- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-25
- Bylos Nr.
- e2A-491-567/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-11815-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Neringa Švedienė
- Ieškovas
- UAB „Legal Balance“
- Atsakovas
- Ž. K.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Neringa Švedienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 22 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-17559-779/2018 pagal ieškovo UAB „Legal Balance“ ieškinį atsakovei Ž. K. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas UAB „Legal Balance“ pateikė ieškinį, prašydamas priteisti iš atsakovės Ž. K. 967,13 Eur negrąžinto kredito, 181,61 Eur bendrą vartojimo kredito kainą, 966,16 Eur mokėjimo palūkanų už naudojimąsi vartojimo kreditu po sutarties nutraukimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 48 Eur žyminį mokestį ir 121 Eur už procesinių dokumentų parengimą. Nurodė, kad pradinis kreditorius UAB „4finance“ ir atsakovė 2015 m. birželio 4 d. sudarė vartojimo kredito sutartį, kurios pagrindu UAB „4finance“ 2015 m. birželio 4 d., 2015 m. birželio 8 d., 2015 m. birželio 15 d., 2015 m. liepos 24 d., 2015 m. rugpjūčio 5 d., 2015 m. rugpjūčio 7 d., 2015 m. rugsėjo 8 d., 2015 m. rugsėjo 9 d., 2015 m. rugsėjo 21 d., 2015 m. spalio 7 d., 2015 m. spalio 13 d., 2015 m. spalio 15 d., 2015 m. lapkričio 6 d., 2015 m. lapkričio 9 d., 2015 m. lapkričio 11 d., 2015 m. lapkričio 13 d., 2015 m. gruodžio 28 d. suteikė atsakovei iš viso 1 022,33 Eur vartojimo kreditą, kurį atsakovė kartu su palūkanomis turėjo grąžinti ir sumokėti UAB „4finance“ mėnesinėmis įmokomis iki 2018 m. birželio 4 d. Atsakovė nesilaikė kredito grąžinimo grafiko. 2017 m. birželio 29 d. tarp pradinio kreditoriaus ir ieškovo UAB „Legal Balance“ buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis, pagal kurią kreditorius perleido ieškovui reikalavimo teisę į pradiniam kreditoriui įsiskolinusį asmenį. 2017 m. rugpjūčio 1 d. pranešimu ieškovas informavo atsakovę apie kreditoriaus pasikeitimą, tačiau atsakovė skolos iki šiol nesumokėjo (CK 6.019 str., 6.870 str., 6.873 str., 6.886 str.).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gegužės 22 d. sprendimu už akių nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies:
2.1. Priteisti iš atsakovės Ž. K. 967,13 Eur negrąžinto kredito, 181,61 Eur bendros vartojimo kainos, 295,88 Eur palūkanų po kredito grąžinimo termino, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 1444,62 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. balandžio 18 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 113,82 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo UAB „Legal Balance“ naudai.
2.2. Kitą ieškinio dalį atmesti.
3. Teismas, nustatęs, kad atsakovė netinkami vykdė vartojimo kredito sutartį, ieškovo naudai iš atsakovo priteisė 967,13 Eur negrąžintą vartojimo kreditą ir 181,61 Eur bendrą vartojimo kredito kainą.
4. Teismas pažymėjo, kad paskolos sutarties specialiomis sąlygomis nustatytas kredito metinės palūkanų normos dydis (73,22 procentai) ir ieškovo paskaičiuotos sutartinių palūkanų sumos po kredito grąžinimo termino yra nepagrįstai didelės, todėl negali būti vertinamos, kaip sąžininga ir protinga sąlyga dėl materialiųjų palūkanų dydžio už praleistą terminą įvykdyti pinigines prievoles (sumokėti paskolą, palūkanas, delspinigius).
5. Teismas nurodė, kad CK 6.874 str. 1 d. bendriausiu atveju suteikia kredito davėjui teisę iš kredito grąžinimo terminą praleidusio skolininko reikalauti sutartyje numatyto dydžio mokėjimo palūkanų, tačiau ši nuostata vartojimo kreditui pilna apimtimi netaikoma, nes CK 6.881 str. 2 d. įtvirtinta taisyklė, kad kreditavimo santykiams paskolą reglamentuojančios CK normos taikomos tiek, kiek neprieštarauja kreditavimo sutarties esmei ir specialioms kreditavimą reglamentuojančioms teisės normoms.
6. Specialiosios teisės normos, reglamentuojančios vartojimo kredito teisinius santykius, yra nustatytos Vartojimo kredito įstatymo, pagal kurio 11 str. 8 d. pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, o jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Nurodyta įstatymo norma siekiama sukurti teisinį aiškumą dėl vartojimo kredito gavėjo civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę įstatyme nustatyta ir iš anksto žinoma pinigų suma.
7. Teismas nustatė, kad vartojimo kredito sutarties 7.1. punkte numatyta, kad kredito gavėjui praleidus kredito ir/ar palūkanų mokėjimo terminą, 4.1. punkte nurodytos palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo visos pradelstos sumokėti sumos už visą pradelsimo laiką. Sutarties 4.4. punkte numatyta, kad palūkanos skaičiuojamos nuo kredito išmokėjimo kredito gavėjui dienos (imtinai) iki dienos, kuomet visas kreditas yra faktiškai sugrąžinamas kredito davėjui.
8. Teismas nurodė, kad vartojimo kredito sutarties 7.1. punkte numatytos palūkanos, pagal šalių susitarimą mokamos tik esant sutarties pažeidimui, atlieka ne mokesčio už pinigų skolinimą funkciją, o kompensuojamąją funkciją už prievolės įvykdymo termino praleidimą, ir savo esme yra sutartinėmis netesybomis. Vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d. nustatytas 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną dydis taikytinas visų formų netesyboms – ir delspinigiams, ir baudoms. Kompensacinių mokėjimų (netesybų ar kompensacinių palūkanų), neatsižvelgiant į jų pavadinimą sutartyje, dydis negali viršyti 0,05 procento už kiekvieną pradelstą dieną.
9. Teismas nurodė, kad ieškovo prašomos priteisti iš atsakovės 73,22 procentų metinės palūkanos sudaro 0,20 procentų kredito sumos dienos normą. Vartojimo kredito gavėjo atsakomybė ribojama Vartojimo kredito įstatymo nustatytu dydžiu (0,05 proc.) ir į šią atskirai neįrodinėtiną sumą turi būti įskaičiuojami visi vartojimo kredito davėjo patiriami nuostoliai. Norėdamas, kad būtų priteisti didesni nei minimalūs nuostoliai, kreditorius privalėjo juos įrodyti. Ieškovas į bylą tokių įrodymų nepateikė. Teismas, taikydamas 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną tarifą, už pradelstą laiką (498 dienos) ieškovui priteisė iš viso 295,88 Eur palūkanų (967,13 x 0,05/100 procentų x 498 dienų), o likusioje dalyje ieškovo reikalavimą atmetė.
10. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškinys patenkintas iš dalies (67,35 procentai), priteisė ieškovo naudai iš atsakovės 113,82 Eur bylinėjimosi išlaidų (Vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d.; CK 6.109 str., 6.870 str., 6.873 str., 6.874 str., 6.881 str., 6.886 str.; CPK 79 str., 88 str. 1 d. 3 p., 93 str. 1 d., 178 str.).
III. Apeliacinio skundo argumentai
11. Ieškovas UAB „Legal Balance“ pateikė apeliacinį skundą, prašydamas:
10.1. Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 22 d. sprendimą už akių dalyje dėl mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų po vartojimo kredito sutarties nutraukimo ir priteisti ieškovui UAB „Legal Balance“ iš atsakovės Ž. K. 966,16 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų po sutarties nutraukimo;
10.2. Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 22 d. sprendimą už akių dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti ieškovui UAB „Legal Balance“ iš atsakovės Ž. K. 169 Eur bylinėjimosi išlaidų;
10.3. Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 22 d. sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą;
10.4. Priteisti ieškovui UAB „Legal Balance“ iš atsakovės Ž. K. 15 Eur už apeliacinį skundą sumokėtą žyminį mokestį.
12. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Teismas tinkamai neidentifikavo ieškovo prašomų priteisti sumų rūšies, kilmės bei paskirties. Ieškovas neprašė priteisti nei nuostolių, nei netesybų, nei kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų. Ieškovas prašė priteisti bendros vartojimo kredito kainos iki sutarties nutraukimo sumą ir mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų po sutarties nutraukimo sumą. Tačiau teismas savo iniciatyva prašomas priteisti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas po sutarties nutraukimo kvalifikavo, kaip kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas.
11.2. Teismas neatsižvelgė, kad ieškovas geranoriškai mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas po sutarties nutraukimo dienos paskaičiavo, taikydamas ne sutartyje įtvirtintą 103,60 proc. bendrą vartojimo kredito kainos metinę normą, bet sutartyje įvirtintą 73,22 proc. metinę palūkanų normą. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovas geranoriškai šias palūkanas paskaičiavo tik už 498 kalendorines dienas, nors atsakovė pagal 2015 m. gruodžio 18 d. sudarytą sutartį vėluoja atsiskaityti beveik 3 metus.
11.3. Vartojimo kredito įstatymas numato tiek mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, tiek netesybų dydį ir jų skaičiavimo tvarką. Sutarties sudarymo metu galiojusiame Vartojimo kredito įstatymo 21 str. 2 d. buvo nurodoma, kad preziumuojama, jog bendra vartojimo kredito kaina neatitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu yra didesnė kaip 200 procentų. Darytina išvada, kad sutartyje įtvirtinta 103,60 proc. bendros vartojimo kredito kainos metinė norma atitinka tuo metu galiojusios įstatymo redakcijos reikalavimus, todėl nei ji, nei sutartyje įtvirtinta 73,22 proc. metinė palūkanų norma, kuri sudaro tik dalį bendros vartojimo kredito kainos metinės normos, negalėjo būti mažinama.
11.4. Tenkinus apeliacinį skundą ir ieškinio reikalavimus visa apimtimi, priteistinos visos ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 169 Eur (CK 6.37 str., 6.872 str., 6.896 str., 6.920 str., 6.213 str.).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas pagal pareigas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama, neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
14. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių, kuriuo sumažintas ieškovui priteistinas palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų dydis, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliaciniu skundu iš esmės nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai kvalifikavo ieškovo prašomų priteisti palūkanų paskirtį, t. y. vietoj ieškovo prašomų priteisti mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, laikė, kad ieškovo prašomos priteisti palūkanos yra kompensacinės, todėl jas priteisė, sumažinant jų dydį Vartojimo kredito įstatyme nustatytu dydžiu (0,05 proc.).
15. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškovas privalo nurodyti tik faktinį ieškinio pagrindą, o teisinių santykių kvalifikavimą vykdo teismas. Teisės taikymas yra teismo prerogatyva. Tai teismas atlieka pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes. Įstatymą, taikomą byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas parenka savo nuožiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56-219/2016). Teismas, ištyręs ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes ir atsakovo atsikirtimus, nustato faktus, atlieka jų teisinį vertinimą, kvalifikuoja ginčo santykius, aiškina teisės normas ir taiko jas ginčo santykiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012). Tam, jog asmens, kuris kreipėsi į teismą dėl pažeistos teisės ar teisėto intereso gynybos, reikalavimas būtų patenkintas, turi būti identifikuotas materialusis teisinis santykis, kuris sieja ginčo šalis, ir iš jo kylanti ieškovo reikalavimo teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-117-687/2016).
16. Pagal CK 6.37 str. 1 d. palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai.
17. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad praktikoje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos – palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją (tai užmokestis už pinigų skolinimą; 6.37 str. 1 d., 6.872 str.), ir kompensuojamąją funkciją (tai minimalių kreditoriaus nuostolių (negautų pajamų), kurių nereikia įrodinėti, kompensacija už piniginės prievolės pažeidimą CK 6.210 str., 6.261 str.). Prie kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų priskiriamos ir CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos procesinės palūkanos. Jų paskirtis – kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusius kreditoriaus nuostolius, kartu – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą. Kompensuojamosios palūkanos neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos – jomis tik kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai. Pelno palūkanos aiškinamos kaip atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K?3-275-248/2015).
18. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti kompensuojamąsias palūkanas laikytinas reikalavimu skolininkui taikyti civilinę atsakomybę, o kreditoriaus reikalavimas sutartyje nustatytu terminu sumokėti mokėjimo (pelno) palūkanas – reikalavimu prievolę įvykdyti natūra (CK 6.213 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77-378/2015).
19. Pagal CK 6.870 str. paskolos gavėjo pareiga yra grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. CK 6.872 str. 1 d. nurodyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Jeigu šalys nėra susitarusios kitaip, palūkanos mokamos kas mėnesį iki paskolos suma bus grąžinta (CK 6.872 str. 2 d.).
20. Paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu, išskyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-275-248/2015).
21. Vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d. nurodyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi.
22. Pagal Vartojimo kredito įstatymo 21 str. 2 d. (redakcija, galiojanti nuo 2018 m. gruodžio 1 d.) bendra vartojimo kredito kaina neatitinka įstatymo 21 str. 1 d. nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutarties sudarymo, keitimo arba pratęsimo momentu: 1) vartojimo kredito sutartyje nustatyta vartojimo kredito palūkanų norma yra didesnė kaip 75 procentai, o visos kitos išlaidos, kurios įskaičiuojamos į bendrą vartojimo kredito kainą, išskyrus palūkanas, tenkančios vienai vartojimo kredito dienai, yra didesnės kaip 0,04 procento bendros vartojimo kredito sumos; 2) bendra vartojimo kredito kaina didesnė už bendrą vartojimo kredito sumą. Sutarties ir jos papildymų sudarymo metu galiojusiame Vartojimo kredito sutarties 21 str. 2 d. (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. sausio 31 d.) buvo nurodyta, kad preziumuojama, jog bendra vartojimo kredito kaina neatitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu yra didesnė kaip 200 procentų.
23. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, spręsdamas dėl bendros vartojimo kredito pelno palūkanų mažinimo, turi atsižvelgti į Vartojimo kredito įstatymo 21 str. 1 d. nurodytas aplinkybes: bendra vartojimo kredito kaina turi būti protinga, pagrįsta, atitikti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito gavėjo ir vartojimo kredito davėjo interesų pusiausvyros. Spręsdamas dėl palūkanų dydžio teisėtumo, teismas turi atkreipti dėmesį į tai, kad sutarties šalys privalo vykdyti vartojimo kredito sutartimi prisiimtus įsipareigojimus; kredito gavėjas, pasirašydamas kredito sutartį, susitarė dėl palūkanų dydžio, su tokiu palūkanų dydžiu susipažino ir savo parašu patvirtino sutikimą; smulkusis vartojimo kreditas paprastai imamas trumpam laikotarpiui, todėl palūkanos už tokio tipo kreditus būna didesnės. Taigi būtina įvertinti tiek kredito davėjo pareigą skolinti atsakingai, tiek ir kredito gavėjo pareigą skolintis atsakingai. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016).
24. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad UAB „4finance“ ir Ž. K. 2015 m. birželio 4 d. sudarė vartojimo kredito sutartį, kurios pagrindu (papildomais susitarimais) UAB „4finance“ 2015 m. birželio 4 d., 2015 m. birželio 8 d., 2015 m. birželio 15 d., 2015 m. liepos 24 d., 2015 m. rugpjūčio 5 d., 2015 m. rugpjūčio 7 d., 2015 m. rugsėjo 8 d., 2015 m. rugsėjo 9 d., 2015 m. rugsėjo 21 d., 2015 m. spalio 7 d., 2015 m. spalio 13 d., 2015 m. spalio 15 d., 2015 m. lapkričio 6 d., 2015 m. lapkričio 9 d., 2015 m. lapkričio 11 d., 2015 m. lapkričio 13 d., 2015 m. gruodžio 28 d. suteikė atsakovei iš viso 1 022,33 Eur vartojimo kreditą 30 dienų terminui, o atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti 1 242,37 Eur bendrą vartojimo kredito kainą. Atsakovė nesilaikė kredito grąžinimo grafiko. 2017 m. birželio 29 d. tarp pradinio kreditoriaus UAB „4finance“ ir ieškovo UAB „Legal Balance“ buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis, pagal kurią kreditorius perleido ieškovui reikalavimo teisę į pradiniam kreditoriui įsiskolinusį asmenį. 2017 m. rugpjūčio 1 d. pranešimu ieškovas informavo atsakovę apie kreditoriaus pasikeitimą, tačiau atsakovė skolos iki šiol nesumokėjo.
25. Sutarties (su papildomais susitarimais) bendrųjų sąlygų 4.1 punkte šalys susitarė, kad už naudojimąsi vartojimo kredito suma, atsakovė privalo mokėti fiksuotas palūkanas, išreikštas bendra vartojimo kredito kainos metine norma. Sutarties 4.4 punkte šalys susitarė, kad palūkanos skaičiuojamos nuo kredito išmokėjimo kredito gavėjui dienos (imtinai) iki dienos, kuomet visas kreditas yra faktiškai sugrąžinamas kredito davėjui. Sutarties 6.5 punkte nustatyta, kad iki bus grąžintas visas kreditas ir palūkanos sutarties nutraukimas nesustabdo kredito ir/ar palūkanų, kitų sutartyje numatytų mokėjimų skaičiavimo ir nepanaikina kredito gavėjo prievolės mokėti pagal sutartį mokėtinas sumas. Sutarties 7.1 punkte nurodyta, kad kredito gavėjui praleidus mokėjimo terminą, 4.1 punkte nurodyta bendra kredito kainos metinė norma skaičiuojama toliau nuo visos pradelstos sumokėti sumos už visą pradelsimo laiką pagal CK 6.874 str. 1 d., Vartojimo kredito įstatymą ir sutartyje nustatytas taisykles.
26. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir kasacinio teismo praktiką, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo ieškovo reikalavimą dėl palūkanų priteisimo ir jas sumažino, t. y. ieškovo nurodytas mokėjimo palūkanas pagrįstai laikė kompensuojamosiomis palūkanomis ir pagrįstai taikė Vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d. Nurodyta įstatymo norma taikoma netesyboms, t. y. mokėjimams, kurie skirti nuostoliams, atsiradusiems dėl pavėluotų įmokų mokėjimo, kompensuoti. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pagal kredito sutartį bendra vartojimo kredito kaina yra 1 242,37 Eur, t. y. viršija vartojimo kredito sumą (1 022,33 Eur). Vadinasi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovo paskaičiuotas netesybas laikė aiškiai per didelėmis, prieštaraujančioms Vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d., numatančiai 0,05 procento dydį nuo pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną.
27. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį pagrindą tarp šalių sudarytos sutarties nuostatas vertinti, kaip sutartines netesybas ir jas mažinti. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių, todėl jis paliktinas nepakeistas. Kiti apelianto argumentai neturi teisinės reikšmės dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina. Ieškovas už apeliacinį skundą sumokėjo 15 Eur žyminį mokestį. Atmetus apeliacinį skundą, apeliantui nėra atlyginamos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme (CK 6.37 str., 6.872 str., 6.896 str., 6.920 str., 6.213 str.; CPK 93 str.).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 22 d. sprendimą už akių nepakeistą.