Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas L. Pauliukėnas Baudžiamoji byla Nr. 1A-162-557/2018

Teisėja V. Butanavičiūtė Teisminio proceso Nr. 1-04-2-00025-2017-4

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2018 m. gegužės 24 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Lapinskienės, Lino Pauliukėno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Remigijaus Preikšaičio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. U. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018 m. vasario 28 d. nuosprendžio, kuriuo M. U. nuteistas pagal BK 138 str. 1 d., 178 str. 2 d. (5 epizodai), 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d., 24 str. 4 d. ir 178 str. 2 d., vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., laisvės atėmimu 2 metams. Taikant BK 64¹ str., bausmė sumažinta 1/3 ir nustatyta galutinė bausmė laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose, į bausmės laiką įskaitant sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2017-04-17 iki 2017-04-18 (dvi dienas), nuo 2017-04-20 iki 2017-04-21 (dvi dienas), nuo 2017-05-24 iki nuosprendžio paskelbimo dienos 2018-02-28, bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos 2018-02-28.

Nuosprendžiu nuteisti ir A. K., L. Š., V. L., E. S., tačiau dėl jų nuosprendis apeliacine tvarka nėra skundžiamas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

M. U. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrai su L. Š., 2017 m. sausio 16 d., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, Tauragės m., prie Oko miško, automobilyje „AUDI A6 AVANT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančiame D. R., M. U. tyčia sudavė ne mažiau kaip 5–6 smūgius, tikslesnis smūgių skaičius nenustatytas, į veidą, galvą H. L., gim. 2001-01-11, o L. Š. sudavus vieną smūgį į nosį, tokiais bendrais veiksmais nukentėjusiajam H. L. padarė galvos, veido sumušimą, galvos smegenų sukrėtimą, dešinės šlaunies sumušimą, apatinio žandikaulio dešinės pusės I, II dantų lūžimus, nosikaulio lūžimą, taip padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Be to, M. U. nuteistas ir už tai, kad 2017 m. sausio 24 d., apie 01.10 val., Tauragės m., (duomenys neskelbtini), iš lošimo automatų salono UAB „(duomenys neskelbtini)“, veikdamas bendrai su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, tyčia, atvirosios vagystės būdu, pagrobė prie lošimų automatų buvusias tris kėdes, kurių vienos vertė – 46,67 Eur, bendra vertė – 140 Eur. Tokiais bendrais veiksmais dėl kėdžių vagystės UAB „(duomenys neskelbtini)“ salonui padarė 140 Eur turtinę žalą.

Be to, M. U. nuteistas ir už tai, kad laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 10 d. 21 val. 30 min. iki 2017 m. kovo 11 d. 1 val., Tauragės r., Žygaičių sen., Būdviečių k., Aukštoji g. 17, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, tyčia, iš nerakinto garažo pagrobė A. A. priklausantį keturratį „Yamaha Grizzly 550“, kurio vertė 5000 Eur. Tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam padarė 5000 Eur turtinę žalą.

Be to, M. U. nuteistas ir už tai, kad veikdamas bendrai su V. L. ir E. S., 2017-04-20, apie 03 val. 50 min., Šilalės r., (duomenys neskelbtini), Kvėdarnos pl. 36, iš R. R. priklausančio saugomo kiemo tyčia pasikėsino pavogti R. R. priklausantį 2650 Eur vertės savaeigį vejapjovės traktoriuką „KUBOTA“, tačiau dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių nusikalstama veika nebuvo baigta, kadangi sutrukdė savininkė R. R. su vyru.

Be to, M. U. nuteistas ir už tai, kad veikdamas bendrai su A. K. ir E. S., laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. gegužės 2 d. 06 val. Tauragės r., (duomenys neskelbtini), tyčia įsibrovė į J. A. priklausantį ūkinį pastatą, iš kur pagrobė vejapjovę-traktoriuką „Yard Machines“, kurio vertė 550 Eur. Tokiais bendrais veiksmais nukentėjusiajai J. A. padarė 550 Eur turtinę žalą.

Be to, M. U. nuteistas ir už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe su A. K., pagrobė svetimą turtą atvirosios vagystės būdu, būtent: 2017-05-11, apie 14.50 val., turėdami bendrą tyčią pagrobti mobiliojo ryšio telefoną „Apple iPhone 7Plus“, M. U. suplanavus pagrobimą, t. y. nurodžius A. K. nuvykti į „(duomenys neskelbtini)“ ir iš ten pagrobti jo 2017-05-01 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsakytą mobiliojo ryšio telefoną R. P. vardu, A. K., vykdydamas M. U. nurodymą, nuvyko 2017 m. gegužės 11 d., apie 14.50 val., adresu Tauragės r., (duomenys neskelbtini), kur iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ siuntų tarnybos darbuotojo akivaizdoje pagrobė nuo stalo siuntos dėžutę, kurioje buvo mobiliojo ryšio telefonas „Apple iPhone“, kurio vertė 991,99 Eur, ir pabėgo. Tokiais bendrais veiksmais UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė 991,99 Eur turtinę žalą.

Be to, M. U. nuteistas ir už tai, kad veikdamas bendrai su A. K. ir E. S., 2017-05-23, apie 06.40 val., Tauragės r., (duomenys neskelbtini), tyčia įsibrovė į R. G. priklausantį garažą, iš kur pagrobė žoliapjovę, kurios vertė 86 Eur, suvirinimo aparatą „(duomenys neskelbtini)“, kurio vertė 80 Eur, „Hugvarna“ benzininį pjūklą, kurio vertė 434 Eur, 20 l plastikinę talpyklą su dyzeliniu kuru, kurio vertė 20 Eur. Tokiais bendrais veiksmais nukentėjusiajam R. G. padarė 620 Eur turtinę žalą.

Be to, M. U. nuteistas ir už tai, kad veikdamas bendrai su E. S., laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 22 d. iki 2017 m. gegužės 23 d. 08.00 val., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, Tauragės r., (duomenys neskelbtini), tyčia įsibrovė į J. R. priklausantį saugomą kiemą, iš kur pagrobė elektrinę žoliapjovę „Makita“, kurios vertė 150 Eur, 4 vnt. žieminių padangų, kurių vienos vertė 100 Eur, bendra vertė – 400 Eur, du vienetus prailginimo laidų, kurių vieno vertė 10 Eur, bendros 20 Eur vertės. Tokiais bendrais veiksmais nukentėjusiajai J. R. padarė 570 Eur turtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog nuteistasis M. U. neginčija nusikalstamos veikos padarymo, savo kaltės ir veikos kvalifikacijos, tačiau nesutinka su teismo pripažinta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe) ir jam paskirta bausme, taip pat nurodo, kad teismas turėjo atidėti jos vykdymą.

Nuteistasis apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo pripažinta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, jog jis veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe. Apeliantas neginčija to, jog jis veikas padarė veikdamas su bendrininkais, tačiau teigia, jog ši aplinkybė yra vienas iš jo veikas kvalifikuojančių požymių, todėl teismas, remdamasis BK 60 str. 2 d. ir skirdamas bausmę, neturėjo atsižvelgti į atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kuri įstatyme numatyta ir kaip nusikaltimo sudėties požymis. Nuteistasis skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už BK 138 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. numatytų nusikalstamų veikų padarymą. BK 138 str. 1 d. numatyta atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 str. 1 d. nurodytų padarinių. BK 178 str. 2 d. numatyta atsakomybė tam, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį. Iš nurodytų nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų sudėčių matyti, jog nė vienoje iš jų veikimas bendrininkų grupe nenustatytas kaip sudėties požymis. Todėl konstatavus, kad nusikalstamos veikos padarytos veikiant bendrininkų grupe (minimos aplinkybės neginčija ir apeliantas), ši aplinkybė pagrįstai pripažinta M. U. atsakomybę sunkinančia.

Nuteistasis apeliaciniu skundu taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo paskirta bausme. BK 54 str. 1 d. nustatyta, kad teismas skiria tokią bausmę, kuri numatyta įstatymo, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje. Pagal BK 54 str. 2 d. teismas, skirdamas bausmę ir parinkdamas jos rūšį bei dydį, atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be šių aplinkybių, teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstamai veikai (kasacinės nutartys Nr. 2K-105/2009, 2K-539/2009, 2K-575/2009, 2K-43/2011). Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, spręsdamas klausimą dėl kaltininko asmenybės pavojingumo bei jam taikytinos bausmės rūšies, dydžio, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo ir kitų su bausmės paskyrimu susijusių klausimų, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neizoliavus nuo visuomenės gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir pan. (kasacinė nutartis Nr. 2A-7-6/2013).

Už BK 138 str. 1 d. numatytos veikos padarymą baudžiama laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 3 metų, už BK 178 str. 2 d. numatytos veikos padarymą baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki 6 metų. Apylinkės teismas už šių nusikaltimų padarymą M. U. skyrė griežčiausias savo rūšimi, tačiau žymiai mažesnes už sankcijos vidurkį laisvės atėmimo bausmes: 6 mėnesius pagal BK 138 str. 1 d.; 6 mėnesius pagal BK 178 str. 2 d. (2017-01-24),7 mėnesius pagal BK 178 str. 2 d. (2017-03-10), 8 mėnesius pagal BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. (2017-04-20), 9 mėnesius pagal BK 178 str. 2 d. (2017-05-02), 10 mėnesių pagal BK 24 str. 4 d. ir 178 str. 2 d. (2017-05-11), 11 mėnesių pagal BK 178 str. 2 d. (2017-05-23), 1 metus pagal BK 178 str. 2 d. (2017-05-23). Teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, atsižvelgė į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, į jo asmenybę ir požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas, į pagrobtų daiktų vertę, padarytą žalą, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas nustatytas aplinkybes, reikšmingas bausmės rūšies parinkimui ir jos dydžio skyrimui. Teismas pažymėjo, jog M. U. padarė vieną nesunkų ir septynis apysunkius tyčinius nusikaltimus, teistas (t. 8, b. l. 54–59), teistumas išnykęs, per metus baustas administracine tvarka (t. 8, b. l. 78–85). Pirmosios instancijos teismas nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybe sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad M. U. nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 str. 1 d. 1 p.). Atsižvelgdamas į nusikaltimų pobūdį, į M. U. charakterizuojančius duomenis, teismas padarė išvadą, kad bausmės tikslams pasiekti – sulaikyti M. U. nuo nusikalstamų veikų darymo bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą - skirtina laisvės atėmimo bausmė, jos dydį nustatant mažesnį už sankcijose numatytą bausmių vidurkį.

Nuteistojo M. U. padarytos veikos yra tyčinės ir savanaudiškos. Iš byloje esančio Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo apie M. U. nusikalstamas veikas (t. 8, b. l. 54–59) matyti, jog jis praeityje yra teistas už neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti, viešosios tvarkos pažeidimą. Be to, matyti, jog jis teistas Europos Sąjungos šalyse: Prancūzijoje teistas už vagystę, o Lenkijoje – už prekybą vogtomis prekėmis, t. y. už nusikalstamas veikas, nukreiptas į vieną labiausiai saugomų teisinių gėrių – privačią nuosavybę, į kurį nukreiptos ir veikos, už kurias jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu. Byloje esantis Administracinių nusižengimų registro išrašas (t. 8, b. l. 78–85) atskleidžia, jog nuteistasis ne kartą baustas administracine tvarka, be kita ko, ir už šiurkščius KET pažeidimus (vairavimą esant neblaiviam ir neturint teisės vairuoti). Iš byloje esančių SODROS, DB duomenų išrašo matyti, jog M. U. (t. 8, b. l. 86) iki jo sulaikymo legaliai nedirbo, darbo biržoje nesiregistravo (t. 8, b. l. 87). Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog nuteistasis M. U. pragyvenimui lėšų gaudavo nusikalstamu būdu – vogdamas. Nors pirmosios instancijos teismas pripažino, jog M. U. tyčines nusikalstamas veikas 2017 m. sausį – 2017 m. gegužę padarė būdamas neteistas, tačiau kaip matyti iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo, M. U. bausmę už nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 284 str. 1 d.) atliko 2014-12-19, o BK 97 str. 3 d. 3 p. 3 papunktyje inter alia numatyta, kad asmenys, nuteisti už nesunkius tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę, turinčiais teistumą laikomi bausmės atlikimo laikotarpiu ir trejus metus po bausmės atlikimo. Be to, iš BK 97 str. 1 d. matyti, jog turinčiais teistumą laikomi už nusikaltimo padarymą nuteisti asmenys, kuriems įsiteisėjo ne tik Lietuvos Respublikos, bet ir kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, o kaip minėta, iš byloje esančių duomenų matyti, jog M. U. 2014-02-19 teistas Prancūzijoje, 2017-03-07 teistas Lenkijoje. Šios aplinkybės atskleidžia, jog M. U. nusikalto būdamas teistas, jo teistumas nebuvo išnykęs. Kadangi byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik pagal nuteistojo apeliacinį skundą, sprendimas dėl šios aplinkybės nustatymo nepriimamas, tačiau šią aplinkybę apeliacinės instancijos teismas priima dėmesin kartu su kitomis jau paminėtomis aplinkybėmis, nuspręsdamas nemažinti bausmės už vagystes bei nesunkų sveikatos sutrikdymą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog BK 54 str. 2 d. 5 p. numato, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, o būtent praeityje įvykdytos nusikalstamos veikos ir parodo asmens požiūrį į įstatymo saugomus teisinius gėrius, jo daromų nusikalstamų veikų sistemingumą ir dinamiką. Nuteistojo M. U. nusikalstamas elgesys rodo jam būnant jaunam susiformavusį nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, nenorą keisti savo gyvenimo būdą, stoti į doros kelią, pragyvenimui užsidirbti legaliu būdu. Vietoj to jis kartu su bendrininkais atliko nusikalstamas veikas (vieną iš vagysčių net organizavo), taip savo asmeninius poreikius iškeldamas aukščiau kitų visuomenės narių interesų. Akivaizdu, jog M. U. padarytos nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinės, nes jis jau buvo teistas taip pat už turtinio pobūdžio nusikaltimus (vagystes, vogto turto pardavinėjimą), šis nusikaltimas buvo jo pasirinkto gyvenimo ir elgesio būdo pasekmė, tokio pobūdžio nusikalstamas veikas jis daro ir toliau.

Nors apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, jog nuteistasis savo kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailisi, tačiau į šias aplinkybes apylinkės teismas jau atsižvelgė, jos ir sąlygojo nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės konstatavimą. Teismas taip pat atsižvelgė į apeliaciniame skunde akcentuojamą nuteistojo turimą nuolatinę gyvenamąją vietą, jo amžių ir darbingumą, taip pat jo socialinių ryšių su šeima tvirtumą, ir jos taip pat neabejotinai lėmė, jog ne pirmą kartą už tyčinius nusikaltimus teisiamam asmeniui buvo skirtos tokios švelnios laisvės atėmimo bausmės. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde deklaratyviai nurodo, jog šiuo metu jau yra numatęs savo darbo vietą, jog būdamas laisvėje jis galės dirbti, o užsidirbęs pinigų atlyginti savo nusikalstamomis veikomis padarytą žalą, tačiau apygardos teismas pažymi, jog tokią galimybę nuteistasis jau turėjo, tačiau nepaisant to, jis vis tiek rinkosi nusikalstamą gyvenimo būdą, bandė sau prasimanyti pinigų nelegaliais būdais, užuot stojęs į doros kelią ir pradėjęs sąžiningai dirbti bei teisėtais būdais tenkinęs savo materialinius poreikius. Visos šios M. U. skunde aptartos aplinkybės teismui buvo žinomos, skundžiamame nuosprendyje aptartos, ir skiriant žymiai mažesnę už sankcijos vidurkį bausmę, neabejotinai įvertintos.

Remdamasi tuo, kas aptarta, teisėjų kolegija pripažįsta, jog apylinkės teismas, parinkdamas nuteistajam M. U. bausmių rūšį ir dydį už nusikaltimų, numatytų BK 138 str. 1 d., 178 str. 2 d. (5 epizodai), 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d., 24 str. 4 d. ir 178 str. 2 d., padarymą, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai, teisingai įvertino padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį ir paties nuteistojo asmenybę, paskirtos bausmės nėra per griežtos, jos atitinka BK 41 str. nurodytą bausmės paskirtį. Pažymėtina ir tai, jog už atskirus nusikaltimus paskirtos bausmės buvo bendrinamos nuteistajam palankiausiu dalinio bausmių sudėjimo būdu. Be to, M. U. pripažįstant savo nusikalstamą veiką, teismas, vadovaudamasis BK 64¹ str., skiriamą bausmę dar sumažino vienu trečdaliu, ir tokiu būdu nustatė ir taip pakankamai švelnią galutinę laisvės atėmimo bausmę.

M. U. taip pat prašo jam taikyti BK 75 str. ir bausmės vykdymą atidėti. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog įstatymo leidėjas, atsižvelgdamas į bausmės paskirtį, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, numatydamas galimybę atidėti bausmės vykdymą nuteistajam įtvirtino esminę sąlygą, kurios nesant asmeniui negali būti taikomas bausmės vykdymo atidėjimo institutas, t. y. kai teismas, skirdamas bausmę, nenustato, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi remtis ne tik byloje esančiais duomenimis, tiesiogiai apibūdinančiais nuteistojo asmenybę, bet ir bylos aplinkybėmis, kurios sudaro galimybę įvertinti, ar nuteistojo nusikaltimas (nusikaltimai) padarytas atsitiktinai ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar dėl kitų asmenų įtakos, ar nuteistajam apskritai būdingos antivisuomeninės, nihilistinės nuotaikos, ar yra ryškių polinkių daryti nusikalstamas veikas ir pan., tai suponuoja išvadą, kad sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, vadovaujamasi ne tik BK 75 str. nuostatomis, bet ir bausmės skyrimo bendraisiais pagrindais (BK 41 str., 54 str.) bei kitomis baudžiamojo įstatymo normomis, įtvirtinančiomis bausmių skyrimo taisykles.

Nagrinėjamu atveju konstatuojama, jog taikyti M. U. bausmės vykdymo atidėjimą nėra pakankamo pagrindo. Skundžiamu nuosprendžiu M. U. nuteistas už nesunkų smurtinį ir septynis apysunkius tyčinius nusikaltimus. Jis praeityje yra teistas už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas (viešosios tvarkos pažeidimą, vagystę ir vogtų daiktų pardavinėjimą), be to, jis baustas ir administracine tvarka. Nuteistojo M. U. nusikalstamas elgesys rodo jo nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, nenorą keisti savo gyvenimo būdą, stoti į doros kelią, pragyvenimui užsidirbti legaliu būdu. M. U. tyčinius nusikaltimus daro nuolat, per 2017 m. sausio–gegužės laikotarpį padarė net aštuonis nusikaltimus. Pažymėtina, jog nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad būdamas laisvėje jis gali susirasti darbą ir atlyginti savo veikomis padarytą žalą nukentėjusiesiems, tačiau apeliaciniame skunde nuteistasis nenurodo, kur žada dirbti, nurodo, jog neturi jokios profesijos, be to, būdamas laisvėje, nors ir būdamas jaunas ir darbingo amžiaus, darbo neieškojo, o tai rodo, kad būdamas laisvėje jis ir toliau gali bandyti prasimanyti pinigų vogdamas. Anksčiau nuteistajam M. U. skirtos bausmės jo nepataisė. Nors nuteistasis nurodo, jog jam praeityje niekada nebuvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo apie M. U. nusikalstamas veikas (t. 8, b. l. 58–59) matyti, jog 2014-02-19 Prancūzijos teismas jam 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjo 5 metams, 2017-03-07 Lenkijos teismas jam 1 metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjo 3 metams. Taigi, nors praeityje teismai nuteistajam atidėjo bausmės vykdymą, tačiau M. U. jam parodyto pasitikėjimo nevertino ir toliau elgėsi nusikalstamai, tai rodo, kad jo antivisuomeninės nuostatos yra susiformavusios, ir bausmės vykdymo atidėjimas nuteistajam neleistų pasiekti baudžiamajame įstatyme įtvirtintų bausmės tikslų. M. U. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodytos nusikalstamų veikų darymo priežastys – noras gauti pinigų pragyvenimui, gauti gerų daiktų – nesuteikia jokio pagrindo manymui, jog nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos rūšinis pavojingumas buvo mažesnis, atvirkščiai, matyti, jog M. U. tokiu būdu, nurodydamas mažareikšmes priežastis, bandydamas racionalizuoti ir pateisinti savo padarytą veiką, atskleidžia, jog anksčiau paskirtos bausmės jam tinkamo poveikio neturėjo, ir bausmės tikslai be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo nebus pasiekti.

Remdamasi tuo, kas anksčiau aptarta, teisėjų kolegija pripažįsta, jog apylinkės teismas, parinkdamas nuteistajam M. U. bausmių rūšį ir dydį, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai, teisingai įvertino padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį ir paties nuteistojo asmenybę. Keisti skundžiamą nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Simbolinės, nuteistojo pageidavimus tenkinančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų bausmei keliamų tikslų. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, nuteistojo M. U. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl teisėjų kolegija jį atmeta.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo M. U. apeliacinį skundą atmesti.