- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-15
- Bylos Nr.
- e2A-172-480/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-01054-2017-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Rimdeikaitė
- Atsakovas
- D. P., V. P., R. Ž.
- Ieškovas
- R. K.
- Išvadą teikia
- Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų D. P., V. P., D. P., R. Ž., atstovaujamų advokatės S. Ž., apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2018 m. rugsėjo 25 d. sprendimo ir 2018 m. spalio 4 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-263-939/2018 pagal ieškovės R. K. ieškinį atsakovams D. P., D. P., V. P., R. Ž., institucija, teikianti išvadą byloje - Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, dėl teisės įteisinti savavališkos statybos darbus, be bendraturčių sutikimo, pripažinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I.Ginčo esmė
1. Ieškovai R. K. ir K. K. (jo teisių perėmėja – R. K.) ieškiniu kreipėsi į teismą prašydami leisti (pripažinti teisę) ieškovams įteisinti daugiabučio gyvenamojo namo lA2p patalpos - buto Nr. 2, esančio (duomenys neskelbtini), statybas be bendraturčių D. P., R. Ž., V. P. ir D. P., rašytinio sutikimo pagal architekto K. K. parengtą paprastojo remonto projektą, leidžiant pradėti statybų įteisinimo procedūras šiems statybos darbams: a) apšiltintoms buto lauko sienoms; b) pakeistai buto lauko sienų spalvai; c) virš bendros namo terasos sumontuotam dvišlaičiui medinių konstrukcijų stogui; priteisti iš atsakovų ieškovų naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovai be statybą leidžiančio dokumento savo lėšomis atliko paprastąjį daugiabučio gyvenamojo namo buto remontą: buto fasade įstiklintas balkonas; įstiklinta palėpė; pakeisti du virtuvės langai, juos pažeminant; virš buto pakeista stogo danga; apšiltintos buto lauko sienos ir pakeista jų spalva; virš bendros namo terasos sumontuotas dvišlaitis medinių konstrukcijų stogas. Nurodė, kad statybos darbai gyvenamajame name buvo vykdomi nuo 2016 m. birželio mėn. Dėl šių statybos darbų Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie aplinkos ministerijos (toliau - Statybų inspekcija) ieškovui K. K. surašė savavališkos statybos aktą bei pateikė privalomąjį nurodymą, kuriuo ieškovai buvo įpareigoti pašalinti savavališkos statybos padarinius. Ieškovė, siekdama įteisinti savavališką statybą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą, parengė paprastojo remonto projektą ir pateikti ją per IS „Infostatyba“, tačiau projektinė dokumentacija buvo atmesta. Atsakovai sutiko su šiais projekte numatytais darbais: buto fasade įstiklintu balkonu; įstiklinta palėpe; pakeistais dviem virtuvės langams juos pažeminant; virš buto pakeistai stogo dangai, tačiau nesutiko su buto lauko sienų apšiltinimu ir lauko sienų nudažymu gelsva/rožine spalva; dvišlaičiu medinių konstrukcijų stogu.
Atsiliepimas
2. Atsakovai D. P., D. P., V. P., R. Ž. prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovų atlikti remonto darbai: daugiabučio namo buto lauko sienų apšiltinimas; lauko sienų nudažymas gelsva (rožine) spalva, dvišlaičio medinių konstrukcijų 4,0 m aukščio stogo ir terasos įstiklinimas, akivaizdžiai pažeidžia atsakovų teises bei teisėtus interesus. Nurodė, kad šiuo metu lietaus vanduo nenuteka tinkamai, ardo viso daugiabučio namo apdailą, kas kelia daug nepatogumų ir turės didelę neigiamą įtaką daugiabučio gyvenamojo namo konstrukcijų techninei būklei ateityje. Atsakovai mano, kad ieškovai daugiabučio gyvenamojo namo dalį sienos nudažydami rožine spalva, sugadino gyvenamojo namo bendrą harmoningą vaizdą, tokiu būdu sumažindami daugiabučio gyvenamojo namo ir jame esančių butų patrauklumą bei vertę. Ieškovų sumontuotas dvišlaitis stogas kelia pavojų ne tik atsakovams, bet ir visiems asmenims, kurie ateis į R. Ž. butą. Ieškovų įrengta terasos stogo konstrukcija užstoja šviesą ir saulę į R. Ž. virtuvės patalpas, kas taip pat sukelia nepatogumų bei didina elektros suvartojimo sąnaudas. Stogo dangos virš gyvenamojo namo butų Nr. 1 ir Nr. 2 ir lietaus nubėgimo vamzdžių pakeitimas buvo atliktas nekokybiškai, neapgalvotai, dėl ko jam ir nepritaria. Nurodė, kad daugiabutis gyvenamasis namas nėra ir niekada nebuvo avarinės būklės ir remonto darbai daugiabučiam gyvenamajam namui nebuvo būtini. Pažymėjo, kad ieškovai, savavališkai atlikdami daugiabučio gyvenamojo namo remontą, pakeitė gyvenamojo namo išvaizdą, ją sudarkant, kas sumažino gyvenamojo namo patrauklumą ir tokiu būdu buvo esmingai pažeisti gyvenamojo namo bendraturčių, teisėti interesai.
3. Trečiojo asmens daugiabučių namų savininkų bendrijos „Šaltinis“ pirmininkas G. M. nurodė, kad jam žinoma, jog ginčas kilo, nes ieškovės atlikti darbai pažeidžia R. Ž. interesus. Be to, spalva ir terasos stogas savo forma rėžia akį, dėl to pažeidžiami visų namo bendraturčių interesai. Jis pats matė, jog nuo stogelio būna nukritusio sniego, o esant stipriam lietui tyška ir nuo kitų stogų. Kiek jam žinoma pagal projektus nebuvo įrengta lietaus nubėgimo sistema iš terasos.
4. Institucija, teikianti išvadą byloje - Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, pateiktoje išvadoje nurodė, kad 2016 m. lapkričio 16 d. surašė savavališkos statybos aktą, kuriuo konstatavo, jog K. K., pažeisdamas Statybos įstatymo nuostatas, atliko savavališkos statybos - statinio, paprastąjį remontą bei nurodė nevykdyti jokių statinio statybos darbų, išskyrus darbus, kuriuos būtina atlikti šalinant savavališkos statybos padarinius, apsaugoti statybvietę ir aplinką. Nurodė, kad statybą leidžiantis dokumentas atliktiems gyvenamo namo paprastojo remonto statybos darbams yra privalomas. Pažymėjo, kad vadovaujantis Civilinio kodekso 4.85 straipsnio 1 ir 3 dalimi, sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma. Atsižvelgiant į tai gyvenamo namo paprastojo remonto statybos darbams privaloma gauti ir gyvenamojo namo savininkų daugumos pritarimus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Alytaus apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 25 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies; pripažino ieškovei R. K. teisę be bendraturčių D. P., R. Ž., V. P., ir D. P., rašytinio sutikimo, gauti statybą leidžiantį dokumentą, daugiabučio gyvenamojo namo lA2p patalpos - buto Nr. 2, esančio (duomenys neskelbtini), savavališkai statybai, pagal architekto K. K. parengtą paprastojo remonto projektą, leidžiant pradėti statybų įteisinimo procedūras buto lauko sienų spalvai, įteisinti; ieškinį, dalyje dėl virš bendros namo terasos sumontuotos dvišlaičio medinių konstrukcijų stogo, atmetė; bylą, dalyje dėl ieškovės apšiltintų butui priklausančių lauko sienų, nutraukė; priteisė ieškovei R. K. iš atsakovų D. P., R. Ž., V. P., ir D. P. po 60,03 Eur bylinėjimosi išlaidų.
6. Alytaus apylinkės teismas 2018 m. spalio 4 d. priėmė papildomą sprendimą, kuriuo priteisė ieškovei R. K. iš atsakovų D. P., R. Ž., V. P., ir D. P. po 78,75 Eur bylinėjimosi išlaidų.
7. Teismas nustatė, kad ginčas kilo dėl ieškovės teisės be bendraturčių, t. y. atsakovų sutikimo gauti statybą leidžiantį dokumentą ir taip įteisinti savavališkai namo fasado nudažymą rožine spalva ir virš bendros terasos sumontuotą dvišlaitį medinių konstrukcijų stogą, kadangi bendraturčiai, vadovaudamiesi jų teisių pažeidimu, atsisakė duoti tokį sutikimą.
8. Teismas nurodė, kad byloje surinkti faktiniai duomenys neginčijamai liudija, jog ieškovė savavališkai jai priklausančio buto, apšiltintas lauko sienas nudažė rausva/kremine spalva. Atsakovų argumentus, kad ieškovei apšiltintas lauko sienas nudažius rausva\kremine spalva pablogėjo viso gyvenamojo namo estetinis vaizdas ir sumažėjo jo vertė, teismas laikė subjektyvaus pobūdžio, iš esmės deklaratyviais, neparemtais jokiais faktiniais duomenimis. Teismas konstatavo, kad ieškovei atnaujinus savo buto lauko sienas, gyvenamojo namo techninė būklė pagėrėjo, todėl nėra pagrindo teigti, kad dėl ieškovės statybos darbų susijusių su spalvos parinkimu namo vertė sumažėjo. Konstatavo, kad ieškovės savavališkai buto lauko sienos nudažytos ne pilka spalva negali būti pripažįstama pagrįsta ir svarbia priežastimi neleisti jai gauti statybą leidžiantį dokumentą ir įteisinti savavališką statybą.
9. Teismas sprendė, kad virš bendros terasos, priklausančios ieškovei ir atsakovei R. Ž., ieškovė be gyvenamojo namo bendraturčių sutikimo įrengė dvišlaitį stogą, dėl kurio pažeistos atsakovės R. Ž. teisėti interesai. Tai, kad pažeisti ne visų atsakovų, o tik vienos atsakovės interesai, neturi teisinės reikšmės ir yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad ginčo stogo konstrukcija esmingai pažeidžia atsakovės R. Ž. interesus. Teismo nuomone, R. Ž. atsisakymas duoti sutikimą įrengti dvišlaičio stogo konstrukciją yra pakankamas pagrindas ieškinį, dalyje dėl sumontuotų stogo konstrukcijų, atmesti.
10. Teismas nustatė, kad atsakovė R. Ž. į savo butą patenka laiptais ir aikštele prie buto durų, kur nuo ieškovės sumontuoto stogo, vieno šlaito bėga vanduo ir krenta sniegas, todėl ji patiria nepatogumus, nors iki ginčo stogo įrengimo šios problemos nebuvo. Teismas sprendė, kad ieškovės savavališkai pastatytas dvišlaitis stogas ir jo konstrukcijos virš terasos yra pakankamai masyvios ir uždengia atsakovės virtuvės langą, tokiu būdu sumažindamas šviesos ir saulės patekimą per langą į R. Ž. virtuvės patalpą, dėl ko konstatuota, kad pažeisti R. Ž. teisėti interesai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
12. Apeliaciniu skundu atsakovai D. P., D. P., R. Ž., V. P. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 25 d. sprendimą, civilinėje byloje Nr. e2-263-939/2018 dalį, kuria buvo nuspręsta priteisti ieškovės naudai iš atsakovų po 60,03 Eur bylinėjimosi išlaidų, bei 2018 m. spalio 4 d. papildomą sprendimą, kuriuo ieškovei R. K. iš atsakovų buvo priteista papildomai po 78,75 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (viso 315 Eur), ir šioje dalyje priimti naują sprendimą - nepriteisti atsakovams ir ieškovei bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
12.1. Nurodė, kad bylinėjimosi išlaidos proceso šalims (ieškovui ir atsakovui) viena iš kitos nagrinėjamu atveju iš viso neturėtų būti priteistos, kadangi, ieškinio reikalavimai yra 50 procentų ne tik, kad patenkinti, bet ir tokia pačia dalimi atmesti, t. y. ieškinys lygiomis dalimis yra patenkintas ir atmestas. Pirmos instancijos teismas bylinėjimosi išlaidas neteisingai paskirstė pagal šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį, o ne pagal patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų dalį, kaip to reikalaujama CPK 93 straipsnio 2 dalies nuostata.
Žemesnės instancijos teismas
12.2. Pirmos instancijos teismas sprendimu ir papildomu sprendimu nustatydamas ieškovės patirtų
aktą ėmė konsultuotis su advokatui (13 kartų) kaip likviduoti savavališką statybą, nors tiek konsultacijų tikrai nereikia vienu klausimu ir tokių konsultacijų išlaidos iš viso neturėtų būti įtrauktos į šios bylos patirtas išlaidas. Atkreipė dėmesį, kad ieškovės ieškinys buvo parengtas 2017 m. rugsėjo 20 d., nors bylos dalykas nėra naujas ar itin sudėtingas, advokatas G. K. iki ieškinio parengimo ieškovei suteikė net 9 teisines konsultacijas, kurių būtinumas yra abejotinas. Taip pat po ieškinio pareiškimo advokatas G. K. ieškovei suteikė dar papildomai 4 konsultacijas tuo pačiu klausimu, nors pats advokatas nedalyvavo nei viename šios bylos teismo posėdyje. Pažymėjo, kad vėliau ieškovė susirado dar vieną advokatę, kuri ją taip pat konsultavo dėl to paties dalyko ir šios išlaidos bylinėjimosi išlaidų, kurios pripažintinos atlygintinomis, dydį, neįvertino ieškovės elgesio teisminio proceso metu bei dalies ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų būtinumo, dėl ko sprendimu ir papildomu sprendimu buvo nustatytas per didelės ieškovės patirtų išlaidų dydis. Nurodė, kad jei ieškovė užvedus civilinę bylą nebūtų pakeitusi advokato, minėtos išlaidos nebūtų patirtos bei pažymėjo, kad eilė teismo posėdžių buvo atidėti dėl pačios ieškovės ir jos atstovės kaltės.
Atsiliepimas
12.3. Ieškovei pateiktus akivaizdžiai nepagrįstą ir pirmos instancijos teismo netenkintą prašymą dėl ekspertizės skyrimo, atsakovai privalėjo pateikti motyvuotą atsiliepimą į ieškovės prašymą, kas neginčytinai padidino tiek ieškovės, tiek atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
12.4. Pirmos instancijos teismas sprendimu ir papildomu sprendimu nepagrįstai pripažino ieškovės patirtas išlaidas dėl specialisto išvados ir konsultacinės eksperto išvados parengimo, kadangi minėtuose dokumentuose yra išdėstyta tik niekuo nepagrįsta vieno specialisto subjektyvi nuomonė, kuria pirmos instancijos teismas sprendime nesivadovavo.
12.5. Teismas nevertino aplinkybės, jog ieškovė pati savavališkai neturėdama projekto, bendraturčių sutikimo ir statybos leidimo, atliko statybos darbus ir tik surašius savavališkos statybos pirmos instancijos teismo sprendimu bei papildomu sprendimu taip pat buvo priteistos ieškovės naudai.
Atsiliepimas
13. Ieškovė R. K. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliantų apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš apeliantų jos patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
13.1.Pirmosios instancijos teismas bylinėjimosi išlaidas paskirstė atsižvelgęs į ieškovės sumažintą pareikštų reikalavimų dydį, tačiau toks bylinėjimosi išlaidų paskirstymas vien pagal sumažintą reikalavimų apimtį neatitinka ieškovės turtinių interesų, susijusių su turėtomis bylinėjimosi išlaidomis, pusiausvyros, bylinėjimosi išlaidų proporcingumo tenkintų reikalavimų daliai principo.
13.2. Nurodė, kad vieno iš savo reikalavimo ieškovė atsisakė tik todėl, kad atsakovai, iki bylos išnagrinėjimo iš esmės, davė ieškovei sutikimą gauti statybą leidžiančius dokumentus. Todėl, pagal suformuotą teismų praktiką laikytina, kad reikalavimas yra išspręstas ieškovės naudai. Taigi, ne 50 proc., o 66.67 proc. ieškovės reikalavimų yra patenkinta.
13.3. Nurodė, kad visos į bylą pateiktos išlaidos už advokato teisinę pagalbą yra tiesiogiai susijusios su nagrinėjama byla ir buvo patirtos iki kreipimosi į teismą dėl pačių atsakovų nebendradarbiavimo ir nesąžiningo jų elgesio ieškovės atžvilgiu.
13.4. Pažymėjo, kad byloje yra duomenys, jog savavališkos statybos aktas ieškovei buvo surašytas 2016 m. lapkričio 25 d. Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminas buvo nustatytas iki 2017 m. gegužės 22 d. bei pratęstas iki 2017 m. rugpjūčio 25 d., todėl iki nurodytų terminų ieškovė norėdama su bendraturčiais išspręsti ginčą taikiai naudojosi advokato pagalba. Nurodė, kad nuo savavališkos statybos akto surašymo dienos iki ieškinio parengimo, advokatas G. K. ne tik teikė ieškovei konsultacijas, siekiant taikiai sureguliuoti tarp bendraturčių kilusį ginčą, bet ir rengė būtinus dokumentus.
13.5. Nurodė, kad specialisto išvada ir specialisto konsultacinė išvada nagrinėjamos bylos kontekste yra rašytinis įrodymas, kuriuo ieškovė grindė aplinkybę, jog atlikti savavališkos statybos darbai - buto sienų spalva ar stogelio virš terasos įrengimas, yra galimas, ir atsakovų teisių ir teisėtų interesų nepažeidžia. Kadangi būtent ieškovui tenka pareiga įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą ir surinkti tai pagrindžiančius įrodymus. Mano, kad teismas pagrįstai ir teisėtai, nepažeidžiant bylinėjimosi išlaidas reglamentuojančių teisės normų, šias išlaidas pripažino realiomis, būtinomis, todėl priteistinomis.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai
14. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
15. Įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).
16. Apeliaciniame skunde neginčijami jokie materialiniai teisiniai reikalavimai, bet keliamas proceso teisės klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir priteisimo.
17. CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Pagal šio straipsnio nuostatas sprendžiama dėl bylinėjimosi išlaidų, kurias reglamentuoja CPK 79 ir kiti straipsniai. Pagal CPK 79 straipsnį jas sudaro žyminis mokestis, su kuriuo susijusius klausimus reglamentuoja CPK 80–87 straipsniai, ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, su kuriomis susijusius klausimus reglamentuoja CPK 88–92, 97–99 straipsniai.
18. Pirmosios instancijos teisme turi būti išsprendžiami visi nagrinėjami materialiniai teisiniai reikalavimai, nes teismas paprastai turi pasisakyti dėl visų pareikštų reikalavimų (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 93 straipsnį bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Spręsdamas materialinį ieškovo reikalavimą atsakovui ir patenkindamas ieškinį iš dalies, pirmosios instancijos teismas taikydamas CPK 93 straipsnį turi vadovautis jo 2 dalimi ir proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai priteisti ieškovui bylinėjimosi išlaidas, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai. CPK 93 straipsnio 4 dalis leidžia teismui nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgiant į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.
19. Pagal CPK 94 straipsnio 1 dalį, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad taikant CPK 94 straipsnio 1 dalies nuostatas tuo atveju, kai ieškovas atsisako ieškinio, turi būti įvertinamos ieškinio pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ieškovas ieškinio atsisakė dėl svarbių priežasčių, nenurodydamas priežasčių ar dėl to, kad atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Jeigu ieškinio pareiškimą nulėmė atsakovo elgesys (atsakovas patenkino reikalavimus tik ieškovui pareiškus ieškinį arba dėl kitų su atsakovo elgesiu susijusių priežasčių ieškovas turėjo pagrindą reikšti reikalavimą teisme), laikytina, kad dėl bylinėjimosi išlaidų atsiradimo kaltas atsakovas, ir todėl būtent jam tenka bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013).
20. Nagrinėjamu atveju ieškovė buvo pareiškusi tris reikalavimus, t. y. leisti pradėti statybų įteisinimo procedūras šiems statybos darbams: 1) apšiltintoms buto lauko sienoms, 2) pakeistai buto lauko sienų spalvai, 3) virš bendros namo terasos sumontuotam dvišlaičiui medinių konstrukcijų stogui. Jau nagrinėjant bylą teisme, 2018 m. gegužės 3 d. atsakovai davė sutikimą dėl ieškovės atliktų savavališkos statybos darbų – dalies namo fasado sienų apšiltinimo ir šioje reikalavimų dalyje teismas bylą nutraukė. Vieną reikalavimą (leidžiant pradėti statybų įteisinimo procedūras dėl pakeistos buto lauko sienų spalvos) teismas tenkino, kitą ieškinio dalį (dėl virš bendros namo terasos sumontuoto dvišlaičio medinių konstrukcijų stogo statybų įteisinimo) atmetė.
21. Įvertinęs teisinį reglamentavimą ir faktines bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovė turi teisę į 67 procentus, o atsakovai į 33 procentus bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme atlyginimą.
22. CPK 98 straipsnyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (1 dalis); šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (2 dalis).
23. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008). Nustatant priteistino užmokesčio dydį atsižvelgtina į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes. Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintų rekomendacijų nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, bet šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, kad teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta nurodytose rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2009).
24. Šioje byloje sprendžiant dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo priteisimo pirmosios instancijos teisme taikytinos Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (ginčui aktuali nauja redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Pagal Rekomendacijų 7 punktą maksimalūs dydžiai už advokato teikiamas teisines paslaugas apskaičiuojami taikant Rekomendacijose nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
25. Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovai ieškinį teisme pareiškė 2017 m. rugsėjo 21 d. Kartu su ieškiniu ieškovė pateikė 2016 m. gruodžio 1 d. su advokatu G. K. sudarytą atstovavimo sutartį. Iki ieškinio pareiškimo advokatas G. K. suteikė ieškovei 9 teisines konsultacijas, o pareiškus ieškinį teisme – dar 4 konsultacijas, tačiau pats advokatas nedalyvavo nei viename parengiamajame ar teismo posėdyje. Advokato pateiktoje ataskaitoje dėl teisinės pagalbos išlaidų nurodyti šie atlikti darbai ir jų kaina: ieškovų prašymo atsakovams parengimas dėl motyvuoto atsakymo pateikimo – 60,50 Eur; ieškovų ieškinio dėl teisės pripažinimo įteisinti savavališkos statybos darbus be bendraturčių sutikimo parengimas – 726,00 Eur; 13 teisinių konsultacijų ieškovams suteikimas – 213,77 Eur; iš viso 1 000,27 Eur (t. 2, b. l. 39 – 40). Advokato suteiktų paslaugų ataskaitoje laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d. nurodyti šie atlikti darbai ir jų kaina: ieškovų prašymo atsakovams parengimas dėl motyvuoto atsakymo pateikimas – 50 Eur; pareiškėjos R. K. prašymo Kauno apygardos administraciniam teismui dėl termino savavalinių statybų įteisinimui pratęsimo parengimas – 200 Eur, ieškovų prašymo DNSB „Šaltinis“ pirmininkui parengimas – 33,33 Eur (t. 2, b. l. 42 – 43). Advokato suteiktų paslaugų ataskaitoje laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d. nurodyti šie atlikti darbai ir jų kaina: ieškovų ieškinio dėl teisės pripažinimo įteisinti savavališkos statybos darbus be bendraturčių sutikimo parengimas – 600 Eur (t. 2, b. l. 45 - 46). Advokato suteiktų paslaugų ataskaitoje laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 2 d. iki 2017 m. spalio 30 d. nurodyti šie atlikti darbai ir jų kaina: pareiškėjos R. K. prašymo Kauno apygardos administraciniam teismui dėl termino savavalinių statybų įteisinimui pratęsimo parengimas - 33,33 Eur; suteikta 13 teisinių konsultacijų laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 3 d. iki 2017 m. spalio 17 d. – 150 Eur; pasirengimas atstovauti pareiškėjus administraciniame teisme – 100 Eur, 2017 m. spalio 24 d., 2017 m. spalio 25 d. teisinės konsultacijos ieškovei suteikimas – 26,67 Eur (t. 2, b. l. 48 – 50). 2018 m. sausio 12 d. susitarimu ieškovė ir advokatas G. K. nutraukė 2016 m. gruodžio 1 d. sudarytą teisinių paslaugų ir atstovavimo sutartį (t. 2, b. l. 79). 2018 m. sausio 12 d. ieškovė R. K. sudarė atstovavimo sutartį su advokate S. S. (t. 2 b. l. 84). 2018 m. gegužės 29 d. ieškovė pateikė prašymą dėl 2 982, 52 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo, suteiktų teisinių paslaugų ataskaitas, apmokėjimą patvirtinančius dokumentus (t. 3, b. l. 31). Dalis pateiktų dokumentų yra apie advokato G. K. teiktas jau minėtas teisines paslaugas. Pagal pateiktas suteiktų paslaugų ataskaitas advokatės S. S. nurodyti atlikti šie darbai ir jų kaina: susipažinimas su pateikta bylos medžiaga – 160 Eur, teisinės konsultacijos – 220 Eur, pasiruošimas teismo posėdžiui, atstovavimas teisme – 240 Eur, teisinės konsultacijos – 80 Eur, pasiruošimas teismo posėdžiui -120 Eur, atstovavimas teisme – 160 Eur (t. 3, b. l. 44 - 49). 2018 m. rugsėjo 5 d. prašyme ieškovės atstovė nurodo, kad po pateikto prašymo ieškovė patyrė papildomas išlaidas: 480 Eur už advokato teisinę pagalbą ir 150 Eur už konsultacinę išvadą, pateikė išlaidas patvirtinančius įrodymus ir advokatės atliktų darbų ataskaitas, pagal kurias: susipažinimas su naujai pateiktais rašytiniais įrodymais – 40 Eur, pasiruošimas teismo posėdžiams – 120 Eur, 80 eur, atstovavimas teisme – 80 Eur, 80 Eur, 80 Eur (t. 3, b. l. 156 163).
26. Bylos medžiaga taip pat nustatyta, kad ieškovės advokatė S. S., atstovaudama ieškovę byloje, šios vardu surašė 9 dokumentus, kuriuose pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai (Rekomendacijų 8.16 p.; t. 2 b. l. 99, 112, 166, t. 3, b. l. 1, 31, 92, 99, 115, 156), atstovavo ieškovę parengiamajame, teismo posėdžiuose, kuriuose praleido 7 val. (suapvalinus; Rekomendacijų 8,19 p.; t. 2, b. l. 156, t. 3, b. l. 80, 120, 130), todėl pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį ir Rekomendacijų nuostatas, maksimali šalies patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti bendra suma būtų 3 686,12 Eur. Taip pat apeliacinės instancijos teismas pripažįsta realiomis, būtinomis ir pagrįstomis ieškovės turėtas teisinės pagalbos išlaidas advokatui G. K. rengiant prašymą atsakovams – 60,50 Eur (Rekomendacijų 8.1 p.) ir rengiant byloje ieškinį įteisinti savavališkas statybas – 726,00 Eur (Rekomendacijų 8.2 p.). Tokiu atveju ieškovės maksimali byloje patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti bendra suma būtų 4 476,62 Eur (3 686,12 + 60,50 + 726,00 = 4 476,62 Eur).
27. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai 150 Eur sumą priskyrė prie kitų būtinų ir pagrįstų išlaidų - išlaidų specialisto išvadai parengti, kuria ieškovė grindė ieškinio reikalavimus (CPK 88 str. 1 d. 10 p.).
28. Įvertinus tai, kad ieškovė turi teisę į 67 procentus bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (nutarties 21 pastraipa), nagrinėjamu atveju jai galėtų būti priteisiama maksimali 2 999,33 Eur patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma.
29. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nagrinėjamą bylą, jos aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nors ir nustatė kitą tenkintų ir atmestų reikalavimų santykį, kitą teisinių paslaugų pobūdį, tačiau skundžiamu sprendimu ieškovei jos prašoma iš atsakovų priteista 1 090,13 Eur bylinėjimosi išlaidų suma ir papildomu sprendimu priteista 315,00 Eur bylinėjimosi suma, t. y. bendra 1 405,13 Eur (1 090,13 + 315 = 1405,13), paskirstyta lygiomis dalimis tarp 4 atsakovų, yra netgi kiek daugiau 2 kartus mažesnė, nei ieškovė turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
30. Apibendrinant pasakytina, kad pirmosios instancijos teismo priteista iš atsakovų ieškovei bylinėjimosi išlaidų suma yra teisėta bei pagrįsta ir keisti jos apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
31. Kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
32. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes bei byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą teismo sprendimą apeliacinio skundo argumentais nenustatyta, todėl atsakovų apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
33. Atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme apeliantams neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kiekvienam apeliantui tenkanti išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, suma nepriteistina CPK 96 straipsnio 6 dalies pagrindu.
34. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies bei CPK 98 straipsnio 3 dalies nuostatomis, ieškovei priteistinos advokato teisinės pagalbos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme (t. y. atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą) po 75 Eur iš kiekvieno apelianto, kadangi išlaidų dydis (bendra suma 300 Eur) neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nustatyto maksimalaus dydžio, jos yra pagrįstos, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2018 m. rugsėjo 25 d. sprendimą ir 2018 m. spalio 4 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus.
Priteisti ieškovei R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovų R. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) D. P., a. k. (duomenys neskelbtini) D. P., a. k. (duomenys neskelbtini) V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) po 75 (septyniasdešimt penkis) Eur iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.