. D., ruošia ją gyvenimui, kad išmoktų dirbti ir pati savim pasirūpinti. L. J. tyčia nesiekė padaryti nusižengimus, ji sunkiai dirba, o jos turtinė padėtis yra kukli, todėl prašo teismą į visa tai atsižvelgti ir paskirti jai švelnesnę nuobaudą, negu numato ANK už tokius pažeidimus.

Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, prašė bylą nagrinėti Institucijos atstovui nedalyvaujant (b. l. 11), apie teismo posėdžio datą ir vietą Institucijai pranešta tinkamai (b. l. 10), prašymo atidėti bylos nagrinėjimą negauta. Atsižvelgiant į visa tai byla išnagrinėta Institucijos atstovui nedalyvaujant.

Teismo posėdžio metu buvo ištirta administracinio nusižengimo byloje surinkta rašytinė medžiaga: 2021 m. gegužės 20 d. administracinio nusižengimo protokolas (b. l. 2), 2021 m. gegužės 20 d. operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (27.13) FR1042-1419 (b. l. 3–4), 2021 m. gegužės 15 d. faktų fiksavimo pažyma Nr. (27.13) FR1050-183 (b. l. 5–6), 2021 m. gegužės 15 d. M. D. paaiškinimas (b. l. 7), 2021 m. gegužės 18 d. L. J. paaiškinimas (b. l. 8), L. J. prašymas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Klaipėdos departamentui dėl maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo/registravimo (b. l. 14–15), maisto tvarkymo proceso aprašymas (b. l. 16), mirties liudijimas (b. l. 17), pensijos gavėjo pažymėjimas (b. l. 18), sergančiojo cukralige kortelė (b. l. 19), invalidumo pažyma (b. l. 20), juridinių asmenų registro pažyma apie laikiną pavadinimo įrašymą (b. l. 21), 2021 m. kovo 1 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 2021 03 01 (b. l. 23–26), MB „Linos ūkis“ nuostatai (b. l. 27–31), MB „Linos ūkis“ steigimo aktas (b. l. 32–33), nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas (b. l. 34), 2021 m. birželio 21 d. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo (b. l. 35), gimimo liudijimas (b. l. 36).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

ANK 160 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prekyba ar paslaugos be kasos aparatų, kai kasos aparatus privaloma naudoti, užtraukia baudą naudoti kasos aparatus privalantiems asmenims nuo penkių šimtų devyniasdešimt iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų. Ši teisės norma yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus. Ūkio subjektų pareiga veiklos vykdymo vietoje įrengti ir naudoti EKA numatyta Aprašo 4 ir 7 punktų nuostatose. Iš rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad ūkininkės L. J. ūkinės veiklos (žemės ūkio ir kitos produkcijos prekybos) vietoje, kioske, adresu Derceklių kaimas, Klaipėdos rajono savivaldybė, 2021 m. gegužės 15 d. atliktas kontrolinis pirkimas; sumokant 1,50 Eur sumą už pirktą duoną, nebuvo išduotas EKA kvitas (b. l. 3–4). L. J. teismo posėdžio metu parodė, kad jai kaip ūkininkei nereikia įrengti ir naudoti kasos aparato. Tačiau teismas su šiuo teiginiu gali sutikti tik iš dalies. Aprašo IV skyriuje įtvirtinti atvejai, kai nereikalaujama naudoti kasos aparatų, tačiau nei viena iš šių išimčių šiuo atveju nebuvo taikytina L. J. vykdytai prekybai kioske. Aprašo 23.19 punkte numatyta, kad kasos aparatų nereikalaujama naudoti asmenims, prekiaujantiems savo (nuosavybės teise priklausančiame ar kitais teisėtais pagrindais naudojamame) namų valdos žemės sklype, mėgėjų sodo sklype arba kitoje žemės ūkio valdoje (ūkyje), kurių ekonominis dydis neviršija 1 ekonominio dydžio vieneto, kaip tai suprantama pagal Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymą, išaugintais žemės ūkio produktais ir iš jų pagamintais maisto produktais, jeigu prekiautojas prekybos vietoje turi žemės valdymo arba naudojimo teisės patvirtinimo dokumentus ir asmens dokumentą. L. J. būtų galėjusi neįrengti ir nenaudoti kasos aparato, prekiaudama iš savo ūkyje išaugintų žemės ūkio produktų pagamintais maisto produktais (jeigu ūkis jis neviršija 1 ekonominio dydžio vieneto ir jeigu ji prekybos vietoje būtų turėjusi Apraše nurodytus dokumentus), tačiau, šiuo atveju nustatyta, kad ji prekiavo ne savo ūkyje pagamintais maisto produktais kioske, išnuomotame pagal 2021 m. kovo 1 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 2021 03 01 (b. l. 23–26). Tai verčia konstatuoti, kad L. J. prekiavo šiomis prekėmis nenaudojant kasos aparato, kai tokį aparatą buvo privaloma naudoti, ir šie jos padaryti veiksmai atitinka administracinio nusižengimo numatyto ANK 160 straipsnio 1 dalyje sudėtį.

Administracinio nusižengimo protokolas L. J. surašytas ir pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, kurioje numatyta administracinė atsakomybė už nelegalų darbą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims. Ir ši teisės norma yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus. Pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Darbo sutartis sudaroma raštu (DK 43 straipsnio 1 dalis).

Kvalifikuojant asmens veiką pagal ANK 95 straipsnio nuostatas, o darbą pripažįstant nelegaliu, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-19-2013, Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 17 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-250-485/2019). Asmenų veikla, kuria vykdomos civilinės teisės reguliuojamos sutartys, nepatenka į ANK 95 straipsnio 1 dalies sudėtį.

Byloje esantys įrodymai neabejotinai įrodo, jog nuo 2021 m. balandžio 1 d. iki 2021 m. gegužės 15 d M. D. realiai dirbo ūkininkei L. J. (b. l. 3–4, 5–6, 7, 8).

Taip pat nustatyti ir visi darbo sutarties požymiai. Pirma, darbas buvo dirbamas M. D. susitarus su L. J.. Antra, M. D. dirbo pardavėjos profesijai būdingus darbus (prekiavo duona ir raugintais produktais). Trečia, M. D. dirbo paklusdama darbovietėje nustatytai darbo tvarkai (dirbo nustatytoje darbo vietoje, tai yra, kioske, adresu Derceklių kaimas, Klaipėdos rajono savivaldybė, pagal nustatytą darbo laiko režimą, t. y. nuo 10:00 val. iki 16:00 val., nuo antradienio iki šeštadienio). Ketvirta, M. D. dirbo atlygintinai (Lina J. M. D. už atliktas darbo funkcijas sumokėjo iš viso 600 Eur). Taigi, byloje nustatyti visi darbo sutarties požymiai.

Draudėja ūkininkė L. J. nebuvo pranešusi VSDFV teritoriniam skyriui apie M. D. įdarbinimą (b. l. 3–4). M. D. dirbo ūkininkei L. J., su ja nesudarius rašytinės darbo sutarties (b. l. 3–4, 7, 8). Todėl šiuo atveju taip pat buvo nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių, tai yra DK 42 straipsnio 2 dalies ir 43 straipsnio 1 dalies nuostatų.

Nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, subjektas yra darbdavys arba kitas atsakingas asmuo. L. J., vykdanti žemės ūkio veiklą pagal ūkininko pažymėjimą Nr. 4389335, laikytina darbdaviu ANK 95 straipsnio 1 dalyje vartojamos darbdavio sąvokos prasme.

Nusižengimas, numatytas ANK 95 straipsnyje, gali būti padaromas ir veikimu, ir neveikimu, tiek tyčios, tiek neatsargumo forma. Neveikimas pasireiškia nepakankama darbdavio kontrole šioje srityje, o tai sudaro pagrindą administracinei atsakomybei atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-39-648/2016). Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo (suvestinė redakcija nuo 2020 m. spalio 1 d.) 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad ūkininkas su samdomais fiziniais asmenimis sudaro darbo sutartis teisės aktų nustatyta tvarka. L. J. būdama ūkininke turėjo išmanyti ūkininko veiklos organizavimo ir personalo valdymo reikalavimus bei savo atsakomybę už įstatymų pažeidimus, tačiau ji elgėsi pasyviai, nesiėmė aktyvių veiksmų darbo teisiniams santykiams su M. D. įforminti. L. J. parodė, kad M. D. pas ją gyvena ir yra jai kaip dukra, todėl laikė ją šeimos nare, dirbančia ūkyje, tačiau posėdžio metu ir pati pripažino, kad ši faktinė situacija neatitiko teisinės ir pagrindo tokiam vertinimui ji neturėjo. Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad ūkininko partneris – fizinis asmuo (ūkininko sutuoktinis, pilnametis šeimos narys ar kitas fizinis asmuo), kuris kartu su ūkininku verčiasi žemės ūkio veikla ir miškininkyste pagal sudarytą jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį. Ūkininkas su partneriais, nurodytais Ūkininkų ūkių registre, ir talkininkais darbo sutarčių nesudaro (Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo 5 straipsnio 2 dalis). Taigi, šiuo atveju L. J. pavojingą veiką sąlygojo neteisingas teisės aktų nuostatų suvokimas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas bendrasis teisės principas, kad įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltę teismas daro išvadą, kad L. J. nusižengimą padarė neatsargia kaltės forma (dėl nerūpestingumo) (ANK 9 straipsnio 3 dalis).

Ištyręs byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs jų visumą, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra nustatyti visi nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties požymiai, todėl konstatuotina, kad L. J., vykdanti žemės ūkio veiklą ūkinės veiklos (žemės ūkio ir kitos produkcijos prekybos) vietoje, adresu Derceklių kaimas, Klaipėdos rajono savivaldybė, nuo 2021 m. balandžio 1 d. iki 2021 m. gegužės 15 d. leido M. D. dirbti pardavėja nesudarius su ja rašytinės darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešusi VSDFV teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą. Tokiais savo veiksmais (neveikimu) L. J. pažeidė DK 42 straipsnio 2 dalies, 43 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.

Tarp šių L. J. padarytų nusižengimų yra idealioji sutaptis (viena kurį laiką trunkančia veika padaryti keli nusižengimai), todėl administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui skirtinos nuobaudos už kiekvieną nusižengimą subendrinamos apėmimo būdu (ANK 38 straipsnio 2 dalis).

ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba administracinės nuobaudos neskirti.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Šis Teismas yra išaiškinęs, jog teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą ir ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet būtent teisingo sprendimo priėmimą. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje taip pat pažymėta, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 13 d. nutartis administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. 2AT-4-2011).

Nelegalus darbas pažeidžia konstitucines žmogaus teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju, iškreipia padėtį darbo rinkoje, sudaro sąlygas atsirasti nesąžiningai konkurencijai. Tačiau, individualizuojant nuobaudą, svarbu įvertinti ir konkretaus pažeidimo aplinkybes (Panevėžio apygardos teismo 2018 m. vasario 12 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-29-531/2018, Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gegužės 12 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-9-519/2017). Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad šiuo konkrečiu atveju nelegalus darbas truko ilgiau nei mėnesį, tačiau nelegaliai įdarbintas buvo tik vienas darbuotojas, o byloje surinktų įrodymų visuma rodo, kad ir tai padaryta netyčia, o dėl neteisingo teisės aktų nuostatų suvokimo. Byloje nėra duomenų, kad Valstybinei darbo inspekcijai ūkininkė L. J. būtų žinoma dėl darbo srities teisės aktų pažeidimų. L. J. kioske prekiauti pradėjo tik šiais metais, jai ši veikla yra nauja, tai taip pat sąlygojo pažeidimo padarymą. Visos šios aplinkybės leidžia spręsti, kad šis pažeidimas buvo atsitiktinis ir L. J. ateityje pažeidimų nedarys.

Taip pat atsižvelgiama į tas aplinkybes, kad L. J. yra bausta administracine tvarka už kitokio pobūdžio nedidelio pavojingumo administracinius nusižengimus, daugumą nuobaudų yra sumokėjusi, už tokio pobūdžio nusižengimus nėra buvusi bausta administracine tvarka; administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, ji padarė dėl neatsargumo; jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad ji prisipažino padariusi administracinius nusižengimus ir dėl to gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. L. J. ėmėsi veiksmų, kad tokie pažeidimai nepasikartotų, yra pradėjusi mažosios bendrijos steigimo procesą, susidūrė su kliūtimis šį procesą užbaigti operatyviai (b. l. 14–15, 16, 21, 22, 27–31, 32–33, 34, 35). L. J. mama neįgali, turi sveikatos problemų, L. J. ja reikia rūpintis ir nenustačius globos (b. l. 18, 19, 20). L. J. turi nepilnametę dukrą (b. l. 36), taip pat rūpinasi šeimos neturinčia M. D., yra suteikusi jai, jau pilnametei, bet dar nesavarankiškai, pastogę, ją aprūpina ir padeda pasiruošti gyvenimui. Atsižvelgdamas į visas šias byloje nustatytas aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas daro išvadą, kad už administracinių nusižengimų padarymą, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, L. J. skirtinos nuobaudos, lygios pusei minimalios baudos, numatytos ANK 95 straipsnio 1 dalies ir ANK 160 straipsnio 1 dalies sankcijoje, ir taip bus pakankamai pasiekti administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 160 straipsnio 1 dalyje ir skirti administracinę nuobaudą – 295 Eur (dviejų šimtų devyniasdešimt penkių eurų) baudą;

administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje ir skirti administracinę nuobaudą – 500 Eur (penkių šimtų eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi paskirtas nuobaudas subendrinti parenkant nuobaudą sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytų nusižengimų ribose ir galutinę nuobaudą paskirti 500 Eur (penkių šimtų eurų) baudą.

Informuoti L. J., kad bauda turi būti sumokama ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, nurodant ROIK numerį 21133827416, įmokos kodą 1001.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.