Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokuroro Manto Januškevičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

A. S. (A. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)., Vilnius, Lietuva, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. vieta (duomenys neskelbtini)., nevedęs, dirba (duomenys neskelbtini), anksčiau teistas:

1) 2017 m. rugpjūčio 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 str. 7 d. – 38 MGL bauda, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės uždraudimas naudotos specialia teise - teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams ir turto konfiskavimas;

2) 2020 m. rugsėjo 14 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų pagal BK 187 str. 2 d. – laisvės apribojimu 12 mėn.;

3) 2022 m. sausio 19 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų pagal BK 281-1 str. 1 d. – areštu 30 parų, bausmės vykdymą atidedant 6 mėn., bei paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės,

kaltinamas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, 281 straipsnio 2 dalį bei 243 straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamasis A. S. paaiškino, kad įtarimo esmė jam aiški. Automobilį ,,Volkswagen Golf", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 1994 m. gamybos, įsigijo 2024 m. lapkričio 20 d. per skelbimą už 250 eurus. Techninė apžiūra galiojo iki 2025 m. liepos, automobilio apdrausti nespėjo. Teisės vairuoti neturi ir nėra turėjęs. Paaiškinti, kodėl įsigijo automobilį, negali – galbūt važinėti į darbą ar perparduoti. 2024 m. lapkričio 21 d. apie 13.00 val. su automobiliu nuvažiavo į svečius pas giminaitį J. B. , gyvenantį (duomenys neskelbtini). Pas jį gėrė alų. Apie 14.30 val. atėjo pažįstamas E. P., kuris taip pat vartojo alkoholį. Pats daugiau nebegėrė. Apie 14.50 val. nusprendė vykti pas pažįstamą (duomenys neskelbtini) į Mažosios Riešės k., pasiskolinti 20 eurų. Kartu vyko J. B. (galinėje sėdynėje) ir E. P. (priekyje). Jis vairavo automobilį. Kelias buvo siauras, žvyrkelis, esant prastoms oro sąlygoms pasitraukė per daug dešinėn, automobilis nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į akmenų krūvą. Greitis buvo apie 70 km/h. Po eismo įvykio visi išlipo, „Audi“ automobilio vairuotoja iškvietė policiją. J. B. ir E. P. išėjo, o jis liko laukti pareigūnų. Buvo apsirengęs raudonu megztiniu, pilkomis sportinėmis kelnėmis. Pareigūnas patikrino blaivumą – pirmu pūtimu nustatyta 1,60 prom., antru – 1,63 prom. Girtumą pripažino. GMP nuvežė į Lazdynų ligoninę, nustatyti stiprūs sumušimai. Po apžiūros buvo sulaikytas. Ar keleiviai nukentėjo, nurodyti negalėjo. Žino, kad 2022 m. sausio 19 d. Vilniaus apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu jam buvo uždrausta vairuoti 3 metus. Buvo įspėtas dėl galimos atsakomybės pagal BK 243 str. už vengimą vykdyti paskirtą priemonę. Kaltę dėl padarytų veikų pripažįsta visiškai, nuoširdžiai gailisi (2 el. b. t., el. b. l. 192 – 195).

2025 m. gegužės 26 d. apklausos metu įtariamasis A. S. patvirtino, kad 2024 m. lapkričio 21 d. apie 14.50 val., Žudiškių k., būdamas neblaivus (1,60 prom.), vairavo automobilį ir nesuvaldęs jo atsitrenkė į akmenis. Eismo įvykio metu buvo sužaloti keleiviai E. P. ir J. B., kurie dėl traumų pristatyti į ligoninę. Abu jam atleido. Su įtarimo duomenimis sutinka, kaltę pripažįsta.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo A. S. prisipažinimo, jos kaltę patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys.

2024 m. lapkričio 21 d. Neblaivumo akte nurodyta, kad A. S. turėjo būdingus girtumo požymius (alkoholio kvapas, nekoordinuoti judesiai, nerišli kalba). Blaivumo tikrinimas atliktas su „Draeger Alcotest 7510“, rezultatai: 1,60 prom. (15:20 val.), 1,63 prom. (15:37 val.) (3 el. b. t., el. b. l. 12– 15).

2024 m. lapkričio 21 d. Kelių eismo įvykio apžiūros protokole ir fotolentelėje užfiksuota, kad eismo įvykis įvyko Draugystės g. 12A, Žudiškių k., Riešės sen., Vilniaus r. sav. Automobilis ,,Volkswagen Golf", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), stovi nuošaliau nuo važiuojamosios dalies, jo galinė dalis šiek tiek išsikišusi į kelią. Dešinėje pusėje – Draugystės g., kairėje – Žirgų g. Kelio plotis – 5,55 m. Automobilio kairės pusės priekinis ratas nuo kairiojo kelkraščio nutolęs 6,25 m, galinis – 7,40 m. Koordinatės: Š 54,82376; R 25,22829. Kelio danga – asfaltbetonis. Netoli T formos sankryžos šalia kelio stūkso akmenų krūva, į kurią atsitrenkė minėtas automobilis. Transporto priemonės ,,Volkswagen Golf", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), apgadinimai: priekinis bamperis, variklio dangtis, abu priekiniai žibintai, radiatoriaus grotelės (1 el. b. t., el. b. l. 8 – 10).

2024 m. lapkričio 21 d. apžiūros protokole nurodyta, kad automobilis ,,Volkswagen Golf", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo su atjungtu akumuliatoriumi, užvedimo raktai – uždegimo spynelėje. Automobilis mėlynos spalvos, keturių durų, su mechanine pavarų dėže, stovėjo ant neutralios pavaros, rankinis stabdis – neužtrauktas. Salone aptiktas cigarečių pakelis ir nosinė vairuotojo durelėse, prie pavarų perjungimo – pustuščiai saulėgrąžų ir dešros pakeliai. Daiktadėžėje – transporto priemonės dokumentai. Galinėje dalyje – sulčių pakelis, talpa su langų plovikliu. Bagažinėje – atšvaitinė liemenė ir tuščia 0,568 l „Kalnapilio“ alaus skardinė (5 % stiprumo), kuri paimta ir supakuota į voką Nr. 1. Daugiau tyrimui reikšmingų objektų nenustatyta. Automobilis išvežtas į saugojimo aikštelę (Vilnius, Minsko pl. 21) (1 el. b. t., el. b. l. 19 – 21).

2024 m. gruodžio 13 d. protokolu užfiksuota, kad „Kalnapilio“ skardinė yra tuščia, 0,568 l talpos, vietomis sulankstyta (1 el. b. t., el. b. l. 111).

Pagal 2025 m. gegužės 19 d. VĮ „Regitra“ pažymą nustatyta, kad ,,Volkswagen Golf", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) , iki 2024 m. lapkričio 19 d. valdytojas buvo A. R. (gim. (duomenys neskelbtini)m.). 2024 m. lapkričio 20 d. transporto priemonė pirkimo –pardavimo sutartimi už 250 eurus perduota A. S. (gim. (duomenys neskelbtini)m.) (1 el. b. t., el. b. l. 109).

2025 m. gegužės 16 d. Vilniaus AVPK Vilniaus rajono PK vyresnioji tyrėja Inga Kel tarnybiniame pranešime nurodė, kad vykdant ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-45698-24 pagal BK 281¹ str. 1 d., 281 str. 2 d. ir 243 str., 12.30 val. telefonu buvo susisiekta su A. R. (gim. (duomenys neskelbtini) m.). Pastarasis paaiškino, kad 2024 m. lapkritį automobilį ,,Volkswagen Golf", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), pardavė nepažįstamam vaikinui iš Vilniaus ir išregistravo transporto priemonę VĮ „Regitros“ sistemoje.

2024 m. lapkričio 21 d. Vilniaus AVPK Reagavimo valdybos 6-ojo skyriaus pareigūno nutarimu automobilis ,,Volkswagen Golf", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo priverstinai nuvežtas į saugojimo aikštelę Minsko pl. 21, Vilniuje (1 el. b. t., el. b. l. 30 – 31).

2025 m. vasario 18 d. apklaustas nukentėjusiuoju E. P. parodė, kad A. S. yra jo kaimynės sūnus – ramus, retai vartojantis alkoholį, gyvena su seserimi ir močiute, motina gyvena su sugyventiniu, tėvas miręs nuo vėžio. Tėvas buvo profesionalus vairuotojas, ir A. S., nors neturi teisės vairuoti, tai daro gerai. 2024-11-20 kartu su A. S. vyko atsiimti jo įsigyto automobilio „Volkswagen Golf“. Kadangi A. S. neturėjo teisės vairuoti, jis padėjo jam parvairuoti automobilį iki namų. Ar automobilis buvo techniškai tvarkingas, nurodyti negalėjo. Automobilis buvo reikalingas, kad A. S. galėtų nuvažiuoti iki autobusų stotelės ir vykti į darbą. 2024-11-21 prieš pietus, būdamas pas J. B., jis kartu su A. S. ir J. B. susitarė pasivažinėti. Prie vairo sėdo A. S., jis – priekyje, J. B. – gale. Jis pats buvo prisisegęs saugos diržu, dėl kitų prisisegimo pasakyti negali – buvo neblaivus. Kelias buvo siauras, smėlio ir žvyro dangos, netoli – ežeras. A. S. važiavo apie 70 km/h. Įvykio aplinkybių neprisimena, tik pajuto stiprų smūgį, po kurio apsvaigo ir sunkiai kvėpavo. Išlipti padėjo J. B.. Jie abu nutarė eiti namo, bet pasiklydo. Netrukus juos rado policijos pareigūnai ir grąžino į įvykio vietą. Greitoji medicinos pagalba nuvežė jį į Lazdynų ligoninę. Ten buvo nustatyti 6 šonkaulių ir krūtinkaulio lūžiai. Ligoninėje praleido kelias dienas, gydymas apsiribojo skausmą malšinančiais vaistais. Šiuo metu jaučiasi gerai, pretenzijų A. S. neturi, civilinio ieškinio nereikš. Mano, kad ir pats kaltas, nes būdamas neblaivus sėdo į automobilį. Dėl eismo įvykio priežasties pasakyti negali. Jo manymu, pagrindinė nelaimės priežastis – prie kelio sukrauti akmenys, į kuriuos atsitrenkė automobilis. A. S. taip pat buvo pristatytas į ligoninę (2 el. b. t., el. b. l. 64 – 67).

2025 m. kovo 21 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 831/2025(01) nurodyta, kad E. P. (gim. (duomenys neskelbtini) m.) nustatyti: Krūtinkaulio lūžis, kairės pusės 3–6 ir dešinės pusės 2–3 šonkaulių lūžiai, kraujosruva pilve. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, galimai kontaktuojant su automobilio salono konstrukcijomis eismo įvykio metu. Sužalojimai vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Tikėtina, kad visi sužalojimai galėjo būti padaryti vienu trauminiu poveikiu (2 el. b. t., el. b. l. 105 – 106).

2025 m. vasario 4 d. apklausos metu nukentėjusysis J. B. nurodė, kad A. S. – jo antros eilės pusbrolis, su kuriuo dažnai bendrauja, santykiai geri. Žinojo, kad A. S. neturi teisės vairuoti. 2024-11-21 apie 13.00 val. A. S. vienas atvažiavo pas jį į svečius automobiliu „Volkswagen Golf“ (valst. Nr. neįsidėmėjo) ir sakė, kad jį įsigijo prieš dvi dienas. Tuomet A. S. buvo blaivus, o jis – išgėręs. Apie 14.00 val. atvyko kaimynas E. P., atsinešė degtinės ir alaus. Jie su E. P. vartojo alkoholį. Ar A. S. gėrė, nematė. Vėliau A. S. pasakė, kad nori nuvažiuoti pas pažįstamą pasiskolinti pinigų. J. B. su E. P. nusprendė važiuoti kartu. J. B. sėdo ant galinės sėdynės, E. P. – priekyje, A. S. vairavo. Kur gyveno A. S. pažįstamas – neprisimena. Grįždami atgal į Bendorių kaimą, jis prisimena, kad oras buvo drėgnas, dangus debesuotas, kelio danga – smėlis ir žvyras, kelias slidus. A. S. važiavo apie 70 km/h. Kadangi sėdėjo gale, saugos diržo neprisisegė. A. S. ir E. P. buvo prisisegę. Vienu metu pajuto stiprų smūgį, atsitrenkė galva į priekinę sėdynę ir galbūt trumpam prarado sąmonę. Atsigavęs pamatė, kad automobilis atsitrenkė į prie kelio esančią akmenų krūvą. Kadangi nesijautė blogai, kartu su E. P. išlipo ir nuėjo namo. A. S. liko prie automobilio. Ar įvykio vietoje buvo sustojusių kitų transporto priemonių, neprisimena. Privažiavus policijai, pareigūnai liepė grįžti į įvykio vietą. Buvo patikrintas jo blaivumas – nustatyta 2,77 promilės girtumas. Ar A. S. buvo neblaivus – nežino. Eismo įvykio metu nestipriai susižalojo koją (blauzdą), buvo pristatytas į Lazdynų ligoninę, kur jam sutvarstė žaizdą. Nors buvo liepta laukti rentgeno, išvyko namo, nes jautėsi gerai. Dėl įvykio jokių pasekmių nejaučia, pretenzijų A. S. neturi, civilinio ieškinio nereikš (2 el. b. t., el. b. l. 20 – 23).

2025 m. kovo 21 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 824/2025(01) nustatyta, kad J. B. (gim. (duomenys neskelbtini)m.) fiksuotas kairiojo skruosto nubrozdinimas. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, galimai eismo įvykio metu, vienu trauminiu poveikiu. Vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (2 el. b. t., el. b. l. 96 – 97).

Liudytoja A. Č. parodė, kad 2024 m. lapkričio 21 d. apie 14.50 val., vairuodama automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Draugystės g., Žudiškių k., pastebėjo iš miško staigiai išvažiavusį dideliu greičiu ir pavojingai manevruojantį ,,Volkswagen Golf", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Automobilis netrukus atsitrenkė į akmenų krūvą. Ji pavažiavo atgal, išlipo iš automobilio ir pamatė, kad prie „VW Golf“ sustojo krosinis motociklas. Iš automobilio išlipo vairuotojas – apie 30 metų amžiaus, ~185 cm ūgio, vilkėjęs ryškios (galimai raudonos) spalvos striukę. Jis atrodė sutrikęs, svirduliavo, judesiai buvo nekoordinuoti. Jis pasakė esąs šoko būsenoje. Į jos pastabą, kad galėjo ją sužaloti, atsakė „atsiprašau“. Motociklo vairuotojas, paklaustas, ar „VW“ vairuotojas blaivus, atsakė „ne“. Sužinojęs, kad iškviesta policija, jis pasišalino. Motociklas buvo be valstybinių numerių. Jai pasirodė, kad „VW Golf“ važiavo keturi asmenys, tačiau tiksliai prisimena, kad gale sėdėjo kruvinu veidu vyras, kuris neišlipo. Iš priekio išlipo keleivis su ryškia liemene, vyresnio amžiaus. Vairuotojas laikėsi už kelio – galimai buvo susižalojęs. Ji suprato, kad visi automobilyje buvę asmenys galėjo nukentėti. Būdama įsitikinusi, kad „VW Golf“ vairavo jaunas vyras, apie įvykį pranešė BPC ir vėliau išvažiavo iš įvykio vietos (1 el. b. t., el. b. l. 15 – 18).

1) Vaizdo įrašas „PSS-20241121-150800UTC+0200“, trukmė 8 min. 44 sek. Vaizdo įraše matoma, kaip policijos pareigūnai atvyksta į įvykio vietą ir kalba su E. P., kuris jaučiasi blogai. Šalia jo – J. B., vilkintis šviesią striukę su atšvaitais. Abu akivaizdžiai neblaivūs. Proceso metu paaiškėja, kad automobilį vairavo A. S., kuris neturi teisės vairuoti, o automobilis buvo įsigytas išvakarėse. 00:08:10 matoma, kaip A. S. skundžiasi krūtinės skausmu.

2) Vaizdo įrašas „PSS-20241121-151056UTC+0200“, trukmė 30 min. Įrašytas kito pareigūno kamera. Matomas A. S., vilkintis rudą striukę, šviesias sportines kelnes, rūkantis. Jis linkčioja, kad yra vartojęs alkoholio. 00:02:05 – alkotesteriu nustatytas 1,60 prom. girtumas. 00:19:06 – antras tikrinimas: 1,63 prom. 00:20:37 – E. P. blaivumas: 1,96 prom., 00:24:18 – J. B.: 2,77 prom.

3) Vaizdo įrašas „PSS-20241121-154056UTC+0200“, trukmė 22 min. 18 sek. Matomas GMP medikų darbas, pareigūnai apklausia praeivį, kuris girdėjo apie įvykį. Paaiškėja, kad vienas iš keleivių nuėjo ne ta kryptimi. GMP išveža A. S. ir J. B.. 00:17:15 – E. P. išveža antra greitosios pagalbos brigada (2 el. b. t., el. b. l. 123 – 128).

?VšĮ ,,EMPREKIS" pažymoje apie automobilio vertę nurodyta, kad 1993 gamybos metų automobilio ,,VW Golf", kategorija - Lengvieji a/m, vertė 400,00 eurai su PVM (1 el. b. t., el. b. l. 110).

2024 m. gruodžio 19 d. rašte Nr. 12S-3310 Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius nurodė, kad nuo 2022 m. vasario 9 d. vykdo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. sausio 19 d. baudžiamąjį įsakymą (byla Nr. el-283-1036/2022), kuriuo A. S. (gim. (duomenys neskelbtini).) nuteistas pagal BK 281¹ str. 1 d. ir jam paskirta 30 parų arešto bei 3 metų draudimas naudotis teise vairuoti (BK 68 str.). Draudimo pabaiga – 2024 m. gruodžio 24 d. A. S. raštu buvo supažindintas su priemonės vykdymo sąlygomis bei teisinėmis pasekmėmis už jos nevykdymą. Nepaisant to, 2024 m. lapkričio 21 d. jis, būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti, vairavo automobilį, dėl ko pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 281¹ str. 1 d. Atsižvelgiant į tai, LPT siūlo pradėti ikiteisminį tyrimą ir pagal BK 243 str. – dėl vengimo vykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

III. Veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnį 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. BK 281¹ straipsnis yra blanketinė norma, todėl nusikalstamos veikos sudėčiai nustatyti yra svarbios kelių eismo taisyklės, patvirtintos LR Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950. Įvertinęs pirmiau aptartų duomenų, kurie laikytini įrodymais, visumą, be kita ko, kaltinamojo prisipažinimą, teismas daro išvadą, kad šioje baudžiamojoje byloje surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių A. S. kaltę padarius jam inkriminuotą nusikaltimą. Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir pakankamai detaliai nurodė jos padarymo aplinkybes.

A. S. kaltę, be jo paties parodymų, patvirtina tarnybiniuose pranešimuose užfiksuoti duomenys, alkotesteriu užfiksuoti duomenys, patvirtinantys kaltinamojo apsvaigimą nuo alkoholio, kitų objektų apžiūros protokolas bei kita rašytinė bylos medžiaga. A. S. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes byloje surinktais ir teismo įvertintais įrodymais byloje nustatyta, kad kaltinamasis 2024 m. lapkričio 21 d., apie 14.50 val., kelyje, adresu: Žudiškių k., Riešės sen., Vilniaus r., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį ,,Volkswagen Golf", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,60 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Pagal BK 281 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata arba nukentėjusiam asmeniui padaryta didelė turtinė žala.

BK 281 straipsnis yra blanketinė norma, todėl nusikalstamos veikos sudėčiai nustatyti yra svarbios kelių eismo taisyklės, patvirtintos LR Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950. Įvertinus ir išanalizavus proceso dalyvių parodymus, kitus byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis A. S. pažeidė KET 9 punktą, numatantį, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengt, 14 punktą, numatantį, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu bei 127 punkto reikalavimą, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.

A. S. kaltę, be jo paties parodymų, patvirtina alkotesteriu užfiksuoti bei neblaivumo nustatymo akte nurodyti duomenys, be kita ko, nukentėjusiųjų E. P. ir J. B. parodymai. A. S. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 2 dalį, nes byloje surinktais ir teismo įvertintais įrodymais byloje nustatyta, kad kaltinamasis 2024 m. lapkričio 21 d., apie 14.50 val., kelyje, Žudiškių k., Riešės sen., Vilniaus r., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9, 14 ir 127 punktų reikalavimus, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatyta mažiausia koncentracija 1,60 promilės etilo alkoholio, vairavo motorinę transporto priemonę - automobilį ,,Volkswagen Golf", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nesilaikydamas visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų saugumui, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, dėl ko nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į akmenų krūvą, kur eismo įvykio metu keleivis E. P. patyrė sužalojimus, atitinkančius nesunkų sveikatos sutrikdymą, o keleivis J. B. patyrė sužalojimus, atitinkančius nežymų sveikatos sutrikdymą.

Pagrindinė sąlygą eismo įvykiui kilti nepasirinko saugaus važiavimo greičio, dėl ko nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į akmenų krūvą, kur eismo įvykio metu keleivis E. P. patyrė sužalojimus, atitinkančius nesunkų sveikatos sutrikdymą, o keleivis J. B. patyrė sužalojimus, atitinkančius nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokie A. S. veiksmai buvo priežastiniame ryšyje su autoįvykio metu kilusiais padariniais.

Kaltinamojo padaryto nusikaltimo subjektyviosios pusės požymis – kaltė apibūdinama neatsargumu. BK 16 str. 3 d. numato, kad nusikaltimas laikomas padarytu dėl neatsargumo ir tuo atveju, kai jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti visuomenei pavojingos pasekmės, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo numatyti. Tokiu atveju asmuo veikia nusikalstamai nerūpestingai. Nagrinėjamu atveju A. S., būdamas neblaivus nepasirinkęs, saugaus važiavimo greičio, dėl ko nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į akmenų krūvą. Taigi, jis galėjo ir turėjo numatyti kad tokie jo veiksmai, neįsitikinus, jog tai daryti saugu, prieštarauja KET ir kelia pavojų kitiems eismo dalyviams. Tačiau pasielgė nusikalstamai nerūpestingai, ko pasekoje buvo sužaloti žmonės, todėl pripažintina, kad būtent ši kaltės rūšis yra jo veikoje.

Įvertinęs įrodymų visumą teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad eismo įvykio kilimą sąlygojo būtent kaltinamojo veiksmai, prieštaravę KET reikalavimams. Kiekvienas šių KET pažeidimų ir jie visi kartu buvo priežastiniame ryšyje su autoįvykio metu kilusiais padariniais. Todėl jo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 2 dalį.

Pagal BK 243 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, tas, kas vengė vykdyti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą ir išplėstinį turto konfiskavimą), padarė baudžiamąjį nusižengimą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje sprendžiant dėl asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 243 straipsnį reikalaujama įvertinti, ar kaltininko veikos pobūdis bei pavojingumas atitinka šios nusikalstamos veikos požymius. Vertinant nusikalstamos veikos pavojingumą pagal BK 243 straipsnį, išskiriami du pagrindiniai jos požymiai, t. y. veikos sistemingumas, rodantis aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-254-511/2018), bei tokios veikos piktybiškumas – siekis parodyti nepagarbą teismo sprendimui ir pan. Vien tik byloje nustatytas vienkartinis teismo sprendimu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės pažeidimas savaime neužtraukia asmeniui baudžiamosios atsakomybės pagal BK 243 straipsnį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-201-895/2020, 2K-254-511/2018, 2K-45-942/2021, 2K-81-495/2021).

Kaltinamajam 2022 m. vasario 8 d. įsiteisėjusiu Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. sausio 19 d. priimtu baudžiamuoju įsakymu, kuriuo buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį bei jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metus. Akivaizdu, kad kaltinamasis 2024 m. lapkričio 21 d. neturėjo teisės vairuoti transporto priemonės bei paskirtos baudžiamosios poveikio priemonės nesilaikė. Pažymėtina, kad jokių objektyvių priežasčių, kurioms esant jis nebūtų galėjęs laikytis jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, šiuo atveju nebuvo, kas patvirtina jo polinkį nesilaikyti eismo saugumo reikalavimų, neatsitiktinį nagrinėjamo baudžiamojo poveikio priemonės sąlygų pažeidimo pobūdį, niekinamą požiūrį ne tik į viešąją tvarką, transporto eismo saugumą, bet ir į teisingumą.

Aptarti įrodymai yra pakankami A. S. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti ir leidžia daryti išvadą, kad A. S. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis padarė nusikalstamas veikas – vengdamas atlikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. sausio 19 d. priimtu baudžiamuoju įsakymu, jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, automobilį vairavo neturėdamas teisės to daryti ir neblaivus. Jo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 243 straipsnį.

IV. Bausmės individualizavimas

Prokuroras siūlo procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikalstamą veika, numatytą BK 243 str. skirti 30 parų arešto bausmę, už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ str. 1d. skirti 60 parų arešto bausmę, o už nusikalstamą veika, numatytą BK 281 str. 2 d. skirti 75 parų arešto bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę ir A. S. skirti subendrintą 75 parų arešto bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ str. paskirtą bausmę mažinti 1/3 ir skirti 50 parų arešto bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 6 dalies 7, 10 punktais, A. S. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 1 metams, be intensyvios priežiūros, įpareigojant A. S. būti gyvenamojoje vietoje nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 419 straipsnio reikalavimus.

Kaltinamasis A. S. sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (3 el. b. t., el. b. l. 27 – 30).

Kaltinamasis padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje bei 281 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių ir neatsargių nusikaltimų kategorijoms (BK 11 straipsnio 2 ir 3 dalys), BK 243 straipsnyje įtvirtintą baudžiamąjį nusižengimą, prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi, tai jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. A. S. teistas (3 el. b. t., el. b. l. 42 – 48), administracine tvarka baustas (3 el. b. t., el. b. l. 53 – 63), dirbantis (duomenys neskelbtini) (3 el. b. t., el. b. l. 49 – 51), duomenų apie psichiatrinio ir priklausomybės ligų gydymą nėra.

Atsižvelgiant į kaltinamąjį charakterizuojančią medžiagą, į kaltinamojo neblaivumo laipsnį, konstatuotina, jog prokuroro siūloma bausmė yra proporcinga nusikalstamos pavojingumui ir kaltinamajam skirtina už nusikalstamą veiką numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje – 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausmė, už nusikaltimą numatytą BK 281 straipsnio 2 dalyje – 75 (septyniasdešimt penkių) parų arešto bausmė, o už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje skirtina 30 (trisdešimt) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę ir A. S. skirti subendrintą 75 (septyniasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam skirtina bausmė sumažintina vienu trečdaliu (aptariamu atveju 1/3 sudaro 15 parų arešto). Tai reiškia, kad skirtina 50 (penkiasdešimt) parų arešto bausmė.

Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Atidėdamas paskirtos arešto bausmės vykdymą, teismas gali paskirti nuteistajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Šiuo atveju nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Teismas taip pat paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas.

Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Teismas ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su šeima ir pan.). Todėl nuteistojo asmenybė ir kitos reikšmingos bylos aplinkybės turi būti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-61-895/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-449-942/2016, 2K-194-942/2017).

Nagrinėjamu atveju nustačius, kad kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, davė nuoseklius parodymus, savo veiksmus vertina kritiškai, dirba, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti neizoliavus kaltinamojo nuo visuomenės, tad kaltinamajam paskirtinas bausmės vykdymo atidėjimas.

Teismas, įvertinęs visas minėtas skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, kad kaltinamajam 1 (vienerius) metus atidėjus be intensyvios priežiūros arešto bausmės vykdymą, tačiau įpareigojant visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu būti gyvenamojoje vietoje nuo 23 val. iki 5 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, bus įgyvendinta BK 41 straipsnyje įtvirtinta bausmės paskirtis.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas

BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis (nuo vienerių iki penkerių metų) specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nagrinėjamojoje byloje A. S. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas transporto priemonę neblaivus. Teismo vertinimu, uždraudimas naudotis specialia teise A. S. yra būtinas, kadangi, kaip yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, šios priemonės paskirtis – <...> užkirsti kelią naujų analogiškų nusikalstamų veikų padarymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-363-222/2018). Todėl vadovaujantis BK 68 straipsniu, A. S. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 5 (penkerius) metus, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – sustabdymo dienos, t. y. 2024 m. lapkričio 22 d.

BK 72 straipsnio 1 dalis nustato, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. BK 72 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. BK 72 straipsnio 3 dalis nustato, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.

Teismas, įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, pirmiausia turi įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, ar teisėtai buvo įgytas turtas, ar kelia pavojų visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai, ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-79-511/2018, 2K-35-719/2018, 2K-86-895/2019, 2K-50-303/2020, 2K-250-976/2020, 2K-107-976/2021). Kartu atkreiptinas dėmesys, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114-1073/2018, 2K-218-648/2018, 2K-104-1073/2019, 2K-107-976/2021). Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje aktualus turto kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą jį panaudoti nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-195-788/2019).

Iš bylos duomenų matyti, kad transporto priemonė automobilis ,,Volkswagen Golf", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo panaudotas nusikalstamai veikai daryti, t. y. buvo nusikalstamos veikos priemonė. A. S. nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, 281 straipsnio 2 dalyje ir 243 straipsnyje padarė naudodamasis jam priklausančia transporto priemone – automobiliu ,,Volkswagen Golf", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, jog BK 72 straipsnio 3 dalyje imperatyviai įtvirtina, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, šis automobilis pripažintinas nusikalstamos veikos priemone bei iš kaltinamojo konfiskuojamas.

VI. Kiti klausimai

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas – paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, teismo baudžiamąjį įsakymą pradėjus vykdyti, panaikintinos.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas, skirtas A. S. į automobilį ,,Volkswagen Golf", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), paliktinas nepakeistas iki teismo sprendimo turto konfiskavimo dalyje įvykdymo dienos.

Daiktą, turintį reikšmės baudžiamosios bylos nagrinėjimui – „Kalnapilis“ alkoholinio gyrimo tarą – baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus sunaikinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. S. (A. S.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausmę.

A. S. (A. S.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti 75 (septyniasdešimt penkiu) parų arešto bausmę.

A. S. (A. S.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje ir paskirti 30 (trisdešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę ir A. S. (A. S.) skirti subendrintą 75 (septyniasdešimt penkių) parų arešto bausmę

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. S. (A. S.) skirti 50 (penkiasdešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 6 dalies 7 ir 10 punktais, A. S. (A. S.) paskirtos 50 (penkiasdešimt) parų arešto bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams be intensyvios priežiūros – įpareigojant visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nuo 23 val. iki 5 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, A. S. (A. S.) paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 5 (penkis) metus, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – sustabdymo dienos, t. y. 2024 m. lapkričio 22 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsniu A. S. (A. S.) paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti iš A. S. (A. S.) automobilį - ,,Volkswagen Golf", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

Kaltinamajam paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą, skirtą A. S. (A. S.) į automobilį ,,Volkswagen Golf", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), palikti nepakeistą iki teismo sprendimo turto konfiskavimo dalyje įvykdymo dienos.

Daiktą, turintį reikšmės baudžiamosios bylos nagrinėjimui – „Kalnapilis“ alkoholinio gyrimo tarą – baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus sunaikinti.

A. S. (A. S.) išaiškinti, kad nuteistieji, kuriems paskirtos bausmės vykdymas yra atidėtas, privalo:

1) atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo, kuriuo atidėtas paskirtos bausmės vykdymas, įsiteisėjimo arba Probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba;

4) jeigu asmuo vengia laikytis probacijos sąlygų, teismas Probacijos tarnybos teikimu gali papildomai paskirti baudžiamojo poveikio priemonių, įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal teismo baudžiamąjį įsakymą paskirtą bausmę.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo, išversto į jam suprantamą kalbą, gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismui Vilniaus rajono rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.