Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (apelianto) A. N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. N. skundą dėl antstolės Nemiros Šiugždaitės - Stakeliūnės veiksmų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

9. Absoliučių skundžiamos pirmos instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 338 straipsnis).

10. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 8 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo A. N. skundą dėl antstolės N. Šiugždaitės – Stakeliūnės veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl vykdymo proceso dalyvio teisės kreiptis su skundu dėl antstolio veiksmų tiesiogiai į teismą

11. Apeliantas kvestionuodamas pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo A. N. skundą dėl antstolės N. Šiugždaitės – Stakeliūnės veiksmų, iš esmės savo nesutikimą motyvuoja argumentu, kad jo skundas dėl antstolės veiksmų turi būti išnagrinėtas Vilniaus miesto apylinkės teisme iš esmės. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokia apelianto pozicija nesutinka.

12. Visų pirma pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti, teisė kreiptis į teismą. Šios teisės įgyvendinimas detaliai reglamentuotas CPK normomis ir jų reikalavimai yra privalomi kiekvienam besikreipiančiam į teismą.

13. Teismas, spręsdamas pareiškėjo pateikto skundo priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti šiuo atveju skundą. Nustatęs, kad nėra bent vienos iš CPK 137 str. 2 d. nurodytos teisės kreiptis į teismą prielaidos ar šios teisės įgyvendinimo sąlygos, teismas turi atsisakyti priimti skundą. Vienas iš tokių CPK 137 str. 2 d. numatytų pagrindų, kada teismas atsisako priimti skundą dėl antstolio veiksmų (ieškinį), yra, kai suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos (CPK 137 str. 2 d. 3 p.).

14. Vadovaujantis CPK 137 str. 2 d. 3 p. teismas turi atsisakyti priimti ieškinį (pareiškimą, skundą), jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai nustatytos išankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Nurodyta nuostata suponuoja teismo pareigą atsisakyti priimti atitinkamą procesinį dokumentą (skundą, pareiškimą, ieškinį), kai tenkinamos dvi sąlygos, t. y. nagrinėtinam ginčui yra privaloma ikiteisminė ginčo sprendimo ne teisme ir tokios tvarkos pareiškėjas nesilaikė.

15. CPK XXXI skyriuje įtvirtintas privalomo išankstinio skundų dėl antstolio veiksmų sprendimo ne teisme institutas. CPK 510 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šiame skyriuje nustatyta tvarka gali būti skundžiami antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas juos atlikti. Šioje normoje nurodyti antstolio procesiniai veiksmai – tai antstolio veikla atliekant vykdymo veiksmus teisės aktų nustatyta tvarka ir naudojantis juose suteiktais įgalinimais (CPK 583 straipsnio 1 dalis). Išankstinė skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarka, inter alia procesiniai veiksmai bei jų atlikimo terminai, detaliai reglamentuojama CPK 510 straipsnio 2,3,4 dalyse. Pagal CPK 510 str. 2 d. skundas dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti pateikiamas antstoliui per CPK 512 str. nustatytą terminą (ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo). Skundą antstolis išnagrinėja per penkias darbo dienas nuo jo gavimo ir priima patvarkymą; jeigu antstolis atsisako visiškai ar iš dalies patenkinti skundą, skundas, išskyrus CPK 510 str. 5 d. nurodytą atvejį, kartu su antstolio patvarkymu ir vykdomąja byla ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo patvarkymo priėmimo persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė (CPK 510 str. 3 d.). Jeigu antstolis neišnagrinėjo skundo per šio straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą arba patvarkymo, kuriuo visiškai ar iš dalies atsisakė patenkinti skundą, su vykdomąja byla ir skundu neperdavė teismui, asmuo turi teisę skundą dėl antstolio neveikimo pateikti apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė (CPK 510 str. 4 d.)

16. Aukščiau nurodyta privaloma ikiteisminė ginčų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarka skirta tam, kad vykdymo procesas vyktų racionaliai ir sklandžiai; išankstinis skundo nagrinėjimas suteikia galimybę pačiam antstoliui ištaisyti vykdymo trūkumus, taip išvengiant nereikalingo bylinėjimosi teisme ir su tuo susijusio vykdymo proceso vilkinimo, be to, išankstinio skundo nagrinėjimo metu išaiškinamos reikšmingos aplinkybės, surenkami aktualūs bylai duomenys, tai palengvina ir pagreitina ginčo nagrinėjimą teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo BUAB „Sapnų sala“ skundą dėl antstolio veiksmų, bylos Nr. 3K-3-549/2013). Įstatymo nustatytos išankstinės antstolių veiksmų apskundimo tvarkos nesilaikymas yra pagrindas atsisakyti priimti skundą vadovaujantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktu.

17. Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas A. N. antstolei N. Šiugždaitei - Stakeliūnei pateikė skundą dėl antstolės veiksmų, atliktų vykdomosiose bylose Nr. 0033/16/00474, Nr. 0033/17/00193 ir Nr. 003317/00186. Antstolė, gavusi skundą, 2018 m. gruodžio 12 d. priėmė patvarkymą, kuriuo grąžino pareiškėjui skundą dėl antstolės veiksmų, patvarkyme nurodytiems trūkumams pašalinti ir įpareigojo pareiškėją skundą paduoti per 7 dienas nuo šio patvarkymo gavimo dienos. Antstolės teigimu, pareiškėjas nenurodė visų vykdomosios bylos šalių, jų kodų ir adresų, nepateikė tiek skundo egzempliorių su priedais, kad tektų kiekvienai vykdomosios bylos šaliai bei antstoliui. Pažymėtina, kad antstoliui pateikiamas procesinis dokumentas – skundas, turi atitikti CPK bendruosius procesinių dokumentų turiniui ir formai keliamus reikalavimus ir antstolis turi teisę naudotis procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutu.

18. Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad siekdamas skųsti antstolės veiksmus, pareiškėjas turėjo laikytis CPK 510 str. 2 d. nustatytos tvarkos ir visų pirma kreiptis tiesiogiai į antstolę, o antstolei priėmus patvarkymą dėl trūkumų šalinimo, pašalinti nurodytus skundo trūkumus nustatytu terminu arba nesutinkant su patvarkymu dėl trūkumų, skųsti minėtą patvarkymą CPK 510 str. 2 d. tvarka, bet ne kreiptis tiesiogiai į teismą su skundu dėl antstolės veiksmų, prašant panaikinti 2018 m. gruodžio 12 d. priimtą patvarkymą. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog kaip matyti iš byloje esančių duomenų, pareiškėjas net nemėgino šalinti jam antstolės 2018-12-12 patvarkyme nurodytų trūkumų ir pateikė skundą dėl antstolės veiksmų tiesiogiai Vilniaus miesto apylinkės teismui. Įvertinęs šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs išankstinės nagrinėjimo ne teisme tvarkos nesilaikymą, pagrįstai atsisakė priimti pareiškimą CPK 137 str. 2 d. 3 p. pagrindu, todėl apelianto argumentai, jog jo skundas dėl antstolės veiksmų turi būti išnagrinėtas Vilniaus miesto apylinkės teisme iš esmės, yra visiškai nepagrįstas ir nesudaro pagrindo panaikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį.

19. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sprendžia, kad naikinti šią pirmosios instancijos teismo nutartį nesuteikia pagrindo ir apelianto atskirojo skundo argumentas, jog antstolė, nustačiusi skundo trūkumus, pažeidė apelianto, kaip proceso dalyvio teises. Kaip jau aukščiau šioje nutartyje buvo pažymėta, antstoliui pateikiamas procesinis dokumentas – skundas, turi atitikti CPK bendruosius procesinių dokumentų turiniui ir formai keliamus reikalavimus ir tiek antstolis, tiek teismas turi teisę naudotis procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutu. Kriterijus, kuriuo remiantis nustatoma, ar yra pagrindas taikyti trūkumų šalinimo institutą, nustatytas CPK 115 straipsnio 4 dalyje. Nustatant procesiniams dokumentams CPK 111-114 straipsniuose numatytus reikalavimus, įstatymų leidėjas siekė, kad bylų nagrinėjimo procesas būtų operatyvus, būtų išvengiama jo vilkinimo dėl nebūtinų papildomų procesinių veiksmų, tokių kaip procesinių dokumentų trūkumų taisymas, todėl šiomis CPK normomis siekiama griežtai įtvirtinti civilinio proceso taisyklę, kad teismui pateikiami procesiniai dokumentai visada turi atitikti jiems keliamus reikalavimus, atitinkamai nepagrįstas ir netoleruotinas siekis formuluoti išimtinę civilinio proceso taisyklę, kad paduodant skundą dėl antstolio veiksmų, galėtų būti pateikiami skundai, neatitinkantys CPK numatytų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų. Taigi, akivaizdu, jog nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo sutikti su apelianto argumentu, kad antstolė, nustačiusi pareiškėjui skundo dėl antstolio veiksmų trūkumus, pažeidė pareiškėjo, kaip proceso dalyvio teises, todėl taip pat atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti.

20. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl procesinės bylos baigties

21. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis aukščiau šioje nutartyje nurodytų aplinkybių visuma, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias skundų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimą, nustatęs, kad apeliantas skundą dėl antstolės veiksmų teismui pateikė nesilaikydamas įstatyme nustatytos išankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, pagrįstai pateiktą skundą atsisakė priimti, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti remiantis atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, apelianto atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apelianto atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.