Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-1874-638/2021

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-12-29
Bylos Nr.: e2A-1874-638/2021
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Egidijus Tamašauskas, Lina Žemaitienė, Diana Labokaitė
Ieškovas: R. J.
Atsakovas: Šakių rajono savivaldybei ir biudžetinei įstaigai Šakių kultūros centrui

Kategorijos

1.1.6.3Darbo teisių gynimas

Civilinė byla Nr. e2A-1874-638/2021Teisminio proceso Nr. 2-40-3-00994-2020-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.3.; 1.3.2.5.2 (S)

Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gruodžio 29 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dianos Labokaitės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Egidijaus Tamašausko, Linos Žemaitienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. J. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. J. ieškinį atsakovams Šakių rajono savivaldybei ir biudžetinei įstaigai Šakių kultūros centrui dėl neteisėto atleidimo iš darbo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas, patikslinęs ieškinio reikalavimus, prašė panaikinti Šakių rajono savivaldybės mero E. P. 2020 m. lapkričio 16 d. potvarkį Nr. MP-98 „D. Š. rajono savivaldybės mero 2020 m. spalio 23 d. potvarkio Nr. MP-94 „D. Š. kultūros centro direktoriaus R. J. atšaukimo iš direktoriaus pareigų“ pakeitimo“, pripažinti neteisėtu R. J. atleidimą iš Šakių kultūros centro (toliau – Centro) direktoriaus pareigų ir grąžinti į šias pareigas, iš atsakovo Šakių kultūros centro ieškovui R. J. priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos (2020 m. lapkričio 16 d.) iki sprendimo įvykdymo dienos, tuo atveju, jeigu teismas atmestų reikalavimą pripažinti ieškovo atleidimą iš pareigų neteisėtu, ieškovas prašo perkelti jo atleidimo datą įspėjimo terminui, kuris turėjo būti taikomas ieškovui (keturiems mėnesiams) ir priteisti iš atsakovo Šakių kultūros centro vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, priteisti iš atsakovo Šakių rajono savivaldybės ieškovo R. J. naudai 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, iš atsakovų priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodė ir paaiškino, kad 2013 m. balandžio 30 d. ieškovas ir atsakovė Šakių rajono savivaldybės taryba sudarė darbo sutartį Nr. DP 52 (toliau – darbo sutartis) ir ieškovas pradėjo eiti Šakių kultūros centro direktoriaus pareigas. Darbo sutartyje ieškovas ir atsakovė susitarė, jog atleidžiant ieškovą darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, taikomi įspėjimo terminai, numatyti Darbo kodekso 130 straipsnyje. Darbo santykių laikotarpyje iki 2019 m. ieškovas visuomet savo pareigas atliko nepriekaištingai, gavo apdovanojimus už vadovavimą ir neturėjo jokių nuobaudų. Atitinkamai 2018 m. Centro direktoriaus – ieškovo – veiklą savivaldybės meras E. P. (toliau – meras, E. P.) įvertino „labai gerai“. Būdamas Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (toliau LVŽS) Šakių skyriaus pirmininku 2017 m. ir 2019 m. kandidatavo į savivaldybės mero postą. Abiejuose rinkimuose laimėjo E. P.. Nuo 2017 m. mero rinkimų buvo sudaryta koalicija, kurioje reikšmingą dalį sudarė LVŽS nariai, todėl atsitraukus kuriam nors koalicijos partneriui, koalicija griūtų, todėl tuo laikotarpiu ieškovas buvo tinkamas vadovas merui. Po 2019 m. mero rinkimų, LVŽS liko opozicijoje ir prasidėjo „oponentų valymas“. Naudodamasis einamomis pareigomis, meras ėmė sistemingai kaltinti, kad ieškovas netinkamai vykdo pareigas, netinkamai elgiasi viešojoje erdvėje ir pan., o tokius veiksmus, neabejotinai turinčius psichologinio smurto požymių, ieškovas įvardija mobingu. Ieškovas buvo priverstas aiškintis dėl bendravimo su žiniasklaida turinio, meras klausė ieškovo, ar pastarasis vis dar nori eiti savo pareigas. Audito skyrius 2020 m. rugsėjo 18 d. priėmė vertinimo ataskaitą Nr. AS3-(24.1)-2 ir rekomendacijas (toliau – Audito ataskaita). Auditorė teigė, kad ieškovas, skirdamas premijas ir priemokas kultūros darbuotojams, pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo (toliau – Darbo apmokėjimo įstatymas) nuostatas. Tačiau jokie konkretūs nustatyti pažeidimai (t. y., kam nepagrįstai buvo sumokėti pinigai, kokios konkrečios sumos ir t.t.) įvardinti nebuvo. Dėl audito ataskaitoje nurodytos pastabos, susijusios su Lietuvos Respublikos Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (toliau – Interesų derinimo įstatymas) nuostatų taikymu, ieškovas atkreipė dėmesį, jog audito skyriui žinoma, kad ieškovo sutuoktinė centre dirba nuo 2004 m. balandžio 2 d., o dukra - nuo 2016 m. rugpjūčio 5 d. Tačiau iki šiol jokių pastabų dėl pažeidžiamų Interesų derinimo įstatymo nuostatų nebuvo gauta. Audito skyrius atitinkamų pažeidimų nebuvo nustatęs ir 2020 m. sausio 22 d. – 2020 m. vasario 18 d. atlikto audito metu.

3. Ieškovas dėjo visas pastangas, siekdamas išsaugoti darbą Centre, kadangi atlyginimas buvo jo pragyvenimo šaltinis, o pati kultūrinė veikla ir sukurtas kolektyvas – itin brangūs asmeniškai. Ieškovas nurodė niekuomet nepiktnaudžiavęs savo pareigomis ir prašė mero skirti daugiau laiko atsižvelgti į audito išvadas. Be to, mero nurodymu buvo parengtas ir merui pateiktas pirminis taikos sutarties projektas. Visgi netrukus tapo akivaizdu, kad meras savo pareigų suteikiamą viršenybę siekia panaudoti savo asmeninių ambicijų tenkinimui. Meras pareikalavo, kad ieškovas viešai paskelbtų „pripažinimą, kad neadekvačiai įvertino mero vertinimo metu duotas pastabas ir vėliau audito ataskaitoje pateiktas išvadas [...] pripažįsta, kad dėl savo nesupratimo ir neteisingo įstatymo interpretavimo pažeidė jo nuostatas [...]“. Be to, meras nurodė, kad „Taikos sutartis nesudaroma, o pripažįstamas Šakių rajono savivaldybės ieškinys (t. y. pripažįstant, kad Vertinimo išvada ir potvarkis Nr. MP-16 yra teisėti), nereiškiant pretenzijų į patirtas bylinėjimosi išlaidas“. Tik tokiu atveju, anot mero, būtų atšauktas potvarkis dėl atšaukimo „be jokių terminų ir bandomųjų laikotarpių“. Meras 2020 m. lapkričio 16 d. potvarkiu atšaukė ieškovą iš pareigų, todėl ieškovas mano, kad potvarkio dėl atšaukimo atidėjimas buvo priemonė ieškovą priversti pripažinti savivaldybės ieškinį kitoje byloje.

Šalies argumentai

4. Ieškovas nesutinka su atšaukimu iš pareigų (atleidimu iš darbo), kadangi šis atleidimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Ieškovas buvo atleistas iš darbo pažeidžiant teisės aktų normas, t. y. nesant faktinio ir teisinio pagrindo atleidimui. Nurodo, kad atšaukiant biudžetinės įstaigos vadovą svarbu atkreipti dėmesį į viešąjį interesą bei tai, kad šiuo atveju savivaldybės meras neturėjo teisės atšaukti ieškovo iš pareigų, kadangi tokia teisė pagal biudžetinių įstaigų įstatymą (toliau – BĮĮ) paskirta savivaldybės tarybai. Ieškovas nepadarė pažeidimų, kuriuos meras įvardino kaip „kaltus veiksmus“, o buvo atleistas dėl to, kad kandidatavo į mero postą ir tokiu būdu užsitraukė mero E. P. nemalonę. Ieškovo atžvilgiu daugiau nei pusantrų metų buvo taikomas sistemingas mobingas, o galiausiai, pasitelkiant administracinį resursą, sugalvotos priežastys, atšaukiant ieškovą iš pareigų įvardintos „kaltais veiksmais“, lėmusiais pasitikėjimo ieškovu praradimą. Ieškovas buvo verčiamas viešai pareikšti, kad neadekvačiai vertino mero pastabas bei pripažinti atsakovo ieškinį kitoje byloje, tokiu būdu išsaugant darbo santykius. Ieškovui atsisakius tai padaryti, meras atšaukė jį iš centro vadovo pareigų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovas, neteisėtai nutraukdamas darbo santykius su ieškovu, pažeidė viešąjį interesą ir nesilaikė darbo sutartyje įtvirtintų susitarimų dėl įspėjimo termino. Ieškovo ir atsakovo sudarytos darbo sutarties 11 punkte, kaip įspėjimo terminą nustatančioje konkrečioje normoje, nurodytas iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusio Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 130 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį raštu pasirašytinai įspėjęs darbuotoją prieš du mėnesius, o darbuotojai, nurodyti DK 129 straipsnio 4 dalyje (be kita ko – auginantys vaikų iki keturiolikos metų), apie atleidimą iš darbo turi būti įspėti ne vėliau kaip prieš keturis mėnesius. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas augina dukrą, gimusią (duomenys neskelbtini)t. y. jo atveju turėjo būti taikomas keturių mėnesių įspėjimo terminas.

5. Ieškovas nurodė, kad jo atžvilgiu ilgą laiką buvo naudojamas psichologinis smurtas, kuris pasireiškė intensyviais veiklos patikrinimais, neadekvačiomis nuobaudomis, bendradarbiavimo stoka, ignoravimu bei subjektyviu ir nepagrįstu 2019 m. veiklos įvertinimu bei pareiginės algos kintamosios dalies – priedo prie algos panaikinimu. Ieškovas buvo neteisėtai atleistas iš darbo, o iki atleidimo, siekiant priversti ieškovą sutikti su visais mero E. P. pageidavimais, ieškovas buvo verčiamas viešai skelbti nepagrįstą informaciją, žeminančią jo orumą, aiškiai nurodant, kad tik įvykdžius mero reikalavimus ieškovas nebus atleistas iš pareigų. Atšaukus ieškovą iš pareigų atsakovas viešai žemino ieškovą ir skleidė neteisingą informaciją, iš kurios galėjo susidaryti įspūdis, kad ieškovas neteisėtai išeikvojo ar pasisavino apie 10 000 Eur ir dar siūlė susitarti, kad tam tikra informacija nebūtų viešinama. Vadinasi, atsakovas neužtikrino saugios darbo aplinkos ir darbuotojo teisių. Dėl neteisėto ir gerai moralei prieštaraujančio atsakovo atstovo elgesio, kuris laikytinas mobingu, ieškovas patyrė ir vis dar patiria didelį stresą ir išgyvenimus. Ieškovas ilgą laiką buvo žeminamas viešai, kadangi meras dėl savo pareigų turi didesnes galimybes skleisti savo nuomonę ir tai buvo daroma ir atsakovo interneto svetainėje, kuri yra neabejotinai žinoma visiems savivaldybės gyventojams. Ieškovo atžvilgiu paskleista melaginga informacija, jis buvo verčiamas pasirinkti – viešai žeminti arba susitaikyti su atleidimu iš darbo. Dėl patirto ilgalaikio streso suprastėjo ieškovo miegas, pasitikėjimas savimi ir savivertė.

Atsiliepimas

6. Atsakovai atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovų atstovai nurodė ir paaiškino, kad neigiamo pobūdžio veiksmų virtinė kilo ir buvo toliau vykdoma paties ieškovo – pradedant viešu savivaldybės diskreditavimu vietinėje spaudoje dėl 2019 m. kalėdinės eglutės papuošimo (ne tik neteisingai pateikiant faktus, bet ir siekiant supriešinti gyventojus su savivaldybe), vėlesniais viešais pareiškimais, o galiausiai – teisiniais procesais prieš savivaldybę bei itin nepagarbaus pobūdžio terminologija, kuri atsispindi ir patikslintame ieškinyje. Ieškovui teigiant, kad meras jo atžvilgiu ilgą laiką naudojo mobingą, savivaldybė pažymi, jog būtent meras E. P. per visą aptariamą laiką dėjo visas pastangas tam, kad būtų galima surasti konstruktyvų dialogą – pavyzdžiui: (1) būtent ieškovo veiklos vertinimo metu meras nurodė ieškovui pastabas, kaip turėtų būti koreguojama jo paties ir centro veikla (nors jau tada pradėjo aiškėti faktai, dėl kurių buvo galima suabejoti, ar meras turi pakankamą pagrindą pasitikėti ieškovu); (2) daugybės neformalių pokalbių metu kvietė konstruktyviam darbui ir dialogui (įskaitant ir derybas dėl taikos sutarties sudarymo); (3) net ir po 2020 m. spalio 23 d. potvarkio dėl atšaukimo atidėjo jo įsigaliojimo terminą, siekdamas įsitikinti, ar ieškovas yra pasirengęs konstruktyviam darbui. Nepaisydamas to, ieškovas visiškai nereagavo į pagrįstas mero E. P. ieškovui pateiktas pastabas ir jas, kaip nurodyta patikslintame ieškinyje, ginčijo DGK, nuolat skleidė tendencingą ir destruktyvią informaciją viešojoje erdvėje (tokiu būdu sudarydamas prielaidas, kad savivaldybės resursai būtų naudojami būtent ieškovo sukuriamų/sukurtų problemų sprendimui). Meras, siekdamas visuomenei paaiškinti ieškovo atšaukimo priežastis, ne tik potvarkyje dėl atšaukimo referavo į audito ataskaitą, tačiau išplatino ir viešą pranešimą, kuriame aiškiai išdėstė tokio atšaukimo priežastis. Tokie savivaldybės veiksmai vertintini kaip visiškai atitinkantys viešąjį interesą, siekiant skaidraus ir viešo BĮ kontrolės proceso. Atlikto audito metu buvo nustatyti konkretūs pažeidimai, jų mastas didelis ir reikšmingas – susijęs ne tik su vadybiniais elementais, tačiau taip pat ir su viešųjų bei privačių interesų supainiojimu, neracionaliu viešųjų lėšų naudojimu. Pats ieškovas pripažino šiuos pažeidimus egzistuojant. Su patikslintu ieškiniu nepateikti jokie audito metu nustatytus pažeidimus paneigiantys įrodymai, išskyrus tik subjektyvų paties ieškovo vertinimą. Nors patikslintame ieškinyje nuosekliai bandoma paneigti audito ataskaitoje užfiksuotus faktus (teigiant, jog jie nenustatyti ir neegzistavo), tačiau savivaldybė pabrėžia, kad būtent audito ataskaita yra tas įrodymas, kuriame šie pažeidimai užfiksuoti. Audito ataskaitoje, be kitų pažeidimų, aiškiai nurodyta, kad ieškovas neužtikrino skaidraus ir racionalaus lėšų naudojimo. centrui skiriamos lėšos turi būti naudojamos ne tik taip, kad atitiktų teisės aktų reikalavimus (t. y. kiekvienas mokėjimas turi būti tinkamai įformintas), bet taip pat ir taip, kad atitiktų racionalų ir taupų lėšų bei turto naudojimą. Tai yra ypatingai svarbu, kadangi centras finansuojamas viešosiomis, t. y. savivaldybės biudžeto, lėšomis, todėl mokesčių mokėtojų pinigai turi būti naudojami tik griežtai pagal teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Savivaldybė pažymi, kad pagal audito ataskaitoje minimą 2019 m. rugsėjo 26 d. įsakymą netinkamai įforminant premijas centro darbuotojams, buvo išmokėta 9 743,36 Eur dydžio suma. Ieškovo sutuoktinė ir dukra gavo vienus iš didžiausių priedų: I. J. skirta 1 010,32 Eur, o E. Š. – 730,06 Eur dydžio suma. Abiejų jų atžvilgiu priedo skyrimo pagrindas yra „įvertinus labai gerai darbuotojo praėjusių kalendorinių metų veiklą“. Tai pažeidžia viešąjį interesą, nors būtent interesų derinimo įstatymas nustato aiškų mechanizmą, kaip šioje situacijoje turėjo elgtis ieškovas – nusišalinti nuo sprendimų savo sutuoktinės ir dukros atžvilgiu (Interesų derinimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalis). Ieškovas to nepadarė, todėl tai pagrįstai atsispindi audito ataskaitoje.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Marijampolės apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 11 d. sprendimu ieškinį atmetė.

8. Teismas nurodė, kad Vietos savivaldos įstatyme (toliau - VSĮ) aiškiai atribota savivaldybės tarybos ir mero kompetencija priimti sprendimus dėl tam tikrų savivaldybės biudžetinių įstaigų (toliau – BĮ) vadovų skyrimo į pareigas ir atleidimo iš jų. BĮ, išskyrus švietimo įstaigas ir seniūnijas, vadovus priima į pareigas ir atleidžia iš jų savivaldybės meras, o švietimo įstaigų vadovų skyrimas į pareigas ir atleidimas iš jų priskirtas išimtinei savivaldybės tarybos kompetencijai. Kadangi centras pagal Lietuvos Respublikos švietimo įstatymą neatitinka švietimo įstaigos sąvokos apibrėžimo, teismas sprendė, kad savivaldybės meras turėjo teisę atšaukti ieškovą iš pareigų. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad centro nuostatų 9.11 punkte nurodyta, kad savivaldybės taryba turi teisę priimti į pareigas ir iš jų atleisti centro direktorių. Taip pat centro direktoriaus pareigybės aprašymo 4 ir 5 punktuose nurodyta, kad direktorius yra tiesiogiai pavaldus savivaldybės merui, kuris skiria direktorių į pareigas ir iš jų atleidžia, o atskaitingas - (steigėjo) teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai. Dėl to teismas nesutiko su patikslintame ieškinyje nurodytu teiginiu, kad ieškovą iš pareigų galėjo atšaukti tik savivaldybės taryba, bet ne meras. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovo minima Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-308/2008 buvo priimta dar iki 2017 m. liepos 1 d., kai galiojo DK, kuris nenumatė darbo sutarties nutraukimo pagrindų, taikomų išimtinai tik juridinio asmens vadovui. Iki to laiko vadovo atšaukimo institutas buvo nustatytas atskirų rūšių juridinių asmenų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme, Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatyme ir kt.), o darbo sutartis nutraukiama pagal tuo metu galiojusio DK 124 straipsnio 1 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-522-313/2018). Teismo vertinimu, savivaldybės meras turėjo teisę atšaukti BĮ centro direktorių – ieškovą – iš pareigų DK 104 straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais, kaip praradus juo pasitikėjimą, nesiaiškinant konkrečių priežasčių, dėl kurių buvo prarastas pasitikėjimas vadovu. Teismas pažymėjo, kad šiuo konkrečiu atveju prarastą pasitikėjimą centro vadovu lėmė kalti jo veiksmai. Nuo aplinkybės, ar nustatoma ieškovo kaltė, priklauso įspėjimo termino taikymo būtinumas.

9. Teismas nurodė, kad ieškovo darbo sutarties 11 punkte buvo įtvirtinta sąlyga, jog įspėjimo terminai, kai ši darbo sutartis gali būti nutraukiama darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, nustatomi pagal DK 130 straipsnio nuostatas. Iki 2017 m. liepos 1 d. šio straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį raštu pasirašytinai įspėjęs darbuotoją prieš du mėnesius, o darbuotojai, nurodyti DK 129 straipsnio 4 dalyje, apie atleidimą iš darbo turi būti įspėti ne vėliau kaip prieš keturis mėnesius. Šios nuostatos, remiantis DK 129 straipsnio 1 dalimi, buvo taikomos darbo sutartį nutraukiant darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės. Teismas pažymėjo, kad vadovo atšaukimas tais atvejais, kai dėl pasitikėjimo praradimo nėra jo kaltės, savo esme yra atleidimas darbdavio iniciatyva, nesant darbuotojo kaltės. Darbo sutarties 11 punkte nėra tiesioginės nuorodos būtent į iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusio DK 129 straipsnį, tuo labiau, neaiškios darbo sutarties sąlygos visada aiškinamos darbuotojo naudai. Teismas padarė išvadą, kad darbo sutarties 11 punktu šalys susitarė ir dėl specialių absoliučios teisės atšaukti BĮ vadovą įgyvendinimo sąlygų – įspėjimo terminų nesant darbuotojo kaltės. Teismas sprendė, kad šiuo atveju darbdavys pats atsisakė teisės atšaukti ieškovą iš pareigų be įspėjimo, kitaip susitardamas darbo sutartyje, todėl tai nelaikytina atšaukimo iš pareigų absoliutumo pažeidimu.

10. Teismas nurodė, kad savivaldybės meras priėmė potvarkį dėl atšaukimo vadovaudamasis DK, VSĮ ir BĮĮ įstatymų nuostatomis, tačiau ir atsižvelgdamas į audito skyriaus audito ataskaitoje esančias išvadas. Teismas padarė išvadą, kad savivaldybės meras nepasitikėjimą ieškovu motyvavo audito ataskaitoje nurodytais kaltais ieškovo veiksmais, iš jų išskiriant interesų derinimo įstatymo, darbo apmokėjimo įstatymo nuostatų pažeidimus bei Centro darbuotojų vertinimo procedūrų pažeidimus. Reiškia, būtent audito ataskaitoje nurodytų pažeidimų įvertinimas aktualus ieškovo (ne)kaltiems veiksmams nustatyti. Teismo vertinimu, tai, kad atlikus vidaus auditą buvo nustatyta, jog ieškovas, kaip direktorius, neužtikrino centre vidaus kontrolės sukūrimo, jos tobulinimo; centro nuostatų atitikimo įstaigos veiklą reglamentuojantiems teisės aktams; darbuotojų darbo apmokėjimo, darbo režimo ir darbo laiko apskaitos aiškumo ir skaidrumo; pažeidė Interesų derinimo įstatymą ir kt. leidžia daryti išvadą, kad ieškovas prarado Savivaldybės mero pasitikėjimą dėl savo kaltų veiksmų. Teismas sprendė, kad centro direktorius netinkamai organizavo kultūros centro veiklą ir netinkamai jai vadovavo, nesivadovavo teisės aktų reikalavimais, neužtikrino, kad teisės aktų reikalavimų centre būtų laikomasi, pareiginėse instrukcijose numatytas funkcijas vykdė netinkamai. Teismas nurodė, kad ieškovo atšaukimą iš biudžetinės įstaigos vadovo pareigų lėmė ne jo dalyvavimo politinėje veikloje faktas ar vieši pasisakymai, o, kartu atsižvelgiant į jau nurodytus pažeidimus audito ataskaitoje, ir susiklosčiusi interesų konflikto situacija, kurios ieškovas dar kurį laiką gavęs audito ataskaitą ar jos projektą, nepripažino ir nesutiko spręsti pagal Interesų derinimo įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytą nusišalinimo nuo sprendimų, susijusių su jo sutuoktine ir dukra, mechanizmą. Teismo vertinimu, yra nustatyta, kad ieškovas buvo atšauktas iš pareigų dėl jo kaltų veiksmų ir sprendžia, kad atsakovė savivaldybė neturėjo pareigos taikyti darbo sutarties 11 punktą ir įspėti ieškovą DK numatytu terminu apie darbo sutarties nutraukimą, kadangi ieškovas buvo atšauktas iš pareigų dėl kaltų veiksmų.

11. Teismas nurodė, kad ieškovas neįrodė neturtinės žalos fakto, t. y., jog jis patyrė tokių neigiamų išgyvenimų, kurie buvo itin stiprūs, intensyvūs, jog būtų pagrindas konstatuoti neturtinės žalos faktą. Ieškovas teigė, kad buvo intensyviai tikrinta jo vadovaujamo centro veikla, tačiau pateikė tik vieną jo teiginį pagrindžiantį dokumentą – 2019 m. birželio 13 d. savivaldybės mero prašymą dėl informacijos pateikimo. Teismo posėdžio metu savivaldybės meras paaiškino, kad netenkino ieškovo prašymo suteikti centrui aukščiausią kategoriją, kadangi centro kolektyvai (orkestras, kaimo kapela) „baigia išsivaikščioti“, muzikuojantys miestiečiai neburiami į jokius meno kolektyvus, o iš esmės centro veikloje remiamasi Šakių cirko mokykla. Teismo vertinimu, ieškovas taip pat nepateikė įrodymų, kad dėl jo atšaukimo iš centro vadovo pareigų jam buvo konstatuoti kokie nors sveikatos sutrikimai, sumažėjo galimybė konkuruoti darbo rinkoje, atsirado sunkūs pragyvenimo šaltinio praradimo turtiniai padariniai. Įvairūs pasisakymai per viešąsias informavimo priemones, socialiniuose tinkluose, buvo skelbiami ir paties ieškovo iniciatyva. Teismui sprendė, jog nėra pagrindo sutikti su ieškovu, kad centro vidaus auditas buvo atliekamas siekiant asmeniškai pakenkti ieškovui dėl jo pažiūrų ir priklausymo politinei partijai. Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovo prašymą priteisti neturtinę žalą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

12. Apeliaciniu skundu ieškovas R. J. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

12.1. Teismas konstatavo, kad tarp šalių vyko „derybos dėl taikos sutarties sudarymo“, tačiau visiškai neanalizavo ieškovo pateiktų dokumentų bei paaiškinimų, jų nevertino ir sprendime nepasisakė dėl tokių „derybų“ konteksto ir teisėtumo. Iš tiesų jokios derybos nevyko – meras, priėmęs potvarkį dėl atšaukimo, savo potvarkį sustabdė ir pareikalavo, kad ieškovas pripažintų savivaldybės ieškinį.

12.2. Nepaisant to, kad pasikeitus teisės aktų nuostatoms yra įtvirtinta savivaldybės mero teisė atleisti biudžetinės įstaigos vadovą tiesiog praradus pasitikėjimą juo, jokios įstatymų nuostatos nesuteikia teisės savivaldybių merams piktnaudžiauti valdžia ir diskriminuoti asmenis, dirbančius valstybės tarnyboje. Teismas be jokių argumentų išaiškino, kad diskriminacijos ieškovo atžvilgiu nebuvo, kadangi jis buvo atleistas dėl kaltės – teisės aktų pažeidimų. Ieškovo įsitikinimu, teismas, visiškai ignoruodamas mero elgesį, t. y. faktą, kad meras siekė priversti mainais į išsaugotą darbo vietą pripažinti savivaldybės ieškinį, o to nepadarius – atleido jį iš pareigų, legitimavo tokį valdžios institucijos vadovo gerai moralei prieštaraujantį veiksmą, atliekamą naudojantis tarnybine padėtimi, t. y. teisės aktuose įtvirtinta teise atleisti biudžetinės įstaigos vadovą vienasmeniškai. Akivaizdu, kad toks mero elgesys yra ne tik prieštaraujantis gerai moralei, bet teisės aktams. Jokie įstatymai nesuteikia teisės savivaldybės merui reikalauti iš pavaldinio, kad pastarasis atsisakytų savo teisių mainais į išsaugomą darbo vietą. Jokiame teisės akte nenumatyta ir galimybė audituoti savivaldybei priklausančią įstaigą dėl merui neįtinkančių įstaigos vadovo pasisakymų spaudoje.

12.3. Teismas sprendime nenurodė, kokius konkrečius pažeidimus, susijusius su centro darbuotojų darbo apmokėjimu ir premijavimu, jis neva atliko. Pasisakant dėl teismo paminėto dokumento – audito ataskaitos, pirmiausia ieškovas atkreipia dėmesį, jog vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 28 str. 6 d. įtvirtinta procedūra, audito ataskaitos pateikiamos savivaldybės administracijos direktoriui ir audituotų subjektų vadovams, o šie turi priimti sprendimus dėl vidaus audito rekomendacijų įgyvendinimo. Įstatyme nurodyta procedūra buvo pažeista, kadangi administracijos direktorius nepriėmė jokio sprendimo. Ieškovas, laikydamasis įstatyme numatytos procedūros, 2020 m. spalio 5 d. pateikė šios ataskaitos pagrindu priimtą sprendimą, kuriame argumentuotai pasisakė dėl visų audito ataskaitoje pateiktų rekomendacijų. Iš sprendimo turinio akivaizdu, kad aukščiau išvardintų ir detaliai pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodytų ieškovo paaiškinimų teismas nevertino.

12.4. Pažymėtina, jog nustatytų pažeidimų nepagrįstumas buvo aptartas ir teismo posėdžiuose – ieškovas ir jo atstovas 2021 m. liepos 13 d. posėdžio metu pateikė detalius paaiškinimus ir atsakė į pateiktus klausimus. Ieškovas, be kita ko, paaiškino, kad premijos dvylikai centro darbuotojų buvo skirtos už 2018 m. įvertinimą „labai gerai“. Ieškovas pažymėjo, kad būtent ant šių darbuotojų pečių gulė visas 2018 m. neeilinių didžiausių renginių organizacinis krūvis ir jokios išimtinės sąlygos cirko kolektyvo vadovei (sutuoktinei) ir cirko baletmeisterei (dukrai) nebuvo sudarytos. Ieškovas pateikė detalią informaciją apie 2018 metais organizuotus renginius. Ieškovas taip pat pažymėjo, jog 2013 m. dalyvaudamas konkurse į centro vadovo pareigas jis deklaravo ir pateikė visus dokumentus apie savo santykį su centre dirbančiais artimais šeimos nariais – ši informacija septynerius metus buvo žinoma savivaldybės juridiniam skyriui ir visą tą laikotarpį skyriuje dirbusiai juristei J. Š., bet jokios rekomendacijos ar įspėjimai jam niekuomet nebuvo pateikti nei žodžiu, nei raštu. Teismas neatkreipė dėmesio ir į aplinkybę, jog 2021 m. liepos 13 d. auditorė D. R. negalėjo atsakyti į klausimus dėl konkrečių pažeidimų, susijusių su darbuotojų darbo užmokesčius ir premijavimu, kuriuos padarė ieškovas.

12.5. Teismas nepasisakė ir dėl kitos svarbios aplinkybės, neabejotinai reikšmingos šioje civilinėje byloje. Savivaldybė viešai paskelbė, kad ieškovas „neteisėtai panaudojo beveik 10 tūkstančių eurų“. Šiuo metu, t. y. praėjus daugiau nei metams nuo esą paaiškėjusių aplinkybių, kad ieškovas neva neteisėtai panaudojo beveik 10 000 Eur, jokios pretenzijos ieškovui nėra pareikštos. Ši aplinkybė papildomai patvirtina, jog tiek atsakovams, tiek merui yra žinoma, kad iš tiesų ieškovas nepadarė pažeidimų ir jokių „beveik 10 000 Eur“ neteisėtai nepanaudojo.

12.6. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad nėra pagrindo ieškovui priteisti neturtinę žalą. Ieškovas nepadarė jokių pažeidimų (t. y. nepanaudojo neteisėtai beveik 10 000 Eur ir kt.), kurie galėtų būti traktuojami kaip kaltė, leidžianti nesilaikyti teisės aktuose įtvirtintų įspėjimo apie atleidimą iš pareigų terminų. Faktas, kad meras siūlė ieškovui atšaukti potvarkį dėl atšaukimo „be jokių terminų ir bandomųjų laikotarpių“ mainais į savivaldybės ieškinio pripažinimą ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, įrodo, jog pažeidimų, kurie galėtų būti laikomi pagrindu atleisti biudžetinės įstaigos vadovą dėl kaltės, nesilaikant įspėjimo terminų, nebuvo. Šios aplinkybės patvirtina, kad teismo sprendimas, kuriuo atmetamas ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, yra nepagrįstas.

Atsiliepimas

13. A. Š. rajono savivaldybė ir biudžetinė įstaiga Šakių kultūros centras atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

13.1. Jokiais įrodymais nepagrįsti apelianto teiginiai apie tai, kad jis iš Centro vadovo pareigų buvo atšauktas dėl to, jog nesutiko sudaryti taikos sutarties su savivaldybe. Šiuo atveju savivaldybė pabrėžia, kad derybos dėl taikos sutarties buvo nukreiptos į savivaldybės siekį išspręsti susidariusią situaciją bei užbaigti visus ieškovo inspiruotus konfliktus. Ieškovo atšaukimą nulėmė objektyviais įrodymais byloje patvirtinti audito metu nustatyti teisės aktų pažeidimai. Teismas sprendime aiškiai, tiksliai, objektyviai ir išsamiai įvertino visus pažeidimus, kurie nulėmė ieškovo atšaukimą iš centro vadovo pareigų. Teismas, atsižvelgdamas į BĮĮ nustatytą reglamentavimą ir teismų suformuotą praktiką, teisėtai ir pagrįstai nurodė, kad ieškovas pažeidė jam tenkančias pareigas, jas vykdė aplaidžiai ir netinkamai, ir būtent tai lėmė viešojo intereso pagrindu ieškovą atšaukti iš pareigų. Teismas sprendime objektyviai ir išsamiai įvertino atšaukimo priežastis. Ieškovas nepateikė jokių teismo išvadas galinčių paneigti įrodymų.

13.2. Ieškovas savo veiksmais supainiojo viešuosius ir privačius interesus. Vien ta aplinkybė, jog ieškovas nesiėmė veiksmų potencialiam interesų konfliktui spręsti, lėmė mero E. P. pareigą imtis veiksmų dėl tokios situacijos. Net ir nesant kitų pažeidimų (kurie yra nustatyti audito ataskaitoje) toks viešųjų ir privačių interesų supainiojimas yra pakankamas pagrindas atšaukti ieškovą iš pareigų dėl jo kaltės. Savivaldybės meras E. P. ne kartą ragino ir geranoriškai siekė, kad ieškovas žmogiškai pripažintų suklydęs, imtųsi visų priemonių audito ataskaitoje nurodytiems pažeidimams ištaisyti, užbaigtų visus konfliktus. Tačiau pats ieškovas pasirinko tolesnį konfrontacijos kelią, eskalavo konfliktą viešojoje erdvėje, dėl ko tolesnis konstruktyvus darbas nebuvo įmanomas. Šiuo atveju pagal audito ataskaitoje nustatytus duomenis buvo nustatyta ieškovo kaltė, tai tik patvirtina pasitikėjimo praradimo ieškovu faktą.

13.3. Audito ataskaitoje nustatyta, kad apelianto 2019 m. rugsėjo 26 d. įsakymu, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, centro darbuotojams nepagrįstai išmokėta 9 743,36 Eur dydžio suma. Šią aplinkybę nustatė ir pirmosios instancijos teismas, o apeliantas jos niekaip nepaneigė. Tai patvirtina aplaidų pareigų vykdymą viešųjų lėšų naudojimo atžvilgiu. Audito ataskaitoje (1.1 p.) aiškiai nurodyta, kad centro auditas atliktas vadovaujantis centralizuoto vidaus audito skyriaus <...> 2020 metų veiklos planu. Į centralizuoto vidaus audito skyriaus 2020 metų veiklos planą Šakių kultūros centro veiklos ir vidaus kontrolės vertinimas įtrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 28 str. 4 p. ir Šakių rajono savivaldybės centralizuoto vidaus audito skyriaus <...> vidaus audito metodikos nuostatomis“.

13.4. Aplinkybė, kad ieškovui nėra pareikštas reikalavimas dėl 10 000 Eur sumos, niekaip nepaneigia paties pažeidimo fakto. Šis pažeidimas nustatytas audito ataskaitoje, o ieškovas nepateikė jokių priešingą išvadą leidžiančių daryti įrodymų. Pažeidimų faktas yra nustatytas, ir tolesni šių pažeidimų pasekmių pašalinimo veiksmai (pavyzdžiui, sprendžiant dėl žalos atlyginimo) yra su šiuo procesu nesusijęs klausimas, kadangi šioje byloje sprendžiama dėl ieškovo atšaukimo iš pareigų, o kitoje byloje būtų sprendžiama dėl padarytos žalos atlyginimo. Teismas pagrįstai vadovavosi audito ataskaitoje nurodytomis išvadomis, o apeliaciniame skunde nurodomi teiginiai yra subjektyvūs ir niekaip nepagrįsti.

13.5. Nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde ieškovas nenurodė jokių tariamai patirtą neturtinę žalą pagrindžiančių įrodymų. Audito ataskaitoje buvo nurodyti konkretūs ir aiškus veiklos pažeidimai, jų pobūdis ir skaičius itin reikšmingas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

15. Ieškovas prašo prie bylos prijungti naujus įrodymus: ekrano nuotrauką iš EPP portalo civilinėje byloje Nr. e2-4162-876/2020 „Bylos informacija“. Nurodė, kad pateikti šio įrodymo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo poreikio, kadangi atsakovai ieškovo pateiktų mero el. pašto laiškų turinio neginčijo, tačiau teismo sprendime nepagrįstai konstatavus, kad tarp šalių vyko „derybos dėl taikos sutarties sudarymo“ ir ignoruojant tikrąsias tokių „derybų“ aplinkybes, yra būtina vadovautis įrodymais, patvirtinančiais, kad potvarkis dėl atšaukimo ieškovui buvo įteiktas po to, kai savivaldybė pateikė apeliacinį skundą dėl merui nepalankaus sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4162-876/2020, t. y., ieškovui nesutikus pripažinti savivaldybės ieškinį ir pateikus atsiliepimą į apeliacinį skundą, galutiniu potvarkiu meras atleido ieškovą iš pareigų.

16. Be to, Kauno apygardos teisme 2021 m. lapkričio 24 d. gautas ieškovo R. J. atstovo advokato E. V. prašymas priimti paaiškinimus ir papildomus įrodymus - Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-271-684/2021 kopiją, 2021 m. lapkričio 12 d. „Laikraščio valsčius“ 1-o puslapio ir straipsnio „Aukščiausiojo Teismo verdiktas“ kopiją.

17. CPK 323 straipsnis nustato absoliutų draudimą keisti (pildyti) apeliacinį skundą. Todėl papildomi paaiškinimai nepriimami, nes tai yra skundo pildymas. Naujų įrodymų prijungimas apeliacinės instancijos teisme taip pat yra apribotas CPK 314 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis. Išimtys, leidžiančios prijungti naujus įrodymus, yra tokie atvejai, kai pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti įrodymus ir kai tų įrodymų pateikimo būtinybė atsirado vėliau. Šiuo atveju apeliantas teikia kitos bylos proceso įvykių išklotinę iš teismų informacinės sistemos LITEKO, teismo priimtą nutartį kitoje byloje ir laikraščių publikacijas. Duomenys iš teismų informacinės sistemos gali būti naudojami paties teismo, jeigu tai reikalinga bylai išnagrinėti (CPK 179 straipsnio 3 dalis), todėl jų teikti į bylą ir tuo labiau priimti, nėra pagrindo. Laikraščių publikacijos savo esme nėra pirminiai įrodymų apie bylos aplinkybes šaltiniai, todėl neprijungiami ir nebus vertinami.

18. Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl subjekto, turinčio teisę atšaukti biudžetinės įstaigos vadovą iš pareigų (DK 104 straipsnio 1 dalis, Vietos savivaldos įstatymo (VSĮ) 20 straipsnio 2 dalies 16 punktas), taip pat dėl ieškovo atšaukimo iš pareigų sąlygų, kaltų veiksmų nustatymo ir pakankamumo atšaukiant iš pareigų (DK 104 straipsnis).

19. Ieškovas (toliau - ir apeliantas) savo skunde nurodė, kad jokios įstatymų nuostatos nesuteikia teisės savivaldybių merams piktnaudžiauti valdžia ir diskriminuoti asmenis, dirbančius valstybės tarnyboje, todėl meras negalėjo vienasmeniškai priimtu potvarkiu atšaukti biudžetinės įstaigos vadovo iš pareigų. Ieškinio pareiškime ieškovas buvo nurodęs, kad savivaldybės meras neturėjo teisės atšaukti ieškovo iš pareigų, kadangi tokia teisė pagal biudžetinių įstaigų įstatymą (toliau – BĮĮ) paskirta savivaldybės tarybai.

20. Šakių kultūros centro nuostatai (patvirtinti Šakių rajono savivaldybės tarybos 2018 m. sausio 26 d. sprendimu Nr.T-11) nustato, kad Kultūros centras yra savivaldybės biudžetinė įstaiga, kultūros centro savininkas yra Šakių rajono savivaldybė, savininko teises įgyvendinanti institucija - Šakių rajono savivaldybės taryba. Nuostatų II skyriuje išdėstyta savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos kompetencija, nuostatų 9.11 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę priimti į pareigas ir iš jų atleisti Kultūros centro direktorių. Tas pats pakartota Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo (Akto redakcija, galiojusi nuo 2019 m. liepos 2 d. iki 2021 m. spalio 16 d.) 4 straipsnio 2 dalyje, kur nustatyta, kad iš savivaldybės biudžeto išlaikomos biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendina savivaldybės taryba, kuri, be kita ko, priima į pareigas ir iš jų atleidžia biudžetinės įstaigos vadovą. Savo ruožtu Vietos savivaldos įstatymo (toliau – VSĮ, akto redakcija, galiojusi nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. sausio 1 d.) 16 straipsnio 1dalis nustato, kad savivaldybės tarybos kompetencija yra išimtinė ir paprastoji. Išimtinei savivaldybės tarybos kompetencijai priskirtų įgaliojimų savivaldybės taryba negali perduoti jokiai kitai savivaldybės institucijai ar įstaigai (16 straipsnio 6 dalis), tačiau biudžetinių įstaigų vadovų atleidimo iš pareigų klausimai išimtinei savivaldybės tarybos kompetencijai nėra priskirti. VSĮ 20 straipsnis nustato mero įgaliojimus, tame skaičiuje, merui pavesta kontroliuoti ir prižiūrėti savivaldybės viešojo administravimo institucijų, įstaigų ir įmonių vadovų veiklą, kaip jie įgyvendina įstatymus, Vyriausybės ir savivaldybės tarybos sprendimus (2 dalies 11 punktas); taip pat – priimti į pareigas ir atleisti iš jų biudžetinių įstaigų, išskyrus seniūnijas – biudžetines įstaigas, vadovus; įgyvendinti kitas funkcijas, susijusias su visų biudžetinių įstaigų vadovų darbo santykiais, Darbo kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (2 dalies 16 punktas). Tokia pati nuostata yra įtraukta ir į Šakių rajono savivaldybės tarybos 2017 m. birželio 20 d. sprendimu Nr. T-191 patvirtintą Šakių rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamentą, 178.16 punktu mero funkcijos nustatytos priimti į pareigas ir atleisti iš jų biudžetinių įstaigų, išskyrus švietimo įstaigas ir seniūnijas – biudžetines įstaigas, vadovus; įgyvendinti kitas funkcijas, susijusias su visų biudžetinių įstaigų vadovų darbo santykiais, Darbo kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

21. Analogiška nuostata pakartota Šakių kultūros centro direktoriaus pareigybės aprašyme (patvirtintas Šakių rajono savivaldybės mero 2018 m. sausio 28 d. potvarkiu Nr. MT-3), kur nustatyta, kad direktorius yra tiesiogiai pavaldus savivaldybės merui ir atskaitingas savininko (steigėjo) teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai (4 p.). Direktorių konkurso būdu į pareigas skiria ir iš jų atleidžia bei kitas funkcijas, susijusias su direktoriaus darbo santykiais, Darbo kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka vykdo savivaldybės meras (5 p.).

22. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad meras buvo tinkamas subjektas spręsti ieškovo atleidimo iš pareigų klausimą. Tokia išvada yra pateikta ir kasacinio teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-522-313/2018, kad Vietos savivaldos įstatyme aiškiai atribota savivaldybės tarybos ir mero kompetencija priimti sprendimus dėl tam tikrų savivaldybės biudžetinių įstaigų vadovų skyrimo į pareigas ir atleidimo iš jų. Biudžetinių įstaigų, išskyrus švietimo įstaigas ir seniūnijas, vadovus priima į pareigas ir atleidžia iš jų savivaldybės meras. Vadinasi, savivaldybės meras, kuriam pavestos biudžetinių įstaigų vadovų atleidimo iš darbo funkcijos, galėjo spręsti ir dėl vadovo atšaukimo iš pareigų DK 104 straipsnio pagrindu.

23. Vadovaujančių darbuotojų darbo santykių ypatumai įsigaliojus 2016 m. Darbo kodeksui pasikeitė tuo, kad 104 straipsnyje nustatytas atšaukimo institutas (DK 104 straipsnio 1 dalis). DK 104 straipsnyje nustatyta, kad juridinio asmens vadovas gali būti atšaukiamas įstatymuose arba steigimo dokumentuose nustatyta tvarka. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tiriant kiekvieną atšaukimo atvejį reikia analizuoti konkretaus juridinio asmens, iš kurio ketinama atšaukti vadovą, veiklą reglamentuojančius specialius įstatymus ir steigimo dokumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-169-248/2021).

24. Ieškovas dirbo Šakių kultūros centro direktoriumi nuo 2013 m. balandžio 30 d., darbo sutartis buvo nutraukta 2020 m. lapkričio 16 d. Šakių rajono savivaldybės mero 2020 m. lapkričio 16 d. potvarkiu. Kultūros centrų įstatymo 10 straipsnis nustato, kad kultūros centrų darbuotojų darbo santykiai reguliuojami DK normomis. Vadinasi, specialus įstatymas, reguliuojantis kultūros centrų veiklą, darbuotojų darbo santykių reguliavimą nustatė tokį, koks yra Darbo kodekse, kitaip tariant, darbo santykių nutraukimo klausimų sprendimą grąžina į Darbo kodekso normas. Kaip minėta, DK 104 straipsnio 1 dalis nereikalauja, kad atšaukimas iš pareigų kaip darbo sutarties nutraukimo pagrindas būtų įtvirtintas ir įstatyme, ir steigimo dokumente, pakanka, kad viename iš dokumentų būtų numatyta atšaukimo galimybė. Šiuo atveju darytina išvada, kad atšaukimas iš kultūros centro direktoriaus pareigų yra galimas pagal Kultūros centrų įstatymą, kuris savo ruožtu nukreipia į Darbo kodekso normas, 104 straipsnį.

25. Iš apeliacinio skundo turinio galima spręsti, kad apeliantas nesutinka su įstaigos savininko absoliučia teise atšaukti vadovą, t. y. teise atšaukti be jokių motyvų, teigia, kad turėjo būti nustatytos priežastys, tačiau jo kalti veiksmai nebuvo nustatyti.

26. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog tam tikrais atvejais kompetentingo organo absoliuti teisė atšaukti vadovą gali būti ribojama. Pavyzdžiui, kasacinio teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2008, dėl teatro vadovo atšaukimo iš pareigų konstatuota, kad biudžetinių įstaigų steigėjų – valstybės ar savivaldybių institucijų, kurių funkcija – užtikrinti viešojo intereso tenkinimą, sprendimai dėl įstaigos vadovo priėmimo į darbą ar atleidimo turi atitikti viešąjį interesą. Kitoje byloje dėl valstybės įmonės vadovo atšaukimo kasacinis teismas sprendė, kad valstybės įmonės tikslas – teikti viešąsias paslaugas, gaminti produkciją, vykdyti kitą veiklą, siekiant tenkinti viešuosius interesus. Dėl to, nors valstybės įmonės vadovo atšaukimas yra kompetentingo organo diskrecija, ja naudojamasi turi būti taip, kad nenukentėtų viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-3-477-248/2018, 51, 52 punktai). Byloje dėl sveikatos priežiūros įstaigos vadovo atšaukimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-684/2017, remiantis Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymu spręsta, kad kai viešosios sveikatos priežiūros įstaigos vadovas, paskirtas į šias pareigas viešo konkurso būdu, vėliau yra atšaukiamas iš pareigų kompetentingų subjektų, jis gali būti atšauktas iš šių pareigų tik esant atšaukimo priežastims ir darbuotojui nurodžius tokio atšaukimo motyvus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. sausio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-169-248/2021 dėl savivaldybės valdomos UAB vadovo atšaukimo iš pareigų, teismas sprendė, kad pagal VSĮ 6 straipsnio 33 punktą keleivių vežimo vietiniais maršrutais organizavimas yra savarankiškoji savivaldybių funkcija. Byloje nustatyta, kad vykdydama šią funkciją keleivių vežimo paslaugoms įsigyti savivaldybė skelbia konkursus, taigi, šias paslaugas gali teikti bet kuri konkursą laimėjusi įmonė. Savo ruožtu bendrovė gali teikti paslaugas ir kitiems, taip pat ir privatiems ūkio subjektams, todėl ieškovas nepagrindė tokio viešo intereso egzistavimo, kuris lemtų jo atšaukimo ribojimus ir atšaukimo klausimo sprendimą kitaip, nei kitų privačių bendrovių vadovų.

27. Tačiau šios bylos atveju ieškovo atšaukimas iš kultūros centro direktoriaus pareigų nebuvo nemotyvuotas, nes po atlikto įstaigos audito nustatytų pažeidimų meras motyvavo sprendimą ieškovo kaltais veiksmais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. lapkričio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-477-248/2018 išaiškinta, kad sprendžiant dėl kaltų vadovo veiksmų DK 104 straipsnio 2 dalies kontekste netaikytinas standartas, kasacinio teismo praktikoje suformuotas sprendžiant dėl kaltės kaip būtinos sąlygos kvalifikuojant šiurkštų pareigų pažeidimą. Pasitikėjimo vadovu praradimą gali lemti ir tokie kalti vadovo veiksmai, kurie būtų nepakankami pažeidimui pripažinti šiurkščiu. Apie juridinio asmens vadovo kaltus veiksmus DK 104 straipsnio prasme visų pirma turi būti sprendžiama pagal tai, kaip jis vykdė savo pareigas, nustatytas CK 2.87 straipsnyje, ar buvo lojalus bei sąžiningas priimdamas juridiniam asmeniui reikšmingus sprendimus ir vykdydamas kitas pareigas.

28. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad 2020 m. rugsėjo 18 d. Šakių rajono savivaldybės administracijos Centralizuoto vidaus audito ataskaitos išvados dėl Centro darbuotojų darbo apmokėjimo, premijavimo pažeidimų ir dėl Centro vadovo viešųjų ir privačių interesų konflikto, taip pat kiti smulkesni pažeidimai (dėl dokumentų tvarkymo, dėl buhalterinės apskaitos) buvo pakankamas pagrindas spręsti, kad yra ieškovo kaip Kultūros centro vadovo kaltė ir tuo pačiu yra pagrindas atšaukti iš pareigų.

29. Apelianto argumentai, kad teismas nenagrinėjo taikos sutarties sudarymo kitoje civilinėje byloje aplinkybių, atmestini, nes taikos sutarties (ne)sudarymas su šia byla nėra susijęs. Tas pats pasakytina apie kitus apelianto argumentus (dėl politinės priešpriešos, dėl prieštaravimo gerai moralei, dėl viešai paskelbtų teiginių apie neteisėtai panaudotas lėšas ir pan.). Šios aplinkybės, net jeigu jos ir buvo, nekeičia teisinio situacijos vertinimo, kad merui yra suteikta teisė atšaukti įstaigos vadovą, meras turi teisę paskirti įstaigos auditą, auditas nustatė tam tikrus pažeidimus, kurie gali būti pagrindas atšaukti vadovą.

30. Netenkinus pagrindinio reikalavimo dėl atleidimo iš pareigų pripažinimo neteisėtu, nebuvo pagrindo tenkinti reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo.

31. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas trinkamai pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias vadovo atšaukimo institutą (DK 104 straipsnis), biudžetinių įstaigų vadovų atleidimą iš pareigų (Vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnis), tinkamai įvertino įrodymus (CPK 185 straipsnis), todėl priimtas sprendimas paliekamas nepakeistas.

32. Procesinių išlaidų paskirstymas pirmosios instancijos teisme nekeičiamas. Atsakovės išlaidos apeliacinės instancijos teisme (2202 Eur) priteistinos iš ieškovo ( CPK 93 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

P. Š. rajono savivaldybei, juridinio asmens kodas 18772814, iš R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2202 Eur (du tūkstančius du šimtus du eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Diana LabokaitėEgidijus TamašauskasLina Žemaitienė