- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-07-08
- Bylos Nr.
- 2A-1400-480/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-01617-2013-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Palubinskaitė (pirm.), Egidijus Tamašauskas, Albina Rimdeikaitė (pran.)
- Ieškovas
- D. M.
- Atsakovas
- V. K.
- Kategorijos
- 35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 42.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 52.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkė), Albinos Rimdeikaitės (pranešėja) ir Egidijaus Tamašausko, apeliacine rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovės D. M. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. M. ieškinį atsakovui V. K. dėl prievolės pagal sutartį įvykdymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė D. M. kreipėsi į teismą, prašydama dokumentinio proceso tvarka priteisti iš atsakovo 5 800 Lt už pagamintus virtuvės baldus, 5 procentų dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad vykdydama individualią veiklą, su atsakovu 2008 m. gegužės 12 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią ji įsipareigojo pagaminti ir sumontuoti atsakovui virtuvinį baldų komplektą, o atsakovas – už jį atsiskaityti. Bendra sutarties kaina – 8 200 Lt. Atsakovas dalį sutarties kainos – 2 400 Lt avansą jai sumokėjo 2010 m. vasario 8 d. Ieškovės teigimu, ji tinkamai pagamino ir sumontavo atsakovui priklausančiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), virtuvinį baldų komplektą, pretenzijų dėl kokybės atsakovas jai nepareiškė. Nors atsakovas buvo įspėtas apie sutarties neįvykdymo pasekmes, tačiau sutarties neįvykdė ir likusių pinigų nesumokėjo.
Žemesnės instancijos teismas
Alytaus rajono apylinkės teismas 2013 m. gegužės 15 d. preliminariu sprendimu ieškinį patenkino visiškai. Nustatytu terminu atsakovas pateikė prieštaravimus, prašydamas panaikinti priimtą sprendimą ir ieškinį atmesti. Atsakovas nurodė, jog ieškovė pati neįvykdė sutarties sąlygų, t. y. baldai turėjo būti pagaminti ir sumontuoti iki 2008 m. liepos 19 d. Atsakovas pažymėjo, jog sutarties kaina – 8 200 Lt, buvo pritaikyta 1 300 Lt nuolaida, sumokėjus 2 400 Lt avansą, todėl likusi už baldus mokėti suma – 4 500 Lt. Kadangi ieškovė neatliko visų darbų, jie buvo atlikti nekokybiškai, todėl, atsakovo teigimu, jis yra pilnai atsiskaitęs. Be to, atsakovo nuomone, sutarčiai turi būti taikomos ne CK nuostatos dėl pirkimo-pardavimo sutarčių, o rangos sutarties nuostatos, pagal kurias atliktų darbų perdavimo užsakovui faktą patvirtina šalių sudarytas perdavimo-priėmimo aktas, kuris nebuvo pasirašytas, kadangi darbai nebuvo atlikti tinkamai ir laiku. Pasak atsakovo, baldus montavęs asmuo, išsivežęs tvarkyti nekokybišką stalčių, dingo. Ieškovė be pagrindo, siųsdama jį derėtis su baldus montavusiu asmeniu, ne tik kad nesumontavo iki galo baldų, bet ir neištaisė kitų trūkumų, dėl ko atsakovas buvo priverstas kreiptis į kitą bendrovę, kuri iš esmės padarė naują virtuvės baldų komplektą ir jį sumontavo.
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepimu į prieštaravimus nurodė, jog nuolaida galėjo būti pritaikyta, bet tik tuo atveju, jei atsakovas tinkamai ir laiku būtų atsiskaitęs su ja, baldai buvo padaryti kokybiškai ir laiku. Atsakovas per įstatymų nustatytą terminą jokių pretenzijų nepateikė, todėl laikė ieškinį pagrįstu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Alytaus rajono apylinkės teismas 2014 m. kovo 3 d. galutiniu sprendimu 2013 m. gegužės 15 d. preliminarų sprendimą panaikino ir ieškinį atmetė (b. l. 70-72). Vadovaujantis bylos duomenimis, teismas nustatė, jog tarp šalių susiklostė ne pirkimo-pardavimo santykiai, kaip teigia ieškovė, o rangos teisiniai santykiai – ieškovė įsipareigojo pagal atsakovo užsakymą suprojektuoti, pagaminti ir sumontuoti atsakovui virtuvės baldų komplektą, o atsakovas įsipareigojo priimti darbo rezultatą ir už jį sumokėti (CK 6.672 straipsnio 1 dalis). Teismas, atsižvelgęs į tai, kad baldus gamino ir montavo trečias asmuo, pripažino, kad nagrinėjama sutartimi siekiamam tikslui įgyvendinti nėra reikšminga, ar užduotį pagaminti baldus vykdė pats rangovas (ieškovė), ar tai padarė tretieji asmenys subrangos teisinių santykių pagrindu. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad pagal CK 6.676 straipsnio 2 dalį užsakovas privalo sumokėti darbų kainą po to, kai rangovas perdavė jam darbų rezultatą, bei įvertinęs šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, konstatavo, jog darbų rezultatas nebuvo perduotas, ką pripažino ir pati ieškovė, dingus trečiajam asmeniui – subrangovui, todėl teismas sprendė, jog ieškovei nepašalinus trūkumų ir atsakovui negalint tinkamai naudotis pagamintu daiktu, atsakovas pagrįstai nutraukė sutartį, pas kitą rangovą užsisakydamas kitą virtuvės baldų komplektą. Teismas pažymėjo, kad ieškovė neįrodinėjo, ar 2 400 Lt avansas yra dalis kainos proporcingos atliktam darbui, be to, pagal CK 6.680 ir 6.334 straipsnio 1 dalies 2 punktą, pirkėjas nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą turi teisę pareikalauti, kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina. Esant nustatytoms aplinkybėms bei įvertinęs tai, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus teismas priimtą preliminarų sprendimą panaikino, o ieškinį atmetė bei priteisė iš ieškovės išlaidas valstybei, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovė D. M. apeliaciniu skundu (b. l. 75-80) prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 3 d. galutinį sprendimą civilinėje byloje Nr.2-30-292/2014, priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti pilnai ir iš atsakovo V. K., ieškovei priteisti 5 800 Lt skolos, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo dienos iki pilno teismo sprendimo įvykdymo bei 87 Lt sumokėto žyminio mokesčio, 20 Lt komisinį mokestį už pažymos iš gyventojų registro tarnybos išdavimą, 87 Lt žyminį mokestį teikiant apeliacinį skundą ir ieškovės turėtas 1 200 Lt išlaidas už teisinę pagalbą bei kitas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Teismas netinkamai aiškino materialines teisės normas, reglamentuojančias rangos teisinius santykius. Apeliantės nuomone, atsakovas neįrodė, kad negalėjo naudotis daiktu pagal jo paskirtį, atvirkščiai, jos teigimu, byloje esantys įrodymai liudija, kad atsakovas baldų komplektu naudojosi beveik trejus metus. Dėl pagaminto daikto trūkumų atsakovas pretenzijas pareiškė tik 2013 m. birželio 14 d. prieštaravime į teismo priimtą preliminarų sprendimą, t. y. praleidus įstatyme nustatytus terminus ir pasibaigus garantiniam laikotarpiui. Pasak apeliantės, atsakovas nepasinaudojo ir teise grąžinti pagamintą daiktą ieškovei bei reikalauti grąžinti sumokėtą avansą. Be to, tik per nustatytą terminą trūkumams pašalinti, jų nepašalinus, atsakovas turėjo teisę, tuos trūkumus pašalinti savo sąskaitą pasitelkiant trečiuosius asmenis ir reikalauti ieškovės atlyginti su tuo susijusius nuostolius arba kaip kad reikalauja įstatymas, grąžinti ieškovei jos pagamintą daiktą ir reikalauti atlyginti nuostolius.
2. Teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai ištyrė nagrinėjamos civilinės bylos aplinkybes, fragmentiškai atliko formalų rašytinių įrodymų vertinimą, netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą tarp bylos šalių, vienais įrodymais rėmėsi ir juos pripažino, o kitus atmetė, nenurodydamas atmetimo motyvų arba dėl jų visiškai nepasisakė. Apeliantės nuomone, teismas, priimdamas galutinį sprendimą, nepagrįstai suteikė prioritetą nereikšmingoms dėl ginčo dalyko aplinkybėms ir savo tokiu įrodymų vertinimu, nukrypo nuo ginčo esmės ir jos neatskleidė. Atsakovo bei kitų liudytojų parodymai, kurių pagrindu teismas priėmė sprendimą dėl ginčo dalyko yra prieštaringi, nepagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais. Atsakovas neįrodė, kad ieškovės pagaminti ir sumontuoti baldai, buvo nekokybiški.
3. Teismas nepagrįstai sureikšmino ir formalizavo atliktų darbų perdavimo akto rašytinės formos nebuvimo faktą. Sistemiškai vertinant byloje esančius įrodymus, apeliantės nuomone, atliktų darbų rezultatas atsakovui buvo perduotas, atsakovas juo naudojosi, iš ko ir kildinama atsakovo pareiga sumokėti ieškovei darbų kainą. Be to, pažymi, kad byloje nėra rašytinių įrodymų apie sutarties tarp ieškovės ir atsakovo nutraukimą ir kito virtuvės baldų komplekto užsakymą. Yra pateikti tik dokumentai, kurie patvirtina, kad vienos komplektuojančios detalės, buvo pakeistos kitomis, žymiai brangesnėmis. Byloje nenustatyta, kad buvo poreikis keisti virtuvės baldus naujomis detalėmis dėl to, kad juos ieškovė buvo pagaminusi nekokybiškai, nes nenustatytas broko faktas. Be to, atsakovas ieškovės pagamintą virtuvės baldų komplektą naudojo 3 metus nuo sumontavimo atsakovo gyvenamojo namo virtuvėje, o per šį laikotarpį, netinkamai naudojant ar eksploatuojant baldų komplektą, galėjo atsirasti įvairūs komplektuojančių detalių pažeidimai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas V. K. (b. l. 83-86) prašo teismo ieškovės D. M. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-30-292/2014 atmesti bei priteisti iš ieškovės atsakovui turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Ieškovė nepateikė teismui jokių įrodymų apie tai, kad sutartį įvykdė tinkamai, t. y. sutartyje numatytu terminu pagamino ir sumontavo atsakovui virtuvės baldus. Ieškovė nepagrįstai nurodo, jog rangos darbai buvo atlikti kokybiškai ir laiku bei atliktų darbų rezultatas buvo perduotas atsakovui. Tokia ieškovės pozicija prieštarauja apklaustų liudytojų parodymams ir pačios ieškovės paaiškinimams. Atsakovas pažymi, jog atliktų darbų rezultatas turi būti perduodamas įforminant priėmimo-perdavimu aktą, kuriuo įforminamas darbų rezultato pridavimas ir darbų rezultato priėmimas, kuris šalims sukuria atitinkamas teises ir pareigas. Priėmimo - perdavimo aktas tarp šalių pasirašytas nebuvo, todėl, atsakovo nuomone, nėra pagrindo spręsti, kad darbai buvo atlikti tinkamai ir laiku bei iš ieškovės pusės yra netikslinga reikalauti atsiskaityti už neatliktus darbus.
2. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovas praleido terminą reikšti reikalavimus dėl darbo rezultatų trūkumų pašalinimo, kadangi nagrinėjamu atveju darbai nebuvo iki galo atlikti ir perduoti užsakovui, kas nebuvo įforminta darbų priėmimo - perdavimo aktu, todėl rangovas negali remtis CK 6.666 bei CK 6.667 straipsnių nuostatomis.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Byloje nustatyta, kad ieškovė su atsakovu 2008-05-12 sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 0278 (toliau –Sutartis), pagal kurią ieškovė, vykdydama individualią veiklą, įsipareigojo iki 2008-07-19 pagaminti ir sumontuoti atsakovui virtuvinį baldų komplektą, o atsakovas įsipareigojo už pagamintus ir sumontuotus jam priklausančiame gyvenamajame name baldus sumokėti Sutartyje nustatytą kainą.
Byloje kilo ginčas dėl atsakovo pareigos sumokėti visą pagal Sutartį už baldus mokėtiną kainą, kai darbų perdavimo-priėmimo aktas nebuvo pasirašytas, atsakovui teigiant, kad sumokėdamas avansą (2400 Lt), jis pilnai atlygino už ne iki galo ir nekokybiškai atliktą darbą.
Atmestini kaip nepagrįsti apeliantės teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias rangos teisinius santykius. Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju taikytinos CK normos, reglamentuojančios vartojimo rangos teisinius santykius (CK 6.672 str. 1 d.). Pagal CK 6.655 straipsnio 1 dalį užsakovas privalo sumokėti rangovui sutartyje nustatytą darbų kainą po to, kai yra priimtas darbų rezultatas, su sąlyga, kad darbai atlikti tinkamai ir laiku. Atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas –perdavęs atliktus darbus (CK 6.662 str. 1 d.). Vartojimo rangos teisiniuose santykiuose CK 6.666 straipsnis bei 6.665 straipsnio 1 ir 3 dalys taikytini kaip specialiosios teisės normos, nepaisant to, kad jie yra CK šeštosios knygos XXXIII skyriaus „Ranga“ pirmajame skirsnyje „Bendrosios nuostatos“ ir užsakovas (vartotojas) turi teisę savo pasirinkimu reikšti minėtose teisės normose nustatytus reikalavimus, tuo tarpu ginčą nagrinėjantis teismas patikrina, ar yra užsakovo (vartotojo) pasirinkto teisių gynybos būdo taikymo sąlygos, ir (arba) taiko užsakovo (vartotojo) pasirinktą, minėtame straipsnyje įtvirtintą pažeistų teisių gynimo būdą, arba argumentuotas atsisako jį taikyti ar parenka ir taiko proporcingą bei adekvatų užsakovo (vartotojo) teisių gynimo būdą. Esant vartojimo rangos teisiniams santykiams, darbo rezultato priėmimo ar naudojimo metu nustačius jo trūkumus, užsakovas (vartotojas) turi teisę savo pasirinkimu pareikšti rangovui CK 6.665 straipsnio 1 ir 3 dalyse bei 6.363 straipsnio 4-8 dalyse nustatytus reikalavimus. CK įtvirtinta vartotojų teisių gynimo būdų, kurių taikymo pasirinkimo teisė suteikta vartotojui, įvairovė yra viena iš vartojimo sutarčių instituto specifikos išraiškų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje V. J. v. UAB „Lambatas“, bylos Nr. 3K-7-58/2008). Už netinkamos kokybės darbą užsakovas turi teisę reikalauti iš rangovo atitinkamai sumažinti darbų kainą (CK 6.665 str. 1 d. 2 p.).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta aplinkybė, kad tarp šalių atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktas nepasirašytas. Šalių sudarytos Sutarties sąlygos nenumato nei darbų rezultato perdavimo dokumento, darbų perdavimo įforminimo, nei likusios Sutarties sumos sumokėjimo tvarkos, sąlygų. Apeliantės samprotavimai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sureikšmino ir formalizavo atliktų drabų akto rašytinės formos nebuvimo faktą, kai sistemiškai vertinant byloje esančius įrodymus atliktų darbų rezultatas atsakovui buvo perduotas ir atsakovas juo naudojosi, yra tik jokiais objektyviais duomenimis nepagrįsta jos nuomonė. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neteikia pagrindo daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas faktines aplinkybes ir vertindamas byloje surinktus įrodymus, pažeidė civilinio proceso normų įtvirtintas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 178, 179, 185 str.). Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Tuo tarpu teismas, vertindamas šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 str. 1 d.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje daugiabučių namų savininkų bendrija ,,Eglutė“ v. E. R., bylos Nr. 3K-3-206/2010; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; ir kt.). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 str. 7 d.). Nagrinėjamu atveju iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, jog teismas įvertino ne tik šalių paaiškinimus, bet ir liudytojų A. K., R. B., N. M., K. B. parodymus bei remdamasis šiais įrodymais pagrįstai nustatė, kad darbų rezultatas atsakovui nebuvo perduotas. Savo nurodytoms aplinkybėms pagrįsti ieškovė į bylą nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad Sutartyje nustatytu terminu pagamino ir sumontavo atsakovui virtuvės baldus (CPK 12, 178 str.). Kad baldai buvo pusiau sumontuoti, dėl baldų montavimo D. (t. y. ieškovė D. M.), pasakiusi, jog su meistrais nesusitvarko, davė R. telefoną ir su juo bendravo telefonu, o dingus meistrui jie daugiau kaip dvejus metus laukė, kvietė baldininkus konsultuoti, parodė liudytoja A. K. – atsakovo sutuoktinė. Netgi pačios ieškovės 2014-02-11 teismo posėdyje nenuoseklūs paaiškinimai, kai iš pradžių ji paaiškino, kad sutarties sąlygas įvykdė ir baldus tikriausiai laiku pagamino, buvo nuvažiavusi ir pati matė virtuvę, vėliau nebuvo tokia kategoriška ir pripažino, kad bendravo su atsakovo sutuoktine telefonu ir sutiko, kad ši pasikvietusi meistrą pakeistų vienas dureles dėl ko padarė nuolaidą ir iš Sutarties kainos išminusavo 1300 Lt, vertinant juos visų bylos aplinkybių kontekste, leidžia spręsti, kad baldai nebuvo pagaminti ir sumontuoti tinkamai, o atsakovas (jo sutuoktinė A. K.) pretenzijas dėl baldų trūkumų pradėjo reikšti ne kaip nurodo apeliantė tik 2013-06-14 prieštaravimuose į teismo priimtą preliminarų sprendimą, t. y. praleidęs įstatyme nustatytus terminus ir pasibaigus garantiniam laikotarpiui (CK 6.666 ir 6.667 str.), o dar ne iki galo sumontavus baldus ir neperdavus atsakovui atliktų darbų rezultato. Liudytoja N. M., pažįstanti šalis, turinti 20 metų darbo patirties baldų pramonėje, parodė, jog K. į ją kreipėsi 2008 m. rugsėjo mėn. dėl neužbaigtų baldų pabaigimo, ji matė, jog buvo neužbaigta viena spintelė, baldai nekokybiški, nesureguliuotos durelės, stalčių bėgeliai vieni iš pigiausių ir pritaikyti nedideliems svoriams, bet ne virtuvei, jai nepavyko atrinkti ir atitaikyti plokštės pagal durelių atspalvį. Liudytojas K. B. parodė, kad virtuvės komplektas buvo nepabaigtas, jį visą iš esmės reikėjo perrinkti iš naujo, apie 70 proc. korpuso plokščių buvo tinkamos, o kitas detales reikėjo keisti. Virtuvės komplekto išmontavimą ir virtuvės baldų remontą pagal sutartį- užsakymą atliko UAB „Sudergė“, o darbai atsakovui buvo perduoti 2011-04-27 (b. l. 36-37, liudytojos R. B. parodymai 2014-02-11 teismo posėdyje (garso įrašas)). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog nustatant baldų naudojimo pagal paskirtį galimybes atsižvelgiama ne tik į baldo funkcinę paskirtį, bet ir jo estetinę paskirtį. Todėl visiškai sutiktina su liudytojos A. K. samprotavimais, kad naujai pagamintas nepigus virtuvės badų komplektas, nesant galimybės atitaikyti plokštės ir vienas dureles įdėjus skirtingo atspalvio, neturės estetinės paskirties. Šie įrodymai bei byloje nustatytos aplinkybės yra pakankamas pagrindas išvadai, jog atsakovui darbų rezultatas nebuvo perduotas, o dėl ieškovės ne iki galo sumontuotų baldų trūkumų, ieškovei jų nepašalinat, atsakovas ilgą laiką negalėjo virtuvės baldų naudoti pagal paskirtį. Tuo tarpu iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo pateiktų minėtų įrodymų vertinimu, nenurodo teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinat įrodymus, o tiesiog siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė teismas, bei būtų vadovaujamasi vien jos jokiais objektyviais duomenimis nepagrįsta nuomone. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantė nepagrindė savo teiginių, jog pirmosios instancijos teismas įvertino ne visus byloje esančius įrodymus ar neatskleidė bylos esmės. Atsižvelgdama tiek į pirmiau išdėstytus argumentus, tiek į ilgą laiką trukusį vartotojo teisėtų lūkesčių įsigyti nepriekaištingos kokybės daiktą pažeidimą, baldų gamintojos patirtas išlaidas, abiejų bylos šalių išlaidas ginčui išspręsti, teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nustatytomis aplinkybėmis optimalus ir proporcingas alternatyvus vartotojo teisių gynimo būdas – kainos mažinimas (CK 6.363str. 4 d. 2 p., 6.665 str. 1 d. 2 p.), įgyvendintas netenkinant ieškinio, ne tik jo neįrodžius, bet ir taip sumažinant Sutarties kainą nesumokėtos kainos dydžiu.
Kiti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi, neturi įtakos apskųsto procesinio sprendimo teisėtumui, todėl nenagrinėtini.
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, išnagrinėjus bylą, nenustatyta pagrindų pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 263, 329, 330 str.).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 3 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.