Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutartis

2021-07-14 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-313-1036/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-07-14
Bylos Nr.
II-313-1036/2021
Teisminio proceso Nr.
4-52-3-00342-2021-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Prašymą patenkinti
Teisėjas
Mindaugas Povilanskas (pirm.)
Institucija
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-313-1036/2021Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00342-2021-8Procesinio sprendimo kategorija 21.10.4 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2021 m. liepos 14 d.Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Mindaugas Povilanskas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs A. B. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021 m. gegužės 14 d. nutarimo, kuriuo A. B. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį, 800 (aštuonių šimtų) eurų bauda su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams ir draudimu vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 (dvylikai) mėnesių,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) 2021 m. gegužės 14 d. nutarimu (toliau – Skundžiamas nutarimas) A. B. nubaustas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį 800 (aštuonių šimtų) eurų bauda su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams ir draudimu vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 (dvylikai) mėnesių, už tai, kad jis 2021 m. balandžio 30 d. 8 val. 43 min., (duomenys neskelbtini), Magistraliniai keliai (duomenys neskelbtini) 12,00 km., vairavo transporto priemonė, būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,43 promilės), tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 punktą.

Šalies argumentai

A. B. (toliau – Pareiškėjas) pateikė teismui skundą, kuriuo prašo pakeisti Skundžiamą nutarimą ir už padarytą administracinį nusižengimą neskirti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba sumažinti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Skunde Pareiškėjas dėsto faktines nagrinėjamo įvykio aplinkybes, cituoja teisės normas ir teismų praktiką bei prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas atsižvelgiant į tokių faktinių duomenų visumą: 1) padarytą nusižengimą pripažino nuo pat jo padarymo ir nuoširdžiai gailisi; 2) nestiprius alkoholinius gėrimus vartojo vakare, t. y. dieną prieš padarant nusižengimą. Atsikėlęs jautėsi gerai, nesijautė apsvaigęs ir negalvojo, kad jo būsena gali būti įvertinta kaip lengvas neblaivumas. Jeigu būtų nujautęs, jos galimai yra apsvaigęs, tikrai nebūtų vykęs į darbą ir juo labiau vairavęs transporto priemonę. Iškvėptame ore, įvertinus alkoholio matuoklio paklaidą, tik 0,013 promilės dalimis buvo viršytas leistinas alkoholio koncentracijos kiekis. Atkreipė dėmesį, kad po įvykio atlikus medicininę apžiūrą neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti, panaudojus alkotesterį nustatyta, kad iškvėptame ore alkoholio koncentracija sudaro tik 0,19 promiles, o ištyrus kraują nustatyta mažiausia alkoholio koncentracija – 0,24 promilės; 3) teisė vairuoti transporto priemones yra itin būtina, kadangi Pareiškėjas dirba vairavimo mokyklos instruktoriumi. Atėmus specialią teisę vairuoti transporto priemones, darbinių funkcijų atlikimas taps neįmanomas, darbo santykiai nutrūks, o tai itin neigiamai atsilieptų materialinei padėčiai, nes praradus darbą, Pareiškėjas netektų pragyvenimo šaltinio. Kartu pažymi, kad darbovietėje yra charakterizuojamas teigiamai; 4) dėl padaryto nusižengimo nebuvo sukeltas eismo įvykis, grėsmė ar padaryta žala asmenų turtui ar sveikatai.

Atsiliepimas

Institucija atsiliepime į skundą nurodė, kad pažeidėjo interesas negali būti dominuojantis prieš viešąjį interesą. Asmuo, žinodamas, jog tam tikros administracinės nuobaudos, poveikio priemonės taikymas gali pakenkti jo darbiniams interesams, ar kitai visuomeninei veiklai, turi būti ypač suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti tokios administracinės nuobaudos, poveikio priemonės taikymą. Administracinėn atsakomybėn traktinas asmuo netekęs teisės vairuoti transporto priemones patiria darbinių ir buitinių nepatogumų, nėra išskirtinės aplinkybės bei nesudaro pagrindo pripažinti, kad administracinė nuobauda yra per griežta. Darydamas nusižengimą, pats pažeidėjas prisiėmė galimą neigiamų pasekmių kilimo riziką, todėl dėl administracinės nuobaudos taikymo patiriami nepatogumai yra adekvatus jo padaryto nusižengimo rezultatas, už kurį atsakingas jis pats. Prašo klausimą ar paskirta administracinio poveikio priemonė švelnintina spręsti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

ANK 641 straipsnis įpareigoja teismą nagrinėjant bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrinti institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Dėl nuobaudos individualizavimo

Iš skundo turinio matyti, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neginčija padaręs KET pažeidimą, nustatytų faktinių aplinkybių ir veikos kvalifikavimo, tačiau ginčija administracinės atsakomybės individualizavimą. Prašo ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba sušvelninti šios priemonės terminą.

ANK 422 straipsnio 6 dalyje imperatyviai įtvirtinta, kad už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 nutarimai). Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Šių iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymą. Administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, ja siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra pernelyg griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8-2013, 2AT-7-4-2013, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 4 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-188-211/2018). Teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik tais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas, ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-54-489/2018, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 2AT-51-489/2017). Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 23 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-141-1121/2021).

Nagrinėjamoje byloje akivaizdu, kad A. B. inkriminuotas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 422 straipsnio 5 dalyje, yra šiurkštus ir keliantis realią grėsmę eismo saugumui, žmonių gyvybei, sveikatai ar turtui. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau tai nereiškia, kad visiems pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos. Įstatymų leidėjas, formuluodamas ANK numatytų pažeidimų požymius ir nustatydamas sankcijas už šiuos pažeidimus, įvertina tipinį (rūšinį) pažeidimo pavojingumą. Tačiau pažymėtina, kad konkrečiomis aplinkybėmis padarytas nusižengimas, formaliai atitinkantis rūšinius tam tikros kategorijos nusižengimo požymius, gali neatitikti tipinio tos rūšies nusižengimo pavojingumo. Nusižengimus daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi. Nuobaudos teisingumas neatsiejamai susijęs su nuobaudos individualizavimu bei nuobaudos paskirtimi.

Nagrinėjamu atveju A. B. nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis 0,43 promilės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teigimu, nusižengimas padarytas neteisingai įvertinus savo galimybę vairuoti transporto priemonę, abejonių dėl blaivumo nebuvo, nes priešingu atveju automobilio jis nebūtų vairavęs. Pažymėtina, kad ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo sudėtyje apibrėžta neblaivumo amplitudė (nuo 0,4 iki 1,5 promilės) yra pakankamai plati lyginant su įstatymo leidėjo sankcijoje numatytu teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminu, numatytu ANK 422 straipsnio 9 dalyje, t. y. nuo 1 metų iki 1 metų ir 6 mėnesių. Taigi minimalus vienerių metų teisės vairuoti atėmimas teisinėje praktikoje dažnai skiriamas ir už ženkliai didesnį neblaivumo lygį, nei nustatytas šioje byloje (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 22 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-212-1020/2018). Todėl spęsdamas dėl skundo šiuo aspektu teismas visų pirma įvertina būtent tai, kad A. B. buvo nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis – 0,43 promilės, kuris itin nežymiai viršija įstatymu leistiną normą (0,4 promiles). Šiuo atveju atsiranda ir pagrįstos abejonės, kad Pareiškėjas galėjo sąžiningai klysti manydamas, jog, prieš sėsdamasis už automobilio vairo, jau buvo blaivus.

Kartu atsižvelgtina ir į tai, kad nėra A. B. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, savo veiksmais jis žalos niekam nesukėlė, kitų KET pažeidimų nepadarė. Byloje nėra duomenų, kad po šio pažeidimo padarymo A. B. būtų nesilaikęs KET reikalavimų. Pažeidėjas per 5 metų laikotarpį už KET pažeidimus baustas tris kartus, t. y. už leistino greičio viršijimą ir stovėjimą neleistinoje vietoje. Tai vienintelė aplinkybė, neigiamai charakterizuojanti administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį. Atkreiptinas dėmesys, kad paskirtos piniginės nuobaudos sumokėtos, nagrinėjamo administracinio nusižengimo padarymo metu galiojančių nuobaudų neturėjo. Nagrinėjamu atveju Pareiškėjas nuo pat pradžių atsakomybės nevengė, prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi, kas pripažinta jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe. Nors nurodytos aplinkybės ir nepateisina administracinėn atsakomybėn patraukto asmens poelgio, tačiau leidžia teigti, kad A. B. nėra susiformavęs neigiamo požiūrio į visuomenėje priimtas bei teisės aktais įtvirtintas, su eismo dalyvių elgesiu susijusias privalomas elgesio taisykles, o jo padarytas administracinis nusižengimas yra labiau atsitiktinis. Be viso to, byloje nėra duomenų, kad A. B. piktnaudžiautų alkoholiu, neblaivus darytų ne tik KET pažeidimus, bet ir kitos rūšies nusižengimus ar nusikalstamas veikas.

Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad neigiamų pasekmių kilimas, pats savaime, taip pat negalėjimas atlikti darbines funkcijas ar kokybiškai pasirūpinti artimaisiais, nelaikytina išimtinėmis aplinkybėmis, turinčiomis lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą. Vis dėlto šios aplinkybės turi būti vertinamos visų pažeidėją ir jo padarytą administracinį nusižengimą charakterizuojančių duomenų kontekste. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra pagrindas manyti, kad Pareiškėjas dėl padaryto administracinio nusižengimo kritiškai įvertino savo elgesį bei linkęs pasitaisyti. Šį manymą sustiprina tai, kad A. B. darbovietėje charakterizuojamas išimtinai teigiamai, jo darbas yra susijęs su transporto priemonės vairavimu (b. l. 14–16), todėl neturint teisės vairuoti, jis negali dirbti. Nagrinėjamu atveju nėra nei vienos aplinkybės neigiamai charakterizuojančios administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį. A. B. nevengė administracinės atsakomybės ir šiuo konkrečiu atveju, darytina išvada, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo jau turėjo pakankami laiko įvertinti savo neatsakingą elgesį.

Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje nenustatyta A. B. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė bei atsižvelgiant į byloje esančius administracinėn atsakomybėn patraukto asmens charakterizuojančius duomenis, t. y. į tai, kad A. B. nėra sistemingas KET pažeidėjas, padarytas nusižengimas yra daugiau atsitiktinio pobūdžio nei nulemtas jo nepagarbos įstatymui. Todėl nepaisant padaryto administracinio nusižengimo sunkumo, atsižvelgiant į nuobaudos paskirtį, į tai kad pats administracinio nusižengimo bylos procesas A. B. turėjo pakankamą poveikį, leido kritiškai įvertinti savo veiksmus ir bus paskata ateityje laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusižengimų, bei į A. B. asmenybę charakterizuojančius duomenis, teismo vertinimu nustatytos aplinkybės laikytinos išskirtinėmis ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai – auklėti asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusižengimų, bus pasiekti A. B. už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą paskyrus švelnesnę administracinio poveikio priemonę nei numatyta įstatyme, t. y. specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą nustatant 4 (keturiems) mėnesiams.

Skundžiamu nutarimu A. B. buvo paskirtas ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 (dvylikai) mėnesių. Iš šiuo metu ANK įtvirtinto reglamentavimo matyti, kad ANK 31¹ straipsnio nuostatų taikymas, kai asmuo su tuo sutinka, nėra privalomas, t. y. teismas arba administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija, turi diskrecijos teisę nuspręsti, kokią administracinio poveikio priemonę skirti asmeniui, padariusiam ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Įstatymo leidėjas nenustatė konkrečių kriterijų, kuriais vadovaujantis administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui turėtų būti skiriama ši papildoma administracinio poveikio priemonė, kai tokia galimybė numatyta ANK specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą administracinį nusižengimą. Tokiais atvejais administracinio nusižengimo bylą nagrinėjanti institucija ar teismas turi vadovautis ANK 22 straipsnyje įtvirtinta administracinių nuobaudų paskirtimi ir administracinių nuobaudų bei administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindais (ANK 32 straipsnis). Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai, bus pasiekti Pareiškėjui neskiriant administracinio poveikio priemonės, t. y. draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai.

Teismas, remiantis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Skundą tenkinti.

Pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021 m. gegužės 14 d. nutarimą.

Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi už nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, A. B. skirti 800 (aštuonių šimtų) eurų baudą ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėjas Mindaugas Povilanskas