- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-06-11
- Bylos Nr.
- 2A-882-112/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-33-3-00970-2014-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rimvida Zubernienė
- Ieškovas
- J. V.
- Atsakovas
- S. N., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Plungės
Pranešėja Rimvida Zubernienė Civilinė byla Nr. 2A-882-112/2015
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
2015 m. birželio 11 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Rimvida Zubernienė, kolegijos teisėjos Jolanta Gailevičienė, Raimonda Andrulienė, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo J. V. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. V. ieškinį atsakovams S. N., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Plungės ir Rietavo skyriaus, dėl kelio servituto nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą ir prašė nustatyti servitutą keliui, kurio plotis 4 metrai, o plotas 0,320 ha, einančiam per S. N. žemės sklypą, kurio kadastro Nr. 6850/0008:17, esantį (duomenys neskelbtini) iki ieškovui priklausančio žemės sklypo Nr. 1519-4 plane ir žemės sklypo abrise pažymėtu iki jo sklypo gretimybės 1, suteikiant teisę juo neatlygintinai važiuoti transporto priemonėmis, varyti gyvulius ir naudotis pėsčiųjų taku.
Atsakovė S. N. su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad servitutas priverstinai gali būti nustatomas tik tokiu atveju, kai jis objektyviai būtinas, ieškovas turi galimybę pateikti į savo sklypą keliu pro vandens bokštą, per valstybinę žemę (nuomojamą), kurioje jau yra servitutinis kelias) ir per S. M. sklypą, kirsdamas jį 40 metrų.
Žemesnės instancijos teismas
Plungės rajono apylinkės teismas 2015-02-17 sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš J. V. 434,43 Eur bylinėjimosi išlaidų S. N.. Teismas nustatė, kad atsakovei S. N., įsigyjant sklypą nuosavybėn, jis nebuvo apribotas bendro naudojimo keliu ar servitutais taip, kaip numato įstatymas. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nustatė, kad prie ieškovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo galėtų patekti važiuojant Vingio gatve, vėliau bendro naudojimo keliu iki vandens bokšto, nuo vandens bokšto važiuojant S. R. sklypo Nr. 315 riba iki miško, Servitutinis kelias užimtų apie 0,14 ha plotą, toliau eitų valstybine žeme miško pakraščiu ar sklypų Nr. 315 ir 68 pietiniu pakraščiu (153- 161 l.). Kadangi miško plotas nėra perduotas miškų urėdijai, jis yra Nacionalinės žemės tarnybos žinioje, todėl sprendė, kad apribojimų nustatyti servitutą pamiške nėra. Tokiu būdu formuojant servitutinį kelią, jis eitų ir būtų važiuojama žemės sklypų pakraščiu, tai yra žemės ūkio paskirties žemės sklypai, ne namų valdos ir tokiu būdu būtų išvengta neproporcingo žemės savininkų teisių ribojimo. Teismas sprendė, kad ieškovo reikalavimą nustatyti servitutą keliui, einančiam per atsakovės žemės sklypą, tenkinti nėra pagrindo, nes būtų pažeisti atsakovės interesai. Be to, teismas nustatė, kad per atsakovės žemės sklypą einantis kelias nėra iki pat ieškovo žemės sklypo. Jos žemės sklypas būtų padalintas į dvi dalis, o tai apsunkintų naudojimąsi žemės sklypu. Kadangi ieškovui yra ir kitų būdų pateikti į savo žemės sklypą, todėl teismas sprendė, kad vien todėl, kad ieškovui patogiau ir arčiau pateikti į savo sklypą, nėra pagrindo nustatyti jo prašomo servituto.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują – ieškinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teigia, jog teismas nepagrįstai įrodymus, patvirtinančius, kad kelias buvo jau nuo kolūkio laikų, vertino kaip ne svarbius. Šis kelias faktiškai visada buvo ir juo visada naudojosi. Atsakovė, įsigydama sklypą, matė ir žinojo, kad yra kelias. Nesutinka su teismu, jog į savo sklypą galėtų pateikti ir kitu keliu. Į savo sklypą ieškovas niekaip negali patekti nesinaudodamas kitų sklypais. Jeigu nevažiuotų per atsakovės žemės sklypą, tai jam tektų važiuoti per kitų asmenų sklypą. Skirtumas tas, kad atsakovės žemės sklype kelias jau yra, o kitoje vietoje reikėtų jį įrengti. Nesutinka su teismu, jog nustačius jo prašomą servitutą, atsakovės sklypas būtų padalintas į du sklypus. Kelias visada ėjo per atsakovės sklypą, ji pati juo naudojasi, todėl teigti, kad kelias trukdo naudotis, yra nepagrįsta. Kelias nekerta sodybinio sklypo, o eina už jo. Plungės ir Rietavo žemėtvarkos skyrius savo atsiliepime nurodė, kad praktiškai dėl jų kaltės liko nenustatytas servitutas ir sutiko su ieškiniu.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo apeliacinio skundo argumentų pagrįstumą vertinti teismo nuožiūra.
Atsakovė S. N. prašo palikti skundžiamą sprendimą nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Teigia, kad ieškovas klaidina teismą dėl faktinio kelio naudojimosi ir nurodo, kad joks kelias jai nepriklauso, jokio kelio nėra. Kelias matosi ties atsakovės įvažiavimu iki maždaug 1/10 atsakovės sklypo. Toliau yra ganykla ir jokio kelio nėra. Ieškovas nepagrįstai teigia, jog šis kelias tęsiasi iki jo sklypo. Kad kelias neegzistuoja, patvirtinta ir antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Teigia, jog teismo nurodyti alternatyvūs keliai ieškovui patekti į sklypą yra pagrįstas ir atitinka interesų pusiausvyrą. Servitutinis kelias per S. M. žemę tęstųsi tik 40 m, o per jos kelią - 500 m. Be to, teismo išnagrinėtas variantas, t. y. nuo vandens bokšto, toliau A. R. sklypo paribe iki valstybinio miško pradžios, o per pamiškę iki ieškovo sklypo, atitinka visus protingumo kriterijus ir iš esmės priimtinas visoms pusėms. Nesutinka, jog servitutas kitoje vietoje sudarytų ieškovui papildomų sąnaudų, nes reikėtų kelią įrengti. Bylos duomenys patvirtina, kad ir atsakovės žemės sklype nėra jokio kelio ir taip pat jį reikėtų įrengti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
Teismų praktikoje nustatyta, kad atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas (valdytojas), siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, kad jam taip yra naudingiau ar patogiau. Asmuo gali kreiptis dėl suteikimo teisės naudotis svetimu daiktu tik tada, kai be tokios teisės nustatymo jis negali normaliai įgyvendinti jam priklausančių teisių. Servituto būtinumas turi būti objektyvus, įrodytas ir vienintelis būdas išspręsti viešpataujančiojo daikto savininko interesų tinkamą įgyvendinimą. Teisės į kelio servitutą būtinumas apima neišvengiamumą – tinkamai naudotis nuosavybe viešpataujančiojo daikto savininkas negali kitaip kaip tik naudotis tarnaujančiuoju daiktu ar jo dalimi konkrečioje vietoje.
Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl servituto nustatymo, iš pateiktų įrodymų įvertina, ar daikto savininkas, siekdamas įgyti servituto teisę į kito asmens nekilnojamąjį turtą, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, jog galėtų savo daiktu tinkamai naudotis neapribodamas kito asmens nuosavybės teisių ir interesų. Servituto būtinybei pagrįsti nereikšmingas jo naudingumas ar patogumas – esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę.
Nagrinėjamu atveju teismas sprendė, kad ieškovas turi kitų būdų patekti į savo sklypą, todėl ieškinį atmetė. Tačiau teismo nurodytas būdas taip pat apribotų kito asmens, ne atsakovės, nuosavybės teisę. Duomenų, kad šiose žemės sklypuose būtų nustatyti servitutai, nėra. Vadinasi, būdų kaip ieškovui patekti į savo žemės sklypą neapribojant kitų asmenų nuosavybės teisių, nenustatė. Todėl atmesti ieškinį šiuo motyvu, nebuvo teisinio pagrindo. Pažymėtina tai, kad pirmosios instancijos teismo nurodytas būdas pažeidžia asmenų, nedalyvavusių byloje, interesus.
Bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia ieškovo pareikštas reikalavimas (ieškinio dalykas), faktinės aplinkybės, kuriomis buvo grindžiamas ieškinys (faktinis ieškinio pagrindas) ir atsakovo atsikirtimai į jam pareikštus reikalavimus. Ieškovas prašė nustatyti servitutą atsakovės žemės sklype esančiam keliui, tačiau teismas iš esmės konstatavo, kad servitutas yra galimas S. R. vardu registruotame sklype. Nurodė, kad ieškovas į savo žemės sklypą galėtų patekti per S. R. sklypo Nr. 315 ribą iki miško, servitutinis kelias užimtų apie 0,15 ha plotą, toliau eitų per valstybinę žemę miško pakraščiu ar sklypų Nr. 315 ir 68 pietiniu pakraščiu. Byloje S. R. ar jos teisių perėmėjai nebuvo patraukti byloje atsakovais ar trečiaisiais asmenimis, todėl neturėjo galimybės pateikti savo paaiškinimų dėl ieškovo galimybės pateikti į savo žemės sklypą. Nagrinėjamu atveju, ieškovas, remdamasis tokiu teismo sprendimu, turėtų galimybę nusistatyti servitutą per S. R. žemę, nes teismas sprendimu jau konstatavo, kad toks servitutas yra galimas ir nepažeistų neproporcingo žemės savininkų teisių ribojimo. Toks teismo konstatavimas ateityje S. R. (jos teisių perėmėjams) gali sukelti neigiamų pasekmių, todėl teismas nepagrįstai, S. R. teisių perėmėjams nedalyvaujant byloje kaip proceso šalims, pasisakė dėl jų teisių suvaržymo galimybės. Kadangi servitutas yra kraštutinė priemonė, kuri gali būti taikoma svetimam turtui, suvaržant jo savininkui nuosavybės teises, suteikiant teisę tuo daiktu naudotis kitam asmeniui, todėl asmenys, kurių nuosavybės teisės gali būti apribotos nustatant servitutą, privalo būti informuoti apie vykstantį teisminį procesą.
Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė dar ir dėl to, jog nenustatė, jog faktinis kelias, einantis per atsakovės žemės sklypą, yra iki pat ieškovo žemės sklypo. Atsakovė iš esmės neginčija fakto, kad ieškovas važinėjo į savo laukus per atsakovės žemės sklypą, naudodamas keliuką (bandotakį), kuris nebuvo fiksuotas žemės sklypo įteisinimo dokumentuose. Teismas, nustatydamas servitutą, privalo įvertinti taikomo apribojimo nepatogumus tarnaujančio daikto savininkui (CK 4.111 str. 1 d., 4.113 str. 1 d.). Teismas pasisakė, jog servituto nustatymas atsakovei priklausančiame žemės sklype, pažeis jos interesus, o kitas numatytas būdas atitinka šalių interesus ir nepažeis proporcingo žemės savininkų teisių ribojimo, tačiau toks konstatavimas nagrinėjamu atveju negalėjo būti, nes byloje nedalyvavo asmenys, dėl kurių nuosavybės teisių apribojimo teismas pasisakė. Teismas šiuo atveju abiem atvejais privalėjo vertinti būtinybę ir galimybę įrengti kelią. Teismas, pasisakydamas, kad yra galimybė ieškovui patekti į savo sklypą ir per kitus sklypus, nesiaiškino, kokios galimybės ir sąnaudos yra įrengti kelią tiek vienu, tiek kitu atveju. Vien tai, kad per atsakovės žemės sklypą nėra kelio iki pat ieškovo žemės sklypo, dar nereiškia, jog servitutas iš viso nėra galimas. Būtina įvertinti ir kelio įrengimo galimybes bei būtinumą. Nesiaiškinta, kuriuo atveju bus mažiau sukelta nepatogumų tarnaujančiojo daikto savininkui ir kuriuo atveju reikalinga mažiau sąnaudų. Teismas, nurodydamas kitą būdą, privalėjo vertinti, kuris apribojimas sukels kuo mažesnius nepatogumus tarnaujančio daikto savininkui.
Taigi ginčas nėra išspęstas, ieškovas ir toliau negali patekti į savo žemės sklypą. Nustačius, jog ieškovas turi galimybę į savo sklypą patekti ir per kitus sklypus, kuriems taip pat būtina nustatyti servitutą, ginčas dėl servituto nustatymo turėtų būti sprendžiamas vientisai. Nagrinėjamu atveju yra pagrindas trečiuoju asmeniu į bylos nagrinėjimą traukti žemės sklypo savininkus, per kurių sklypus yra galimas patekimas į ieškovo sklypą, nes bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms ir pareigoms.
Atsižvelgiant į nustatytas ir įvertintas faktines bylos aplinkybes, darytina išvada, kad civilinės bylos išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme negalima, todėl pirmosios instancijos teismo 2015-02-17 sprendimas panaikintinas, byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 326 str. 1d. 4p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–330 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Plungės rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 17 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.