Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės ieškinį atsakovui R. R., trečiajam asmeniui viešajai įstaigai „Klaipėdos butai“ dėl iškeldinimo, skolos ir nuostolių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, įpareigojant atsakovą per 14 dienų nuo procesinių dokumentų įteikimo dienos pateikti teismui atsiliepimą į ieškinį. Ieškovė prašo priimti sprendimą už akių, jei atsakovas nepateiks atsiliepimo į ieškinį. Atsakovas atsiliepimo per teismo nustatytą terminą nepateikė, taip pat nenurodė atsiliepimo nepateikimo priežasčių, todėl priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 str. 4 d.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

Atlikus formalų įrodymų vertinimą nustatyta, kad atsakovui, įrašytam į likusių be tėvų globos asmenų sąrašą ir sulaukusiam eilės sąraše, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. AD2-221, buvo išnuomotas Savivaldybės socialinis būstas Karlskronos g. 3-31, Klaipėdoje. Šio įsakymo pagrindu sudaryta teminuota 3 metų Socialinio būsto nuomos sutartis 2011 m. vasario 8 d., Nr. 1040-2168, kurios terminas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. AD1-285 buvo atnaujintas ir, tuo pagrindu sudaryta terminuota 3 metų Socialinio būsto nuomos sutartis 2014 m. vasario 1 d., Nr. 2275-2168. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. AD2-306 buvo atnaujinta ir sudaryta nauja neterminuota socialinio būsto Karlskronos g. 3-31, Klaipėdoje, nuomos sutartis 2017 m. balandžio 5 d. Nr. 3229-2168 (toliau –Sutartis).

Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo (toliau - Įstatymas) 20 straipsnio 5 dalies 4 punkte nurodyta, kad su socialinio būsto nuomininkais, nedeklaravusiais praėjusių kalendorinių metų turto (įskaitant gautas pajamas), socialinio būsto nuomos sutartys nutraukiamos. Ši Įstatymo nuostata yra perkelta ir į sudarytos neterminuotos Sutarties sąlygas (18 punkto 18.2.1 papunktis).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.609 straipsnyje įtvirtinta nuomininko teisė nutraukti sutartį. Gyvenamosios patalpos nuomininkas turi teisę nutraukti nuomos sutartį, prieš mėnesį raštu įspėjęs nuomotoją. Jeigu nuomininkas neįvykdo šio reikalavimo, nuomotojas turi teisę į susidariusių nuostolių atlyginimą (CK 6.609 straipsnio 1 dalis).

CK 6.611 straipsnyje nustatyta, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinti iš nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, jeigu nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas.

Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad už CK 6.611 straipsnio pažeidimą griežčiausiai taikomą teisinę priemonę – būsto netekimą – teismas taiko individualiai; teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar taikyti šią priemonę, kartu įvertindamas galimybes taikyti kitus prievolinės teisės pažeidimų pašalinimo būdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012-01-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012; 2013-12-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-645/2013; 2014-04-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2014; kt.).

Prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir laiku (CK 6.38 straipsnis). Už gyvenamosios patalpos nuomą nuomininkas turi mokėti nuomos mokestį (CK 6.583 straipsnis).

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė atsakovui siuntė raginimus dėl pareigos deklaruoti turtą, tačiau atsakovas į gautus raginimus nereagavo ir įstatyme numatytos pareigos deklaruoti turtą neįgyvendino, atsižvelgiant į tai, ieškovė 2018 m. lapkričio 20 d. nutraukė sudarytą Sutartį.

Esant nustatytoms aplinkybėms ieškovės reikalavimas iškeldinti atsakovą iš gyvenamosios patalpos, esančios adresu Karlskronos g. 3-31, Klaipėda, su visais atsakovui priklausančiais daiktais, nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos, kaip pagrįstas - tenkintinas.

Nuomininkas privalo laiku mokėti nuomos mokestį (CK 6.487 straipsnio 1 dalis). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos arba kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnio 1 ir 2 dalys). Asmuo, neįvykdęs savo sutartinės prievolės, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę kito asmens neteisėtų veiksmų, yra žala, o piniginė žalos išraiška yra nuostoliai.

CK 6.237 – 6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens tai, ką šis nepagrįstai sutaupė, ar kitokią naudą, gautą kreditoriaus sąskaita. Teisinio reguliavimo sistemoje būdamas savarankiškas prievolės atsiradimo pagrindas, nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas teisės doktrinoje ar teismų praktikoje dažnai nurodomas kaip subsidiarus asmens teisių gynimo būdas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2012; 2014 m. sausio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2014; 2014 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2014; kt.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė Sutartį nutraukė 2018 m. lapkričio 20 d., atsakovas laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. spalio 20 d., ieškovei nesumokėjo atsakovui priskaičiuoto 345,45 Eur nuomos mokesčio, taip pat, laikotarpiu nuo Sutarties nutraukimo - 2018 m. lapkričio 20 d. iki 2019 m. kovo 31 d. atsakovas neteisėtai gyveno patalpose, esančiose adresu Karlskronos g. 3-31, Klaipėda, ieškovė, neturėdama galimybės realizuoti nuomojamų patalpų, t. y. gauti už patalpų nuomą mokamo nuomos užmokesčio, patyrė 156,60 Eur nuostolių, dėl ko ieškovės reikalavimas dėl nuomos mokesčio ir nuostolių priteisimo kaip pagrįstas tenkintinas.

Patenkinus ieškinį visiškai, iš atsakovo valstybės naudai priteistinas 90,00 Eur žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista įstatymo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5 punktas, 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 93 straipsnis, 96 straipsnis 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 285 – 287 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Iškeldinti atsakovą R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) su visais jam priklausančiais daiktais iš ieškovei Klaipėdos miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančios gyvenamosios patalpos, esančios adresu Karlskronos g. 3-31, Klaipėdoje, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

Priteisti iš atsakovo R. R. 345,45 Eur (tris šimtus keturiasdešimt penkis Eur 45 ct) nuomos mokesčio ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės, įmonės kodas 111100775, naudai.

Priteisti iš atsakovo R. R. 156,60 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt šešis Eur 60 ct) nuostolių atlyginimą ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės, naudai

Priteisti iš atsakovo R. R. valstybės naudai 90,00 Eur (devyniasdešimt Eur 00 ct) žyminio mokesčio, sumokant jį į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis.

Atsakovas šio sprendimo negali skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.