- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-07-28
- Bylos Nr.
- ATP-799-92/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-09945-2013-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jūratė Damanskienė
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jūratė Damanskienė, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal S. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 14 d. nutarimo, kuriuo S. K. pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ str. 1 d., ir jam paskirta 5000 Lt dydžio bauda (už 5 nelegaliai dirbusius asmenis),
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. K. nubaustas už tai, kad būdamas darbdavio – UAB „(duomenys neskelbtini)“, reg. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, veiklos vykdymo vieta – (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įgaliotu asmeniu, pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatas, kadangi esant darbo sutarties požymiams, neužtikrino, kad darbuotojai T. K., J. Z., R. B., S. V., S. Ve. 2013 m. rugpjūčio 12 d. dirbtų kavinėje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tik sudarius su jais darbo sutartis ir nustatyta tvarka pranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 str. 1 d. 1 p., 99 str. reikalavimus ir padarydamas administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu S. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-05-14 nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.
Apeliaciniame skunde nurodo, kad apylinkės teismas bylą išnagrinėjo formaliai ir padarė nepagrįstas išvadas, nenurodė ir neanalizavo nelegalaus darbo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie yra būtini, siekiant asmenį nubausti už veiką, kuri laikytina leidimu dirbti nelegalų darbą, taip pat nenurodė, kokiais konkrečiais įrodymais grindžia kiekvieno iš šių požymių egzistavimą. Vertinant darbą kaip nelegalų pagal DK 98 str. 1 d. 1 p. būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t.y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus, dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos, asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.
Žemesnės instancijos teismas
Apylinkės teismo išvada dėl S. V. ir S. Ve. nelegalaus darbo yra nepagrįsta, neparemta jokiais konkrečiais byloje esančiais įrodymais. Asmuo kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų kaltės įrodymų, visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Patikrinimo dieną vyko šių darbuotojų susipažinimas su darbo sąlygomis, tai patvirtino teisme apklaustos pačios darbuotojos, taip pat apklausti pramogų centro vadybininkas V. Č., administratorės G. B. ir I. R., kurie nurodė, kad atvykusiems įsidarbinti asmenims pavedimų dirbti nebuvo duota, jie tik dalyvavo apmokymuose. Tuo tarpu teismo posėdyje liudytojais apklausti patikrinime dalyvavę policijos pareigūnai tik bendrais bruožais nurodė, kad patikrinimo metu buvo nustatyti penki asmenys, su kuriais nebuvo pasirašytos darbo sutartys, tačiau negalėjo konkrečiai pasakyti, kokias funkcijas atliko kiekvienas iš asmenų. Nelogiška, neprotinga ir neteisinga būtų atimti iš darbdavio galimybę vykdyti darbuotojų atranką siekiant patikrinti, ar asmuo sugebės atlikti įvairias funkcijas, iki pasirašant darbo sutartį. Natūralu, kad asmuo, suradęs darbdavio, ieškančio darbuotojo, skelbimą apie laisvą darbo vietą, kaip ir darbdavys, turi per mažai informacijos, kad priimtų sprendimą dėl darbo sutarties sudarymo, paprastai asmuo atvyksta pas darbdavį ir susipažįsta su darbo sąlygomis, visam šiam susipažinimui ar deryboms nelegalaus darbo teisės aktai negali būti taikomi, nes asmuo neatlieka jokių darbinių funkcijų ir neatneša naudos darbdaviui, jam nemokamas atlyginimas ir nereikia mokėti jokių mokesčių, nekyla nelaimingo atsitikimo darbe grėsmės ir pan. Vien tai, kad darbuotojos susipažinimo su darbo sąlygomis metu ryšėjo prijuostę, kaip ir kiti kavinės darbuotojai, negali būti pagrindu pripažinti, jog jos dirbo nelegaliai, kadangi jos jokių darbinių funkcijų darbdavio naudai neatliko, o tik stebėjo darbą iš šalies. Prijuostės joms buvo išduotos tam, kad jos neišsiskirtų iš kitų kavinės darbuotojų ir netrikdytų kavinės lankytojų dėmesio. Be to, susipažinimas su darbu kitose, ne darbinėse patalpose, apskritai būtų neįmanomas. Priešingai nei nurodė apylinkės teismas, pranešimų VSDFV teritoriniam skyriui apie asmenų įdarbinimą išsiuntimas kaip tik rodo darbdavio sąžiningumą.
Taip pat nesutinka su teismo išvada dėl T. K., J. Z. ir R. B. įdarbinimo. Jis buvo atsakingas už darbo sutarčių sudarymą su naujais darbuotojais, tačiau už naujų darbuotojų atranką buvo atsakinga administratorė I. R., kuri susipažindavo su pretenduojančiais dirbti asmenimis, aprodydavo jiems galimas darbo vietas, supažindindavo su kolegomis, darbo funkcijomis, specifika ir nusprendusi, kad asmuo yra tinkamas dirbti konkrečiam darbui, apie tai informuodavo jį, kuris po to spręsdavo darbo sutarties sudarymo klausimą. Teisme apklausti T. K., J. Z. ir R. B. parodė, kad buvo atėję dėl darbo, administratorė aprodė darbo vietą, davė užsidėti prijuostę, T. K., J. Z. paprašytos indų plovėjų padėjo padavinėti švarias lėkštes. Nors R. B. rašytiniame paaiškinime nurodė dirbąs nuo rugpjūčio 12 d., tačiau teisme logiškai paaiškino, kad galėjo suklysti ar supainioti žodžius, o gal pareigūnas jam taip padiktavo, todėl rašytiniu R. B. pasiaiškinimu neturi būti vadovaujamasi. Pažymi, kad T. K. ir J. Z. nemoka valstybinės kalbos, nors šių liudytojų pirminiai paaiškinimai surašyti valstybine kalba, bet juose nemažai rašymo klaidų, kas leidžia manyti, kad surašydamos šiuos dokumentus jos tinkamai nesuprato dokumentų turinio, dėl ko galėjo būti suklaidintos bei netiksliai nurodyti reikšmingas įvykio aplinkybes. Kadangi jis su būsimais darbuotojais susipažindavo ir sudarydavo su jais darbo sutartis tik po to, kai administratorė nuspręsdavo apie priimamų darbuotojų tinkamumą siūlomam darbui ir asmeniškai jiems jokių nurodymų iki darbo sutarties pasirašymo neduodavo, todėl jis nepagrįstai nubaustas už tai, kad J. Z. ir T. K. susipažinimo su darbo sąlygomis metu kitų darbuotojų prašymu padėjo vykdyti darbines funkcijas, apie ką jis nebuvo informuotas, nes jo veiksmuose nenustatyta tyčia. Tai, kad R. B., J. Z. ir T. K. vilkėjo darbinę aprangą, negali būti pagrindu nelegalaus darbo konstatavimui, nes minėti asmenys planavo įsidarbinti virtuvėje, kur susipažinimas su siūlomu darbu vilkint kasdienius drabužius higienos sumetimais yra negalimas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo valdybos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyrius prašo palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-05-14 nutarimą nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, kad S. K. kaltė dėl padaryto pažeidimo yra visiškai įrodyta. T. K., J. Z., R. B., S. V., S. Ve. buvo užsidėję darbo aprangą, tvarkė indus, dėliojo įrankius, buvo toje vietoje, į kurią lankytojai neužeina, laukė klientų, kas rodo, jog darbuotojai realiai dirbo tam tikros kvalifikacijos darbą, paklusdami darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, susitarę su darbdaviu. Darbuotojų mokymasis laikytinas išbandymu pagal DK 105 str. 1 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra maitinimo paslaugas teikianti įmonė, mokymų funkcija ir veiklos sritis jai nesuteikta. Išbandymo laikotarpiu darbuotojui taikomi visi darbo įstatymai, todėl su darbuotojais turėjo būti sudarytos darbo sutartys. 2013-08-13 Sodros duomenų bazės duomenimis T. K., J. Z., R. B., S. V., S. Ve. UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų sąraše nebuvo, o 2013-08-21 Sodros duomenų bazės duomenimis T. K. nuo 2013-08-15 yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja, J. Z., R. B., S. V., S. Ve. – nuo 2013-08-12. Nustatyta, kad apie T. K. įdarbinimą pranešė S. K. 2013-08-14, 14:20:25; apie J. Z., R. B., S. V., S. Ve. įdarbinimą – 2013-08-12, 17:01:04, nors tai kaip darbdavio atstovas privalėjo padaryti prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Savo apeliacinį skundą pažeidėjas grindžia netinkamu apylinkės teismo įrodymų vertinimu, dėl ko skundžiamu nutarimu buvo nepagrįstai nubaustas pagal ATPK 41³ str. 1 d.
ATPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.
Žemesnės instancijos teismas
Bylai reikšmingos aplinkybės yra nustatomos remiantis įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str. 2 d.). ATPK 257 straipsnyje nustatyta, jog organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone.
Įvertinus byloje surinktus ir apylinkės teismo ištirtus įrodymus, konstatuotina, jog apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, visus įrodymus įvertino visapusiškai ir objektyviai, ko pasėkoje padarė teisingas išvadas.
ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė už nelegalų darbą. Pažeidimo padarymo metu galiojusioje Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies redakcijoje nelegalus darbas buvo apibrėžtas kaip darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vieną iš šių požymių: 1) yra DK 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties; 2) darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią; 3) darbą dirba užsienio valstybių piliečiai ar asmenys be pilietybės, įdarbinti nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; 4) darbą dirba trečiosios šalies piliečiai, įdarbinti nesilaikant DK 98¹ straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nustatytų reikalavimų.
Žemesnės instancijos teismas
S. K. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad jis, būdamas darbdavio įgaliotu asmeniu, neužtikrino, jog darbuotojai dirbtų tik sudarius su jais darbo sutartis ir nustatyta tvarka pranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, t.y. S. K. inkriminuoti DK 98 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų pažeidimai.
Pagal DK 93 straipsnį darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu. Taigi, tam, kad būtų konstatuota nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėtis, turi būti nustatyti šios veikos objektyvieji požymiai, t. y. tai, kad: 1) asmuo pradėjo realiai dirbti; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai); 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.
Nors S. K. neigia, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyti asmenys T. K., J. Z., R. B., S. V., S. Ve. 2013 m. rugpjūčio 12 d. nelegaliai dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje kavinėje, tačiau S. K. veikoje yra nustatyti visi objektyvieji ATPK 41³ str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo požymiai.
Iš bylos medžiagos matyti, kad 2013-02-12 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo valdybos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus pareigūnai atliko patikrinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios vadovu buvo S. K., veiklos vykdymo vietoje adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Patikrinimo metu buvo nustatyti 5 asmenys, dirbę nesant sudarytai darbo sutarčiai ir prieš vieną darbo dieną nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui apie asmenų darbo pradžią. S. K., G. B., I. R. ir V. Č. vertinimu nė vienas iš aukščiau nurodytų asmenų patikrinimo metu nedirbo, o tik buvo atvykę apsižiūrėti darbo vietos, įsivertinti, ar norės pradėti dirbti, yra vertintini kritiškai. Iš S. K., G. B., I. R. ir V. Č. parodymų matyti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo susiklosčiusi tokia naujų asmenų priėmimo į darbą tvarka, kai pirmiausia su norinčiu įsidarbinti asmeniu bendrauja administratorė (šiuo atveju tai buvo I. R.), o jau su atrinktu kandidatu bendraudavo įmonės direktorius, kuris ir priimdavo asmenis į darbą, tačiau vadovaujamas pareigas bendrovėje ėję asmenys neneigia, kad asmenims, norintiems įsidarbinti, būdavo siūloma iš pradžių apsižiūrėti, pabandyti, ar jie sugebės ir norės dirbti. Šią aplinkybę patvirtina apylinkės teisme apklaustų be darbo sutarčių dirbusių asmenų parodymai bei jų rašytiniai paaiškinimai. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, jog apylinkės teismas negalėjo vadovautis nelegaliai dirbusių asmenų rašytiniais pasiaiškinimais. Kiekvienas byloje esantis įrodymas (tiek rašytinis, tiek žodžiu duoti parodymai) turi vienodą įrodomąją galią, visi įrodymai yra vertinami visapusiškai patikrinant jų atitiktį vienas kitam, todėl apylinkės teismas pagrįstai lygino asmenų parodymus teisme su jų rašytiniais pasiaiškinimais ir taip nustatė tikrąsias įvykio aplinkybes. Iš visų penkių nelegaliai dirbusių asmenų tik R. B. teismo posėdyje neigė savo rašytiniame pasiaiškinime nurodytas aplinkybes, tuo tarpu kiti asmenys, nors iš pradžių ir aiškino įvykio aplinkybes kiek kitaip nei rašytiniame pasiaiškinime, bet paskui iš esmės patvirtino rašytiniuose paaiškinimuose nurodytas aplinkybes kaip teisingas. R. B., priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nesugebėjo rišliai, nuosekliai ir logiškai paaiškinti, kodėl rašytiniame pasiaiškinime nurodytos aplinkybės neva yra neteisingos, apylinkės teismo posėdyje R. B. iš pradžių teigė, kad patikrinimą atlikę pareigūnai neva privertę nurodyti neteisingas aplinkybes, paskui jau teigė, kad gal pats supainiojęs žodžius. Tokie R. B. bandymai paneigti rašytiniame pasiaiškinime nurodytas aplinkybes vertintini kritiškai kaip siekis padėti buvusiam darbdaviui išvengti atsakomybės. Taip pat nėra pagrindo netikėti J. Z. ir T. K. rašytiniais pasiaiškinimais dėl to, kad neva jos nemoka valstybinės kalbos. Nepaisant to, kad apklausiant jas teismo posėdyje dalyvavo vertėjas, bet jos abi pripažino lietuviškai suprantančios, gebančios lietuviškai rašyti, nors ir su gramatinėmis klaidomis, kas ir matyti iš jų rašytinių pasiaiškinimų. Be to, patikrinimą atlikę pareigūnai M. M. P. ir J. B. neigė, kad nelegaliai dirbusiems asmenims buvo pažodžiui diktuojama, ką rašyti pasiaiškinimuose, nėra jokių objektyvių duomenų, kad patikrinimą atlikę pareigūnai būtų priešiškai nusiteikę administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ar įmonės, kuriai jis vadovavo, atžvilgiu ir dėl to būtų suinteresuoti nepalankia administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui bylos baigtimi.
R. B. rašytiniame pasiaiškinime nurodė, jog pabandymui dirbti buvo atėjęs dar 2013-08-11, t.y. dieną prieš patikrinimą, o 2013-08-12 jau manė, kad dirba, S. Ve. apklausiame teisme parodė analogiškas aplinkybes kaip ir rašytiniame pasiaiškinime, jog į darbo pokalbį buvo atvykusi dar prieš savaitę, o 2013-08-12 buvo atėjusi pabandyti dirbti, S. V. tiek rašytiniame pasiaiškinime, tiek duodama parodymus nurodė, kad 2013-08-12 buvo jau trečia diena, kai ji bandė dirbti, T. K. rašytiniame pasiaiškinime, kurį patvirtino teisme, teigė, kad iš vakaro susitarė, jog atvyks vieną dieną pabandyti, ar darbas jai tinka, J. Z. rašytiniame pasiaiškinime taip pat nurodė, kad 2013-08-12 iki prasidėjo patikrinimas dirbo nemokamai, bandydama, ar darbas jai tinka.
Nors visi nelegaliai dirbę asmenys savo veiklą įvardijo kaip apsižiūrėjimą, bandymus ar apmokymus, tačiau jų veikla faktiškai buvo tokia pati kaip pagal darbo sutartį dirbančio darbuotojo. Apeliacinio skundo teiginys, jog minėti asmenys jokios naudos darbdaviui nesukūrė yra atmestinas kaip nepagrįstas, be to, tai prieštarauja kitam pažeidėjo apeliacinio skundo teiginiui, jog vyko būsimų darbuotojų apmokymai. Net tiesiogiai nevykdant darbuotojo pareigų, bet asmeniui mokantis šias pareigas tinkamai atlikti, yra keliama darbuotojo kvalifikacija, kas sukuria naudą ir darbuotojui, ir pačiam darbdaviui, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra suteikta teisė verstis mokymų veikla, todėl įmonėje kvalifikaciją kelti gali tik esami darbuotojai. S. Ve. ir S. V. parodė, kad mokėsi meniu, stalo serviravimo, R. B. parodė, kad žiūrėjo kaip ruošiami patiekalai, kokie produktai ir kokiomis proporcijomis naudojami, t.y. šie asmenys mokėsi kaip teisingai atlikti tiesiogiai padavėjams ir virėjams priklausančias pareigas. T. K., J. Z. parodė, jog padavinėjo iš indaplovės indus, t.y. tiesiogiai atliko indų plovėjos pareigas. Tai, jog visi asmenys buvo su įmonės darbuotojų apranga, rodo, kad jie laikėsi įmonėje nustatytos tvarkos, taip pat visi asmenys parodė, kad žinojo, koks užmokestis jiems bus mokamas ir buvo įsitikinę, jog už jų darbą bus sumokėta.
Apylinkės teismas apskųstame nutarime pagrįstai nurodė, jog pažeidėjo ir kitų vadovaujamas pareigas bendrovėje ėjusių asmenų paaiškinimai apie darbuotojų susipažinimą su darbo sąlygomis iš esmės atitinka Lietuvos Respublikos darbo kodekse įtvirtintą išbandymo institutą. DK 105 str. 1 d. nustatyta, kad sudarant darbo sutartį, šalių susitarimu gali būti sulygstamas išbandymas, kuris gali būti nustatomas norint patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, taip pat stojančiojo dirbti pageidavimu – ar darbas tinka darbuotojui. Taigi, išbandymas galimas tik sudarius sutartį, būtent tokio išbandymo metu galima leisti asmeniui vykdyti tiesiogines darbines pareigas. Apeliacinio skundo teiginys, jog nesąžininga darbdavio atžvilgiu kiekvieną kartą su pretenduojančiu dirbti asmeniu sudaryti darbo sutartį, yra niekuo nepagrįstas bei prieštarauja pagrindiniams darbo teisės principams, laikantis pažeidėjo išdėstytos pozicijos būtų pažeidžiami darbuotojo, kaip silpnesnės darbo santykių šalies, interesai. Elementarių darbo funkcijų (gebėjimas bendrauti su klientu, stalo serviravimas ir pan.) patikrinimas yra galimas ir tinkamai suorganizuotos darbuotojų atrankos metu, tačiau nagrinėjamos bylos atveju susidariusi situacija laikytina ne atranka į darbą, o darbiniais teisiniais santykiais. Pažymėtina, kad šiuo atveju nelegaliai dirbusiems asmenims, vykdant tapačias funkcijas kaip ir darbo sutartis sudariusiems darbuotojams, kilo analogiškos rizikos dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir pan., todėl tai tik patvirtina, kad jų kaip socialiai silpnesnės teisinių santykių šalies interesai turi būti ginami, ką ir užtikrina darbo teisės normos.
Taip pat byloje nustatyti ir subjektyvieji pažeidimo požymiai. ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas gali būti padaromas ne tik aktyviais veiksmais, bet ir neveikimu tiek tyčios, tiek neatsargumo forma. S. K., būdamas įmonės vadovu, privalėjo būti pakankamai rūpestingas ir užtikrinti tinkamą ir teisės aktus atitinkančią bendrovės veiklą, tuo tarpu iš S. K. parodymų matyti, jog jam buvo žinoma nusistovėjusi ydinga darbuotojų priėmimo į darbą tvarka, kurią jis toleravo, todėl S. K. kaltė dėl pažeidimo konstatuota pagrįstai.
Apylinkės teismas teisingai pažymėjo ir tai, jog darbo sutarčių sudarymas ir pranešimas apie įdarbinimą VSDFV teritoriniam skyriui iš karto po patikrinimo atlikimo, įrodo darbdavio nesąžiningumą santykiuose su savo darbuotojais.
ATPK 41³ str. 1 d. sankcijoje numatyta bauda darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo 3 000 Lt iki 10 000 Lt, skundžiamu nutarimu S. K. paskirta 1 000 Lt bauda už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį. Administracinė nuobauda už pažeidimo padarymą S. K. paskirta įvertinus visas reikšmingas nuobaudos skyrimui aplinkybes, teismas įvertino padaryto pažeidimo pobūdžio, sunkumo ir skiriamos nuobaudos proporcingumo ir teisingumo kriterijus ir pagrįstai, pritaikęs ATPK 30¹ str. nuostatas, skyrė švelnesnę nei sankcijoje numatytą nuobaudą. Aukštesniojo teismo nuomone, nuobauda paskirta nepažeidžiant ATPK 30 ir 30² straipsnių reikalavimų, ir yra tinkama ATPK 20 str. numatytiems administracinės nuobaudos tikslams įgyvendinti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 14 d. nutarimą nepakeistą ir S. K. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.