- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-09-12
- Bylos Nr.
- AN2-238-876/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-13-3-00066-2024-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Judita Sungailaitė
- Pažeidėjas
- G. J.
- Nukentėjusysis
- E. V.
- Kategorijos
- 19.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto G. J. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2024 m. liepos 12 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuria G. J. skundas tenkintas iš dalies – Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus (toliau – Institucija) vyresniosios tyrėjos G. G. 2024 m. gegužės 14 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) pakeistas – pašalinta nutarimo skiltyje „Pažeidimo esmė“ nurodyta aplinkybė, kad G. J. iš nugaros apkabino dešine ranka ties alkūne E. V. kaklą, jį suspaudė atlikdamas smaugimo veiksmą, taip nukentėjusiajam E. V. sukeldamas trumpalaikį skausmą, kitoje dalyje nutarimas paliktas nepakeistas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) vyriausiasis tyrėjas E. T. G. J. 2024 m. balandžio 8 d. 10.00 val. surašė administracinio nusižengimo protokolą už tai, kad jis 2023 m. liepos 16 d. 16.35 val. (duomenys neskelbtini), savavališkai įlipo į Nemuno upe plaukiančią E. V. jachtą, viešoje vietoje – atvirame laivo denyje, žodinio konflikto su E. V. metu, įžūliu ir piktybišku elgesiu, K. V. ir mažamečio M. V. bei kitų pašalinių asmenų akivaizdoje, iš nugaros apkabino dešine ranka ties alkūne E. V. kaklą, jį suspaudė atlikdamas smaugimo veiksmą, taip nukentėjusiajam E. V. sukeldamas trumpalaikį skausmą, tuo pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Tokiais veiksmais G. J. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 481 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
2. Institucijos vyresniosios tyrėjos G. G. 2024 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 481 straipsnio 1 dalyje, administracinėn atsakomybėn patrauktam G. J. paskirta nuobauda – 30 Eur bauda.
3. Nesutikdamas su Institucijos nutarimu G. J. pateikė skundą, kuris Alytaus apylinkės teismo 2024 m. liepos 12 d. nutartimi tenkintas iš dalies. Institucijos vyresniosios tyrėjos G. G. 2024 m. gegužės 14 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) pakeistas – pašalinta nutarimo skiltyje „Pažeidimo esmė“ nurodyta aplinkybė, kad G. J. iš nugaros apkabino dešine ranka ties alkūne E. V. kaklą, jį suspaudė atlikdamas smaugimo veiksmą, taip nukentėjusiajam E. V. sukeldamas trumpalaikį skausmą, kitoje dalyje nutarimas paliktas nepakeistas.
Šalies argumentai
4. Skunde aukštesnės instancijos teismui G. J. prašo: 1) panaikinti Institucijos vyresniosios tyrėjos G. G. 2024 m. gegužės 14 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini); 2) tenkinti jo 2024 m. gegužės 27 d. ir 2024 m. liepos 29 d. skundus pilna apimtimi; 3) panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2024 m. liepos 12 d. nutarties dalį, kuria Institucijos vyresniosios tyrėjos G. G. 2024 m. gegužės 14 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) dalis palikta nepakeista, kaip nepagrįstą ir neteisėtą, administracinio nusižengimo teiseną G. J. atžvilgiu nutraukti.
4.1. Skunde apeliantas nurodo, jog teismas skundžiamos nutarties 15 punkte nurodė, kad Institucijos nutarimu nustatyta, kad G. J. padarė nedidelį viešos tvarkos pažeidimą, nes savavališkai įlipo į jachtą ir konfliktavo, o 16 punkte padarė išvadą, kad jis pasirinko netinkamą konflikto sprendimo būdą, turintį visuomenei pavojingą pobūdį. Skundo autorius kategoriškai nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, nes iš esmės nesupranta jam kvalifikuoto administracinio nusižengimo sudėties, kokius konkrečiai viešosios tvarkos pažeidimo veiksmus atliko ir nuo ko turi gintis. Ar lipimas ant jachtos borto pasikalbėti yra viešos tvarkos pažeidimas? Kuo pasireiškė tariami konfliktavimo veiksmai, nedetalizuota ir nekonkretu. Konfliktą sukėlė, tęsė ir nesiliovė kelti E. V., tai užfiksuota vaizdo įraše, konstatuota prokurorų nutarimuose ir teismų nutartyse.
4.2. Skunde aukštesnės instancijos teismui teigiama, kad Alytaus apylinkės teismas skundžiamos nutarties 9 punkte pažymėjo, kad jam inkriminuotas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tyčia, kaip ir pasisakė prokurorai bei teismai nutraukus ikiteisminį tyrimą dėl tyčios. Nutraukus ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad jo veiksmuose nebuvo tyčios, tačiau šiuo atveju Teismas vis dėlto padarė išvadas, prieštaraujančias tiek faktiniams duomenims, tiek prokuroro A. J. 2023 m. gruodžio 27 d. nutarimui nutraukti ikiteisminį tyrimą, tiek vyriausiojo prokuroro pavaduotojos L. E. 2024 m. sausio 19 d. nutarimui, tiek Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėjos 2024 m. vasario 6 d. ir Kauno apygardos teismo teisėjos 2024 m. kovo 7 d. nutartims, patvirtinančioms prokurorų nutarimų teisėtumą ir pagrįstumą, kad jis tyčia padarė administracinį nusižengimą.
4.3. Apeliantas taip pat teigia, jog vertinant skundžiamos nutarties 9 punkto motyvus, pažymėtina, kad vyriausiojo prokuroro pavaduotoja 2024 m. sausio 19 d. nutarime nurodė, kad yra galima administracinė atsakomybė, medžiaga perduotina Alytaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui sprendimui dėl administracinio nusižengimo teisenos pradėjimo įvertinti. Tai reiškia, kad teisėsaugos institucija, turi įvertinti galimą nusižengimą ir priimti atitinkamą sprendimą, tačiau ne sprendimą prieštaraujantį prokurorų ir teismų nustatytoms esminėms faktinėms aplinkybės ir taip G. J. nepagrįstai traukti administracinėn atsakomybėn, nesant jo tyčios ir administracinio nusižengimo sudėties. Alytaus apylinkės teismas to objektyviai nevertino ir neatsižvelgė į šią esminę aplinkybę, kad administracinė teisena jo atžvilgiu negalėjo būti pradėta arba pradėta, turėjo būti nutraukta.
4.4. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo skunde nurodo, kad skundžiamos nutarties 11 punkte nurodyta, kad vadovaujamasi ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, tačiau iš nutarties matyti, kad esminius ikiteisminio tyrimo duomenis dėl tyčios teismas ignoravo ir iš esmės priėmė priešingą sprendimą nei ikiteisminio tyrimo nutraukimo pagrindas ir esmė. Ikiteisminis tyrimas nutrauktas nesant tyčios, o Alytaus apylinkės teismas tyrėjos nutarimą laiko teisėtu ir pagrįstu dėl nusižengimo esant tyčiai, tai yra esminis teismo pažeidimas vertinant G. J. veiksmus ir kaltės buvimą. Skunde apeliantas nurodo, jog jis atplaukė ne kaip teismas nurodė konfliktuoti, o pasikalbėti kaip tai daro visi žmonės, o siekis pasikalbėti su žmogumi negali būti vertintinas kaip viešosios tvarkos pažeidimas. G. J. skunde taip pat atkreipia dėmesį ir nurodo, kad Kauno apygardos teismo 2024 m. kovo 7 d. nutartyje konstatuota, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad jis į E. V. priklausančią jachtą įlipo norėdamas pasikalbėti su juo dėl prieš dieną kilusio ginčo dėl neva sukeltų bangų ir prieplaukos bei laivų filmavimo, nebuvo agresyviai nusiteikęs, tačiau Alytaus apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nutartį minėtomis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis nesirėmė. Apeliantas skunde apygardos teismui nurodo, kad konflikto nesiekė ir jo nekėlė, visą konfliktą iš jo taikių tikslų sukėlė būtent E. V., tai yra nustatyta ikiteisminio tyrimo metu, tai akivaizdu iš E. V. elgesio užfiksuoto vaizdo įraše, jei jis nebūtų sukėlęs konflikto iš savo pusės, asmenys būtų tiesiog pasikalbėję kaip normalūs žmonės, taip, kaip užfiksuota vaizdo įrašo pabaigoje, tai buvo vienintelis apelianto tikslas, tačiau jis tiesiog tapo pavojingos situacijos, kurią sukėlė E. V., įkaitu. Jei pastarasis nebūtų apelianto puolęs, nebūtų jokių klausimų dėl lipimo į jachtą ir G. J. elgesio svarstymo. Teismas neanalizavo ir nevertino šių faktinių duomenų, neanalizavo ir nevertino E. V. agresyvių, neadekvačių, chuliganiškų veiksmų ir jų priežastinio ryšio su apeliantui inkriminuojamu administraciniu nusižengimu, nevertino E. V. neblaivumo duomenų ir padarė nepagrįstas išvadas, kad įvykis administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, o ne E. V. veiksmų pasekmė.
4.5. Skundo autorius taip pat nesutinka su skundžiamos Alytaus apylinkės teismo nutarties 16 punktu, kuriame konstatuota, kad jis inicijavo konfliktą viešoje vietoje. Šioje dalyje G. J. pažymi, jog kaip minėta anksčiau, jis konflikto neinicijavo, jis inicijavo pokalbį, konfliktą inicijavo ir jį sukėlė E. V., kuris pats yra patvirtinęs, jog G. J. priplaukęs pasakė, kad nori pasikalbėti, ką kartojo ir įvykio metu, kas yra užfiksuota ir vaizdo medžiagoje. Apeliantas taip pat kritikuoja skundžiamos nutarties 17 punktą ir pažymi, jog atplaukęs jis užlipo viena koja tik ant jachtos borto ir iškart buvo užpultas, o besiginant nuo intensyvių E. V. veiksmų, jis pateko į jachtą. Bylos nagrinėjimo metu Alytaus apylinkės teisme G. J. paaiškino ir parodė kaip lipo ant jachtos borto, nesitikėjo, kad jį E. V. agresyviai puls, o kai jį staiga stūmė, apeliantas įsikibo į jachtos trosus, kad nenukristų į vandenį, tačiau visas kūno svoris persikėlė ant kitos kojos, kuria automatiškai to nenorėdamas nustūmė savo katerį nuo jachtos, o likus ant jachtos borto turėjo gintis. Visa tai įvyko žaibiškai greitai, per kelias sekundes, kito pasirinkimo nebuvo kaip tik gintis. Vaizdo įraše užfiksuota, kas vyksta kai E. V. intensyviais veiksmais jį puola, sunku tuo metu suprasti, kurioje jachtos vietoje randiesi, kai tave stumdo, pargriauna, saugaisi, kad neišstumtų į upę. Įraše akivaizdžiai užfiksuota ir gerai iliustruota, ką reiškia stovėti ant borto, kai apeliantas ir jo tėvas ten stovi, galima laikytis tik už troso ar turėklo, o vietos mažai ir ten gintis tiesiog neįmanoma, nes reikia laikytis rankomis įsikibus, kitu atveju nukrisi. Įraše gerai matėsi, kai apelianto tėtis lipo ant borto iš būtinojo reikalingumo ir paslydęs vos neįkrito į vandenį nors niekas jo nepuolė. Administracinėn atsakomybėn patrauktasis taip pat skunde nurodo, kad nesuprantamas teismo teiginys, kad „neįtikinama G. J. versija, kad gindamasis nuo E. V. jis pasirinko ne grįžti į savo katerį, o priešingai, įlipo pas nukentėjusįjį į jam priklausančią jachtą“. Apeliantas skunde pažymi, kad pasirinkimo nuo E. V. intensyvių veiksmų, kurių nesitikėjo, pradžios, nebeturėjo, kateris nusistūmė nuo jachtos, jis neturėjo kur dingti. Laivai sraunioje upėje siūbuoja, o teismas situaciją vertino ribotai, lyg viskas būtų vykę ant žemės ir palėtintai, kai tuo tarpu viskas vyko ant sraunios upės E. V. puolant, tai buvo žaibiška situacija ir sekundžių klausimas. Apeliantas taip pat kritikuoja teismo išvadą, kad jis turėjo grįžti į katerį, o ne veržtis į jachtą ir nurodo, kad toje situacijoje jis tiesiog nebeturėjo kur grįžti, tai yra akivaizdu ir įrodyta ikiteisminio tyrimo metu, buvo tik vanduo. Skundo autorius nurodo, kad jokiais būdais nesiveržė į jachtą, tik lipo ant borto pasikalbėti, tai yra patvirtinta faktinėmis aplinkybėmis ir ikiteisminio tyrimo duomenimis: paties E. V. patvirtinimas, G. J. brolio D. parodymai, vaizdo įrašas, kai įvykio metu kartojo, kad atplaukė tik pasikalbėti.
4.6. G. J. skunde taip pat nurodo, kad nesutinka su 16-18 nutarties punktuose padaryta išvada, kad jo elgesys buvo įžūlus ir piktybiškas, kad jis siekė pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį bei nurodo, kad tai netiesa, jis nesielgė įžūliai ir piktybiškai, nesiekė pažeisti viešos tvarkos bei žmonių rimties ir to nedarė, tokie veiksmai gali būti padaryti tik tyčia. Apeliantas teigia, kad jo veiksmuose tyčios nebuvo, tai patvirtino du prokurorai bei du teisėjai. Jis siekė dialogo, tai nustatytas faktas ikiteisminio tyrimo metu, patvirtintas prokurorų ir teisėjų. Teismo teiginiai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pasirinko netinkamą konflikto sprendimo būdą, nors nesiekė konflikto ir nesirinko jokio būdo, o tik atplaukė pasikalbėti, yra nepagrįsti ir prieštaraujantys prokurorų nutarimams bei teisėjų nutartims, todėl teismas padarė nepagrįstas ir neteisingas išvadas, netinkamai vertindamas duomenis.
4.7. Apeliantas skunde apygardos teismui taip pat teigia, kad Alytaus apylinkės teismas 18 skundžiamos nutarties punkte nepagrįstai padarė išvadą, kad E. V. susėdo su G. J. pasikalbėti nenorėdamas tęsti konflikto viešoje vietoje, nes galiausiai apie įvykį pranešė policijos pareigūnams. Pažymėtina, kad E. V. liovėsi kelti konfliktą tik todėl, kad apeliantas su tėčiu pamatė, kad jis neblaivus ir tai jam pasakė, tai akivaizdu vaizdo įraše ir tai aptarė prokuroras nutraukęs ikiteisminį tyrimą, tik todėl, kad G. J. ėmėsi iniciatyvos kviesti policijos pareigūnus, kas ir buvo padaryta, ir jam tuo metu nebuvo ko bijoti dėl savo elgesio, nes nieko blogo nepadarė. Į policiją E. V. kreipėsi ne įvykio metu, ne po įvykio, o tik po kelių dienų, kai administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nepasirašė jo paruošto prisipažinimo teksto neatitinkančio tikrovės, kuriuo ketino suversti kaltę jam, prieš tai įbauginęs savo pareigomis ir grasinimu sugriauti gyvenimą. Teismo teisinantys motyvai, kad E. V. susėdo pasikalbėti nenorėdamas tęsti konflikto viešoje vietoje yra niekuo nepagrįsti, neteisingai įvertinti ir prieštaraujantys faktiniams duomenims.
4.8. G. J. taip pat nurodo, kad Alytaus apylinkės teismas aiškiai pasisakė, kad apelianto veiksmuose nebuvo tyčios dėl E. V. kaklo apglėbimo ir pašalino šią dalį, tačiau lieka neaišku, ką jis neteisėto padarė pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį, nes teismas to aiškiai nedetalizavo. Skunde pažymima, kad apelianto savigyna prasidėjo nuo to momento, kai žengė žingsnį ant borto pasikalbėti, gindamasis sutramdė, perspėjo, paleido, vėl buvo puolamas, keikiamas necenzūriniais žodžiais, grasinimais ir neturėdamas kur išlipti tapo E. V. keliamo konflikto įkaitu, turėdamas klausyti keiksmų, grasinimų ir dar nuo jo gintis. Vaizdo įraše akivaizdžiai užfiksuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neatliko jokių aktyvių ir chuliganiškų veiksmų. Skunde taip pat pažymėta, kad įraše akivaizdžiai matyti, kad E. V. su žmona apeliantui ir jo tėčiui sukelto konflikto metu neleido išlipti iš jų jachtos, atsisakė sustabdyti jachtą, kad G. J. su tėčiu išliptų, nors to prašė ir tęsė savo keliamą konfliktą, tai užfiksuota vaizdo įraše.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto G. J. skundą Institucijos viršininkas G. Š. nurodė, jog Institucijos nuomone, administracinio nusižengimo bylos duomenys patvirtina, kad aptariamą nusižengimą padarė apeliantas, todėl Institucijos viršininkas prašė G. J. apeliacinio skundo dėl skundžiamos Alytaus apylinkės teismo nutarties netenkinti ir 2024 m. liepos 12 d. nutartį palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Administracinėn atsakomybėn patraukto G. J. apeliacinis skundas netenkinamas
6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad teismo ar Institucijos procesinis sprendimas administracinio nusižengimo byloje (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtu ir pagrįstu tik tokiu atveju, kai jame išdėstytos išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes bei jų visumą.
7. Iš skundui nagrinėti pateiktos bylos medžiagos matyti, kad 2024 m. balandžio 8 d. G. J. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2023 m. liepos 16 d. 16.35 val. savavališkai įlipo į Nemuno upe plaukiančią E. V. jachtą, viešoje vietoje – atvirame laivo denyje, žodinio konflikto su E. V. metu, įžūliu ir piktybišku elgesiu, K. V. ir mažamečio M. V. bei kitų pašalinių asmenų akivaizdoje, iš nugaros apkabino dešine ranka ties alkūne E. V. kaklą, jį suspaudė atlikdamas smaugimo veiksmą, taip nukentėjusiajam E. V. sukeldamas trumpalaikį skausmą, tuo pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį.
8. Institucijos vyresniosios tyrėjos G. G. 2024 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 481 straipsnio 1 dalyje, administracinėn atsakomybėn patrauktam G. J. paskirta nuobauda – 30 Eur bauda.
9. Iš skundžiamos Alytaus apylinkės teismo 2024 m. liepos 12 d. nutarties matyti, kad apylinkės teismas nagrinėdamas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – G. J. skundą bei skundą tenkindamas iš dalies pakeitė Institucijos 2024 m. gegužės 14 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), o būtent minėto nutarimo skilties „Pažeidimo esmė“ pašalino aplinkybę, kad G. J. iš nugaros apkabino dešine ranka ties alkūne E. V. kaklą, jį suspaudė atlikdamas smaugimo veiksmą, taip nukentėjusiajam E. V. sukeldamas trumpalaikį skausmą. Kitoje dalyje skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi Institucijos nutarimas paliktas nepakeistas. Aukštesnysis teismas iš anksčiau išdėstyto daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismui pašalinus minėtą aplinkybę, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pažeidimo esmė yra – G. J. savavališkai įlipo į Nemuno upe plaukiančią E. V. jachtą, viešoje vietoje – atvirame laivo denyje, žodinio konflikto su E. V. metu, įžūliu ir piktybišku elgesiu, K. V. ir mažamečio M. V. bei kitų pašalinių asmenų akivaizdoje, tuo pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Taigi, kaip matyti, iš skundžiamos nutarties nėra aišku, kokiais veiksmais pasireiškė G. J. įžūlus ir piktybiškas elgesys.
10. ANK 481 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta administracinė atsakomybė už necenzūrinius žodžius ar gestus viešose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių, kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Administracinei atsakomybei pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį kilti yra būtina nustatyti bent vieną iš šių alternatyvių veiksmų. Sprendžiant, ar buvo padarytas šiame straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas, svarbu atsižvelgti į konkrečių veiksmų pobūdį, pavojingumą, t. y. į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atliktų veiksmų pobūdį, jų intensyvumą ir trukmę, bei veikos padarymo vietos specifiką. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad būtinasis šio administracinio nusižengimo požymis yra jo padarymo tikslas, t. y. siekis anksčiau išvardytais veiksmais pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, o ne tokių padarinių nustatymas.
11. Administracinėn atsakomybėn patrauktas G. J. skunde apygardos teismui teigia, jog jis iš esmės nesupranta jam kvalifikuoto administracinio nusižengimo sudėties, kokius konkrečiai viešosios tvarkos pažeidimo veiksmus atliko ir nuo ko turi gintis. Skundą nagrinėjantis aukštesnysis teismas, atsižvelgęs į šios nutarties 9 punkte išdėstytą, neturi pagrindo nesutikti su šiuo skundo argumentu. Šiame kontekste pažymėtina, jog akivaizdu, jog Alytaus apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį neįspėjo skundą padavusio asmens apie faktinių jam inkriminuoto administracinio nusižengimo aplinkybių keitimą.
12. Administracinio nusižengimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio nusižengimo protokolu apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos: byla nagrinėjama tik dėl to nusižengimo, kuris buvo nurodytas administracinio nusižengimo protokole. Nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir bylos baigtis, administracinio nusižengimo protokolas turi lemiamą reikšmę nustatant asmens kaltę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-84-942/2016, 2AT-97-942/2017, 2AT-53-788/2017, 2AT-10-693/2018). Be to protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, nes veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-84-942/2016, 2AT-97-942/2017, 2AT-53-788/2017, 2AT-10-693/2018, 2AT-6-628/2019).
13. ANK 617 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo nuostatos taip pat nesudaro galimybės papildyti administracinio nusižengimo protokole suformuluotą kaltinimą naujomis esminėmis faktinėmis nusižengimo aplinkybėmis, pripažinti asmenį padariusiu administracinį nusižengimą, nurodant naujus esminius administracinio nusižengimo sudėties požymius, t. y. keisti administracinio nusižengimo protokolą ir jame suformuluoto nusižengimo aprašymo turinį, be kita ko, ir nuorodas į blanketines normas, kurių nuostatų pažeidimas suponuoja administracinės atsakomybės kilimą. Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, jog administracinio nusižengimo byla gali būti nagrinėjama tik pagal tokį administracinio nusižengimo aprašymą, pagal kurį jam perduota medžiaga (Kauno apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-322-493/2019). Taigi, apygardos teismas, įvertinęs aukščiau aptartą, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, tenkindamas G. J. skundą iš dalies bei pašalindamas iš Institucijos 2024 m. gegužės 14 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidimo esmės aplinkybę, neleistinai pažeidė administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisę į gynybą, palikdamas neaiškumą, kokius konkrečiai viešosios tvarkos pažeidimo veiksmus atliko ir nuo ko jis turi gintis. Aukštesnysis teismas pažymi, jog administracinių nusižengimų bylose mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos. Nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės laikomos iš esmės skirtingomis nuo kaltinime nurodytųjų, jei jų pakeitimas teisme, iš anksto nepranešus apie tokią galimybę, suvaržytų kaltinamojo teisę į gynybą, t. y. gynyba dėl pasikeitusių aplinkybių būtų kitokia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-13/2006, Nr. 2K-381/2011, Nr. 2K-651/2012, Nr. 2K-7-29-942/2016, Nr. 2K-243-697/2020). Taigi teismas turi įvertinti keistinų nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių pobūdį ir spręsti, ar jos reikšmingos užtikrinant kaltinamojo teisę į gynybą. Paprastai laikoma, kad keičiamos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte nurodytųjų, jeigu dėl to keičiasi veikos kvalifikavimas, jos apimtis ir tai lemia griežtesnės bausmės skyrimą ir pan. (Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233/2008, Nr. 2K-141/2011, Nr. 2K-23/2013, Nr. 2K-7-25-495/2020). Analogiškas teisės į gynybą principas privalo būti užtikrinamas ir nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas, bei keičiant administracinio nusižengimo pažeidimo esmę bei protokole nurodytas pažeidimo faktines aplinkybes.
14. Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į išdėstytą, daro išvadą, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis negali būti pripažinta teisėta ir pagrįsta. Akivaizdu, jog apylinkės teismas skundžiama nutartimi pažeidė G. J. teisę į gynybą. Europos Žmogaus Teisių Teismas byloje S. prieš Lietuvą taip pat pasisakė, kad kaltinamasis aktas turi būti surašytas išsamiai ir tiksliai. Tai taikytina tiek faktinių aplinkybių išdėstymui, tiek jų teisiniam vertinimui. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnis kiekvienam asmeniui garantuoja jo teisę į teisingą teismą. Sudėtinė asmens teisės į teisingą teismą dalis yra asmens teisė į gynybą. Kadangi nagrinėjamu atveju buvo pažeista G. J. teisė į gynybą, tai konstatuotina, jog apylinkės teismas neįgyvendino Konstitucijoje įtvirtintos teisingumo vykdymo funkcijos.
15. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, Alytaus apylinkės teismo 2024 m. liepos 12 d. nutartis naikinama ir priimamas naujas sprendimas – administracinėn atsakomybėn patraukto G. J. skundą dėl Institucijos vyresniosios tyrėjos G. G. 2024 m. gegužės 14 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) perduoti iš naujo nagrinėti Alytaus apylinkės teismui. Perdavus bylą nagrinėti iš naujo, kiti klausimai keliami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skunde, šiame proceso etape nenagrinėtini.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2024 m. liepos 12 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują nutartį - administracinėn atsakomybėn patraukto G. J. skundą dėl Institucijos vyresniosios tyrėjos G. G. 2024 m. gegužės 14 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: 24234233567 perduoti iš naujo nagrinėti Alytaus apylinkės teismui.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.