- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-22
- Bylos Nr.
- 2S-1552-265/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-33-3-00970-2014-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Žerlauskas
- Ieškovas
- J. V.
- Atsakovas
- S. N., Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- S. M., V. M., J. R., A. L.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 110.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Žerlauskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovo J. V. atskirąjį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo J. V. ieškinį atsakovams S. N. ir Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos dėl kelio servituto nustatymo, tretieji asmenys S. M., V. M., J. R., A. L.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas patikslintu ieškiniu prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir įpareigoti atsakovę S. N. netrukdyti ieškovui naudotis atsakovei priklausančiu keliu, einančiu per atsakovės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), iki ieškovo žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo Nr. 1519-4 plane ir žemės sklypo abrise, pažymėtu (punktyrine linija) iki ieškovo sklypo gretimybės 1. Nurodė, kad yra ūkininkas ir dėl to, kad atsakovė S. N. neleidžia jam patekti į jo sklypą per jos sklypą einančiu keliu, jis negali prižiūrėti savo gyvulių, nušienauti pievos.
Žemesnės instancijos teismas
Plungės rajono apylinkės teismas 2015 m. liepos 13 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmetė. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovo prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių siekiama ne užtikrinti galimo teismo sprendimo įvykdymą, bet laikino ginčo išsprendimo ieškovo naudai. Taip pat teismas konstatavo, kad byloje esantys dokumentai patvirtina, jog ieškovo privažiavimas į sklypą nėra vienintelis. Teismo vertinimu, ieškovas turi galimybę patekti į savo sklypą ir per kitus sklypus, kurių savininkai ar naudotojai įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis.
Ieškovas su Plungės rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 13 d. nutartimi nesutiko, prašė ją panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Nurodo, kad naudotis gretimais žemės sklypais naudotis jis negali, nes jie užsėti pasėliais. Be to, yra ūkininkas, ir dėl to, jog atsakovė S. N. neleidžia jam patekti į jo sklypą per jos sklypą einančiu keliu, jis negali nušienauti pievos. Apelianto vertinimu, pasinaudojimas atsakovės keliu atitinka proporcingumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas yra tikimybė, kad nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Be to, tam, kad teismas taikytų laikinąsias apsaugos priemones, jas taikyti prašantis asmuo turi tikėtinai pagrįsti savo ieškinio reikalavimą (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas yra būsimo teismo sprendimo, kuriuo išsprendžiamas tarp šalių kilęs teisminis ginčas, įvykdymo galimybės užtikrinimas siekiant išvengti situacijų, kai teismo sprendimo įvykdymas, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali komplikuotis nuo jo įvykdymo pasunkėjimo iki tapimo visiškai neįvykdomu. Siekdamas užtikrinti byloje pareikštų reikalavimų įvykdymą, teismas turėtų taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios yra būtinos, bei realiai gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas turi atitikti ekonomiškumo, proporcingumo, šalių interesų pusiausvyros principus.
Siekiant nustatyti, ar byloje yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, būtina atsižvelgti į pareikštų reikalavimų pobūdį bei įvertinti, ar šių pareikštų reikalavimo tenkinimo atveju būtų įmanoma įvykdyti sprendimą. Kaip matyti iš ieškinio turinio, ieškovas prašo nustatyti servitutą. Teismui pripažinus šį ieškovo reikalavimą pagrįstu, ieškovas turėtų teisę naudotis atsakovei priklausančio žemės sklypo dalimi. Dėl to ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra susijęs su teismo sprendimo neįvykdo rizika. Taip pat taikant laikinąsias apsaugos priemones neturi būti sprendžiami klausimai, į kuriuos turėtų būti atsakyta tik galutiniu teismo sprendimu. Ypač negali būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės, kurių taikymas iš esmės reikštų ieškinio reikalavimų patenkinimą dar neišnagrinėjus bylos iš esmės. Teismų praktikoje pripažįstamas tik vienintelis atvejis, kuriam esant laikinosiomis apsaugos priemonėmis gali būti sprendžiami klausimai, į kuriuos paprastai turėtų būti atsakyta tik galutiniu teismo sprendimu, t. y. tik pareiškus prevencinį ieškinį. Pasak apeliacinio teismo, prevencinio ieškinio specifika lemia, kad laikinoji apsaugos priemonė ir ieškinio dalykas, taip pat būsimo teismo sprendimo turinys gali visiškai ar iš dalies sutapti (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugpjūčio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1745/2011, 2012 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-532/2012, 2013 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2147/2013). Nagrinėjamu atveju ieškovas nepareiškė prevencinio ieškinio, dėl to taikomų laikinųjų apsaugos priemonių klausimas turi būti sprendžiamas išimtinai orientuojantis tik į teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimą arba negalėjimą jo įvykdyti.
Taip pat pažymėtina, jog ieškovas, grįsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymą – siekiu užkirsti kelią žalos atsiradimui, šių aplinkybių neįrodė.
Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties panaikinti atskirajame skunde nurodytų motyvų pagrindu nėra teisinio pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Plungės rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 13 d. nutartį palikti nepakeistą.