Marijampolės apylinkės teismo sprendimas, e2-5232-829/2020

Teismas: Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2020-11-04
Bylos Nr.: e2-5232-829/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-40-3-00564-2020-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Loreta Masevičiūtė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
Atsakovas: A. B.

Kategorijos

2.6.1.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
2.6.3Reikalavimo perleidimas (cessio)
2.6.8.10Sutarčių neįvykdymo teisiniai padariniai
3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
3.2.6.5Galutinis sprendimas

Civilinė byla Nr. e2-5232-829/2020Teisminio proceso Nr. 2-40-3-00564-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.3; 2.6.8.10; 3.2.6.1; 3.2.6.5 (S)

MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 4 d.Šakiai

Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų teisėja Loreta Masevičiūtė,sekretoriaujant E. P.,šalims nedalyvaujant,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį dėl skolos, palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo, pareikštą atsakovui A. B.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 684,98 Eur negrąžinto kredito, 560,02 Eur bendros vartojimo kredito kainos, 810,60 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 46 Eur žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų.

Šalies argumentai

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2015 m. kovo 17 d. atsakovas ir uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Hallex“ (buvęs UAB „Ferratum“) sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovui buvo suteiktas 700 Eur vartojimo kreditas. Sutartimi atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. Sutartimi sulygtas vartojimo kredito ir bendros kredito kainos grąžinimo terminas buvo 2016 m. birželio 9 d. 2016 m. liepos 22 d. tarp pradinės kreditorės ir UAB „Ferratum Finance“ buvo sudaryta sutartis dėl paskolos sutarčių perkėlimo, kuria UAB „Ferratum Finance“ perėmė visą pradinės kreditorės paskolų sutarčių portfelį, tarp jų ir atsakovo sutartį. 2019 m. gegužės 9 d. tarp UAB „Ferratum Finance“ ir UAB „Credit day“, buvo sudaryta subrogacijos sutartis, kurios pagrindu UAB „Ferratum Finance“ perleido reikalavimo teises UAB „Credit day“ į UAB „Ferratum Finance“ skolingus asmenis, įskaitant reikalavimo teisę į sutarties pagrindu susidariusią atsakovo skolą. 2019 m. gegužės 10 d. UAB „Credit day“ ir ieškovė sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria UAB „Credit day“ perleido reikalavimo teises ieškovei į UAB „Credit day“ skolingus asmenis, įskaitant reikalavimo teisę į sutarties pagrindu susidariusią atsakovo skolą. Iki šios dienos atsakovas nėra įvykdęs savo sutartinių įsipareigojimų.

Atsiliepimas

Ieškovė atsikirsdama į atsakovo atsiliepime nurodytus argumentus teigia, kad pranešimai atsakovui buvo siunčiami sutartyje nurodytu el. pašto adresu, taip pat buvo bandoma susisiekti pradinės kreditorės nurodytu kontaktiniu telefonu numeriu. Ieškovė neturėjo informacijos apie tai, kad atsakovas atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl aplinkybė, nurodyta ieškinyje dėl pranešimo išsiuntimo atsakovui ir bandymo susisiekti, negali būti laikoma klaidinančia, kadangi pranešimai buvo siunčiami paties atsakovo nurodytais kontaktais. Atsakovas taip pat nurodo, kad nesutinka su paskaičiuota bendra kredito kaina. Sąlygos aiškiai ir nedviprasmiškai yra atskleistos šalių sudarytoje sutartyje, kurioje aiškiai išskirta suteikiama kredito suma, kredito kaina bei bendra mokėtina suma. Sutartyje taip pat pateiktas mokėjimų grafikas, nurodytos palūkanų normos. Bendra kredito kaina paskaičiuota atsižvelgiant į tai, kad kreditas suteiktas 15 mėnesių terminui. Atsakovas pažymėjo, kad sudarant sutartį buvo pasinaudota jo teisiniu neišprusimu, jis nesuvokė sutarties sąlygų. Į bylą nėra pateikta duomenų apie atsakovo turimą išsilavinimą, o iš pateikto atsiliepimo negalima daryti išvadų apie tai, kad atsakovas neturėjo galimybės įvertinti ir suprasti prisiimamų įsipareigojimų. Atsakovas atsiliepime pažymėjo, kad nesutinka su prašoma priteisti kompensuojamųjų palūkanų suma. Nurodė, kad ketino grąžinti suteiktą kreditą, tačiau 2018 metais buvo suimtas ir šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl grąžinti kredito negalėjo ir nuostoliai atsirado ne dėl atsakovo kaltės. Ieškovė pažymi, kad kredito grąžinimo terminas suėjo 2016 m. birželio 9 d., t. y. likus dviem metams iki atsakovo nurodomų aplinkybių atsiradimo. Atsižvelgiant į tai, negalima daryti išvados, kad atsakovas ketino geranoriškai mokėti įsiskolinimą. Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovė perėmė pradinės kreditorės teisę reikalauti iš atsakovo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, kartu su aksesorinėmis teisėmis, įvykdymo, todėl atitinkamai turi teisę į susidariusių nuostolių, dėl kurių dydžio buvo susitarta sutartyje, atlyginimo. Atsakovas nesutinka su prašomomis priteisti procesinėmis palūkanomis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, ir nors šios palūkanos taip pat atlieka kompensuojamą funkciją, ieškovas šių palūkanų prašo už skirtingus laikotarpius, todėl jos negali būti įskaitomas į tą pačią priteisiamą sumą: kompensuojamą funkciją atliekančių palūkanų ieškovas prašo priteisti už laikotarpį 2016 m. birželio 10 d. iki 2017 m. rugpjūčio 4 d. (atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas neprašo priteisti šių palūkanų iki visiško prievolės įvykdymo, o geranoriškai jas skaičiuoja už kur kas trumpesnį laikotarpį – 420 dienų), o procesinių metinių palūkanų už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme, iki visiško prievolės įvykdymo. Tai, kad bus išieškomos ir tam tikro dydžio palūkanos, mokėtinos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, skatina skolininką greičiau įvykdyti teismo sprendimą ar neįvykdytą prievolę, nes priešingu atveju skolininkas gali patirti papildomų turtinių praradimų. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorė dėl to kreipėsi į teismą. Ieškovė nurodo, kad sutinka su priteistos skolos išdėstymu mokėti dalimis, atsižvelgiant į atsakovo materialinę padėtį pagrindžiančius dokumentus.

Atsakovas A. B. atsiliepimu prašo ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies. Ieškovės reikalavimus dėl 560,02 Eur bendros kredito kainos, 810,60 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo atmesti. Atsiliepime nurodė, kad atsakovas yra grąžinęs 15 Eur mokėtinos sumos dalį. Akcentuotina, kad atsakovas turi sveikatos problemų, jis pastoviai gydomas pas psichiatrą, buvo gydomas ir stacionare, tai taip pat yra pagrindas konstatuoti, kad jis tyčia nevykdė savo prisiimtų įsipareigojimų. Atsakovas visiškai nenusiteikęs piktybiškai, jis sutinka grąžinti ieškovei negrąžintą vartojimo sumą t. y. 684,98 Eur, tačiau šiuo metu yra susiklosčiusi nepalanki materialinė situacija atsakovui, jis šiuo metu randasi Kauno tardymo izoliatoriuje, negauna jokių pajamų, todėl prašo šios sumos mokėjimą išdėstyti 3 metų laikotarpiui. Jokių derybų su atsakovu nei viena kreditorė nevedė. Atsakovas iki pat to momento kol ieškovė pateikė ieškinį teismui, neturėjo jokių duomenų apie įvykusį reikalavimo teisių perleidimą. Jokių pretenzijų dėl vartojimo kredito grąžinimo atsakovas nėra gavęs. Į pranešimą atsakovas nereagavo ne dėl jo kaltės, o todėl, kad jis yra sulaikytas ir joks pranešimas jam įteiktas nebuvo. Ieškovė yra nesąžininga, nurodydama objektyviai tiesai neatitinkančias aplinkybes.

Atsakovas nesutinka dėl prašomos priteisti iš jo 560,02 Eur bendros kredito kainos, kadangi jo atžvilgiu reikalautina suma neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijams įtvirtintiems teisėje, atsakovas neturi teisinio išsilavinimo, nesuvokė kokią sutartį pasirašė, atsakovas siekė gauti 700 Eur kreditą, tačiau galimai buvo apgautas, buvo pasinaudota jo teisiniu neišprusimu, jam nebuvo paaiškintos sutarties sąlygos dėl 560,02 Eur bendros kredito kainos. Darytina išvada, kad pradinė kreditorė siekė praturtėti atsakovo sąskaitą ir šios praktikos yra laikomasi ne pirmą kartą, kadangi vartojimo kredito suma, kurią gavo atsakovas 700 Eur, o bendra kredito kaina 560,20 Eur, kas yra tik 139,98 Eur skirtumas, todėl šis reikalavimas negali būti tenkintinas. Akivaizdu, kad siekiama praturtėti atsakovo sąskaita prašant iš jo priteisti ne tik 684,98 Eur negrąžinto vartojimo kredito, tačiau ir 560,02 Eur bendros kredito kainos, 810,60 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, kas jau sudaro – 2 055,60 Eur, tačiau ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo. Atsakovas nesutinka, jog iš jo būtų priteista 810,60 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už laikotarpį nuo 2016 m. birželio 10 d. iki 2017 m. rugpjūčio 4 d. Akcentuotina, kad tik 2019 m. gegužės 10 d. pradinė kreditorė ir ieškovė sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), todėl tik nuo šios dienos 2019 m. gegužės 10 d. reikalavimo teisės į atsakovą perėjo ieškovei. Ši aplinkybė patvirtina faktą, jog sutarties sudarymo metu ieškovė neturėjo ir negalėjo turėti jokio intereso į sutartyje, sudarytoje taip atsakovo ir pradinės kreditorės, numatytas palūkanas. Be to, ieškovė į bylą nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių bent minimalius jos patirtus nuostolius, kuriais grindžia savo reikalavimą dėl kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų priteisimo. Ieškovė nurodo, jog metinė palūkanų norma, dėl kurios šalys susitarė sutartyje, sudaro 102,71 proc. Bendra kredito kainos metinė norma – 168,09 proc. Laikytina, kad 102,71 proc. dydžio metinė palūkanų norma ir bendra kredito kainos metinė norma – 168,09 proc. yra aiškiai neproporcingos ir vartotojo (atsakovo) atžvilgiu neteisingos. Tokių didelių palūkanų numatymu yra paneigiami prievolės šalių interesų pusiausvyros, lygiateisiškumo ir teisingumo principai, atsiranda šalių interesų disbalansas. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovas yra vartotojas, sudarydamas sutarti buvo silpnesnioji sutarties šalis, turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų. Akivaizdu, kad atsakovo, kaip vartotojo, bei ieškovės, kaip kreditorės, patirtys nagrinėjamo ginčo aspektu yra aiškiai nelygiavertės, matyti, kad atsakovas sutartį sudarė pagal ieškovės parengtas tipines bendrąsias ir specialiąsias sąlygas, kas leidžia pagrįstai spręsti, jog atsakovas negalėjo tinkamai įvertinti būsimų sudarytos sutarties sąlygų nevykdymo pasekmių. Šios pateiktos aplinkybės leidžia prieiti prie išvados, kad nustatytos palūkanos turi būti mažinamos, taikant sutarčių teisės normas. Iš to, kas išdėstyta, yra akivaizdu, jog ieškovo reikalavimas priteisti 810,60 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo 684,98 Eur, už laikotarpį nuo 2016 m. birželio 10 d. iki 2017 m. rugpjūčio 4 d., iki faktinio vartojimo kredito sumos grąžinimo, negali būti tenkintinas. Atsižvelgiant į vartojimo paskolos sutarties sampratą ir esmę, į sąžiningą dalykinę praktiką, į bylos šalių nelygiavertę padėtį ir įvertinant aplinkybes, kad atsakovas yra fizinis asmuo, paskolos sutartį sudarė būdamas teisiškai neišprusęs. Visų pirma, ieškovė prašo iš atsakovo priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, kas yra procesiškai neįmanoma, nes ieškovė teikia ieškinį, o ne pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo. Atsakovas nesutinka su prašomomis priteisti iš jo 5 procentų dydžio metinėmis palūkanomis nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, šiuo atveju turi būti vadovaujamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais įtvirtintais teisėje. Ieškovė prašo priteisti kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas ir tuo pačiu reikalauja priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas, jos taip pat atlieka kompensacinę funkciją, kas yra akivaizdžiai nesąžininga atsakovo atžvilgiu, įvertinant faktiškai susiklosčiusią situaciją, bei tai, kad atsakovas sutinka, jog iš jo būtų priteista ieškovui 684,98 Eur negrąžinto vartojimo kredito sumos.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad: 2015 m. kovo 17 d. atsakovas ir UAB „Hallex“ (buvęs UAB „Ferratum“) sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovui buvo suteiktas 700 Eur vartojimo kreditas. Sutartimi atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka. Sutartimi sulygtas vartojimo kredito ir bendros kredito kainos grąžinimo terminas buvo 2016 m. birželio 9 d. 2016 m. liepos 22 d. tarp pradinės kreditorės ir UAB „Ferratum Finance“ buvo sudaryta sutartis dėl paskolos sutarčių perkėlimo, kuria UAB „Ferratum Finance“ perėmė visą pradinės kreditorės paskolų sutarčių portfelį, tarp jų ir atsakovo sutartį. 2019 m. gegužės 9 d. tarp UAB „Ferratum Finance“ ir UAB „Credit day“, buvo sudaryta subrogacijos sutartis, kurios pagrindu UAB „Ferratum Finance“ perleido reikalavimo teises UAB „Credit day“ į UAB „Ferratum Finance“ skolingus asmenis, įskaitant reikalavimo teisę į sutarties pagrindu susidariusią atsakovo skolą. 2019 m. gegužės 10 d. UAB „Credit day“ ir ieškovė sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria UAB „Credit day“ perleido reikalavimo teises ieškovei į UAB „Credit day“ skolingus asmenis, įskaitant reikalavimo teisę į sutarties pagrindu susidariusią atsakovo skolą.

Atsakovas atsiliepime nurodė, kad jis iki pat to momento kol ieškovė pateikė ieškinį teismui, neturėjo jokių duomenų apie įvykusį reikalavimo teisių perleidimą.

Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju apie reikalavimų perleidimą atsakovas buvo informuotas pranešimais sutartyje nurodytu jo el. pašto adresu. Kasacinio teismo nuosekliai formuojamoje praktikoje taip pat nurodoma, kad reikalavimas, pareikštas teismo tvarka, laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011).

Ieškovė nurodė, kad apie reikalavimo perleidimo sutarties sudarymą atsakovui buvo pranešta – pranešimas siųstas atsakovo elektroninio pašto adresu. Taip pat buvo bandoma susisiekti pradinės kreditorės nurodytu kontaktiniu telefonu numeriu. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad pranešimai apie reikalavimo perleidimo sutarties sudarymą buvo išsiųsti A. B. elektroninio pašto adresu: (duomenys neskelbtini), kurį atsakovas pats buvo nurodęs sudarytoje kredito sutartyje. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ieškovė turi teisę reikšti kreditorinius reikalavimus, kylančius iš sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovui.

Atsakovas prisiimtos prievolės pagal sutartį tinkamai nevykdė, todėl ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti 684,98 Eur dydžio įsiskolinimą.

Pagal CK 6.881 straipsnio 1 dalį, kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga (kreditorius) įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas (kreditą), o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 2 straipsnio 22 dalimi, vartojimo kredito sutartis – sutartis, pagal kurią vartojimo kredito davėjas arba paskolos davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti vartojimo kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai vartojimo kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu. CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. Teisėtai sudaryta sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai, sąžiningai ir laiku (CK 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1 dalis). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės nevykdymas, įskaitant įvykdymo termino praleidimą (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai, 6.205 straipsnis). Atsakovas, laiku nemokėdamas kredito ir kitų įmokų, pažeidė prievolių bei sutarčių vykdymo principus. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovas su ieškove pagal sutartį visiškai atsiskaitė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis), taip pat į tai, kad sutartis pasibaigusi, atsakovas savo prievolės neginčija (CPK 12 straipsnis), teismas sprendžia, jog ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 684,98 Eur negrąžinto kredito yra pagrįstas ir tenkinamas.

Ieškovė ieškiniu taip pat prašo iš atsakovo priteisti 560,02 Eur bendros kredito kainos. Atsakovas su šiuo ieškovės reikalavimu nesutinka, nurodydamas, kad jo atžvilgiu reikalautina suma neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijams įtvirtintiems teisėje, atsakovas neturi teisinio išsilavinimo, nesuvokė kokią sutartį pasirašė, atsakovas siekė gauti 700 Eur kreditą, tačiau galimai buvo apgautas, buvo pasinaudota jo teisiniu neišprusimu, jam nebuvo paaiškintos sutarties sąlygos dėl 560,02 Eur bendros kredito kainos.

Vertinant atsakovo argumentus apie tai, kad atsakovas buvo galimai apgautas, pasinaudota jo teisiniu neišprusimu bei jam nebuvo paaiškintos sutarties sąlygos dėl 560,02 Eur bendros kredito kainos, atmestini kaip nepagrįsti. Vartojimo kredito bendrosios ir specialiosios sąlygos yra pateikiamos elektroninio ryšio priemonėmis dar prieš sutarties pasirašymo momentą. Vartojimo kredito gavėjas, registruodamasis ieškovės valdomoje skolinimosi platformoje, pateikia savo kontaktinius duomenis, taip sudarydamas galimybę susisiekti su vartojimo kredito davėju (galimybę bendrauti su vartojimo kredito davėju tiesiogiai prisijungus interneto tinklalapyje, telefonu bei elektroniniu paštu) ir užduoti klausimus, prašyti informacijos bei paaiškinimų. Atsakovas veikdamas kaip vartojimo kredito gavėjas privalo pats įvertinti jam pateiktą pasiūlymą ir nuspręsti, ar toks pasiūlymas jam yra tinkamas (sutarties 5.3, 5.4. punktai). Jei pasiūlymas netenkina jis turi teisę sutarties nepasirašyti ir kreiptis į ieškovės darbuotojus dėl derybų. Pažymėtina, jog kiekvienas asmuo įgyvendindamas savo teises ir pareigas turi elgtis kaip bonus pater familias, t. y. pagal tam tikrą atidumo, apdairumo ir rūpestingumo laipsnį ir įvertinti savo atliekamo veiksmo teisines pasekmes. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus atitinkamo veiksmo teisinius padarinius. Atsakovas prieš sudarydamas vartojimo kredito sutartį elgdamasis kaip apdairus ir rūpestingas asmuo turėjo pareigą perskaityti vartojimo kredito sutartį, susipažinti su visomis prisiimamos prievolėmis, nustatomais mokėjimais bei jų dydžiu ir įvertinti savo finansines galimybes įvykdyti sutartimis prisiimamus finansinius įsipareigojimus. Atsakovas nesutikdamas su kredito sutartimi, jos neginčijo, nesikreipė dėl šios kredito sutarties nutraukimo ir kt. Pažymėtina, kad esant galiojančiai kredito sutarčiai atsakovo nurodytos aplinkybės, kad jis sutarties iki galo neskaitė, jam niekas nepaaiškino apie bendrą kredito kainą, nepašalina jo pareigos vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus (CK 6.873 straipsnio 1 dalis). Atsakovas elgdamasis neapdairiai ir nerūpestingai, nesusipažinęs su pateiktomis kredito sąlygomis, jų neskaitęs prieš pildydamas kredito paraišką, pats prisiėmė ir neigiamų su tuo susijusių pasekmių atsiradimo riziką. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 560,02 Eur bendro kredito kainos, tenkintinas.

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 810,60 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, paskaičiuotas už laikotarpį nuo 2016 m. birželio 10 d. iki 2017 m. rugpjūčio 4 d. (už 420 dienų), nuo 684,98 Eur negrąžintos kredito dalies, taikant 102,71 proc. metinę palūkanų normą, remiantis sutarties specialiosiomis sąlygomis ir bendrųjų sąlygų 10.1 punktu.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. vasario 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020 išaiškino, jog kompensacinių palūkanų, mokamų kompensuojant dėl prievolės neįvykdymo patirtus nuostolius, paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, o VKĮ 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui; VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo. Nagrinėjamu atveju ieškovės prašomas išieškoti kompensacinių palūkanų dydis (102,71 proc.) ženkliai viršija VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nurodytą dydį, t. y. 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, be to, laikotarpis, už kurį kreditorė skaičiuoja šias palūkanas (420 diena), taip pat yra ženkliai ilgesnis nei VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nurodytas maksimalus galimas laikotarpis (180 dienų). Kartu teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, kuria remiasi ieškovė formuluodama reikalavimą dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo, į šiuos VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatytus ribojimus nebuvo atsižvelgiama ir nepaneigti ankstesnėje praktikoje pateikti išaiškinimai nurodytu klausimu. Be to, Lietuvos Aukščiausias Teismas 2020 m. birželio 9 d. išleido „Vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalgą“, kurioje buvo aptarti aktualiausi teismų praktikoje iš vartojimo kredito teisinių santykių kylantys klausimai, tame tarpe ir klausimai dėl kompensacinių palūkanų, nurodant, kad VKĮ 11 straipsnio 8 dalis įtvirtinta šias taisykles: „Pirmoji taisyklė nustato, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Antroji taisyklė nustato kompensacinių priemonių skaičiavimo laikotarpį, t. y. kad šie mokėjimai negali būti skaičiuojami už ilgiau kaip 180 dienų. Trečioji taisyklė nustato, kad jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Tai reiškia, kad maksimali netesybų suma už pavėluotą kredito ar jo dalies bei kitų sutartinių įmokų grąžinimą negali būti didesnė kaip 0,05 proc. nuo pradelstos sumokėti sumos per dieną, nepaisant to, kokia forma tie mokėjimai išreikšti. Ši taisyklė taikytina ir kompensacinėms palūkanoms, nes pastarosios atlieka analogišką funkciją kaip ir netesybos.“ Tokios pat pozicijos laikėsi ir Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs ieškovės apeliacinį skundą iš esmės analogiškoje byloje (Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1501-638/2020). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir teisinį reguliavimą, prašymas dėl kompensacinių palūkanų priteisimo, ieškovei nepateikus jokių objektyvių įrodymų dėl jos realiai patirtų nuostolių dydžio, tenkinamas iš dalies, priteisiant ieškovei iš atsakovo 61,65 Eur (684,98 Eur negrąžinto kredito suma x 0,05 proc. palūkanos x 180 d.) kompensacines palūkanas (VKĮ 11 straipsnio 8 dalis). Likusi prašymo dalis dėl kompensacinių palūkanų atmestina kaip nepagrįsta.

Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Remiantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kito. Todėl iš atsakovo priteistinos 5 procentų metinės palūkanos už ieškovei iš atsakovo už priteistiną sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – šiuo atveju nuo 2020 m. liepos 29 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atkreiptinas dėmesys, jog Kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.37 straipsnio 2 dalį, yra konstatavęs, kad procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas. Šios palūkanos priteisiamos visais atvejais, jei byloje yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti ir ieškinys tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2007; 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-144-915/2018). Palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai (CK 6.37 straipsnio 1 dalis). Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais (CK 6.210 straipsnio 2 dalis, 6.261 straipsnis). Todėl atmestini kaip nepagrįsti atsakovo nurodyti argumentai, kad nagrinėjamu atveju iš atsakovo šios 5 proc. dydžio metinės palūkanos nepriteistinos.

Atsakovas prašo teismo, atsižvelgiant į jo sunkią materialinę padėtį, į tai, kad šiuo metu yra Kauno tardymo izoliatoriuje, negauna jokių pajamų, leisti susidariusį įsiskolinimą ieškovei mokėti dalimis. Ieškovė iš esmės sutinka su įsiskolinimo mokėjimu dalimis.

CPK 7 straipsnio 1 dalis įtvirtina nuostatą, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Sprendžiant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą yra aktualūs lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai. Jų taikymas reikalauja atsižvelgti ne tik į skolininko (atsakovo), bet ir į išieškotojo (ieškovo) interesus. Nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą taip pat atsižvelgtina į tai, ar išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą skolininko (atsakovo) nurodytu būdu, bus užtikrintas tinkamas teismo sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas ir ar nebus pažeisti išieškotojo (ieškovo) lūkesčiai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti. Tačiau vien turtinė padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo būtino išdėstymo. Šiuo atveju teismas spręsdamas šį atsakovo prašymą atsižvelgia į tai, kad atsakovas negauna nuolatinių pajamų, šiuo metu yra Kauno tardymo izoliatoriuje, Liteko sistemos duomenimis turi dar kreditorių, į tai, kad įsiskolinimo mokėjimo išdėstymui ieškovė neprieštarauja. Manytina, kad nagrinėjamu atveju atsakovas kaip vartotojas yra silpnesnioji šalis lyginant su ieškove kaip kredito įmone, verslininku ir viso priteistinos sumos sumokėjimas iš karto atsakovui sukels neigiamas pasekmes, atsižvelgiant į jo sunkią turtinę padėtį (CK 1.5 straipsnis). Teismas sprendžia, jog atsakovo prašymas pagrįstas ir priteistos skolos mokėjimas išdėstytinas 36 mėnesių laikotarpiui, tačiau atsakovui ilgiau kaip 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų vėluojant apmokėti bent 1 (vieną) nustatytą įsipareigojimą atlikti mėnesinę įmoką, ieškovė įgyja teisę reikalauti iš atsakovo padengti visą skolos sumą prieš terminą. Teismo sprendimo įvykdymo išdėstymas 36 mėnesių laikotarpiui nagrinėjamu atveju atitiktų lygiateisiškumo principą, neprieštarautų viešajam interesui ir nepažeistų ieškovės teisėtų interesų.

Patenkinus ieškinį iš dalies, iš atsakovo priteisiamos ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Teismas tenkindamas ieškinį iš dalies tenkino 64 proc. ieškinio (1 306,65 Eur (priteista suma) x 100 proc. / 2 055,60 Eur (ieškovės prašyta priteisti suma = 63,56 proc.; suapvalinus 64 proc.)). Ieškovė patyrė 167 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 46 Eur žyminis mokestis bei 121 Eur išlaidos už teisinę pagalbą. Atsižvelgiant į tenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, ieškovei iš atsakovo priteisiamos 106,88 Eur bylinėjimosi išlaidos (167 Eur x 64 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, dydį bei apmokėjimo tvarką nustato teisingumo ministras ir finansų ministras (CPK 92 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 5 Eur. Šiuo nagrinėjamu atveju, procesinių dokumentų išlaidos neviršija 5 Eur, todėl valstybės naudai iš šalių procesinių dokumentų įteikimo išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 268 straipsnio 5 dalimi, 269 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), šešis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus devyniasdešimt aštuonis centus (684,98 Eur) negrąžinto kredito, penkis šimtus šešiasdešimt eurų du centus (560,02 Eur) bendros vartojimo kredito kainos, šešiasdešimt vieną eurą šešiasdešimt penkis centus (61,65 Eur) kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, penkis procentus (5 proc.) procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo 2020 m. liepos 29 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir vieną šimtą šešis eurus aštuoniasdešimt aštuonis centus (106,88 Eur) bylinėjimosi išlaidas ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“ juridinio asmens kodas 302528679.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“, juridinio asmens kodas 302528679, iš atsakovo A. B. teismo sprendimu priteistos vieno tūkstančio trijų šimtų šešių eurų šešiasdešimt penkių centų (1 306,65 Eur) skolos, bendros vartojimo kredito kainos ir kompensuojamųjų palūkanų mokėjimą išdėstyti trisdešimt šešių (36) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant atsakovą A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“ pirmą mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sumokėti trisdešimt šešis eurus penkiasdešimt centų (36,50 Eur), o likusius trisdešimt penkis (35) mėnesius mokėti po trisdešimt šešis eurus dvidešimt devynis centus (36,29 Eur) kas mėnesį.

Atsakovui ilgiau kaip 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų vėluojant apmokėti bent 1 (vieną) nustatytą įsipareigojimą atlikti mėnesinę įmoką, ieškovė įgyja teisę reikalauti iš atsakovo padengti visą skolos sumą prieš terminą.

Išaiškinti atsakovui A. B., jog nuo 2020 m. liepos 29 d. priteistos penkių procentų (5 proc.) metinės palūkanos mokamos kiekvieną mėnesį nuo likusios nesumokėtos piniginės prievolės sumos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų.

Teisėja Loreta Masevičiūtė