- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-02-09
- Bylos Nr.
- eII-56-674/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-36-3-00007-2026-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Aurelija Petkevičienė
- Kategorijos
- 1.3.8Pateisinama profesinė ar ūkinė rizika (ANK 19 str.)
- 16.11.9.2Kiti klausimai, susiję su transporto priemonės vairavimu neturint teisės vairuoti, vairavimu, kai vairuojančiam asmeniui atimta ar sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, arba transporto priemonės perdavimu tokiam asmeniui vairuoti, vairavimu nepasitikrinus sveikatos nustatytu periodiškumu, nesilaikant vairuotojui taikomų apribojimų ar pasibaigus vairuotojo pažymėjimo galiojimo laikui
- 21.10.3Bylos dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje nagrinėjimo ribos apylinkės teisme (ANK 641 str.)
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Aurelija Petkevičienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo bylą pagal T. J. skundą dėl Šiaulių apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. gruodžio 29 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-12998-2025
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. T. J. Šiaulių apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos Eglės Milės 2025 m. gruodžio 29 d. priimtu nutarimu Nr. 40-ANR_N-12998-2025 administracinio nusižengimo byloje pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnio 5 dalį buvo nubaustas 1000 Eur bauda, specialios teisės – teisės vairuoti transporto priemones, atėmimu 24 mėnesiams ir turto konfiskavimu, t.y. konfiskuota automobilio Mercedes-Benz A 160 CDI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti pinigų suma 8270 eurų Eur už tai, kad jis 2025 m. gruodžio 14 d. 22.10 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį Mercedes-Benz A 160CDI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti, kai teisė vairuoti yra atimta, veiksmai padaryti pakartotinai. Taip pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, 14 punktą.
Šalies argumentai
2. T. J. pateikė skundą, prašo pakeisti Šiaulių apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. gruodžio 29 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-12998-2025, neskirti automobilio vertės konfiskavimo arba sumažinti išieškomą sumą iki 3530 eurų, taip pat prašo sušvelninti paskirtą poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą iki vienerių metų.
3. Pareiškėjas skunde nurodė, kad ANK 424 straipsnio 5 dalyje nurodoma, kad šio straipsnio 3 ar 4 dalyje nurodyti veiksmai, padaryti pakartotinai arba asmens, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 423 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą arba kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda kaip neturinčiam teisės vairuoti transporto priemones asmeniui už šio kodekso 416 straipsnio 6 dalyje, 420 straipsnio 1, 2, 3 dalyse, 423 straipsnio 2 dalyje, 426 straipsnio 1, 2, 5 dalyse, 427 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, jei nepraėjo vieni metai nuo paskirtos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos, arba kuris turi nepanaikintą ar neišnykusį teistumą už nusikalstamą veiką, kurią jis padarė neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuodamas transporto priemonę, užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio eurų. Už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų šešių mėnesių iki dvejų metų (ANK 424 straipsnio 6 dalis). Už šio straipsnio 5, 6 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas (ANK 424 straipsnio 7 dalis). Analizuojant pastarosios teisės normos turinį matyti, kad transporto priemonės konfiskavimas asmeniui, kuriam skiriama piniginė bauda, numatytas kaip papildoma alternatyvi administracinio poveikio priemonė, dėl kurios skyrimo kiekvienu konkrečiu atveju, įvertinus visas nuobaudai skirti turinčias reikšmės aplinkybes, pavesta spręsti administracinę nuobaudą skiriančiai institucijai. Asmeniui turi būti parenkama tokia nuobauda, kuri būtų efektyviausia, siekiant ANK 22 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų. Administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti skiriamos administracinio poveikio priemonės (ANK 27 straipsnio 1 dalis). Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš ANK specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis). Skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (kasacinė nutartis byloje Nr. 2AT-58-697/2017).
4. Pareiškėjas nurodė, kad prisipažįsta, kad padarė ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, dėl ko Nutarimu jam Institucija paskyrė vieno tūkstančio eurų dydžio baudą, todėl papildomos alternatyvios administracinio poveikio priemonės (Automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos) išieškojimas yra neproporcinga priemonė, kuri yra pernelyg griežta, atsižvelgiant į jo turtinę padėtį (šiuo metu yra bedarbis, jokių pajamų negauna). Jeigu visgi Teismas nuspręstų nekeisti Institucijos pozicijos ir taikyti papildomą alternatyvią administracinio poveikio priemonę - Automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą - pateikė Automobilio individualaus vertinimo ataskaitą, kurioje nurodoma, kad įvertinus Automobilio apgadinimus ir defektus, jo individuali vertė yra 3 530 Eur. Be to, jo manymu, jo asmenybė taip pat leidžia Teismui pakeisti Institucijos Nutarimą taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas - už padarytą nusižengimą skirti trumpesnį nei ANK 424 straipsnio 6 dalies sankcijoje numatytą administracinio poveikio priemonės terminą (trumpesnį nei vienų metų šešių mėnesių teisės vairuoti transporto priemones atėmimą). Jis vos prieš kelis mėnesius grįžo į Lietuvą iš Norvegijos Karalystės, kur dirbo žuvies fabrike sandėlininku. Apsisprendė Lietuvoje gyventi, pradėjo ieškotis darbo, tačiau šiuo metu jokių pajamų negauna, nes Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba priėmė sprendimą neskirti nedarbo socialinio draudimo išmokos, nes jis neturi pakankamo darbo stažo. Grįžęs į Lietuvą susipažino su automobilio savininke D. H., su kuria pradėjo draugauti. Kadangi yra pažįstami vos mėnesį laiko, pačioje draugystės pradžioje norėjo prieš ją pasirodyti, sudaryti gerą įspūdį, todėl pamelavo, kad turi teises. Toks elgesys buvo neatsakingas, nebrandus, dėl to labai gailisi. Yra kelis kartus baustas dėl vairavimo be teisių, tačiau anksčiau paskirtas baudas moka. Papildomai teikia Raseinių rajono savivaldybės administracijos Paliepių seniūnijos charakteristiką, kurioje nurodoma, jog jis yra bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje, o seniūnija iš kaimo bendruomenės ir kaimynų dėl jo netinkamo elgesio nusiskundimų nėra gavusi. Taigi, jis charakterizuojamas teigiamai. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus motyvus, mano, jog administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti paskyrus švelnesnę, nei ANK 424 straipsnio 7 dalies sankcijoje numatytą administracinio poveikio priemonę, o ANK 424 straipsnio 7 dalies sankcijoje numatytas minimalios trukmės specialiosios teisės atėmimas savo pasekmėmis ir poveikiu būtų akivaizdžiai neproporcingas, per griežtas veikos pavojingumui, jo asmenybei, šeiminėms aplinkybėms, šiuo konkrečiu atveju neatitinka protingumo, teisingumo principų, administracinės nuobaudos tikslų.
Atsiliepimas
5. Institucija surašiusi nutarimą, Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Administracinių bylų nagrinėjimo skyrius, pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad, susipažinęs su administracinėn atsakomybėn patraukto T. J. skundu, mano, kad Šiaulių apskrities VPK ANBNS 2025 m. gruodžio 29 d. nutarimas Nr. 40-ANR_N-12998-2025 yra teisėtas bei pagrįstas, priimtas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – LR ANK) 32, 34 ir 617-619 straipsniais, tačiau su administracinėn atsakomybėn patraukto T. J. skundu iš dalies sutinka dėl reikalavimo konfiskuoti mažesnę pinigų sumą, atitinkančią vairuotos transporto priemonės vertę, kuri skundžiamu nutarimu buvo nustatyta masinio vertinimo būdu. Šiaulių apskrities VPK ANBNS nuomone, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui
teisėtai, teisingai bei proporcingai buvo paskirta administracinio poveikio priemonė – pinigų sumos,
atitinkančios vairuoto automobilio vertę, konfiskavimas. ANK 22 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad Administracinių nuobaudų paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. ANK 27 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra nurodyta, kad administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti skiriamas turto konfiskavimas. ANK 29 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) nutarimu iš pažeidėjo ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma. ANK 424 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 5, 6 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. Turto, kaip administracinio nusižengimo padarymo priemonės konfiskavimo tikslas, pirmiausia yra atimti pažeidėjui galimybę dar kartą jį panaudoti neteisėtiems tikslams, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. ANK numatytas reguliavimas bei administracinio poveikio priemonės – turto konfiskavimo, tikslas iš esmės yra analogiškas lyginant su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 72 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo. Tik nesant imperatyvų konfiskuoti patį turtą natūra, gali būti taikoma BK 72 straipsnio 5 dalis, atitinkamai, ANK 29 straipsnio 5 dalis, tai yra, išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma. (Kauno apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 26 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-253-530/2024). Pažymėtina, kad Administracinių nusižengimų registro duomenimis administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, vairavo automobilį keturių metų laikotarpyje jau šeštą kartą. Taip kad T. J. ir toliau vairuoja transporto priemones po to, kai jam buvo paskirtos ne tik baudos, bet ir keturis kartus administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, tik patvirtina, jog prieš tai jam taikytų administracinių nuobaudų tikslai nebuvo pasiekti, todėl šiuo atveju skundžiamu nutarimu administracinės poveikio priemonės – pinigų sumos, atitinkančios pažeidimų metu vairuotos transporto priemonės vertę, konfiskavimo paskyrimas buvo pagrįsta, teisėta bei proporcinga valstybės prievartos priemonė. Teismų praktikoje konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Byloje nesant tokio vertinimo, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie atitinkamos transporto priemonės vidutinę vertę. Turto tiek rinkos kaina, tiek rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, už kurią galėtų būti parduodamas turtas (kurią mokėtų pirkėjas) jo vertinimo dieną. Todėl, konfiskuotinos transporto priemonės (automobilio) vertei apskaičiuoti taikant šį rinkos vertės kriterijų, automobilio vertę atitinka pinigų suma (kaina), už kurią galėtų būti įsigytas (parduotas) analogiškas automobilis rinkoje (pirkėjo mokama reali automobilio pardavimo kaina rinkoje), o į pirkėjo mokamą kainą yra įskaičiuotas ir PVM (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020). Remiantis teismų praktika, bylose, kuriose sprendžiamas turto konfiskavimo klausimas, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę rinkos vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-164-222/2019, 2K-100-648/2019). Nors šis išaiškinimas yra pateiktas baudžiamosiose bylose, tačiau yra aktualus ir reikšmingas taip pat administracinių nusižengimų bylose, kadangi, taikant konfiskavimo institutą, kai yra išieškoma konfiskuotino turto vertė, ji privalomai būtų įrodyta, o ne nuspėjama. VšĮ „Emprekis“ sistemoje analogiškos modifikacijos bei tų pačių metų gamybos automobilio „Mercedez-Benz A 160 CDI“, su valstybinio numerio ženklais (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė yra 8 270 Eur su pridėtinės vertės mokesčiu, todėl sprendžiant konfiskuotino automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimo klausimą, neturint specialisto atlikto automobilio „Mercedez-Benz A 160 CDI“, su valstybinio numerio ženklais (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), įvertinimo, priimant skundžiamą nutarimą pagrįstai ir teisėtai buvo vadovaujamasi VšĮ „Emprekis“ pažyma. Antai Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo teisėjų kolegija sprendė, jog neturi pagrindo nesutikti su apylinkės ir apygardos teismų išsamiai motyvuotomis išvadomis dėl automobilio vertės nustatymo, remiantis VšĮ „Emprekis“ pažyma apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę, ir konstatavo, kad konfiskuotino automobilio vertė buvo nustatyta tinkamai ir teisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. spalio 23 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-43-648/2024). Administracinėn atsakomybėn patrauktam T. J. su skundu pateikus individualaus vairuotos transporto priemonės vertinimo duomenis, reikalavimas pakeisti skundžiamą nutarimą, konfiskuojant mažesnę pinigų sumą nei ji buvo konfiskuota skundžiamu nutarimu, galimai yra iš dalies pagrįstas. Taigi, teismui tenkinus skundo reikalavimą dėl konfiskuotinos transporto priemonės vertės, kuri, vadovaujantis ANK 29 straipsnio 5 dalimi turi būti konfiskuota, sumažinimo, šiuo atveju Šiaulių apskrities VPK ANBNS nuomone, iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens turėtų būti konfiskuota ne mažesnė nei 3 530 eurų suma.
Atsiliepimas
6. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad Šiaulių apskrities VPK ANBNS nuomone, šiuo atveju nėra faktinio pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies normos bei tenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto T. J. skundo reikalavimą – pakeisti skundžiamą nutarimą, skiriant administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, trumpesniam nei ANK 424 straipsnio 7 dalyje numatytas minimalus terminas laikotarpiui, tai yra 12 mėnesių. Teismų praktikoje pažymima, kad administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-54-489/2018). Šiuo atveju įvertinus administracinėn atsakomybėn patraukto T. J. asmenybę, jo nurodytas aplinkybes bei argumentus, pažeidimo padarymo aplinkybes ir remiantis teismų praktika, Šiaulių apskrities VPK ANBNS nuomone, nėra pagrindo konstatuoti, jog sankcijoje numatytos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, ANK 424 straipsnio 7 dalyje numatytam laikotarpiui skyrimas prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams. Pažymėtina, kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-5-303/2017, 2AT-39-1073/2019). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu prašo teismo administracinėn atsakomybėn patraukto T. J. skundo netenkinti ir Šiaulių apskrities VPK ANBNS 2025 m. gruodžio 29 d. nutarimą Nr. 40-ANR_N-12998-2025 palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
7. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.
8. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas, neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Tam, kad asmenį pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
9. Nagrinėjamu atveju T. J. neginčija, kad padarė administracinį nusižengimą numatytą ANK 424 straipsnio 5 dalyje, pripažįsta visas nurodytas aplinkybes. Tačiau nesutinka su jam paskirtos administracinė poveikio priemonės – specialios teisės, t.y. teisės vairuoti transporto priemones, atėmimo terminu, laiko, kad atėmimas turėtų būti skiriama trumpesniam terminui, taip pat mano, kad turto vertės konfiskavimas yra perteklinis ir neproporcinga priemonė pagal padarytą pažeidimą. Skundu prašė iš viso neskirti administracinės poveikio priemonės, t.y. netaikyti turto vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimo, arba sumažinti išieškotiną sumą iki 3530 eurų, o specialios teisės atėmimo terminą taikyti trumpesnį laiką nei numatyta ANK 424 straipsnio 7 dalyje, t.y. sumažinti iki vienerių metų.
10. Pagal ANK 567 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas, įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes; priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Tapati nuostata numatyta ir ANK 617 straipsnyje, kai administracinio nusižengimo byla nagrinėjama ne teismo tvarka.
11. ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatyta administracinė atsakomybė, kai asmuo vairuoja transporto priemonę, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones, ir tokius veiksmus jis atlieka pakartotinai. Šio straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų šešių mėnesių iki dvejų metų; be to 8 dalis sako, kad už šio straipsnio 5, 6 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas, t.y. nutarimą priimančio organo teisė spręsti.
12. Galimybę paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje arba administracinio poveikio priemonės neskirti numato ANK 34 straipsnio 6 dalis. Sprendimas taikyti švelnesnę administracinio poveikio priemonę priimamas įvertinus padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-11-303/2018). Teismų praktika patvirtina, jog minėtame straipsnyje numatyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančias aplinkybes, rodančias, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-38-303/2016). Pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą ar visai jos neskirti galėtų būti tokios aplinkybės kaip veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimas ir pan. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014).
13. Teismo vertinimu, skundžiamą nutarimą priėmęs pareigūnas, spręsdamas dėl T. J. skirtinos administracinio poveikio priemonės termino ir turto vertės konfiskavimo pagrįstumo, atsižvelgė į ANK 34 straipsnio 3 dalies imperatyvias nuostatas – įvertino T. J. atsakomybę lengvinančią aplinkybę tai, kad T. J. prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat įvertino, kad T. J. praeityje šešis kartus vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti, keturis kartus jau jam buvo skirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, po nubaudimų išvadų nepadarė, toliau vairuoja. Prieš tai taikytų administracinių nuobaudų tikslai nebuvo pasiekti. Akivaizdu, kad iš nubaudimų T. J. išvadų nedaro, lengvabūdiškai tikisi išvengti atsakomybės ir vis daro naujus administracinius nusižengimus. Taigi skundžiamu nutarimu skirtos administracinio poveikio – specialiosios teisės atėmimo – terminas 24 mėnesių terminui, teismo vertinimu yra adekvati ir parinkta teisingai.
14. Kaip išskirtines aplinkybes, galinčias būti pagrindu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, T. J. nurodo, kad jis prieš kelis mėnesius grįžo į Lietuvą iš Norvegijos Karalystės. Pradėjo ieškoti darbo, šiuo metu jokių pajamų negauna, nes VSDFV priėmė sprendimą jam neskirti nedarbo išmokos, nes neturi pakankamo darbo stažo. Grįžęs į Lietuvą susipažino su automobilio savininke D. H. su kuria pradėjo draugauti. Kadangi pažįstami vos mėnesį laiko, norėjo prieš ją pasirodyti, sudaryti gerą įspūdį, dėl to pamelavo, kad turi vairuotojo teisęs. Be to nurodo, kad Raseinių rajono savivaldybės administracijos Paliepių seniūnijoje charakterizuojamas teigiamai. Dėl to atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, laiko, kad paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones 24 mėnesiams yra per griežta, neatitinka protingumo, teisingumo principų, administracinės nuobaudos tikslų. Atsižvelgiant į jo asmenybę, darbo pobūdį, šeimynines aplinkybes prašo sutrumpinti teisės vairuoti kelių transporto priemones iki 1 (vienerių) metų.
15. Teismas, vertindamas visas skunde išdėstytas aplinkybes ir argumentus, pateiktą rašytinę medžiagą pažymi, kad išsakyti argumentai nesudaro pagrindo išvadai, kad yra nustatyta tokių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą išvadai dėl veikos mažareikšmiškumo ar nedidelio jos pavojingumo, arba išskirtinai teigiamo nusižengimą padariusio asmens charakterizavimo. Tai, kad nubaudimas turės įtakos T. J. gyvenimo kokybei ir paveiks jį asmeniškai, yra kaip pasekmė jo atsainaus ir nerūpestingo elgesio, todėl T. J. privalo prisiimti visas kilsiančias pasekmes dėl tokio savo elgesio.
16. Apibendrindamas išdėstytus argumentus teismas konstatuoja, kad skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo sutrumpinti pagal ANK 424 straipsnio 7 dalį numatyto administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino bei netaikyti konfiskuotino turto vertės išieškojimo. ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymas nagrinėjamu atveju būtų nesuderinamas su visuomenės interesu į kelių eismo saugumą.
17. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo, pažymi, jog teismų praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens darbinė padėtis nesuteikia esminio prioriteto svarstant klausimą dėl švelnesnės nuobaudos paskyrimo. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-5-303/2017; 2AT-39-1073/2019). T. J., būdamas apdairus ir atsakingas pilietis, dar prieš darydamas teisės pažeidimą (už analogišką pažeidimą, kai vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti, kai teisė vairuoti atimta) galėjo ir privalėjo numatyti ir įvertinti galimas pasekmes, kilsiančias dėl pažeidimo padarymo, o nepatogumai yra tik jo netinkamo ir priešingo teisei elgesio padarinys. T. J., nesilaikydamas teisės normų ir nevykdydamas jam skirtos administracinio poveikio priemonės, pats savarankiškai apsisprendė pabloginti tiek savo, tiek ir savo artimųjų padėtį. Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, siekiama užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.
18. Pagal ANK 29 straipsnio 1 dalį, turto konfiskavimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje numatytus atvejus. ANK 29 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) nutarimu iš pažeidėjo išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma. Turto konfiskavimas gali būti skiriamas, kai tai numatyta ANK specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką (ANK 29 str. 3 d.). Ši administracinio poveikio priemonė skiriama tais atvejais, kai ANK atitinkamo straipsnio sankcijoje numatytų nuobaudų skyrimas nėra pakankamas tam, jog būtų užtikrintas administracinės nuobaudos tikslų įgyvendinimas konkretaus administracinį nusižengimą padariusio asmens atžvilgiu.
19. Nagrinėjamu atveju, Institucija, nustačiusi, kad Pareiškėjas administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 5 dalyje, padarė vairuodamas automobilį Mercedes-Benz A 160 CDI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį D. H., priėmė sprendimą konfiskuoti automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą. Pripažintina, kad taikant turto vertės, t.y. automobilio vertės, konfiskavimą, institucija vadovaujasi VšĮ ,,Emprekis“ pažymomis ir tai yra visuotinai pripažintina. Šiuo konkrečiu atveju yra atliktas konkretaus automobilio, t.y. Mercedes-Benz A 160 CDI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) , vertinimas atsižvelgiant į jo būklę, komplektaciją ir kitus reikšmingus požymius. Institucija surašiusi administracinio nusižengimo protokolą neprieštarauja, kad būtų vadovaujamasi pateikta turto vertinimo ataskaitos išvada (2025-12-22) pasirašyta turto vertintojo E. B. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus E. B., kurioje nurodoma automobilio rinkos vertė su PVM – 3530,00 eurų.
20. Įvertinęs visas administracinei poveikio priemonei skirti turinčias reikšmės aplinkybes, teismas sprendžia, jog Institucijos nutarimas konfiskuoti transporto priemonės vertę atitinkančią pinigų sumą, yra motyvuotas, teisėtas ir pagrįstas. Kadangi transporto priemonė Mercedes-Benz A 160 CDI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso D. H., ji tikrai nežinojo, kad T. J. negali vairuoti, tai negalimas automobilio, kaip administracinio nusižengimo padarymo priemonės, konfiskavimas.
21. Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę bylos tyrimo ir (ar) nagrinėjimo dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-100-648/2019, 2K-7-12-495/2020). Konfiskuotinos transporto priemonės (automobilio) vertei apskaičiuoti taikant rinkos vertės kriterijų, automobilio vertę atitinka pinigų suma (kaina), už kurią galėtų būti įsigytas (parduotas) analogiškas automobilis rinkoje. Automobilio rinkos vertė (kaina) rodo tą pinigų sumą, kurią už analogišką automobilį realiai mokėtų pirkėjas (pirkėjo mokama reali automobilio pardavimo kaina rinkoje), o į pirkėjo mokamą kainą yra įskaičiuotas ir PVM. Toks vertinimas leidžia užtikrinti proceso dalyvių (asmenų) lygybės prieš įstatymą principą, t. y. išvengti situacijos, kai asmuo (automobilio savininkas), kurio automobilis konfiskuotas, atsiduria blogesnėje padėtyje nei asmuo, iš kurio išieškoma tokio turto kaina be PVM. Turto tiek rinkos kaina, tiek rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, už kurią galėtų būti parduodamas turtas (kurią mokėtų pirkėjas) jo vertinimo dieną. Todėl, konfiskuotinos transporto priemonės (automobilio) vertei apskaičiuoti taikant šį rinkos vertės kriterijų, automobilio vertę atitinka pinigų suma (kaina) už kurią galėtų būti įsigytas (parduotas) analogiškas automobilis rinkoje (pirkėjo mokama reali automobilio pardavimo kaina rinkoje), o į pirkėjo mokamą kainą yra įskaičiuotas ir PVM (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2K-7-12-495/2020; 2AT-43-648/2024).
22. Institucija, nustatydama konfiskuotino turto vertę, vadovavosi VšĮ „Emprekis“ pateikta vidutinės transporto priemonės kaina Lietuvoje, kuri yra 8270 Eur. Teismui pareiškėjas pateikė konkretaus automobilio, t.y. Mercedes-Benz A 160 CDI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertinimą atsižvelgiant į jo būklę, komplektaciją ir kitus reikšmingus požymius. Ataskaitos išvada (2025-12-22) pasirašyta turto vertintojo E. B. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus E. B., kurioje nurodoma automobilio rinkos vertė su PVM – 3530,00 Eur. Teismo vertinimu, konfiskuotino turto vertė nagrinėjamu atveju turi būti nustatoma pagal konkrečiai konfiskuotinai transporto priemonei atliktą vertinimą, o ne pagal masinį vertinimą. Teismas atsižvelgdamas į tai, šalių argumentus ir nustatytas aplinkybes, konfiskuotino turto vertės dydį mažina iki 3530,00 Eur.
23. Atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes, išdėstytus šalių argumentus, rašytinę bylos medžiagą, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, 2025 m. gruodžio 29 d. Šiaulių apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos Eglės Milės priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-12998-2025 keistinas dalyje dėl turto, t.y. automobilio, vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimo, konfiskuotina pinigų suma 3530,00 Eur.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4 dalimi, 644 straipsniu, 646 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi,
nutaria:
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. J. skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos Eglės Milės 2025 m. gruodžio 29 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-12998-2025 (ROIK: 25292567267) dalį dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos dydžio nustatymo ir konfiskuoti iš T. J. transporto priemonės Mercedes-Benz A 160 CDI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 3530,00 Eur (tris tūkstančius penkis šimtus trisdešimt eurų 0 ct).
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.