- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-02-22
- Bylos Nr.
- e2-1596-1018/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-14315-2023-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurgita Petrauskienė
- Ieškovas
- B. K.
- Atsakovas
- G. S.
Procesinių sprendimų kategorijos: 2.3.5.2.1; 3.2.6.1; 3.2.6.5; 3.2.6.8.1
2024 m. vasario 22 d.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės B. K. ieškinį atsakovui G. S. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, byloje išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė B. K. (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: pakeisti 2013 m. gruodžio 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. N2-30576-862/2013 dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui E. S., gimusio (duomenys neskelbtini), priteisimo ir iš atsakovo G. S. (toliau – atsakovas) priteisti išlaikymą po 275 Eur kasmėnesinių periodinių išmokų nuo kreipimosi į teismą dienos iki jo pilnametystės, išlaikymo dydį kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę; priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad šiai dienai 2013 m. gruodžio 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-30576-862/2013 iš atsakovo priteistos sumos vaiko poreikių patenkinimui neužtenka, o atsakovas nesutinka teikti didesnį išlaikymą sūnui. Mediacijos proceso metu šalys buvo sutarusios, kad atsakovas geranoriškai padidins vaikui teikiamą išlaikymą iki 275 Eur, 2023 m. rugpjūčio 8 d. mediatorė paruošė taikos sutartį, tačiau atsakovas persigalvojo ir sutarties nepasirašė. Nuo teismo sprendimu nustatyto išlaikymo dydžio priteisimo praėję 10 metų. Sūnui tuo metu buvo vos 2 metukai. Akivaizdu, kad per šį laikotarpį pasikeitė ir ženkliai išaugo sūnaus poreikiai, vaikas pradėjo lankyti mokyklą. Šiuo metu berniukas yra (duomenys neskelbtini) progimnazijos mokinys. Mokamų būrelių nelanko, kadangi jiems apmokėti ieškovės pajamų ir tėvo teikiamo išlaikymo nepakanka, nors berniukas norėtų lankyti papildomus užsiėmimus ne tik mokykloje. Be to, berniukas šiuo metu lankosi pas ortodontą dėl kreivų dantų, ruošiamasi dėti breketus. Taip pat pasikeitė pragyvenimo lygis Lietuvoje, gerokai išaugo prekių ir paslaugų kainos. Todėl teismo sprendimu nustatytos išlaikymo sumos nepakanka net būtinųjų vaiko poreikių patenkinimui, todėl ieškovė priversta skirti didesnę sumą vaiko išlaikymui, kad būtų užtikrintas pilnavertis vaiko gyvenimas.
Pažymėjo, kad ieškovės indėlis rūpinantis vaiku yra didesnis ir tuo atžvilgiu, kad jai tenka rūpintis kasdiene vaiko buitimi, sveikata, sekti ugdymą, skirti laiką laisvalaikio praleidimui ir ugdymui šeimoje, kai tuo tarpu atsakovas tik turi pareigą teikti išlaikymą. Taigi ieškovė faktiškai vykdo daugiau pareigų savo vaiko atžvilgiu nei atsakovas, vaiko išlaikymui ieškovė skiria didesnę sumą nei atsakovas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra darbingo amžiaus jaunas vyras, neturintis jokių sveikatos sutrikimų, ribojančių jo galimybes dirbti, ieškovės vertinimu, atsakovas turi visas galimybes teikti vaikui tokį išlaikymą, kuris patenkintų ne tik būtinuosius, bet ir specialiuosius poreikius. Nurodė, kad ieškovės pateiktoje vaiko poreikių lentelėje nurodytos sumos yra adekvačios ir atitinka protingumo principus bei atspindi realią situaciją, kokio dydžio išlaikymas reikalingas vaikui.
Ieškovė kartu su ieškiniu pateikė teismui įrodymus apie savo finansinę padėtį, kurie įrodo, kad jos vidutinis gaunamas darbo užmokestis siekia beveik 1 358 Eur. Papildomai ieškovė gauna išmoką už vaiką 85,75 Eur. Atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko poreikius kiekvieną mėnesį, kad jo išlaikymui reikalinga suma – 550 Eur, kurią lygiomis dalimis privalo skirti vaiko tėvas ir motina, ieškovė prašo iš atsakovo priteisti po 275 Eur dydžio išlaikymą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinio reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti visiškai. Paaiškino, kad, augant vaikui, auga ir poreikiai. Sūnui beveik 13 m. Ligos diagnozių neturi. Turi problemų dėl dantų, reikia tiesinti. Dėti plokšteles, breketus. Už breketus – 670 Eur. Higiena -50 Eur. Sūnus mokosi (duomenys neskelbtini) progimnazijoje 6 klasėje. Lanko chorą, kuris nemokamas, stalo tenisą, už kurį 1 užsiėmimas 8 Eur. Kitų išlaikytinių asmenų ji neturi. Jos pajamos į rankas apie 1000 – 1200 Eur. Vaiko pinigai apie 85 Eur. Kartais atsakovas teikė didesnį išlaikymą, bet ne jo iniciatyva. Atsakovas gimtadienio proga yra davęs 50 Eur, Kalėdoms dovanų. Po skyrybų atsakovas sūnų aplankė po 4 m. Šiuo metu, priėmus nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atsakovas moka 275 Eur, t.y. vykdo nutartį. Žemė pirkta santuokos metu, jokių susitarimų dėl išlaikymo kita forma (nekilnojamu turtu) nebuvo. Jos išsilavinimas aukštasis neuniversitetinis (kolegija). Dirba bendrosios praktikos slaugytoja. Yra sveika. Įsiskolinimų neturi. Atsakovo mama gauna pensiją, o vaistai yra kompensuojami.
Atsiliepimas
Atsakovas G. S. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad sutinka padidinti nepilnamečiam vaikui išlaikymą iki 275 Eur per mėnesį, tačiau prašė atmesti prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Atsiliepime nurodė, kad reguliariai teikia vaikui išlaikymą periodinėmis išmokomis, visada finansiškai remia vaiką švenčių metų pagal savo galimybes (po 50 – 100 Eur), dovanoja jam žaislus, neseniai padovanojo jam 300 Eur vertės kompiuterį. Jau seniai skiria vaikui didesnį išlaikymą negu 145 Eur kas mėnesį, kaip buvo nustatyta teismo nutartimi, pastaruoju metu padidino išlaikymą iki 240 Eur kas mėnesį (apie tai ieškovė nutyli savo ieškinyje). Pažymėjo, kad visada pabrėždavo ieškovei, kad teiks vaikui maksimalų išlaikymą pagal savo finansines galimybes. Po skyrybų ieškovei liko dalys dvejose žemės sklypuose (duomenys neskelbtini) kaime: sklype 3750/5000 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2475/3300 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Tarp atsakovo ir ieškovės buvo sutarta, kad po skyrybų ši žemė liks ieškovei, kaip vieną iš atsakovo teikiamo išlaikymo vaikui formų. Ieškovė žino, kad atsakovas dirba mokytoju ir tai yra jo vienintelis pragyvenimo šaltinis. Pastaruoju metu pajamos sumažėjo. Apie tai yra žinoma ieškovei. Nurodė, kad finansiškai remia savo pagyvenusio amžiaus motiną, kuriai nuolat reikalinga daug vaistų. Taip pat faktiškai privalo išlaikyti dar 3 žmones, kurie gyvena uzufrukto teise skirtoje jo gyvenamojo namo dalyje ir nemoka net už komunalines paslaugas. Apie tai žinoma ieškovei, tačiau nepaisant to savo pareigą dėl vaiko išlaikymo vykdo. Todėl atsakovui nesuprantami ieškovės motyvai, dėl kurių ji inicijavo šį teisminį procesą. Nepaisant to, rūpindamasis savo nepilnamečio vaiko interesais, sutinka padidinti išlaikymą savo nepilnamečiam vaikui iki ieškovės prašomų 275 Eur per mėnesį.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu atsakovas G. S. paaiškino, kad mokėjo, kiek galėjo ir vis palaipsniui išlaikymą didino. Gal vasarą kartą sumokėjo 150 Eur, po to 240 Eur. Kais skyrėsi, ieškovė sakė, kad jai nieko nereikia iš jo. Jis sutiko dėl skyrybų. Buvo sūnui pirktos dovanos, kompiuteris. Jo mama pensininkė, turi išlaikyti giminaičius. Nuo 2023 m. rugsėjo ir šiuo metu dirba 0,5 etato. Dar stovi darbo Biržoje. Išmokų negauna. Dirba (duomenys neskelbtini) mokykloje, kuri yra rajone. Jis yra anglų kalbos mokytojas. Šiuo metu gauna 300 Eur į rankas. Neturi kitų pajamų. Yra ėmęs paskolą namo stogui, įmoka 230 Eur/mėn. 2019 m. yra pasiėmęs vartojimo kreditą, šio kredito suma 4000 Eur, terminas iki 2024 m. balandžio. Per mėn. moka apie 270 Eur. Turi pusę namo ir 17 arų. Turi automobilį. Oficialiai išlaikytinių asmenų neturi. Tame pačiame name gyvena 2 giminaičiai. O jis vienas moka komunalinius. Buvo nustatytas uzufruktas V. S. iki gyvos galvos. Ji yra dėdės žmona. Dar gyvena jo motina. Jo paties sveikata normali. Sūnui kompiuterį pirko 2023 m. gruodį. Finansiškai lyg ir neremia savo motinos. Ji pensiją gauna. Jam tuojau bus 52 metai. Jo išsilavinimas aukštasis.
Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Tarnyba) išvadoje nurodė, kad remiantis Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (SPIS) duomenimis, tėvai B. K. ir G. S., auginantys nepilnametį vaiką E. S., nebuvo įtraukti į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą ar socialinių įgūdžių stokojančių šeimų, auginančių vaikus, sąrašą, Tarnyboje taip pat nėra gauta tėvų ir/ar trečiųjų asmenų pranešimų dėl šalių vaiko teisių pažeidimų. Pasak ieškovės, atsakovas su sūnumi nebendrauja ir savo iniciatyva niekada nebendravo, per 10 metų vaiką matė apie 5 kartus, kartą berniuką buvo pasiėmęs pas save į namus, keletą kartų padovanojo dovanų. Ieškovės teigimu, atsakovas vaiko išlaikymui perveda maždaug 150-240 Eur per mėn., keletą kartų papildomai pervedė po 50 Eur. Anot ieškovės, sūnus lanko Vilniaus (duomenys neskelbtini) gimnaziją, papildomai lanko choro pamokas mokykloje ir stalo teniso užsiėmimus (kaina apie 32 Eur per mėn.). Vaikas turi problemų dėl dantukų, nešioja breketus. Tarnybos atstovė išklausė vaiko nuomonę, motinai pokalbyje nedalyvaujant. Pokalbio metu berniukas buvo kuklus, mandagus, bendravo noriai, nurodė, kad gyvena kartu su mama ir močiute. Su tėčiu, anot vaiko, jis nebendrauja, paskutinį kartą tėtį matė maždaug prieš 1 metus laiko. Tuomet, pasak berniuko, tėtis jam padovanojo žaidimą. Berniuko teigimu, jeigu tėtis rodytų iniciatyvą bendravimui, berniukas norėtų bendrauti su juo. Vaikas nurodė, kad su mama jis sutaria gerai, nesipyksta, kartu jie dažnai važiuoja į kaimą arba namie žiūri televizorių. Anot vaiko, viską, ko reikia, jam perka mama, jie kartu važiuoja apsipirkti. Atsakovas Tarnybos atstovei nurodė, kad jis su vaiku matosi retai, gal 4-5 kartus per metus, nes jam sunku susikalbėti su ieškove. Telefonu atsakovas su vaiku bendrauja mažai. Vaikas tėvui paskambina, kai ko nors reikia – nupirkti kompiuterį ar žaidimus. Šiais metais atsakovas vaikui nupirko naują kompiuterį, prieš tai buvo vaikui davęs naudojamą kompiuterį. Pasak atsakovo, ieškovė yra pasisakiusi jo motinai, kad atsakovas yra neadekvatus ir psichiškai nesveikas žmogus, todėl sunku su juo susikalbėti. Atsakovui nežinoma, ar vaikas lanko būrelius, turi problemų su sveikata, visus šiuos klausimus sprendžia ieškovė. Atsakovo teigimu, vaiko išlaikymui moka 275 Eur, papildomai dovanoja pinigus per šventes. Pasak tėvo, po skyrybų nėra nustatyta bendravimo tvarka, bendrauja su vaiku bendru susitarimu. Paskutinį kartą tėvas su vaiku matėsi vasarą. Vyras su vaiku dažniausiai susitinka per šventes – eina į parką pasivaikščioti, į kavines ar parduotuves. Tėvo teigimu, jis turi vartojimo kreditą, turi sumokėti 270 Eur. Ieškovė niekada jo neprašė apmokėti papildomų išlaidų, susijusių su vaiku. Tarnyba sutinka, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas spręsti dėl vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo), o ieškovės prašomas nustatyti vaiko išlaikymo dydis po 275 Eur per mėnesį galėtų būti pakankamas kasdieniams vaiko poreikiams tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje nustatyta, kad nepilnametis E. S., gimęs (duomenys neskelbtini), yra ieškovės B. K. ir atsakovo G. S. sūnus. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 5 d. sprendimu nutraukta šalių santuoka, nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina, o iš skyrium gyvenančio tėvo priteistas išlaikymas nepilnamečiam sūnui E. S. po 500 Lt (144,81 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės (civilinės bylos Nr. N2-30576-862/2013).
Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 5 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. N2-30576-862/2013, priteistą 145 Eur dydžio išlaikymą nepilnamečiam sūnui, jį padidinant iki 275 Eur išlaikymo per mėnesį, šią sumą indeksuojant įstatymų nustatyta tvarka. Ieškinys iš esmės yra grindžiamas tuo, kad nuo ankstesnio teismo sprendimo priėmimo pragyvenimo lygis išaugo, vaiko poreikiai taip pat padidėjo, todėl priteisto 145 Eur išlaikymo dydis iš atsakovo nėra pakankamas ir neužtenka patenkinti visų sūnaus poreikių.
Įstatymų leidėjas įtvirtino nuostatą, kad teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios, nes tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti (CPK 279 straipsnio 5 dalis). Dėl to įstatyme yra nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio (CK 3.193 straipsni). Pagrindas pakeisti išlaikymo dydį yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis ir/ar pasikeitę vaiko poreikiai (CK 3.201 straipsnio 1-2 dalys).
Nagrinėjamu atveju nuo ankstesnio teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas 145 Eur išlaikymo dydis iš atsakovo šalių nepilnamečiam sūnui, praėjo daugiau nei dešimt metų. Per šį laikotarpį neabejotinai pasikeitė ekonominė padėtis šalyje, kuri sąlygojo maisto produktų, rūbų, būsto, komunalinių paslaugų, paslaugų ir kitų kainų augimą, o tai savaime lėmė ir vaiko išlaikymo išlaidų padidėjimą. Tuo pačiu augant vaikui, didėja ir vaiko poreikiai. Nepilnamečiui E. S. (duomenys neskelbtini) sueis 13 m., todėl savaime suprantama, kad, praėjus dešimt metų, išaugo ir vaiko poreikiai bei atitinkamai išlaidos šių poreikių patenkinimui.
Nereikia įrodinėti, jog šalių vaikui būtinas pilnavertis maitinimas, apranga ir avalynė, priemonės laisvalaikiui, ugdymui ir pan. (CPK 182 straipsnio 1 punktas). Be to, visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Augant vaikui platėja jo socialinių interesų sfera, todėl tinkamam vaiko vystymuisi užtikrinti reikia skirti daugiau lėšų. Iš ieškovės ieškinyje nurodytų aplinkybių, žodinių paaiškinimų teismo posėdžiuose, pateiktų į bylą rašytinių įrodymų, matyti, kad ieškovė, būdama berniuko mama, deda visas pastangas, kad vaikas išaugtų visapusiškai išsilavinęs, sveikas. Į bylą buvo pateikti ne tik mokėjimų kvitai (čekiai), susiję su vaiko kasdieninių poreikių tenkinimu aprangai, higienai, medicinos išlaidoms, bet ir išlaidos, susijusios su sūnaus lavinimu, ugdymu. Šalių sūnui šiuo metu yra beveik trylika metų, jis mokosi Vilniaus (duomenys neskelbtini) progimnazijoje. Vaikas šiuo metu turi ortodontinių problemų, jam reikalingi breketai. Šio pobūdžio išlaidos už laikotarpį nuo 2023 m. gegužės 18 d. iki 2023 m. gruodžio 4 d. sudarė net 822 Eur. 2023 m. gruodžio 17 d. ieškovė pirko televizorių, kurio kaina buvo 208,99 Eur. Pagal gyvybės draudimo liudijimą DD Nr. 091931 (apdraustasis E. S.) mokama kas mėn. po 30 Eur. Ieškovė apdraudusi sūnų ir nuo nelaimingų atsitikimų bei ligos atveju, įmoka 68,78 Eur.
Ieškovės skaičiavimais vaiko poreikių patenkinimui per mėn. reikalinga 635 Eur suma, kuri tarp tėvų dalintina lygiomis dalimis.
Teismas pažymi, kad, vertinant protingumo požiūriu, visų berniuko poreikių bei nenumatytų išlaidų, rašytiniais įrodymais pagrįsti neįmanoma, o ieškovei, auginančiai sūnų, natūraliai tenka didesnė bei nenumatytų išlaidų dalis (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, CPK 185 straipsnis).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo išreikalautais Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis atsakovas iki 2023 m. rugsėjo mėn. dirbo (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, Vilniaus (duomenys neskelbtini) mokykloje - darželyje ir jo gautas vidutinis atlyginimas, neatskaičius mokesčių, sudarė nuo 1551 Eur iki 1928 Eur. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad darbo sumažėjo, nuo 2023 m. rugsėjo mėn. pradėjo dirbti pusę etato. Iš pateiktos (duomenys neskelbtini) gimnazijos pažymos matyti, kad nuo 2023 m. rugsėjo mėn. jo darbo užmokestis nuo 426,19 Eur sumažėjo iki 227,35 Eur - 214,59 Eur. 2023 m. rugsėjo 13 d. atsakovas registravosi Užimtumo tarnyboje, kurioje užregistruotas jo statusas – užimtas. Atsakovas teigė, kad išmokų negauna. VĮ „Registrų centras“ duomenimis, atsakovo vardu registruota 562/749 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 3/8 dalys statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini). Iš VĮ „Regitra“ 2023 m. spalio 2 d. išrašo matyti, kad atsakovo vardu registruota viena transporto priemonė – Volkswagen, VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
Antstolių informacinėje sistemoje nėra duomenų, jog būtų vykdomi išieškojimai iš ginčo šalių turto priverstine tvarka. Duomenų, jog ginčo šalys turi kitų nepilnamečių vaikų, kuriuos turi išlaikyti, nėra. Tai, kad atsakovas turi senatvės pensijos sulaukusią motiną, kurią, kaip jis teigė, išlaiko ar jai finansiškai padeda, nevertintina kaip aplinkybė, jog atsakovas turi kitų išlaikytinių asmenų. Nėra pagrindo kitaip vertinti ir atsakovo kitą nurodytą aplinkybę apie uzufrukto teise name, adresu (duomenys neskelbtini), gyvenančią V. S.. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2A-819-565/2019, V. S. nustatytas uzufruktas į namo, (duomenys neskelbtini), kurio dalis nuosavybės teise be kita ko priklauso ir atsakovui, dalį, o toks sprendimas nesukūrė atsakovui teisinio pagrindo išlaikyti ir kitus tame pačiame name gyvenančius asmenis. Taigi, be sūnaus E. S., ginčo šalys neturi kitų išlaikytinių asmenų.
Atsakovas pateikė įrodymus, kad turi vartojimo kreditą pagal 2023 m. balandžio 25 d. vartojimo kredito sutartį Nr. C304631592, pagal kurią į mėn. mokėtina 55,73 Eur suma (mokėjimai iki 2025 m. spalio 20 d.). Įsipareigojimai pagal 2022 m. gegužės 26 d. sutartį yra įvykdyti. Pagal draudimo liudijimą Nr. 0000033255 paskutinis mokėjimas 2024 m. balandžio 8 d. ir sudaro 1,56 Eur.
Įvertinęs aukščiau nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad ginčo šalių turtinė padėtis yra iš esmės panaši. Atsakovo turimi finansiniai įsipareigojimai savaime nesudaro pagrindo jo finansinę padėtį vertinti kaip blogesnę.
Abi ginčo šalys nurodė, kad neturi sveikatos problemų. Abu nepilnamečio vaiko tėvai yra darbingo amžiaus.
Atsakovo pateikti įrodymai apie mokėjimus, atliktus vaiko E. išlaikymui, 2022 m. spalio 11 d. sūnui pirktą kompiuterį (mokėta 350 Eur) įrodo, kad atsakovas iš esmės nesišalina savo, kaip tėvo, pareigos išlaikyti sūnų. Atsakovas kėlė ginčą dėl jo finansinių galimybių teikti didesnį išlaikymą vaikui bei dėl vaiko poreikių pagrįstumo. Be to, nurodė, kad šalys buvo sutarę dėl dalies išlaikymo vaikui teikimo turtu (perleidžiant žemės sklypą).
Susipažinus su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 5 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. N2-30576-862/2013, nustatyta, kad, nutraukiant santuoką, buvo išspręstas be kita ko ir nekilnojamojo turto padalinimo klausimas. Šalys sulygo dėl išlaikymo vaikui teikimo periodinėmis išmokomis, kitokio išlaikymo vaikui teikimo (turtu) nenurodyta. Esant tokiam teismo sprendimui, vertinti galimus (jei tokie ir buvo) žodinius šalių susitarimus teismas neturi pagrindo.
Kaip jau nustatyta aukščiau, atsakovas yra sveikas, darbingo amžiaus vyras. Turi tiek nekilnojamojo turto, tiek registruotą transporto priemonę. Pagal įstatymą išlaikyti kitų asmenų, išskyrus sūnų E. S., atsakovas neturi. Atsakovas gauna reguliarias pajamas. Nors nuo 2023 m. rugsėjo mėn. sumažėjo pajamos iš darbovietės Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) gimnazijos, tačiau ši aplinkybė savaime neatleidžia jo nuo pareigos užtikrinti vaiko poreikių patenkinimui būtiną išlaikymo teikimą. Teismų praktikoje išaiškinta, kad nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolė yra absoliuti, o sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti, todėl atsakovas turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014).
Teismų praktikoje išaiškinta ir tai, kad siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien jo minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, vaikas turi turėti materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus, o už jo aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių sistemai, už paramą vaikui siekiant gero išsilavinimo, realizuojant turimus sugebėjimus bei pomėgius yra atsakingi abu vaiko tėvai. Teismų praktikoje pripažįstama ir tai, jog nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje taip pat yra nurodoma, kad vaikų tėvas, turėdamas pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, privalo imtis iniciatyvos, kad gautų pajamas, kurios galėtų būti skirtos ne tik jo paties pragyvenimui, bet ir nepilnamečių vaikų poreikiams patenkinti. Visos abejonės dėl reikalingo ir galimai teiktino išlaikymo dydžio nustatymo vertintinos vaikų interesų naudai, o tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų, galėjimo teikti teismo nustatytą išlaikymą, teismas šias aplinkybes turi vertinti vaikų interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaikų poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Nagrinėjamoje byloje teismas susidarė įspūdį, kad atsakovas nededa maksimalių pastangų, kad pagerintų savo finansinę padėtį ir galėtų užtikrinti augančio sūnaus poreikius.
Byloje nustatyta, kad išlaikymo priteisimo dienai nepilnametis šalių sūnus buvo mažametis, tuo tarpu šios bylos nagrinėjimo dieną vaikas yra paauglys. Teismui nekyla abejonių, kad vaikui augant, auga ir jo poreikiai. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu teismui paaiškino, kad nepilnamečio sūnaus išlaikymui kas mėnesį išleidžia apie 635 Eur. Šias išlaidas sudaro: 10 Eur higienos priemonės, 10 Eur sanitarinės priemonės, 30 Eur vitaminai, vaistai, 50 Eur būreliai, 15 Eur privačios gydymo paslaugos (dantų taisymas, skiepai), 20 Eur lavinimo, mokymo priemonės, žaislai namuose, 50 Eur ugdymo priemonės, 40 Eur laisvalaikis, pramogos savaitgaliais (filmai, atrakcionai ir kt.), 30 Eur gimtadienio šventės ir dovanos (paties vaiko ir draugų), 10 Eur kirpimo paslaugos, 180 Eur maistas, 60 Eur drabužiai, avalynė, 60 Eur komunalinės paslaugos, internetas, televizija, 40 Eur kiti didesni pirkiniai, 30 Eur transporto išlaidos.
Spręsdamas dėl šalių sūnui reikalingo išlaikymo dydžio bei jo dalis, tenkančios kiekvienam iš jo tėvų, teismas atsižvelgia ir į tai, jog ieškovė suteikia nepilnamečiam vaikui gyvenamąjį būstą, vaikas gyvena kartu su savo motina, yra jos išlaikomas, o atsakovo bendravimas su sūnumi yra epizodiškas, todėl iš esmės būtent ieškovei tenka visa atsakomybė už nepilnametį vaiką bei jo kasdienių poreikių tenkinimą.
Teismas vertina, kad šiuo metu priteistas iš atsakovo 145 Eur dydžio išlaikymas nebeatitinka net minimaliausių paauglio poreikių. Teismų praktikoje yra suformuluotas orientacinis kriterijus – minimalus mėnesinis darbo užmokestis, kuris taikomas priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti. Minimalus mėnesinis atlyginimas nuo 2024 m. sausio 1 d. yra 924 Eur (atskaičius mokesčius apie 709 Eur), o, minusavus „vaiko pinigus“ (96,25 Eur), kiekvienam iš tėvų, išlaikymą dalinant per pusę, tenkanti išlaikymo dalis sudaro po 306 Eur/mėn. Taigi, tokio dydžio išlaikymas vaikui per mėn. yra orientacinis dydis minimaliems vaiko poreikiams patenkinti. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti net mažesnę išlaikymo sumą, t.y. 275 Eur.
Teismas bylos nagrinėjimo metu nustatė, kad atsakovas yra pakankamai jauno amžiaus, darbingas asmuo, gaunantis stabilias pajamas, todėl jis iš esmės turi galimybę teikti sūnui reikalingo dydžio išlaikymą. Kadangi atsakovo teikiamas išlaikymas yra nepastovaus dydžio, o ieškovas nesutinka su ieškiniu, yra būtina išspręsti dėl išlaikymo dydžio vaikui padidinimo teismo sprendimu. Spręsdamas klausimą dėl iš atsakovo priteistino išlaikymo dydžio, teismas atsižvelgia ir į tai, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas dėl objektyvių priežasčių negali gauti didesnių pajamų, iš kurių galėtų teikti sūnui reikalingo dydžio išlaikymą. Byloje taip pat nėra duomenų apie atsakovo turimus sveikatos sutrikimus, dėl kurių jis neturėtų realių galimybių ieškoti geriau apmokamo darbo, jeigu jo gaunamos pajamos nėra pakankamos skirti vaikui reikalingo dydžio išlaikymą. Atsižvelgtina ir į tai, kad šalių nepilnametis vaikas šiuo metu faktiškai gyvena su ieškove, šiuo metu jis yra paauglys, vaiko poreikiai yra augantys, sąlygoti jo amžiaus, todėl ieškovei neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialinio aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).
Remdamasis išdėstytu, teismas konstatuoja, kad yra pagrindas pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 5 d. sprendimu iš atsakovo G. S. priteistą išlaikymą nepilnamečiam sūnui E. S., padidinant priteistą 145 Eur išlaikymą iki 275 Eur vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Teismo vertinimu, toks išlaikymo vaikui dydis šios nagrinėjamos bylos kontekste yra proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai, nepažeis socialinio teisingumo ir užtikrins būtinas vaikui vystytis sąlygas (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis, CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnio 1 dalis, 3.192 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad modifikuotos išlaikymo prievolės (didesnio išlaikymo mokėjimo) pradžios momentas CK nereglamentuojamas ir kad turtinės vaiko teisės į didesnį išlaikymą prielaida egzistuoja jau kreipimosi į teismą metu, o teismo sprendimu tokia teisė tik patvirtinama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014). Dėl nurodytų priežasčių didesnio išlaikymo mokėjimo pradžios momentas nustatytinas prioritetą teikiant vaiko interesams ir vadovaujantis CK 3.200 straipsnyje įtvirtinta bendrąja taisykle, todėl didesnis išlaikymas nepilnamečiam vaikui priteistinas nuo 2023 m. rugsėjo 29 d., t. y. nuo kreipimosi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo padidinimo dienos (CPK 376 straipsnio 3 dalis).
Priteista suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).
Pažymėtina, kad vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daug subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl, esant esminiam vaiko poreikių ir (ar) tėvų turtinės padėties pokyčiui, gali būti keičiamas ir išlaikymo vaikui dydis (CK 3.201 str.).
Teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
Bylos medžiaga nustatyta, kad šioje byloje ieškovė patyrė 500 Eur bylinėjimosi išlaidų (išlaidos advokatei už ieškinio parengimą). Prašoma priteisti suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nurodytų maksimalių rekomenduojamų dydžių (8.2 punktas). Kadangi ieškovės ieškinys tenkintas pilna apimtimi (100 proc.), ieškovei iš atsakovo priteistina 500 Eur bylinėjimosi išlaidų už ieškovei suteiktą advokato teisinę pagalbą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis). Atsakovas nesutiko su reikalavimu atlyginti ieškovės patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, parengiant ieškinį, tačiau atsakovo nesutikimas neturi teisinės reikšmės. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalyje nustatyta asmens teisė į gynybą, taip pat ir teisė turėti advokatą yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad galimybės prisiteisti už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą turėtas išlaidas nebuvimas laikytinas teisę į atstovavimą ribojančia priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-969/2017). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė, neturėdama teisinių žinių, pasitelkė advokatę, kad ji surašytų ieškinį, dėl ko patyrė 500 Eur išlaidų, šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nurodytų maksimalių rekomenduojamų dydžių (8.2 punktas), ieškovės ieškinys patenkintas visa apimtimi, todėl ieškovė turi teisę į šių išlaidų atlyginimą.
Šioje byloje ieškovė pareiškė turtinio pobūdžio reikalavimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Ieškinio suma remiantis CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktu apskaičiuotina pagal bendrą prašomų padidinti išmokų už vienerius metus sumą ir sudaro 1 560 Eur ((275 Eur - 145 Eur) x 12 mėn.), todėl visiškai patenkinus ieškinį, valstybei iš atsakovo priteistinas žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista, t. y. 35 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).
Teismo turėtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos sudarė 14,57 Eur, todėl jos priteisimos iš atsakovo valstybės naudai (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 2 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės dėl laikino išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo naikintinos (CPK 150 straipsnio 3 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 96 straipsnio 1 dalimi, 150 straipsnio 3 dalis, 259 – 260 straipsniais, 270 straipsniu, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 307 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 5 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. N2-30576-862/2013, iš G. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo nepilnamečiam sūnui E. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) dydį ir priteisti iš atsakovo G. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam sūnui E. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 275 Eur (du šimtus septyniasdešimt penkis eurus) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio gavimo teisme dienos (2023 m. rugsėjo 29 d.) iki vaiko pilnametystės.
Priteisto išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Paskirti B. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui E. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.
Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo (padidinimo) vykdyti skubiai.
Priteisti iš atsakovo G. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei B. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 500 Eur (penkių šimtų eurų) dydžio bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo G. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 35 Eur (trisdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio ir 14,57 Eur (keturiolika eurų ir penkiasdešimt septynis centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Valstybei priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas žyminio mokesčio sumokėjimui – 5660, o išlaidoms, susijusioms su bylos nagrinėjimu – 5662. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti teismui.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 2 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones dėl laikino išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.