- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-30
- Bylos Nr.
- e2A-1084-236/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Kazys Kailiūnas, Danguolė Martinavičienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės Verslo aptarnavimo centro, uždarajai akcinei bendrovei Verslo
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „CREDITREFORM LIETUVA“
- Trečiasis asmuo
- akcinei bendrovei LESTO
- Kategorijos
- 2.5.11.4Viešasis pirkimas-pardavimas
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės, Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės Verslo aptarnavimo centro apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-5039-345/2015 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „CREDITREFORM LIETUVA“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei Verslo aptarnavimo centrui dėl sprendimų panaikinimo, dalyvaujant trečiajam asmeniui akcinei bendrovei LESTO, išvadą duodančiai institucijai Viešųjų pirkimų tarnybai.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas UAB „CREDITREFORM LIETUVA“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB Verslo aptarnavimo centrui, prašydamas pripažinti atsakovo UAB Verslo aptarnavimo centro veiksmus, kuriais atsisakyta tenkinti ieškovo reikalavimą, dėl norminiams teisės aktams prieštaraujančių veiksmų nuraukiant viešojo pirkimo procedūras, neteisėtais, panaikinti atsakovo sprendimą nutraukti viešąjį pirkimą Nr. 222781 ir tęsti (atnaujinti) viešojo pirkimo Nr. 222781 procedūras; panaikinti atsakovo UAB Verslo aptarnavimo centro sprendimą pradėti vykdyti viešojo pirkimo Nr. 230418 procedūras ir viešąjį pirkimą Nr. 230418 nutraukti; įpareigoti atsakovą pateikti pagal Taisyklių 7.1. punktą AB LESTO pateiktą dokumentaciją, pagal kurią buvo rengiami viešojo pirkimo dokumentai (paraiška pirkimui, pirkimų inicijavimo dokumentas), taip pat įpareigoti atsakovą pateikti Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai pateiktą paklausimą bei Valstybinės duomenų inspekcijos pateiktą atsakymą dėl paslaugų, susijusių su asmens duomenų tvarkymu, kainodaros, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodė, kad trečiojo asmens AB LESTO vardu veikianti ir perkančiosios organizacijos interesus atstovaujanti įgaliotoji organizacija UAB Verslo aptarnavimo centras CVP sistemoje 2015 m. kovo 17 d. paskelbė supaprastintą viešąjį pirkimą „Bendrovei skolingų fizinių ir juridinių asmenų duomenų talpinimas“ (pirkimo Nr. 222781). Ieškovas 2015 m. kovo 19 d. ir 2015 m. kovo 27 d. pateikė klausimus dėl viešojo pirkimo sąlygų ir 2015 m. kovo 26 d. ir 2015 m. balandžio 2 d. gavo atsakymus su daliniais viešojo pirkimo sąlygų pakeitimais. Ieškovas 2015 m. balandžio 7 d. pateikė atsakovui paklausimą dėl pasiūlymo galiojimo pratęsimo termino galimybės ir 2015 m. balandžio 7 d. gavo atsakymą, kad į šį ieškovo klausimą atsakoma nebus. Pirminių pasiūlymų pateikimo terminas pasibaigė 2015 m. balandžio 8 d., 14.00 val. Atsakovas per CVP sistemą 2015 m. gegužės 6 d., 18.21 val. pateikė pranešimą, kad viešasis pirkimas Nr. 222781 nutraukiamas. Ieškovas 2015 m. gegužės 7 d. pateikė atsakovui paklausimą dėl viešojo pirkimo nutraukimo priežasčių, į kurį atsakymo negavo.
Ieškovas pažymėjo, jog atsakovas 2015 m. gegužės 7 d. paskelbė naują su iš esmės tapačiomis viešojo pirkimo sąlygomis viešąjį pirkimą „AB LESTO skolingų fizinių ir juridinių asmenų duomenų talpinimas“ (pirkimas Nr. 230418). Ieškovas 2015 m. gegužės 13 d. pateikė atsakovui pretenziją dėl viešojo pirkimo nutraukimo. Atsakovas 2015 m. gegužės 21 d. pateikė ieškovui atsakymą į pretenziją, kuriame nurodė, kad pretenziją tenkino iš dalies ir kuriame taip pat nurodė, jog įvertinęs pirkimui pateiktą pasiūlymo kainą (neigiamą) ir tai, kad sutarties vykdymo metu pirkimą laimėjusiam tiekėjui bus perduodami asmens duomenys, kreipėsi į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją dėl situacijos įvertinimo, sprendimas dėl pirkimo nutraukimo nebus panaikintas, o pakartotinis pirkimas nebus nutrauktas.
Ieškovo teigimu, viešasis pirkimas atsakovo iniciatyva arba AB LESTO pavedimu galėjo būti nutrauktas tik esant šių aplinkybių visetui, t. y. viešojo pirkimo vykdymo metu atsirado naujų itin reikšmingų aplinkybių, kurios tolimesnes viešojo pirkimo procedūras daro negalimas. Tuo tarpu, šiuo atveju, viešasis pirkimas buvo nutrauktas dėl to, kad viešajame pirkime ieškovas pateikė konkurencingą pasiūlymą ir viešąjį pirkimą vykdantiems asmenims nepavyko formaliomis sąlygomis, pritaikytomis vieninteliam paslaugų teikėjui UAB „Creditinfo Lietuva“, visiškai suvaržyti teikėjų konkurenciją.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB Verslo aptarnavimo centras atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodė, kad VPĮ 7 straipsnio 5 dalis bei UAB Verslo aptarnavimo centras Supaprastintų pirkimų taisyklių (toliau – Taisyklės) 2.5. punktas nustato pirkimo nutraukimo galimybę ir sąlygas. Pažymėjo, kad Taisyklėse yra pateiktas pavyzdinis aplinkybių, kurioms atsiradus galima nutraukti viešojo pirkimo procedūras, sąrašas.
Atsakovo teigimu, pastarasis pradėjęs pirkimo procedūras, negalėjo numatyti, jog tiekėjai pasiūlys neigiamą pasiūlymo kainą. Atsakovas nurodė, jog tiekėjai privalo laikytis teisės norminių aktų nustatytų reikalavimų, t. y. kad skolingų asmenų duomenys tvarkytojams būtų perduoti teisėtais ir tik prevenciniais tikslais, o ne siekiant pelno.
Atsakovas manė, kad ieškovas, pateikdamas neigiamą kainos pasiūlymą bei siekdamas įgyti konkurencinį pranašumą, šio tikslo turi siekti teisėtomis priemonėmis, nepažeidžiant duomenų subjektų teisėtų interesų. Kadangi ieškovas, pateikęs neigiamą kainą ketino ne suteikti AB LESTO reikalingas duomenų tvarkymo (skelbimo) paslaugas, o pirkti skolingų asmenų duomenis, atsakovui kilo pagrįstų abejonių dėl tokio sandorio teisėtumo, todėl atsakovas kreipėsi į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodė, kad dėl pirkimo metu paaiškėjusių aplinkybių, kurių negalėjo iš anksto numatyti, t. y. jog tiekėjas už paslaugų teikimą pasiūlys neigiamą pasiūlymo kainą, pasinaudojo Taisyklėse numatyta teise ir pirkimą nutraukė, o 2015 m. gegužės 7 d. paskelbė naują AB LESTO skolingų fizinių ir juridinių asmenų duomenų talpinimo pirkimą.
Atsakovas nesutiko su ieškovo argumentais, jog pirkimas buvo nutrauktas, nes pirkimą vykdantiems asmenims nepavyko formaliomis sąlygomis, pritaikytomis vieninteliam tiekėjui, visiškai suvaržyti teikėjų konkurenciją, kadangi vykęs ir naujai paskelbti pirkimai laikytini mažos vertės pirkimais ir perkančioji organizacija gali pirkimą vykdyti neskelbiamų derybų būdu iš vieno tiekėjo.
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „CREDITREFORM LIETUVA“ dublike palaikė ieškinio reikalavimus, prašė įpareigoti atsakovą pateikti pagal Taisyklių 7.1. punktą AB LESTO pateiktą dokumentaciją, pagal kurią buvo rengiami viešojo pirkimo dokumentai (paraiška pirkimui, pirkimų inicijavimo dokumentas), taip pat prašė įpareigoti atsakovą pateikti informaciją, koks asmuo buvo pasitelktas kaip ekspertas, vertinęs ieškovo viešajame pirkime pateiktą pretenziją, ir kokia buvo to eksperto išvada. Papildomai nurodė, jog pasiūlymai vertinami pagal mažiausios kainos kriterijų, pirmesniu į eilę įrašant pirmiau pateiktą pasiūlymą, t. y. naujai paskelbtame viešame pirkime yra rungiamasi tik dėl pirminio pasiūlymo pateikimo greičio (pirmesniu į eilę įrašomas pirmiau pateiktas pasiūlymas). Pažymėjo, kad atsakovas nenurodė argumentų, kaip ieškovo pasiūlyta paslaugų tiekimo kaina galėjo pažeisti duomenų subjektų teises.
Ieškovas nurodė, jog atsakovas, kilus abejonių dėl asmens duomenų tvarkymo, pirkimą ne sustabdė, tačiau jį nutraukė. Be to, atsakyme į pretenziją atsakovas nurodė, kad iš tiekėjų buvo reikalaujama paslaugas teikti neatlygintinai (kaina ne didesnė, nei 0,00 € ), todėl ieškovui nėra aišku, kodėl ši aplinkybė atsakovui paaiškėjo tik pirkimo procedūros metu.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB Verslo aptarnavimo centras triplike palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytus argumentus. Papildomai nurodė, jog Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija 2015 m. birželio 5 d. atsakyme neaiškino, kad pirkime pateiktas ieškovo pasiūlymas negali būti laikomas pažeidžiančiu Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatas. Atsakovo teigimu, asmens duomenys negali būti prekybos objektu.
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „CREDITREFORM LIETUVA“ 2015 m. liepos 20 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad atsakovas siekė, jog įstatyminiam reglamentavimui prieštaraujančių sprendimų pagrindu paslaugų tiekėju būtų pasirenkama su ieškovu konkuruojanti įmonė UAB „Creditinfo Lietuva“. Ieškovo teigimu, tokią atsakovo poziciją patvirtina, jog nepasibaigus tarp šalių teisminiam ginčui dėl neteisėto viešojo pirkimo procedūrų nutraukimo, atsakovas iš esmės analogiškomis sąlygomis paskelbė viešąjį pirkimą Nr. 230418, kuriame nurodė tik vienintelę papildomą sąlygą – „tiekėjas, teikdamas pasiūlymą, negali nurodyti mažesnės pasiūlymo kainos nei 0,00 Eur“.
Ieškovas manė, jog atsakovas išimtinai tik ieškovo pateiktus duomenis siejo su „prekybos objektu“, tačiau AB LESTO teikiamų duomenų nevertino kaip „prekybos objektą“. Ieškovo teigimu, šiuo atveju taikytinos apsimestinio sandorio negaliojimą reglamentuojančios nuostatos, kadangi tiekėjams teikiant pasiūlymus su 0,00 Eur kaina AB LESTO, nepatirdamas finansinių išlaidų, gaus naudą dėl tiekėjo teikiamų paslaugų, o tiekėjas dėl tokių paslaugų teikimo patirs išlaidų. Ieškovas darė išvadą, jog paminėti santykiai teisiškai kvalifikuotini kaip mainų sutartis, kadangi tiekėjui būtų suteikiama išskirtinė teisė viešinti AB LESTO skolininkų duomenis, o paslaugų tiekėjas už šios teisės suteikimą įsipareigotų teikti nustatytos apimties paslaugas.
Trečiasis asmuo AB LESTO procesinių dokumentų neteikė.
Išvadą duodanti institucija Viešųjų pirkimų tarnyba pateiktoje išvadoje nurodė, kad neigiama pasiūlymo kaina negalėjo būti laikoma nenumatytomis aplinkybėmis, dėl kurių pirkimas negalėjo būti tęsiamas ir turėjo būti nutrauktas. Tarnybos nuomone, atsakovas formaliai nusprendė pirkimo procedūras nutraukti, remdamasis Bendrųjų pirkimo sąlygų 3.4. punktu, tačiau jokių šio sprendimo aplinkybių nenurodė. Atsakovo poziciją laikė paremta prielaidomis. Pažymėjo, jog atsakovas turėjo teisę reikalauti, kad ieškovas perskaičiuotų kainą, galėjo paprašyti tiekėjo pateikti pasiūlymo kainos kainodarą, kainos skaičiavimo formulę ir pan., kadangi minusinė kaina nereiškia, kad tiekėjas negalės tinkamai įvykdyti pirkimo–paradavimo sutarties.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu nusprendė ieškovo UAB „CREDITREFORM LIETUVA“ ieškinį tenkinti; pripažinti atsakovo UAB Verslo aptarnavimo centro 2015 m. birželio 6 d. sprendimą nutraukti viešojo pirkimo Nr. 222781 procedūras neteisėtu ir atnaujinti viešojo pirkimo Nr. 222781procedūras; panaikinti atsakovo UAB Verslo aptarnavimo centro sprendimą pradėti vykdyti viešojo pirkimo Nr. 230418 procedūras ir viešojo pirkimo Nr. 230418 vykdymą nutraukti; atmesti ieškovo UAB „CREDITREFORM LIETUVA“ prašymą už kiekvieną teismo įpareigojimo nevykdymo dieną skirti atsakovui UAB Verslo aptarnavimo centrui 289 Eur dydžio baudą; priteisti ieškovui UAB „CREDITREFORM LIETUVA“ iš atsakovo UAB Verslo aptarnavimo centro 991,75 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Teismas pagal bylos duomenis nustatė, jog tarp šalių ginčas kilo dėl viešojo pirkimo Nr. 222781 nutraukimo, kadangi atsakovas po vokų atplėšimo procedūros, sužinojęs ieškovo pateikto pasiūlymo neigiamą kainą, sprendė, kad ieškovas siekė nusipirkti skolingų asmenų duomenis, todėl atsakovas laikė, jog sudaryta pirkimo sutartis pažeis Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymą. Tuo tarpu, ieškovas įrodinėjo, jog nebuvo aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti iš anksto.
Teismas nurodė, kad trečiojo asmens AB LESTO vardu veikianti ir perkančiosios organizacijos interesus atstovaujanti įgaliotoji organizacija UAB Verslo aptarnavimo centras CVP sistemoje 2015 m. kovo 17 d. paskelbė supaprastintąjį viešąjį pirkimą Nr. 222781, kurį 2015 m. gegužės 6 d. nutraukė, ir 2015 m. gegužės 7 d. paskelbė naują viešąjį pirkimą Nr. 230418.
Teismas pažymėjo, jog atsakovas pirkimo procedūras nutraukė po vokų atplėšimo procedūros, sužinojęs ieškovo pateikto pasiūlymo neigiamą kainą. Teismas nurodė, jog nagrinėjamu atveju viešasis pirkimas buvo atliekamas neskelbiamų derybų būdu, todėl Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas, nutraukiant neskelbiamų derybų būdu atliekamo pirkimo ir VPĮ IV skyriuje reglamentuojamo pirkimo procedūras, nebuvo reikalingas.
Teismas, įvertinęs atsakovo 2015 m. gegužės 6 d. raštą „Dėl bendrovei skolingų fizinių ir juridinių asmenų duomenų talpinimo pirkimo“, darė išvadą, jog atsakovas vadovaudamasis Bendrųjų pirkimo sąlygų 3.4. punkto nuostatomis, nusprendė pirkimo procedūras nutraukti ir pirkimą laikyti pasibaigusiu (VPĮ 7 str. 4 d. 3 p.). Teismas, atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą, konstatavo, jog atsakovas, nusprendęs nutraukti pirkimo procedūras, 2015 m. gegužės 6 d. rašte nenurodė priežasčių (aplinkybių, kurių iš anksto negalėjo numatyti), dėl kurių pirkimą nutraukė (VPĮ 41 str. 1 d., Bendrųjų pirkimo sąlygų 3.4. p., Taisyklių 2.5. p.).
Teismas, įvertinęs byloje pateiktus duomenis, darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju atsakovas įrodinėjo aplinkybę, jog skolingų asmenų duomenys tvarkytojams (jungtinėms skolininkų duomenų rinkmenoms) perduotini ne siekiant pelno, o tik prevenciniais tikslais, taip pat asmens duomenys nelaikytini teisėtu prekybos objektu.
Teismas, įvertinęs atsakovo pirkimo dokumentus, sprendė, jog atsakovas įpareigojo tiekėją užtikrinti pirkėjo teikiamų skolingų fizinių ir juridinių asmenų duomenų saugumą, laikytis galiojančių teisės aktų reikalavimų. Tuo tarpu, byloje nėra duomenų, kad tiekėjas (ieškovas) neatitiko Techninės specifikacijos 5.1.14. ir 5.1.15. punktų reikalavimų ir (ar), Specialiųjų pirkimo sąlygų 3 dalyje nustatytų reikalavimų tiekėjų kvalifikacijai (CPK 178 str.). Teismas, atsižvelgdamas į viešojo pirkimo objektą, į Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 21 straipsnio nuostatas, atmetė atsakovo argumentus, jog ieškovas, pateikdamas pasiūlymą su neigiama kaina, išreiškė ketinimą ne suteikti AB LESTO reikalingas duomenų tvarkymo (skelbimo) paslaugas, o pirkti skolingų asmenų duomenis.
Teismas pažymėjo, kad Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintas reikalavimas užtikrinti lygias sąlygas visiems tiekėjams dalyvauti pirkimo procedūrose, draudimas juos diskriminuoti ar riboti konkurenciją negali būti suprantamas kaip visiškai absoliutus, tačiau bet koks perkančiosios organizacijos potencialus ar faktinis tiekėjų dalyvavimo viešojo pirkimo konkurse varžymas turi atitikti tokio varžymo tikslingumo ir pagrįstumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2010). Europos Bendrijų Teisingumo Teismas viešojo pirkimo procedūrų koordinavimo Bendrijos lygiu procese išskiria ne tik laisvo prekių, paslaugų judėjimo bei įsisteigimo laisvės apsaugą, bet ir tiekėjų ekonominių interesų apsaugą bei šių tiekėjų tarpusavio konkurencijos skatinimą (Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 2000 m. spalio 5 d. Sprendimas Komisija prieš Prancūziją, C-16/98, Rink. 2000, p. I-8315).
Teismas, vertindamas atsakovo veiksmus dėl pirkimo Nr. 222781 nutraukimo, sutiko su Viešųjų pirkimų tarnybos pateikta išvada, kad atsakovas, nepaprašęs ieškovo pateikti minusinės pasiūlymo kainos pagrindimo (jos apskaičiavimo, kainodaros ir pan.) nepagrįstai sprendė, kad ieškovas negalės viešojo pirkimo sutarties vykdyti.
Teismas pažymėjo, jog pasiūlymų vertinimo objektyvumas kaip lygiateisiškumo principo įgyvendinimas reiškia perkančiosios organizacijos pareigą (priklausomai nuo konkurso sąlygose nurodytų tiekėjų vertinimo kriterijų) laimėtoju pripažinti kompetentingą tiekėją, pasiūliusį arba mažiausią kainą, arba ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą. Tai, kad perkančiajai organizacijai sukėlė įtarimą, kad ieškovas ketino pirkti skolingų asmenų duomenis nereiškė, kad tokio tiekėjo pašalinimas iš viešojo pirkimo sutarties sudarymo procedūros – a priori ir be papildomo tyrimo – yra pateisinamas.
Atsiliepimas
Teismas nurodė, jog atsiliepime į ieškinį atsakovas teigė, kad atsakovas negalėjo numatyti, jog teikėjai už paslaugų tiekimą pasiūlys neigiamą pasiūlymo kainą. Be to, ieškovo teigimu, AB LESTO nuosekliai laikėsi pozicijos, kad viešajame pirkime gali būti siūloma nulinė ir minusinė kainos, taip pat AB LESTO nepriimtina paslaugų kaina, sudaranti didesnę nei 0,00 Eur be PVM sumą. Teismo vertinimu, perkančioji organizacija, atsižvelgdama į faktines pirkimo aplinkybes bei siekdama, kad tiekėjai galėtų tinkamai parengti pasiūlymus, o šie būtų objektyviai įvertinti, pirkimo dokumentuose privalėjo nustatyti prielaidas (sąlygas) šalių teisiniams santykiams, įvykus iš anksto nenumatytoms, tačiau tikėtinoms aplinkybėms.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pagal bylos duomenis taip pat nustatė, jog atsakovas laikėsi pozicijos sudaryti viešojo pirkimo sutartį dėl paslaugų už kainą, kuri nebūtų didesnė nei 0,00 Eur. Teismo vertinimu, tokiu atveju susiklosto situacija, kuomet AB LESTO, nepatirdamas finansinių išlaidų gaus naudą, o tiekėjai, pateikę pasiūlymus su 0,00 Eur kaina dėl tokių paslaugų teikimo neabejotinai patirs išlaidų, todėl teismas sprendė, jog tekėjai, teikdami pasiūlymus gali turėti tikslą didinti konkurencingumą ir savo žinomumą, iš viešojo pirkimo sutarties vykdymo gauti netiesioginių pajamų.
Teismas pažymėjo, jog atsakovas neįvykdė teismo įpareigojimo ir rašytinių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo, nepateikė (CPK 178 straipsnis). Trečiasis asmuo AB LESTO į bylą taip pat nepateikė procesinių dokumentų bei ieškinio reikalavimus pagrindžiančių ar paneigiančių įrodymų. Dėl to teismas, vertindamas ieškovo įvardinto viešajame pirkime dalyvavusio teikėjo UAB „Creditinfo Lietuva“ konkurencingumą su ieškovu galimybes, iš viešai skelbiamos informacijos nustatė, kad UAB „CREDITREFORM LIETUVA“ veikla yra susijusi su kreditavimo sąlygų paruošimu, klientų atsiskaitymų kontrole ir, prireikus, debitorinių įsiskolinimų išieškojimu, minėta įmonė atlieka tyrimus realiam kreditų valdymo priemonių naudojimui Lietuvos Respublikoje bei šios sferos pokyčiams įvertinti ir kt. (žr. http://www.creditreform.lt/skolos/?object=content&action=view&id=39). Be to, kreditų biuras „Creditinfo“ Lietuvos verslo įmonėms yra svarbus atsakingo skolinimo partneris, kuriame formuojama juridinių ir fizinių asmenų kredito istorija, įmonė užsiima informacijos apie juridinius ir privačius asmenis kaupimu bei vertinimu, sistemišku ir patogiu jos pateikimu, ekspertiškai vertina klientų ir tiekėjų mokumo riziką (žr. http://www.creditinfo.lt/sistema-imones/apie-mus/).
Teismas, įvertinęs atsakovo 2015 m. kovo 26 d. raštą „Dėl bendrovei skolingų fizinių ir juridinių asmenų duomenų talpinimo pirkimo“, nustatė, kad atsakovas Techninės specifikacijos 5.1.11. punkte nustatė reikalavimas apie su pirkėju vėluojančius atsiskaityti fizinius ir juridinius asmenis kuo plačiau viešinti tarp kreditavimo paslaugas teikiančių asmenų, taip pat Technikinės specifikacijos 5.1.13. punktu atsakovas siekė užtikrinti, kad būtų laikomasi nustatyto privalomo asmens duomenų apsaugos lygmens. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog atsakovas nepateikė duomenų apie pirkime dalyvavusius kitus tiekėjus, konstatavo, jog nagrinėjamu atveju ekonominė nauda gali pasireikšti konkurencingumo, žinomumo padidėjimu ir galimybe gauti iš viešojo pirkimo sutarties pajamų.
Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, konstatavo, jog atsakovas nesistengė išsaugoti viešojo pirkimo teisinius santykius (nereikalavo ieškovo pateikti pasiūlymo minusinės kainos apskaičiavimo pagrindimo). Atsakovas galėjo ir turėjo numatyti, kad pirkime Nr. 222781 gali būti teikiami pasiūlymai, su kainomis mažesnėmis nei 0,00 Eur, tačiau viešojo pirkimo procedūras nutraukė nenurodęs objektyvių priežasčių, dėl kurių ieškovas neužtikrins pirkėjo teikiamų skolingų fizinių ir juridinių asmenų duomenų saugumo, tik formaliai nukreipė į Bendrųjų pirkimo sąlygų 3.4. punkto nuostatas. Teismas sprendė, kad atsakovas dirbtinai apribojo konkurenciją ir nepagrįstai nutraukė viešąjį pirkimą Nr. 222781, todėl atsakovo 2015 m. gegužės 6 d. sprendimą nutraukti viešojo pirkimo Nr. 222781 procedūras pripažino neteisėtu ir naikintinu. Teismas konstatavo, kad šalys grąžintinos į prieš pažeidimą buvusią padėtį, t. y. perkančioji organizacija turėtų atnaujinti pirkimo procedūras, atlikti jos kompetencijai priklausančius veiksmus, įvertinti tiekėjų pasiūlymus ir dėl to priimti atitinkamus sprendimus.
Teismas pagal bylos duomenis taip pat nustatė, jog po viešojo pirkimo Nr. 222781 nutraukimo atsakovas 2015 m. gegužės 7 d. paskelbė naują, iš esmės tapačiomis pirkimo Nr. 222781 sąlygoms viešąjį pirkimą Nr. 230418 „AB LESTO skolingų fizinių ir juridinių asmenų duomenų talpinimas“. Teismas pažymėjo, jog atsakovas konkurso sąlygas įtraukė papildomą sąlygą – tiekėjas, teikdamas pasiūlymą, negali nurodyti mažesnės pasiūlymo kainos nei 0,00 Eur. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog buvo konstatuotas konkurencijos pažeidimas, nusprendė panaikinti UAB Verslo aptarnavimo centro sprendimą pradėti vykdyti viešojo pirkimo Nr. 230418 procedūras ir šį viešąjį pirkimą nutraukti.
Šalies argumentai
Teismas taip pat nustatė, jog ieškovas ieškiniu prašė teismo įpareigoti atsakovą pateikti pagal Taisyklių 7.1. punktą AB LESTO pateiktą dokumentaciją, pagal kurią buvo rengiami viešojo pirkimo dokumentai (paraiška pirkimui, pirkimų inicijavimo dokumentas), taip pat įpareigoti atsakovą pateikti Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai pateiktą paklausimą bei Valstybinės duomenų inspekcijos pateiktą atsakymą dėl paslaugų, susijusių su asmens duomenų tvarkymu, kainodaros. Dublike ieškovas papildomai parašė įpareigoti atsakovą pateikti informaciją, koks asmuo buvo pasitelktas kaip ekspertas, vertinęs ieškovo viešajame pirkime pateiktą pretenziją, ir kokia buvo to eksperto išvada. Atsiliepime į ieškinį ir triplike atsakovas nurodė, jog ieškovo prašomi pirkimo inicijavimo dokumentai pertekliniai, juose nurodyta informacija jau perkelta į pirkimo dokumentus, be to, dalį informacijos atsakovas laikė konfidencialia. Teismas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2015 m. liepos 28 d. nutartimi nutarė nustatyti atsakovui UAB Verslo aptarnavimo centrui terminą iki 2015 m. liepos 31 d. (įskaitytinai) pateikti teismui rašytinius įrodymus – viešojo pirkimo inicijavimo dokumentus ir atsakovui pateiktą eksperto išvadą dėl ieškovo UAB „CREDITREFORM LIETUVA“ viešajame pirkime pateiktos pretenzijos. Teismas pažymėjo, jog teismo nustatytais terminais atsakovas rašytinių įrodymų nepateikė. Ieškovas pateikė teismui prašymą už kiekvieną teismo įpareigojimo nevykdymo dieną skirti atsakovui 289 Eur dydžio baudą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas sutiko, jog atsakovas privalėjo įrodyti, kad viešąjį pirkimą nutraukė pagrįstai, tačiau jis nepateikė teismui įrodymų, susijusių su aplinkybėmis, kurių negalėjo numatyti (kad ieškovas pateiks minusinę pasiūlymo kainą, kad ieškovas siekė ne paslaugos teikimo, o įsigyti duomenis apie skolininkus) (CPK 178 str.). Tačiau teismas pažymėjo, jog šalys sugrąžintos į prieš pažeidimą buvusią padėtį ir atsakovas turės įvertinti tiekėjų pateiktus pasiūlymus ir dėl to priimti atitinkamus sprendimus, todėl netenkino ieškovo prašymo už kiekvieną teismo įpareigojimo nevykdymo dieną skirti atsakovui 289 Eur dydžio baudą.
Teismas pagal bylos duomenis ir priimamą sprendimą sprendė, kad priteistina iš ieškovo atsakovui 991,75 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str. 1 d.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovas UAB Verslo aptarnavimo centras apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
1) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog atsakovas nusprendė nutraukti pirkimo procedūras 2015 m. gegužės 6 d. rašte nenurodęs priežasčių, dėl kurių pirkimas Nr. 222781 buvo nutrauktas. Pirkime dalyvavusieji tiekėjai buvo informuoti, kokiu teisiniu pagrindu pirkimo procedūra buvo nutraukta. Be to, nei VPĮ, nei atsakovo supaprastintų pirkimų taisyklėse nenustatyti reikalavimai informavimo apie viešųjų pirkimų nutraukimą turiniui ir jo detalumui;
2) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakovo 2015 m. gegužės 6 d. sprendimą nutraukti pirkimą laikė formaliu. Pažymėjo, jog pirkimo dokumentų dalis buvo pirkimo sutarties projektas, kuriame buvo numatyta atsiskaitymo už fizinių ir juridinių asmenų duomenų talpinimo paslaugas tvarka, buvo nustatyta netesybų taikymo tvarka ir kitos sąlygos, kurios iš esmės nustatė vienos šalies (pirkimą laimėjusio tiekėjo) pareigą suteikti reikalingas paslaugas, o kitos šalies (trečiojo asmens) pareigą atsiskaityti už tinkamai ir laiku suteiktas paslaugas. Ieškovas pirkime pateikė pasiūlymą neigiamai pasiūlymo kainai, t. y. už fizinių ir (ar) juridinių asmenų skolų talpinimo ir jų viešinimo paslaugas pasiūlyme pateikė -6,66667e-5 Eur be PVM įkainį. Sudarius su laimėjusiu tiekėju pirkimo sutartį atitinkamai neigiamai pasiūlymo kainai faktiškai nebūtų įmanoma vykdyti pirkimo sutarties pirkimo sutarties projekte nurodytomis sąlygomis ir nebūtų įmanoma įgyvendinti imperatyvios VPĮ 18 straipsnio 3 dalies nuostatos;
3) Net ir grąžinus ieškovą į konkurso procedūras, šie santykiai negalėtų būti toliau plėtojami ir neišvengiamai būtų nutraukti, kadangi poreikį tokiu viešojo pirkimo objektu, kokį materializavo pirkimo dokumentuose, perkančioji organizacija prarado;
4) Tik gavus tiekėjų pasiūlymus pirkime paaiškėjo, kad pasidarė nebeįmanoma įsigyti pirkimo objekto pirkimo sąlygų (pirkimo sutarties projekto) nustatyta tvarka, pirkimo objektas pirkimo dokumentuose nurodytomis sąlygomis tapo nereikalingas. Apelianto nuomone, skolingų asmenų duomenų talpinimo paslaugų teikimu neigiama pasiūlymo kaina būtų sudarytos prielaidos pardavinėti asmens duomenis, kurie negali būti laikomi teisėtu prekybos objektu, o asmens duomenų valdytojas neturi teisės parduoti savo valdomų asmens duomenų;
5) Esminis nutraukto pirkimo tikslas - sudaryti trečiajam asmeniui (AB LESTO) tinkamas sąlygas vykdyti įsiskolinimų valdymo funkciją Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 21 straipsnio nustatyta tvarka bei sąlygomis. Apeliantas sistemiškai įvertinęs minėto įstatymo 2 straipsnio 4 dalį bei 6 straipsnį, darė išvadą, jog sprendimas nutraukti pirkimo procedūras buvo pagrįstas bei teisėtas;
6) Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria teismas nusprendė panaikinti atsakovo UAB Verslo aptarnavimo centro sprendimą pradėti vykdyti viešojo pirkimo Nr. 230418 procedūras ir viešojo pirkimo Nr. 230418 vykdymą nutraukti neįmanoma įgyvendinti, kadangi su minėtu pirkimu laimėjusiu tiekėju yra sudaryta sutartis.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas UAB „CREDITREFORM LIETUVA“ prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą ir palikti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą nepakeistą, skirti atsakovui baudą už teismo įpareigojimo nevykdymą bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, jog byloje esančiais įrodymais, ieškovo paaiškinimais, Viešųjų pirkimų tarnybos išvada ir pirmosios instancijos teismo sprendimu buvo patvirtinta, kad apeliantas pirkimą nutraukė neturėdamas tam teisinio pagrindo. Viešasis pirkimas buvo nutrauktas pažeidžiant norminių teisės aktų ir apelianto Taisyklių nuostatas, todėl apelianto minėtas sprendimas laikytinas neteisėtu. Be to, apelianto pirkimo Nr. 230418 pagrindu sudaryta pirkimo sutartis su UAB „Creditinfo Lietuva“ yra neteisėta, kadangi minėta pirkimas buvo pradėtas neteisėtai.
2015 m. rugsėjo 14 d. pateiktas į bylą ieškovo UAB „CREDITREFORM LIETUVA“ prašymas dėl baudos skyrimo atsakovui UAB Verslo aptarnavimo centrui.
Lietuvos apeliaciniam teisme 2015 m. spalio 2 d. gautas ieškovo UAB „CREDITREFORM LIETUVA“ prašymas dėl rašytinių įrodymų (viešojo pirkimo inicijavimo dokumentų, apeliantui pateiktos eksperto išvados dėl ieškovo viešajame pirkime pateiktos pretenzijos) išreikalavimo.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos apeliaciniam teismas 2015 m. spalio 13 d. nutartimi nutarė atidėti bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka 2015 m. spalio 22 d. 9.00 val., įpareigoti atsakovą UAB Verslo aptarnavimo centrą, trečiąjį asmenį AB LESTO iki 2015 m. spalio 21 d. pateikti į bylą viešojo pirkimo sutartį, sudarytą viešajame pirkime Nr. 230418 „AB LESTO skolingų fizinių ir juridinių asmenų duomenų talpinimas“, įrodymus apie viešojo pirkimo sutarties, sudarytos viešajame pirkime Nr. 230418 „AB LESTO skolingų fizinių ir juridinių asmenų duomenų talpinimas“, vykdymą ar jos įvykdymą.
Lietuvos apeliaciniam teisme 2015 m. spalio 20 d. gauta viešojo pirkimo sutartis, sudaryta viešajame pirkime Nr. 230418 „AB LESTO skolingų fizinių ir juridinių asmenų duomenų talpinimas“ bei pateikti atsakovo paaiškinimai.
Lietuvos apeliaciniam teisme 2015 m. spalio 22 d. gauti ieškovo UAB „CREDITREFORM LIETUVA“ rašytiniai paaiškinimai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas pakeistinas.
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Dėl įrodymų išreikalavimo
Kaip minėta Lietuvos apeliaciniam teisme 2015 m. spalio 2 d. gautas ieškovo UAB „CREDITREFORM LIETUVA“ prašymas dėl rašytinių įrodymų (viešojo pirkimo inicijavimo dokumentų, apeliantui pateiktos eksperto išvados dėl ieškovo viešajame pirkime pateiktos pretenzijos) išreikalavimo.
CPK 199 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad fiziniai asmenys ar juridiniai asmenys, neturėdami galimybės pateikti reikalaujamą rašytinį įrodymą arba negalėdami jo pateikti per teismo nustatytą terminą, privalo pranešti apie tai teismui ir kartu nurodyti to priežastis. Pagal CPK180 straipsnio reikalavimus teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės byloje aplinkybes.
Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad byloje pakanka įrodymų, nustatyti turinčias reikšmės bylai aplinkybes ir prašomi išreikalauti įrodymai laikytini pertekliniais.
Teisėjų kolegija, pagal bylos duomenis ir atsižvelgdama į priimamą procesinį sprendimą, daro išvadą, jog ieškovo minėtas prašymas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
Dėl viešųjų pirkimų
Viešųjų pirkimų institutas yra tiek nacionalinės, tiek Europos Bendrijos teisės objektas, todėl, be nacionalinės teisės aktų, jis reguliuojamas ir Europos Bendrijos teisės aktais – direktyvomis. Tačiau Bendrijos teisė nereguliuoja visų viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo aspektų, kai kuriuos palikdama nacionalinei teisei. Viešųjų pirkimų teisinius santykius nacionaliniu lygmeniu reguliuoja bendrieji ir specialieji teisės aktai. Bendrieji teisės aktai – CK ir CPK, specialieji teisės aktai – VPĮ bei kiti viešuosius pirkimus reglamentuojantys teisės aktai. Remiantis VPĮ 3 straipsnio 1, 2 dalimis perkančiajai organizacijai nustatyta imperatyvi pareiga užtikrinti, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų bei kitų įstatymo reikalavimų įgyvendinant pirkimų tikslą – sudaryti viešojo pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai panaudojant lėšas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką aiškinant ir taikant viešųjų pirkimų institutą, yra nurodęs, kad Viešųjų pirkimų įstatymu siekiama skatinti kokybišką prekių ir paslaugų, reikalingų užtikrinti valstybės ir savivaldybių darnią ir tinkamą veiklą, gavimą, skatinti konkurenciją ir rinkos plėtrą, užtikrinti racionalų valstybės biudžeto lėšų naudojimą, garantuoti lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus, įgyvendinti priemones, atsižvelgiant į Nacionalinės kovos su korupcija programos tikslus ir uždavinius. Viešųjų pirkimų teisinis reglamentavimas susijęs su viešojo intereso apsauga, todėl VPĮ viešiesiems pirkimams nustatyti specialūs reikalavimai, o šio įstatymo nuostatos aiškintinos ir taikytinos taip, kad būtų apgintas viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2005; 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2008). Europos Bendrijų Teisingumo Teismas viešojo pirkimo procedūrų koordinavimo Bendrijos lygiu procese išskiria ne tik laisvo prekių, paslaugų judėjimo bei įsisteigimo laisvės apsaugą, bet ir tiekėjų ekonominių interesų apsaugą bei šių tiekėjų tarpusavio konkurencijos skatinimą (Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 2000 m. spalio 5 d. Sprendimas Komisija prieš Prancūziją, C-16/98, Rink. 2000, p. I-8315).
Dėl pirkimo Nr. 222781
Nagrinėjamu atveju apeliantas, nesutikdamas su skundžiamu sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog atsakovas nusprendė nutraukti pirkimo procedūras 2015 m. gegužės 6 d. rašte nenurodęs priežasčių, dėl kurių pirkimas Nr. 222781 buvo nutrauktas.
VPĮ 7 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija, gavusi Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą, bet kuriuo metu iki pirkimo sutarties sudarymo turi teisę nutraukti pirkimo procedūras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti. Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas nereikalingas nutraukiant neskelbiamų derybų būdu atliekamo pirkimo ir šio įstatymo IV skyriuje reglamentuojamo pirkimo procedūras.
Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju atsakovas vykdė neskelbiamų derybų būdu, todėl Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas nutraukiant neskelbiamų derybų būdu atliekamo pirkimo reikalingas nebuvo.
Bylos duomenys patvirtina, jog atsakovas 2015 m. gegužės 6 d. rašte „Dėl bendrovei skolingų fizinių ir juridinių asmenų duomenų talpinimo pirkimo“ nurodė, jog atsakovas, vadovaudamasis Bendrųjų pirkimo sąlygų 3.4. punkto nuostatomis, nusprendė nutraukti pirkimo procedūras ir vadovaudamasis VPĮ 7 straipsnio 4 dalies 3 punktu pirkimą laikė pasibaigusiu. Tuo tarpu, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, Bendrųjų pirkimo sąlygų 3.4. punkte atsakovas nustatė, jog viešąjį pirkimą vykdantis asmuo dėl iš anksto nenumatytų aplinkybių gali nutraukti tiekimo procedūras iki sutarties sudarymo, neprisiimdamas jokios atsakomybės teikėjų atžvilgiu. Atsakovo Supaprastintų pirkimų taisyklių bendrųjų nuostatų 2.5. punktas nustatė, jog bendrovė savo iniciatyva ar įgaliojusios organizacijos pavedimu bet kuriuo metu iki pirkimo sutarties sudarymo turi teisę nutraukti pirkimo procedūras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti (perkamos prekės, paslaugos ar darbai tapo nebereikalingi, bendrovės ar įgaliojusios organizacijos biudžete nėra numatyta pakankamai lėšų už juos apmokėti ir pan.). VPĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija turi nurodyti priežastis, dėl kurių buvo priimtas sprendimas nesudaryti pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties, pradėti pirkimą ar dinaminę pirkimų sistemą iš naujo.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog priešingai nei teigia apeliantas, bylos duomenys patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai darė išvadą, jog atsakovas nusprendė nutraukti pirkimo procedūras 2015 m. gegužės 6 d. rašte nenurodęs priežasčių, dėl kurių pirkimas Nr. 222781 buvo nutrauktas, t. y. atsakovas nutraukė pirkimą nesant priežasčių, dėl kurių pirkimas pagal teisės aktų ir Taisyklių reikalavimus galėjo būti nutrauktas.
Teisėjų kolegija taip pat laiko nepagrįstais apelianto argumentus, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakovo 2015 m. gegužės 6 d. sprendimą nutraukti pirkimą laikė formaliu. Teisėjų kolegija neturi pagrindo šių apelianto argumentų laikyti pagrįstais dėl sekančių priežasčių.
Pirma, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovas 2015 m. gegužės 6 d. Nr. SD-018 „Dėl prašomos konsultacijos suteikimo“ kreipėsi į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją, prašydamas paaiškinti situaciją, ar vienam iš pirkimo dalyvių pasiūlius neigiamą pasiūlymo kainą (paslaugas teiks neatlygintinai ir dar sumokės perkančiajai organizacijai), ar sudarius sutartį su tokiu tiekėju, ši sutartis neprieštaraus Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymui, taip pat paaiškinti, ar situacija, kada už paslaugas, kai perduodami asmens duomenys, perkančioji organizacija gauna pajamas nėra laikoma asmens duomenų pardavimu ir yra suderinama su Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme nustatytais asmens duomenų tvarkymo reikalavimais (bylos medžiagos t. 1, b. l. 125). Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija 2015 m. birželio mėn. rašte „Dėl prašomos konsultacijos suteikimo“ Nr. 2R-(3.8.E) nurodė, jog nėra įgaliota oficialiai įstatymus aiškinti, todėl dėl atsakovo paklausimo gali pateikti tik savo nuomonę, t. y. AB LESTO jai skolingų klientų duomenis turi tvarkyti vadovaujantis Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 21 straipsniu, kuris nereglamentuoja klausimų, susijusių su asmens duomenų teikimo atlygintinumu (bylos medžiagos t. 1, b. l. 126).
Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 21 straipsnis nustato asmens duomenų tvarkymą asmens mokumui įvertinti ir įsiskolinimui valdyti. Duomenų valdytojas turi teisę tvarkyti ir teikti teisėtą interesą turintiems tretiesiems asmenims laiku ir tinkamai finansinių ir (arba) turtinių įsipareigojimų jam neįvykdžiusių duomenų subjektų (skolininkų) duomenis, taip pat ir asmens kodus, kad būtų galima įvertinti asmens mokumą ir valdyti įsiskolinimą, jeigu tinkamai įgyvendinami šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatyti duomenų apsaugos reikalavimai (Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 21 str. 1 d.). Duomenų valdytojas turi teisę skolininkų duomenis, taip pat ir asmens kodus, teikti duomenų valdytojams, tvarkantiems jungtines skolininkų duomenų rinkmenas. Duomenų valdytojas gali tvarkyti jungtines skolininkų rinkmenas, turėdamas tikslą teikti tokius duomenis teisėtą interesą turintiems tretiesiems asmenims, kad šie galėtų įvertinti duomenų subjekto mokumą ir valdyti įsiskolinimą, tik šio įstatymo 33 straipsnio nustatyta tvarka pranešęs Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai, kuri privalo atlikti išankstinę patikrą (Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 21 str. 2 d.). Jungtinės skolininkų rinkmenos negali būti jungiamos su asmens duomenimis iš kitų asmens duomenų rinkmenų, kurios buvo sudarytos ir yra tvarkomos kitais negu mokumo vertinimo ir įsiskolinimo valdymo tikslais (Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 21 str. 5 d.).
Antra, bylos duomenys patvirtina, jog Techninės specifikacijos 5.1.14. punkte perkančioji organizacija įtvirtino, kad „tiekėjo tarnybinės stotys turi būti neprieinamos iš viešojo interneto tinklo, duomenų srautai tarp nutolusių tarnybinių stočių šifruojami, programinė įranga legali; prisijungimai prie teikėjo techninės įrangos ir informacinių sistemų griežtai reglamentuoti (prieigos kontroliuojamos pagal suteiktas vartotojui teises, visi prisijungimai fiksuojami). Techninės specifikacijos 5.1.15. punktu įpareigojo teikėją turėti galimybes užtikrinti pirkėjo teikiamų skolingų fizinių ir juridinių asmenų duomenų saugumą“ pateikti arba ISO/IEC 27001:2005, arba ISO/IEC 27001:2013 sertifikatų arba jiems lygiaverčių dokumentų, kurie įrodo, jog tiekėjo sistemoje tvarkomi duomenys yra saugūs, kopijas.
Specialiosiose pirkimo sąlygose perkančioji organizacija nustatė, jog teikėjas turi būti registruotas Asmens duomenų valdytojų valstybės registre Jungtinių skolininkų duomenų rinkmenų tvarkymo tikslu, todėl tikėjas turi pateikti išrašą iš valstybinio asmens duomenų valdytojų registro (3 skyrius).
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovas pirkimo dokumentuose nustatė tiekėjui pareigą užtikrinti pirkėjo teikiamų skolingų fizinių ir juridinių asmenų duomenų saugumą, laikytis galiojančių teisės aktų reikalavimų. Tuo tarpu, byloje nėra duomenų, kad ieškovas neatitiko Techninės specifikacijos 5.1.14. ir 5.1.15. punktų reikalavimų ir (ar), kad UAB „UAB „CREDITREFORM LIETUVA“ neatitiko Specialiųjų pirkimo sąlygų 3 dalyje nustatytų reikalavimų teikėjų kvalifikacijai (CPK 178 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes, į Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 21 straipsnio nuostatas, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovo argumentus, jog ieškovas, pateikdamas pasiūlymą su neigiama kaina išreiškė ketinimą ne suteikti AB LESTO reikalingas duomenų tvarkymo (skelbimo) paslaugas, o pirkti skolingų asmenų duomenis.
Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad apelianto argumentas, jog perkančiajai organizacijai galimai praradus poreikį viešojo pirkimo objektui, kokį materializavo pirkimo dokumentuose, ir grąžinus ieškovą į konkurso procedūras, šie santykiai negalėtų būti toliau plėtojami ir neišvengiamai būtų nutraukti, nesudaro pagrindo palikti galioti nepagrįstą ir neteisėtą atsakovo 2015 m. birželio 6 d. sprendimą nutraukti viešojo pirkimo Nr. 222781 procedūras. Tokius apelianto argumentus paneigia aplinkybė dėl atsakovo naujai paskelbto viešojo pirkimo Nr. 230418.
Teisėjų kolegija, į vertinusi byloje surinktus įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog apeliantas nesistengė išsaugoti viešojo pirkimo teisinius santykius ir viešojo pirkimo procedūras nutraukė nenurodęs jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių ieškovas neužtikrins pirkėjo teikiamų skolingų fizinių ir juridinių asmenų duomenų saugumo, tik formaliai nukreipė į Bendrųjų pirkimo sąlygų 3.4. punkto nuostatas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai darė išvadą, kad apeliantas dirbtinai apribojo konkurenciją ir nepagrįstai nutraukė viešąjį pirkimą Nr. 222781.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir teisingai vadovavosi teismų praktika, pagal kurią viešajame pirkime pasiūlymo kaina gali būti minusinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2010).
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir teisingai vadovavosi Viešųjų pirkimų tarnybos pateikta civilinėje byloje išvada (bylos medžiaga t. 1, b. l. 214-217).
Vadovaudamasi prieš tai nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje dėl ieškovo UAB „CREDITREFORM LIETUVA“ reikalavimo pripažinti atsakovo UAB Verslo aptarnavimo centro veiksmus, kuriais atsisakyta tenkinti ieškovo reikalavimą, dėl norminiams teisės aktams prieštaraujančių veiksmų nuraukiant viešojo pirkimo procedūras, neteisėtais, panaikinti atsakovo sprendimą nutraukti viešąjį pirkimą Nr. 222781 ir tęsti (atnaujinti) viešojo pirkimo Nr. 222781 procedūras, tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė viešuosius pirkimus reglamentuojančias teisės normas, principus ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą dėl nurodyto reikalavimo.
Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas šioje dalyje yra nepagrįstas ir atmestinas, o Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo dalis, kuria pirmosios instancijos teismas nusprendė pripažinti atsakovo UAB Verslo aptarnavimo centro 2015 m. birželio 6 d. sprendimą nutraukti viešojo pirkimo Nr. 222781 procedūras neteisėtu ir atnaujinti viešojo pirkimo Nr. 222781procedūra, paliktina nepakeista.
Dėl pirkimo Nr. 230418
Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nusprendė panaikinti atsakovo UAB Verslo aptarnavimo centro sprendimą pradėti vykdyti viešojo pirkimo Nr. 230418 procedūras ir viešojo pirkimo Nr. 230418 vykdymą nutraukti.
Kaip minėta nagrinėjamu atveju Lietuvos apeliaciniam teismas 2015 m. spalio 13 d. nutartimi nutarė įpareigoti atsakovą UAB Verslo aptarnavimo centrą, trečiąjį asmenį AB LESTO iki 2015 m. spalio 21 d. pateikti į bylą viešojo pirkimo sutartį, sudarytą viešajame pirkime Nr. 230418 „AB LESTO skolingų fizinių ir juridinių asmenų duomenų talpinimas“, įrodymus apie viešojo pirkimo sutarties, sudarytos viešajame pirkime Nr. 230418 „AB LESTO skolingų fizinių ir juridinių asmenų duomenų talpinimas“, vykdymą ar jos įvykdymą. Lietuvos apeliaciniam teisme 2015 m. spalio 20 d. gauta viešojo pirkimo sutartis, sudaryta viešajame pirkime Nr. 230418 „AB LESTO skolingų fizinių ir juridinių asmenų duomenų talpinimas“.
Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis nustatė, jog AB LESTO ir UAB „Creditinfo Lietuva“ 2015 m. liepos 3 d. sudarė pirkimo sutartį viešajame pirkime Nr. 230418 „AB LESTO skolingų fizinių ir juridinių asmenų duomenų talpinimas“. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, jog viešojo pirkimo procedūros pasibaigė įstatyme įtvirtintu pagrindu (VPĮ 7 str. 4 d. 1 p.).
Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju atsakovas 2015 m. liepos 3 d. iki priimant pirmosios instancijos teismui skundžiamą sprendimą pasirašė „AB LESTO skolingų fizinių ir juridinių asmenų duomenų talpinimas“ sutartį su tiekėju UAB „Creditinfo Lietuva“, kuris turėdamas suinteresuotumą bylos baigtimi nebuvo įtrauktas į procesą nagrinėjamoje byloje.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tais atvejais, kai pagal neteisėtas pirkimo sąlygas sudaryta viešojo pirkimo sutartis, nėra pagrindo nutraukti pirkimo, nes jis įstatymo pagrindu dėl sudaryto sandorio laikomas pasibaigusiu (VPĮ 7 str. 4 d. 1 p.). Tokiu atveju, byloje nustačius atitinkamas aplinkybes, pirkimo sąlygos pripažįstamos neteisėtomis, pasibaigusio pirkimo procedūros nenutraukiamos, o sprendžiama dėl sudaryto viešojo pirkimo sutarties galiojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2013). Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl pirkimo sąlygų, tačiau pirkimas Nr. 230418 laikomas pasibaigusiu dėl sutarties sudarymo ir atitinkamai vertintinos pirkimo pasekmės.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliacinės instancijos teismas negali spręsti dėl neįtraukto dalyvauti byloje asmens UAB „Creditinfo Lietuva“ materialiųjų teisių ir pareigų (CPK 329 str. 2 d. 2 p.). Nurodytas proceso teisės pažeidimas gali būti ištaisytas tik pirmosios instancijos teisme (CPK 329 str. 1 d.).
Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija sprendžia, kad panaikintina skundžiamo sprendimo dalis, kuria panaikintas atsakovo UAB „Verslo aptarnavimo centras“ sprendimas pradėti vykdyti viešojo pirkimo Nr. 230418 procedūras ir viešojo pirkimo Nr. 230418 vykdymas nutrauktas, ir byla šioje dalyje perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
Dėl baudos skyrimo apeliantui UAB Verslo aptarnavimo centrui
Ieškovas UAB „CREDITREFORM LIETUVA“ 2015 m. rugsėjo 14 d. pateiktu į bylą prašymu prašo už kiekvieną teismo įpareigojimo nevykdymo (rašytinių įrodymų nepateikimo) dieną skirti apeliantui 289 Eur dydžio baudą.
CPK 199 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jeigu per nustatytą terminą teismo reikalavimas pateikti rašytinį įrodymą neįvykdytas ir nepranešta teismui apie tai, kad negalima jo pateikti dėl svarbių priežasčių, arba nurodytas priežastis teismas pripažino nesvarbiomis, kaltiems asmenims gali būti skiriama iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų bauda. Baudos paskyrimas neatleidžia atitinkamų asmenų nuo pareigos pateikti teismo reikalaujamą rašytinį įrodymą.
Bylos duomenys patvirtina, jog ieškovas 2015 m. liepos 20 d. pateikė prašymą dėl įrodymų išreikalavimo, kuriame prašė iš atsakovo išreikalauti rašytinius įrodymus: viešojo pirkimo inicijavimo dokumentus ir atsakovui pateiktą eksperto išvadą dėl ieškovo viešajame pirkime pateiktos pretenzijos. Vilniaus apygardos teismas liepos 28 d. nutartimi nutarė nustatyti atsakovui UAB Verslo aptarnavimo centrui terminą iki 2015 m. liepos 31 d. (įskaitytinai) pateikti teismui rašytiniu įrodymus –viešojo pirkimo inicijavimo dokumentus ir atsakovui pateiktą eksperto išvadą dėl ieškovo UAB „CREDITREFORM LIETUVA“ viešajame pirkime pateiktos pretenzijos. Tuo tarpu, atsakovas aukščiau nurodyto pirmosios instancijos teismo įpareigojimo neįvykdė. Šie duomenys taip pat nebuvo pateikti ir apeliacinės instancijos teismui.
Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas analogišką ieškovo prašymą išsprendė skundžiamu sprendimu ir jį atmetė. Ieškovas minėto pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl baudos skyrimo apeliacine tvarka neskundė. Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, jog ieškovo prašymas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
Dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų
Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).
Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į priimamą nutartį, kuria pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, panaikinama sprendimo dalis ir byla šioje dalyje perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kita sprendimo dalis paliekama nepakeista, sprendžia, kad dėl to panaikintina ir sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų ir byla šioje dalyje perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Dėl apeliacinio skundo ir pirmosios instancijos teismo sprendimo
Teisėjų kolegija dėl nurodytų aplinkybių ir motyvų sprendžia, kad apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Vilniaus apygardos teismas 2015 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas pakeistinas. Panaikintina sprendimo dalis, kuria panaikintas atsakovo UAB Verslo aptarnavimo centro sprendimas pradėti vykdyti viešojo pirkimo Nr. 230418 procedūras ir viešojo pirkimo Nr. 230418 vykdymas nutrauktas, priteista ieškovui UAB „CREDITREFORM LIETUVA“ iš atsakovo UAB Verslo aptarnavimo centro 991,75 Eur bylinėjimosi išlaidų, ir ši bylos dalis perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kita sprendimo dalis paliktina nepakeista.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
Nagrinėjamu atveju ieškovas UAB „CREDITREFORM LIETUVA“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į priimamą procesinį sprendimą, daro išvadą, jog bylinėjimosi išlaidų klausimas spręstinas pirmosios instancijos teismo (CPK 93 str. 5 d.).
Apeliantas UAB Verslo aptarnavimo centras prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nepateikė.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Pakeisti Vilniaus apygardos teismas 2015 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą.
Panaikinti sprendimo dalį, kuria panaikintas atsakovo UAB Verslo aptarnavimo centro sprendimas pradėti vykdyti viešojo pirkimo Nr. 230418 procedūras ir viešojo pirkimo Nr. 230418 vykdymas nutrauktas, priteista ieškovui UAB „CREDITREFORM LIETUVA“ iš atsakovo UAB Verslo aptarnavimo centro 991,75 Eur bylinėjimosi išlaidų, ir šią bylos dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.