Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo V. P. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 rugsėjo 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės mažosios bendrijos „Performeris“ ieškinį atsakovui V. P., tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, mažoji bendrija „Eurasa Lt“, R. K., dėl transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Ieškinyje pareikštiems reikalavimams užtikrinti ieškovė pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimo veiksmus antstolės N. B. vykdomoje vykdomojoje byloje Nr. 0043 / 22 / 00940. Nurodė, kad atsakovas ieškovės atžvilgiu sukčiavo, neteisėtai sudarė transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį, kreipėsi į teismą dėl transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties patvirtinimo ir baudos ieškovei skyrimo. Nurodė, kad šiuo metu yra pradėta ir vykdoma vykdomoji byla Nr. 0043 / 22 / 00940, kurioje iš ieškovės yra išieškoma bauda už kiekvieną teismo sprendimo neįvykdymo dieną. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir nesustabdžius vykdomosios bylos, bus išieškotos ieškovei priklausančios piniginės lėšos, atitinkamai, galimo palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymas bus apsunkintas ir pasidarys visiškai neįmanomas, kadangi ieškovė bus praradusi savo pinigines lėšas. Tokia situacija reikštų, jog pažeidžiamos ieškovės teisės ir teisėti interesai, kadangi ieškovė netenka jai priklausančios transporto priemonės.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Atskirasis skundas tenkintinas.

7. Pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai, taip pat ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas tenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, t. y. sustabdė antstolės N. B. atliekamus priverstinio vykdymo veiksmus skolininkės mažosios bendrijos „Performeris“ atžvilgiu, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl prejudicinių faktų taikymo

9. Apeliacinės instancijos teismas turi omenyje, kad apeliantas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovo ieškinyje keliami reikalavimai, prašomi panaikinti juridiniai faktai, ir teisiniai santykiai buvo kitos civilinės bylos nagrinėjimo dalykas ir yra įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyti kitoje civilinėje byloje. Nurodo, kad Panevėžio apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-2714-620/2022 yra konstatavęs pirkimo – pardavimo sutarties tarp šalių sudarymo faktą, todėl šioje byloje yra keliami analogiško pobūdžio reikalavimai. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos – LITEKO duomenimis, nustatyta, kad Panevėžio apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-2714-620/2022. Minėtoje byloje teismas 2022 m. gegužės 27 d. priėmė sprendimą už akių, juo ieškovo V. P. ieškinį tenkino, t. y. įpareigojo atsakovę MB „Performeris“ patvirtintu aprašu – per 5 (penkias) darbo dienas nuo sprendimo už akių įsiteisėjimo dienos patvirtinti ieškovo V. P., valstybės įmonei „Regitra“ pateiktus duomenis apie 2020 m. birželio 22 d. transporto priemonės „Toyota Prius“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), pirkimą – pardavimą ir, atsakovei MB „Performeris“ per teismo nustatytą terminą neįvykdžius teismo sprendimo, skirti 100,00 Eur (vieno šimto eurų) baudą už kiekvieną teismo sprendimo neįvykdymo dieną, sumokant ją ieškovo V. P. naudai. Apelianto teigimu, minėtoje byloje teismas yra konstatavęs pirkimo – pardavimo sutarties tarp šalių sudarymo faktą, todėl šioje byloje yra keliami analogiško pobūdžio reikalavimai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad su šiais atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo sutikti, kadangi Panevėžio apylinkės teismas nagrinėdamas civilinę bylą Nr. e2-2714-620/2022 pagal ieškovo pateiktą ieškinį dėl skolos priteisimo, vertindamas į bylą pateiktų įrodymų visumą, tik nustatė, kad tarp ieškovo ir atsakovės MB „Performeris“ buvo sudaryta 2020 m. birželio 22 d. transporto priemonės „Toyota Prius“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartis, tačiau nevertino ir neanalizavo jos teisėtumo, t. y. ar minėta sutartis yra sudaryta teisėtai, kadangi byloje ginčo dėl to nebuvo. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad šioje nagrinėjamoje civilinėje byloje ginčas yra kilęs dėl automobilio pirkimo – pardavimo sutarties teisėtumo, t. y. ieškovas, pareiškęs ieškinį teisme, siekia nuginčyti minėtą automobilio pirkimo – pardavimo sutartį.

10. Aiškindamas CPK normas dėl prejudicinių faktų taikymo, kasacinis teismas laikosi šių pagrindinių nuostatų: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės. Prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims. Pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Sarteksas“ v UAB „Beltateksas“, byla Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje DnB Nord bankas v UAB „Dama“, byla Nr. 3K-3-37/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras ir kt. v UAB „Naigeda“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-306/2010; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v D. S., bylos Nr. 3K-3-282/2012; kt.). Atsižvelgdamas į tai, kas aptarta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmiau išnagrinėtoje civilinėje byloje nustatyti faktai šiai civilinei bylai prejudicinės reikšmės neturi, todėl apelianto atskirojo skundo motyvai dėl prejudicinių faktų taikymo atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo sąlygų

11. Teisė į teisminę gynybą reikalauja ne tik sudaryti galimybę asmeniui kreiptis į teismą, bet ir realiai apginti pažeistą ar ginčijamą subjektinę teisę, įgyvendinti priimtą teismo sprendimą. Siekiant užtikrinti, kad ieškovui (pareiškėjui) galimo palankaus sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų nebeįmanomas, CPK nuostatos numato laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kai laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

12. Tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, kad, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, jog pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas galimas tik nustačius dvi privalomas sąlygas: ieškinio reikalavimų pagrįstumą pagal prima facie (preliminaraus vertinimo) doktriną ir grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, jeigu šis būtų palankus tokių priemonių taikymo prašančiam asmeniui, buvimą. Nenustačius kurios nors iš šių sąlygų, pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra.

13. Teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas nesprendžia šalių ginčo, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti. Duomenų, kad ieškinys būtų aiškiai nepagrįstas, ar, kad savo teises ieškovė gintų netinkamu būdu, šioje proceso stadijoje nėra. Priešingai, ieškinio reikalavimai yra aiškūs, įrodymai, kurie ieškovės nuomone pagrindžia ieškinyje nurodytas aplinkybes, pateikti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo ieškinį vertinti kaip akivaizdžiai nepagrįstą.

14. Dėl antrosios sąlygos taikyti laikinąsias apsaugos priemonės, t. y. pagrindo manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, kad pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra realios grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimas, kurią privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas ne tik tada, kai nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių nepavyktų įgyvendinti sprendimo rezoliucinėje dalyje suformuluoto imperatyvo, bet ir tada, kai dėl bylos nagrinėjimo metu egzistuojančių objektyvaus ar subjektyvaus pobūdžio aplinkybių būsimo teismo sprendimo vykdymas prarastų prasmę ir taptų netikslingas. Dėl šios priežasties laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos teisinį sureguliavimą, tačiau laikinosiomis apsaugos priemonėmis neturi būti išsprendžiamas kilęs ginčas iš esmės nepriėmus galutinio teismo sprendimo, jų paskirtis yra kitokia, tačiau laikinosios apsaugos priemonės, kurios iš esmės sutampa su pareikštais reikalavimais, tam tikrais atvejais (kai pareiškiami prevencinio pobūdžio reikalavimai) gali būti taikomos, bet jų taikymas turi būti pakankamai pagrįstas (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1610-943/2020). Tokie atvejai yra išimtiniai ir susiję su negalimumu kitokiu būdu užtikrinti teismo sprendimo realų įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-781/2009). Teismų praktikoje pažymima, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas, nesiėmus šių priemonių, gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pagrindo varžyti kito asmens teises nesudaro deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-152-178/2016).

15. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad civilinėje byloje sprendžiamas ginčas dėl automobilio pirkimo – pradavimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Teismo sprendimas yra priimamas dėl visų ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens pareikštų savarankiškų reikalavimų (CPK 265 straipsnio 1 dalis), todėl ieškinio patenkinimo atveju 2020 m. birželio 22 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis būtų pripažinta negaliojančia. Ginčijamos sutarties pagrindu Panevėžio apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-2714-620/2022, 2022 m. gegužės 27 d. sprendimu už akių, MB „Performeris“ nustatyti įpareigojimai, atlikti veiksmus numatytus Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministro 2021 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1V-379, „Dėl motorinės transporto priemonės ir jos priekabos nuosavybės teisės deklaravimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, t. y. patvirtinti parašu – Valstybės įmonei „Regitra“ pateiktus duomenis apie 2020 m. birželio 22 d. transporto priemonės TOYOTA PRIUS, VIN kodas (duomenys neskelbtini), pirkimą – pardavimą, o už jų nevykdymą paskirta bauda. Šiuo pagrindu Klaipėdos apylinkės teismas skundžiama nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones pagal CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktą, t. y. sustabdė teismo sprendimo už akių vykdymą, kurio pagrindu kitoje byloje ieškovei nustatyti įpareigojimai ir už jų nevykdymą paskirta bauda ir siekiama jos priverstinio išieškojimo.

16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta laikinoji apsaugos priemonė – išieškojimo vykdymo procese sustabdymas, gali būti taikoma tik tuomet, jeigu teismas pripažįsta vykdymo veiksmų sustabdymo reikalingumą ir kai ieškinio užtikrinti negalima kitomis užtikrinimo priemonėmis (CPK 510 straipsnio 3 dalis). Esant nurodytoms aplinkybėms būtina akcentuoti, kad 2020 m. birželio 22 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis yra nuosavybės teisės įgijimo pagrindas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnio 1 punktas, CK 6.305 straipsnio 1 dalis), ir ji šioje civilinėje byloje yra ginčo objektas, t. y. ją siekiama nuginčyti, pripažinti negaliojančia. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutartis ir iš jos kylančios pareigos galioja tol, kol įstatymo nustatyta tvarka nėra pakeičiama, pabaigiama ar pripažįstama negaliojančia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2010). Šiuo atveju automobilio įregistravimas pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2021 m. balandžio 29 d. įsakymą Nr. 1V-379 yra leidimo transporto priemonei dalyvauti eisme išdavimo procedūra, kuri, priešingai nei minėta automobilio pirkimo – pardavimo sutartis, šalims teisinių pasekmių nesukelia. Todėl šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentais, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones buvo pažeistas proporcingumo principas (proceso šalių pusiausvyros principas), t. y. ieškovui leidžiama nevykdyti teismo sprendimu nustatytų įpareigojimų, o atsakovui toliau sudaromos kliūtys įregistruoti transporto priemonę ir ją naudoti pagal paskirtį.

17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių būtina imtis tik tada, kai dėl bylos nagrinėjimo metu egzistuojančių objektyvaus ar subjektyvaus pobūdžio aplinkybių būsimo teismo sprendimo vykdymas prarastų prasmę ir taptų netikslingas, todėl šiuo atveju ieškovė nepagrindė, kaip, netaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, jai galbūt palankiu galutiniu teismo sprendimu pripažinta negaliojančia automobilio pirkimo – pardavimo sutartis galėtų prarasti prasmę ar tapti netikslinga (CPK 178 straipsnis). Ieškovės nurodyti argumentai, neva ji praras pinigines lėšas ir tokiu būdu bus pažeistos jos teisės ir teisėti interesai, nes ieškovė netenka priklausančios transporto priemonės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra nepakankami, kad šiuo atveju būtų galima taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagal CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktą, kadangi parduoto automobilio įregistravimas viešuosiuose registruose ieškovei nesukelia jokių ribojimų kreiptis į teismą ir ginčyti sudarytą automobilio pardavimo sandorį, be to, ieškovės argumentas, kad ji netenka jai priklausančios transporto priemonės, yra absoliučiai nepagrįstas. Šiuo atveju būtina akcentuoti, kad ieškovei galimo palankaus teismo sprendimo atveju, t. y. pripažinus automobilio pardavimo sandorį negaliojančiu, jai nuosavybės teise priklausiusi transporto priemonė būtų grąžinta. Apibendrinant tai, kas aptarta anksčiau, daryta išvada, kad nagrinėjamu atveju ieškovė nepateikė įrodymų, jog egzistuoja grėsmė teismo sprendimo vykdymui ir (ar) tai yra vienintelis būdas užtikrinti teismo sprendimo vykdymą.

18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kaip ir bet kuris asmens teikiamas procesinis prašymas ar dokumentas, turi būti motyvuotas ir pagrįstas įrodymais (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 178 straipsnis). Pagrįsti prašymą yra pareiškėjo pareiga. Asmuo, pagrįsdamas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, privalo nurodyti teismui ne tik prielaidas, bet ir konkrečias aplinkybes ir įrodymus, patvirtindamas, jog laikinųjų apsaugos priemonių nesiėmimas sukels CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatytas pasekmes. Nagrinėjamu atveju ieškovė tokių aplinkybių nenurodė, įrodymų nepateikė. Konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai patenkino ieškovės prašymą.

19. Kiti šalių procesiniuose dokumentuose išdėstyti argumentai yra susiję su ginčo dalyku ir turės būti įvertinti pirmosios instancijos teismo išnagrinėjus bylą iš esmės, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

20. Nustatytų aplinkybių pagrindu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, panaikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmestinas (CPK 185 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Bylinėjimosi išlaidas paskirstys pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs ginčą iš esmės, todėl šioje proceso stadijoje išlaidų klausimas nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335–339 straipsniais, teismas

nutaria:

panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 20 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės mažosios bendrijos „Performeris“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti.