Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Gytis Večerskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo G. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 7 d. nutarimo G. J. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. J. skundžia apylinkės teismo nutarimą ir prašo administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, o tu atveju, jei nutarimas nebus panaikintas, prašo sumažinti paskirtą 7000 Lt baudą arba nuo jos atleisti.

Tuo tarpu, A. K. nei UAB (duomenys neskelbtini) direktorius G. J., nei pavaduotoja J. K., kuri vykdo darbuotojų atranką, nei kiti liudytojai jo nematė, jokio realaus darbo A. K. įmonėje neatliko, nebuvo jokio išankstinio susitarimo dėl darbo užmokesčio, darbo funkcijų atlikimo, pinigai jam nebuvo mokami. Taigi, akivaizdu, kad A. K. ir įmonės jokie darbo santykiai nesiejo, todėl taip pat nėra nelegalus darbo pažeidimo.

Iš to darytina išvada, kad darbo inspekcija neteisingai kvalifikavo galimą teisės pažeidimą, o teismas šios klaidos neištaisė dėl to, kad neatliko objektyvaus ir visapusiško visų bylai reikšmingų aplinkybių tyrimo, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad J. J. kaltė dėl A. K. ir M. R. nelegalaus darbo įrodyta. Tokiu būdu, apelianto veiksmuose nėra ATPK 41³ str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Netenkinus apeliacinio skundo, prašo atsižvelgti į sunkią apelianto materialinę padėtį ir atleisti nuo paskirtos baudos arba paskirtą 7000 Lt baudą sumažinti.

G. J. apeliacinis skundas netenkinamas.

Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo, skundžiamo apylinkės teismo nutarimo matyti, kad šioje byloje G. J. kaltinamas ir nubaustas pagal ATPK 41³ str. 1 d., kadangi leido A. K. ir M. R. dirbti nelegaliai, t. y. nepasirašęs su jais darbo sutarties, nustatyta tvarka neįregistravęs sudarytos sutarties į sutarčių registravimo žurnalą, neišdavęs darbuotojo tapatybę patvirtinančio dokumento ir apie priėmimą į darbą neinformavęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos.

ATPK 41³ straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už nelegalų darbą. ATPK 41³ straipsnyje numatytas pažeidimas gali būti padaromas alternatyviomis veikomis, t. y. arba darbas, esant DK 93 str. nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties, arba teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra įtvirtinta, kad, siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus.

Pažymėtina, kad DK 93 straipsnis numato, kad darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu.

DK 98 straipsnis numato, kad nelegalus darbas – darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vieną iš šių požymių: 1) yra šio Kodekso 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties; 2) darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią; 3) darbą dirba užsienio valstybių piliečiai ar asmenys be pilietybės, įdarbinti nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; 4) darbą dirba trečiosios šalies piliečiai, įdarbinti nesilaikant šio Kodekso 98¹ straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nustatytų reikalavimų. Darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, leidę dirbti nelegalų darbą, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

DK 99 straipsnis numato, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitarė dėl darbo sutarties sąlygų (Kodekso 95 straipsnis). Darbo sutartis turi būti sudaroma raštu pagal pavyzdinę formą. Rašytinė darbo sutartis sudaroma dviem egzemplioriais. Darbo sutartį pasirašo darbdavys arba jo įgaliotas asmuo ir darbuotojas. Vienas pasirašytas darbo sutarties egzempliorius įteikiamas darbuotojui, kitas lieka darbdaviui. Darbo sutartis tą pačią dieną įregistruojama darbo sutarčių registravimo žurnale. Toks žurnalas neprivalomas, jei darbdavys yra fizinis asmuo, samdantis tris ir mažiau darbuotojų. Ne vėliau kaip prieš darbo pradžią kartu su antruoju darbo sutarties egzemplioriumi darbdavys įteikia darbuotojui pastarojo tapatybę patvirtinantį dokumentą (darbo pažymėjimą). Darbo sutarties pavyzdinę formą, registravimo taisykles, taip pat darbuotojo tapatybę patvirtinančio dokumento formą, jo išdavimo, nešiojimo bei pateikimo kontroliuojančioms institucijoms tvarką nustato Vyriausybė. Darbdavys užtikrina, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį, įteikus jam antrą sutarties egzempliorių ir išdavus jo tapatybę patvirtinantį dokumentą. Už tinkamą darbo sutarties sudarymą atsako darbdavys. Sudarydamas darbo sutartį, darbdavys privalo pasirašytinai supažindinti priimamą dirbti asmenį su jo būsimo darbo sąlygomis, kolektyvine sutartimi, darbo tvarkos taisyklėmis, kitais darbovietėje galiojančiais aktais, reglamentuojančiais jo darbą.

Apeliacinės instancijos teismui nekelia abejonių tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) dirbo A. K. ir M. R., nors rašytinės darbo sutartys tarp bendrovės ir faktiškai dirbusių asmenų nebuvo sudarytos. Pagrindiniais įrodymais nelegalaus darbo bylose yra laikomi nelegaliai dirbančio asmens paaiškinimai bei liudytojų – pareigūnų, mačiusių pažeidimą, tiesiogiai bendravusių su nelegaliai dirbusiu darbuotoju, parodymai.

Liudytojas A. K. rašytiniame paaiškinime parodė, kas jis UAB (duomenys neskelbtini) dirbo rašytinės darbo sutarties nesudaręs, jam nebuvo išduotas darbo pažymėjimas, o jam pasiteiravus, kodėl jis neįdarbintas, buvo atsakyta, kad jis kurį laiką padirbtų neoficialiai, o teigiamai užsirekomendavęs, bus įdarbintas. Pradirbęs nuo 2012-11-26 dvi savaites padangų restauruotoju, direktoriaus G. J. 2012-12-10 buvo atleistas, kadangi nepatenkino jo lūkesčių. Taip pat jis parodė, kad kartu su juo 2012-11-26 buvo įdarbintas vadybininko pareigoms ir M. R., kuris oficialiai neįdarbintas pradirbo iki 2012-12-03, o nuo 2012-12-04 buvo įdarbintas oficialiai (b. l. 7).

Liudytojas M. R. rašytiniame paaiškinime parodė, kad jis nuo 2012-11-26 pradėjo dirbti UAB (duomenys neskelbtini), nesudaręs su įmonės direktoriumi darbo sutarties, jam nebuvo išduotas darbo pažymėjimas. Pradirbęs dvi savaites, perspėjo direktorių G. J., kad neįdarbinus jo oficialiai, išeis iš darbo. Tuomet 2012-12-04 jis buvo įdarbintas oficialiai, su juo sudaryta darbo sutartis. Kartu su juo nuo 2012-11-26 dirbęs A. K. iš darbo išėjo 2012-12-10, kaip suprato iš jo pokalbių, jis buvo atleistas iš darbo, kadangi nepateisino direktoriaus lūkesčių.

Administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuota informacija, kad sutikrinus su VSDF M. R. duomenis, nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) VSDF teritoriniam skyriui pranešė apie su juo sudarytą darbo sutartį 2012-12-04, ir laikotarpyje nuo 2012-12-04 iki 2013-01-02 M. R. buvo įtrauktas į įmonės darbuotojų sąrašą.

Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltės neprisipažino, paaiškino, kad M. R. dirba nuo 2013-01-04, o kito žmogaus jis nėra matęs, tačiau jo kaltė padarius inkriminuojamą pažeidimą, įrodyta bylos medžiaga, o būtent, liudytojų A. K. ir M. R. parodymais, kuriais netikėti pagrindo nėra, administracinio teisės pažeidimo protokolu, nelegalaus darbo tyrimo aktu Nr. NDA 0846-0195, kurį surašęs darbo inspektorius A. S. teisme paaiškino, kad bendravo su A. K., jis patvirtino, kad dirbo UAB (duomenys neskelbtini) nuo 2012-11-26 iki 2012-12-10, nesudaręs darbo sutarties, M. R. dirbo neįforminęs darbo sutarties iki 2012-12-03, o nuo 2012-12-04 iki 2013-01-02 buvo įformintas oficialiai. Šie duomenys matėsi VSDF bazėje. Šie asmenys parodymus davė niekieno neverčiami, jiems nebuvo daromas joks poveikis.

Liudytoja J. K. parodė, kad M. R. oficialiai dirbti pradėjo 2012-12-04, o A. K. ji nepažįsta iš viso. Liudytojai A. L., R. M., D. G. ir G. L. teisme nedavė jokių reikšmingų šiai bylai nagrinėti parodymų.

Konstatuotina, jog byloje pakanka darbo inspekcijos pareigūnų surinktų duomenų G. J. kaltei dėl nelegalaus darbo pagrįsti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad pagrindiniai įrodymai aptariamos kategorijos bylose yra pirminiai nelegaliai dirbančio asmens paaiškinimai, liudytojų, pareigūnų, mačiusių pažeidimą, tiesiogiai bendravusių su nelegaliai dirbusiu darbuotoju, parodymai. Nelegaliai dirbę asmenys dažnai keičia savo parodymus, duodamus administracinio teisės pažeidimo protokolą surašančiam pareigūnui, todėl pareigūnų parodymai yra itin svarbūs teisingam bylos išnagrinėjimui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-535/2012).

Nėra pagrindo laikyti A. K. ir M. R. darbo ir išbandymo laikotarpiu. Šios bylos kontekste pažymėtina, kad šalys, vadovaujantis materialiosiomis darbo teisės normomis, turi teisę sulygti dėl išbandymo. Darbo kodekse numatytas išbandymo sudarant darbo sutartį institutas. DK 105 straipsnyje yra nustatyti bendriausi išbandymo sudarant darbo sutartį požymiai. Šio straipsnio 1 dalyje apibrėžta, kad sudarant darbo sutarti, šalių susitarimu gali būti sulygstamas išbandymas, jis gali būti nustatomas, norint patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, taip pat stojančiojo dirbti pageidavimu, ar darbas tinka darbuotojui. DK 105 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad išbandymo laikotarpiu darbuotojui taikomi visi darbo įstatymai. Ši taisyklė reiškia, kad darbuotojas išbandymo laikotarpiu turi teisę dirbti pagal įstatymų nustatyta tvarka sudarytą darbo sutartį (DK 99 straipsnis). Be to, sąlyga dėl išbandymo yra viena iš galimų darbo sutarties papildomų sąlygų (DK 95 str. 4 d.). Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8 ir 12 dalyse nustatyta, jog bendrovės vadovas atsako už kasdieninės bendrovės veiklos organizavimą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas. Bendrovės vadovas, būdamas pakankamai rūpestingas, privalo užtikrinti, jog bendrovės veikla bus organizuojama tinkamai. Įmonės vadovas turi užtikrinti, kad darbuotojų darbas būtų legalus. Nepakankama darbo teisinių santykių kontrolė yra pagrindas administracinei atsakomybei kilti. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju UAB (duomenys neskelbtini) direktorius G. J. buvo atsakingas už tinkamą bendrovės darbo organizavimą, tačiau pažeidė šią pareigą, neužtikrino, jog darbuotojui būtų leista dirbti tik su juo sudarius rašytinę darbo sutartį. Nustatyta ir įrodyta, kad A. K. ir M. R. dirbo nelegaliai, todėl G. J., kaip UAB (duomenys neskelbtini) vadovas, patrauktas administracinėn atsakomybėn ir jam paskirta nuobauda pagal ATPK 41³ str. 1 d. pagrįstai.

Nėra pagrindo tenkinti apeliacinio skundo ir dėl paskirtos administracinės nuobaudos dydžio, kadangi G. J. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, jam paskirta administracinė nuobauda ATPK 41³ str. 1 d. sankcijos ribose, kur pasakyta, kad pažeidimas nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. Jokių išskirtinių aplinkybių, dėl ko turėtų būti skiriama švelnesnė nei įstatyme numatyta nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ str. nuostatomis, šioje byloje nėra. Todėl šiuo atveju 7000 bauda už abu nelegaliai dirbusius asmenis atitinka protingumo, teisingumo principus, ji yra adekvati padarytam pažeidimui ir neprieštarauja susiformavusiai teismų praktikai nelegalaus darbo administracinių teisės pažeidimų bylose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-2525/2011).

Esant šioms aplinkybėms, G. J. apeliacinis skundas netenkinamas, apylinkės teismo nutarimas lieka galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

G. J. apeliacinio skundo netenkinti.

Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 7 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.