Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Laima Šeputienė, sekretoriaujant Ritai Kinderienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. K., išnagrinėjusi V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), dirbančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. balandžio 18 d., apie 10 val. 00 min. patikrinimo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ viešbutyje, adresu (duomenys neskelbtini), nustatyta viešbučio virtuvėje dirbanti (gaminanti maistą) G. K., UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisės aktų nustatyta tvarka apie G. K. darbą 2015 m. balandžio 17-18 dienomis nebuvo pranešusi Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai. Tokiais veiksmais UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius V. K. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 str. 1 d. 2 p., 99 str. 6 p. reikalavimus.

Apklaustas teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. K. kaltę dėl padaryto pažeidimo pripažino iš dalies ir teismui parodė, jog šių metų balandžio 16 d. buhalterei buvo atidavęs į Sodrą prašymą dėl G. K. priėmimo į darbą nuo 2015 m. balandžio 19 d. (sekmadienio) administratorės pareigose. Balandžio 18 d. G. K. dar neturėjo dirbti, tačiau atėjo pasimokyti dirbti diena anksčiau nei turėjo pradėti dirbti savo iniciatyva. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo dėl susidariusios situacijos nuoširdžiai gailisi (21-22, 31-32,39 b.l.).

Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta G. K. parodė, jog „(duomenys neskelbtini)“ viešbutis yra jos buvusi darbovietė. Patikrinimo metu, šeštadienį (2015 m. balandžio 18 d.), darbo inspektorius ją rado virtuvėje gaminančią maistą. Darbo sutartis su ja buvo sudaryta balandžio 17 d., su buhaltere buvo sukalbėta, jog ateis pasimokyti. Balandžio 18 d. ji dirbo apie 11 val., penktadienį (balandžio 17 d.) irgi dirbo, tačiau tikslaus laiko, kiek dirbo, pasakyti negali. Algą buvo sutarta mokėti nuo balandžio 19 d. Į darbą balandžio 17-18 d. pasimokyti dirbti atėjo savo iniciatyva, nes negali pradėti dirbti nežinodama, ką reikės dirbti (31-32 b.l.).

Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta I. I. parodė, jog „(duomenys neskelbtini)“ viešbutyje vyr. buhaltere dirbo nuo 2014 m. lapkričio vidurio, iš darbo išėjo 2015 m. birželio mėnesį. Teismui taip pat parodė, kad apie G. K. įdarbinimą pranešė Sodrai penktadienį (2015 m. balandžio 17 d.), paskui pataisė, kad darbo pradžia yra sekmadienis (2015 m. balandžio 19 d.), tokia diena, kokia nurodyta darbo sutartyje. Paaiškino, jog pagal darbo sutartį visiems yra nustatomas bandomasis laikotarpis, tačiau įmonėje yra tokia specifika, kad administratorius darbo vietoje turi apsižiūrėti kelias valandas, tuo metu konkretaus darbo nedirba, o pasėdi, pasižiūri (37 b.l.).

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas T. M. parodė, jog šių metų balandžio 18 d. su kolega T. D. nuvyko atlikti patikrinimo į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Viešbučio virtuvėje rado dirbančią G. K., ji gamino maistą. Apklausta G. K. liudytojui nurodė, jog dirba nuo balandžio 17 d. (penktadienio), yra sudariusi darbo sutartį, oficiali darbo pradžia yra balandžio 19 d. (sekmadienis). Liudytojas paaiškino, jog darbuotojo apmokymui reikia sudaryti darbo sutartį, joje numatyti bandomąjį laikotarpį ir to laikotarpio eigoje bandyti žmogų, o darbas be darbo sutarties ir pranešimo Sodrai yra traktuojamas kaip nelegalus (30-31 b.l.).

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas T. D. parodė, jog yra darbo inspekcijos atstovas, kartu su kolega T. M. šių metų balandžio 18 d. nuvyko patikrinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės, adresu (duomenys neskelbtini), apie 10 val. Rado įmonėje dirbančius asmenis, kurie buvo įdarbinti pagal Sodros informacinę sistemą ir G. K., kuri pagal Sodros sistemos duomenis nebuvo įdarbinta. Ji paaiškino, jog pasirašė darbo sutartį balandžio 17 d., jog dirbs nuo balandžio 19 d., patikrinimo metu G. K. virtuvėje gamino maistą (37-38 b.l.).

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalis numato darbdavių ar jų įgaliotų asmenų atsakomybę už nelegalų darbą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra įtvirtinta, kad, siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus.

Nors apklaustas teismo posėdžio metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius V. K. parodė, jog G. K. atėjo tik pasimokyti dirbti viena diena anksčiau nei darbo sutartyje yra nurodyta oficiali darbo pradžia, tai vertintina kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gynybinė versija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Tai paneigia G. K. parodymai, jog ji buvo įdarbinta penktadienį, balandžio 17 d., balandžio 18 d. ji dirbo apie 11 val., penktadienį, balandžio 17 d. irgi dirbo, tačiau tikslaus laiko, kiek dirbo, pasakyti negali. Algą buvo sutarta mokėti nuo balandžio 19 d. (31-32 b.l.). Aplinkybę, kad G. K. 2015 m. balandžio 15 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini) virtuvėje, patvirtina ir nelegalaus darbo faktą užfiksavę administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos atstovai, teismo posėdžio metu apklausti liudytojais – T. D. ir T. M.. T. M. parodė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ viešbučio virtuvėje rado dirbančią G. K., ji gamino maistą (30-31 b.l.), T. D. taip pat parodė, jog šių metų balandžio 18 d. nuvyko patikrinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės, adresu (duomenys neskelbtini), apie 10 val., rado įmonėje dirbančius asmenis, kurie buvo įdarbinti pagal Sodros informacinę sistemą ir G. K., kuri pagal Sodros sistemos duomenis nebuvo įdarbinta, patikrinimo metu G. K. virtuvėje gamino maistą (37-38 b.l.). Kaip matyti iš administracinio teisė pažeidimo byloje esančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir G. K. sudarytos darbo sutarties, „darbuotojas pradeda dirbti 2015 m. balandžio 19 d.“ (7-10 b.l.), iš elektroninio prašymo dėl apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu duomenų tikslinimo matyti, kad patikrinta G. K. valstybinio socialinio draudimo pradžios data yra 2015 m. balandžio 19 d.

Iš darbo sutarties ir elektroninio prašymo dėl apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu duomenų tikslinimo matyti, kad G. K. turėjo pradėti dirbti 2015 m. balandžio 19 d., todėl jos darbas 2015 m. balandžio 17-18 d. pagrįstai administracinio teisės pažeidimo protokole kvalifikuotas kaip nelegalus, nes atitinka visus objektyviuosius nelegalaus darbo požymius – G. K. pradėjo dirbti realiai, gamino maistą viešbučio „(duomenys neskelbtini)“ virtuvėje, darbo sutartyje buvo numatyta, kad darbuotojas pradeda dirbti tik nuo 2015 m. balandžio 19 d., ši data yra G. K. valstybinio socialinio draudimo pradžios data.

Taip pat nėra pagrindo G. K. darbo laikyti išbandymo laikotarpiu. Darbo kodekse numatytas išbandymo sudarant darbo sutartį institutas. DK 105 straipsnyje yra nustatyti bendriausi išbandymo sudarant darbo sutartį požymiai. Šio straipsnio 1 dalyje apibrėžta, kad sudarant darbo sutarti, šalių susitarimu gali būti sulygstamas išbandymas, jis gali būti nustatomas, norint patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, taip pat stojančiojo dirbti pageidavimu, ar darbas tinka darbuotojui. DK 105 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad išbandymo laikotarpiu darbuotojui taikomi visi darbo įstatymai. Ši taisyklė reiškia, kad darbuotojas išbandymo laikotarpiu turi teisę dirbti pagal įstatymų nustatyta tvarka sudarytą darbo sutartį (DK 99 straipsnis). Be to, sąlyga dėl išbandymo yra viena iš galimų darbo sutarties papildomų sąlygų (DK 95 str. 4 d.). Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8 ir 12 dalyse nustatyta, jog bendrovės vadovas atsako už kasdieninės bendrovės veiklos organizavimą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas. Bendrovės vadovas, būdamas pakankamai rūpestingas, privalo užtikrinti, jog bendrovės veikla bus organizuojama tinkamai. Įmonės vadovas turi užtikrinti, kad darbuotojų darbas būtų legalus. Nepakankama darbo teisinių santykių kontrolė yra pagrindas administracinei atsakomybei kilti. Tokios praktikos laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (Kauno apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-811-397/2013). Nagrinėjamu atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius V. K. buvo atsakingas už tinkamą bendrovės darbo organizavimą, tačiau pažeidė šią pareigą, neužtikrino, jog darbuotojai būtų leista dirbti tik darbo sutartyje nurodytomis sąlygomis, nuo darbo sutartyje nurodytos datos, nes Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas gali būti padaromas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo (Administracinių teismų praktika Nr. 7, 241 psl., 2014 m. vasario 5 d. Klaipėdos apygardos teismo nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-104-651/2014, Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-799-92/2014).

V. K. kaltė, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d., taip pat įrodyta byloje esančia ir teismo posėdžio metu tiesiogiai ištirta rašytine medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu, kuriame užfiksuotas teisės pažeidimo padarymo faktas (1-2 b.l.), nelegalaus darbo tyrimo aktu (3-4 b.l.), G. K. paaiškinimu (6 b.l.), G. K. darbo sutartimi ir individualios pilnutinės materialinės atsakomybės sutartimi (7-10 b.l.), pranešimu apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią (11 b.l.), elektroniniu prašymu dėl apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu duomenų tikslinimo (12 b.l.), pranešimo duomenų tikslinimu (13 b.l.), integracija su VSDFV informacine sistema – užklausos rezultatais (14-15 b.l.), patikrinimo aktu (16 b.l.).

Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad 2015 m. balandžio 18 d., apie 10 val. 00 min. patikrinimo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ viešbutyje, adresu (duomenys neskelbtini), nustatyta viešbučio virtuvėje dirbanti (gaminanti maistą) G. K., UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisės aktų nustatyta tvarka apie G. K. darbą 2015 m. balandžio 17-18 dienomis nebuvo pranešusi Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai. Tokiais veiksmais UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius V. K. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 str. 1 d. 2 p., 99 str. 6 p. reikalavimus, todėl konstatuotina, jog jis padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d. V. K. kaltas dėl šio pažeidimo padarymo, todėl baustinas administracine nuobauda.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalis numato darbdavių ar jų įgaliotų asmenų atsakomybę už nelegalų darbą, kuris užtraukia baudą už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų.

Teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Pagal suformuotą teismų praktiką administracinė nuobauda, taikant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str., gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad V. K. būtų teistas, taip pat nenustatyta, jog būtų buvęs anksčiau baustas administracine tvarka ar už analogiško teisės pažeidimo padarymą. V. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog jis pripažino teisės pažeidimo padarymą ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 31 str. 1 d. 1 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat nustatyta, jog G. K. į darbą „(duomenys neskelbtini)“ viešbutyje atvyko savo noru ir iniciatyva, iš anksto atvykimo su direktoriumi V. K. nesuderinusi, su ja buvo sudaryta darbo sutartis, apie jos įdarbinimą nuo 2015 m. balandžio 19 d. pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, todėl pažeidimas sunkių pasekmių nesukėlė, nes nebuvo pažeisti darbuotojo interesai, o kaip jau minėta, atvykimas į darbą balandžio 17-18 dienomis buvo pačios G. K. iniciatyva. Šis pažeidimas nebuvo padarytas sąmoningai tyčia, nes kaip jau minėta, G. K. buvo įdarbinta pagal darbo sutartį administratorės pareigose, dirbo „(duomenys neskelbtini)“ viešbutyje, buvo mokami visi privalomi mokesčiai už darbuotoją. Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes ir galiojantį teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad paskyrus nors ir minimalią Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d. numatytą nuobaudą, ji nebus adekvati ir proporcinga padaryto pažeidimo pavojingumui bei V. K. asmenybei, todėl konstatuotina, jog yra pagrindas taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. nuostatas. V. K. skirtina administracinė nuobauda, numatyta įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, sankcijoje - bauda, jos dydį nustačius mažesnį nei sankcijoje numatytas minimalus už vieną nelegaliai dirbusį asmenį. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, 30¹ straipsniu, 41³ straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsniu, 302⁴ straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

V. K. pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d., ir, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str., skirti jam administracinę nuobaudą – 350 Eur (trijų šimtų penkiasdešimties eurų) baudą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, kad paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 1001. Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d., 3 d.).

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.