Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant Anželikai Kudriašovaitei, Ramintai Braškienei, Andželikai Junevičiūtei, Gabijai Musneckytei,

kaltinamajam A. S. (A. S.), jo gynėjams advokato padėjėjui Mariui Ruzui, advokatei Violetai Bazienei,

vertėjams Giedriui Račkauskui, Elžbietai Šaveiko, Ievai Pečiulytei-Silaevai, Julijai Portnovai, Dianai Andrejevienei, Vilmai Šteinert, Evelinai Kulik, Anai Rastenienei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), nevedęs, įgijęs (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. A. S. mušdamas sukėlė žmogui fizinį skausmą ir nežymiai jį sužalojo, jis 2022 m. spalio 18 d., apie 14.00 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinėje be jokios pagrįstos priežasties tyčia sudavė 1 kartą su daiktu, panašiu į beisbolo lazdą, kaimynui V. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), į galvą, tuo sukeldamas V. B. fizinį skausmą ir padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį odos nubrozdinimu ir poodine kraujosruva kaktos dešinėje. Šiais savo veiksmais A. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje ištirtų įrodymų esmė

Motyvuojamoji dalis

2. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis A. S. savavališkai išvyko iš Lietuvos Respublikos, šiuo metu slapstosi (duomenys neskelbtini), t. y. vengia atvykti į teismą, su teismu nebendradarbiauja, žinodamas apie baudžiamąjį procesą ir paskirtus teisiamuosius posėdžius, į teismą nevyko, jo taip pat nebuvo galimybės atvesdinti, nes atvesdinimą vykdantys policijos pareigūnai A. S. nerasdavo jo nurodytoje gyvenamojoje vietoje, buto durų niekas neatidarydavo, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 7 d. nutartimi nutarta bylą nagrinėti kaltinamajam A. S. nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 246 straipsnis).

3. Nukentėjusysis V. B. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis pažįsta A. S., jis yra jo kaimynas. Jis ėjo kartu su iš (duomenys neskelbtini) grįžtančiu sūnumi, kaimynė kalbėjosi su kitais kaimynais, kai jis praeidinėjo, ji pradėjo sakyti – va narkomanas, banditas. Jis tuo metu paklausė – ar jūs atsakote už savo žodžius? Ji pradėjo rėkti S., ateikite, nusileiskite apačion, čia stovi toks narkomanas, banditas. Jis apsisuko ir įėjo į liftą. A. S. išėjo iš lifto ir iš karto, nieko nesakęs, sudavė jam į kaktą pagaliu. Sumušė kaktą, kakta buvo visa kraujuota. Tada atvažiavo policija. Kaimynė neatidarė policijai durų ir viskas. Buvo gal gruodžio mėn., bet jau treji metai praėjo, buvo vakaras. Įprastai sūnui (duomenys neskelbtini) baigdavosi (duomenys neskelbtini) val., priklausomai kiek (duomenys neskelbtini). Vakare, kai sutiko sūnų, dar buvo šviesu. Tą dieną jis nevartojo alkoholio, tik alų. Jis išgėrė 0,5 l talpos butelį alaus. Alus buvo alkoholinis, jame buvo mažai laipsnių, jis nesijautė neblaivus, blaivumas tikrintas nebuvo. Jis nemano, kad pareigūnams sukėlė įtarimų jo būklė, jis tik kraujuotas buvo. Pareigūnai pareiškimo nepriėmė tą pačią dieną. Jie tik ėjo pas kaimynus, o šie neatidarė durų. Prie laiptinės jis sutiko kaimynę, kuri su kažkuo kalbėjosi. To kito žmogaus jis nepažįsta. Ji pasakė, kad eina banditas, narkomanas. Kaip minėjo, jis paklausė – ar jūs atsakote už savo žodžius? Sūnus tuo metu ėjo į laiptinę, nubėgo namo. Prieš pokalbį su kaimyne sūnus nuėjo namo. Jis sustojo su kaimyne pakalbėti. Tai ne pirmas kartas, kaimynė dažnai tokius šmeižiančius žodžius pasakydavo. Dar ateidavo jo dukterėčios, ji sakė šliuchas atvedei. Jis pasakė – kokios čia šliuchos? Konfliktų su kaimynais nėra buvę. Jis patvirtina, kad A. nuolat gyvena pas R. Jį apkaltino nebūtais dalykais ir tada pradėjo šaukti sūnų. Šaukė tam, kad šis padėtų, nes jis pasakė, kad gali suduoti už tuos žodžius, tačiau kaimynei suduoti neteko. Tas žmogus, su kuriuo kaimynė šnekėjo, tuo metu buvo, kai jis pagrasino suduoti. Kaimynė išsigando, pradėjo šaukti sūnų. Kaimynės sūnus tuo metu žiūrėjo per langelį koridoriuje, jie gyvena (duomenys neskelbtini) aukšte. Jeigu jis atbėgo, vadinasi jis žiūrėjo koridoriuje, nes jie gyvena iš kitos pusės, tai jo prielaida. Kaip minėjo, jis įėjo į laiptinę, atsidarė lifto durys ir jam iš karto sudavė į kaktą. Nieko nesakė, jis nemoka (duomenys neskelbtini). Jis suprato už ką jam trenkė – už mamą. R. tuo metu stovėjo lauke prie laiptinės. Jis patvirtina, kad jam trenkė viduje, laiptinėje, prie lifto. Tada jis nuėjo namo ir atvažiavo policija. A. išėjo iš laiptinės į lauką. Kai jam trenkė, jis nesiėmė jokių fizinių veiksmų. Trenkė du kartus. Jis tiksliai nežino, iš kur atsirado pareigūnai, kažkas iškvietė. Namuose buvo žmona ir jo sūnus. Jis turi (duomenys neskelbtini) sūnus, bet (duomenys neskelbtini) jau čia (duomenys neskelbtini). Jį pamatė sūnus ir žmona. Policijos pareigūnai nuėjo pas kaimynus išsiaiškinti su A. už ką, bet niekas durų neatidarė. (duomenys neskelbtini) tik darė, medikų nebuvo. Žmona žaizdas praplovė, sutvarkė. Jį iškvietė į policiją ir išrašė siuntimą, praėjo gal savaitė. Jis nelabai atsimena, ką jam nustatė specialistas, jie tik surašė, perskaitė, o jis tik nunešė į policiją. Jis aiškiai pamena, kad A. jam trenkė du kartus. Nuo išgerto butelio alaus jo koordinacija nebuvo sutrikusi. Tą įvykį jis gerai pamena. Žmona įvykio nematė, ji jį matė, jis jai pasakojo, kad sudavė. Be jo ir A. daugiau nieko laiptinėje nebuvo. Niekas daugiau nematė, kai sudavė, atrodo, kad nieko nebuvo, jis į liftą, o jis (kaltinamasis) iš lifto. Tokia kaip beisbolo lazda. Ji su rankena, o galas didesnis. Po smūgių jis atšoko ir A. S. išėjo. Jis nenukrito, A. taip pat nebuvo nukritęs. Lazdą jis gal paėmė su savimi. Jis iš karto nubėgo ir su tuo pagaliu išėjo į lauką. Jis su A. S. liftu nevažiavo. Jis net nespėjo atsipeikėti, kai A. S. jam sudavė. Laiko tarpas, per kurį buvo suduoti smūgiai – gal pora minučių ar minutė. Jis jautė skausmą (teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nukentėjusiojo parodymuose, duodamuose teisiamojo posėdžio metu ir užfiksuotuose ikiteisminio tyrimo apklausos metu, yra prieštaravimų, nutaria pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiojo duotus parodymus (1 t., b. l. 39–42)). Niekas neatsitiko, kad aplinkybės šiek tiek skiriasi, praėjo jau trys metai. Jis gerai pamena įvykio aplinkybes. Kai jis jam sudavė, sutrenkė, tai gal jis galėjo pridėti (teismas primena, kad nuo įvykio iki apklausos buvo praėjusios 7 dienos). Jis patvirtina, kad sutrenkimas galėjo tūrėti įtakos po 7 dienų. Tada jis nesuvokė, ką kalba. Ikiteisminio tyrimo metu apklausa vyko (duomenys neskelbtini) kalba. (duomenys neskelbtini) kalba nėra jo gimtoji, jis ne viską supranta. Apklausa vyko užduodant klausimus. Gal ir buvo medikai, bet jam galvoje buvo sutrenkimas ir net akyse tamsu buvo. Tai ir buvo, kaip ir pagal protokolą, bet jis neišsisuko. Galva labai kraujavo ir skaudėjo. Tyrėja jam nesiūlė vertėjo, jie sėdėjo dviese. Jis nesakė, kad jam reikalingas vertėjas. Parodymus perskaitė tyrėja (gynėja primena, kad protokole nukentėjusysis įrašė, kad perskaitė parodymus pats, tačiau dabar yra teigiama, kad perskaitė tyrėja). Jis patvirtina, kad parodymus perskaitė tyrėja. Jis neatsimena, kas atsitiko ir kodėl įrašė, kad perskaitė jis. Pas A. sužalojimų nebuvo, buvo švarus veidas. Policijai pareiškimo jis nerašė, policija atvažiavo pati. Policija atvažiavusi nesakė, kad reikia pateikti pareiškimą.

4. Vadovaujantis BPK 276 straipsniu buvo pagarsinti nukentėjusiojo V. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Nukentėjusysis V. B. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. spalio 18 d., apie 14.00 val., su sūnumi E. B. ėjo namo ir prie savo daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinės sutiko kaimynę R. iš (duomenys neskelbtini) buto, daugiau jos duomenų nežino. Ji kalbėjo su kažkokiu vyru, kurio jis nepažįsta. Pamačiusi jį, kaimynė pradėjo pravardžiuoti jį ir jo šeimą, kad jie narkomanai, gamina ir platina narkotikus. Jo sūnus nuėjo namo, o jis liko aiškintis su kaimyne, kodėl ji šmeižia jį ir jo artimuosius. Tai jau ne pirmas kartas, kai ji kažką panašaus šneka apie jo šeimą, net yra rašiusi melagingus pareiškimus į policiją, kurie niekada nepasitvirtino. Jis jai aiškino, kad ji neteisingai elgiasi, kad gali užeiti pas juos į namus ir pamatys, kad pas juos nevykdomi jokie nusikaltimai ar teisės pažeidimai. Tačiau ji toliau šaukė, kad jis yra banditas ir narkomanas. Taip pat ji šaukė savo sūnų, vardu S. Nenorėdamas toliau tęsti beviltiškos diskusijos jis užėjo į laiptinę ir pajudėjo link lifto, kad pakiltų namo į (duomenys neskelbtini) aukštą. Priėjus prie lifto, jo durys atsidarė ir iš lifto išėjo kaimynės sūnus S., kurio rankoje buvo beisbolo lazda. S., nieko nesakęs, staigiai trenkė lazda jam per galvą aukščiau kaktos, ji buvo praskelta ir iš jos pradėjo bėgti kraujas. Dėl tokių S. veiksmų jis pajuto fizinį skausmą galvos srityje. Po to S. užsimojo trenkti dar vieną smūgį, bet jis jį pastūmė ir taip išvengė antrojo smūgio. Po to jis iš karto pajudėjo link lifto, kad pakiltų namo. Kiek jis matė, S. nuėjo link laiptų, kylančių aukštyn. Užėjęs namo, jis iš karto paprašė artimųjų iškviesti policiją, nes buvo užpultas ir jo visas veidas buvo kraujuotas dėl praskeltos galvos. Skambutis Nr. 112 buvo atliktas 14.14 val. Atvykusiems policijos pareigūnams jis paaiškino situaciją. Jie paklausė, iš kurio buto yra kaimynas. Nurodžius (duomenys neskelbtini) butą, pareigūnai pastukseno į minėto buto duris, bet jiems niekas neatidarė durų. Tada pareigūnai jam iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Atvykę medikai jį apžiūrėjo ir sutvarstė, tačiau į ligoninę jis nevažiavo. Šiuo metu galvoje, toje vietoje, kur jam buvo trenkta, yra užsidėjęs šašas. Kai S. jam trenkė, laiptinėje kitų žmonių nebuvo. Vaizdo stebėjimo kamerų pas juos laiptinėje irgi nėra. Tą dieną jis buvo šiek tiek išgėręs, bet nedaug (1 t., b. l. 39–42).

5. Liudytojas E. B. (E. B.) apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad A. S. yra jo kaimynas. Eidamas iš (duomenys neskelbtini) pakeliui jis sutiko tėtį, jie kartu judėjo link namų. Prie namų jie sutiko kaimynę R. S., ji kalbėjo su kažkokiu vyriškiu ir jiems praeinant pasakė, kad jie narkomanai, banditai, tiksliai nepamena. Ir tada tėtis pasiliko su ja aiškintis, kodėl ji taip juos vadina. Jis, pavargęs po (duomenys neskelbtini), neliko klausytis ir nuėjo namo. Pakilęs į (duomenys neskelbtini) aukštą, prie elektros skydinės jis sutiko kaimyną A. S., kaimynas nurašinėjo duomenis, o jis įėjo į butą. Kažkur po 5–7 min. grįžo tėtis kruvinu veidu, sakė, kad reikia kviesti policiją, greitąją. Jis iškvietė greitąją, atvyko policijos pareigūnai, greitoji, apžiūrėjo, siūlė važiuoti į ligoninę, bet tėtis atsisakė. Tas įvykis įvyko prieš dvejus metus, gruodžio mėn. pradžioje, apie 13 val. Tėtis gal buvo šiek tiek išgėręs, bet jis negali nusakyti girtumo laipsnio. Matėsi, kad yra šiek tiek neblaivus. Kai tik jie susitiko, ant tėčio kūno nebuvo kokių nors išorinių žymių. Prie laiptinės, ant laiptų, jie pamatė kaimynę. Dėl to išpuolio niekaip nereagavo tas žmogus, su kuriuo ji kalbėjosi, neutraliai. Kai dauguma žino apie jos (duomenys neskelbtini), žmonės nelabai kreipia dėmesį. Tai buvo ne pirmas kartas. Kiek pamena, konfliktai visada buvo pastovūs. Jis asmeniškai nėra turėjęs konfliktų. Prie jo kitų šeimos narių, brolių, mamos, pavyzdžiui, galėdavo sakyti, kad prostitutė, broliams kviečiama policija ir kodėl nesodina į kalėjimą ir t. t., tariamai jie prisijungę prie elektros skaitiklių vogė iš jų elektrą, nors jie elektros nevogė. Toks puolimas buvo nukreiptas prieš daugumą kaimynų. Tėvas pradėjo su ja šnekėti, o jis ėjo ir nesustojo. Pokalbio tarp tėčio ir kaimynės negirdėjo, jis greitai nuėjo ir pakilo liftu. Išlipęs iš lifto jis pamatė kaimyną A. S. Jis tuo metu turėjo tušinuką ir knygutę. Elektros skaitikliai yra (duomenys neskelbtini) aukšte, tarp butų, pas juos butas iš (duomenys neskelbtini), jų – (duomenys neskelbtini). Kai jis įėjo į butą, kaimynas pasiliko nurašinėti tų parodymų. Laiptinėje yra langai, per kuriuos buvo galima matyti, kas vyksta prie įėjimo. Būdamas bute jis negirdėjo triukšmo. Kai grįžo tėtis, jis jį išgirdo, tėtis paprašė iškviesti greitąją ir policiją. Jis pamatė, kad tėčio veidas kruvinas, paėmė telefoną, paskambino į 112 ir pasakė viską, kas buvo. Jis sužinojo kai grįžo tėtis. Tėtis pradėjo sakyti, kad jį užpuolė, trenkė į galvą su lazda, su kažkokiu pagaliu ir tada jis iškvietė greitąją. Atvyko policijos pareigūnai ir tada greitoji, kiek pamena. Namuose buvo mama. Tiksliai nepamena, bet pirmi galbūt buvo policijos pareigūnai. Policijos pareigūnai paklausė – kas atsitiko, beldėsi į kaimynų duris, durų niekas neatidarė, grįžo policija pas juos ir pradėjo klausinėti, kas ir kaip. Tada atvyko medicinos darbuotojai, apžiūrėjo tėčio galvą, paklausė ar sukasi. Tėtis pasakė, kad jam viskas gerai. Greitoji pasiūlė važiuoti į ligoninę, bet tėtis atsisakė. Po to visi išvyko. Policijos pareigūnai tą dieną nepriėmė pareiškimo, jie rašė elektroninį. Jis rašė per kompiuterį, kitą dieną ar po kelių dienų, konkrečiai neprisimena. Jis pamena, kad tėtis su kaimyne kalbėjosi ir ji pradėjo šaukti savo sūnų, kad tėtis ją muša, tėtis pradėjo eiti link namų ir jis nepamena, ar laiptinėje, ar prie lifto trenkė su ta beisbolo lazda. Prie pašto dėžučių pasistumdė, lyg ir kaimynas norėjo antrą kartą trenkti, tėtis kažkaip jį atstūmė nuo savęs ir tada tėtis į liftą įlindo ir pakilo į (duomenys neskelbtini) aukštą. Pašto dėžutės yra iš karto prieš liftą, metro–pusantro atstumu. Jam atrodo, kad jis rankomis nustūmė iki pašto dėžučių, jis dabar nepamena, bet įsivaizduoja, gal ten buvo daugiau kažko, nežino. Jis nėra girdėjęs, kad tėtis grasintų kaimynei, tėčiui (duomenys neskelbtini) m., moteriškė vis tiek pagyvenusi, gal virš (duomenys neskelbtini) m. amžiaus, ką ten grasinti. Jam atrodo, kad tėtis A. nustūmė link pašto dėžučių, kai jis norėjo antrą kartą suduoti. Kad buvo nukritęs, nesakė. Su tėčiu jie bendrauja (duomenys neskelbtini), jis nelabai moka (duomenys neskelbtini) kalbą. Suprasti kažkiek supranta, bet jam (duomenys neskelbtini) labai sunku išsireikšti. Perskaityti gal ir gali, raides pažįsta, bet ar esmę suprastų, nežino. Jis kaip ir girdėjo tą įvykių versiją, kurią tėtis pasakojo pareigūnams. Girdėjo tarpais, nes jis tai prie pareigūnų būdavo, tai nueidavo į savo kambarį, šalia nestovėjo. Jis panašiai ir sakė, sakė, kad su lazda trenkė, po to, kad jam atgal trenkė, bet kadangi žmogus išgėręs, tai jis galėjo žodžius supainioti. Gal vietoje žodžio „trenkė“ turėjo būti „pastūmė“. Su lazda trenkė tėčiui. Jis neįsivaizduoja, iš kur tėčio parodymuose atsirado kirvis. Tai sena istorija iš vaikystės su kirviu. Pareigūnai tėčio blaivumo netikrino, tačiau pareigūnai matė, kad tėtis buvo pavartojęs alkoholio. Nenurodė priežasties kodėl nepaėmė pareiškimo. Medikai paklausė – ar sukasi galva, ar nepykina, ar viskas gerai, pasiūlė į ligoninę važiuoti, bet jis atsisakė, nes nesijautė taip blogai. Objektyviai nesimatė sutrenkimų ar liekamųjų reiškinių, kad neatsimintų, suktųsi galva. Tėčio suvartotas alkoholis gal ir turėjo įtakos parodymų turiniui, koordinacija buvo normali, bet taip kaip ir viskas tvarkoje. Žemės graibymo nebuvo.

6. A. S. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltės nepripažino ir parodė, kad jis yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kalbos nemoka, (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) truputį moka, skaito (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), moka (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kalba. Jis atsisako duoti bet kokius parodymus, visas aplinkybes apklausos metu paaiškino jo mama. Anot jo, ne jis V. mušė, o V. mušė jį ir jo mamą (2 t., b. l. 7–9).

7. Liudytojas E. B. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. spalio 18 d., apie 14.00 val., jis ėjo iš (duomenys neskelbtini) namo. (duomenys neskelbtini) g. prie (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ jis sutiko savo tėvą, kuris buvo išgėręs, ir jie kartu ėjo namo. Priėję prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinės jie pamatė stovinčią kaimynę R. iš (duomenys neskelbtini) buto, kuri šnekėjo su vyriškiu. R., pamačiusi jį su tėvu, iš karto pradėjo ant jų šaukti „banditai, narkotikus verda, jos sūnų nuodija“. R. šaukė (duomenys neskelbtini), nes (duomenys neskelbtini) ji nešneka. Jis numojo ranka ir užėjo į namo laiptinę, o tėvas liko su ja bendrauti. Liftu pakilęs iki (duomenys neskelbtini) aukšto, jis pamatė, kad prie elektros skaitliukų stovi R. sūnus ir nurašinėja elektros rodmenis. Jis jam nieko nesakė ir nuėjo į savo butą. R. sūnus yra pagyvenęs vyras, (duomenys neskelbtini), bet, kiek matė, R. su juo bendrauja ne (duomenys neskelbtini), o šneka ir jis supranta (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), matyt, taip pat kažkiek (duomenys neskelbtini). Galbūt po kokių 5–10 min. namo parėjo tėvas. Iš tėvo galvos, priekyje virš kaktos bėgo kraujas, žandas buvo prakirstas (kokioje pusėje jis dabar nepamena). Tėvas liepė jam kviesti policiją ir nurodė, kad R. sūnus jį sumušė. Jis iš karto paskambino Nr. 112 ir pranešė apie įvykį. Matyt, kai R. lauke šaukė ant tėvo, jos sūnus tai išgirdo, nusileido laukan ir sumušė jo tėvą. Kai jis laiptinėje sutiko R. sūnų, jis rankose nieko neturėjo. Su kaimynais iš (duomenys neskelbtini) buto problemos atsirado jau seniai, nes R. yra senyvo amžiaus, namo nieko neįsileidžia, visą laiką būna užsirakinę, visi kaimynai jai blogi, skundus ant visų rašo, kur tik gali. Jie abu visą laiką būna namie, su nieko nebendrauja. R. tik su juo normaliai bendrauja (1 t., b. l. 55–58).

8. Liudytoja R. S. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jos sūnus A. S. yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kalbos nemoka, (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) šneka, (duomenys neskelbtini) moka. Ji su sūnumi visą laiką būna namuose. Jos sūnus psichiatrinėje ligoninėje negydytas, nėra psichiatro ar narkologo įskaitoje. Jie abu jokioje poliklinikoje nesigydo. A. S. turi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), jam reikia (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nes gali (duomenys neskelbtini). Pas ją su kaimynais iš (duomenys neskelbtini) buto jokių konfliktų nėra, bet jie nuo (duomenys neskelbtini) bute verda narkotikus, nėra ramybės, vis kaltina, kad jie nenormalūs. 2022 m. spalio 18 d. po pietų ji ėjo iš parduotuvės. Sūnus per balkoną pamatė, kad ji ateina, norėjo atrakinti jai buto duris. Prie namo laiptinės ji sutiko kaimyną V. B., kuris taip pat norėjo užeiti į laiptinę. Jis atidarė jai laiptinės duris ir pasakė, kad ji eitų. Ji pasakė, kad neis, nes jo bijo. Laiptinės (duomenys neskelbtini) aukšte buvo tamsu, o jei būtų su juo įėjusi į liftą, tai jis jai galėjo bet ką padaryti. V. yra ją ne vieną kartą sumušęs, ji vaikščiojo mėlyna, bet į policiją nesikreipė, nes grasino, kad ją užmuš. V. pradėjo ją stumdyti, kad eitų į laiptinę pirma. Jis pradėjo jai grasinti, kad ją ir jos sūnų užmuš. Po to V. nuėjo į laiptinę, o ji liko lauke. Ji palaukė, nes manė, kad V. su liftu jau pakilo į butą. Užėjusi į laiptinę, ji priėjo prie lifto ir pamatė, kad ten stovi V. Tuo metu atsidarė lifto durys ir V. pradėjo ją stumti, kad eitų. Ji priešinosi, nenorėjo eiti, nes bijojo. Tada V. kumščiais pradėjo ją mušti per nugarą, kepenis, bet per galvą nemušė. Lifto durys užsidarė. Ji labai bijojo, kad neateitų jos sūnus ir V. jam ko nors nepadarytų. Tuo metu vėl atsidarė lifto durys ir ji pamatė, kad stovi jos sūnus su chalatu. Ji ilgai iš lauko neatėjo, o jis matė, kaip ji ėjo. V. iš karto kumščiu trenkė sūnui į krūtinę, taip pat kumščiu į galvą gal kokius keturis kartus. Jos sūnus laiptinės (duomenys neskelbtini) aukšte nukrito ant grindų dešiniu šonu. V. užgriuvo ant jos sūnaus ir kumščiais pradėjo jį mušti. Ji matė, kad pas V. ant rankos uždėtas kastetas. Ji stvėrė už V. striukės iš nugaros ir pradėjo traukti. Tada V. dingo, gal su liftu išvažiavo. Sūnus gulėjo ant grindų, nejudėjo, galvojo, kad užmušė. Po to sūnus atsigavo, bet jam buvo labai bloga. Jie pakilo su liftu į (duomenys neskelbtini) aukštą ir nuėjo namo. V. laiptinėje nebuvo. Jos sūnus niekada nemuša jokių kaimynų, ramiai gyvena jų bute. Tai V. su jais pastoviai konfliktuoja, nori nužudyti (1 t., b. l. 121–123).

9. Iš 2022 m. gruodžio 14 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad atlikta Bendrojo pagalbos centro (toliau – ir BPC) garso įrašo apžiūra. Atidarius garso įrašą, kuris pavadintas „2022_10_18_14-14-10“, girdima: BPC darbuotojas: 112. Vyras: Sveiki, galima būtų policiją iškviesti? BPC darbuotojas: Sakykite adresą, kur, koks miestas. Vyras: (duomenys neskelbtini). BPC darbuotojas: Čia (duomenys neskelbtini)? Vyras: Jo (girdisi, kad kažkas šaukia, kad kuo greičiau). BPC darbuotojas: Nepaaiškinote, kas nutiko, ir rėkiate, kad kuo greičiau. Kas ten pas jus vyksta? Vyras: Kaimynas užpuolė. BPC darbuotojas: Užpuolė jus? Vyras: Ne, kitą asmenį, tėvą. BPC darbuotojas: Tėvas namuose dabar, reikia medikų? Vyras: Jo, reikia (girdisi moteris šaukia, kad visas kraujuotas). BPC darbuotojas: Medikų reikia, greitosios, taip? Vyras: Jo. BPC darbuotojas: Kiek vyrui metų jūsų sumuštam? Vyras: (duomenys neskelbtini). BPC darbuotojas: Sąmoningas jis, taip? Kaimynas kur dabar, pas save nuėjo? Vyras: Turbūt (girdisi, kad vėl moteris šaukia). BPC darbuotojas: Durų kodas pas jus yra? Vyras: Jo (pasako kodą). BPC darbuotojas: Kelintas aukštas? Vyras: (duomenys neskelbtini). BPC darbuotojas: Čia ką tik įvyko, prieš kiek laiko? Vyras: Gal prieš dvi minutes. BPC darbuotojas: Supratau. Jūsų vardas, pavardė? Vyras: E. B. BPC darbuotojas: Laukite, informuojame (1 t., b. l. 67–69).

10. Iš 2023 m. kovo 23 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti „BODY“ kameros vaizdo įrašai. Atidarius pirmą vaizdo įrašą, kuris pavadintas „2022_1018_142446_022“, matosi, kad pareigūnai atvažiavo į namo kiemą. Vaizdo įrašo kairėje pusėje, apačioje parašyta „VLN_PR_6197BC“, žemiau – „2022/10/18 14:24:39“. Pareigūnai ieško namo laiptinės, įeina, liftu pakyla, prieina prie buto durų, paskambina. Vaikinas atidaro ir pareigūnai klausia, ar pas juos. Vaikinas atsako, kad taip ir pareigūnus įleidžia į butą. Įėję jie klausia, kas atsitiko. Nukentėjęs V. B. (duomenys neskelbtini) aiškina policijos pareigūnams, kad šalia yra kaimynė, kuri rašo (duomenys neskelbtini), visiems, ji su sūnumi yra (duomenys neskelbtini) – durniai. Jis sako, kad ėjo iš parduotuvės, jos sūnus priėjo ir jam su pagaliu trenkė. Ji jiems (pareigūnams) durų neatidarys. Žmona pareigūnams sako, kad ji yra (duomenys neskelbtini). Pareigūnai klausia, ar greitosios reikia. V. B. atsako, kad nereikia. Sūnus sako, kad reikia. Pareigūnai klausia, kodėl nereikia. Žmona sako, kad galva prakirsta. Pareigūnai sako, kad tegu apžiūri. Pareigūnai eina prie (duomenys neskelbtini) buto, beldžiasi į duris, bet niekas neatidaro. Atidarius antrą vaizdo įrašą, kuris pavadintas „2022_1018_142947_023“, yra tęsinys. Pareigūnai vėl užeina pas V. B. į butą. Jie klausia, ar žino kaimynų pavardę. V. B. atsako, kad S. Pareigūnas klausia, kur viskas buvo. V. B. atsako, kad apačioje, visą laiką sako narkomanai. Žmona aiškina, kad jie (duomenys neskelbtini), visus puola. Pareigūnas klausia, su kuo trenkė. V. B. atsako, kad su pagaliu, bet ne lazda. Pareigūnas klausia, ar matė, su kuo trenkė. V. B. atsako, kad ne. Matosi, kad nukentėjusysis yra išgėręs. V. B. sako, kad vieną kartą ir su kirviu. Pareigūnas klausia, ar turi pretenzijų. V. B. atsako, kad turi. V. B. sako, kad ėjo su sūnumi, ji pradėjo šaukti, kad jo sūnus narkomanas, šaukti pradėjo. V. B. sūnus pradėjo pareigūnams pasakoti, kad kaimynė mano, kad jie iš jos elektrą vagia, per rozetes klausosi, yra narkomanai, verda narkotikus, nuodija kaimynus. Pareigūnai klausia, kas trenkė – ji ar sūnus. V. B. atsako, kad sūnus. Pareigūnas V. B. sako, kad kai bus blaivus (pareigūnas šneka (duomenys neskelbtini), aiškina nukentėjusiajam), ateis parašyti pareiškimą, galės internetu. Matosi, kad ant V. B. veido yra sumušimai. Jis pareigūnų klausia, kodėl kaimynės į „(duomenys neskelbtini)“ niekas neuždaro. Atidarius trečią vaizdo įrašą, kuris pavadintas „2022_1018_143446_024“, yra tęsinys. Pareigūnai bendrauja su V. B. ir jo žmona. 14:38:34 val. ateina medikas. Medikas klausia, kas atsitiko. V. B. atsako, kad su pagaliu gavo į galvą. Medikas apžiūri V. B. galvą, prašo atverti burną, aiškina, kad gali būti sulaužytas žandikaulis. Atidarius ketvirtą vaizdo įrašą, kuris pavadintas „2022_1018_143945_025“, yra tęsinys. Medikai matuoja pulsą ir klausia, ar važiuos į ligoninę. V. B. atsako, kad nevažiuos. Medikai ir V. B. toliau bendrauja (1 t., b. l. 61–63).

11. Iš 2022 m. spalio 27 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 3461/2022 (01) matyti, kad V. B. nustatytas odos nubrozdinimas ir poodinė kraujosruva kaktos dešinėje. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietu buku daiktu, galimai aplinkybėse nurodytu laiku (2022 m. spalio 18 d.). Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Atsižvelgiant į sužalojimų pobūdį bei makromorfologinį vaizdą, labiausiai tikėtina, kad sužalojimai buvo padaryti vienmomentiškai, vienu trauminiu poveikiu, galimai aplinkybėse nurodytu laiku (2022 m. spalio 18 d.). V. B. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti ir užduotyje nurodytomis aplinkybėmis, kontaktuojant su kietu buku daiktu, jėga, viršijančia mechaninį audinių atsparumą. Nustatyti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti ir vienu trauminiu poveikiu. V. B. nustatyti sužalojimai yra nukentėjusiojo rankomis pasiekiamoje vietoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek nukentėjusiajam pačiam griūnant ir kakta kontaktuojant su kietu buku daiktu, tiek ir suduodant smūgį į šią sritį (1 t., b. l. 51–52).

12. Iš 2023 m. sausio 19 d. (duomenys neskelbtini) rašto dėl informacijos pateikimo matyti, kad A. S. į (duomenys neskelbtini) per (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) laikotarpį nesikreipė dėl (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 12).

13. Iš 2023 m. sausio 20 d. viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) (duomenys neskelbtini) rašto dėl informacijos pateikimo matyti, kad A. S. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 13).

14. Iš 2023 m. sausio 26 d. VšĮ (duomenys neskelbtini) rašto dėl informacijos pateikimo matyti, kad A. S. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 14).

15. Iš 2023 m. kovo 2 d. VšĮ (duomenys neskelbtini) rašto dėl informacijos pateikimo matyti, kad A. S. (duomenys neskelbtini) dėl (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 17).

16. Iš (duomenys neskelbtini) rašto dėl informacijos pateikimo matyti, kad A. S. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) prilyginta (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Pagrindinė (duomenys neskelbtini) pagal (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) (2 t., b. l. 22).

17. Iš (duomenys neskelbtini) rašto dėl informacijos pateikimo ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-40593-22 matyti, kad privalomojo sveikatos draudimo informacinės sistemos „Sveidra“ 2023 m. gegužės 29 d. duomenimis, laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki nurodytos datos, informacijos apie A. S. suteiktas (duomenys neskelbtini) paslaugas, apmokamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, neturima (2 t., b. l. 25).

18. Iš 2023 m. birželio 20 d. VšĮ (duomenys neskelbtini) e. laiško matyti, kad A. S. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 30).

19. Iš (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. S. (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini); galioja nuo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) pagal (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) pradėtas (duomenys neskelbtini), baigtas (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 37–38).

20. Iš 2023 m. rugpjūčio 8 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvados Nr. 89TPK-261/2023 matyti, kad objektų tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad A. S. sirgtų kokiu nors (duomenys neskelbtini) ar, kad byloje nagrinėjamo įvykio metu būtų buvęs (duomenys neskelbtini) būsenoje. Remiantis turima medžiaga jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga), atsiradus naujiems duomenims apie asmens psichikos būklę, rekomenduojama pakartotinai spręsti klausimą dėl ekspertizės tikslingumo (2 t., b. l. 53).

21. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamojo gynėja pateikė kaltinamojo nuotrauką ir rekomendaciją/charakteristiką (2 t., b. l. 134–136).

22. Iš (duomenys neskelbtini) rašto dėl informacijos pateikimo matyti, kad A. S. (duomenys neskelbtini) galbūt (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini). Iš rašto turinyje esančios (duomenys neskelbtini) m. A. S. ((duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) matyti, kad vienas iš (duomenys neskelbtini), kuriuos A. S. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), buvo (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) penkiabalėje vertinimo sistemoje – (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 25).

23. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2024 m. spalio 8 d. teisiamojo posėdžio metu prokuroras pateikė prašymą pakeisti kaltinimą, kuriuo, vadovaudamasis BPK 256 straipsniu, prašė pakeisti kaltinamajam A. S. kaltinimą, kad A. S. kaltinamas tuo, jog jis 2022 m. spalio 18 d., apie 14.00 val., viešoje vietoje – namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo laiptinėje, be pakankamai pagrįstos priežasties, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams tyčia sudavė 1 kartą su nenustatytu daiktu kaimynui V. B., gim. (duomenys neskelbtini) m., į galvą, tuo sukeldamas V. B. fizinį skausmą ir padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį odos nubrozdinimu ir poodine kraujosruva kaktos dešinėje, dėl to buvo sutrikdyta visuomenės tvarka, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje (3 t., b. l. 48).

24. Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir VPK) Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos (duomenys neskelbtini) P. K. tarnybinio pranešimo dėl A. S. ekstradicijos matyti, kad Vilniaus apskrities VPK Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus pareigūnai vykdo kaltinamojo A. S. paiešką. (duomenys neskelbtini) duomenimis A. S. yra (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) planavo išvykti, tačiau įrašų apie sienų kirtimą išvykstant nėra (3 t., b. l. 66–69).

III. Teismo argumentai ir išvados

25. Kaltinamajam A. S. pasislėpus nuo baudžiamojo proceso, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 7 d. nutartimi nutarta baudžiamąją bylą Nr. 1-51-1181/2025, kurioje A. S. buvo kaltinamas pagal BK140 straipsnio 1 dalį, vėliau prokuroras prašė pateikė prašymą pakeisti A. S. kaltinimą pagal BK 284 straipsnį, nagrinėti jam nedalyvaujant (3 t., b. l. 75–76).

26. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Ši nusikalstama veika apima smurtavimą, tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą. Veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami šioje normoje nurodyti padariniai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-270-628/2020).

27. Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. BK 284 straipsnio prasme viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kitų asmenų, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų (kasacinės nutartys, priimtos baudžiamosiose bylose 2K-488/2012, 2K-367/2012, 2K-27/2013 ir kt.). Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Teismų praktikoje smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (kasacinės nutartys, priimtos baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2011, 2K-252/2012, 2K-719/2012). Pagrindinė BK 284 straipsnyje saugoma vertybė yra viešoji tvarka, o visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas yra padariniai (kasacinė nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-54-222/2017). Teismų praktikoje pažymėta, kad viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tyčia, o veikos motyvai ir tikslai nėra būtini šio nusikaltimo sudėties požymiai, tačiau kaltininko elgesio paskatų analizė svarbi jo tyčios turiniui nustatyti, taip pat išvadai, kad asmuo suvokė savo veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą ir kad tai buvo svarbus jo veikos aspektas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-384-788/2018, 2K-19-511/2020).

28. Teismų praktikoje taip pat pažymima, kad traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 284 straipsnį turi būti nustatyti veikos padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Šie padariniai nustatomi atsižvelgiant į tai, ar viešoje vietoje buvo panaudotas fizinis smurtas, ar aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, ar buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis, ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys, priimtos baudžiamosiose bylose, 2K-3-489/2018, 2K-367-511/2018, 2K-19-511/2020, 2K-194-895/2020). Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams (kasacinė nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160-697/2019).

29. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad pats savaime smurto panaudojimas viešojoje vietoje dar nereiškia BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymo. Papildomai pastebėtina tai, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog baudžiamoji atsakomybė pagal BK 284 straipsnį kaltininkui kyla tik tuomet, kai visuomenės rimtis ar tvarka buvo sutrikdyta realiai ir neabejotinai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (Nr. 2K-347-976/2018), taip pat apygardų teismų išnagrinėtose analogiškose bylose (žr. pvz., Šiaulių apygardos teismo 2023 m. gegužės 17 d. nutartį baudžiamojoje byloje 1A-151-519/2023, Panevėžio apygardos teismo 2020 m. sausio 17 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-3-491/2020, Kauno apygardos teismo 2024 m. kovo 27 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-201-593/2024) pateikiami atvejai, kai kaltininko, panaudojusio fizinį smurtą prieš kitą asmenį, veiksmai buvo kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, kaip fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas, nepaisant to, kad nusikalstamos veikos buvo padarytos viešoje vietoje (pvz., gyvenamojo namo kieme, grožio salone, parduotuvėje). Remiantis anksčiau nurodytose nutartyse išdėstytu turiniu, matyti, jog, aplinkybė, kad veika padaryta viešoje vietoje, dar nėra pakankamas pagrindas tokią veiką besąlygiškai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį. Nors nusikaltimo padarymo motyvas nelemia veikos kvalifikavimo, t. y. viešosios tvarkos pažeidimas gali būti padaromas ir asmeniniais motyvais, ir iš chuliganiškų paskatų, tačiau būtina nustatyti, kad dėl veikos kilo BK 284 straipsnyje numatyti padariniai – buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka. Be kita ko, turi būti nustatytas kitas būtinojo nusikalstamos veikos pagal BK 284 straipsnį požymis – kaltininko tyčia pažeisti visuomenės rimtį ar tvarką. Dar daugiau, nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, reikšmingos ir tokios aplinkybės, ar tarp kaltininko ir nukentėjusiojo įvykęs konfliktas reiškėsi tik abipusiu santykių aiškinimusi, nepasitenkinimu vienas kito elgesiu, neperžengė privataus konflikto ribų, t. y. buvo nukreiptas ne į aplinkinius asmenis, o į asmeninio pobūdžio konflikto išsiaiškinimą ir vyko neilgą laiko tarpą.

30. Nors kaltinamasis A. S. kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo nepripažino, tačiau iš baudžiamojoje byloje esančios duomenų visumos neabejotinai nustatyta, kad A. S. vis dėl to vartojo smurtą prieš nukentėjusįjį V. B. Šią teismo išvadą pirmiausia patvirtina nuoseklūs nukentėjusiojo parodymai. Pažymėtina, kad viso proceso metu nukentėjusysis nuosekliai teigė, kad tarp jo ir kaimynės R. S. kilus žodiniam konfliktui, kaltinamasis A. S. daugiabučio namo laiptinėje jam lazda sudavė smūgį į galvą, jam pradėjo bėgti kraujas. Šias nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes patvirtino ir kaip liudytojas apklaustas E. B., kuris nukentėjusįjį matė iki konflikto su R. S. ir iškart po šio konflikto, kai nukentėjusysis V. B. grįžo namo. Pastebėtina tai, kad liudytojas patvirtino, jog jokių sužalojimų, objektyviai matomų išoriškai, nukentėjusiajam V. B. iki E. B. nueinant namo, nebuvo. Tačiau jau po keleto minučių V. B. grįžo namo kruvina galva. E. B. nurodė analogiškas aplinkybes, kaip ir nukentėjusysis, kuriomis jis buvo sužalotas, t. y., kad kaimynas A. S. nukentėjusiajam lazda sudavė smūgį į galvą. Be to, šios aplinkybės taip pat užfiksuotos ir garso įraše, kuriame užfiksuotas E. B. ir BPC darbuotojo pokalbis. Iš minėto garso įrašo, kuris užfiksuotas praėjus vos keletui minučių po tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo įvykusio kontakto, matyti, kad E. B. praneša apie tai, jog kaimynas (A. S.) užpuolė tėvą (V. B.), E. B. prašo policijos pareigūnų pagalbos, taip pat nurodo, kad reikalinga ir medikų pagalba. Be to, šias aplinkybes patvirtina ir į įvykį atvykusių policijos pareigūnų Body kameromis užfiksuoti vaizdo įrašai (2023 m. kovo 23 d. kitų objektų apžiūros protokolas, 1 t., b. l. 61–63). Minėtuose vaizdo įrašuose užfiksuotos aplinkybės visiškai atitinka nukentėjusiojo V. B., liudytojo E. B. nurodytas ir garso įraše pokalbyje tarp E. B. ir BPC darbuotojo užfiksuotas aplinkybes, t. y., policijos pareigūnams bendraujant su nukentėjusiuoju V. B. ir liudytoju E. B., V. B. nurodė, kad yra kaimynė (R. S.), kuri rašo (duomenys neskelbtini), visiems, jis ėjo iš parduotuvės, kaimynės sūnus (A. S.) priėjo ir jam su pagaliu trenkė. V. B. iškart nurodo, kad tai kaimynai iš gretimo buto, jų pavardė S. Apibendrinant išdėstytus faktinius duomenis, konstatuotina, jog tiek juos vertinant kiekvieną atskirai, tiek juos susiejus į vieningą visumą, neabejotinai nustatyta, kad kaltinamasis A. S. sudavė smūgį į galvą nukentėjusiajam V. B. Šios teismo išvados nepaneigia ir kaltinamojo gynėjos į bylą pateikta kaltinamojo nuotrauka (2 t., b. l. 134), kurioje matyti ant A. S. galvos virš kairės akies esanti hematoma. Tačiau pastebėtina tai, kad pirmiausia, nėra aiškus šios fotografijos padarymo momentas, antra, nors teigiama, kad šią hematomą kaltinamajam padarė nukentėjusysis V. B., tačiau šiam faktui patvirtinti nėra pateikti jokie objektyvūs duomenys. Dar daugiau, lieka neaišku, jeigu kaltinamasis buvo sužalotas V. B., dėl kokių priežasčių jis nesikreipė nei į teisėsaugos institucijas, nei į medikus, tuo labiau, kad liudytojos R. S. teigimu, jis buvo sumuštas iki sąmonės netekimo, ji manė, kad sūnus A. S. yra užmuštas. Be to, taip pat neaišku, kaip ant A. S. galvos liktų tik hematoma, jeigu, kaip nurodė R. S., V. B. tiek jai, tiek A. S. smūgiavo kastetu. Apibendrinant šiuos duomenis, darytina išvada, kad versija, jog ne kaltinamasis A. S. vartojo smurtą prieš nukentėjusįjį V. B., o priešingai, yra kaltinamojo ir jo motinos R. S. pasirinkta gynybinė pozicija ir siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės bei santykinai griežtos už ją gresiančios bausmės ir neatitinka nei baudžiamojoje byloje esančių duomenų visumos, nei jų pačių versijos (minėta, kad kastetu padaromi kur kas sunkesni sužalojimai, negu užfiksuotas.

31. Minėta, prokuroras baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu pateikė prašymą pakeisti kaltinimą ir A. S. nusikalstamą veiką kvalifikuoti ne pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, o pagal 284 straipsnį. Tačiau, vadovaujantis šio nuosprendžio 26–29 punktuose nurodytu teisiniu reguliavimu bei teismų praktika, atsižvelgiant į tai, kad teismų praktikoje suformuluota taisyklė, jog tuo atveju, kai tarp kaltininko ir nukentėjusiojo įvykęs konfliktas reiškėsi tik abipusiu santykių aiškinimusi, nepasitenkinimu vienas kito elgesiu, neperžengė privataus konflikto ribų, t. y. buvo nukreiptas ne į aplinkinius asmenis, o į asmeninio pobūdžio konflikto išsiaiškinimą ir vyko neilgą laiko tarpą, net ir tuo atveju, jeigu šis konfliktas vyko viešojoje vietoje, vis dėl to kvalifikuotinas ne pagal BK 284 straipsnį, o pagal 140 straipsnio 1 dalį. Tuo labiau, kad nagrinėjamu atveju nenustatytas BK 284 straipsnio dispozicijoje įtvirtintas būtinasis šios nusikalstamos veikos sudėties požymis – visuomenės rimties sutrikdymas.

32. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2022 m. spalio 27 d. specialisto išvada Nr. G 3461/2022 (01) patvirtina, kad V. B. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 51–52), todėl, apibendrinant išdėstytus motyvus, konstatuotina, kad neabejotinai įrodyta, jog A. S. mušdamas sukėlė žmogui fizinį skausmą ir nežymiai jį sužalojo, jis 2022 m. spalio 18 d., apie 14.00 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinėje be jokios pagrįstos priežasties tyčia sudavė 1 kartą su daiktu, panašiu į beisbolo lazdą, kaimynui V. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), į galvą, tuo sukeldamas V. B. fizinį skausmą ir padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį odos nubrozdinimu ir poodine kraujosruva kaktos dešinėje.

33. Tokiomis teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kaltinamojo A. S. veika kvalifikuotina kaip nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje.

IV. Dėl skirtinos bausmės

34. Teismas, skirdamas bausmę A. S., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių bei 61 straipsnio 1 ir 2 dalių ir kitomis bausmei individualizuoti reikšmingomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis. Pažymėtina, kad BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

35. Pirmiausia teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam A. S., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padaryta viena nusikalstama veika žmogaus sveikatai, nusikaltimas priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, padarytas veikiant tiesiogine tyčia ir yra baigtas, juo sukeltos pasekmės – padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas kitam žmogui.

36. Kartu teismas, spręsdamas bausmės rūšies parinkimo ir dydžio nustatymo kaltinamajam A. S. klausimą, laikydamasis BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punkto reikalavimų, atsižvelgia į jo asmenybę ir jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo, nusikalstamos veikos darymo metu, po nusikalstamos veikos padarymo. Pažymėtina, kad kaltinamasis A. S. iki BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo anksčiau neteistas (2 t., b. l. 64–65), administracine tvarka nebaustas (2 t., b. l. 62–63). Pastarosios aplinkybės kaltinamąjį apibūdina teigiamai ir vertintinos jam palankiai. Be to, teismas įvertina ir A. S. asmenybę – yra senyvo amžiaus, nevedęs, (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)). Teismas nenustatė A. S. atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių.

37. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju bausmės tikslai bus įgyvendinti A. S. už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą paskyrus BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, jos dydį nustatant artimą šios rūšies bausmės vidurkiui (BK 48 straipsnio 2 dalis). Kartu A. S. taikytinas BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punkte numatytas įpareigojimas – per 9 mėnesius nuo bausmės pagal šį nuosprendį pradžios dalyvauti ir užbaigti elgesio pataisos programą.

38. Teismo vertinimu, įvertinus A. S. asmenybę ir jo padarytą nusikaltimą apibūdinančias aplinkybes, laisvės apribojimo bausmė, kartu su taikomu įpareigojimu, atsižvelgus į paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju yra pakankama bausmės tikslams pasiekti.

V. Dėl kitų klausimų

39. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 9 d. nutartimi A. S. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kuris naikintinas.

40. BPK 94 straipsnio 1 dalis numato, kad priimant nuosprendį turi būti išsprendžiamas daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas. Vokas su jame esančia kompaktine plokštele (prisegtas prie bylos antrojo tomo viršelio) – paliktinas saugoti byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304, 305 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi ir 313 straipsniu,

nusprendžia:

A. S. (A. S.) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį per 9 (devynis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti ir užbaigti elgesio pataisos programą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

A. S. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą – panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus, voką su jame esančia kompaktine plokštele (prisegtą prie bylos antrojo tomo viršelio) – palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 438 straipsnio 1 dalimi, kaltinamasis, kurio byla buvo nagrinėjama jam nedalyvaujant, turi teisę paduoti apeliacinį skundą ir praėjus tokio skundo padavimo terminams, taip pat pareikšti, kad jis dalyvaus nagrinėjant bylą apeliacine tvarka.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.