Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius, sekretoriaujant Edgarui Moroz, vertėjaujant Natalijai Reut, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovei advokatei J. R., išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn traukiamo teismo posėdyje dalyvaujančio S. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 1982-01-22, gyv. Įsruties g. 20-31, Vilniuje, dirbančio UAB „RA44“, administracinio teisės pažeidimo bylą,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. K., būdamas darbdavio - UAB „RA44“ reg. A.Vivulskio g. 16-1A, Vilniuje, veiklos vykdymo vieta – Belmonto g. 17, Vilniuje, įgaliotu asmeniu, pažeidė Lietuvos Respublikos Darbo kodekso nuostatas, kadangi esant darbo sutarties požymiams, neužtikrino, kad darbuotojai T. K., J. Z., R. B., S. V., S. V. 2013 m. rugpjūčio 12 d. dirbtų kavinėje Belmonto g. 17, Vilniuje, tik sudarius su jais darbo sutartis ir nustatyta tvarka pranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniams skyriui. Tokiais savo veiksmais S. K. pažeidė LR Darbo kodekso 98 str. 1 d. 1 p., 99 str. reikalavimus ir šiose jo veiksmuose įžvelgiami administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau LR ATPK) 41³ straipsnio 1 dalies, požymiai.

Liudytoja S. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2013 m. vasarą ieškojo darbo, todėl išsiuntė įvairioms įmonėms savo gyvenimo aprašymą (CV), po kiek laiko sulaukė skambučio iš pramogų centro Belmontas su pasiūlymu atvykti pokalbiui dėl darbo. Pakalbio metu kalbėjo su administratore, kuri klausė apie jos patirtį dirbant maitinimo įstaigose, kalbėjo apie atlyginimo dydį bei darbo pobūdį. Administratorė pasiūlė liudytojai atvykti rugpjūčio 12 d. išsamiau susipažinti su būsimo darbo sąlygomis. Atvykus į pramogų centro Belmontas į kavinę, kuri randasi arčiau upės, administratorė pavedė vienai iš kavinės padavėjų apmokyti liudytoją S. V. padavėjos darbo. Apmokymo metu liudytoja stebėjo, kaip kavinės padavėjai aptarnauja lankytojus, susipažino su meniu. S. V. teigimu, jai davė uniformą - prijuostę. Lankytojus aptarnavo (užsakymus priėminėjo ir patiekalus atnešdavo) padavėja, o ji tik žiūrėjo iš šono ir mokėsi. Kavinėje buvo nuo ryto iki vakaro. Dienos metu matė, kad patikrinimui į kavinę atvyko pareigūnai, kurie paprašė visų darbuotojų pateikti darbo pažymėjimus. Liudytoja atsakė, kad pažymėjimo neturi ir į kavinę apmokymui atvyko tik pirmą dieną. Dėl esamos situacijos rašė pareigūnams pasiaiškinimą, kuriame nurodė, kad prieš apmokymą kalbėjo su administratore dėl galimybės įsidarbinti kavinėje padavėja. Su administratore kalbėjo apie darbo pobūdį, atlyginimo dydį, darbo grafiką. Darbo sutartis su minėta kavine buvo sudaryta tos pačios dienos vakare jau išvykus pareigūnams, liudytoja pasirašė darbo sutartį, kurią (sutartį) atnešė pasirašymui ta pati administratorė. Pasirašant darbo sutartį buvo ir direktorius S. K.. V. K. pamatė pirmą kartą tik pasirašant darbo sutartį.

Liudytoja T. K. paaiškino, kad norėdama įsidarbinti indų plovėja buvo nuvykusi į pramogų centrą Belmontas, kur įvyko pirminis pokalbis su administratore, liudytoja klausinėjo dėl darbo sąlygų, apmokėjimo. Buvo nuvykusi į virtuvę, turėjo su savimi uniformą, todėl buvo ją užsidėjusi. Darbo sutartį pasirašė po kelių dienų. Liudytoja rašė pirminį paaiškinimą pareigūnams, kodėl su uniforma buvo kavinėje.

Liudytoja J. Z. paaiškino, kad buvo atvažiavusi darbintis į pramogų centrą Belmontas, kalbėjo su Simu, liudytojai buvo parodytos plovyklos patalpos, matė, kaip indai plaunami ir įdedami į džiovinimo spintą, liudytojai teko padėti kitiems jau esantiems darbuotojams lėkštes dėti į spintą. Savo pirminį paaiškinimą rašytą pareigūnams, liudytoja patvirtina.

Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d. įtvirtinta administracinė atsakomybė už nelegalų darbą. Lietuvos Respublikos DK 98 str. 1 d. 1-2 p. (2009-07-22 įstatymo Nr. XI-394 redakcija) reglamentuoja, kad nelegaliu darbu laikomas darbas, esant šio kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą; dirbamas užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės, nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad, siekiant veiką kvalifikuoti Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant Lietuvos Respublikos DK 98 str. 1 d. 1 p., būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N575-2358/2009, N575-745/2012). Pabrėžtina, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui - rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys nepranešus SODRAI neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010).

Nors S. K. neigia savo kaltę dėl jo atžvilgiu surašyto ATPK protokolo, tačiau teismo vertinimu byloje surinkta pakankamai duomenų, jog jis pažeidė galiojančio norminio akto reikalavimus. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad R. B., S. V., J. Z. teismo posėdyje nurodė, o T. K. teismo posėdžio metu patvirtino, kad planuojant įsidarbinti UAB „RA44“, su įsidarbinimu susiję klausimai buvo derinami su minėtos bendrovės administratoriais (liudytojai atsimena vardą Ieva), su kuria buvo derinti visi darbo santykių ir įdarbinimo reikalavimai, t.y. buvo kalbėta dėl darbų apimties, dėl apmokėjimo už atliktą darbą, mokėjimo laikotarpis bei darbo objektas. Teismui pateiktuose paaiškinimuose minėti asmenys papildomai nurodė, kad darbines funkcijas atliko Belmontas lauko kavinėje bei virtuvėje. Liudytojai nurodė, kad jiems būnant aukščiau minėtose įmonei priklausančiose patalpose jie aptarnaudavo lankytojus, išnešiodavo maistą, dėliojo indus ir įrankius, buvo patalpose (virtuvėje), kur pašaliniams asmenims griežtai draudžiama (dėl sanitarinių reikalavimų) būti. Pažymėtina, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyti asmenys tuo metu dėvėjo darbo aprangą (prijuostes). Liudytojai nurodė, kad tam tikras darbo funkcijas jie atliko norėdami išbandyti, ar jiems tinka toks darbas, darbdavys tam neprieštaravo, todėl laikytina, kad toks susitarimas su darbuotojais yra vertinamas kaip bandomasis laikotarpis (LR Darbo kodeksas 105 str. 1 d.), ir šie darbiniai santykiai turi būti įforminami darbo sutartimi. Protokole (b. l. 2-3) nustatyta, kad šioje byloje S. K. kaltinamas ATPK 41³ straipsnyje numatyto pažeidimo padarymu, kadangi leido dirbti nelegalų darbą, teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą. Iš byloje pateiktos medžiagos matyti, jog pranešimas apie R. B., S. V., J. Z., S. V. valstybinio socialinio draudimo pradžią VSDFV teritoriniam skyriui pateiktas pavėluotai, t. y. 2013 m. rugpjūčio 12 d. 17 val. 01 min. (b. l. 67), nors minėti asmenis dirbti pradėjo 2013 m. rugpjūčio 12 d. apie 12 val. 50 min. (b. l. 5-6), taip pažeidžiant Nuostatų 25.1 punkto reikalavimus. Teismas atkreipia dėmesį, jog Bendrovės pranešimas VSDFV teritoriniam skyriui pateiktas jau po ENTS pareigūnų atlikto operatyvinio patikrinimo, o tai teismui kelia pagrįstų abejonių dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens sąžiningumo.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8 ir 12 dalyse nustatyta, jog bendrovės direktorius atsako už kasdieninės bendrovės veiklos organizavimą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas. Bendrovės direktorius, būdamas pakankamai rūpestingas, privalo užtikrinti, jog Bendrovės veikla bus organizuojama tinkamai, todėl pažeidimas, numatytas ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, gali būti padaromas veikimu ir neveikimu tiek tyčios, tiek neatsargumo forma. Dėl aukščiau išvardintų priežasčių teismas konstatuoja, jog S. K. veikoje, neužtikrinant, jog būtų laiku pranešta VSDFV teritoriniam skyriui apie R. B., S. V., J. Z., S. V., T. K.valstybinio socialinio draudimo pradžią, nustatyti visi ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai. Teismas kritiškai vertina S. K. teiginius, jog su juo, kaip bendrovės vadovu, nebuvo derinami klausimai dėl naujų darbuotojų priėmimo į darbą, tačiau ATPK 41³ straipsnio 1 dalies pažeidimas gali būti atliekamas alternatyviomis veikomis, nes pagal liudytojų I. R., G. B. paaiškinimus, bendrovėje buvo nustatyta naujų darbuotojų priėmimo tvarka – pirmiausiai administratorius pravesdavo su asmeniu pretenduojančiu dirbti tam tikrą darbą pirminį pokalbį, paaiškindavo darbo sąlygas, po to siekiant įsitikinti, jog darbuotojas gali dirbti, asmuo buvo vedamas į kavinės ir kitas patalpas, jis susipažindavo su darbo specifika, asmeniui buvo išduodama darbo apranga, buvo sudaroma galimybė nors ir laikinai dirbti (aptarnauti lankytojus, išdėlioti indus ir įrankius), tik vėliau vykdavo galutinis pokalbis su S. K. bei sudaromos ir pasirašomos darbo sutartys. Teismo vertinimu, S. K. nustatydamas tokią naujų darbuotojų priėmimo į darbą tvarką, turėjo suvokti, kad asmenys lankysis lauko kavinės ir kitose patalpose, kur pašaliniams asmenims įeiti draudžiama, šiems asmenims bus leista pabandyti padirbėti (liudytoja T. K. dėliojo indus, o S. V. aptarnaudavo lankytojus, t.y. dirbo bendrovės naudai), S. K. tvirtinimą, jog jis turėjo įsitinkinti, kad protokole nurodyti asmenys iš tiesų yra tinkami darbuotojai, kurie tiks būsimam darbui, teismas vertina kaip pažeidėjo pasirinktą gynybos versiją, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Bendrovės direktorius, būdamas pakankamai rūpestingas, privalo užtikrinti, jog Bendrovės veikla bus organizuojama tinkamai, todėl pažeidimas, numatytas ATPK 41³ str. 1 d., gali būti padaromas veikimu ir neveikimu tiek tyčios, tiek neatsargumo forma (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N575-3284/2011). Pažymėtina, kad nors ir pirminius pokalbius su potencialiais darbuotojais pravesdavo bendrovės administratoriai, tačiau S. K., kaip bendrovės „RA44“ įgaliotas asmuo, privalėjo užtikrinti (reikalauti), kad administratoriai leistu dirbti tik tiems asmenims, su kuriais yra pasirašyta darbo sutartis, išklausytos instrukcijos dėl darbų saugos. Priešingai, tai nebuvo padaryta, tyrimo medžiagoje nėra jokių objektyvių duomenų, kad jis būtų reikalavęs iš administratorių griežtai laikytis LR Darbo kodekso reikalavimų.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad S. K., kaip UAB „RA44“ įgaliotas asmuo – pramogų centro Belmontas direktorius, leido R. B., S. V., J. Z., S. V., T. K.2013 m. rugpjūčio 12 d. dirbti UAB „RA44“ veiklos vykdymo vietoje - Belmontas įvairias darbus, su aukščiau minėtais asmenimis darbo sutartis buvo sudarytos jau po atlikto pareigūnų patikrinimo darbo dienos pabaigoje, be to, teisės aktų nustatyta tvarka laiku nepranešė VSDFV teritoriniam skyriui apie jų įdarbinimą. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes teismas daro išvadą, kad S. K. padarė LR ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje nustatytą administracinį teisės pažeidimą.

S. K. kaltė, įvykdęs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, įrodyta bylos medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr.10P-2891026-13, pil. T. K., J. Z., R. B., S. V., S. V. paaiškinimais bei liudytojų J. B., M. P., G. J., V. Č., J. R. parodymais teisme, 2013-08-12 patikrinimo akto su priedais duomenimis bei kitą rašytinę bylos medžiaga.

Motyvuojamoji dalis

S. K. veika atitinka ATPK 41³ str. 1 d. sudėtį, pažeidėjas baustinas.

Pažeidėjo S. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. ATPK 30¹ straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

Šios bylos kontekste pažymėtina, kad S. K. atlikti veiksmai mažareikšmi, pats pažeidimas savaime nesukėlė rimtų pasekmių, nepasunkino esamų aplinkybių tyrimo ir pažeidėjo nustatymo. S. K. nėra piktybinis pažeidėjas. Pažymėtina ir tai, kad, bylos duomenimis, nustatytas teisės pažeidimas yra pašalintas, nes su protokole nurodytomis asmenimis patikrinimo diena buvo sudarytos darbo sutartis ir apie jų įdarbinimą praneštą SODRAI.

Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas aplinkybes, apibūdinančias padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, padarinius ir pažeidėjo asmenybę bei vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais konstatuoja, kad pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį, S. K. baudos, kuri numatyta 41³ straipsnio 1 dalies sankcijoje, minimalus dydis aiškiai per griežta ir neproporcinga administracinė nuobauda. Taigi darytina išvada, kad šiuo atveju ATPK 20 straipsnyje nurodyti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti taikant S. K. atžvilgiu LR ATPK 30¹ str.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR ATPK 30 str., 30¹ str., 41³ str., 286, 287, 288 str., 313 str. 4 d., teismas

nutarė:

S. K., a.k. (duomenys neskelbtini) už administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 41³ str. 1 d. (už nelegaliai dirbusį asmenį T. K.) paskirti 1000 (vieno tūkstančio) Lt baudą.

S. K., a.k. (duomenys neskelbtini) už administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 41³ str. 1 d. (už nelegaliai dirbusį asmenį J. Z.) paskirti 1000 (vieno tūkstančio) Lt baudą.

S. K., a.k. (duomenys neskelbtini) už administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 41³ str. 1 d. (už nelegaliai dirbusį asmenį R. B.) paskirti 1000 (vieno tūkstančio) Lt baudą.

S. K., a.k. (duomenys neskelbtini) už administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 41³ str. 1 d. (už nelegaliai dirbusį asmenį S. V.) paskirti 1000 (vieno tūkstančio) Lt baudą.

S. K., a.k. (duomenys neskelbtini) už administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 41³ str. 1 d. (už nelegaliai dirbusį asmenį S. V.) paskirti 1000 (vieno tūkstančio) Lt baudą.

Išaiškinti, kad pagal LR ATPK 313 str. baudą pažeidėjas turi sumokėti ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o jam apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama banke į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB bankas „Swedbank“, įmokos kodas – 6401.

Jeigu neturite galimybės sumokėti baudą, turite teisę LR ATPK 313 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka kreiptis į baudą paskyrusią instituciją ar pareigūną dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.