- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-09-25
- Bylos Nr.
- e2-263-939/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-01054-2017-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Lubauskienė
- Ieškovas
- R. K.
- Atsakovas
- R. Ž., D. P., V. P.
- Trečiasis asmuo
- DNSB „Šaltinis“
- Išvadą teikia
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
nedalyvaujant institucijos, teikiančios išvadą byloje, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. K. ieškinį atsakovams R. Ž., D. P., D. P., V. P., institucija, teikianti išvadą byloje - Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, dėl teisės įteisinti savavališkos statybos darbus, be bendraturčių, sutikimo, pripažinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė R. K. (toliau – ir ieškovė) ieškiniu (elektroninės bylos apyrašas, 1 t., b. l. 1-11) prašo: leisti (pripažinti teisę) ieškovams R. K. ir K. K. (jo teisių perėmėja – R. K.) įteisinti daugiabučio gyvenamojo namo lA2p patalpos - buto Nr. 2 (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), statybas be bendraturčių D. P., R. Ž., V. P., ir D. P., rašytinio sutikimo pagal architekto K. K. parengtą paprastojo remonto projektą, leidžiant pradėti statybų įteisinimo procedūras šiems statybos darbams: a) apšiltintoms buto lauko sienoms (~250,0 m2); b) pakeistai buto lauko sienų spalvai (~250,0 m2); c) virš bendros namo terasos (~4,60 m x 3,40 m) sumontuotam dvišlaičiui medinių konstrukcijų stogui (H ~3,60 m); priteisti iš atsakovų ieškovų naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodė, kad jai ir K. K. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas - butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 4 punktu (redakcija galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.), Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ (redakcija galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.), 6 priedo 5.2 punktu, ieškovai pastato paprastojo remonto darbams atlikti turėjo parengti paprastojo remonto aprašą ir gauti rašytinį įgalioto valstybės tarnautojo pritarimą. Tačiau ieškovai be statybą leidžiančio dokumento savo lėšomis atliko paprastąjį daugiabučio gyvenamojo namo buto, esančio (duomenys neskelbtini), remontą buvo atlikti šie statybos darbai: buto fasade įstiklintas balkonas (~6,0 m x 2,5 m); įstiklinta palėpė (~2,50 m x 2,0 m); pakeisti du virtuvės langai, juos pažeminant (~ 1,50 m x 1,0 m); virš buto pakeista stogo danga (~ 130,0 m); apšiltintos buto lauko sienos ir pakeista jų spalva (~250,0 m2); virš bendros namo terasos (~4,60 m x 3,40 m) sumontuotas dvišlaitis medinių konstrukcijų stogas (H ~3,60 m); statybos darbai gyvenamajame name buvo vykdomi nuo 2016 m. birželio mėn. dėl šių statybos darbų Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie aplinkos ministerijos (duomenys neskelbtini) ieškovui K. K. surašė savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius (toliau tekste — Statybų inspekcija) pateikė privalomąjį nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo ieškovai buvo įpareigoti iki 2017 m. gegužės 22 d. pašalinti savavališkos statybos padarinius. Minėtas terminas buvo pratęstas iki 2017 m. rugpjūčio 25 d. Ieškovė, siekdama įteisinti savavališką statybą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą, parengė paprastojo remonto projektą. Atsakovai nepritarė visiems be išimties ieškovų atliktiems statybų darbams, nesutikimo priežasčių nenurodė. Ieškovai, siekdami patikrinti savo parengtą projektinę dokumentaciją, nusprendė pateikti ją per IS „Infostatyba“, tačiau projektinė dokumentacija buvo atmesta. Ieškovai, pakartotinai kreipėsi į atsakovus, kad gautų motyvuotą atsisakymą dėl nesutikimo. Tuomet atsakovai sutiko su šiais projekte numatytais darbais: buto fasade įstiklintu balkonu; įstiklinta palėpe; pakeistais dviem virtuvės langams juos pažeminant; virš buto pakeistai stogo dangai. Tačiau nesutiko su buto lauko sienų apšiltinimu ir lauko sienų nudažymu gelsva/rožine spalva (~250,0 m2); dvišlaičiu medinių konstrukcijų (~4,60 m x 3,40 m) stogu (H ~ 3,60 m). Išnaudoję visas galimybes išspręsti susiklosčiusią situaciją neteismine tvarka, neturėdami kitos išeities bei siekdami įteisinti atliktus savavališkos statybos darbus, dėl kurių atsakovai nesutiko kreipėsi į teismą. Ieškovų atlikti statybos darbai buvo vykdomi neturint statybą leidžiančio dokumento, tačiau buvo atlikti ne tik ieškovų, bet ir visų bendraturčių naudai ir interesais, įgyvendinant pareigą tinkamai naudotis bei prižiūrėti turtą.
Gyvenamojo namo fasado dalį ieškovai apšiltino, nes jų butas žiemos metu buvo labai šaltas, t.y. žiemos metu kambario temperatūra siekdavo vos 13-14 laipsnių šilumos. Atsakovai apšiltino namo fasado dalį prie jiems priklausančių buto patalpų dar prieš ieškovams nusprendžiant apšiltinti savo namo dalį. Atsakovai nesutinka ir ieškovės namo fasado spalvos nes ji nedera prie atsakovų namo fasado spalvos. Dalis daugiabučio gyvenamojo namo yra - pilkos spalvos (atsakovų), dalis - rausvos (ieškovų). Atsakovams iki šios dienos nėra surašytas savavalinių statybų aktas dėl savavališkai pakeistos fasado išvaizdos (pakeičiant spalvą ir apšiltinant sienas), tačiau atkreiptinas dėmesys, jog atsakovai taip pat nėra įteisinę savo atliktų statybos darbų, kadangi gyvenamojo namo inventorinės bylos projektas, kuriame namo fasadas yra raudonų plytų, nėra pakeistas. To pasėkoje dėl atsakovų neteisėtų veiksmų yra kilęs ginčas Kauno apygardos administraciniame teisme administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, jog priešingai nei atsakovai nurodo, ieškovų fasado spalva (švelniai rausva) dera prie kitų šalia esančių namų spalvos (rusva/kreminė spalva), negadina gyvenamojo namo vaizdo, neišsiskiria iš aplinkos, fasado spalva yra pastelinio atspalvio, neerzina ir nekelia diskomforto, todėl atitinkamai nepažeidžia atsakovų teisėtų interesų. Taigi, akivaizdu, jog šiuo atveju ieškovų rausva fasado spalva yra artimesnė inventorinės bylos projekte nurodomai gyvenamojo namo spalvai, taip pat pačios atsakovės R. Ž. neapšiltintai fasado daliai (raudonų plytų), todėl nepažeidžia atsakovų teisių.
Ieškovai virš bendros namo terasos sumontavo dvišlaitį medinių konstrukcijų stogą, nes nuo gyvenamojo namo pastatymo balkone nebuvo įrengta lietaus kanalizacija, todėl toks stogelis buvo būtinas. Atsakovai nesutikimo priežastis nurodė, jog lyjant lietui nuo terasos stogo vanduo tyška ant R. Ž. buto virtuvės lango ir sienos, purvina langus bei sienas, o toks mechaninis lietaus poveikis ilgainiui gali nulemti tinko atšokimą, suskilimą. Taip pat nurodė, kad žiemos sezono metu nuo terasos stogo krenta sniegas, jo luitai prie buto Nr. 1 lauko durų, ant laiptų, o galiausiai sniego sankaupos gali nukristi ir ant žmonių, kas akivaizdžiai pavojinga aplinkiniams. Ieškovė teigia, kad nuo sumontuoto dvišlaičio stogo negali tikšti ir netyška vanduo ant atsakovės R. Ž. lango, nes prie stogo yra sumontuotas vandens lovelis nubėgimui, be to, stogo statramsčiai nuo atsakovės sienos (virtuvės lango) sumontuoti 1,5 m atstumu. Be to, 3 buto savininkė atsakovė D. P. be ieškovų sutikimo įrengė buto lietaus sistemą, kuri turėjo susijungti su ieškovų lietaus sistema. Tačiau atsakovės rengtas lietvamzdžio galas prasikeičia su ieškovų lietvamzdžiu, todėl vanduo krinta į apskardintą stogo kraštą, atsimuša ir tyška ant pačios atsakovės laiptų (pridedamos fotonuotraukos Nr. 18, 19). Būtent dėl tokių pačios atsakovės vienašališkų veiksmų netinkamai ir nekokybiškai įskengiant lietaus sistemą, atsakovai patiria tariamus nepatogumus. Ieškovų lietvamzdis yra nuvestas į 1 buto savininkės balkoną ir išteka per lietaus kanalizaciją, kuri yra ieškovų garaže. Be to, žiemos sezono metu sniegas krito dar iki ieškovų darbų atlikimo, nes tai natūralus procesas, t.y. atšilimo metu tirpstant sniegui, jis krenta nuo stogo. Ieškovų atlikti darbai neturi jokios įtakos natūraliems fizikiniams reiškiniams, tokiems kaip sniego kritimas. Tuo tarpu, esant poreikiui sumontuoti sniego gaudytuvus, jų įrengimu turėtų rūpintis ne tik ieškovai, bet ir kiti gyvenamojo namo bendro naudojimo objektų bendraturčiai — atsakovai, kaip tai numatyta CK 4.83 straipsnio 3 dalyje.
Statybų inspekcija, surašydama privalomąjį nurodymą, nenustatė aplinkybių, jog ieškovų atlikti darbai pažeidė atsakovų teises ir iš esmės suvaržė jų galimybes tinkamai naudotis jų turimu nekilnojamuoju turtu. Be to, atsakovai niekuomet nereiškė jokių pretenzijų dėl ieškovų atliekamų savavalinės statybos darbų ir jiems neprieštaravo. Pretenzijos atsirado tik tuomet, kai ieškovai 2016 m. rugsėjo 30 d pateikė atsakovei R. Ž. prašymą padengti dalį ieškovų patirtų stogo remonto išlaidų. Atsakovė, gavusi ieškovų prašymą, atsisakė mokėti ir 2016 m. spalio 18 d. pateikė skundą Statybų inspekcijai dėl ieškovų atliktų statybos darbų. Iki tol atsakovė sutiko su ieškovų atliekamais darbais ir nusiskundimų ieškovų atžvilgiu nereiškė. Tai patvirtina prie ieškinio pridedamas el. laiškas, kuriame atsakovė aiškiai išreiškė sutikimą dėl ieškovų atliekamų darbų ir jiems neprieštaravo. Tokie atsakovės R. Ž. veiksmai tik patvirtina, jog atsakovė nemanė, kad ieškovų atlikti darbai pažeidė atsakovės teises ir interesus. Mano, kad ieškovų atlikti darbai taip pat nepažeidžia ir kitų atsakovų interesų, kadangi gyvenamasis namas susideda iš trijų fragmentų, t.y. kiti atsakovai (D. P., V. P. ir D. P.) turi atskirus įėjimus į gyvenamąsias patalpas, atskiras stogo konstrukcijas, todėl ieškovų statybos darbai buvo atlikti tik toje dalyje, kur gyvena patys ieškovai ir atsakovė R. Ž. Dėl šių priežasčių ieškovų vertinimu, ieškovų atlikti statybos darbai neturi įtakos ar juo labiau nedaro neigiamo poveikio minėtų atsakovų teisėms ar interesams. Be to, namo remonto darbai yra atlikti 2016 metais, apie atliekamus darbus atsakovai žinojo ir jiems neprieštaravo. Atkreipė dėmesį, jog iki 2017 m. rugpjūčio 4 d. ieškovų prašymo atsakovams pateikimo, atsakovai niekuomet nėra nurodę savo nesutikimo atliktiems statybos darbams priežasčių, ieškovai ilgą laiką bandė susitarti taikiai su atsakovais dėl sutikimo davimo, tačiau atsakovai bet kokius ieškovų bandymus spręsti iškilusius konfliktus kompromiso būdu ignoravo ir tik 2017 m. rugpjūčio 24 d. atsakymu pateikė sutikimą dėl dalies darbų įteisinimo bei nesutikimo priežastis dėl kitos dalies darbų, kurios ieškovų vertinimu, nėra pagristos ir objektyvios.
Šalies argumentai
Ieškovė ir ieškovo K. K. teisių perėmėja R. K. 2018 m gegužės 30 d. teismo posėdyje ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti, remdamasi ieškinyje nurodytais motyvais ir argumentais. Papildomai nurodė, kad neteisėtos statybos darbus pardėjo 2016 m. birželio 23 d., juos sustabdė 2016 m. spalio 15 d., nes statybos inspekcija nurodė, kad toliau darbų vykdyti negali. Namo bendraturčiai sutiko dėl dalies savavališkai atliktų statybos darbų, o jau nagrinėjant bylą teisme, 2018 m. gegužės 3 d. atsakovai davė sutikimą ir dėl jos atliktų savavališkos statybos darbų – dalies namo fasado sienų apšiltinimo. Apšiltinus sienas, jas padengė pastelinės ružavos (kreminės) spalvos struktūrinį tinką, spalvą derino prie kaimyninio kito bendrijos namo (duomenys neskelbtini) ir šalia aplinkoje esančio namo (duomenys neskelbtini), kuris taip pat nudažytas labai panašia spalva. Namo bendraturčiai, dažydami namo fasado sienas pilka spalva, su ja šio klausimo nederino. Virš bendros terasos įrengė dvišlaitį stogelį, nes nuo pat namo pastatymo 1990 m. nebuvo lietaus kanalizacijos terasoje (jos grindyse), tai patvirtina projektas. Todėl į jos buto rūsį ir garaže tekėjo vanduo per terasos grindis, spręsdami problemą įrengė stogelį, kad apsaugoti sienas nuo erozijos, skilinėjimo ir kad nebėgtų vanduo į rūsį, garažo patalpas ir sandėliuką po laiptais, priklausančius butui. Įrengus stogelį, vanduo į rūsį nepatenka, nes įrengta lietaus vandens nubėgimo nuo stogelio sistema, vanduo nuteka ant žemės. Terasa atsakovai niekada nesinaudojo ir nėra poreikio jiems ja naudotis. Sumontuotas terasos stogas neužstoja atsakovei Ž. šviesos virtuvėje, nes joje yra du langai – vienas iki pat grindų šiaurinėje pusėje, o kitas – terasos pusėje. Atsakovė iki šiol niekada terasa nesirūpino, neprižiūrėjo, nesinaudojo, po terasa yra jai priklausančios patalpos. Namas šiai dienai yra margas, 3 buto yra tamsi pilka spalva, cokolis dar tamsesnis, o 4 buto – šviesi melsvai pilka, o cokolis - tamsiai pilkas. Atsakovai su ja nederino savo spalvos, raštiško jos sutikimo neturėjo ir po šiai dienai neturi. Mano, kad atsakovai nudažę sienas pilka spalva, iškraipė namo vaizdą. Avarinė namo cokolio dalis, kas matosi iš pateiktų nuotraukų, bei garažo ir rūsio patalpos. Pro siena buvo išvestas vamzdelis, kuriuo vanduo nutekėdavo pro cokolio sieną ant žemės. Šio vamzdelio pradiniame projekte nebuvo. Vamzdelį panaikino, nes uždėjo stogelį, ir jis tapo nereikalingas. Stipriai lyjant nuo stogo ant laiptų vanduo nebėga, nes jis nubėga įrengtu lietvamzdžiu. Ji gali įsipareigoti ant stogelio krašto padaryti sniego gaudytuvą. Ž. nepateikė jokių šviesos matavimų.
Ieškovės ir ieškovo K. K. teisių perėmėjos R. K. atstovė advokatė S. S. 2018 m rugsėjo 5 d. teismo posėdyje prašė tenkinti ieškinį, remiantis ieškinyje nurodytais motyvais ir argumentais bei nurodė, kad nepalaiko ieškinio reikalavimo dėl buto lauko sienų apšiltinimo, nes atsakovai davė sutikimą. Atsakovė D. P. teismo posėdyje patvirtino, kad dėl namo fasado spalvos nebuvo jokio sutarimo. Terasos stogas trukdo tik atsakovei R. Ž. Atsakovai teigia, kad terasos stogelis negražus, vizualiai primena šiltnamį. Atsakovai nepateikė jokių specialistų konsultacinių išvadų, kad stogelis užstoja šviesą ar netinkama namo fasado spalva.
Atsiliepimas
Atsakovai D. P., D. P., R. Ž., V. P. atsiliepimu į ieškinį (el. bylos apyrašas, 1 t., b.l.187-191; 2 t., b. l. 2-6; ) nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė ieškinį kaip nepagrįstą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovai savavališkai, atliko statybos darbus. Atsakovai sutiko su dalimi ieškovų atliktų remonto darbų, kurie nepažeidžia jų teisių. Ieškovų atlikti remonto darbai: daugiabučio namo buto, esančio (duomenys neskelbtini), lauko sienų apšiltinimas; lauko sienų nudažymas gelsva (rožine) spalva, dvišlaičio medinių konstrukcijų 4,0 m aukščio stogo ir terasos įstiklinimas, akivaizdžiai pažeidžia atsakovų teises bei teisėtus interesus. Daugiabučio namo terasoje, kuri priklauso butams Nr. 1 ir Nr. 2, visą laiką buvo lietaus nubėgimo anga, į kurią subėgdavo lietaus vanduo, tačiau po ieškovų atlikto savavališko jų buto lauko sienų apšiltinimo minėta anga buvo panaikinta ir nebuvo įrengta nauja anga lietaus nubėgimui. Todėl šiuo metu lietaus vanduo nenuteka tinkamai, ardo viso daugiabučio namo apdailą, kas šiuo metu kelia daug nepatogumų ir turės didelę neigiamą įtaką daugiabučio gyvenamojo namo konstrukcijų techninei būklei ateityje. Bendraturčių sutarimu visos daugiabučio gyvenamojo namo sienos buvo nudažytos pilka spalva. Todėl akivaizdu, jog ieškovai daugiabučio gyvenamojo namo dalį sienos nudažydami rožine spalva, sugadino gyvenamojo namo bendrą harmoningą vaizdą, tokiu būdu sumažinant daugiabučio gyvenamojo namo ir jame esančių butų patrauklumą, vertę, kas pažeidžia jų, kaip daugiabučio gyvenamojo namo savininkų, interesus. Nors gyvenamojo namo inventorinės bylos projekte yra nurodytas raudonų plytų gyvenamojo namo fasadas, tačiau, kaip minėta, daugumos gyvenamojo namo bendraturčių sutarimu visas gyvenamasis namas faktiškai buvo nudažytas pilka spalva prieš 10 metų. Ieškovų sumontuotas dvišlaitis stogas kelia pavojų ne tik atsakovams, bet ir visiems asmenims, kurie ateis į R. Ž. butą (Nr. 1). Kaip matyti iš byloje esančių foto nuotraukų vienas iš ieškovų savavališkai sumontuoto stogo šlaitų baigiasi ties R. Ž. įėjimu į butą, todėl, akivaizdu, jog rudens metu nuo stogo bėga vanduo, dėl ko prie įėjimo į R. Ž. butą, pastoviai būna šlapia, o žiemos metu nuo sumontuoto dvišlaičio stogo sniegas krenta tiesiai ant įėjimo į butą Nr. 1, dėl ko tai sukelia ne tik nepatogumų, bet ir yra pavojinga žmogaus sveikatai. Iki ieškovų dvišlaičio stogo savavališko sumontavimo sniegas ant įėjimo į R. Ž. butą niekada nekrito ir prie įėjimo nebūdavo šlapia. Be to pažymėtina, jog ieškovų įrengta terasos stogo konstrukcija užstoja šviesą ir saulę į R. Ž. virtuvės patalpas, kas taip pat sukelia nepatogumų bei didina elektros suvartojimo sąnaudas. Todėl tokio dvišlaičio stogo savavališkas sumontavimas yra nesaugus ir esmingai pažeidžia daugiabučio gyvenamojo namo bendraturčių interesus. Stogo dangos virš gyvenamojo namo butų Nr. 1 ir Nr. 2 ir lietaus nubėgimo vamzdžių pakeitimas buvo atliktas nekokybiškai, neapgalvotai, dėl ko jam ir nepritaria. Svarbu tai, kad ieškovams pakeitus stogo dangą ir lietaus nubėgimo vamzdžius, stogo vanduo pradėjo bėgti bei tykšti ant buto Nr. 1 (kurio savininkė - R. Ž.) balkono apskardinto krašto ir sienos, taip pat ant buto Nr.3 (kurio savininkė - D. P.) laiptų. Akivaizdu, jog lietaus nubėgimas ant balkono apskardinto krašto sukelia didelį triukšmą, o dėl lietaus tekėjimo ant buto Nr.3 laiptų, šie laiptai būna šlapi, o pašalus - slidūs, tokiu būdu sukeliant daugiabučio gyvenamojo namo bendraturčiams akivaizdų diskomfortą. 2016 m. vasario 1 d. R. Ž. siųstas el. laiške yra išreikštas tik R. Ž. atsisakymas šiltintis daugiabučio gyvenamojo namo sienas, kas, priešingai ieškinio motyvams, tik patvirtina, jog daugiabučio gyvenamojo namo sienų šiltinimas nebuvo būtinas daugiabučio gyvenamojo namo išsaugojimui, o laikytinas tik ieškovų noru. Tuo pačiu minėtu el. laišku informavo ieškovus apie galimybės apsišiltinti tik savo buto sienas egzistavimą. Tačiau tai nepatvirtina, kad ji davė sutikimą ieškovams savavališkai, nesitariant su daugiabučio gyvenamojo namo bendraturčiais, apšiltinti daugiabučio gyvenamojo namo sienas, panaikinant terasoje buvusią lietaus nubėgimo angą, pakeičiant dalies daugiabučio gyvenamojo namo sienų spalvą, sumontuojant 4 m. aukščio dvišlaitį stogą ir atliekant kitus savavališkus darbus, dėl kurių atlikimo daugiabučio gyvenamojo namo bendraturčių teisėti interesai buvo pažeisti. Niekuo nepagrįsta ir neįrodyta ieškovų ieškinyje eilę kartų nurodoma aplinkybė, jog ieškovai savavališkai vykdė daugiabučio gyvenamojo namo remonto darbus neva dėl būtinumo, t.y. daugiabučio gyvenamojo namo neva avarinės būklės. Daugiabučio gyvenamojo namo neva buvusios avarinės būklės nepagrindžia ir jokie objektyvūs įrodymai. Daugiabutis gyvenamasis namas nėra ir niekada nebuvo avarinės būklės ir remonto darbai daugiabučiam gyvenamajam namui nebuvo būtini. Ieškinyje nurodoma aplinkybė, kad virš buto Nr. 3 yra sumontuota lietaus sistema, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir ši aplinkybė niekaip nėra susijusi su ieškovų atliktu savavališku gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), remontu. Ieškovai, savavališkai atlikdami daugiabučio gyvenamojo namo remontą, pakeitė gyvenamojo namo išvaizdą, ją sudarkant, kas sumažino gyvenamojo namo patrauklumą ir tokiu būdu buvo esmingai pažeisti gyvenamojo namo bendraturčių, teisėti interesai. Todėl ieškovų ieškinys yra visiškai nepagrįstas ir atmestinas.
Atsakovų atstovė advokatė S. Ž. 2018 m. rugsėjo 5 d. teismo posėdyje, prašė ieškinį atmesti atsiliepime nurodytais motyvais ir argumentais bei nurodė, kad ieškovė nepalaikė reikalavimo dėl sienų šiltinimo, nes atsakovai davė sutikimą, todėl toje dalyje byla nutrauktina. Architekto K. B. išvada, atsakymas yra patariamojo pobūdžio nuomonė.
Atsakovė R. Ž. 2018 m. gegužės 30 d. teismo posėdyje prašė ieškinį kaip nepagrįstą atmesti, remdamasi atsiliepime į ieškinį nurodytais motyvais ir argumentais. Papildomai paaiškino, kad ji yra pirmo buto, esančio pirmame aukšte, savininkė. Namo sienos ties jos butu yra raudonų plytų. Pro buto virtuvės vieną langą ji mato gerą vaizdą, o pro kitą – stogą, stogas ir jo konstrukcija užstoja saulę, šviesą. Lyjant atsimušęs į stogelį tyška vanduo ant jos virtuvės lango. Žiemą sniegas krinta ant bendrų laiptų, tirpsta ir vanduo bėga į ieškovės rūsį. Ieškovė nesikreipė į ją sutikimo įrengti stogelį. Ieškovės stogelis užeina maždaug iki 20 cm ant laiptų, sniegas krisdamas pasislenka dar labiau ir krenta ant laiptų vidurio, sniegui prišalus, būna slidu. Spalva, kuria ieškovė nudažė dalį namo sienų, darko namo vaizdą. Jos butas įkeistas bankui, ji pati be banko leidimo negali daryti jokių darbų. Ji pati stogelio visiškai nenori dar ir dėl to, kad jis negražiai atrodo, sugadina namo vaizdą. Ji pati norėtų atviros terasos. Ji terasa nesinaudoja, jos neprižiūri, netgi laiptais stengiasi naudotis kitais, nes kaimynė reikšdavo pretenzijas, kodėl jais vaikštoma. Jos teises ieškovės buto lauko sienų spalva pažeidžia dėl to, kad ji pati nori kitos spalvos. Po remonto, cokolinio aukšto vaizdas gražesnis, bet remontas buvo atliktas nesitariant su ja. Jos pasakymas elektroniniame laiške, nereiškia jos sutikimo, o tik nurodė ieškovei, kad ši galinti atlikti savo išorinių sienų remonto darbus, bet ji nesitikėjo, kad ieškovė viską darys be projekto. Aplinkybę, kad yra sumažėjęs šviesos srautas, ji grindžia nuotraukomis. Natūralu, kad užstojant stogeliui šviesą, ji sunaudoja daugiau elektros. Aplinkybę, kad nuo stogo bėga vanduo, ji grindžia nuotraukomis. Nuo šlaitinio stogo atsimuša lietaus vanduo, ir apie pusantro metro atstumu (laiptų plotis apie 1 m 30 cm) tyška ant jos virtuvės lango. Kai nebuvo stogelio, jos virtuvės langas būdavo švarus, o dabar jis visas purvinas. Ieškovė, atlikusi darbus, jai sukėlė papildomų problemų, t. y. jei stogelis bus įteisinamas, jai taip pat reikia daryti naują projektą, jai finansiškai tai kainuos, ji dar turės gauti leidimą iš banko. Rašytinio šalių susitarimo dėl pilkos namo spalvos ji nematė. Kai ji įsigijo butą, virš terasos buvo stogelis ir apšiltinta siena, bet kadangi nebuvo projektų, K. ją apskundė Statybų inspekcijai, dėl to buvo surašytas aktas ir per pusę metų įvykdė privalomąjį nurodymą.
Atsakovė D. P. 2018 m. gegužės 30 d. teismo posėdyje, prašė ieškinį kaip nepagrįstą atmesti, remdamasi atsiliepime į ieškinį nurodytais motyvais ir argumentais. Papildomai paaiškino, kad jos butas yra numeris 3, jo išorinės sienos nudažytos šviesesne pilka spalva. Prieš 12-15 metų kaimynišku žodiniu namo kaimynų susitarimu buvo nuspręsta namą dažyti pilka spalva, atspalviai gali skirtis, todėl ji dažė buto išorines sienas pilkai. Ji nežino, ar K. žinojo apie tokį susitarimą dažyti namą pilkai. Ji nežino, ar ankstesnis 4 buto savininkas, kuris pirmas prieš 12 ar 15 metų nudažė savo buto išorines sienas pilka spalva, derino šį klausimą su ieškove ar jos vyru. Ji pati nei su ieškove, nei su jos šiuo metu mirusiu vyru nesitarė dėl namo spalvos. Jos teisės dėl to, kad ieškovė buto išorines sienas nudažė ružavai, pažeistos, nes sugadintas namo vaizdas. Stogelis trukdo kaimynei, be to, negražiai atrodo, gadina namo vaizdą. Jai stogelis neužstoja šviesos. Ji ginčo terasa nesinaudoja. Į prie jos esančią terasą galima patekti tik iš jos pačios buto. Ji pati, dažydama išorines buto sienas, jas apšiltindamas, nebuvo parengusi projekto, nebuvo gavusi leidimo.
Atsakovė V. P. 2018 m. gegužės 30 d. teismo posėdyje prašė ieškinį kaip nepagrįstą atmesti, remdamasi atsiliepime į ieškinį nurodytais motyvais ir argumentais. Papildomai paaiškino, kad ji yra 4 ir 5 butų bendrasavininkė. Kuomet jie 2014 metais įgijo 4 butą, jo išorinės namo sienos buvo pilkos spalvos. 3 buto lauko sienos buvo pilkos spalvos, o 1 ir 2 butų lauko sienos buvo raudonų plytų. Ieškovės atlikti darbai pažeidžia jos kaip namo bendrasavininkės teises. Ružava atsakovės buto lauko sienų spalva rėžia akį, nesudaro gero vaizdo. Ankstesnė raudonų plytų pusės namo spalva akies nerėžė, nes visada buvo galvojama, kad visas namas bus šiltinamas, dažomas. Terasos stogas gadina bendrą vaizdą, pažeidžia 1 buto kaimynės teises. Ji matė, kad nuo stogelio tyška vanduo, krenta sniegas, stogas užstoja pirmo buto kaimynei šviesą. Ji pati ta terasa nesinaudoja. Jos pačios buto įstiklinta terasa niekam netrukdo. Jos pačios buto terasos stogelio įrengimo ir įstiklinimo darbai buvo atlikti be projekto, kaip savavališka statyba, bet buvo įteisinti.
Atsakovas D. P. 2018 m. gegužės 30 d. teismo posėdyje prašė ieškinį kaip nepagrįstą atmesti, remdamasis atsiliepime į ieškinį nurodytais motyvais ir argumentais. Papildomai paaiškino, kad jis yra 4 ir 5 butų bendrasavininkas. Visų pirma, jis nesutinka dėl ieškovės buto lauko sienų spalvos. Pilkos spalvos yra ne pusė, o du trečdaliai namo, nes yra dvi dalys vienodos ir viena - kitokia. Skirtingos spalvos namo vaizdas yra labai išdarkytas. Stogelio įrengimo sprendimas yra per daug masyvus, tikrai gadina bendrą namo vaizdą. Ankstesnis jų buto savininkas, jiems įgyjant butą, minėjo, kad bendru namo savininkų susitarimu nutarta, kad visas namas bus pilkas, kad žmonės žada susitvarkyti. Žiemos metu nuo ieškovės stogelio krinta sniegas, o esant stipriam lietui, jis tyška nuo stogelio ant Ž. sienos, lango. Lietaus sistema padeda tik esant vidutiniam lietui, o esant stipriam lietui, ji praktiškai neveikia. Nuo jo buto terasos stogo bėga vanduo, jie nėra įrengę lietaus nubėgimo sistemos. Anksčiau virš ginčo terasos buvo įrengtas stogelis, kurio nuolydis buvo į išorę, o šiuo metu – dvišlaitis. Jie patys, įrengdami terasą prie savo buto, darbus vykdė, neturėdami leidimo, darbus buvo suderinę su kaimyninio buto savininke.
Trečiojo asmens DNSB „Šaltinis“ pirmininkas G. M. 2018 m. gegužės 30 d. teismo posėdyje paaiškino, kad jis bendrijos pirmininkas, ginčo name negyvena. Jam žinoma, kad ginčas kilo, nes ieškovės atlikti darbai pažeidžia Ž. interesus. Be to, spalva ir terasos stogas savo forma rėžia akį, dėl to pažeidžiami visų namo bendraturčių interesai. Jis pats matė, jog nuo stogelio būna nukritusio sniego. Esant stipriam lietui tyška ir nuo kitų stogų. Kiek jam žinoma pagal projektus nebuvo įrengta lietaus nubėgimo sistema iš terasos. Jis nežinojo, kad ieškovė turėjo problemų su vandens bėgimu į rūsį. Nežino, ar prieš tai ieškovės terasos sienoje išvestas lietaus vandens nubėgimo vamzdelis išsprendė vandens bėgimo į rūsį problemą. Pirmas balsavimo biuletenis buvo panaikintas, nes jame nebuvo įtrauktas 5 butas.
Institucijos, teikiančios išvadą byloje - Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovas neatvyko į teismo posėdį, apie teismo posėdžio datą ir laiką proceso dalyvis informuotas tinkamai, prašė bylą nagrinėti inspekcijos atstovams nedalyvaujant, todėl byla išnagrinėta Institucijos, teikiančios išvadą byloje, atstovui nedalyvaujant.
Institucija, teikianti išvadą byloje - Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, pateiktoje išvadoje (el. bylos apyrašas, 1 t., b.l. 147-148; 183-184) nurodė, kad gavę pranešimą dėl savavališkos statybos, atliko patikrinimą ir (duomenys neskelbtini) surašė savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo konstatavo, kad K. K., pažeisdamas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 12 straipsnio 1 dalies 4 punktą, 15 straipsnio 8 dalį, 15 straipsnio 6 dalies 3 punktą, 23 straipsnio 1 dalies 6 punktą, 23 straipsnio 1 dalies 6 punktą, 23 straipsnio 1 dalies 4 punktą, atliko savavališkos statybos - statinio, esančio (duomenys neskelbtini), paprastąjį remontą: buto fasade įstiklinto balkoną (~6,0 m x 2,5 m); įstiklino palėpę (~2,50 m x 2,0 m); pakeitė du virtuvės langus, juos pažeminant (~ 1,50 m x 1,0 m); virš buto pakeitė stogo dangą (~ 130,0 m); apšiltino buto lauko sienas ir pakeitė jų spalvą (~250,0 m2); virš bendros namo terasos (~4,60 m x 3,40 m) sumontavo dvišlaitį medinių konstrukcijų stogą (H ~3,60 m), bei nurodė nevykdyti jokių statinio statybos darbų, išskyrus darbus, kuriuos būtina atlikti šalinant savavališkos statybos padarinius, apsaugoti statybvietę ir aplinką. Pagal šiuo metu galiojančias teisės aktų nuostatas, statybą leidžiantis dokumentas atliktiems gyvenamo namo paprastojo remonto statybos darbams yra privalomas. Vadovaujantis Civilinio kodekso 4.85 straipsnio 1 ir 3 dalimi, sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma. Atsižvelgiant į tai gyvenamo namo paprastojo remonto statybos darbams privaloma gauti ir gyvenamojo namo savininkų daugumos pritarimus.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovei ir ieškovo K. K. teisių perėmėjai (K. K. mirė (duomenys neskelbtini) R. K. nuosavybės teise priklauso butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovė ir atsakovai yra daugiabučio gyvenamojo namo bendrasavininkai.
Tarp ieškovės ir atsakovų nėra ginčo, kad ieškovė savavališkai, neturtint statinio bendraturčių sutikimo atliko daugiabučio namo remonto darbus: buto fasade įstiklintas balkonas (~6,0 m x 2,5 m); įstiklinta palėpė (~2,50 m x 2,0 m); pakeisti du virtuvės langai, juos pažeminant (~ 1,50 m x 1,0 m); virš buto pakeista stogo danga (~ 130,0 m); apšiltintos buto lauko sienos ir pakeista jų spalva (~250,0 m2); virš bendros namo terasos (~4,60 m x 3,40 m) sumontuotas dvišlaitis medinių konstrukcijų stogas (H ~3,60 m).
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (duomenys neskelbtini) ieškovui surašė savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo konstatavo savavališką statybą gyvenamajame name adresu, (duomenys neskelbtini) (el. bylos apyrašas, 1 t., b. l. 17-18; 35-36).
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius (toliau tekste — Statybų inspekcija) (duomenys neskelbtini) surašė privalomąjį nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo ieškovai buvo įpareigoti iki 2017 m. gegužės 22 d. pašalinti savavališkos statybos padarinius (el. bylos apyrašas, 1 t., b. l. 19-20; 33-34). Minėtas terminas buvo pratęstas iki 2017 m. rugpjūčio 25 d. Kauno apygardos administracinio teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) šis terminas pratęstas iki 2018 m. birželio 1 d., o Kauno apygardos administracinio teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) šis terminas pratęstas iki 2019 m. gruodžio 30 d. Taip pat minėtame nurodyme pažymėta, kad asmuo turi teisę kreiptis į statybą leidžiančius dokumentus išduodančius subjektus dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
Siekdama įteisinti savavališkai atliktus statybos darbus, t.y. siekdama gauti statybą leidžiantį dokumentą, ieškovė kreipėsi daugiabučio gyvenamojo namo bendraturčius, inicijavo DGNB ,,Šaltinis“ bendrijos susirinkimą, prašydama duoti sutikimą dėl atliktų statybos darbų. Atsakovai nedavė sutikimo nei vienam ieškovės atliktam statybos darbui. Atsakovai 2017-08-24 pateikė atsakymą raštu, kad sutiko su dalimi atliktų darbų, tačiau nesutiko su darbais – lauko sienų apšiltinimu ir lauko sienų nudažymu gelsva/rožine spalva ir sumontuotu dvišlaičių medinių konstrukcijų stogu. O vėliau atsakovai sutiko ir su ieškovės darbais atliktais dėl buto lauko sienų apšiltinimo. Sutikimo dėl likusių darbų - lauko sienų nudažymo gelsva/rožine spalva ir sumontuoto dvišlaičio medinių konstrukcijų stogo, atsakovai sutiko nedavė (el. bylos apyrašas,1 t., b. l. 40-41, 70-71; 3 t., b. l. 26-27).
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos CK 4.75 str. 1 d. yra nustatyta pagrindinė bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo taisyklė, pagal kurią bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Vienas teisės laisvai disponuoti bendrosios dalinės nuosavybės teise turimu daiktu ribojimų yra įpareigojimas statytojui gauti kitų asmenų, kurių teisės ar teisėti interesai susiję su būsima statyba ar rekonstrukcija, t.y. bendraturčių, sutikimą (Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 27 str. 5 d. 7 p.). Teisės aktuose įtvirtintas imperatyvus reikalavimas pateikti rašytinį bendraturčio sutikimą rekonstruoti statinį suteikia teisę bendraturčiui išreikšti savo valią dėl tokios rekonstrukcijos. Bendraturtis, kaip suinteresuotas asmuo, turi teisę atsisakyti duoti sutikimą atlikti tam tikrus statybos darbus, tačiau toks atsisakymas turi būti pagrįstas realia jo teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsme, kylančia iš rekonstrukcijos darbų. Bendraturčio nesutikimas turi būti protingai motyvuotas. Bendraturčiai gali ginčyti ne teisę, bet jos įgyvendinimo būdą ir įrodyti, kad pasirinktas būdas ar tokios teisės įgyvendinimo sąlygos pažeistų jų teises į bendrą daiktą ar teisėtus interesus. Esant ginčui dėl atsisakymo duoti sutikimą, teisme yra nagrinėjamos konkretaus atsisakymo priežastys. Asmenys (nagrinėjamos bylos atveju – atsakovai), neduodami sutikimo, turi nurodyti konkrečias faktines aplinkybes ir pateikti konkrečius įrodymus joms pagrįsti (Lietuvos Respublikos CPK 178 str.), iš kurių galima būtų daryti išvadą, kad kito bendraturčio (nagrinėjamos bylos atveju - ieškovės) savavališkai atlikti darbai – namo fasado nudažymas rožine spalva ir virš bendros terasos sumontuotas dvišlaitis medinių konstrukcijų stogas - iš esmės pažeidžia (arba gali pažeisti) jų teises ar įstatymo saugomus interesus.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad neteisėta statinio rekonstrukcija gali būti legalizuota tik esant dviejų būtinų juridinių faktų sutapčiai: pirma, turi būti konstatuota, kad savavališkos statybos įteisinimas esmingai nepažeis suinteresuotų asmenų teisių ir įstatymo saugomų interesų; antra, kompetentingos valstybės institucijos turi teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti atliktos rekonstrukcijos atitiktį normatyvinių statybos techninių dokumentų bei paveldosaugos ir saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008-02-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014-09-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014-10-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2014; kt.).
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl ieškovės teisės be bendraturčių, t.y. atsakovų sutikimo gauti statybą leidžiantį dokumentą ir taip įteisinti savavališkai namo fasado nudažymą rožine spalva ir virš bendros terasos sumontuotą dvišlaitį medinių konstrukcijų stogą, kadangi bendraturčiai, remdamiesi jų teisių pažeidimu, atsisakė duoti tokį sutikimą. Kilus ginčui tarp bendraturčių dėl atsisakymo duoti sutikimą savavališkai namo fasado nudažymu rožine spalva ir virš bendros terasos sumontuotu dvišlaičiu medinių konstrukcijų stogui įteisinti, būtina nustatyti, ar atsakovų kaip bendraturčių atsisakymo duoti sutikimą priežastys gali būti laikomos pateisinančiomis tokį jo elgesį.
Teismas pažymi, kad ieškovė pateikusi į nagrinėjamą bylą savavališkai atliktų remonto darbų techninį projektą (el. bylos apyrašas, 1 t., b. l. 22-31), kuris yra parengtas pagal jau esamą faktinę padėtį. Projekte yra užfiksuota, kad numatomas buto Nr.2 visų buto sienų dažymas bei virš butams Nr.1 ir 2 priklausančios terasos, dvišlaitės medinės konstrukcijos sumontavimas. Pateiktame projekte yra nurodyta virš terasos sumontuoto dvišlaičio stogo matmenys. Minėtos terasos dvišlaitis konstrukcijų stogo matmenys bei sienos spalvos pakeitimas yra užfiksuoti tiek savavališkos statybos akte Nr. (duomenys neskelbtini), tiek ir privalomajame nurodyme pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodytas dvišlaitis terasos stogas bei ieškovei priklausančio buto namo fasado spalva yra aiškiai užfiksuotas ir matomas ieškovės bei atsakovų pateiktose fotonuotraukose. Remiantis tuo, konstatuotina, kad minėti faktiniai duomenys pakankamai apibūdina ne tik savavališkai pastatytą dvišlaitį terasos stogą bet ir pakeistą namo lauko sienų spalvą, nors ieškovės pateiktame techniniame projekte Nr. (duomenys neskelbtini) nenurodyta buto lauko sienų dažymo spalva, nurodyti duomenys yra pakankami įvertinti, ar savavališkai pastatytas stogo konstrukcija virš terasos ir pakeista namo spalva daro (gali daryti) neigiamą įtaką bendrasavininkų teisėms ir interesams. Todėl tai, kad ieškovės prie ieškinio pateiktame techniniame projekte nėra nurodyta lauko sienų dažymo spalva, nelaikytina kliūtimi, trukdančia išspręsti jos pareikšto materialinio reikalavimo pagrįstumą. Be to, teismas pažymi, kad ieškovė bylos eigoje pateikė patikslintą techninė projektą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame numatytos sienų spalvos kodas C2105, cokolio kodas C2205.
Nagrinėjamoje byloje surinkti faktiniai duomenys neginčijamai liudija, kad ieškovė savavališkai jai priklausančio buto, apšiltintas lauko sienas nudažė rausva/kremine spalva. Atsakovų pateiktame atsiliepime nurodyti argumentai bei teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai liudija, kad pagrindiniai motyvai, dėl ko jie nesutinka išduoti ieškovei sutikimo gauti statybą leidžiantį dokumentą ir įteisinti savavališkai nudažytas lauko sienas rausva\kremine spalva yra nudažius namo dalį kita spalva nei visos daugiabučio gyvenamojo namo sienos, kurios dar prieš 10 metų buvo nudažytos bendraturčių sutikimu pilka spalva, sugadino ginčo namo bendrą harmoningą vaizdą, tokiu būdu sumažino šio namo patrauklumą, vertę.
Atsakovų argumentus, kad ieškovei apšiltintas lauko sienas apdažius rausva\kremine (rožine) spalva pablogėjo viso gyvenamojo namo estetinis vaizdas ir sumažėjo jo vertė, teismas laiko subjektyvaus pobūdžio, iš esmės deklaratyviais, neparemtais jokiais faktiniais duomenimis.
Akivaizdu, kad ieškovė apšiltinus savo butui priklausančias buto lauko sienas atliko šių sienų dažymo darbus. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovai tik vėliau davė sutikimą ieškovei atlikti namo lauko sienų apšiltinimui, tačiau kategoriškai nesutiko su ieškovės pasirinkta spalva, nurodydami, kad ji nedera prie ginčo namo spalvos, nes didesnė namo dalis maždaug prieš 10 metų bendrasavininkių bendru sutarimu buvo nudažyta pilka spalva. Atsakovai nepateikė duomenų, kad namo lauko sienas dažyti pilkos spalvos atspalviais buvo nutarta bendrasavininkių rašytiniu sutikimu. Iš byloje šalių pateiktų fotonuotraukų (el. bylos apyrašas, 1 t., b. l. 108-109; 156; 2 t., b.l. 174) matyti, kad daugiau nei pusę namo yra apdažyta dviejų skirtingų pilkos spalvų atspalvių. Iki kol ieškovė atliko namo lauko sienų šiltinimo ir dažymo darbus, dalis namo buvo raudonų plytų, o kaip minėta kita namo dalis nudažyta pilkų spalvų atspalviais. Ieškovė jai priklausančio buto Nr.2 lauko sienas, po jų apšiltinimo darbų nudažė kita šviesaus atspalvio spalva – rožine \kremine, o atsakovei R. Ž. iki šiol priklausančio buto Nr.1 lauko sienos neapšiltintos ir yra raudonos spalvos plytų. Todėl sprendimo priėmimo dienai ginčo namas yra faktiškai trijų spalvų. Ieškovei atnaujinus savo buto lauko sienas, gyvenamojo namo techninė būklė pagėrėjo, todėl nėra pagrindo teigti, kad dėl ieškovės statybos darbų susijusių su spalvos parinkimu namo vertė sumažėjo. Nors ieškovės butui priklausančios lauko sienos nudažytos kita šviesia pasteline spalva, nei jau prieš 10 metų kitų trijų atsakovų butams priklausančios butų lauko sienos pilka spalva, kurios vizualiai skiriasi, tačiau ginčo namo aplinkoje yra daugiabučiai gyvenamieji namai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kurių fasadai dera prie ieškovės buto lauko sienų spalvos. Tai, kad atsakovams, ieškovės savavališkai buto lauko sienos nudažytos ne pilka spalva negali būti pripažįstama pagrįsta ir svarbia priežastimi neleisti jai gauti statybą leidžiantį dokumentą ir įteisinti savavališką statybą.
Nagrinėjamoje byloje taip pat nustatyta, kad ieškovė virš pirmam ir antram butui priklausančios bendros terasos savavališkai sumontavo dvišlaitį medinių konstrukcijų stogą. Ieškovė nurodo, kad ginčo stogas turėjo būti sumontuotas, nes terasoje (balkone) nebuvo įrengta lietaus kanalizacija.
Atsakovų pateiktame atsiliepime nurodyti argumentai bei teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai liudija, kad atsakovai savo nesutikimą argumentuoja, kad ginčo terasoje visą laiką buvo nubėgimo anga, kuri po ieškovės savavališkų darbų buvo panaikinta, todėl dabar vanduo nenuteka tinkamai, ardo namo apdailą ir turės įtaką namo konstrukcijų techninei būklei ateityje bei nurodo, kad nepagrįsta, kad namo būklė buvo avarinė.
Ieškovės nurodytą aplinkybę, kad gyvenamojo namo terasoje, priklausančioje butui Nr. 1 ir Nr.2, nebuvo įrengta lietaus nuotekos, patvirtina Daugiabučių gyvenamųjų namų bendrijos „Šaltinis“ pirmininko G. M. 2018 m. gegužės 7 d. atsakymas ir šią aplinkybę grindžia šio namo vandentiekio, kanalizacijos ir lietaus kanalizacijos darbo projektu. Be to, patvirtina aplinkybę, kad per terasos sienelę buvo išvestas apie 10 cm ilgio vamzdelis, ko pasėkoje siena šlapo, trupėjo apdailos plytos ir trūkinėjo cokolio tinkas. (elektroninės bylos apyrašas, 3 t., b. l. 17).
Kaip minėta terasa, ant kurios sumontuotas dvišlaitis stogas, yra bendro naudojimo ir priklauso dviem butams butui Nr.1 ir Nr.2 t.y. ieškovei ir atsakovei R. Ž.. Dėl šios aplinkybės byloje nėra ginčo tarp ieškovės ir atsakovų. Nors ieškovė nurodo, kad minėta terasa nesinaudojo ir nėra poreikio naudotis atsakovams, nes per terasą įėjimas yra tik į jos butą, pripažįsta, kad terasa yra bendro naudojimo ir priklauso jai bei atsakovei R. Ž.. Teismo posėdžio metu atsakovai D. P., V. P., D. P. pripažino, kad šia terasa nesinaudoja, tačiau nurodo, kad terasa priklauso ne tik ieškovei bet ir atsakovei R. Ž.. Atsakovė R. Ž. patvirtino, kad ji terasa nesinaudoja, nes ieškovei jai reiškė pretenzijas. Taip pat atsakovė R. Ž. nurodė, kad ieškovė nesikreipė į ją sutikimo dėl stogo įrengimo virš bendros terasos, ji nori, kad terasa būtų atvira. Iki dvišlaičio stogo įrengimo virš terasos R. Ž. matė gerą vaizdą, dabar nuo stogo krentantis lietus tyška ant jos virtuvės lango, žiemos metu, nuo dvišlaičio stogo sniegas krenta ant bendro naudojimo laiptų, būna šlapia ir slidu. Atsakovės R. Ž. virtuvėje yra du langai, per vieną langą ji dabar mato tik stogą ir jo konstrukcijas, kurie užstoja saulės ir šviesos patekimą į virtuvė. Kaip minėta atsakovai D. P., V. P., D. P. pripažino, kad dėl dvišlaičio stogo konstrukcijos įrengimo jų teisės nepažeistos, tačiau patvirtino, kad dėl to yra pažeistos atsakovės R. Ž. teisėti interesai, nes ginčo konstrukcija užstoja R. Ž. saulės ir šviesos patekimą į butą, nuo stogo krenta sniegas, lietaus lašai taško į lango stiklą.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad virš bendros terasos, priklausančios ieškovei ir atsakovei R. Ž., ieškovė be gyvenamojo namo bendraturčių sutikimo įrengė dvišlaitį stogą, dėl kurio pažeistos vienos atsakovės R. Ž. teisėti interesai. Tai, kad pažeisti ne visų atsakovų, o tik vienos atsakovės interesai, neturi teisinės reikšmės ir yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad ginčo stogo konstrukcija esmingai pažeidžia atsakovės R. Ž. interesus. Nors ieškovė nurodo, kad atsakovė R. Ž. nesinaudojo terasa, kad ja naudojosi tik ieškovė, tačiau tai nesuteikia ieškovei teisės bendro naudojimo terasa naudotis tik savo nuožiūra ir nelemia bendro naudojimo terasos teisinio statuso pasikeitimo bei neturi teisinės reikšmės bylos nagrinėjimui. Civilinės teisės subjektai turi lygias teises savo nuožiūra naudotis civilinėmis teisėmis, todėl šiuo atveju, kai bendro naudojimo terasos bendrasavininkė R. Ž. atsisako duoti sutikimą įrengti dvišlaičio stogo konstrukciją, teismo nuomone, yra pakankamas pagrindas ieškinį, dalyje dėl sumontuotų stogo konstrukcijų, atmesti.
Ieškovė teigia, kad atsakovė R. Ž. sutiko su ieškovės atliekamais remonto darbais, patvirtindama sutikimą elektroniniu laišku. Atsakovė nurodo, kad sutikimo darbams nedavė, o tik išreiškė galimybę, kad ieškovė apšiltintų savo butui priklausančią dalį (el. bylos apyrašas, 1 t., b. l. 86). Iš 2016-02-01 R. Ž. elektroninio laiško turinio matyti, kad pasisakoma apie sienų šiltinimo darbus, teismo nuomone, tačiau atsakovės R. Ž. minėto laiško turinys niekaip nepatvirtina, kad R. Ž. išreiškė sutikimą būtent dėl dvišlaičio stogo įrengimo virš terasos, todėl toks ieškovės teiginys, kad R. Ž. sutiko su remonto darbais nepagrįstas.
Be to, atsakovė R. Ž. nurodo, kad jos teisėti interesai pažeisti ir todėl, kad įrengta terasos stogo konstrukcija užstoja šviesą ir saulę į jos virtuvės patalpas dėl to ji pro vieną virtuvės langą mato tik stogą ir jo konstrukcijas bei dėl to padidėja elektros energijos suvartojimo sąnaudos. Ieškovė nesutinka su šiais R. Ž. argumentais teigdama, kad atsakovai nepateikė įrodymų, šioms aplinkybėms pagrįsti. Iš šalių pateiktų fotonuotraukų ant terasos sumontuotas dvišlaitis stogas vizualiai yra aiškiai užfiksuotas ir matomas, o sumontuotos konstrukcijos matmenys yra užfiksuoti techniniame projekte, terasos (~4,60 m x 3,40 m) sumontuoto dvišlaičio medinių konstrukcijų stogas (H ~3,60 m). Minėti duomenys apibūdina priestatą ir jo architektūrinius sprendimus bei pakankami įvertinti, kad ieškovės savavališkai pastatytas dvišlaitis stogas ir jo konstrukcijos virš terasos yra pakankamai masyvios ir uždengia atsakovės virtuvės langą, tokiu būdu sumažindamas šviesos ir saulės patekimą per langą į R. Ž. virtuvės patalpą, dėl ko laikytina, kad pažeisti R. Ž. teisėti interesai.
Taip pat atsakovė R. Ž. teigia, kad jos interesai pažeisti ir todėl, kad sumontavus dvišlaitį stogą virš terasos kyla pavojus ne tik jai, bet ir tretiesiems asmenis. Vienas iš dvišlaičio stogo šlaitų baigiasi ties R. Ž. įėjimu į butą, todėl lietingu metu nuo šio stogo šlaito bėga vanduo, todėl prie jos buto durų būna šlapia, o žiemos metu, krenta sniegas, kas sukelia nepatogumus ir pavojų sveikatai. Iki šio stogo sumontavimo minėtų problemų nebuvo. Šias atsakovės nurodytas aplinkybes patvirtino ir kiti atsakovai, trečiasis asmuo G. M. bei atsakovų pateiktos fotonuotraukos (el. bylos apyrašas, 3 t., b. l. 61-76).
Pagal statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 ,,Gyvenamieji pastatai“ 141 punktą gyvenamasis pastatas, jo sklypas, priėjimai ir privažiavimai, priklausiniai ir inžinerinės sistemos turi būti suprojektuotos ir pastatytos taip, kad juos naudojant ir prižiūrint, būtų išvengta nelaimingų atsitikimų, kurių rizika yra susijusi ir su kritimų dėl slidžios grindų ir kitų judėjimo paviršių dangų tiek šlapių, tiek drėgnų. Aptarto teisinio reguliavimo pagrindu spręstina, kad priėjimai turi būti apsaugoti nuo slidžių ir drėgnų judėjimo paviršių. Byloje neginčijamai nustatyta, kad atsakovė R. Ž. į savo butą patenka laiptais ir aikštele prie buto durų, kur nuo ieškovės sumontuoto stogo, vieno šlaito bėga vanduo ir krenta sniegas, todėl patiria nepatogumus, nors iki ginčo stogo įrengimo šios problemos nebuvo.
Ieškovė savo reikalavimams pagrįsti remiasi architekto eksperto K. B. atsakymu į ieškovės 2018-05-18 prašymą (elektroninės bylos apyrašas, 2 t., b. l. 178) ir šio eksperto 2018-06-20 konsultacine išvada (elektroninės bylos apyrašas, 3 t., b. l. 94-95), kur nurodyta, kad ieškovės spalva dera prie kitų gyvenamųjų daugiabučių namų; virš lauko terasos sumontuotam dvišlaičiui medinių konstrukcijų stogui sniego gaudytuvo įrengimas neprivalomas; atsakovės R. Ž. buto, virtuvės patalpos natūralios apšvietos parametrai tenkina Statybos įstatymo ir Statybos techninio reglamento ,,Gyvenamieji namai“ normatyvus. Architekto eksperto K. B. atsakymas ieškovei ir konsultacinė išvada, laikytina jo nuomone, kuri prieštarauja bylos faktinei medžiagai, eksperto ginčo objektų apžiūra atlikta, nežinant atsakovams, apžiūra atlikta tik iš ieškovės pateiktų duomenų.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo nuomone, ieškovė nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad daugiabučio namo būklė buvo avarinė ir todėl ginčo stogas ant bendro naudojimo terasos, priklausančios ieškovei ir atsakovei R. Ž., buvo būtinas.
Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės savavališkai virš bendro naudojimo terasos sumontuotas dvišlaitis stogas dėl ieškovės pasirinktų architektūrinių ir techninių sprendimų (dvišlaitis stogas, masyvios konstrukcijos) tiesiogiai pažeidžia atsakovės R. Ž. interesus, kad ieškovė viena savavališkai virš bendros terasos sumontavo medinę konstrukcija su dvišlaičiu stogu, kad ginčo konstrukcija užstoja atsakovės R. Ž. virtuvės langą ir tokiu būdu sumažindama šviesos ir saulės patekimą per langą į virtuvės patalpas, kad nuo vieno dvišlaičio stogo šlaito atmosferiniai krituliai (lietus ir sniegas) krenta ant laiptų, kuriais naudojasi R. Ž. ir kiti asmenys bei prie šios atsakovės įėjimo į butą, dėl ko laiptai ir praėjimas į butą tapo nesaugūs, sukelia nepatogumus bei suponuoja nuolatinę ir nepertraukiamą atsakovės teisių ir teisėtų interesų pažeidimo grėsmę. Todėl ieškinys dalyje dėl leidimo pradėti statybų įteisinimo procedūrą virš bendrosios namo terasos, sumontuotam dvišlaičiui medinių konstrukcijų stogui, nesant bendrasavininkų sutarimo, atmestinas kaip nepagrįstas.
Atsakovai nurodo nesutikimo argumentą ir aplinkybę, kad dėl sumontuotos ginčo terasos stogas negražus, todėl ir dėl to sugadintas namo estetinis vaizdas, teismas laiko subjektyvaus pobūdžio ir tai, kad atsakovams ginčo stogas neestetiškas, negražus negalėtų būti pagrįsta ir svarbia priežastimi vien tik dėl to neleisti gauti statybą leidžiantį dokumentą.
Byla dalyje dėl ieškovės apšiltintų butui priklausančių lauko sienų nutrauktina, nes teisminio proceso metu atsakovai, kaip bendrasavininkai davė sutikimą, dėl šių ieškovės savavališkų remonto darbų.
Ieškovės reikalavimai tenkinami iš dalies, todėl bylinėjimosi išlaidos ieškovui priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovams – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalyje).
Ieškovė patyrė 75,00 Eur žyminio mokesčio išlaidas (elektroninės bylos apyrašas, 1 t., b. l. 128). Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovų 2 982,52 Eur bylinėjimosi išlaidas (el. b. 1 t., b. l. 127; 2 t., b. l. 40; 3 t., b.l. 31), iš jų :
1 000,27 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas už advokato G. K. teisinę pagalbą (elektroninės bylos apyrašas, 1 t., b. l. 127; 2 t., b. l. 40) rengiant prašymą atsakovams dėl motyvuoto atsakymo pateikimo (60,50 Eur) (el. b. 2 t., 40-41), advokato G. K. teisinę pagalbą rengiant ieškinį atsakovams (726,00 Eur) (e.b. 2 t., b.l. 40, 44-46); advokato G. K. laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 3 d. iki 2017 m. spalio 17 d. (t.y. 2017-08-03, 2017-08-11, 2017-08-29, 2017-08-30, 2017-09-06, 2017-09-15, 2017-09-18, 2017-09-19, 2017-09-20, 2017-09-25, 2017-10-11, 2017-10-16, 2017-10-17) suteiktas 13 teisinių konsultacijų ieškovei savavališkų statybų įteisinimo klausimu, atsakymus į klientės užduodamus klausimus (213,77 Eur) (el. b. 2 t., 40, 42,47,48,49).
Be to, ieškovė advokatui G. K. taip pat sumokėjo 877,25 Eur (t.t. 242,00 Eur už 2 val. konsultaciją dėl savavališkų statybų pagal 2016-11-29 el. laišką (2016-12-23 sąskaita už teisines paslaugas, jos detalizacija, 2016-12-27 mokėjimo nurodymas, e.b. 3 t., b.l. 32-34); 121,00 Eur už 1 val. 2017-01-10 konsultaciją (pagal 2017-01-26 sąskaitą, jos detalizaciją, 2017-01-30 mokėjimo nurodymą, e.b. 3 t., b.l. 35-37) ir 473,92 Eur už 3,15 val. trukmės 2017-05-08, 2017-05-09, 2017-05-12, 2017-05-15, 2017-05-19, 2017-05-22, 2017-05-23, 2017-05-24, 2017-05-25, 2017-05-29, 2017-05-31, 2017-06-01, 2017-06-05 konsultacijas (pagal 2017-06-08 sąskaitą už teisines paslaugas, jos detalizaciją, 2017-06-14 mokėjimo nurodymą, e.b. 3 t., b.l. 38-40) ir 40,33 Eur už 0,20 val. bendros trukmės 2017-10-26, 2017-10-27, 2017-11-07 konsultacijas (pagal 2017-12-06 sąskaitą, ataskaitą, 2017-12-12 mokėjimo nurodymą (e.b. 3 t., b.l. 41-43)). Be to, ieškovė sumokėjo 125,00 Eur išlaidų už specialisto išvadą (e. b. 3 t., b.l. 49).
Taip pat ieškovė sumokėjo 980,00 Eur už advokatės S. S. teisinę pagalbą (susipažinimas su bylos medžiaga – 160,00 Eur (2017-12-15 sąskaita už teisines paslaugas ir 2017-12-13 mokėjimo nurodymas šiai sumai, e.b. 3 t., b.l. 44,48), už konsultacijas, pasiruošimą teismo posėdžiui, atstovavimą teisme - 460,00 Eur (2018-04-19 sąskaita už teisines paslaugas ir 2018-04-20 mokėjimo nurodymas šiai sumai, e.b. 3 t., b.l. 45, 47), už teisines konsultacijas, pasiruošimą teismo posėdžiui, atstovavimą teisme – 360,00 Eur (2018-05-29 sąskaita už teisines paslaugas ir 2018-05-30 mokėjimo nurodymas šiai sumai, e.b. 3 t., b.l. 30, 46)).
Atsakovai prašė priteisti 1 700 Eur išlaidų advokatės pagalbai apmokėti už atsiliepimo į ieškinį parengimą ir atstovavimą civilinėje byloje (elektroninės bylos apyrašas, 2 t., b. l. 147-150, e.b. 3 t., b.l. 77-78), pateikė 2017-10-20 sąskaitą už teisines paslaugas 1 200 Eur sumai (elektroninės bylos apyrašas, 2 t., b. l. 148) bei 2017-10-20 700,00 Eur mokėjimo kvitą (elektroninės bylos apyrašas, 2 t., b. l. 149), 2017-10-23 500,00 Eur mokėjimo kvitą (elektroninės bylos apyrašas, 2 t., b. l. 150). Taip pat atsakovai pateikė 2018-05-30 pinigų mokėjimo kvitą, kuriuo sumokėtą 500,00 Eur advokatei už atstovavimą, ir 2018-05-31 ataskaitą (e.b. 3 t., b.l. 77-78).
Išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra vienos iš išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu. Jų mokėjimo pagrindus, tvarką ir dydžio nustatymo kriterijus reglamentuoja CPK 88 ir 98 straipsniai. CPK 88 straipsnyje nustatyta, kad išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali būti pripažintos teismo išlaidomis, jeigu jos yra realios, būtinos ir pagrįstos. Ne visos šalių faktiškai sumokėtos sumos už advokato pagalbą teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia ir tokie išlaidavimo nuostoliai liktų neatlyginti juos patyrusiai šaliai. Spręsdamas dėl jų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas.
Pagal minėtas Rekomendacijas įvertinant ieškovės nurodomų išlaidų už teisines paslaugas pagrįstumą, atsižvelgiama į advokato G. K. sugaištą laiką, rengiant procesinius dokumentus bei atstovaujant ieškovę teisme. Pažymėtina, kad advokatas G. K. nedalyvavo nei viename parengiamajame ar teismo posėdyje, išlaidos susiję su prašymo, ieškinio parengimu ir suteiktos teisinės konsultacijos laikotarpiu nuo 2017-08-03 iki 2017-10-17 kas sudaro 1000,27 Eur yra realios, pagrįstos. Ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos 125,00 Eur už specialisto išvadą bei 980,00 Eur už advokatės S. S. teisines paslaugas taip pat realios ir pagrįstos. Ieškovė taip pat patyrė 877,25 Eur išlaidas, kurias sumokėjo advokatui G. K. už konsultacijas susijusias su savavališkomis statybomis. Atsižvelgiant, kad ieškinys teismui pateiktas 2017-09-21, kad dalis iš šių išlaidų patirtos 2016 metais, bei į konsultacijų dėl savavališkų statybų gausą, bei į tai, kad teismas pripažino pagrįstomis išlaidomis už 13 teisinių konsultacijų laikotarpiu nuo 2017-08-03 iki 2017-10-17, šios išlaidos laikytinos nebūtinomis, nepagrįstomis, todėl nepriteistinos.
Todėl, esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, jog, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, yra pagrindas sumažinti ieškoves bylinėjimosi išlaidas iki 2180,27 Eur (75,00 Eur + 1000,27 Eur +980,00 Eur + 125,00 Eur) sumos (CPK 98 str. 1-2 d.). Viršijančios priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį ieškovės patirtos išlaidos vertinamos kaip neatitinkančios būtinų išlaidų kriterijų, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, teisinių klausimų naujumą, specialių žinių reikalingumą, atstovo darbo indėlį, todėl, nepaisant jų realumo, tenka pačiai ieškovei.
Teismas tenkino 50 procentų ieškovės reikalavimų. Atsižvelgiant į tenkintų ir atmestų reikalavimų dydžius, ieškovei iš atsakovų priteistina 1090,13 Eur (2180,27 Eur :2) bylinėjimosi išlaidų, atsakovams iš ieškovės priteistina 850,00 Eur (1700 Eur :2) bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Kadangi šalių reikalavimai priteisti bylinėjimosi išlaidas abipusiai ir tenkinti iš dalies, todėl vadovaujantis ekonomiškumo principu (CPK 7 straipsnio 1 dalimi), teismas užskaito priešpriešines sumas ir iš atsakovų ieškovei priteisia viso 240,13 Eur, iš kiekvieno atsakovo po 60,03 Eur (240,13 Eur : 4) patirtų bylinėjimosi išlaidų (1090,13 Eur –850,00 Eur).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 268, 270, 406, 407 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Pripažinti ieškovei R. K., teisę be bendraturčių D. P., R. Ž., V. P., ir D. P., rašytinio sutikimo, gauti statybą leidžiantį dokumentą, daugiabučio gyvenamojo namo lA2p patalpos - buto Nr. 2 (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), savavališkai statybai, pagal architekto K. K. parengtą paprastojo remonto projektą, leidžiant pradėti statybų įteisinimo procedūras buto lauko sienų spalvai (~250,0 m2), įteisinti.
Ieškinį, dalyje dėl virš bendros namo terasos sumontuotos dvišlaičio medinių konstrukcijų stogo, atmesti.
Bylą, dalyje dėl ieškovės apšiltintų butui priklausančių lauko sienų, nutraukti.
Priteisti ieškovei R. K., iš atsakovų R. Ž., D. P., D. P., V. P. po 60,03 Eur (šešiasdešimt eurų, 03 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.